Pateikti įrašai su egoizmas žyme.


Ar egzistuoja šėtonas?

Egoizmo vystymasis

Klausimas iš feisbuko. Ar egzistuoja šėtonas ar tai pramanas?
Atsakymas. Egzistuoja. Tai egoistinė žmogaus jėga.
Kabaloje daug apie ją kalbama. Toroje ir Knygoje Zohar ji taip ir vadinasi „šėtonas“, hebrajiškai „satan“ iš žodžio „sotė“, „mesit“, t. y. vedantis žmogų iš teisingo kelio.
Ši jėga gyvena kiekvieno mūsų viduje, jos neįmanoma nusikratyti, nepadės jokia chirurginė operacija.
Egoizmas atsiskleidžia įvairiausiais būdais, o tas, kuris nutolina mus nuo gero tarpusavio ryšio vadinamas „velniu“.
Klausimas. Ar galima kaip nors su juo susidoroti?
Atsakymas. Tik vienu atveju – jis negali mūsų pasiekti, kai mes kylame ir bendraujame virš jo.
Ši jėga visada egzistuos ir visuomet kurstys nesantaiką tarp mūsų. Tačiau, kai žmonija galės vienu metu susivienyti, tai visos šėtono išdaigos prisijungs prie mūsų gerų darbų ir dar labiau juos padidins.
Būtent dėl egoizmo gudrybių priversime save suartėti vieni su kitais. Tad velnias virs gera jėga, nes galiausiai padės mums suprasti, kokia yra tinkama tarpusavio sąveika.

Iš 2016 m, sausio 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neribotas egoizmo limitas

Egoizmas – patikimas vedlys

Sudužę akiniai

Komentarų nėra

Absoliutus postulatas

Kabala ir religija

Klausimas. Kodėl visi tikėjimai ne jungiasi, o tempia antklodę kiekvienas į save?
Atsakymas. Todėl, kad visi tikėjimai ir religijos absoliučiai egoistinės. Pažvelkite, kiek tūkstantmečių tęsėsi religiniai karai ir užpuolimai, kurie nesibaigia iki šiol, ypač judaizme. Kiek atsirado religinių partijų ir judėjimų, ir visi nusistatę vienas prieš kitą.
Religijos – tai žmogaus egoizmo vaisius ir todėl iš jų nieko gero nereikia tikėtis. Tai iš tikrųjų opiumas liaudžiai.
Religijos neįgyvendina taisyklės „pamilk artimą, kaip save“. Kur jūs matėte, kad šis priesakas būtų pildomas? Kame?
Todėl kabala neturi nieko bendra su religijomis. Tai ir yra problema – mes turime didžiulę konfrontaciją su bet kokiomis religinėmis organizacijomis. Juk jos visos tiki tuo, kad atlikdamas mechaniškus veiksmus žmogus užsitikrins sau būsimą pasaulį.
Kabala sako, kad tokiu atveju žmogus neturės būsimo pasaulio: jis lieka egoistu, nepakyla aukščiau savo egoistinės prigimties, – kokį jis gali turėti būsimą pasaulį? Būsimas pasaulis – tai altruizmo pasaulis, kurį žmogus kuria, būdamas šiame pasaulyje, įgyvendindamas principą „pamilk artimą, kaip save“. Vadinasi, religija tiesiog perka žmones, ir nieko daugiau.
Komentaras. Įdomu tai, kad žmonėms, kurie studijuoja kabalą, niekas netrukdo išlaikyti savo religiją.
Atsakymas. Kabala gali užsiimti kiekvienas norintis, nepriklausomai nuo religijos. Apie tai rašo Baal Sulamas knygoje „Paskutinioji karta“.
Žmogui tai netrukdo. Jis ramiai gali laikytis savo papročių, bet viduje turi save nukreipti į altruizmą, pakilti aukščiau egoistinės prigimties. Būtent tuo skiriasi kabala nuo religijų!
Visa kita – tradicijos. Galite atlikti, galite neatlikti – tai jūsų reikalas. Pakilimas aukščiau egoizmo kabaloje yra laikomas absoliučiuoju postulatu!

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šiatema skaitykite:

Kuo kabalos mokslas skiriasi nuo religijos

Egoizmas – religija – kabala

Svarbiausia – sielos išsitaisymas

Komentarų nėra

Kur mus nuveda individualizmas?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Klausimas. Jei laisvės troškimas ateina iš Kūrėjo, tai kur pagal šią programą mus veda mūsų individualizmas, liberalizmas, su kuriuo susiduria šiuolaikinis pasaulis?
Atsakymas. Į mūsų planų nepagrįstumo pojūtį, mūsų tikslų aklavietę ir nesugebėjimą pasiekti normalaus, racionalaus gyvenimo, t. y. į absoliučios krizės suvokimą. Žmogus pasiekia šį tašką ir tada pradeda suvokti, kad yra visai kitoks vystymosi kelias.

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas veda pasaulį į aklavietę?

Ką pliekia Kūrėjo smūgiai?

Pasaulio individualumas ir egoizmo globalumas

Komentarų nėra

Amerika sutinka savo naująjį prezidentą

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Klausimas. Kitą dieną po JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos Amerika ir visas pasaulis pasidalijo į dvi dalis:  protestuojančiuosius prieš jo valdymą ir palaikančiuosius. Kaip manote, ar tai laikinas reiškinys, ar atotrūkis didės?
Atsakymas. Iš tikrųjų, pasaulyje įvyko skilimas, kokio dar nebuvo. Po Antrojo pasaulinio karo pasaulyje gimė liberalizmo mada. Žmonija nusprendė, kad vakarų, laisvajame, pasaulyje galima daug ką sau leisti be jokių religinių, politinių apribojimų, ir kiekvienas gali jaustis daugiau ar mažiau laisvas.
Pats liberalizmas – geras dalykas, bet jei jo pagrindas – žmogaus egoizmas, tai veda prie iškrypimo. Taip vyksta su viskuo, ką daro žmogus. Yra daugybė puikių savybių ir siekių, nuostabių planų, kuriuos žmogus siūlo iš širdies. Ir žmonija su susižavėjimu priima juos, neatsižvelgdama į tai, kad žmogaus prigimtis egoistinė nuo gimimo. Ir tik tada, kai šios nuostabios programos pradedamos įgyvendinti,  egoizmas prasimuša ir išverčia jas taip, kol galiausiai sudrasko į skutus.
Jei norime kažką ištaisyti, tai visų pirma turime ištaisyti savo egoizmą, ir tada išsitaisys visos mūsų gyvenimo sritys. O be ištaisymo visos programos tik kenks.
Todėl neoliberalizmas ir demokratija pradžioje labai viliojo, žadėdami kiekvienam gerą vystymąsi. Bėda ta, kad visa tai buvo grindžiama egoizmu, ir todėl atvedė prie griūties, kurią šiandien ir išgyvename.
Demokratija ir liberalizmas  atvedė prie tokių iškrypimų, nuo kurių visi kenčia. Kiekvienas daro tai, ko įsigeidžia ir egoistiškiausia, šlykščiausia iš visų galimų formų. Ypač mūsų laiku, kai egoizmas išsivystė iki neįsivaizduojamai iškreiptų troškimų, polinkių, savybių.
Vadinasi, nėra jokių apribojimų egoistinėms apraiškoms, jokios įtakos joms: nei laikraščiams, nei vyriausybei, nei finansiniams oligarchams, nei teisinei sistemai, policijai, universitetams. Neįmanoma auklėti vaiko, juk jis paskųs tėvus policijai. Visuomenėje nėra jokių apribojimų, kurie laikytų žmogų kažkokiuose rėmuose, kad nekiltų visiška anarchija.
Tai panašu į vaikus, kuriems suteikė laisvę šėlti, kaip tik norisi. Ir kas galiausiai bus su tokiais vaikais? Todėl mes ir priėjome iki tokios valstybinio aparato, finansų, žiniasklaidos, teisėsaugos ir teisinių organų krizės.
Problema kyla, nes neatsižvelgiame į tai, kad tikroji demokratija reikalauja pirmiausiai ištaisyti žmogaus egoistinę prigimtį. Demokratija turi būti kuriama ant ištaisyto pagrindo, kitu atveju ji žlugs.
Susiskaldymas, kuris įvyko šiandien pasaulyje – tai atotrūkis tarp žmonių, priklausančių ankstesnei kartai, kurie, tačiau, tikisi kažkokios tvarkos, ir jaunesniosios kartos, išauklėtos per pastaruosius trisdešimt metų bei nepripažįstančios jokios tvarkos, o įpratusios daryti tai, ko norisi.
Ir todėl jie po teisėtų rinkimų išeina protestuoti. Jei jie kovoja už demokratiją, tai kodėl nesutinka su prezidentu, kuris gavo balsų daugumą?
Matyt, jie mano, kad galimybė  išspjauti į išorę visą savo egoistinę prigimtį – tai demokratija ir šiuolaikinio, išsivysčiusio žmogaus požymis. Čia nėra jokio išsitaisymo, kūrinijos supratimo, net elementaraus supratimo, kaip funkcionuoja visuomenė. Juk visuomenė, kol jie protestuoja, veikia kitų žmonių sąskaita – tų, kurie ją saugo, vis dėlto dar dirba armija ir policija.
Bet jau sukurta daugvaldystės sistema. Kiekvienas nori valdyti: valstybinis aparatas, finansininkai, masinės informacijos priemonės, armija ir policija. Taip vyksta visame pasaulyje, bet tai turi baigtis.
Dabar atsirado galimybė panaikinti nesutarimus taikiu, ramiu keliu. Kol kas dar galima ištaisyti šią griūtį, kurią sukėlė liberalūs valdytojai Europoje ir ankstesnioji JAV vyriausybė.
Už tai dabar kovoja dvi Amerikos pusės, ir kova bus labai neįprasta. Nors procesas nepriklauso nei nuo vienų, nei nuo kitų, ir bet kuriuo atveju kryps išsitaisymo link. Klausimas tik tas, kokiu būdu – geruoju ar bloguoju. Tikėkimės, kad Trumpui nors kažkiek pavyks įgyvendinti savo pokyčių programą, ir blogio suvokimas vyks per protą, o ne kančių keliu.

Iš 2017 m. sausio 22 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje, 2006 m.)

Komentarų nėra

2016 metų rezultatai: pasaulis ieško naujų kelių

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

Evoliucija tęsiasi: savu greičiu vystosi negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonija. Bet yra problema – žmonės nežino, kad jų vystymąsi lemia gamtoje įdiegta programa.
Jiems atrodo, kad vystosi patys, savo noru. Iš tikrųjų galime planuoti, bet pasaulis eina savo keliu.
Tai primena kadaise Rusijoje vykdytą bandymą, kai liaudis iš feodalizmo kokiai dešimčiai metų buvo nukreipta socializmo link, o vėliau vis tiek teko grįžti atgal, nes bandymas nepavyko.
Ir kitose šalyse buvo bandymų pakeisti vystymosi eigą – nėra pasaulyje šalies, ėjusios tik tiesiai. Juk niekas nežino gamtos dėsnių, todėl vystymasis toks vingiuotas.
Pastaruoju metu pasaulis ima suvokti problemos, kurioje atsidūrė, globalumą. Nežinome, kaip vystytis toliau, nes egoizmas išsisėmė ir nebestimuliuoja mūsų. Nebėra andainykščio lenktyniavimo. Jaunoji karta nenori gyventi taip, kaip gyveno jos pirmtakai.
Visos ankstesnės žmonijos kartos tūkstančius metų vystėsi, nes norėjo vis daugiau ir daugiau. O dabar viskas kitaip: jaunosios kartos netraukia jos tėvų garbintos vertybės. Tačiau ir negalime jų visų aprūpinti darbu.
Mokytis jie nenori, nosis įbedę į išmaniuosius telefonus niekuo daugiau nesidomi. Bet vis tiek turėsime juos aprūpinti būtinais dalykais: drabužiais, maistu. Dingsta ryšys tarp darbo vietos ir uždarbio.
Iš vienos pusės, yra daugybė žmonių, kurie beveik nedirba, bet dėl tam tikrų priežasčių labai daug uždirba. Iš kitos pusės, yra žmonių, kurie nedirba, bet gauna pašalpas, yra tuo patenkinti ir daugiau nieko nenori. Prarastas ryšys tarp darbo ir uždarbio, dingo malonumas dirbti ir užsidirbti.
Žmogui neteikia malonumo nei darbas, nei uždarbis, nei šeima, nei vaikai – niekas. Galų gale pasirodo, kad jam nebėra dėl ko gyventi – lieka tik narkotikai. Todėl šiais laikais imta legalizuoti narkotikus, kitaip liaudis visoje šalyje sukels revoliuciją ir riaušes.
Klausimas. Kokia kryptimi šiandien juda pasaulis?
Atsakymas. Pasaulis ieško… Bet nėra prasmės ieškoti naujų dalykų senoje plokštumoje. Pasaulis – gilioje krizėje. Priėjome aklavietę, viskas baigiasi, juk mūsų egoizmas daugiau nebeskatina siekti materialių laimėjimų. Ir ką gi daryti?
Taigi, turime suprasti, kad pasiekti kitą vystymosi pakopą galime tik vienydamiesi. Tas pats vyksta gamtoje. Būtina pakilti!
Klausimas. Kas naujajame pasaulyje teiks malonumą?
Atsakymas. Naujasis malonumas – Aukštesniojo pasaulio, amžinybės ir tobulumo atskleidimas, žmogaus egzistavimas naujoje dimensijoje. Tai gali atrodyti nerealu ir fantastiška, bet taip bus.
Vidinis savo prigimties atskleidimas taps visai naujas, leis žmogui išsiveržti iš kūno ir suvokti pasaulį ne ribotais kūniškais jutimo organais, o virš jų. Štai tuomet jis pajus amžiną ir tobulą pasaulį.
Mūsų egoizmas, nepatenkintas gyvenimu ir nesugebantis juo užsipildyti, išstums mus į šią pakopą. Esame prieš pat šį proveržį, kurį labai lengva įgyvendinti susivienijus. Susivieniję galime pereiti į kitą egzistavimo lygmenį.
Žmonės jaučia, kad tikrovė tampa siurrealistinė ir kinta, tik neaišku, kaip. Jie dar negali jos pajusti, nes jos nėra jutimo organuose. Reikia išvystyti naujus jutimo organus.
Klausimas. Kaip ši nuostabi svajonė apie naująjį pasaulį siejasi su dabartine tikrove?
Atsakymas. Siejasi puikiai, juk iš esmės ieškome prisipildymo, norime jaustis tobuli, išaukštinti, ne veltui gyvenantys. Norime išeiti iš savo materialaus kūno, kuris neišvengiamai kada nors numirs.
Kabaloje yra metodika, galinti padaryti mus amžinus ir tobulus, atskleisti mums visatą, pakelti virš gyvenimo ir mirties ribos, virš visų apribojimų.
Tokiu būdu neprarandame nieko, ką turime dabar, o papildomai įgyjame tobulumą ir amžinybę. Tai įmanoma, tereikia gauti papildomus, vidinius jutimo organus, kad sugebėtume išeiti iš savęs ir pajusti išorinę tikrovę.
Klausimas. Tokia svajonė patraukli daugeliui žmonių, bet jie reikalauja įrodymų, kad tai veiks. Ar galite tai įrodyti?
Atsakymas. Kaip galima įrodyti tam, kuris neturi dvasinių jutimo organų? Tarkime, iš prigimties aklą žmogų įkalbinėja pasidaryti regos atkūrimo operaciją, bet šis nesupranta, ką apskritai reiškia matyti. Jam atrodo, jog pakanka, kad ir dabar viską junta.
Taip pat neįmanoma paaiškinti žmogui, kad jis nesuvokia išorinio pasaulio, nepriklausančio nuo kūno ir leidžiančio pasijusti amžinam bei tobulam. To negalima išaiškinti, kol žmogus neįgijo šio suvokimo. Tikėkimės, kad 2017 metais mums pavyks tai perduoti žmonėms, svarbiausia – žydams, kad jie suvoktų savo pareigą.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 metų rezultatai: ekonomika

Padarius 2016 metų išvadas: Terorizmas

2016-ieji: nauja tendencija

Komentarų nėra

Jaunimui santuoka darosi nebeįdomi

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

Tyrimas. Jaunimas praranda susidomėjimą santuoka, jiems tai yra kažkas visiškai svetimo. Santuoka neturi nieko bendra su meile, gyvenimu kartu, vaikų gimdymu, jaunimas nustojo suprasti religinį santuokos pobūdį.
Jie supranta, kodėl tėvai šventė santuokas, bet patys nesiruošia eiti jų pėdomis. Be santuokų nebūna skyrybų, turto dalybų ir kitokio bylinėjimosi. 30 procentų merginų ir 50 procentų vaikinų neįtraukia santuokos tarp trijų svarbiausių įvykių gyvenime.
Aukštojo mokslo diplomo gavimas, kraustymasis į savo būstą, dideli pirkiniai (namas, automobilis), vaiko gimimas – visa tai šiuolaikiniam jaunimui daug svarbiau negu santuoka. Ji tapo formalumu.
Komentaras. Augantis egoizmas atskiria ir vis labiau tolina žmones vieną nuo kito. Suartėjimas galimas tik su Aukštesniosios šviesos pagalba. Jos veikimą sukelia kabalos mokslo studijavimas. Be šių studijų tapsime visiško žmonių susvetimėjimo liudininkais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsiginkluoti aukštesniąja Gamtos jėga

Kodėl jie nenori tuoktis…

Vienišas arba gyvenimas atskirai

Komentarų nėra

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Kabala ir religija

Klausimas. Ar dvasinės savybės skiriasi nuo moralės normų, taisyklių, pagrindinių principų?
Atsakymas. Dvasinės savybės skiriasi nuo moralės normų. Filosofija, psichologija, etika, santykiai tarp žmonių – tai mūsų egoizmo bandymai užmaskuoti save, paslėpti savo grubius siekius, įvilkti juos į priimtinesnį pavidalą, kad būtų galima gauti malonumą sau.
Tad visa, ką sugalvojo žmonija, tėra savojo egoizmo  dangstymas.

Iš 2016 m. birželio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suteikti malonumą kitiems

Kam kur geriau?

Altruistai – egoistai

Komentarų nėra

Kas sukelia kančias?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

Klausimas. Kodėl turi kentėti tie žmonės, kuriems dar ne laikas taisytis? Ir ką turėjo daryti, kad nekentėtų tūkstančiai kartų iki kabalos atskleidimo 1995 m.?
Atsakymas. Kančios kyla dėl to, kad mūsų egoizmas  turi vystytis iki būsenos, kai jis iš tiesų panorės aukštesnių, ypatingų nesibaigiančių malonumų.
Todėl turime praeiti ilgą kelią: nuo atomo, molekulės, žemės, vandens susidarymo prie primityvių gyvybės formų, paskui augalų, gyvūnų ir galiausiai žmogaus toks, koks jis dabar – tai iš tikrųjų ilgas kelias ir jis kupinas kančių.
Šiandien tik prasideda mūsų raidos paskutinioji stadija. Tačiau dabar turime galimybę eiti pirmyn pasitelkę ypatingą metodiką , pritraukdami Šviesą .
Ir tuomet eisime „achišena “ keliu, kitaip tariant, spartinsime savo raidą, nelaukdami iš užnugario stumiančių kančių, eisime pirmyn siekdami būsimojo atskleidimo. Ir kančios pasibaigia – galima bėgti į kūrimo tikslą greičiau už lazdą, kuri iš užnugario visąlaik mus vejasi.

Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Išvalyti sielos indą

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Komentarų nėra

Žmonija privalo turėti tikslą

Dvasinis darbas

Klausimas. Gamta išvystė fizinį žmogaus kūną, o dėl sielos lyg ir paliko tuščią vietą, suteikdama galimybę pačiam žmogui ją išvystyti?
Atsakymas. Taip, bet gamta priveda žmogų prie vidinio vystymosi, padėdama jam išsiaiškinti, kad jo prigimtis – tai bloga jėga, kurią būtina ištaisyti. Suvokęs šį blogį žmogus pradeda klausinėti: ,, Kodėl? Dėl ko?“
Mes vystome mokslą, kultūrą, švietimą, techniką ir visa kita tik tam, kad pradėtume klausinėti: dėl ko mes gyvename, kur prasmė? Ar įmanoma, kad gamta sukurtų mus be jokios priežasties ir tikslo?
Negali būti nieko netikslingo, ir žmonija privalo turėti tikslą. Mes tai matome visuose gamtos dėsniuose. Gyvame organizme visi organai veikia harmoningai, kad palaikytų viso kūno gyvenimą. Kodėl gi žmonių visuomenėje nėra harmonijos? Dėl kokio aukštesnio tikslo ji egzistuoja?
Kabala atskleidžia mums mūsų egzistavimo tikslą.
Klausimas. Kalbama tik apie žmogaus ryšį su tam tikra abstrakčia aukštesniąja jėga ar jo santykį su kitais žmonėmis?
Atsakymas. Užmegzti ryšį su abstrakčia aukštesniąja jėga galiu tik jungdamasis su kitais žmonėmis, kartu su jais kurdamas indą jai atsiskleisti. Šitas indas susideda iš mūsų visų norų sumos. Tiktai tokiomis sąlygomis atskleidžiu būseną, kai apačioje yra egoizmas, o virš jo – meilė, jėga, jungianti žmones.
Kai sudedu visus norus į vieną, šis indas užsipildo gyvenimo jėga, aukštesniąja jėga, Kūrėju, Šviesa. Kūrėjas (bore) reiškia ,,ateik ir pamatyk“ (bo-re), ateik ir atskleisk. Susijungdamas su kitais galėsiu Jį atskleisti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujam pasauliui reikalingas naujas žmogus

Apsiginkluoti aukštesniąja Gamtos jėga

Vystymasis savo iniciatyva ar be jos

Komentarų nėra

Kaip vystosi siela?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

Klausimas. Kuo sielos vystymasis skiriasi nuo įsivaizdavimo? Kaip patikrinti, kad einu tinkamu keliu?
Atsakymas. Siela vystosi esant itin tiksliems, siauriems rėmams, kai žmogus įsijungęs į grupę kartu su draugais ima vystyti davimo savybę, kol pasiekia meilės savybę. Tai darydamas jis vysto sielą. Vienas žmogus negali turėti sielos, tik žmonių visuma.
Optimaliausia, kuomet susirenka dešimt žmonių ir tinkamai naudodami savo egoizmą, pradeda virš jo kurti virš-egoistines ryšio savybes. Pabrėžiu: virš-egoistines, kitaip tariant, nukreiptas prieš egoizmą, naudojamas priešinga jam kryptimi.
Tuomet tarp jų vyksta itin įdomus reiškinys: priklausomai nuo dedamų pastangų ne tiesiog užgniaužti, o tinkamai išnaudoti egoizmą, kad virš jo būtų sukurta meilės, ryšio savybė, jie ima jausti, kad jiems trūksta jėgos, kuri padėtų pakilti virš ego ir tinkama jį panaudoti.
Šią jėgą jie gauna iš pasaulių sistemos gelmių. Susivieniję tarpusavyje jie staiga pastebi, kas jų ryšio centre, kaip sūkuryje, tarp jų ima vertis tam tikra ertmė, tik ji ne traukia į save, o spinduliuoja. Ir iš ten kyla aukštesnioji Šviesa – davimo, tarpusavio ryšio, meilės, gėrio, dalyvavimo jėga. Ji apsupa ir sujungia juos.
Kai ji tinkamai sujungs ir užpildys juos, tuomet ta bendra, jų pasiekta būsena, vadinsis „siela“.

Iš 2016 m. birželio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinai nauja mano siela

Sielos užgimimas

Klausimas, kuris kyla visiems

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »