Pateikti įrašai su egoizmas žyme.


Mano mintys Twitter (2017 04 19)

Twitter

Liberalizmas atvedė prie to, kad egoizmui leidžiama viskas, ir tai sugriovė visuomeninę tvarką – parengė dirvą altruistinei visuomenei kurti.

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 04 12)

Twitter

#NewUnitedAirlinesMottos Agresija ten, kur turėtų būti didesnis mandagumas. Augantis egoizmas anuliuoja protą ir stumia į agresiją!

Komentarų nėra

Europa apimta žlugimo baimės

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Nuomonė (antrasis ES žmogus Frans Timmermans). Pirmą kartą per mano sąmoningos patirties Europos bendradarbiavime laikotarpį man atrodo, kad šis projektas iš tikrųjų gali žlugti. Europos Sąjunga susidūrė su tokia daugybe krizių, kad gali nuo jų neatsitiesti.
Maniau, kad Europa vystėsi būtent dėl krizių. Bet 2015 metais pirmą kartą suabejojau, kad jos dar gali mums duoti naudos.  Pasikeitė tai, kad dabar mechanizmas sugedęs ir krizės daugiau nesukuria naujos politinės energijos, kuri stumtų mus judėti pirmyn.
Egoizmas nustojo augti, krizės jo nebestumia pirmyn. Europa turi kelti sau strateginius tikslus. Migracijos krizės, terorizmo ir kaimyninių šalių nestabilumo fone ji negali apsiriboti vien tik smerkimu ir nuostolių ribojimu.
Komentaras. Egoizmas ne tik nustojo augti ir stumti mus pirmyn,  didesnio  vystymosi link, bet ir įgyja uždaros, integraliai susijusios vientisos sistemos struktūrą – dėl to mes negalime valdyti šeimos, savęs, visuomenės, valstybės, pasaulio – tai ir yra dabartinės krizės ypatumas.  Ir ištaisyti ją galima tik pakeičiant patį žmogų – kad atitiktų tokią ryšių sistemą, kurioje mes atsidūrėme.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur eina Europa?

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

Kas apsaugos Europos Sąjungą nuo iširimo?

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 04 10)

Twitter

Pesach (pe-sach) – perėjimas nuo mus valdanžio egoizmo į išsilaisvinimą, išėjimas iš jo į laisvę, nes egoizmas neša mums blogį ir kančias.

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 04 09)

Twitter

Socializmas – pramonės suvisuomeninimas. Tačiau ne per dirbančiųjų klasę, o visos visuomenės mastu, atsisakius pelno. Taip sako kabala, o ne Marksas.

Marksas suprato, kad A. Smito idėjo mirs, nes rinkos apribotos Žemės planeta. Marsizmas – kapitalizmo pabaigos aprašymas. Toliau – socializmas.

Teroro aktas Stoholme rodo, kad teroras nukreiptas prieš visus. Atsikratyti jo galima tik taisant bendrąjį egoizmą kabalos metodika.

Egoistų (ES šalių) susibūrimas blogai, juk slepiami nesutarimai. Geriau atitolti. Bet geriausia – suartėti tiek, kiek ištaisomas egoizmas. 

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 04 08)

Twitter

Visų šalių ir tautų susipriešinimas yra grįstas prigimtiniu egoizmu, iš kurio galima išsivaduoti tik pasitelkus kabalos metodiką.

Komentarų nėra

Ar egzistuoja šėtonas?

Egoizmo vystymasis

Klausimas iš feisbuko. Ar egzistuoja šėtonas ar tai pramanas?
Atsakymas. Egzistuoja. Tai egoistinė žmogaus jėga.
Kabaloje daug apie ją kalbama. Toroje ir Knygoje Zohar ji taip ir vadinasi „šėtonas“, hebrajiškai „satan“ iš žodžio „sotė“, „mesit“, t. y. vedantis žmogų iš teisingo kelio.
Ši jėga gyvena kiekvieno mūsų viduje, jos neįmanoma nusikratyti, nepadės jokia chirurginė operacija.
Egoizmas atsiskleidžia įvairiausiais būdais, o tas, kuris nutolina mus nuo gero tarpusavio ryšio vadinamas „velniu“.
Klausimas. Ar galima kaip nors su juo susidoroti?
Atsakymas. Tik vienu atveju – jis negali mūsų pasiekti, kai mes kylame ir bendraujame virš jo.
Ši jėga visada egzistuos ir visuomet kurstys nesantaiką tarp mūsų. Tačiau, kai žmonija galės vienu metu susivienyti, tai visos šėtono išdaigos prisijungs prie mūsų gerų darbų ir dar labiau juos padidins.
Būtent dėl egoizmo gudrybių priversime save suartėti vieni su kitais. Tad velnias virs gera jėga, nes galiausiai padės mums suprasti, kokia yra tinkama tarpusavio sąveika.

Iš 2016 m, sausio 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neribotas egoizmo limitas

Egoizmas – patikimas vedlys

Sudužę akiniai

Komentarų nėra

Absoliutus postulatas

Kabala ir religija

Klausimas. Kodėl visi tikėjimai ne jungiasi, o tempia antklodę kiekvienas į save?
Atsakymas. Todėl, kad visi tikėjimai ir religijos absoliučiai egoistinės. Pažvelkite, kiek tūkstantmečių tęsėsi religiniai karai ir užpuolimai, kurie nesibaigia iki šiol, ypač judaizme. Kiek atsirado religinių partijų ir judėjimų, ir visi nusistatę vienas prieš kitą.
Religijos – tai žmogaus egoizmo vaisius ir todėl iš jų nieko gero nereikia tikėtis. Tai iš tikrųjų opiumas liaudžiai.
Religijos neįgyvendina taisyklės „pamilk artimą, kaip save“. Kur jūs matėte, kad šis priesakas būtų pildomas? Kame?
Todėl kabala neturi nieko bendra su religijomis. Tai ir yra problema – mes turime didžiulę konfrontaciją su bet kokiomis religinėmis organizacijomis. Juk jos visos tiki tuo, kad atlikdamas mechaniškus veiksmus žmogus užsitikrins sau būsimą pasaulį.
Kabala sako, kad tokiu atveju žmogus neturės būsimo pasaulio: jis lieka egoistu, nepakyla aukščiau savo egoistinės prigimties, – kokį jis gali turėti būsimą pasaulį? Būsimas pasaulis – tai altruizmo pasaulis, kurį žmogus kuria, būdamas šiame pasaulyje, įgyvendindamas principą „pamilk artimą, kaip save“. Vadinasi, religija tiesiog perka žmones, ir nieko daugiau.
Komentaras. Įdomu tai, kad žmonėms, kurie studijuoja kabalą, niekas netrukdo išlaikyti savo religiją.
Atsakymas. Kabala gali užsiimti kiekvienas norintis, nepriklausomai nuo religijos. Apie tai rašo Baal Sulamas knygoje „Paskutinioji karta“.
Žmogui tai netrukdo. Jis ramiai gali laikytis savo papročių, bet viduje turi save nukreipti į altruizmą, pakilti aukščiau egoistinės prigimties. Būtent tuo skiriasi kabala nuo religijų!
Visa kita – tradicijos. Galite atlikti, galite neatlikti – tai jūsų reikalas. Pakilimas aukščiau egoizmo kabaloje yra laikomas absoliučiuoju postulatu!

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šiatema skaitykite:

Kuo kabalos mokslas skiriasi nuo religijos

Egoizmas – religija – kabala

Svarbiausia – sielos išsitaisymas

Komentarų nėra

Kur mus nuveda individualizmas?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Klausimas. Jei laisvės troškimas ateina iš Kūrėjo, tai kur pagal šią programą mus veda mūsų individualizmas, liberalizmas, su kuriuo susiduria šiuolaikinis pasaulis?
Atsakymas. Į mūsų planų nepagrįstumo pojūtį, mūsų tikslų aklavietę ir nesugebėjimą pasiekti normalaus, racionalaus gyvenimo, t. y. į absoliučios krizės suvokimą. Žmogus pasiekia šį tašką ir tada pradeda suvokti, kad yra visai kitoks vystymosi kelias.

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas veda pasaulį į aklavietę?

Ką pliekia Kūrėjo smūgiai?

Pasaulio individualumas ir egoizmo globalumas

Komentarų nėra

Amerika sutinka savo naująjį prezidentą

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Klausimas. Kitą dieną po JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos Amerika ir visas pasaulis pasidalijo į dvi dalis:  protestuojančiuosius prieš jo valdymą ir palaikančiuosius. Kaip manote, ar tai laikinas reiškinys, ar atotrūkis didės?
Atsakymas. Iš tikrųjų, pasaulyje įvyko skilimas, kokio dar nebuvo. Po Antrojo pasaulinio karo pasaulyje gimė liberalizmo mada. Žmonija nusprendė, kad vakarų, laisvajame, pasaulyje galima daug ką sau leisti be jokių religinių, politinių apribojimų, ir kiekvienas gali jaustis daugiau ar mažiau laisvas.
Pats liberalizmas – geras dalykas, bet jei jo pagrindas – žmogaus egoizmas, tai veda prie iškrypimo. Taip vyksta su viskuo, ką daro žmogus. Yra daugybė puikių savybių ir siekių, nuostabių planų, kuriuos žmogus siūlo iš širdies. Ir žmonija su susižavėjimu priima juos, neatsižvelgdama į tai, kad žmogaus prigimtis egoistinė nuo gimimo. Ir tik tada, kai šios nuostabios programos pradedamos įgyvendinti,  egoizmas prasimuša ir išverčia jas taip, kol galiausiai sudrasko į skutus.
Jei norime kažką ištaisyti, tai visų pirma turime ištaisyti savo egoizmą, ir tada išsitaisys visos mūsų gyvenimo sritys. O be ištaisymo visos programos tik kenks.
Todėl neoliberalizmas ir demokratija pradžioje labai viliojo, žadėdami kiekvienam gerą vystymąsi. Bėda ta, kad visa tai buvo grindžiama egoizmu, ir todėl atvedė prie griūties, kurią šiandien ir išgyvename.
Demokratija ir liberalizmas  atvedė prie tokių iškrypimų, nuo kurių visi kenčia. Kiekvienas daro tai, ko įsigeidžia ir egoistiškiausia, šlykščiausia iš visų galimų formų. Ypač mūsų laiku, kai egoizmas išsivystė iki neįsivaizduojamai iškreiptų troškimų, polinkių, savybių.
Vadinasi, nėra jokių apribojimų egoistinėms apraiškoms, jokios įtakos joms: nei laikraščiams, nei vyriausybei, nei finansiniams oligarchams, nei teisinei sistemai, policijai, universitetams. Neįmanoma auklėti vaiko, juk jis paskųs tėvus policijai. Visuomenėje nėra jokių apribojimų, kurie laikytų žmogų kažkokiuose rėmuose, kad nekiltų visiška anarchija.
Tai panašu į vaikus, kuriems suteikė laisvę šėlti, kaip tik norisi. Ir kas galiausiai bus su tokiais vaikais? Todėl mes ir priėjome iki tokios valstybinio aparato, finansų, žiniasklaidos, teisėsaugos ir teisinių organų krizės.
Problema kyla, nes neatsižvelgiame į tai, kad tikroji demokratija reikalauja pirmiausiai ištaisyti žmogaus egoistinę prigimtį. Demokratija turi būti kuriama ant ištaisyto pagrindo, kitu atveju ji žlugs.
Susiskaldymas, kuris įvyko šiandien pasaulyje – tai atotrūkis tarp žmonių, priklausančių ankstesnei kartai, kurie, tačiau, tikisi kažkokios tvarkos, ir jaunesniosios kartos, išauklėtos per pastaruosius trisdešimt metų bei nepripažįstančios jokios tvarkos, o įpratusios daryti tai, ko norisi.
Ir todėl jie po teisėtų rinkimų išeina protestuoti. Jei jie kovoja už demokratiją, tai kodėl nesutinka su prezidentu, kuris gavo balsų daugumą?
Matyt, jie mano, kad galimybė  išspjauti į išorę visą savo egoistinę prigimtį – tai demokratija ir šiuolaikinio, išsivysčiusio žmogaus požymis. Čia nėra jokio išsitaisymo, kūrinijos supratimo, net elementaraus supratimo, kaip funkcionuoja visuomenė. Juk visuomenė, kol jie protestuoja, veikia kitų žmonių sąskaita – tų, kurie ją saugo, vis dėlto dar dirba armija ir policija.
Bet jau sukurta daugvaldystės sistema. Kiekvienas nori valdyti: valstybinis aparatas, finansininkai, masinės informacijos priemonės, armija ir policija. Taip vyksta visame pasaulyje, bet tai turi baigtis.
Dabar atsirado galimybė panaikinti nesutarimus taikiu, ramiu keliu. Kol kas dar galima ištaisyti šią griūtį, kurią sukėlė liberalūs valdytojai Europoje ir ankstesnioji JAV vyriausybė.
Už tai dabar kovoja dvi Amerikos pusės, ir kova bus labai neįprasta. Nors procesas nepriklauso nei nuo vienų, nei nuo kitų, ir bet kuriuo atveju kryps išsitaisymo link. Klausimas tik tas, kokiu būdu – geruoju ar bloguoju. Tikėkimės, kad Trumpui nors kažkiek pavyks įgyvendinti savo pokyčių programą, ir blogio suvokimas vyks per protą, o ne kančių keliu.

Iš 2017 m. sausio 22 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje, 2006 m.)

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »