Pateikti įrašai su ekranas žyme.


Šviesos gavimo suvokimas

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tai, ką mes, žmonės, šiandien gauname, visa tai – nekontroliuojami procesai? Manyje yra noras gauti, kuris ateina iš išorės, aš net nežinau, iš kur man kyla mintys ir norai. T. y. aš neturiu jokios pasirinkimo laisvės?
Atsakymas. Natūralu.
Komentaras. O vėliau mes turime įgyti jėgą, kuri neleidžia gauti, kontroliuoja mano norus. Ji vadinasi „ekranas“.
Atsakymas. Gebėjimą kontroliuoti save suteikia ypatingas veiksmas, kai galiu atsiriboti nuo Kūrėjo, nutraukti tiesioginį ryšį su Juo, nutraukti Jo nurodymus, kuriuos aš instinktyviai vykdžiau. Aš manau, kad dabar to negaliu padaryti. Aš darau tokį veiksmą, kuris vadinasi „apribojimas“ (cimcum), juo tarsi atkertu save nuo Kūrėjo.
Ir tik tiek, kiek galiu susilieti su Jo veiksmais, juos vykdyti, vadovaudamasis noru būti panašus į Jį, – tik tiek aš galiu gauti. T. y., kaip Jis duoda, aš taip gaunu, ir nieko negaliu padaryti, aš vis tiek esu gaunantis, tačiau mano gavimas įgauna visai kitą formą, kai aš nusprendžiu, kad man to reikia tam, kad tapčiau panašus į Kūrėją.
Jei Kūrėjas duoda, skleidžia iš Savęs, tai aš duodu jam tuo, kad aš po apribojimo atveriu save tam tikru būdu ir gaunu iš Jo malonumą aiškiai suprasdamas, kad tai darau būtent norėdamas suteikti malonumą Jam. T. y. iš esmės – prieš savo valią.
Klausimas. Vadinasi, aš slepiu Kūrėjo šviesą, t. y. malonumą nuo savo noro gauti.
Šviesa pastovi, kaip saulė, ji visada veikia, duoda. Ir jei aš turiu ekraną, galimybę, kontroliuoti šviesos srautą, tai aš ją slepiu nuo savo noro gauti. Tai ir yra sąmoningas Kūrėjo atskleidimas?
Atsakymas. Taip, o vėliau, kai aš save atveriu, tai jau vadinama sąmoningu šviesos gavimu arba ypatingu ryšiu su Kūrėju.
#248163

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsitraukti į kūrimo programą

Kelias į galutinę būseną

Atskleisti Kūrėją ne dėl savęs

Komentarų nėra

Septyni sėkmingo gyvenimo principai

Ekonomika ir pinigai, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra pinigai? Ar tai – tikslo siekimas? Kaip pakeisti įpročius? Ką apie tai sako kabalos mokslas?
Atsakymas. Labai paprasta. Pinigai – tai padengimas, ivrito kalboje „kesef“, nuo žodžio „kisuf“, yra „danga“, t. y. mano norų padengimas. Pinigai – tai ne popierėliai, kurie saugomi banke. Jei aš galiu savo norus, siekius padengti „ekranu“, vadinasi, „moku“ už savo norus ir dėl to galiu pakilti virš jų, iš noro gauti į norą duoti, ir kartu juos užpildyti.
Klausimas. Pinigais galiu patenkinti savo norus. O ką reiškia „padengti norus ekranu“?
Atsakymas. „Padengti“ reiškia patenkinti norus, pakeisti ketinimą dėl savęs į ketinimą dėl kitų. Jei norime tinkamai užsidirbti, užsidirbti gyvenimą, tai turime žinoti, kas yra pinigai, kas yra padengimas, kas yra ketinimo pakeitimas, kas yra ekranas, kuriuo padengiu savo egoistinius norus, pakeičiu juos į altruistinius ir tada gaunu aukštesnįjį užpildymą. Tai ir yra turtas.
Klausimas. Žmogaus mintys formuoja jo gyvenimą?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Kas yra mintys? Ir kaip pakeisti minčių eigą, kad gyvenimas pagerėtų?
Atsakymas. Žmogaus mintys formuoja jo gyvenimą, jo požiūrį į tai, kas jis, kas aplink jį, kokia jo paskirtis ir t. t. Visa tai yra jo mintys. Jis turi atsakyti į klausimus: „Kodėl aš egzistuoju, kas su manimi, kaip aš užbaigsiu gyvenimą?“ Šie klausimai kyla iš egoizmo, ir žmogus nori gauti atsakymus. Jis turi prisiminti: jei užsiims tik savo egoizmo patenkinimu, tai taip ir tęs, kol mirs. Tokiu atveju tik fizinis, gyvūninis kūnas lemia mūsų gyvenimą.
Jei noriu pakilti į aukštesnį lygmenį ir gyventi ne gyvūniniame, o dvasiniame kūne, man reikia gyventi visai kitomis vertybėmis: ne užpildyti savo fizinį kūną ir tame matyti gyvenimo tikslą, o užsipildyti davimo ir meilės savybėmis, Kūrėjo savybėmis. Tai jau – visai kita vertybių sistema.
Dėl to žmogui iškyla didelė problema. Tarsi jis yra milžiniškame lauke, kur viskas skirta jam ir jis turi ištyrinėti: kam tai, kodėl, kaip atsikratyti savo praeities vertybių – turtų, pinigų, įsivaizduojamos laimės, egoistinės sėkmės – ir pradėti mąstyti kitaip.
Klausimas. „Mes – savo įpročių vergai. Pakeisk savo įpročius ir tada pasikeis tavo gyvenimas“. O į ką juos reikia pakeisti?
Atsakymas. Juos reikia pakeisti dvasiniais veiksmais, dvasiniais santykiais. Aš iš pradžių turiu juos ištyrinėti, sužinoti, iš kur jie, kaip jie atsiras ir kaip aš galiu tai padaryti.
Klausimas. Kas yra geri žmogaus įpročiai?
Atsakymas. Gerų įpročių nėra. Gerumo įprotyje būti negali. Įprotis visada blogas. Gerumas atsiranda tada, kai nuo vieno teigiamo veiksmo pereiname prie dar teigiamesnio, o tai ne įprotis, tai – priešinga mūsų įpročiui. Tai sunkus darbas su savimi.
Klausimas. Taigi, turime turėti kažkokį tolimą tikslą, kad galėtume pastoviai įveikinėti savo įprotį?
Atsakymas. Taip. Ir be tolimo tikslo dar reikia turėti mažą bendruomenę, kurioje galėsi tai daryti.
Komentaras. „Didžiausios kliūtys gyvenime – tai nepasitikėjimas savimi ir baimė. Mūsų abejonės mus paraližuoja“.
Atsakymas. Mūsų abejonės ir baimė gena mus į priekį, tai labai geros mūsų prigimtinės savybės. Jei ne abejonės ir baimė, niekur nejudėtume. Užsikastume tame, kas yra, kad minimaliai jaustume blogį ir truputį gėrio, kad jokiu būdu nekiltų baimė ir abejonės. Tegul kyla abejonės ir baimė, – jos mus ves, stums į priekį!
Jei aš esu tinkamoje aplinkoje, tai visos mano abejonės ir baimės realizuosis teisingai, ir aš judėsiu į priekį. Gamtoje nėra nieko sukurta veltui, todėl nieko negalima užtušuoti, ištrinti ar sunaikinti!
Komentaras. „Tikslai turi būti aiškūs, paprasti ir užrašyti ant popieriaus“.
Atsakymas. Žmogui, kuris vystosi, jokio aiškumo nėra, jis visą laiką painiojasi ir aiškinasi. Ir kai tik kažką išsiaiškina, atsiranda nauja painiava. Žmogus, jei iš tiesų yra žmogus, visą laiką yra painiavoje ir aiškinimuose. Jam kyla vis daugiau norų, abejonių, minčių. Jis visą laiką ieško: „Kaip aš galiu atrasti gyvenimo tikslą, dėl ko verta gyventi?“
Komentaras. Vienoje iš laidų jūs piešėte koordinačių sistemą, kurioje žmogus juda sinusoide nuo mažesnio atotrūkio į tikslą iki didesnio. Aš papasakojau apie tai savo pažįstamai, kuri paklausė: „Ar reikia nukristi į dugną, kad pasikeltum?!“
Atsakymas. Taip, žinoma. Ir patys didžiausi kabalistai prieš galutinį išsitaisymą būdavo pačiame žemiausiame taške!
Klausimas. Kas žmogų pakelia iš dugno?
Atsakymas. Aplinka ir Aukštesnioji šviesa, kurią gauna per ją.
Komentaras. Viena iš paskutinių citatų: „Raskite savyje jėgų eiti prieš srovę ir praturtėti“.
Atsakymas. Turima omenyje, eiti prieš egoizmą. Tai galima padaryti. Tačiau žinok, kad tu – silpnas, ir nieko nepajėgsi. Nereikia eiti prieš, jei esi vienas. Privalai sukurti sistemą, kuri padės tau pasiekti tikslą. Ši sistema turi būti tarp vienminčių grupėje, kurie turi aiškų tikslą ir kartu, pastoviai artėdami vienas prie kito, jį pasiekia.
Komentaras. Pabaigai: „Vargšas, nevykėlis, nelaimingas ir nesveikas – tai tas, kuris dažnai sako „rytoj“.
Atsakymas. Na, taip. Mes neturime teisės nieko atidėti rytdienai. Bet ne tik ten problema. Silpnumas – ne tik atidėjimas rytdienai. Silpnumas, kad tu užmerki akis ir nenori vienytis su kitais.
Atidėti rytdienai ar ne – kur problema? Visi žmogaus veiksmai priklauso nuo jo sąveikos su aplinkiniais. Jei jo aplinka tinkama, jis neatidės rytdienai, jis ir šiandien neatidės, jis veiks dabar. Jį įpareigos supanti aplinka. Taigi, svarbiausia – rasti tinkamą kontaktą su teisinga aplinka. Turi būti grupė. Ir tada jis judės į priekį. Viską lemia grupė. Radai grupę – radai laimę.
#247423

Iš 2019 m. vasario 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Skristi į nuostabią ateitį

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip Šviesa nusprendžia, kas vertas pereiti machsomą?
Atsakymas. Šviesa veikia mus kartu tuo pat laiku, o mes priklausomai nuo savo jėgos, nuo savo skaidrumo, su savo panašumu Šviesai siekiame tikslo kiekvienas savo keliu ir skirtingu greičiu.
Pasistenkite būti kuo arčiau Šviesos pagal savo savybes, ir imsite tarsi skristi lyg oru į tą nuostabią ateitį.
Klausimas. Ar gali kabalistas savo ekrano ir minties jėga keliauti po laiką – pirmyn ir atgal kaip laiko mašina?
Atsakymas. Keliauti laiku – reiškia turėti ekraną. Taip tai įmanoma. Bet vėlgi – kam? Čia negali būti nieko egoistiško, tai juk ne žemiškos kelionės, kai man norisi paskrajoti virš debesų.
Čia turima omenyje, kaip pakilti valios jėga per didžiulę vidinę įtampą, priartinant save prie aukštesnių davimo ir meilės savybių, prie bendrojo didesnio plitimo. Taip galiu skristi. Visa tai itin rimtos pastangos.
#250729

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Ką reiškia pereiti machsomą?

Išeiti už laiko ribų

Komentarų nėra

Kaip išvystyti „tašką širdyje“

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistas tiria pasaulį ne įprastiniais penkiais jutimo organais, o nauju instrumentu – „ekranu“.
Atsakymas. Taip. Tai antiegoistinė savybė, kurią vystome savyje būtent studijuodami kabalą.
Kiekviename žmoguje yra davimo ir meilės kitiems savybės užuomazga, tačiau tai tėra užuomazga – vadinamasis mažas „taškas širdyje“, esantis žmogaus egoistinėje širdyje.
Kabalos mokslas aiškina, kaip išvystyti tą tašką: kaip grūdą, kurį sėja į žemę ir jis ima dygti.
Žemiškus mokslus tiriame subjektyviai. O kabalos mokslas sako, kaip galime pasėti mūsų altruistinį grūdą į egoizmą ir dėl teisingo tarpusavio ryšio jis išdygs ir duos mums naują jėgą – altruistinę.
Todėl padedant kabalai ar ekranui (papildomas jutimo organas) galime tirti tikrąją realybę, nesudarkytą mūsų egoizmu.
#250869

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje – sielos užuomazga

Kaip pakelti tašką širdyje?

Sujungti taškus širdyje

Komentarų nėra

Ar baimė padeda pažinti save?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar baimė padeda pažinti save?
Atsakymas. Baimė – labai reikalinga vidinio gyvenimo forma, nes egoizmas, noras mėgautis, jaučia tik tuštumą arba prisipildymą, t. y. baimę arba jos nebuvimą.
Todėl baimė – pati natūraliausia egoizmo egzistavimo forma. Mūsų pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 800 baimės rūšių. Šiomis baimės rūšimis tiriame save.
Klausimas. Ar yra kabaloje metodika, kuri moko pakilti virš baimės?
Atsakymas. Žinoma! Svarbiausia – sukurti savyje Kūrėjo didybę, tai padės pakilti virš baimės. Baimė visą laiką tave vysis ir padės kairiojoje linijoje, o tu kilsi virš jos dešiniojoje. Tai stums tave pirmyn.
Kitaip tariant, pakilimas virš egoizmo – tai pakilimas virš baimės. Žmogus, net nesuvokdamas to, kiekvieną savo gyvenimo akimirką jaučia baimę. Taigi, savęs jutimas – tai baimės suvokimas: „Kas vyksta su manimi?“ Nuo kokių išorinių ar vidinių problemų turiu pasislėpti, pasišalinti, saugotis?“ Viskas balansuoja tik ties baimės suvokimu.
Klausimas. Kaip subalansuoti šią nepatogią būseną?
Ataskymas. Tik išeinant, pakylant virš savęs: apribojimas (cimcum) – ekranas (masach) – Atspindėtoji Šviesa (Or Chozer).
Klausimas. Šiais laikais žmonija daug uždirba iš antidepresantų, kurie padeda išvengti baimių. Ar tai ženklas, kad, laikui bėgant, baimė nuolat auga?
Atsakymas. Dabar žmonija išgyvena labai įdomų tarpusavio jungimosi virtualiuose tinkluose ir pan. periodą. Visa tai plėsis.
Žmonėms kils daugybė problemų, baimių, nerimo, nes tokiu būdu įsijungdamas kiekvienas perduoda kitiems savo baimę. Taip vieni kituose mes labai daug ką ištaisome.
#229145

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Kabalistinių terminų žinojimas

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKabala, kaip visi mokslai, grindžiama tam tikrais principais ir pagrindais, iš kurių viskas išplaukia. Todėl, jei tiksliai nenaudosime apibrėžimų, kabalos mokslo principų, iš šio mokslo nieko neliks.
Juo labiau, kabala – grynai praktinis mokslas. Kabalistai, keisdami savyje parametrus – egoizmo dydį, ekrano matmenis ir kita, – gauna įvairią šviesą. Jie kuria iš savęs laboratoriją ir, atlikdami su savimi konkrečius bandymus, žino, apie ką kalba, o mes – ne. Mes galime lengvai suklysti, nusimušti, pakeisti vieną apibrėžimą kitu ir susikurti netinkamą paveikslą, nes neturime palyginimo iš savo praktikos. Tai mus tik painioja.
Todėl reikia pasistengti tiksliai suprasti, įsiminti, išsiaiškinti kabalistinius terminus, kad nesuklystume.
Klausimas. Kaip svarbu pradedančiajam žinoti kabalistinius principus, terminų apibrėžimus?
Atsakymas. Reikia laikas nuo laiko grįžti prie apibrėžimų ir principų, nes tai stabilizuoja žmogų, suteikia jam pagrindą, ant kurio jis gali tvirtai stovėti, o ne siūbuoti kaip audringoje jūroje. Todėl aš siūlau periodiškai perskaityti kabalistinius apibrėžimus ir terminus.
#222221

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie kabalos terminologiją

Kaip išmokti kabalistinės kalbos

Kabalistų kalba: su ja sunku, be jos neįmanoma

Komentarų nėra

Apie norus, ketinimą ir prašymą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманReikia patiems prašyti Kūrėjo, kad mums tiesiogiai neatsiskleistų, ir kurti antiegoistinį skydą, saugantį ekraną, idant gautume galimybę už šio ekrano prilygti Kūrėjui.

* * *
Norų nereikia taisyti – tik ketinimus. Reikia tiksliai padalyti norus bei ketinimus ir dirbti, kad taisytum ketinimą – pakreipti jį nuo savęs paties į draugą, Kūrėją.

* * *
Dualus santykis su Kūrėju: prašymas valdyti mus, bet tik tiek, kiek prašome. Apribojame Kūrėjo poveikį, kad Jis pakeistų mums tik ketinimus, su kurias galėsime naudoti savo norus. Tai tarsi vairuoti automobilį pakaitom spaudžiant stabdžio ir greičio pedalą.
Prašome Kūrėjo apsaugoti mus, kad netaptume nei savo egoizmo, nei Šviesos (nei noro mėgautis, nei noro duoti) vergais. Nenorime, kad Šviesa nekontroliuojamai mus valdytų, norime būti aukščiau to, ir todėl prašome Šviesos tinkamai mus ugdyti.

* * *
Mes tarsi sijojame norus ir ketinimus, atskiria viena nuo kito. Norai lieka laukimo būsenos, „užšaldyti“ tol, kol nesukursime jiems teisingo ketinimo ir tuomet galėsime naudoti.
#234086

Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. rytinės pamokos, tema „Malda“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Ketinimas ir noras

Komentarų nėra

Apie Sukot šventę

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль Лайтман ТвиттерSukot – simbolizuoja antiegoistinio ekrano pastatymą. Gyvenome „nuolatiniame name“, egoizme – nore mėgautis, o dabar nusprendėme įeiti į laikiną būstą, dvasinį kelią. Dvasiniame pasaulyje nėra pastovumo: nuolat esame „laikiname būste“, be perstojo keičiamės.
Sukos (tai laikina palapinė, su augalais dengtu stogu – vert. past.) uždengimas turi būti sandarus, kad joje būtų daugiau šešėlio, nei prasiskverbiančios saulės šviesos. Tai nuolatinio darbo simbolis su tokia didele Chasadim Šviesa, kuri uždengia visus norus, kad negrėstų gauti Šviesą dėl savęs.
Šventė, „gera diena“, (jom tov) – tai grąžinančios į Šaltinį Šviesos gavimas, kas suteikia ekraną norui mėgautis, ir prilygina mus Šviesai, Kūrėjui, davimui. Gera diena – gavimas dėl davimo, nes iš aukščiau gaunama jėga duoti.
Per Sukot šventę paliekame savo nuolatinį būstą ir apsistojame laikiname, sukoje (palapinėje). Laikinas būstas kaskart keičiasi, tačiau jis mums brangesnis už nuolatinį namą, nes įgyjame „šešėlį“, kitaip tariant, ekraną Malchut sfirai, ir galime gauti dėl davimo kaip dvasinis parcufas.
Džiaugiamės Sukot švente! Ir tikimės, kad mūsų vienybė po palapinės iš lapų skliautais, per kuriuos spindi saulė, mėnulis ir žvaigždės, padės mums pasiekti būseną, kai rasime save visiškai susijusiais vieni su kitais ir užpildytais didžiule Šviesa!
Priešakyje – šilta, šviesi Sukot šventė! Statome palapinę, mūsų laikiną namą, ir jeigu susijungsime vieni su kitais, tai laikinas namelis virs šventykla. Linkiu visiems mums šviesios, saldžios, šiltos šventės, kai visi drauge – visa žmonija – sėdime vienoje palapinėje!
Sėdėti sukoje (palapinėje) – reiškia būti po ekranu. Kartu galime sukurti tokį ekraną, kad galėsime ne tik duoti, bet netgi gauti, kad duotume, – tai tikroji šventė! Ir galėsime joje priimti „svečius“, t. y. turėsime pakankamai Chasadim Šviesos, kad atskleistume Chochma Šviesą.
#233686

Pagal 2018 m. rugsėjo 23 d. Twitter publikuotas mintis

Daugiau šia tema skaitykite:

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Sukot šventė

Sukot: susilieti apsikabinus

Komentarų nėra

Ar galima patekti į dvasinį pasaulį anksčiau laiko?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima į dvasinį pasaulį patekti iki tol, kol išsitaisysi ir tuo sau pakenkti?
Atsakymas. Ne. Visiškai niekaip! Dvasinis pasaulis apsaugotas jūsų ekranu. Tad nepavyks to atlikti. Tai lygiai tas pats kas duoti jums 200 kg sveriančią girę – jūs neįstengsite jos pakelti.
Dvasinis pasaulis labai paprastai apsaugotas – patys jo nematote, nežinote, nejaučiate, o kai gaunate priėjimą, kad jį pajaustumėte ir su juo dirbtumėte, reiškia, kad jau turite ekraną – antiegoistinę, padedančią jūsų norą nukreipti į davimą ir meilę jėgą.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Keliamoji noro jėga

Pažadinti susitingusią žemę

Komentarų nėra

Perduoti žinias „iš lūpų į lūpas“

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galime mūsų pamokas vadinti žinių gavimu „iš lūpų į lūpas“?
Atsakymas. Ne. Perduoti iš lūpų į lūpas – tai aukštasis pilotažas, dvasinis veiksmas, vadinamas „bučiniu“ (nešikin), kai du žmonės įgyja bendrą ekraną.
Tai nesusiję su žmogaus fiziniu kūnu, su mūsų lūpomis ir bučiniais, tačiau yra aprašoma tokiais terminais, nes dvasiniame pasaulyje nėra žodžių, juos skolinamės iš mūsų pasaulio.
Jei tarpusavyje susijungiame taip, kad abu mūsų ekranai susijungia į vieną ir dirba tiksliai išvien mūsų bendro parcufo, mūsų bendros sielos (CHaBaD) aukštesnėje dalyje, tuomet mūsų tarpusavio ryšys yra „abipusis bučinys“.
Tai abipusis įsijungimas tarp dviejų žmonių pačioje suvokimo viršūnėje (ChaBaD): mokinio ir mokytojo, dviejų mokinių, dviejų mokytojų – nesvarbu kieno.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojo ryšys su mokiniu

Išorinė pagalba – vidiniui ryšiui

Kuris arčiau mokytojo?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai