Pateikti įrašai su egoizmas žyme.


Kas domina Kūrėją?

Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kūrėjui visiškai nerūpi mūsų kūnai ir žemiškas gyvenimas? Jį domina tik Adam Rišon konstrukcija?
Atsakymas. Kūrėjui iš tiesų nerūpi mūsų kūnai, Jį domina tik mūsų siekiai. Kūnui reikia duoti tai, ko jis nori, kad paliktų tave ramybėje.
Klausimas. Tačiau juk kažkas sukūrė mūsų tikrovę: šeimas, įvairias technologijas, parduotuves ir t. t. Iš kur visa tai?
Atsakymas. Visa tai atliko žmogaus egoizmas, kuris sukuria iš savęs tokias formas.
Dvasiniame pasaulyje to nėra, nes ten viskas – dėl davimo. O materialiame pasaulyje viskas egzistuoja dėl gavimo.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi emocijas?

Kūrėjas kol kas laukia…

Ko nori Kūrėjas?

Komentarų nėra

Kaip vertinti istoriją ir tradicijas?

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip priimti tuos įvykius, kurie jau praėjo? Kaip teisingai juos vertinti?
Atsakymas. Niekaip! Nesigręžioti į praeitį, negalvoti apie ją ir jos neanalizuoti. Yra tik šiandieninė diena, ir ji priklauso nuo paties žmogaus. Svarbiausia suprasti, kaip save nukreipti teisingo pasaulio suvokimo link.
Klausimas. Nejaugi istorijos, tradicijų, kultūros studijavimas negali padėti vystytis?
Atsakymas. Reikia pakilti virš tradicijų ir kultūros. Viena, ko reikia – normaliai bendrauti su žmonėmis ir mokyti tik „Mylėk artimą kaip pats save“. Visa kita yra išgalvota egoizmo, siekiančio įsitvirtinti.
Klausimas. Nereikia mokytis net kabalos istorijos?
Atsakymas. Mokydamasis kabalos, žmogus sužinos ir jos istoriją, nes susipažįsta su kelim / indų (noro) vystymusi ir vystymusi Šviesos, kuri veikia norus. Tai ir yra visa istorija.
Mums suteikta tam tikra erdvė. Ši erdvė vadinasi „noras gauti“. Ją veikia Šviesa – noras duoti.
Noras gauti, praeidamas savo vystymosi etapus, palaipsniui tampa panašus į Šviesą. Tiek, kiek jis panašus į Šviesą, Šviesa užpildo norą.
Laipsniškas noro gauti užpildymas Šviesa ir yra istorija. Daugiau nieko nėra.
Komentaras. Mokomės istorijos universitete, dėl to norisi su jumis nesutikti. Tačiau, iš kitos pusės, matome, kad nėra nė vieno pavyzdžio, kuomet žmogus iš istorijos ko nors pasimokytų ir padarytų teisingas išvadas.
Atsakymas. Pirmiausiai, istoriją rašo egoistai – kiekvienas iš sau naudingo požiūrio taško: arba siekdamas išaukštinti save, arba iškelti savo tautą, arba dar ką nors.
Jeigu paklaustumėte manęs, kam man reikalinga istorija, tai tik tam, kad turėčiau apie ką kalbėtis su žmonėmis, platindamas kabalą. Iš esmės, istorija man nereikalinga.
Kalbu kaip žmogus, gavęs platų išsilavinimą, mokęsis daugybės dalykų. Nieko to nereikia: „Mažiau žinai, geriau miegi“. Neužterši savo galvos jokiomis filosofijomis ir istorijomis. Reikia žinoti tik tai viena: kaip sąveikauti su Aukštesniąja šviesa – vienintele jėga gamtoje, kurios padedamas gali daryti viską.
Tam nebūtina mokytis nei mechanikos, nei elektronikos, nei kompiuterių – nieko.
Komentaras. Jeigu aš nieko nežinočiau, jūs negalėtumėte man nieko paaiškinti.
Atsakymas. Tai – kitas reikalas. Žinoma, aš pritariu mokymuisi, tačiau ne asmeniškai dėl savęs ir savo gyvenimo.
Klausimas. Viskas priklauso nuo to, su kokiu ketinimu mokaisi?
Atsakymas. Žinoma, – tik su ketinimu ištaisyti pasaulį per savo paties išsitaisymą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima pakeisti istorijos eigą?

Pasaulio istorija pagal kabalą I dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą II dalis

Komentarų nėra

Niekšai mumyse

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Iš kur sugalvojote, kad žmogus kituose žmonėse mato tik savo trūkumus? Žudikuose irgi?
Atsakymas. Taip. Visur ir visuose matome save, savo atspindį. Kodėl? Mat viską suvokiame savo egoizmo veidrodyje. Toks mūsų suvokimas: negalime matyti to, ko nėra mumyse. Pasaulio vaizdas piešiamas viduje.
Iš tikrųjų priešais mane balta šviesa – tobula davimo ir meilės savybė. Ir štai šiame fone „piešiu“ savo savybes. Todėl, kad ir kas būtų projektuojama mano sąmonės ekrane, viskas kyla iš vidaus. O išorinį blogį matau kaip savo neištaisytą prigimtį.
Galiausiai ištaisęs savyje visus trūkumus, atskleisiu tą baltą šviesą, pradinę meilę. Taip Kūrėjas veda mus pas Save – pamažu leisdamas įsisąmoninti išorinio pasaulio, koks jis mums atrodo šiandien, iliuziškumą. Tai ir yra kabalistinė psichologija.

Iš 2018 m. vasario 13 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jausmų pasikeitimas

Visas pasaulis susijungia manyje

Sugrįžimas prie meilės

Komentarų nėra

Jeigu jau gimėme…

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Azijos kontinente yra moterų trūkumas, nes laikydamiesi Rytų ir Azijos tradicijos tėvai labai norėjo berniukų. Atsiradus galimybei atlikti ultragarsinį tyrimą, buvo pradėta daryti dirbtinius abortus. Ką jūs manote apie tokį kišimąsi į gamtą?
Atsakymas. Žmonija vystosi. Kuo labiau vystosi, tuo labiau kenčia, kadangi vystome savo egoistines galimybes visose gyvenimo srityse. Ir išeina taip, kad kuo daugiau žinių, tuo daugiau ir kančių.
Kur visa tai veda? Blogio suvokimo link – tai svarbiausia. Matome pagal savo asmeninius pavyzdžius, kad visos mūsų žinios, visos sukauptos galimybės pakeisti aplink save pasaulį, pajungti jį sau – visa tai kenkia ir blogai baigiasi.
Kišamės ne tik į aplinką, bet ir į savo asmeninę prigimtį. Ko ypatingo žmogus pasiekė, braudamasis į savo prigimtį? Pavyzdžiui, vietoje penkiasdešimties gyvensime šimtą metų. Kas nuo to taps laimingesnis?
Šiandien žiūrėdamas į savo anūkus nepatiriu didelės laimės iš to, kad stebiu jų vystymąsi tokiu būdu, kokį jiems duoda šiuolaikinė visuomenė. Tai matysiu ir žvelgdamas į proanūkius, ir toliau. Na ir kas? Tai man nieko neduos.
O kuo užsiimsiu antroje savo gyvenimo pusėje? Gausiu pašalpą, sėdėsiu priešais ,,dėžę“, bukai žiūrėsiu į ją ir snūduriuosiu? Kokia žmogui nauda iš ilgo gyvenimo? Jokios. Jis jau ir pats nenorėtų tokio egzistavimo, tačiau negali su juo išsiskirti, nes egoizmas neleidžia.
Todėl ir matome, kad iš visų, net pačių geriausių mūsų ketinimų gimsta beprasmybė, tuštuma ir depresija, kuri apima visą pasaulį. Belieka vartoti narkotikus ir antidepresantus. O priešakyje visiška tuštuma, kuomet nebebus jokių poreikių.
Pavyzdžiui, gims dar pusė milijardo Indijoje, pusė milijardo Kinijoje – ir kas toliau?
Pirmiausiai mums reikia savęs paklausti, ar kuriame normalias sąlygas tam, kad egzistuotų ateities karta, ar ruošiame jai gerą visuomenę?
Prisimenu, būdamas aštuonerių pasibaisėjau išgirdęs, kai mano bendraamžiai, kurie tais sunkiais laikais badavo, pasakė: ,,Mama, kodėl mus pagimdei?“. Tai buvo Baltarusijoje, kaime. Iki šiol prisimenu jų žodžius.
Komentaras. Jie nematė ateities…
Atsakymas. Jokios ateities, kuomet tuščias pilvas ir galvoji tik apie tai, kaip jį pripildyti.
Komentaras. Dabar kita tuštuma, nes yra kuo užpildyti pilvą…
Atsakymas. Bet tai dar blogiau, nes žmogus lieka be veiklos, jis jaučiasi niekam nereikalingas.
Kaip sakoma, sėdėjo išminčiai prieš du su trupučiu tūkstančių metų ir galvojo, kas laimingesnis: gimęs ar negimęs? Ir nusprendė, kad laimingesnis tas, kas negimė!
Bet jeigu jau gimei, tai gimei dėl to, kad atliktum savo paskirtį – atskleistum Kūrėją mūsų pasaulyje ir pakiltum aukščiau šio pasaulio dar šiame gyvenime. Štai tada iš tiesų realizuosi save, kitaip tu – gyvūnas. Tavo gyvenimas neturi prasmės.
Todėl patariu visiems pakilti aukščiau gyvūno lygmens.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar mūsų gyvenime daugiau laimės?

Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra

Alkis visiškame pertekliuje

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманŽydai būtų amžinai likę egoizmo vergais, juk jie puikiai gyveno Egipte, buvo sotūs ir džiaugėsi gyvenimu. Bet Kūrėjas staiga keičia jų norą ir jie ima klausti: „Kam gyvename? Koks tai gyvenimas? Koks jo tikslas?“
Žmogus keičiasi, kaip tai vyksta ir mūsų dienomis. Juk atrodytų, kas mums blogai? Šiandieninis pasaulis kiekvieną gali aprūpinti visokeriopa gausybe, bet mes viską sugadiname. Tarsi patys tai darytume, bet iš tikrųjų taip mus veikia aukštesnis valdymas ir sugadina mus, neleisdamas mėgautis gyvenimu.
Galėtume gimdyti vaikus ir mėgautis šeima. Jei prieš šimtą metų žmonija būtų turėjusi tokias galimybes kaip šiandien, manytų, jog tai gyvenimas rojuje. Kodėl gi mes juo nepatenkinti? Tai reiškia, jog „mirė Egipto karalius“.
Ankstesnysis egoistinis noras, kai mėgavomės gyvenimu, vaikais, šeima, atostogomis, sveikata – mirė. Gyvenimas nebesuteikia malonumo.
Noras mėgautis išaugo, bet ne kiekybiškai, o kokybiškai, ir reikalauja naujų, aukštesnių pripildymų. Siūlote jam galybes mėsos, žuvies, pyragų, saldainių, kelionių, o jis nieko nenori. Daugelis žmonių serga depresija, vartoja narkotikus, net nori nusižudyti. Savižudybių skaičius auga arba žmogus staiga įsigyja ginklą ir pradeda šaudyti visus iš eilės.
Iš kur tai atsiranda? Iš Kūrėjo. Tai Jis sugadina mūsų norą mėgautis ir nuodija mūsų egzistavimą. Nesugebame niekuo užpildyti savo noro, ir jaučiame, kad geriau mirtis nei toks gyvenimas.
Pirmiausia turime suprasti, kad tai ateina iš viršaus, pagal gamtos vystymosi programą. Negalime tam priešintis ir kažkaip kompensuoti, kad ištaisytume padėtį. Jokie raminamieji neišgelbės nuo šio smūgio, jei „mirė Egipto karalius“.
Žydai puikiai dirbo per „septynerius sočius metus“ ir jautė juos sočiais. Nejau manote, kad per „septynerius alkio metus“ maisto sumažėjo? Viskas buvo lygiai taip pat, tačiau jie jautėsi tarsi nieko neturėtų, ir prasidėjo badas. Juk jie jau niekaip negalėjo patenkinti savo noro mėgautis – taip pat, kaip ir šiandienis pasaulis.

Iš 2018 m. kovo 3 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Kas yra žmogus?

Komentarų nėra

Pasaulio valdymo dėsnis, IV d.

Krizė, globalizacija, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманEuropos kongresas „Ateitis prasideda čia“. Pirmoji pamoka.
Kūrėjas – tai ne koks nors pavidalas, o bendra gamtos jėga. Žmogus yra be galo toli nuo Kūrėjo, t. y. nuo gamtos, nes jis neįtrauktas į ją integraliai, pažeidžia jos įstatymus, ir tai yra visų jo kentėjimų, klaidų ir nusikaltimų šaltinis. To priežastis – visiškas aukštesniojo valdymo nesupratimas.
Mes nesuprantame gamtos programos, laikome save pasaulio šeimininkais, galinčiais jame daryti, ką tik norime, vietoj to, kad jaustumės neatsiejama gamtos dalimi. Mus valdo egoizmas, kuris kiekvieną dieną tampa vis labiau priešingas visuotiniam gamtos įstatymui.
Akivaizdu, kad panaikinę šią priežastį, t. y. pažinę aukštesniojo valdymo įstatymus, mes atsikratysime visų bėdų ir susiliesime su Kūrėju, nes ištaisysime savo nesuderinamumą su gamta ir visu vystymosi procesu.
Priešingai, iš visų jėgų norėsime judėti į priekį kartu su gamta ir būti joje. Suprasime, kad laikydamiesi gamtos dėsnių jaučiamės gerai ir nedarome sau žalos.
Svarbiausia suprasti, ko iš mūsų nori Kūrėjas, gamta. Ji nori, kad patys suprastume jos dėsnius ir norėtume juose dalyvauti, integraliai, gražia, gera forma, nepaisydami mūsų egoizmo prieštaravimų. Kuo labiau suartėsime su gamta, kaip jos sudedamoji dalis, studijuodami ir vykdydami jos įstatymus, tuo labiau augs ir prieštaraus mūsų egoizmas.
Kildami virš šio prieštaravimo ir studijuodami gamtos dalių sąsajas, mes ją pažinsime, t. y. pažinsime Kūrėją, įgysime išminties ir tada iš tiesų paimsime valdymą į savo rankas, koks ir yra mūsų vystymosi tikslas.

Iš 2017 m. rugpjūčio 25 d. kongreso Vokietijoje pirmosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, I d.

Pasaulio valdymo dėsnis, II d.

Pasaulio valdymo dėsnis, III d.

Komentarų nėra

Už alegorijų slypi dvasinis pasaulis

Kabalos mokymasis, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galite matyti visą pasaulį nuo krašto iki krašto?
Atsakymas. Matau šio pasaulio prigimtį, suprantu, kaip ji sukurta, suprantu žmones. Kitaip tariant, permatau šį pasaulį kiaurai – jo egoizmą įvairiausiais vystymosi etapais: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus lygmenyse. O virš šio pasaulio egoizmas virsta altruizmu.
Klausimas. Sakoma, kad „dvasinis embrionas mato visą pasaulį nuo krašto iki krašto, žvakė dega virš jo galvos ir moko Toros”. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Alegoriškai sakoma, kad embrionas mato keturias šviesos stadijas ir jose „visą pasaulį nuo krašto iki krašto”. Šiuo atveju „žvakė dega virš jo galvos”, t. y. šviesa persmelkia visas egoistines stadijas.
Klausimas. Kodėl negalima parašyti paprasta kalba, kad visiems būtų aišku?
Atsakymas. Norint suprasti Torą, būtina ją tinkamai studijuoti. Tada už kiekvieno žodžio išvysime dvasinius veiksmus / objektus ir drauge suprasime, kodėl jie aprašyti būtent per mūsų pasaulio alegorijas.
Mums paaiškės sąsajos tarp iš tikrųjų egzistuojančio dvasinio pasaulio ir materialaus pasaulio, esančio tik mūsų vaizduotėje. Ir nors gyvename tik šiame apgaulingame, įsivaizduojamame pasaulyje, negalime iš tiesų suvokti dvasinio pasaulio aprašymo – tinkamai jo suprasti.
Todėl kabalistams belieka, bent tokiu būdu perteikti nors kokią dvasinę informaciją. Taip parašyta „Tora“, „Pranašai“, „Talmudas“, „Mišna“, kitos šventos knygos.
Klausimas. Baal Sulamas rašė paprastus straipsnius tautai hebrajų kalba, tačiau izraeliečiai jų nesupranta. Kodėl?
Atsakymas. Nesupranta ir nesupras tol, kol neįgis nors kokių dvasinių pojūčių.
Jei mūsų pasaulyje esame tokios žemos būsenos, tai dvasiniame pasaulyje – žemiau bet kurios ribos, nuliniame lygyje, ir niekaip negalime jo apibūdinti. Esame atskirti nuo jo, neturime į jį panašių, jį atitinkančių jausmų ir minčių.
Todėl, nors žmogus ir girdi jo aprašymą, jam tai svetima kalba. Mūsų egoistiniame pasaulyje davimo ir meilės kalba nesuvokiama.
Klausimas. Ar kabalistas kenčia dėl to, kad yra nesuprastas?
Atsakymas. Kabalistas puikiai supranta, su kuo susiduria, tačiau neturi kito pasirinkimo. Jis turi skatinti žmones pasiekti tai, o ne suprasti savo žemiškuoju egoistiniu protu.
Materialiniame pasaulyje viskas remiasi egoizmu, tad čia negali būti teisingo supratimo.
Baal Sulamas nusivylęs šaukė, kad karta neverta to, ką jiems rašo, juk nenori nieko suvokti net ir tiek, kiek tai susiję su žemiškomis problemomis, o ką ir kalbėti apie dvasines. Jie nenorėjo girdėti net apie paprastą tautos vienybę, todėl jis turėjo liautis skleidęs savo medžiagą.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Tora kalba apie visus

Tora ir kabala

Komentarų nėra

Iš chaoso į harmoniją, III d.

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. I pamoka
Kaip vystosi mūsų Visata, nuo Didžiojo sprogimo (materijos atsiradimo) plėsdamasi iki tam tikros būsenos, taip žmoguje plečiasi egoizmas. Žmonės vis labiau tolsta vieni nuo kitų tam, kad po to vėl imtų artėti, nes atsiskyrimas, nutolimas veda į chaosą, ryšio praradimą.
Seniau mus sulaikydavo egoizmas, pagal jį kūrėme visuomeninius, ekonominius, politinius, šeiminius ir kitokius tarpusavio ryšius.
O dabar taip nutolome vieni nuo kitų, ypač paskutiniuoju itin liberaliu laikotarpiu, kai visko leistinumas ir neva absoliuti laisvė laikomi natūraliu, normaliu dalyku, kad vienų nuo kitų nepriklausomybė iš tikrųjų ima kelti chaosą.
Reikalas tas, kad Visata ir žmonija sudaro uždarą, tarpusavyje susijusią, veikiančią pagal tam tikrus dėsnius sistemą. Jei šiuos dėsnius pažeidžiame, sukeliame savyje chaosą, dėl kurio galime žūti.
Todėl turime rasti būdą teisingai susivienyti, pasiekti tą tašką, iš kurio kartu išėjome, išsivaikščiojome, atsiskyrėme, kad po to vėl susijungtume. Apie tai kalba kabalos mokslas.
Vadinasi, visą laiką turime traukti į save šį tašką, kurį vadiname „Kūrėju“. Kitaip tariant, mūsų tikslas – imti vienytis, nuolat artėti prie tarpusavio susijungimo taško, kol bendrai veikdami pradėsime jausti savo šaltinį – Aukštesniąją jėgą, Kūrėją.
Kuo labiau artėsime vienas prie kito, tuo komfortiškiau jausimės. Nors bus sunku įveikti mūsų bendrą egoizmą, bet taps vis aiškiau, kaip stipriai esame susieti ir valdomi iš vienos bendros sistemos, kurią būtina pažinti. Turime patys save valdyti iš viršaus.
Apie tai rašo didysis Viduramžių kabalistas Ramchalis.
Viso kabalos mokslo esmė – pažinti Aukštesniojo noro valdymą, dėl ko Kūrėjas viską sukūrė, ko Jis nori iš kūrinių, kokia bus jų vystymosi pabaiga (Ramchalis. „138 išminties vartai“, 30-ieji vartai). Tokia viso kabalos mokslo esmė.
Kitas didis kabalistas Baal Sulamas apie tai rašo:
Kabala moko apie Aukštesniųjų jėgų nusileidimo priežasties ir pasekmės tvarką, paklūstančią tarpusavyje susijusiems pastoviems ir absoliutiems dėsniams, nukreiptiems į tikslą, – kad žmogus, egzistuojantis šiame pasaulyje, atskleistų Aukštesniąją valdančiąją jėgą (Kūrėją). (Baal Sulamas, “Kabalos mokslo esmė”).
Į tai ir orientuojasi mūsų mokslas, visi mūsų veiksmai, kad šiame gyvenime mokydamiesi vienijimosi būdų atskleistume pradinį mūsų pasaulio, žmonijos atsiradimo tašką, mūsų asmeninį tašką taip, kad ryšys su juo mums nuolat vadovautų, padėtų suprasti, kaip vystytis, ką daryti, kokia bus mūsų veiksmų pasekmė.
Tačiau neturime ką nors darydami šiandien tuo nusivilti rytoj, nes galime iš anksto pamatyti tą „rytoj“, suprasdami, ką reikia daryti šiandien. Jei sistema uždara, joje nėra būsenų „šiandien ir rytoj“, joje tėra būsena „veiksmo pradžia ir pabaiga“. Uždaroje sistemoje veiksmo pabaigą nulemia jo pradžia. Todėl galime veikti visiškai neklysdami.
Atskleisdami šią sistemą, atveriame akis visam pasauliui ir suprantame, kas vyksta su kiekvienu iš mūsų, su visais kartu, visais aspektais. Teisingas susivienijimas suteikia mūsų gyvenimo ir pasaulio, kuriame gyvename, supratimą.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje I pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Iš chaoso į harmoniją, II dalis

Beribė vienybė

Komentarų nėra

Neišleisti Kūrėjo iš akių

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar norint apsisaugoti nuo piktų jėgų galima kartoti savyje „Nėra nieko kito tik Jis“? Ar tai padės?
Atsakymas. Žinoma. Imkite tai kaip mantrą – „Nėra nieko kito tik Jis. Viskas išeina iš Jo. Noriu prilipti prie Jo“ – it mažas vaikas, net kaip vaisius motinos gimdoje.
Darykite taip, kad ir kas nutiktų, o po to imkite dirbti su visomis kliūtimis ir problemomis. Bet neišleiskite iš akių, kad taip esate susijęs su Kūrėju.
Klausimas. Mūsų pasaulyje būtina veikti, kaip priimta pagal egoistinio pasaulio įstatymus, ir vis vien mintyse galvoti, kad tai – iš Jo. Kodėl čia negalima veikti taip, tarsi visa tai iš Kūrėjo?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje karaliauja absoliutus egoizmas. Kaip čia galima pajausti, jog tai kyla iš Kūrėjo? Niekaip.
Tad mūsų pasaulio lygmenyje reikia veikti taip, kaip čia priimta, ir tuo pat metu prisiminti, kad viskas kyla iš Kūrėjo ir tik tam, kad nepaisydami kliūčių priliptume prie Jo.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „eiti Kūrėjo keliu“

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Gali keikti, tik nepamiršk Manęs!

Komentarų nėra

Griežtoji Kinija

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kinijos vadovybė pradeda naudoti skaitmeninių technologijų sistemą, galinčią analizuoti kiekvieno šalies piliečio duomenis; tai leis taikyti socialinio skatinimo ar bausmės priemones. Gerai tai ar blogai?
Atsakymas. Apskritai kalbame apie visuotinę ir gana natūralią mūsų dienų tendenciją: po istoriškai trumpo laisvės laikotarpio, vėl neriame į diktatūros, sekimo metodus, tik dabar pasitelkdami naujas technologijas.
Žmonės nesimoko iš ankstesnės patirties, nes vystosi veikiami vienos jėgos – savo egoizmo. Visi mūsų pakilimai ir nuopuoliai yra jo viduje. Tad, deja, ateityje mūsų laukia nelabai malonūs laikotarpiai.
Kita vertus, reikia suprasti, kad didelių šalių valdymui reikia kompetentingo požiūrio ir specialių kontrolės priemonių. Negalima visko palikti savieigai.
Kinija – rimta valstybė. Atsižvelgdamas į šios tautos istoriją, geografiją, mentalitetą, manau, kad nauja epocha padės jos vystymuisi ir laipsniškam išėjimui iš šimtametės priespaudos.
Apskritai tikiuosi, kad pasaulis galų gale pradės įsisąmoninti, kad tarpusavio santykiams reikia kito pagrindo, kitos bazės. Teisingas susivienijimas virš savo egoizmo – štai ko žmonės turi mokytis. Galbūt kinams pavyks pereiti kapitalistinės raidos kelią savo „socializme“ ir daugiau ar mažiau ramiai sukurti teisingus, gerus santykius tarp žmonių.

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

Komunizmas pagal kinus

Du vystymosi keliai

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »