Pateikti įrašai su Einšteinas žyme.


Einšteino citatos, I dalis

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Prašau pakomentuoti kai kurias Alberto Einšteino citatas.
Pirmoji: „Tik kvailiui reikia tvarkos. Genijus viešpatauja virš chaoso“.
Atsakymas. Taip. Paprastai žmogus siekia tvarkos, nes neaprėpia visko, kas yra priešais jį.
O genijus priešingai, jaučia, kad turi ištirpti chaose, tada pamatys jame vidinę tvarką. Ne tą, kurią projektuoja tikrajame pasaulyje, o tą, kuri iš anksto egzistuoja šio pasaulio viduje.

Citata. „Yra tik du būdai gyventi: pirmas – tikint, kad stebuklų nebūna, antras – kad viskas aplinkui stebuklas“.
Atsakymas. Jeigu stebuklų nebūna, tada viskas labai paprasta ir aišku. Man taip pat visi nori paaiškinti: „Ko tu kankiniesi? Žiūrėk, kaip paprastai, gerai viskas parašyta. O tu kažko ten vis ieškai, nežinia dėl ko stengiesi“.
Vienas gyvenimas, kai savo protu stengiamės aprėpti tai, kas neaprėpiama. Tačiau iš anksto sakome: „Na ir kas ten? Viskas paprasta, gerai“. Visa tai apglėbiame savo protu.
Kitas gyvenimas – kai ištirpstame dvasiniame pasaulyje, kosmose, kai suvokiame, kad negalime to „praryti“ ir manome, kad galime tik įeiti į tai ir ištirpti.
Šitaip įeidami į pasaulį, priimame jį. Kartu nusilenkiame, sumažiname savo protą, galimybes, matome gamtą, esančią virš mūsų, o ne save, ją valdantį. Einšteinas sakė: „Aš kaip mažas berniukas, renkantis akmenėlius ant jūros kranto“. Tik taip galime įeiti į gamtą ir iš tikrųjų ją suprasti.

Komentaras. Tai mes tarsi sakome: „Aplinkui vien stebuklai!“
Atsakymas. Taip. Tai – teisingas požiūris. Iš tiesų – vien stebuklai.
Kodėl „stebuklai“? Todėl, kad savo protu jų negaliu aprėpti. Bet kai sakau, kad tai stebuklai ir noriu būti juose, tada pradedu juos suprasti, būtent dėl to, kad anuliuoju save jų atžvilgiu.

Citata. „Išsilavinimas – tai, kas lieka, pamiršus viską, ko išmokai mokykloje“.
Atsakymas. Kas yra išsilavinimas? Mes formuojame, arba, galima sakyti, formatuojame savo protą. Kaip kompiuteriuose įjungiame tam tikras programas, o vėliau jų padedami apdorojame medžiagą, dirbame su ja, taip ir išsilavinimas – turėtų būti toks pat. Taigi, pats savaime jis neturi jokios reikšmės. Tik po to, kai jo padedamas susidarau teisingą požiūrį į pasaulį, pradedu jį vertinti.

Klausimas. O ką reiškia iš viso pamiršti išsilavinimą?
Atsakymas. Ko mes mokėmės mokykloje? Istorijos, geografijos, netgi matematikos ir visų tų lygčių nemoku. Galiu, žinoma, išprotauti, kai reikia, bet iš esmės… O universitete? Kiek, rodos, nereikalingo… Bet viso to reikia tam, kad vystytųsi smegenys. Vystytųsi, miklintųsi. Kitaip, kas bus? Mokėsiu tik skaičiuoti savo ožkas ar karves bandose? Ar vis dėlto turėčiau mokėti operuoti sąvokomis?
#243220

Iš 2019 m. vasario 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nemarios Einšteino frazės, I dalis

Nemarios Einšteino frazės, II dalis

Ar Einšteinas buvo kabalistas?

Komentarų nėra

Nemariosios Einšteino frazės, II d.

Auklėjimas, vaikai, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманEinšteino citata. „Visi žmonės meluoja, bet tai nebaisu, nes vieni kitų nesiklauso“.
Atsakymas. Baisu, kad nesiklauso, bet tai – tiesa. Klausytis, vadinasi, suvokti, suprasti. Ne sutikti, bet suprasti, ką kitas turi omenyje, kodėl tokia jo pasaulėžiūra.
Komentaras. Vadinasi, truputį jo įsileisti į save.
Atsakymas. Ne, tai net ne įsileisti. Įeik į jį ir suprask, kaip jis veikia, mąsto. Galbūt jo minčių formulavimas, požiūris į gyvenimą yra teisingi. Pabandyk su juo kaip nors pasiginčyti, solidarizuotis ir t. t. Taigi, klausytis kito, visų pirma – suprasti.
Klausimas. Kaip manote, žmonės klausosi vieni kitų ar ne?
Atsakymas. Ne. Egoistai negali klausytis vieni kitų. Jie iš anksto nusiteikę vien tenkinti savo egoizmą.
Klausimas. Įteigti savo nuomonę?
Atsakymas. Ne tik nuomonę – apskritai, siekti to, ko nori. Tai viso mano elgesio pagrindas, niekas manęs nenukreips kitaip. Tik veikiamas didelių kančių galiu keisti savo nuomonę, bet taip pat egoistiškai judėti į vieną arba į kitą pusę.
Komentaras. Iš esmės, tai absoliučiai visų nelaimių priežastis, kad žmonės vieni kitų nesiklauso.
Atsakymas. Mes taip sukurti. Juk atsiradome suskilus bendrai sielai, bendram norui. Todėl kiekviename iš mūsų – egoistinis noras, veikiantis tik savyje. Kiekvienas mūsų gyvename savo viduje.
Komentaras. Jei žmogus išgirstų, kad tai jo egoistinės prigimties pasekmė, ar nuo tos akimirkos prasidėtų bent mažas pokytis?
Atsakymas. Ne, tai nepadės. Gaila, bet girdėjimas nepadeda. Tam reikia Aukštesniųjų, slaptų gamtos jėgų, kurios padėtų mums tapti kitokiems – priešingiems dabartinei būklei. Tam yra visa metodika.
Klausimas. Kaip manote, ar Einšteinas suprato, kad yra slaptos gamtos jėgos?
Atsakymas. Galimybės keisti žmogų jis nesuprato.
Citata. „Manote, kad viskas taip paprasta? Taip, viskas paprasta. Bet visai ne taip“.
Atsakymas. Teisingai. Todėl, kad negalime įsivaizduoti, koks paprastas, artimas ir priešingas mums Aukštesnysis pasaulis – davimo, meilės pasaulis, kuriame viską pasiekiame susivieniję, o ne atsiskyrę, izoliuoti vienas nuo kito.
Komentaras. Sakome: „Meilė – taip paprasta! Susivienykime, pamilkime vienas kitą“. O jūs sakote: „Tai nėra paprasta!“
Atsakymas. Ne. Aš sakau: „Tai taip nepaprasta“, nes mes nepajėgūs to padaryti. Nereikia nuolat lipti ant to paties grėblio. Be to, meilė – ne tai, ką įsivaizduojame mūsų pasaulyje – kažkoks hormoninis, psichologinis ar seksualinis pasitenkinimas. Ne. Meilė – vidinis žmonių tarpusavio susivienijimas, kai jaučiame, kad ne mūsų kūnai (jie tarsi išnyksta), o mes patys vidumi susiję, kad mumyse vyksta kažkoks vidinis susijungimas, suaugimas, tarsi susikuria nauja bendruma – vidinė, dvasinė. Šioje vidinėje, dvasinėje bendrumoje pasijuntame, lyg gyventume kitame burbule – naujame pasaulyje.
Klausimas. Tai ir yra meilė?
Atsakymas. Tai pasiekiama meile. Toks ryšys vadinamas „meile“.
Citata. „Jei netvarka ant stalo reiškia netvarką galvoje, tai ką tada reiškia tuščias stalas?“
Klausimas. Jūs visą laiką kalbate apie tikrovės suvokimą. Ką gi iš tiesų reiškia tuščias stalas?
Atsakymas. Čia – alegorija. O apskritai, žmogus be vidinių minčių, kovos, nuolatinio nerimo, ieškojimų nejuda pirmyn, nesivysto. Jis visą laiką turi abejoti savimi ir nuolat ieškoti atsakymų.
Klausimas. Tai jūs vadinate gyvenimu?
Atsakymas. Taip. Žiūrėdami į tokį žmogų galvojame: „Jis tikriausiai nieko nežino. Jis tikriausiai nėra įsitikinęs“. Iš tikrųjų, viskas yra priešingai. O gyvūninė ramybė viską nužudo. Tai, žinoma, siaubas! Tikėkimės, kad Kūrėjas mus sergės ir neduos ramybės.
#246073

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Ar likimas nulemtas?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

Михаэль ЛайтманKlausimas. Likimas – nulemtas? Ar galiu jį veikti?
Atsakymas. Niekas nenulemta.
Yra būsenos, kurias turite praeiti tam tikra tvarka, jos jums pamažu atsiskleis. Jos jau egzistuoja, nes nėra dabarties, praeities ir ateities – visa tai tik mūsų atžvilgiu, ne daugiau. O tobuloje, amžinoje gamtos sistemoje šios būsenos visiškai vienareikšmės.
Tam nereikia būti kabalistu, pakanka šiek tiek susipažinti su fizika, kaip įeiti į būsenas, apie kurias Einšteinas rašė dar prieš šimtmetį: laikas – tai mūsų būsenų funkcija, jis neturi ko nors apibrėžto, tiesiog teka ir viskas.
Pagal Niutoną, laikas – absoliutus. Jis nulemiamas vien jūsų būsenos, ne daugiau.
#249598

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Iš anksto nulemtas kelias

Kaip rinktis likimą, IV dalis?

Komentarų nėra

Nemariosios Einšteino frazės, I d.

Gyvenimo prasmė, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Einšteino citatos gana paprastos, tačiau kartu labai gilios, – prašome pakomentuoti jo žodžius.
Citata. „Stenkis siekti ne sėkmės, o prasmingo gyvenimo.“
Atsakymas. Tik tuomet galėsi tapti tikrai sėkmingas. Ne dairydamasis į kitus žmones, bet lygindamas save su gamta, kaip galėtum ją iš tikrųjų atskleisti, pažinti ir būti harmonijoje su ja. Būti harmonijoje su gamta – tai yra gyvenimo prasmė.
Citata. „Jei norite laimingai gyventi, turite prisirišti prie tikslo, o ne prie žmonių ir daiktų.“
Atsakymas. Čia net nebėra ką pridurti, viskas labai teisingai. Suprantama, kad prie daiktų nevalia prisirišti, prie žmonių – taip pat, nes jie prisirišę prie daiktų. Vadinasi, turi atsiplėšti nuo visko, nustatyti sau aukščiausią tikslą ir siekti tik jo. Kartu bandyti paaiškinti kitiems žmonėms, nukreipti juos į tą patį tikslą. Einšteinas tai darė visą gyvenimą.
Citata. „Vienintelis dalykas, trukdantis man mokytis – tai mano gautas išsilavinimas“.
Atsakymas. Iš esmės, bet koks išsilavinimas žmogų uždaro į tam tikrus rėmus, neleisdamas iš jų ištrūkti. Tačiau be to neišsiversi. Kita vertus, reikia taip veikti, kad išsilavinimas neribotų. Apie tai sakoma: „Auklėk jaunuolį pagal jo polinkius“, t. y. nukreipdamas taip, kad jis pats ugdytųsi.
Citata. „Klausimas, vedantis mane į aklavietę: ar beprotis aš, ar visi aplinkui?“
Atsakymas. Geriau būtų sakyti, kad beprotis – tai aš. Bet kas nuo to pasikeis? Vis dėlto tikiu, kad mano „beprotybė“ pasauliui ko nors duos, supurtys jį, kada nors padės, paliks tokį pėdsaką, po kurio žmonėms taps lengviau siekti tikslo, kuriam buvo sukurti.
Klausimas. Ar jūs kalbate apie save?
Atsakymas. Žinoma. Argi galėčiau kalbėti už kitus?
Komentaras. Pasakysiu tiesiai – jus laiko ne bepročiu, bet ne visai pakaltinamu, nesuvokiančiu, kas vyksta.
Atsakymas. Nesuvokiu, kas vyksta?! Priešingai, esu pasiruošęs kalbėtis su kiekvienu. Šioje studijoje lankosi politikai, mokslininkai.
Komentaras. Bet jūsų siūlymai keisti žmogų juos pribloškia. „Žmogaus nepakeisi!“ – sako jie.
Atsakymas. Taip, jie teisūs – mūsų žemiškais metodais nepakeisi. Čia aš su jais visiškai sutinku.
Tačiau yra dar vienas metodas, kurį naudojant galima pakeisti žmogų ir žmoniją. Ir nieko nebus, turėsime tai daryti. Paprasčiausiai žmonija, stovėdama ant mirties slenksčio, vis tiek sutiks.
#246037

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kaip pakilti virš laiko?

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip pakilti virš laiko?
Atsakymas. Kad pakiltum virš laiko, turi pasakyti sau, kad neturi kitos akimirkos – viskas šią akimirką. Ir taip gyvenk – tik viena akimirka. Kiekvieną akimirką tu neperkeli savęs į kitą, o ši akimirka prasideda ir baigiasi tarsi iš tikrųjų baigtųsi gyvenimas.
Ir tuomet staiga pajunti, kad pati akimirka ima plėstis, ir joje yra daugybė veiksmų, minčių, poelgių, tačiau laikas išnyksta.
Juk laiko nėra, tai subjektyvus pojūtis.
Klausimas. O kas tada yra ateitis?
Atsakymas. Ateitis visiškai nesusijusi su laiku. Ateitis – tai, kas vyksta po veiksmo, kurį dabar atlieku. Kalbama apie kitą matavimą, kur neegzistuoja laiko ašis. Juk laiko ašis reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar esu, ar ne, darau kažką ar ne, – laikas eina pats sau nepriklausomai nuo manęs.
Kabalos mokslas teigia, kad nėra taip, turi palikti tokį požiūrį į gyvenimą ir teigti, kad tik tu kuri savo būsenas. O jei nekuri, tai laikas nejuda, niekas nevyksta pats savaime, nuo vieno akimirksnio iki kito. Akimirksnis – jei tu kažką tą akimirką atlikai. Ir taip kaskart.
Gyvename pasaulyje, kuris pagal kabalos mokslą yra išgalvotas, įsivaizduotas. Ir didžiausias melas, kuriame gyvename, – kad egzistuojame laike.
Todėl A. Einšteinas iš tikrųjų atliko revoliuciją, pareikšdamas, kad laikas – subjektyvi sąvoka, jis nėra absoliutus, kad tekėtų žmogui esant ar nesant. Laikas – tai vidinis žmogaus pojūtis. Jei pakilsime virš savo egoizmo, laiko nebeliks.

Iš 2018 m. vasario 5 d. pokalbio apie laiką

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas egzistuoja tik galvoje

Nuo ko priklauso greita laiko tėkmė?

Išeiti už laiko ribų

Komentarų nėra

Ar Einšteinas buvo kabalistas?

Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Koks jūsų požiūris į Einšteiną – didis fizikas, filosofas, o gal kabalistas?
Atsakymas. Iš dalies laikyčiau Einšteiną kabalistu. Štai kodėl: jis įvedė sąlygiškumo sąvoką, tiksliau sąlygiškumo stebėtojo, žmogaus atžvilgiu. Taip moksle, pasaulyje atsirado mūsų suvokimo, žinių, gyvenimo sąlygiškumo sąvoka.
Viskas priklauso nuo stebėtojo, nuo jo savybių – o būtent tai kabalistinis žmogaus vertinimas, kai žmogus vertinamas absoliuto, Kūrėjo atžvilgiu, visiško ryšio (davimo, meilės) tarp visų (priešingų) gamtos dalių ir savybių atžvilgiu.
Be to, viskas, ką suvokiame, suvokiame žmogaus atžvilgiu, o apie tai, kas už žmogaus ribų, nieko negalime pasakyti. Kalbame tik apie tai, ką suvokiame. Taip tvirtina kabala ir kaip tik dėl to ji – mokslas, visų mokslų pagrindas.

Komentarų nėra