Pateikti įrašai su egoistinis žyme.


Į ką sutelkti savo mintis

Dvasinis darbas, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Į ką verta sutelkti mintis, kai pasaulyje tiek neapibrėžtumo, net kalbant apie darbą ir šeimą?
Atsakymas: Pirmiausia reikia išmokti užsidirbti iš to, kas būtina tau ir žmonėms. Galbūt tai nebus toks aukštas darbas, tačiau būsi reikalingas žmonėms. Jiems reikės tavo darbo rezultato.
Visų antra, mums reikia šeimos, namų, darbo, kad aprūpintum šeimą. O be to, kas gyvybiškai būtina, turime galvoti vien apie dvasinį vystymąsi: kaip pajausti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra, o ne išdarkytą mūsų egoistinių savybių. Ir tuomet jis taps visiškai kitoks.
#267040

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Adomas ir Ieva – dvi ryšio sistemos

Moters dvasingumas, Viena siela, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokie buvo Adomas ir Ieva? Ar santykiai tarp vyro ir moters buvo panašūs į jų santykius?
Atsakymas: Adomas ir Ieva – tai ne žmonės, o dvi norų ryšio sistemos: egoistinių gaunančių ir altruistinių duodančiųjų. Tora mums kalba būtent apie tai. O mes turime pasiekti būseną, kai abi sistemos visiškai dera, ir iš jų susikuria vienas žmogus.
Iš principo, Adomas – vienas. Juk Toroje rašoma, kad iš pradžių buvo vienas Adomas, o paskui Dievas iš jo šonkaulio sukūrė moterį. Visa tai paaiškinti reikia daug laiko, bet jei trumpai, tai sistema turi ateiti prie to, kad mes, jungdamiesi drauge, vėl virsime į vieną sistemą, vadinamą „Adam“. Ir tai ne koks nors biologinis pavidalas, ir ne šio pasaulio žmogus.
Juk mes, žmonės, kilome iš beždžionės. Čia apskritai nėra jokių klausimų. Ta beždžionių rūšis pamažu vystėsi, kol ėmė kilti augantys egoistiniai norai, kurie pavertė mus žmonėmis.
Kitaip tariant, beždžionės kur kas geresnės už mus. Mumyse, kai esame neišsitaisę, egoizmo kur kas daugiau. Tačiau nereikia dėl to jaudintis, reikia taisytis.
#264243

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Į kokį kūną įsikūnija siela?

Ryšys, skirtas sielai gimti

Komentarų nėra

Magiškas sapnas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманYra trys sudedamosios dalys suvokiant tikrovę: Kūrėjas, draugai ir aš pats. Kūrėjas apsivelka į draugus ir aš noriu save priskirti jiems, tuomet tai vadinama „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma“.
Viskas priklauso tik nuo to, ką vadinsime iliuzija, o ką tikrove. Vaikas klauso mano sekamos pasakos ir suvokia ją kaip tikriausią tikrovę, įsivaizduodamas, kaip raudonkepuraitė eina mišku ir sutinka vilką. Jis gali verkti ir džiaugtis, jis tuo gyvena. O man tai tiesiog pramanas, pasaka. Viskas priklauso nuo to lygmens, kuriame suvokiame tai, kas vyksta.
Esame iliuziniame, įsivaizduojamame pasaulyje. Akivaizdu, kad visi mūsų pojūčiai – tai mūsų penkių juslių, kurių nepavadinsi objektyviomis, reakcijos. Gavę kitus jutimo organus, išvystume kitokią tikrovę ir joje gyventume. Visa tai sąlygiškumai, mūsų tarpusavio susitarimas. Šiame pasaulyje nėra nieko tikro, nes nėra rodiklio, kurio atžvilgiu būtų galima įvertinti.
Mums reikia nuteikti vieni kitus, kad teisingiau suvoktume pasaulį, gyvenantį pagal meilės artimui dėsnį, visąlaik tobulintumės. Tuomet pamažu galėsime į jį įeiti.
Šiame darbe yra parengiamasis laikotarpis, kai žmogus neįsisavina, kaip pereiti nuo pakopos prie pakopos. O po to jau reikia dirbti sąmoningai. Galvoju, kad jau įmanoma tai atlikti, kad pabaigtume Šavuot šventę, žengdami realų pusę žingsnio pirmyn.
Tarp mūsų egzistuoja ryšių tinklas, kurio nejaučiame. Tačiau reikia į jį susitelkti pasitelkus principą „pamilk artimą kaip save“. Tai ir yra naujos tikrovės, naujo mąstymo, naujo noro, naujų santykių dėsnis.
Kabalistai iš karto gyvena dviejuose pasauliuose, dviejose būsenose. Dabar pats sprendžiu, kad kartu su draugais įeinu į tokia santykių sistemą. Be šito nieko nėra, tik per šią sistemą dabar žiūriu į pasaulį, į tikrovę, imu įsikurti naujame pasaulyje pasitelkęs naujus jutimo organus, vadinamus „dešimt sfirų“.
Šis pasaulis – iliuzija, kurioje gimstame ir neva gyvename kaip sapne. Greitai mums atsiskleis, kad visas praėjęs gyvenimas buvo kupinas fantazijos sapnas. Kaskart kai nuo egoistinio suvokimo pereiname prie davimo, priešais mus atsikleidžia nauja tikrovė, tokie didžiuliai matavimai, kad mums atrodo, jog negali būti nieko didesnio.
Davime atsiskleidžia tokios kosminės erdvės, apie kurias nė nepasvajojome. Įsijungiu į draugus ir per tą įsijungimą įeinu į naują tikrovę, tarsi į magišką sapną.
* * *
Nevalia atsigręžinėti į praeitį – tai įstatymas. Atsiveria nauja realybė, kuri grindžiama draugų tarpusavio įsijungimu, ir daugiau nieko nėra. Tik jos reikia siekti. Pasaulis atsiskleidžia per vienybę – tai nauji jutimo organai, nauja tikrovė, kurios atžvilgiu reikia anuliuoti save ir tuomet į ją įeisi.
Kiekvienas iš mūsų gimė ir buvo auklėjamas su egoistiniu pasaulio suvokimu. Taip mus nustatė it prietaisą su daugybe ratukų-reguliatorių. O dabar aš pats dėl gauto vidinio pažadinimo noriu nustatyti save kitokiam tikrovės suvokimui, ką įmanoma atlikti tik per savo pastangas, grupę, mokytoją, Kūrėją.
#247540

Iš 2019 m. birželio 9 d. rytinės pamokos ruošiantis Šavuot šventei

Komentarų nėra