Pateikti įrašai su egoizmas žyme.


Plytelės iš šviesos ir tamsos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas menas – mokėti susitvarkyti su atsiskleidžiančia tamsa, kuri vis stiprėja. Iš savo patirties žmogus jau supranta, kad tamsa ateina, kad tinkamai ją nukreiptume.
Žmogus mėgsta tamsą, vertina ją ir stengiasi su ja būti darnoje. Tamsa turi jaustis tik egoizmo atžvilgiu, o jis pats aukščiau egoizmo, aukščiau tamsos, kur gali kurti davimo jėgą ir joje atskleisti šviesą.
Tai daugiasluoksnė būsena, tarsi sumuštinis. Iš apačios atsiskleidžia tamsa, po to atsiranda tinkamas santykis su ja, suprantama, kad tamsa – padeda, kad taip atsiskleidžia nauja pakopa ir reikia pakilti virš tamsos.
Iš pradžių baiminuosi („Paslėpei Savąjį veidą ir aš išsigandau“) ir noriu pabėgti nuo tamsoje atsiskleidžiančių blogio, grėsmės. Tačiau paskui sustabdau save, įsisąmonindamas, kad tamsa man naudinga, ir nereikia jos keikti. Priešingai, ji traukia mane pas Kūrėją, kaip mažą vaiką, kuris išsigandęs dar stipriau prisiglaudžia prie mamos. Taip ir aš! Tad tamsoje matau pagalbą iš aukščiau.
Myliu šią tamsą ir net noriu ją sustiprinti, priartinti. Juk su ja imu dirbti apgalvotai, aktyviai, sąmoningai, suprasdamas. Mano gyvenimas ima kurti: tamsa ir šviesa virsta dviem jėgomis, dviem linijomis, kurioms padedant einu pirmyn. Taip tamsa virsta pagalba. Pats laukiu tamsos, ieškau, kaip labiau prilipti prie Kūrėjo.
Iš pradžių dar baiminuosi tamsos, kuri atneša nemalonius išgyvenimus, baimes, nerimą, netikrumą. Tačiau pamažu suprantu, kokia naudinga tamsa, juk šviesos pranašumas matomas tik iš tamsos. Todėl šviesa ir tamsa tampa mano statybinėmis plytelėmis.
Beje, tamsa čia netgi svarbesnė už šviesą, juk būtent iš tamsos galiu atskleisti, kiek malonumo noriu suteikti Kūrėjui. Mano noro mėgautis tamsa neįkvepia, bet norą duoti ji labai įkvepia. Tad žmogus tamsoje džiaugiasi ir paverčia ją šviesa.
Šviesa neateina žmogui – tai žmogus keičiasi iš vidaus ir tuomet keičia savo nuomonę apie šviesą ir tamsą. Taip jis pamažu atskleidžia, kad kūrinys visuomet egzistavo tobulos būsenos, ir tik jis visuomet keitėsi, vis labiau suprasdamas, kad nėra piktadarių karaliaus dvare, kad nėra tamsos.

Iš 2018 m. sausio 18 d. pamokos „Nuo kliūčių prie pakilimų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Greičiau praeiti paslėpties etapą

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Komentarų nėra

Kartos X, Y ir Z, 3 d.

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip išorinė aplinka veikia kartos charakterį, jį formuoja?
Atsakymas. Žmogaus egoizmas yra tarsi molis arba tešla, iš kurios jį supanti visuomenė gali išlipdyti, ką tik nori.
Klausimas. Nejaugi kartos charakteris nepriklauso nuo jos egoizmo?
Atsakymas. Egoizmas lemia tik, kiek lanksčiai formuojama ši medžiaga. Kažkada lipdė iš molio, vėliau ėmėsi marmuro, po to pradėjo naudoti dar sudėtingiau apdorojamas medžiagas. Šiandien daugiausiai naudoja plastiką.
Skiriasi medžiaga, o ką ir kaip statyti – sprendžia karta. Tačiau pati medžiaga, tinkanti statybai, ateina iš vidaus, iš augančio noro patirti malonumą.
Klausimas. Senoji karta kurdavo naujoves, iki tol neegzistavusias pasaulyje. O kitos kartos ateina į pasaulį, kuriame viskas jau tarsi ir yra. Galbūt dėl to jaunajai kartai menką įspūdį daro materialinės vertybės?
Atsakymas. Jaunų žmonių nejaudina materialios vertybės, jiems nelabai yra ką pridėti prie materialinių daiktų pasaulyje. Atrodytų, ką jie veiks? Tačiau situacija panaši į tą, kaip po fiziko Niutono, kur viskas buvo aišku, staiga atėjo Einšteinas ir atvėrė naujas dimensijas.
Tas pats ir dabar: prigaminome visokių aparatų, o naujoji karta turi galimybę sukurti jiems naujų programų, prasiskverbti į medžiagos vidų, į genomą ir gyvenimo šaltinį, į smegenis ir tai, kas aukščiau jų. Jie dar turi labai daug darbo.
Būdamas studentu, dirbau medicinos kibernetikos srityje, institute, užsiimančiame kraujo ir smegenų tyrimais. Tačiau tai yra niekis, palyginus su šiuolaikinėmis priemonėmis ir galimybėmis tyrinėti. Tyrimai įsiskverbė į gylį: ląstelių, smegenų vidų, žmogaus psichologiją, už proto ribų – jie veržiasi už žmogaus gyvenimo ribų.
Šie tyrimai vis dar priklauso prie materialių dalykų, tačiau artėja prie ribos su dvasiniu pasauliu, ir pamažu praranda ryšį su materialumu. Ši informacija iš pasienio zonos, virš materijos.
Šiuolaikinio žmogaus egoizmas labiau išvystytas ir sudėtingesnis, jis skirtas suvokti pačioms giliausioms gyvenimo paslaptims. Dėl to jos jam atrodo natūraliai, įprastai. Žmogaus jau nebesužavi instrumentai, patenkantys jam į rankas, – jis ieško, ką galima su jais pasiekti.
Vadinamoji Kūdikių bumo karta sukūrė materialinę bazę, aparatūrą. Po jos atėjusi karta sukūrė jai programą. O pati jauniausia karta dabar tuo naudosis.
Klausimas. O ką darys būsima karta? Kur link mes einame?
Atsakymas. Manau, kad nauja karta žengs į tą tikrovę, kurią atskleisime prieš tai buvusių kartų sąskaita, ir joje gyvensime. Jai teks atskleisti dvasinį pasaulį. Būsimos kartos užduotis – pereiti nuo kompiuterių ir materijos tyrinėjimų prie jėgų. Įsigilinę į medžiagos vidų, kiaurai jos prieisime prie jėgų, kurios ją valdo. Ir tenai pratęsime savo tyrinėjimus.
Klausimas. Kas jaudins jaunus žmones po dešimties metų?
Atsakymas. Atrodo, kad niekas. Kuo jaunesnė karta, tuo sudėtingiau juos kuo nors sujaudinti. Jų egoizmas toks subtilus, kad jiems nedaro įspūdžio niekas šiame materialiame pasaulyje. Jiems reikia atskleisti daug aukštesnes jėgas, darančias jiems įtaką, ir galbūt, jos padarys jiems įspūdį. Įprastiniai malonumai: maistas, seksas, šeima, pinigai, garbė, žinios – visa tai jau nėra svarbiausia šiuolaikinei kartai.
Suprantama, reikia patenkinti būtiniausius kūno poreikius, tačiau be viso to jaunas žmogus panorės egzistuoti valdančiosios programos, jėgų pasaulyje, virš materijos – ten, iš kur veikiama materija, didžiajame kūrinijos kompiuteryje, vadinamajame ,,dvasiniame pasaulyje“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kartos X, Y ir Z, I dalis

Ateities žmogus

Paskutinė karta: amžinybė beribė

Komentarų nėra

Prie ko privedė demokratija?

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokios neoliberalizmo šaknys? Kodėl šiuolaikiniai inteligentai taip mėgsta šią ideologiją ir taip ją gina?
Atsakymas. Pirmiausia, gyvename pereinamuoju laikotarpiu. Mūsų visuomenė nuolat keičiasi. Kalbame apie normalią, išsivysčiusią Vakarų visuomenę, nenurodydami konkrečios šalies su jos pažiūromis, psichologinėmis šaknimis, ypatybėmis ir t. t.
Demokratinė visuomenė, kaip sakoma, yra geriausia iš visų blogiausių.
Tačiau daugiau nebegyvename demokratijoje. Tai buvo ypatingas laikotarpis, kai iš tiesų norėta įtikti žmonėms, siekta puoselėti bet kokius jų siekius, kad kiekvienas turėtų galimybę išreikšti save ir vystytis ta kryptimi, kuriai jaučia vidinį postūmį. Bet tai jau seniai praėjo.
Tai tęsėsi dvidešimt metų po Antrojo pasaulinio karo, ypač šešiasdešimtaisiais praėjusio šimtmečio metais. O paskui, kaip įprasta, viską apėmė egoizmas, kol pasiekėme savo dabartinę būseną.
Esmė ta, kad šiandien neoliberalizmas praktiškai virto nacizmu. Pažvelkite, kaip neoliberalai veikia visose šalyse. Jie reikalauja, kad visi būtų kaip jie. Ir tuos, kurie nesutinka, jie sunaikina. Argi tai tas pats liberalizmas, apie kurį kažkada buvo kalbama?! Jis išsigimsta į fašizmą.
Jau peraugome visus gerus, teisingus visuomenės pokyčius. Dabar esame kaip gyvatė, kuri gaudo savo uodegą ir ima pati save ėsti. Taip vyksta visose šalyse, visose vyriausybėse, visose visuomenėse.
Tarkime, kokioje nors šalyje konstituciniu būdu buvo išrinktas prezidentas. Ateina neoliberalai, mušasi, viską laužo, šaukia: „Mes nesutinkame!“. Bet yra konstitucija. Rinkimai baigėsi. Ką reiškia „mes nesutinkame ir jį nuversime?“ Tai jau diktatūra. Neoliberalizmas virsta priešingu sau.
Negalime žongliruoti terminais „liberalizmas“, „demokratija“ ir kt. Tai tiesiog žodžiai, kuriuos vartoja kiekvienas, kad tik brangiau parduotų tai, ko jam reikia. Taip mumis žongliruoja egoizmas po bet kokiomis iškabomis ir lipdukais.
Straipsnyje „Paskutinė karta“ Baal Sulamas rašo, kad kita santvarka po išvystytos demokratijos bus fašizmas. Jau matome tai, bet nieko negalime padaryti. Demokratija yra geras visuomenės klestėjimo laikotarpis, bet tai neišvengiamai veda į fašizmą. To neišvengsi.
Visuomenė turi savo objektyvius įstatymus, kurie vystosi taip, kad nieko į juos neįterpsi, nes taip gausime dar didesnį smūgį. Galbūt keliems dešimtmečiams, kaip po Rusijos revoliucijos, atitolinsime kokį nors procesą, bet nieko iš esmės nepakeisime.
Klausimas. Išeitų, kad neištyrus egoizmo, žmogaus prigimties, žemės lygmenyje neįmanoma sukurti nieko teisingo?
Atsakymas. Žinoma. Mes jau perėjome beveik visas santvarkas, net gyvenome egoistiniame komunizme, todėl nieko kito nepamatysime. Geriau nebus, bus tik blogiau.
Mums liko tik viena santvarka – paskutinioji karta. Tai reiškia, kad turime priimti dėsnį „mylėk savo artimą kaip save patį“ kaip aukščiausią žmogaus visuomenės, gamtos dėsnį ir mėginti suprasti, kaip galėtume jį realizuoti. Kitaip neturėsime ateities.
Klausimas. Ar jau pradėjome šį laikotarpį?
Atsakymas. Šis laikotarpis prasidėjo nuo Europos Sąjungos atsiradimo. Tuo metu buvau Prancūzijoje, ir mačiau, kaip ten važinėja didelės propagandinės mašinos, įrengtos kaip muziejus. Buvo galima įeiti, pasiimti atviruką, paskaityti brošiūras apie susivienijimą.
Bet net tada supratau, kad ši idėja yra neveiksminga. Tai buvo geras laikotarpis, skirtas tam tikrą laiką išsilaikyti, parodyti žmonėms, kad vienijimasis egoistiniu pagrindu netaisant žmogaus prigimties yra blogas ir sužlugdys juos.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Neoliberalizmas nueina nuo istorijos scenos

Kas nedirba, tas valgo

Būsima santvarka – žmonijos vienybė

Komentarų nėra

Seminaras: išgirsti kiekvieną

Dvasinis darbas, Seminaras, Vienijimosi metodika

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl svarbu, kas pasisakytų kiekvienas seminaro dalyvis?
Atsakymas. Reikia ugdyti savo draugus, jausti juos. Kiekvienas turi mokėti kalbėti, kad geriau suprastų save, mokėtų išsireikšti.
Klausimas. O jei žmogus sako: „Praleisiu, negaliu kalbėti, nenoriu“?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Mūsų pasaulyje yra skirtingų žmonių: tylenių ir plepių. Tačiau grupėje turime visa tai užglaistyti.
Klausimas. Per seminarą klausomės kiekvieno draugo ir akivaizdžiai tai parodome. Kitaip tariant, kalbame iš eilės, nepertraukiame vienas kito, įdėmiai klausomės.
Atsakymas. Per seminarą mums svarbi kiekvieno nuomonė. Ir net jeigu man neįdomios kokios nors nuomonės, turiu prisiversti klausyti, kad mano egoizmas nepanaikintų man žinios nuo draugų.
Ir nors mano ego nenori nieko klausytis, bet jų nuomonės man svarbiausios, reikalingiausios, efektyviausios.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: savo reakcijų analizė

Pakilti virš egoizmo

Lygybė rate

Komentarų nėra

Pradininkų tauta

Antisemitizmas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien, Kabala, Vienijimosi metodika

каббалист Михаэль ЛайтманVisi kūriniai turi susivienyti – tai galutinė visos kūrinijos būsena. Evoliucija visąlaik eina pirmyn, vesdama mus per blogio įsisąmoninimo etapus.
Bet galiausiai visi turi pasiekti šviesą iš tamsos, ir perėjus visas atsiskyrimo formas panorėti pakilti virš savo egoistinės prigimties. Blogio įsisąmoninimas atveda mus prie vienybės.
Tam tikra žmonių dalis visuomet suprato vienybės naudą, iš prigimties būdami altruistais. Tačiau mūsų laikas gamta suteikia praktinius įrodymus, tapdama integralia ir visą pasaulį surišdama į vieną tinklą. Egoizmas tampa globalus, ir visus mus sujungia tarpusavyje. Norime to ar ne, tačiau tenka vienytis, visiškai neleidžiant valdyti skaidančiai jėgai.
Studijuodami kabalą išsiaiškiname, kad būtinybė vienytis kyla iš pačios gamtos, iš nusidėjimo prie Pažinimo medžio. Visas kūrinys buvo sukurtas kaip viena siela, o paskui tyčia sudaužytas į daugybę, viena nuo kitos atskirtų dalių. Nėra pasirinkimo – turime atstatyti ir sujungti visą kūrinį.
Tai pageidautina būsena ir iš Kūrėjo pusės, ir iš žmogaus pusės. Ir tai suprantantys žmonės vadinami „Israel“ (iš hebrajų k. jašar-kel – „tiesiai pas Kūrėją“). Juk aukštesnioji jėga, Kūrėjas – tai gamta, kuri uždaryta, vieninga, integrali, globali. O norint susilieti su Kūrėju, pasiekti savybių panašumą, turime tapti tokie kaip Jis, kitaip tariant, pakilti virš mus skiriančio egoizmo ir imti vienytis.
Mes ne socialistai, ne komunistai, ne humanistai ir ne biologai, matantys vienybės pavyzdžius gyvuose organizmuose. Įrodymus, jog būtina susivienyti, mums pateikia kabalos mokslas, ir pamažu savo prote, jausmuose atskleidžiame, kad privalome tai atlikti.
Iš prigimties esame patys didžiausi egoistai, juk į kabalą ateinama su didžiausiu noru. Bet drauge suprantame, kad norint pasiekti gyvenimo prasmę reikia prilygti aukštesniajai jėgai.
Todėl iš visos žmonijos Abraomas išrinko grupę, kuri tapo Izraelio tauta, jos pagrindas – meilė artimui kaip pačiam sau – tai didis žmonijos ir visos gamtos dėsnis. Turime laikyti save visos žmonijos pradininkų grupe, kuri mėgina išsiaiškinti šį didį gamtos dėsnį apie meilę artimui ir realizuoti jį, kad paskui būtų galima perduoti visiems.
Izraelio tautos pareiga – pirmiesiems susivienyti, nes ši tauta pašaukta realizuoti meilės artimam dėsnį ir būti pavyzdžiu visam žmonijai, t. y. būti „šviesa pasaulio tautoms“. Izraelio valstybės filosofai ir kūrėjai irgi kalbėjo apie vienybę, tačiau jie šią nuomonę susidarė ne iš kabalos mokslo (ne iš gamtos struktūros), o remdamiesi savo vidiniu, instinktyviu supratimu.
Kabala sako, kad vienybė – tai gamtos dėsnis, ir pirmiausia jo laikytis turi Izraelio tauta. Baal Sulamas rašo, gavome teisę grįžti į Izraelio žemę, išsivaduodami iš pasaulio tautų valdžios, tik dėl to, kad įgyvendintume savo paskirtį: susivienyti ir šią vienijimosi metodiką parodyti visoms pasaulio tautoms, tapti šviesa visoms kitoms tautoms.
Tikėsimės, kad artėjant Izraelio valstybės septyniasdešimtmečiui, Izraelio tauta, ypač gyvenantys Izraelio žemėje, supras, koks tautos egzistavimo tikslas. Juk nerealizavę meilės artimui kaip sau dėsnio, kad būtume pavyzdžiu visam pasauliui, neturėsime teisės egzistuoti.
Tai itin svarbus momentas. Tik dėl šio tikslo turi gyventi žmogus Izraelio žemėje. Kitaip jis neturi teisės vadintis „israel“ ir nepriklauso Izraelio tautai.
Izraelio valstybė turės teisę gyvuoti tik tuomet, jei realizuosime būtinybę tapti vienu žmogumi su viena širdimi, „visas Israel – draugai“, kol išpildysime meilės artimui dėsnį, mat tai – visos gamtos pagrindas.

Iš 2018 m. vasario 7 d. rytinės pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Senosios išminties atgimimas

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Tora kalba apie visus

Komentarų nėra

Pakilti virš egoizmo

Dvasinis darbas, Seminaras, Vienijimosi metodika

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia pakilti virš egoizmo atsakinėjant seminarų metu? Apsimesti šnekant, kad su jais sutinku, pratęsti kitų mintis, nors galvoju ir jaučiu priešingai?
Atsakymas. Pakilti virš egoizmo – reiškia pamėginti su kitais susijungti gerais, altruistiniais ryšiais, kad į tavo santykius su draugais galėtų įeiti Kūrėjas ir atsiskleisti ten, būti ten. Taip Jį ir atskleisi.
Žaidi tai, tiksliai žinodamas, jog tai ne tu. Bet tavo pastangos pamažu pritraukia supančią Šviesą, ir ji tavyje kuria naujas savybes.
Klausimas. Tačiau tai dažnai sukelia neigiamą žmonių reakciją. Jie sako: „Kodėl turėčiau žaisti? Kur iš širdies kylanti tiesa?“
Atsakymas. Tavo tiesa tėra tavo egoizmas, daugiau nieko.
Klausimas. Kokia nauda iš to, kad dirbtinai įsivaizduoju save, sakykim, paskutiniuoju iš visų dalyvių?
Atsakymas. Tu sukurtas egoistu, visus ir viską niekini. Tau svarbiausia – tu pats, ir tai puikiai supranti. Todėl turi vaidinti neva turįs visai kitas savybes.
Kam? Kad Šviesa sureaguotų būtent į tavo žaidimą. Tai vyksta itin paprastai. Šviesa puikiai žino viską, ką ji tavyje sukūrė, ir vertina tavo pastangas. Sieki būti didelis, geras, susijungti su kitais, pasiekti Kūrėją.
Tačiau iš esmės, remdamasis tomis savybėmis, kurias Šviesa sukūrė tavyje, tu negali to norėti, bet mėgini žaisti, ir tai užskaitoma kaip tavo pastangos. Pagal tai Šviesa tave keičia. Tai tavo mokestis už tai, kad pasikeistum.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: savo reakcijų analizė

Kaip pakilti virš egoizmo

Atskleisti tobulą tikrovę

Komentarų nėra

Kur slypi valios laisvė

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kalbate apie objektyvius kriterijus, kurie leidžia įvertinti tiesą, teisybę gamtoje. Jeigu gamtoje egzistuoja tam tikra abipusė harmonija, tai čia turi būti tiesa, o jei jos nėra – kyla melo sąvoka.
Atsakymas. Esmė ta, kad negyvoji gamta, augalija, gyvūnija ir žmogus mūsų pasaulio lygmenyje nėra laisvi, nes jie įjungiami iš aukščiau sklindančių signalų, kurie išjudina egoizmą, egzistuojantį kiekviename lygmenyje, kiekviename objekte.
Todėl žvelgiant iš kabalos pozicijų, nė vienas kūrinys netgi žmogus (jis pagal kabalą priskiriamas negyvajam lygmeniui) neturi jokios valios laisvės.
Valios laisvė reiškia, kad žmogus, viena vertus, turi egoistinę elgesio sistemą, kita vertus, jame atskleista altruistinio elgesio sistema. Jos abi veikia žmogų taip, kad leidžia būti tarp jų, tarp tiesos ir melo.
Ir čia jis turi rinktis. Tokia būsena yra, tačiau tik nedaug žmonių pasaulyje jaučiasi esą joje tarsi kabėtų tarp tiesos ir melo. Būtent čia jie turi valios laisvę: kokį kriterijų sekti.
O visi kiti negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos objektai, didžioji dalis žmonijos, išskyrus keletą šimtų pasaulyje, kol kas yra tokios būsenos, kai visi jų veiksmai, mintys, norai (ir prote, ir širdyje) – priverstiniai, kitaip tariant, valdomi absoliutaus egoizmo.

Iš 2017 m. gruodžio 8 d. TV programos „Kartu apie tai, kas svarbiausia. Aleksandr Zhdanov“

Daugiau šia tema skaitykite:

Griežtai susijusioje sistemoje

Ties pasirinkimo tašku

Naujos gyvenimo programos gimimas

Komentarų nėra

Egoizmas nebesislepia

Egoizmo vystymasis, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulio tautų santykis su Izraelio tauta – tai Izraelio tautos vidinės būsenos projekcija. Netgi pasaulio tautų egoizmas nulemtas tuo, kad Izraelis neištaisytas. Jei Izraelio tauta išsitaisytų, tai pasaulyje neliktų jokio blogio. Visos tautos persismelktų gerąja šio išsitaisymo jėga, ir to jiems pakaktų.
Izraelio tautai krentant vis žemiau, auga antisemitizmas. Ir ypač dabar, kai atėjo laikas išsitaisyti, o to nedarome. Mūsų noras mėgautis jau subrendo taisytis ir nebesislepia.
Egoizmas atsiskleidžia kaip reikalaujantis taisytis, o mes vietoj to įspiriame jį vidun, ir todėl iš pasaulio tautų pusės atskleidžiame neapykantą. Nors patys šią neapykantą sukūrėme savyje, ir todėl atskleidžiame ją išorėje. Pasaulyje nėra jokio blogio. Visas blogis kyla iš mūsų, ir tuomet matome jį priešais save.
Visas pasaulis – mano savybių projekcija. Todėl, kaip galiu iš kieno nors reikalauti tapti geru? Turiu išsitaisyti, kad manyje būtų gėris ir tuomet išorėje nebus nieko blogo, tik gėris.

Iš 2018 m. vasario 7 d. pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo augimo priežastis

Tai, ką brangina Kūrėjas

Kiekvienas turi išsitaisyti pats!

Komentarų nėra

Kas yra šeima

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galite duoti keletą patarimų laimingam šeimos gyvenimui? Nejaugi visa paslaptis yra ta, kad reikia visą laiką tylėti ir visuomet nusileisti partneriui, būti lepšiui?
Atsakymas. Sėskite ir pasikalbėkite, kaip norite vienas kitam nusileisti: nešaukti ant kito, aukotis dėl partnerio. Kiekvienas turi suprasti, kad kitas pasirengęs užmegzti su juo ryšį, o kartu jie sukuria bendrą vietą, sudarytą iš tarpusavio nuolaidų.
Tame atskleisite bendrą gyvenimą, ir ši vieta vadinsis ,,Šhina“, juk ji bus virš abiejų egoizmo. Tuomet atsiskleis Aukštesnioji jėga, Kūrėjas. Būtent to moko kabalos mokslas.
Tokie santykiai, grįsti tarpusavio nuolaidomis, galėtų būti ir tarp draugų, nebūtinai tik tarp moterų ir vyrų, t. y. tarp bet kurių dviejų egoistų.
Klausimas. Kas bus, jeigu tarp sutuoktinių atsiskleis Aukštesnioji jėga?
Atsakymas. Tai reiškia, kad jums atsiskleidžia aukštesnysis, dvasinis, gyvenimas – galimybė egzistuoti amžinai. Pradedate gauti aukštesniąsias jėgas, ir viskas – dėl tarpusavio pripildymo, kad galėtumėte užpildyti vienas kitą, išpildyti vedybų sutartį, vadinamą ,,ketubah“.
Niekas mums neatsiųs tinkamo partnerio iš viršaus: jo reikia ieškoti patiems pačiu rimčiausiu būdu. Sutuoktinis – tai gyvenimo partneris, kuris yra toks, kaip aš, kuris mane supranta.
Ieškau žmogaus, kuris yra pasiruošęs tarpusavio nuolaidoms ir kurs tokius tarpusavio santykius, kuriuose kiekvienas anuliuos save (nė vienas nelauks, kol kitas tai padarys!). Būtent ten, toje vietoje, mes vadinsimės šeima, arba grupe, arba siela – vieta Kūrėjui atsiskleisti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė iš aukštesnio išskaičiavimo

Nukreipta į tikslą meilė

Dvasinė šeima

Komentarų nėra

Kodėl bijoma kabalos? I d.

Kabala, Platinimas

Klausimas. Žinoma, kad visais laikais kabalos mokslas buvo kritikuojamas. Juo net baugindavo žmones. Kodėl kabalistai į tai atsakydavo neįprastai – be karų ir santykių aiškinimosi?
Atsakymas. Iš tiesų, mes matome, kokie ginčai vyksta tarp mokslininkų visose srityse, o tarp politinių veikėjų kyla tikrų karų.
Kalbant apie kabalos mokslą, tai pradžioje, kai žmogus tik pradeda studijuoti, jis susiduria su kritika ir nesupranta, kodėl tai vyksta. Siekiant tai suprasti, reikia pasitelkti istoriją.
Kabala – pats pirmasis mokslas, kurį žmonija atskleidė prieš 5778 metus. Tai padarė Adomas – žmogus, kuris pirmasis pažino aukštesniąją mūsų pasaulio valdymo sistemą ir aprašė ją knygoje „Slaptasis angelas“ („Raziel a-Malach“).
Po jo atsirado daug kitų kabalistinių knygų, iš kurių dauguma pasimetė. Adomas ir Nojus turėjo labai daug palikuonių. Biblijoje (Toroje) pasakyta, kad Nojus turėjo tris sūnus, kurie pratęsė giminę. Tačiau kalbama ne apie tai, kaip žmonės augino, auklėjo vaikus ir mirdavo. Kai sakoma „sūnūs“, turimi omenyje mokiniai ir pasekėjai.
Tai taikoma ir Abraomui, Izaokui bei kitiems dvasiniams veikėjams. Toroje kalbama apie tai, ką jie ugdė savyje.
Ar turėjo jie kitų vaikų? Gali būti, kad buvo dar 20 vaikų, bet apie juos neužsimenama. Pasakyta, kad Adomui gimė Izaokas, Izaokui – Jakovas, tai reiškia, kad Izaokas ir Jakovas buvo jų mokiniai – dvasiniai pasekėjai. Todėl Toroje ir kituose kabalistiniuose šaltiniuose „vaikai“ yra dvasiniai savo mokytojo, vadinamojo „dvasinio tėvo“, pasekėjai.
Būtina suprasti, kokiame lygmenyje parašyta Tora, juk joje kalbama tik apie Kūrėjo, Aukštesniojo pasaulio, atskleidimą ir apie nieką kitą, tikrai ne apie mūsų pasaulio įvykius.
Kalbama tik apie egoizmą ir jo ištaisymą, kol Senovės Babilone ego pasireiškė tokiu grėsmingu pavidalu, kad Babilono visuomenė patyrė egoizmo pliūpsnį ir krizę.
Ir tada pasirodė Abraomas – dvidešimtos, pradedant Adomu, kabalistų kartos atstovas. Jis ne tik gavo visą ankstesnę metodiką, bet ir papildė ją savo atskleidimu. Kiekvienoje kartoje egoizmas vystosi ir kabalistų pasiekimai pagrįsti visuotiniu egoizmo lygiu.
Todėl pradedant pirmąja karta ir baigiant paskutiniąja, vadinamąja 6000-ąja, visi kabalistai stovi savo kartos lygmenyje ir ten atskleidžia aukštesniąją mūsų pasaulio valdymo sistemą. Ir tai visas mokslas, visa Tora.
Tora (nuo žodžio „šviesa“) reiškia šviesos atskleidimą su jos pačios pagalba. Informacijos gavimas, kurią šviesa neša begaliniu dažniu, ir yra kabalos mokslo studijų ir atskleidimo objektas.
Tačiau viskas vyksta tik tiek, kiek žmogus save keičia, nukreipia save kilti virš egoizmo, pritraukti tam tikrą pagalbą iš viršaus – aukštesniąją ištaisančią šviesą, vadinamą „Tora“ (ivrite „or“ – „šviesa“). Kaip pasakyta: „Aš sukūriau egoizmą ir sukūriau Torą jam ištaisyti“.
Kabalos mokslas moko tirti save ir bandyti keistis, pritraukiant aukštesniąją šviesą, kad ji veiktų mus ir paverstų būtybėmis, priešingomis savo prigimčiai.
Iš prigimties mes esame egoistai, gaunantys, norintys mėgautis viskuo, kas mus supa. O turime pasiekti būseną, kai prote ir širdyje, mintyse ir jausmuose sąveikaujame su Kūrėju ir Jam duodame. Kūrėju vadinama aukštesnioji altruistinė jėga, kuri valdo mūsų pasaulį. Tora kalba tik apie tai.

Iš 2017 m. rugsėjo 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Tora ir kabala

Tora kalba apie visus

Pareiga pakilti drauge su visu pasauliu

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »