Pateikti įrašai su egoizmas žyme.


Šviesa ir parcufas

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманMano santykis su grupe ir rūpestis ja vietoj rūpinimosi savimi – tai tikslus parcufo darbo su Šviesa atspindys.
Net jeigu dar nesu ant tokios pakopos, kad galėčiau betarpiškai dirbti su Šviesa, bet tai jau artimas santykis. Parcufo kūnas – tai mano ryšio su grupe matas, o galva – tai išskaičiavimas, kiek galiu užmegzti ryšio su draugais, pagal savo vertinimus, mintis, jausmus.
„Smūginis susiliejimas“ (zivug de akaa) – tai smūgis mano egoizmui ir susiliejimas dėl mano sprendimo, priimto aukščiau proto ir jausmų, susijungti su draugais kaip vienas žmogus su viena širdimi.
Aš smūgiuoju savo norą mėgautis, atstumiu jį ir pakylu virš jo, nes noriu eiti paskui grupės protą ir jausmą ir joje esantį Kūrėją. Noras – tai mano prigimtis, o mintis – tai kažkas pašalinio, todėl ją galima gauti iš aukščiau arba per grupę, suteikus man galimybę suprasti, pajausti ir nuspręsti aukščiau savo paties proto.
Mano paties mintys ir norai – tai gyvūninis lygmuo. O virš jų gali būti grupės norai ir mintys, jeigu stengiuosi dirbti su jais.
#247973

Iš 2019 m. birželio 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Komentarų nėra

Tobulėti – kylant pakopomis

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманMokomės, kaip dirbti pirmoje dvasinėje pakopoje, kai iš savęs jautimo savo egoizmo viduje, kitaip tariant, iš „šio pasaulio“, pakylame į aukštesniąją pakopą virš egoizmo, kur egzistuoja Kūrėjas.
Reikia išsiaiškinti dvi pakopas: mūsų egoizmą ir pakopą esančią virš jo, kad gyventume vienu metu abejuose lygmenyse. Tai ir bus mūsų pirmoji dvasinė pakopa.
Pirmoji dvasinė pakopa pati sunkiausia, juk tai net ne kaip pirmieji kūdikio žengiami žingsniai, o įėjimas į naują pasaulį ir visiškai naujas požiūris į realybę. Žmoguje vyksta esminiai pokyčiai. Įsisąmoninu, kad natūralų pasaulio vaizdą matau savo egoizme, Kūrėjo sukurtame nore mėgautis, su kuriuo esu gimęs.
Šis pasaulis tokiu pavidalu neegzistuoja pats sau, tik taip yra matomas mano egoistinėse savybėse, kurias galima pakeisti, o tuomet pasaulis irgi ims keistis. Tad kol kas pasaulis atrodo mums tamsus, egoistinis, o po to jis pasikeis.
Toks pasaulio vaizdas mums duotas iš viršaus, Kūrėjo, kad iš šios būsenos galėtume pakilti. Tam reikia įsivaizduoti, kad visa tai ateina iš aukštesnės pakopos, kur karaliauja visą tikrovę užpildanti Šviesa, davimas, meilė. Visa tai egzistuoja virš mano egoizmo, virš šio pasaulio, ir aš noriu prilipti prie šios aukštesnės būsenos.
Bet ir egoistinis pasaulio vaizdas, kurį dabar matau – juodas, nelaimingas, beviltiškas – taip pat atsiranda iš Šviesos, ir, matyt, su tam tikru tikslu. Todėl ir toliau jaučiu šį pasaulį tokį, koks jis yra, bet noriu priklausyti aukštesnei būsenai, aukštesniam pasauliui, kur karaliauja davimo ir meilės jėga, Kūrėjas, aukščiausia Šviesa. Aš noriu susilieti su ja.
Todėl dalinu save į dvi dalis, stengdamasis prilipti prie aukštesnės pakopos visa širdimi ir siela, nepaisydamas to, kad jaučiuosi esantis apačioje, savo egoistiniame nore mėgautis. Nematau čia jokio prieštaravimo – šie du priešingi poliai privalo egzistuoti.
Kas atitrūksta nuo žemesniojo pasaulio ir jaučia tik aukštesnįjį, vadinamas angelu. Gyvenantis tik žemesniajame pasaulyje panašus į gyvūną. Tačiau tas, kuris stengiasi gyventi abejuose pasauliuose kartu, yra tikėjimo aukščiau žinojimo būsenos. Juk davimo jėga, kurią jis nori įgyti aukštesniajame pasaulyje, turi būti virš gavimo jėgos, viešpataujančios žemesniajame pasaulyje, mūsų egoizme.
Norint tobulėti toliau reikia nusileisti vis žemiau į šį pasaulį su visomis jo blogybėmis ir, atitinkamai, kilti vis aukščiau į dvasinį pasaulį: nuo -1 iki +1, nuo -2 iki +2, nuo -3 iki +3 ir t. t. Kaip sakoma: „Jeigu žmogus aukščiau už kitą – jo egoizmas didesnis“.
„Kitas“ – tai mano ankstesnė būsena. Juk mums būtina nusileisti žemyn, kad išsiaiškintume sudužusius norus, o po to juos pakelti į aukštesnę būseną ir ištaisyti. Tai ir yra mūsų darbas.
#247358

Iš 2019 m. birželio 4 d. rytinės pamokos, tema – „Absoliutus nulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kūdikis, suvystytas į šio pasaulio apklotą

Egoizmas – visuomenės vystymosi jėga

Komentarų nėra

Mūsų pasaulio iliuziškumas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų pasaulį pavadinote menamu. Kam jį taisyti, jei jis toks?
Atsakymas. Esate teisus, jo netaisome. Taisome save, savo egoizmą. O pasaulį suvokiame kaip savo egoizmo atspindį.
Pasaulis – tai, ką mums piešia mūsų ego. Vos tik imsime stipriau prasimušti pro šį pasaulį pas Kūrėją, labiau jausime aukštesnįjį pasaulį.
Išvysime, kaip mūsų pasaulyje veikia aukštesniojo pasaulio jėgos ir pamažu mūsų pasaulis kažkaip išsisklaidys iš mūsų suvokimo. Jo paveikslas liks, tačiau jėgos, kurios veikia už jų, vis labiau atsiskleis. Taip pradėsime keisti savo sąmonę, savo santykį su pasauliu.
#248551

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti pasaulį?

Tinkamas tikrovės suvokimas

Kam mums šis išgalvotas pasaulis

Komentarų nėra

Tinkamas tikrovės suvokimas

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Valdymo sistema yra žmogaus viduje? Jei taip, ar grąžinanti į Šaltinį Šviesa taip pat viduje? Ar tai tam tikras išorinis poveikis?
Atsakymas. Negaliu tiksliai pasakyti, kur yra Šviesa ar žmogus, nes tokia būsena neturi vietos. Vieta – tai noras, nes viskas – žmoguje.
Tikrovę suvokiame kaip egzistuojančią tam tikroje erdvėje su visomis ašimis (arti, toli, viršuje, apačioje ir t.t.) ir laike (vakar, šiandien, rytoj). Tai tik mūsų suvokimo atributai. Toks mums atrodo mūsų pasaulis su jo galaktikomis. Iš tikrųjų viskas vyksta mumyse.
Jei artėjame prie teisingo suvokimo, tai viso to nejaučiame. Imame suvokti tik save ir Kūrėją, mūsų sąveika, kuri telpa atstume „aš – Jis, Jis – aš“. Ir daugiau nieko. Visa visata, visi duomenys yra tarp mudviejų. Nėra nieko kito, tik Jis. Aš irgi įeinu į Jį savo panašumu.
Pasaulyje veikia tik viena jėga, ir ją surandu tik tiek, kiek esu į ją panašus. O visa kita – tai mano jaučiamas pasaulis, kuris tarsi tarpinė grandis tarp manęs ir Kūrėjo. Bet iš tiesų jo nėra. Todėl pasaulis (hebr. „olam“) kyla iš žodžio „nėėlam“ – menamas.
#248528

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – manyje

Kas mato teisingą tikrovę?

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Komentarų nėra

Istorinė chronologija ir dvasinis vystymasis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Visas dvasines būsenas, pavyzdžiui, pasaulinį tvaną, išėjimą iš Egipto, turime pereiti pagal tą pačią chronologinę tvarką ar tai nebūtina?
Atsakymas. Viskas, kas parašyta Toroje, turime pereiti daugiau mažiau ta pačia chronologine tvarka, tačiau kiekvienas iš mūsų pereina juos pagal sielos būseną. Tad buvimas Egipte nereiškia, kad 400 metų būsiu tremtyje ir pabėgsiu per dykumą. Visa tai reikia pervesti į dvasinius rėmus.
Kitaip tariant, įėjimas į Egiptą – tai egoizmo kaip blogio įsisąmoninimas. Iš pradžių tai ne blogis, o septyni sotūs metai, kai mėgaujuosi savo egoizmu, suprantu, kad jis veda mane pirmyn, studijuoju kabalą, daugiau žinau, labiau suprantu.
O paskui septyni alkio metai: jei anksčiau jaučiau, kad egoizmas užpildo mane, tai dabar jis atplėšia mane nuo dvasinio suvokimo, ir jau nenoriu su niekuo taikytis, noriu išeiti iš jo.
#247575

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kai įsiplieskia egoizmas…

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuolankumas – tai tas pats kas nusižeminimas? Ar yra skirtumas tarp nuolankumo ir nusižeminimo?
Atsakymas. Nuolankumas ir nusižeminimas – ne vienas ir tas pats. Bet mums dar anksti tai nagrinėti. Svarbiausia mums – visąlaik mėginti priimti, kad tai, kas vyksta, ateina iš aukščiau, iš Kūrėjo. Ypač tuomet, kai manyje įsiliepsnojo egoizmas ir imu pykti, reikšti savo nepasitenkinimą.
Tai reiškia, kad žmogus priešina save su Kūrėju: „Aš nepatenkintas Tavo valdymu“. Tai problema. Čia nėra nuolankumo, nėra jaučiama, kad Kūrėjas viską valdo, kad „Nėra nieko kito tik Jis“.
„Gerai, Kūrėjas viską valdo, nėra nieko kito tik Jis, o aš – prieš Jį!“ Tai ir yra grynas egoizmo pasireiškimas. Ir čia kažkaip reikia mėginti anuliuoti tą nepasitenkinimą, pakilti virš jo: „Nenoriu, kad jo nebūtų, kitaip nusileisiu į nulį. Ne! Pakilsiu virš jo ir taip būsiu aukščiau savojo ego“.
Būtent ties tuo mums reikia dirbti. Apie daugiau net nekalbu. Tačiau bus itin reikšminga, jei imsime taip žiūrėti į mumyse atsiskleidžiantį egoizmą. Svarbiausia, pakilti virš savo nepasitenkinimo.
Klausimas. O jeigu jaučiu, kad pykstu ne ant Kūrėjo, bet ant savęs, and savo ego. Ką tuomet daryti?
Atsakymas. Jei pyksti, vadinasi, esi nepatenkintas Kūrėju. Štai ir viskas.
O toliau tirk save ir nuspręsk, ką daryti. Iki tol, kol nebūsi patenkintas viskuo, kas vyksta, nepakilsi virš savo egoizmo ir būsi tik šio pasaulio lygmenyje.
#246322

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Iš meilės matyti vien geri dalykai“

Kaip anuliuoti save?

Pakilti virš egoizmo

Komentarų nėra

Siekti pusiausvyros

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei aš – vien ego, tai kuo galiu tapti panašus į aukštesniąją jėgą?
Atsakymas. Tokiais kaip aukštesnioji jėga gali tapti tik tie, kurie sieks pusiausvyros tarp egoizmo ir altruizmo. Jėga, kuri natūraliai tavyje nubunda, yra egoizmas, ir tau atrodo, kad tai tu. Tačiau tai ne tu, o Kūrėjas.
O tu kažkas visiškai neutralaus, kaip šiek tiek sustingusi želė, kurioje nuolat, be pertraukų, nuo gimimo iki mirties veikia egoistinė jėga, ir žmogui atrodo, kad tai – jis.
Tačiau jam duodama galimybė subalansuoti šią neigiamą jėgą su teigiama, kurios jis turi prašyti pas Kūrėją. Juk tada jis priartėja prie Kūrėjo ir susijungia su Juo. Jis prašo Kūrėjo išmokyti jį subalansuoti save su teigiama jėga, kad atsirastų dvi priešingos jėgos, o tarp jų atsirastų pusiausvyra, vadinama „vidurine linija“.
Ši vidurinė linija, atsirandanti iš pusiausvyros tarp dešiniosios (altruistinės) ir kairiosios (egoistinės) linijų, yra vadinama „Adomu“ (žmogumi), nes būtent jis tampa panašus į Kūrėją.
Gerai valdydamas tiek egoizmą, tiek altruizmą, žmogus gali su jais veikti teisingai, visą laiką balansuodamas tai aukštyn, tai žemyn, ir per šį balansą kilti į viršų. Svarbiausia, kad jis išmoktų laikyti pusiausvyrą tarp šių jėgų. Tai – mūsų darbas.
#241819

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką gali duoti aukštesnioji jėga?

Koks žmogus dvasinis?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Komentarų nėra

Vidinė teleportacija

Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманŽiūrėdamas šalies ir pasaulio įvykių naujienas džiaugiuosi dėl atsiskleidžiančių nusidėjėlių. Atsiskleidžia egoistinio noro, kurį būtina ištaisyti, blogis. Tai egoizmas mums šaukia: „Kodėl manęs neištaisote?! Iki kokių ribų turiu save demonstruoti ir skandinti savyje pasaulį?“
Džiaugiuosi, kad pagaliau pasaulis po truputį ėmė artėti blogio suvokimo link. Žmonės jau supranta, kad nieko negali padaryti su egoizmu, nes tokia žmonijos prigimtis, bet jei iš jo neišsivaduos, jis mus pražudys.
Todėl jie pradeda galvoti, kaip atsikratyti egoizmo. Pamažu išbando visas priemones, bet mato, kad nė viena neveikia. Mūsų padėtis beviltiška.
Esame kažkur Galaktikos užkampyje, skriejame aplink nykštukinę žvaigždę ant mažyčio Žemės rutulio, visiškai užteršto mūsų atliekomis. Gyvenimas baigiasi be jokios perspektyvos. Esame vieniši Visatoje, o greitai ir Žemės planetoje nebeliks gyvybės. Kaip sakoma, užgesinkite šviesą…
Blaiviai galvojant, atsiveria būtent toks vaizdas. O tai jau blogio atskleidimas, kuriam esant galima pradėti galvoti, ką daryti. Gal vis dėlto kas nors patars, kaip išsigelbėti? Ir tada ausys ima girdėti tokias bangas, kurių anksčiau nesuvokė: apie tai, kad yra gyvenimas už mūsų tikrovės ribų.
Mūsų realybė – daugiasluoksnė, ir viršutinio sluoksnio, esančio virš mūsų tikrovės, atskleidimas priklauso nuo mūsų suvokimo. Jeigu pakeisime savo vidinį tikrovės suvokimą, tai staiga pasijusime gyvenantys kitame pasaulyje. Tarsi įvyktų teleportacija, ir staiga pasijusčiau esantis kitoje būsenoje, kitoje vietoje.
Taip įvyksta, jei pakeičiu vidines vertybes ir imu gyventi kitame pasaulyje. O apie šį pasaulį sakoma, jog jis egzistuoja tik tam, kad jį paliktume. Tik tam egzistuoja Visata, Žemės rutulys ir žmonės ant jo – kad iš čia ištrūktų. Ir apskritai šis pasaulis išgalvotas, o mes gyvensime tikrame pasaulyje.
Į naujienas žiūriu tik šiuo rakursu ir todėl nelieju ašarų. Kaip priversti tikrovę pasikeisti? Ji pasikeis tik su tokia sąlyga, kad pasikeis kiekvienas mūsų. Tikrovė priklauso nuo manęs ir jaučiu ją savyje. Todėl du mato tą patį vaizdą, bet vienas verkia, o kitas džiaugiasi. Viskas priklauso nuo to, kokioje šviesoje matome įvykius. Aš viską suvokiu kaip būtinus žingsnius į išsitaisymą, artinančius mus gėrio link.
#244166

Iš pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Paskutinė karta“, 2019 m. balandžio 5 d.

Komentarų nėra

Aukštesniojo pasaulio dvilypumas

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip sujungti savo norą su grupiniu, kai net mažutį Kūrėjo didybės pojūtį norisi pasisavinti kaip asmeninį laimėjimą? Tai per daug asmeniška, kad tuo dalintumeisi.
Atsakymas. Geriausias būdas išjudėti – palikti visus savo norus, viską, ką turite, paimti tik jėgą, įeiti į grupę ir bandyti per ją kreiptis į Kūrėją. Kitaip tariant, paimti iš grupės visus draugų lūkesčius, tarsi būtumėte suaugęs, o jie – maži vaikai.
Juos turite surinkti iš grupės ir paprašyti Kūrėjo apsaugoti juos, pakelti, teisingai nukreipti, kad jie pajaustų, kaip turi būti tarpusavyje susiję, kaip pakilti kartu, kad sukurtų indą, vietą Kūrėjui atsiskleisti. Ir visa tai tik dėl to, kad suteiktume Jam malonumą ir jaustume malonumą tik dėl to, kad patenkiname Kūrėją.
Mes visada judame dviem lygiais: egoizmas ir virš jo – tarpusavio ryšys, vienybė, malonumas dėl to, kad Kūrėjas jais mėgautųsi. Reikia tiksliai išdirbti šiuos du lygius.
Ir tada pajausite Aukštesniojo pasaulio dvilypumą, kur suveikia ir šviesos korpuskulinė, ir bangų teorija. Kitaip tariant, Šviesa priimama kaip bangos arba kaip dalelės priklausomai nuo to, žvelgiate jūs į praeinančius elektronus ar ne.
Jūs pamatysite, kad iš tikrųjų dvasiniame pasaulyje visa tai viena, vientisa. Ir tik mūsų egoizmas skiria tai į skirtingus lygius. Todėl kiekviename lygyje mums iškyla skirtingos nuomonės, norai, junginiai – viskas, kas užmuša mūsų pasaulį, bet būtent dėl to, kad kitame, aukštesniame, lygyje mes suvoktume tobulybę.
#242569

Iš 2019 m. vasario 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujas gyvenimas antrajame aukšte

Kodėl davimo savybę galima įgyti tik grupėje?

Meilės ir davimo formulė

Komentarų nėra

Kam skirta kabala

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų name gyvena kiemsargis Petras. Tai labai geras, švarios sąžinės žmogus. Aš jam galiu palikti namų raktus ir išvažiuoti kelioms dienoms, galiu patikėti kur nors palydėti savo vaiką. Ar galima sakyti, kad taip per jį pasireiškia Šviesa, ir norint būti Šviesos, grynumo būsenoje, jam nereikia jokių specialių žinių, jokio dešimtuko, jokio papildomo bendravimo?
Atsakymas. Žinoma, jei jis toks gimė, jam šios žinios nereikalingos. Kabala suteikiama žmonėms su didžiuliu sugadintu, neištaisytu egoizmu. Ir jie nori save ištaisyti. Jie supranta, kad nori kažką pasiekti. O Petras nieko nenori siekti. Jis absoliučiai patenkintas viskuo, pilnatviškas. Dėl to jis taip elgiasi. Tačiau lygiai taip pat gali elgtis ir kiemsargis šuo, patenkintas tuo, ką turi.
Neabejotinai, tokie žmonės labai geri. Bet jie nepadeda ištaisyti žmonijos, nes jie neturi tam jokio poreikio. Į kabalą ateina neištaisyti egoistai, kurie nori kažko ir negali nusiraminti savo kasdieniniame gyvenime. Jiems blogai šiame pasaulyje, jie nepakenčia nei jo, nei savęs. Jie jaučia savo neištaisytas savybes. Todėl jie nusipelno išsitaisymo. Būtent tam ir suteiktas mums mūsų pasaulis.
#242998

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam skirtas kabalos mokslas?

Ką kabalos studijavimas įneša į gyvenimą?

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »