Pateikti įrašai su ekranas žyme.


Apie norus, ketinimą ir prašymą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманReikia patiems prašyti Kūrėjo, kad mums tiesiogiai neatsiskleistų, ir kurti antiegoistinį skydą, saugantį ekraną, idant gautume galimybę už šio ekrano prilygti Kūrėjui.

* * *
Norų nereikia taisyti – tik ketinimus. Reikia tiksliai padalyti norus bei ketinimus ir dirbti, kad taisytum ketinimą – pakreipti jį nuo savęs paties į draugą, Kūrėją.

* * *
Dualus santykis su Kūrėju: prašymas valdyti mus, bet tik tiek, kiek prašome. Apribojame Kūrėjo poveikį, kad Jis pakeistų mums tik ketinimus, su kurias galėsime naudoti savo norus. Tai tarsi vairuoti automobilį pakaitom spaudžiant stabdžio ir greičio pedalą.
Prašome Kūrėjo apsaugoti mus, kad netaptume nei savo egoizmo, nei Šviesos (nei noro mėgautis, nei noro duoti) vergais. Nenorime, kad Šviesa nekontroliuojamai mus valdytų, norime būti aukščiau to, ir todėl prašome Šviesos tinkamai mus ugdyti.

* * *
Mes tarsi sijojame norus ir ketinimus, atskiria viena nuo kito. Norai lieka laukimo būsenos, „užšaldyti“ tol, kol nesukursime jiems teisingo ketinimo ir tuomet galėsime naudoti.
#234086

Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. rytinės pamokos, tema „Malda“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Ketinimas ir noras

Komentarų nėra

Apie Sukot šventę

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль Лайтман ТвиттерSukot – simbolizuoja antiegoistinio ekrano pastatymą. Gyvenome „nuolatiniame name“, egoizme – nore mėgautis, o dabar nusprendėme įeiti į laikiną būstą, dvasinį kelią. Dvasiniame pasaulyje nėra pastovumo: nuolat esame „laikiname būste“, be perstojo keičiamės.
Sukos (tai laikina palapinė, su augalais dengtu stogu – vert. past.) uždengimas turi būti sandarus, kad joje būtų daugiau šešėlio, nei prasiskverbiančios saulės šviesos. Tai nuolatinio darbo simbolis su tokia didele Chasadim Šviesa, kuri uždengia visus norus, kad negrėstų gauti Šviesą dėl savęs.
Šventė, „gera diena“, (jom tov) – tai grąžinančios į Šaltinį Šviesos gavimas, kas suteikia ekraną norui mėgautis, ir prilygina mus Šviesai, Kūrėjui, davimui. Gera diena – gavimas dėl davimo, nes iš aukščiau gaunama jėga duoti.
Per Sukot šventę paliekame savo nuolatinį būstą ir apsistojame laikiname, sukoje (palapinėje). Laikinas būstas kaskart keičiasi, tačiau jis mums brangesnis už nuolatinį namą, nes įgyjame „šešėlį“, kitaip tariant, ekraną Malchut sfirai, ir galime gauti dėl davimo kaip dvasinis parcufas.
Džiaugiamės Sukot švente! Ir tikimės, kad mūsų vienybė po palapinės iš lapų skliautais, per kuriuos spindi saulė, mėnulis ir žvaigždės, padės mums pasiekti būseną, kai rasime save visiškai susijusiais vieni su kitais ir užpildytais didžiule Šviesa!
Priešakyje – šilta, šviesi Sukot šventė! Statome palapinę, mūsų laikiną namą, ir jeigu susijungsime vieni su kitais, tai laikinas namelis virs šventykla. Linkiu visiems mums šviesios, saldžios, šiltos šventės, kai visi drauge – visa žmonija – sėdime vienoje palapinėje!
Sėdėti sukoje (palapinėje) – reiškia būti po ekranu. Kartu galime sukurti tokį ekraną, kad galėsime ne tik duoti, bet netgi gauti, kad duotume, – tai tikroji šventė! Ir galėsime joje priimti „svečius“, t. y. turėsime pakankamai Chasadim Šviesos, kad atskleistume Chochma Šviesą.
#233686

Pagal 2018 m. rugsėjo 23 d. Twitter publikuotas mintis

Daugiau šia tema skaitykite:

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Sukot šventė

Sukot: susilieti apsikabinus

Komentarų nėra

Ar galima patekti į dvasinį pasaulį anksčiau laiko?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima į dvasinį pasaulį patekti iki tol, kol išsitaisysi ir tuo sau pakenkti?
Atsakymas. Ne. Visiškai niekaip! Dvasinis pasaulis apsaugotas jūsų ekranu. Tad nepavyks to atlikti. Tai lygiai tas pats kas duoti jums 200 kg sveriančią girę – jūs neįstengsite jos pakelti.
Dvasinis pasaulis labai paprastai apsaugotas – patys jo nematote, nežinote, nejaučiate, o kai gaunate priėjimą, kad jį pajaustumėte ir su juo dirbtumėte, reiškia, kad jau turite ekraną – antiegoistinę, padedančią jūsų norą nukreipti į davimą ir meilę jėgą.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Keliamoji noro jėga

Pažadinti susitingusią žemę

Komentarų nėra

Perduoti žinias „iš lūpų į lūpas“

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galime mūsų pamokas vadinti žinių gavimu „iš lūpų į lūpas“?
Atsakymas. Ne. Perduoti iš lūpų į lūpas – tai aukštasis pilotažas, dvasinis veiksmas, vadinamas „bučiniu“ (nešikin), kai du žmonės įgyja bendrą ekraną.
Tai nesusiję su žmogaus fiziniu kūnu, su mūsų lūpomis ir bučiniais, tačiau yra aprašoma tokiais terminais, nes dvasiniame pasaulyje nėra žodžių, juos skolinamės iš mūsų pasaulio.
Jei tarpusavyje susijungiame taip, kad abu mūsų ekranai susijungia į vieną ir dirba tiksliai išvien mūsų bendro parcufo, mūsų bendros sielos (CHaBaD) aukštesnėje dalyje, tuomet mūsų tarpusavio ryšys yra „abipusis bučinys“.
Tai abipusis įsijungimas tarp dviejų žmonių pačioje suvokimo viršūnėje (ChaBaD): mokinio ir mokytojo, dviejų mokinių, dviejų mokytojų – nesvarbu kieno.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojo ryšys su mokiniu

Išorinė pagalba – vidiniui ryšiui

Kuris arčiau mokytojo?

Komentarų nėra

Priimu Kūrėjo žaidimą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKol žmogus nėra pasiruošęs gauti Šviesą, kad ją atiduotų, o ne dėl savo malonumo, Aukštesnioji šviesa slepiasi. Kitaip žmogus išnaudotų Kūrėją egoistiškai ir savo savybių neatitikimą Kūrėjo savybėms dar labiau padidintų.
Todėl Kūrėjas slepiasi. Jei žmogus, nepaisydamas šios paslėpties, visomis priemonėmis stengiasi užmegzti ryšį su Kūrėju, tai paslėptis virsta juos siejančiais ekranais.
Kūrėjas slepiasi drauguose. Reikia tikėti, kad už kiekvieno draugo stovi Kūrėjas. Ir jei žmogus elgiasi su draugais taip, tarsi bendrautų su Kūrėju, priimdamas Jo žaidimą, tai labai greitai apdoroja šią paslėptį ir ją atskleidžia.
Jis palaipsniui išsiaiškina, kad nėra draugų, o yra tik Kūrėjo pasireiškimas įvairiausiomis formomis, įvairiuose vaidmenyse, tarsi teatre. Taip jis galiausiai nustoja matyti materialias formas: draugus, grupę, didžiulį pasaulį, ir viskas virsta Šchinos atskleidimu, ypatingais Šviesos įsikūnijimais.
O paskui jis atsiskiria ir nuo šių įsikūnijimų, jie palaipsniui praranda svarbą, ir jis skiria dėmesį ne jiems, o Tam, kuris juose slepiasi. Kada gi jis pasiekia ketinimą duoti Kūrėjui, visi įsikūnijimo apvalkalai nukrenta, ir lieka tik žmogus ir Kūrėjas vienybėje, susijungę vienas su kitu.

Iš 2018 m. sausio 11 d. pamokos pagal temą „Kuriame Kūrėją dešimtuke“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Grupė – tai mano šešėlis

Komentarų nėra

Ekranas – dvasinis jutimo organas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Iš kokių elementų susideda ir kaip funkcionuoja dvasinis jutimo organas, kabaloje vadinamas „ekranu“?
Atsakymas. Ekranas – ne pagrindinis, o papildomas jutimo organas.
Esmė ta, kad jeigu turėtume atitinkamas savybes su Kūrėju ir tarpusavyje, mums nereikėtų jokių ekranų, tereiktų nusistatyti į tam tikrą dažnį ir viskas. Problema ta, kad pasiekti tą dažnio lygmenį, kur galima užmegzti ryšį su Kūrėju ir draugais, galiu tik pakildamas virš savęs. Pakilimo lygmuo vadinamas ekranu.
Pakilti virš savęs galima tik priklausomai nuo egoizmo dydžio. Jeigu manyje yra, sakykim, dešimt kilogramų egoizmo, ir įstengiu virš jo pakilti, tai galiu transliuoti save Kūrėjui ir per Jį, t. y. per sistemą vadinamą „Elokim“, „Kūrėjas“, „AVAJA“ veikti bet kurį jos dalyvį tiek, kiek esu pakilęs.
Pakilęs galiu tinkamai susijungti su kitais, kontaktuoti su jais tame pačiame lygmenyje.
Komunikacija iš mano pusės turėtų būti tokia, kaip mūsų modemuose, panaši į komunikaciją iš kito žmogaus pusės. Tačiau, iš esmės, įėjus į bendrą sistemą visa tai sutvarkoma padedant aukštesniajai jėgai. Šviesa sulygina visus dažnius.

Iš 2018 m. balandžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atsiranda ekranas?

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Komentarų nėra

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas paslėpta nuo kabalisto?
Atsakymas. Nuo kabalisto paslėptas Kūrėjo absoliutumas, kuris nors ir atsiskleidžia pamažu, tačiau kaskart, kai žmoguje atsiveria dar neištaisytos savybės, jų atžvilgiu atsiranda Kūrėjo paslėptis. Tai ir yra problema.
Klausimas. Vadinasi, paprastiems žmonėms pirmiausia reikia patikėti Kūrėju, o paskui Jį atskleisti. O kadangi kabalistas jau atskleidė Jį, tai jam nėra problemos tikėti ar netikėti?
Atsakymas. Ne. Problema yra, nes Kūrėjas atsiskleidžia tiek, kiek gali Jį paslėpti. Suvoki ne Jį patį, ne tai, kas „paslėpta“, o savo „paslėptį“, savo ekraną.
Tarkime, egzistuoja tam tikras bareljefas. Aš jo nematau, nes jis uždengtas drobe. Tačiau liečiu šią drobę ir taip tiriu bareljefą. Tai vadinama atskleidimu.
Kitaip tariant, atskleidžiu savybes, panašias į Kūrėją.
Klausimas. Išeitų, kad Kūrėjo apskritai niekada neatskleidžiame?
Atsakymas. Niekada. Tik savo savybes.
Klausimas. Vadinasi nuo manęs paslėpta, kad visiems duodu ir visus myliu?
Atsakymas. Taip. Absoliučiai visi žmonės pasaulyje daro tai, ką jiems nurodo Kūrėjas. Žvelgiant iš šio požiūrio taško juos galima vadinti Kūrėjo darbininkais.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Ekranas – tai tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Pasaulis, išaugantis iš paslėpties

Komentarų nėra

Dvasinė ekonomika

Ateities visuomenė, Ekonomika ir pinigai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia dvasinė piniginių skolų šaknis?
Atsakymas. Pinigai hebrajų kalba „kėsėf“, nuo žodžio „kisuf“ – „ekranas“ („masach“), „uždanga“.
Jeigu jūs turite ekraną, kuriuo galite kažką padengti, tai hebrajų kalba jis vadinasi „pinigai“. Iš esmės, hebrajų kalbos žodžiai perduoda to, kas vyksta, esmę – arba objekto, arba veiksmo.
Dvasiniame yra keletas skolų rūšių. Beje, dvasinė ekonomika labai įdomi. Ji pagrįsta ekranu, Šviesos atspindėjimu, gavimu dėl savęs / ne dėl savęs. Kartą per septynerius metus ir kartą per penkiasdešimt metų vyksta skolų nurašymas.
Klausimas. Jeigu kabalistas būtų ekonomistas, ar jis galėtų aprašyti visą naują ekonomiką?
Atsakymas. Žinoma. Gaila, dabartinė ekonomika yra tokia, kad ją aprašo kas tik nori ir kaip nori. Juk ji veikia ne pagal dėsnius. Dvasinis sudužimas viską visiškai pakeitė. Pasireiškė neigiamų jėgų valdžia: palūkanos, spaudimas, grobuoniškos sąlygos, vogimas vietoj davimo.
Ką reiškia veikti pagal įstatymus? Tai noras gauti, sumažinamas („cimcum“), ekranas („masah“), Atspindėtoji šviesa („or chozer“). Kiek galima gauti, kiek ne. Kiek atiduoti, kiek ne. Kiek gavai ir kiek galėjai gauti, jeigu atiduotum kitam. Ir taip toliau.
Čia pasveriamos tavo teigiamos ir neigiamos savybės. Beje, neigiami veiksmai nekelia nuostolių niekam. Juk kalbama apie tai, ką perdavei kitam, kad jis padarytų vietoj tavęs ir iš to uždirbtų.
Kokiu būdu tokiomis sąlygomis uždirbi tu? Tau nereikia iš nieko nieko gauti. Galimybė atiduoti kitam jau ir yra tavo uždarbis.
Ekonomika, perleista per egoizmą, nukreipta į tai, kad gautum ir dar su palūkanomis. O čia atvirkščiai, aš duodu, kad tai išeitų iš manęs, ir tada visa tai – mano.
Klausimas. Išeina, kad dvasinė ekonomika daug paprastesnė?
Atsakymas. Žinoma. Tu neturi išskaičiavimų kitų žmonių atžvilgiu. Svarbiausia – atiduoti!
Klausimas. Ar reikia jos mokytis?
Atsakymas. Ne. Ji pradedama suprasti grupėje natūraliai. Žmogus, kuris pasiekia dvasingumą, supranta, kaip reikia sąveikauti su kitais. Tai komutacijos dėsniai.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pinigų epochos pabaiga

Dvasiniai pinigai – tiesos atitikmuo

Užpildymas šviesa

Komentarų nėra

Šviesa – tai labai paprasta!

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Klausimas: Kūrėjas mums duoda Šviesą, o mes jaučiame, kad negalime jos perduoti pasauliui. Tai mumyse sukelia mirtinos gėdos jausmą. Ką gi mums daryti?
Atsakymas: Mūsų problema ta, kad esame Šviesos okeane. Ir nors esame joje, ji nuo mūsų paslėpta. Aš egzistuoju joje tarsi juodas taškas ir negaliu pajausti tos Šviesos. Ji yra aplink mane kaip supanti Šviesa  (Or makif – O“M), o aš jos nejaučiu net kaip supančios.
Ši supanti Šviesa – davimas. Kad ją iškęsčiau, privalau turėti tą pačią savybę, kaip ir ji. Tuomet išplečiu savo indą/norą – tiek, kad galiu duoti taip, kaip ji, ir tuomet savo viduje jaučiu tą patį reiškinį. Ne Šviesa įeina į mane, bet aš sukūriau savyje tapačią Šviesai savybę ir todėl jaučiu tą patį, nes tai, kad išorėje sutampa su tuo, kas viduje. Tai ir reiškia būti panašiam į Šviesą, į Kūrėją.
Nežinau, kas yra Šviesa, egzistuojanti mano išorėje. Šviesa, esanti manyje, vadinama pripildymu – ekranu ir atspindėta Šviesa (Or chozėr, O“CH). Ekranas – tai mano pasipriešinimas, atspindėta Šviesa – tai mano davimas ir visa tai – prilygstančios Šviesai mano savybės.
Kitaip tariant, niekada nejaučiu Kūrėjo. Visada jaučiu savo savybes, jos mane pripildo. Todėl, kiek save išvystysiu, tiek pajausiu Šviesą, davimą, Kūrėją.
Iš esmės, tai vadinama pasiruošimu kentėti – iškęsti tą grandiozinį, neribotą pripildymą. Ir iš tiesų, jis priklauso tik nuo mano davimo savybių, kurias privalau įgyti.
Kartais patiriame tokias būsenas, jog mums tai atrodo neįmanoma: „Kaipgi pajėgsiu suvokti šią milžinišką Šviesą, ją pajausti?!“ Tačiau ji visai ne milžiniška. Juk žinome, kad maži vaikai taip pat patiria kančias ir malonumus – bet mažus, o suaugusiesiems tenka kur kas didesni malonumai ir kančios.
Mes tiesiog turime augti ir viskas. Pripildymas ateina iš vidaus, o ne iš išorės. Mes tik vaizduojame piešinyje, kad jis tarsi ateina iš išorės, bet tai tik schematiškai. Mes visada prisipildome tik savomis savybėmis – arba egoistinėmis, kaip dabar, arba davimo savybėmis – ir tai vadinasi „Šviesa“.
Ir Kūrėjas yra davimo savybė. Kai davimo savybė mane pripildo, nes pasiekiau būseną, kai duodu (ir tai man suteikia malonumą), vadinasi prisipildau Kūrėju, Šviesa.
Svarbiausia – teisingai elgtis su žodžiais, prisilaikant aiškių apibrėžimų. Ir tada staiga viskas tampa paprasta ir aišku.

Iš 2011m. rugsėjo 16 d. 1-osios kongreso Toronte pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas juodame troškimo kosmose

Aš – juodas taškas šviesos vandenyne

Visa tiesa apie „supančią Šviesą“

Komentarų nėra

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas

Klausimas: Koks tai išskaičiavimas – gauti dėl davimo?
Atsakymas: Tai nėra paprasta. Pirmiausiai reikia „prilipti“ prie aukštesniojo ir save apriboti. Gavimas dėl davimo – tai jau didinga būsena.
Kai susieju save su kitu žmogumi, pirmiausiai turiu apriboti savo norus, kad jie netrukdytų man susijungti su juo. Tampu grynu davimu – Bina (chafec-chesed), kitaip tariant, esu pasirengęs pajausti visus jo norus ir turiu tokią apsauginę jėgą, kad galiu nenaudoti tų norų savo asmeniniams norams tenkinti, nes juos jau apribojau. Tu tarsi leidi man įeiti į tave ir ten būti. Taip patenku į kito žmogaus norus.
Tokį leidimą gaunu tik tada, kai sugebu save apriboti. Ir tada imu tave jausti: visas tavo mintis ir norus kaip tu pats jauti save. Priimu juos tokius, kokie jie yra, ir skaičiuoju, kiek savo jėgomis ir galimybėmis galiu užpildyti tavo norų.
Bet šis skaičiavimas neteisingas! Juk vertinu pagal savo galimybes, o turiu skaičiuoti tavo norų atžvilgiu. Imu tavo mintis ir norus, suprantu, ko tu nori, ir savo noruose atlieku tuos veiksmus, kuriuos norėjai atlikti savuosiuose.
Dirbu su savo norais tam, kad užpildyčiau tavuosius. Šis veiksmas, kuriuo tokiu būdu sukuriame bendrus mūsų norus, vadinasi „parcufo galva“ (roš). „Parcufo galva“ – tai būsena, kurioje aš visa širdimi ir protu esu tavyje, tavo noruose ir atlieku skaičiavimą.
O kur gi yra ekranas? Ekranas visada yra tarp manęs ir tavęs, tarsi sargyboje.
„Vidinis parcufo kūnas“ (toch) – tai toji dalis, kur susiliejame savo bendrais norais ir mintimis. O „parcufo galūnė“ (sof) – toji vieta, kur susijungti nesugebame, ir aš savo norus apriboju. O drauge su jais ten yra ir tavo apriboti norai, kuriuos apribojau dėl to, kad negalėjau jų patenkinti.
Taigi, dvasinis parcufas – tai tarpusavio susijungimo mastas kartu su visais galimų ir negalimų variantų skaičiavimais. Todėl, jeigu nėra tarpusavio susijungimo, nėra ir dvasinio egzistavimo, nėra parcufo.

Iš 2011 m. liepos 17 d. pamokos pagal knygą „Mokymas apie 10 sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi duotybės

Besislepiant nuo savęs

Tikslus atvirkštinio veiksmo apskaičiavimas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai