Klausimas. Kabalistas tiria pasaulį ne įprastiniais penkiais jutimo organais, o nauju instrumentu – „ekranu“.
Atsakymas. Taip. Tai antiegoistinė savybė, kurią vystome savyje būtent studijuodami kabalą.
Kiekviename žmoguje yra davimo ir meilės kitiems savybės užuomazga, tačiau tai tėra užuomazga – vadinamasis mažas „taškas širdyje“, esantis žmogaus egoistinėje širdyje.
Kabalos mokslas aiškina, kaip išvystyti tą tašką: kaip grūdą, kurį sėja į žemę ir jis ima dygti.
Žemiškus mokslus tiriame subjektyviai. O kabalos mokslas sako, kaip galime pasėti mūsų altruistinį grūdą į egoizmą ir dėl teisingo tarpusavio ryšio jis išdygs ir duos mums naują jėgą – altruistinę.
Todėl padedant kabalai ar ekranui (papildomas jutimo organas) galime tirti tikrąją realybę, nesudarkytą mūsų egoizmu.
#250869

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje – sielos užuomazga

Kaip pakelti tašką širdyje?

Sujungti taškus širdyje

Klausimas. Ar baimė padeda pažinti save?
Atsakymas. Baimė – labai reikalinga vidinio gyvenimo forma, nes egoizmas, noras mėgautis, jaučia tik tuštumą arba prisipildymą, t. y. baimę arba jos nebuvimą.
Todėl baimė – pati natūraliausia egoizmo egzistavimo forma. Mūsų pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 800 baimės rūšių. Šiomis baimės rūšimis tiriame save.
Klausimas. Ar yra kabaloje metodika, kuri moko pakilti virš baimės?
Atsakymas. Žinoma! Svarbiausia – sukurti savyje Kūrėjo didybę, tai padės pakilti virš baimės. Baimė visą laiką tave vysis ir padės kairiojoje linijoje, o tu kilsi virš jos dešiniojoje. Tai stums tave pirmyn.
Kitaip tariant, pakilimas virš egoizmo – tai pakilimas virš baimės. Žmogus, net nesuvokdamas to, kiekvieną savo gyvenimo akimirką jaučia baimę. Taigi, savęs jutimas – tai baimės suvokimas: „Kas vyksta su manimi?“ Nuo kokių išorinių ar vidinių problemų turiu pasislėpti, pasišalinti, saugotis?“ Viskas balansuoja tik ties baimės suvokimu.
Klausimas. Kaip subalansuoti šią nepatogią būseną?
Ataskymas. Tik išeinant, pakylant virš savęs: apribojimas (cimcum) – ekranas (masach) – Atspindėtoji Šviesa (Or Chozer).
Klausimas. Šiais laikais žmonija daug uždirba iš antidepresantų, kurie padeda išvengti baimių. Ar tai ženklas, kad, laikui bėgant, baimė nuolat auga?
Atsakymas. Dabar žmonija išgyvena labai įdomų tarpusavio jungimosi virtualiuose tinkluose ir pan. periodą. Visa tai plėsis.
Žmonėms kils daugybė problemų, baimių, nerimo, nes tokiu būdu įsijungdamas kiekvienas perduoda kitiems savo baimę. Taip vieni kituose mes labai daug ką ištaisome.
#229145

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Kabala, kaip visi mokslai, grindžiama tam tikrais principais ir pagrindais, iš kurių viskas išplaukia. Todėl, jei tiksliai nenaudosime apibrėžimų, kabalos mokslo principų, iš šio mokslo nieko neliks.
Juo labiau, kabala – grynai praktinis mokslas. Kabalistai, keisdami savyje parametrus – egoizmo dydį, ekrano matmenis ir kita, – gauna įvairią šviesą. Jie kuria iš savęs laboratoriją ir, atlikdami su savimi konkrečius bandymus, žino, apie ką kalba, o mes – ne. Mes galime lengvai suklysti, nusimušti, pakeisti vieną apibrėžimą kitu ir susikurti netinkamą paveikslą, nes neturime palyginimo iš savo praktikos. Tai mus tik painioja.
Todėl reikia pasistengti tiksliai suprasti, įsiminti, išsiaiškinti kabalistinius terminus, kad nesuklystume.
Klausimas. Kaip svarbu pradedančiajam žinoti kabalistinius principus, terminų apibrėžimus?
Atsakymas. Reikia laikas nuo laiko grįžti prie apibrėžimų ir principų, nes tai stabilizuoja žmogų, suteikia jam pagrindą, ant kurio jis gali tvirtai stovėti, o ne siūbuoti kaip audringoje jūroje. Todėl aš siūlau periodiškai perskaityti kabalistinius apibrėžimus ir terminus.
#222221

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie kabalos terminologiją

Kaip išmokti kabalistinės kalbos

Kabalistų kalba: su ja sunku, be jos neįmanoma

Reikia patiems prašyti Kūrėjo, kad mums tiesiogiai neatsiskleistų, ir kurti antiegoistinį skydą, saugantį ekraną, idant gautume galimybę už šio ekrano prilygti Kūrėjui.

* * *
Norų nereikia taisyti – tik ketinimus. Reikia tiksliai padalyti norus bei ketinimus ir dirbti, kad taisytum ketinimą – pakreipti jį nuo savęs paties į draugą, Kūrėją.

* * *
Dualus santykis su Kūrėju: prašymas valdyti mus, bet tik tiek, kiek prašome. Apribojame Kūrėjo poveikį, kad Jis pakeistų mums tik ketinimus, su kurias galėsime naudoti savo norus. Tai tarsi vairuoti automobilį pakaitom spaudžiant stabdžio ir greičio pedalą.
Prašome Kūrėjo apsaugoti mus, kad netaptume nei savo egoizmo, nei Šviesos (nei noro mėgautis, nei noro duoti) vergais. Nenorime, kad Šviesa nekontroliuojamai mus valdytų, norime būti aukščiau to, ir todėl prašome Šviesos tinkamai mus ugdyti.

* * *
Mes tarsi sijojame norus ir ketinimus, atskiria viena nuo kito. Norai lieka laukimo būsenos, „užšaldyti“ tol, kol nesukursime jiems teisingo ketinimo ir tuomet galėsime naudoti.
#234086

Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. rytinės pamokos, tema „Malda“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Ketinimas ir noras

Sukot – simbolizuoja antiegoistinio ekrano pastatymą. Gyvenome „nuolatiniame name“, egoizme – nore mėgautis, o dabar nusprendėme įeiti į laikiną būstą, dvasinį kelią. Dvasiniame pasaulyje nėra pastovumo: nuolat esame „laikiname būste“, be perstojo keičiamės.
Sukos (tai laikina palapinė, su augalais dengtu stogu – vert. past.) uždengimas turi būti sandarus, kad joje būtų daugiau šešėlio, nei prasiskverbiančios saulės šviesos. Tai nuolatinio darbo simbolis su tokia didele Chasadim Šviesa, kuri uždengia visus norus, kad negrėstų gauti Šviesą dėl savęs.
Šventė, „gera diena“, (jom tov) – tai grąžinančios į Šaltinį Šviesos gavimas, kas suteikia ekraną norui mėgautis, ir prilygina mus Šviesai, Kūrėjui, davimui. Gera diena – gavimas dėl davimo, nes iš aukščiau gaunama jėga duoti.
Per Sukot šventę paliekame savo nuolatinį būstą ir apsistojame laikiname, sukoje (palapinėje). Laikinas būstas kaskart keičiasi, tačiau jis mums brangesnis už nuolatinį namą, nes įgyjame „šešėlį“, kitaip tariant, ekraną Malchut sfirai, ir galime gauti dėl davimo kaip dvasinis parcufas.
Džiaugiamės Sukot švente! Ir tikimės, kad mūsų vienybė po palapinės iš lapų skliautais, per kuriuos spindi saulė, mėnulis ir žvaigždės, padės mums pasiekti būseną, kai rasime save visiškai susijusiais vieni su kitais ir užpildytais didžiule Šviesa!
Priešakyje – šilta, šviesi Sukot šventė! Statome palapinę, mūsų laikiną namą, ir jeigu susijungsime vieni su kitais, tai laikinas namelis virs šventykla. Linkiu visiems mums šviesios, saldžios, šiltos šventės, kai visi drauge – visa žmonija – sėdime vienoje palapinėje!
Sėdėti sukoje (palapinėje) – reiškia būti po ekranu. Kartu galime sukurti tokį ekraną, kad galėsime ne tik duoti, bet netgi gauti, kad duotume, – tai tikroji šventė! Ir galėsime joje priimti „svečius“, t. y. turėsime pakankamai Chasadim Šviesos, kad atskleistume Chochma Šviesą.
#233686

Pagal 2018 m. rugsėjo 23 d. Twitter publikuotas mintis

Daugiau šia tema skaitykite:

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Sukot šventė

Sukot: susilieti apsikabinus

Klausimas. Ar galima į dvasinį pasaulį patekti iki tol, kol išsitaisysi ir tuo sau pakenkti?
Atsakymas. Ne. Visiškai niekaip! Dvasinis pasaulis apsaugotas jūsų ekranu. Tad nepavyks to atlikti. Tai lygiai tas pats kas duoti jums 200 kg sveriančią girę – jūs neįstengsite jos pakelti.
Dvasinis pasaulis labai paprastai apsaugotas – patys jo nematote, nežinote, nejaučiate, o kai gaunate priėjimą, kad jį pajaustumėte ir su juo dirbtumėte, reiškia, kad jau turite ekraną – antiegoistinę, padedančią jūsų norą nukreipti į davimą ir meilę jėgą.

#230743

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Keliamoji noro jėga

Pažadinti susitingusią žemę

Klausimas. Ar galime mūsų pamokas vadinti žinių gavimu „iš lūpų į lūpas“?
Atsakymas. Ne. Perduoti iš lūpų į lūpas – tai aukštasis pilotažas, dvasinis veiksmas, vadinamas „bučiniu“ (nešikin), kai du žmonės įgyja bendrą ekraną.
Tai nesusiję su žmogaus fiziniu kūnu, su mūsų lūpomis ir bučiniais, tačiau yra aprašoma tokiais terminais, nes dvasiniame pasaulyje nėra žodžių, juos skolinamės iš mūsų pasaulio.
Jei tarpusavyje susijungiame taip, kad abu mūsų ekranai susijungia į vieną ir dirba tiksliai išvien mūsų bendro parcufo, mūsų bendros sielos (CHaBaD) aukštesnėje dalyje, tuomet mūsų tarpusavio ryšys yra „abipusis bučinys“.
Tai abipusis įsijungimas tarp dviejų žmonių pačioje suvokimo viršūnėje (ChaBaD): mokinio ir mokytojo, dviejų mokinių, dviejų mokytojų – nesvarbu kieno.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojo ryšys su mokiniu

Išorinė pagalba – vidiniui ryšiui

Kuris arčiau mokytojo?

Kol žmogus nėra pasiruošęs gauti Šviesą, kad ją atiduotų, o ne dėl savo malonumo, Aukštesnioji šviesa slepiasi. Kitaip žmogus išnaudotų Kūrėją egoistiškai ir savo savybių neatitikimą Kūrėjo savybėms dar labiau padidintų.
Todėl Kūrėjas slepiasi. Jei žmogus, nepaisydamas šios paslėpties, visomis priemonėmis stengiasi užmegzti ryšį su Kūrėju, tai paslėptis virsta juos siejančiais ekranais.
Kūrėjas slepiasi drauguose. Reikia tikėti, kad už kiekvieno draugo stovi Kūrėjas. Ir jei žmogus elgiasi su draugais taip, tarsi bendrautų su Kūrėju, priimdamas Jo žaidimą, tai labai greitai apdoroja šią paslėptį ir ją atskleidžia.
Jis palaipsniui išsiaiškina, kad nėra draugų, o yra tik Kūrėjo pasireiškimas įvairiausiomis formomis, įvairiuose vaidmenyse, tarsi teatre. Taip jis galiausiai nustoja matyti materialias formas: draugus, grupę, didžiulį pasaulį, ir viskas virsta Šchinos atskleidimu, ypatingais Šviesos įsikūnijimais.
O paskui jis atsiskiria ir nuo šių įsikūnijimų, jie palaipsniui praranda svarbą, ir jis skiria dėmesį ne jiems, o Tam, kuris juose slepiasi. Kada gi jis pasiekia ketinimą duoti Kūrėjui, visi įsikūnijimo apvalkalai nukrenta, ir lieka tik žmogus ir Kūrėjas vienybėje, susijungę vienas su kitu.

Iš 2018 m. sausio 11 d. pamokos pagal temą „Kuriame Kūrėją dešimtuke“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Grupė – tai mano šešėlis

Klausimas. Iš kokių elementų susideda ir kaip funkcionuoja dvasinis jutimo organas, kabaloje vadinamas „ekranu“?
Atsakymas. Ekranas – ne pagrindinis, o papildomas jutimo organas.
Esmė ta, kad jeigu turėtume atitinkamas savybes su Kūrėju ir tarpusavyje, mums nereikėtų jokių ekranų, tereiktų nusistatyti į tam tikrą dažnį ir viskas. Problema ta, kad pasiekti tą dažnio lygmenį, kur galima užmegzti ryšį su Kūrėju ir draugais, galiu tik pakildamas virš savęs. Pakilimo lygmuo vadinamas ekranu.
Pakilti virš savęs galima tik priklausomai nuo egoizmo dydžio. Jeigu manyje yra, sakykim, dešimt kilogramų egoizmo, ir įstengiu virš jo pakilti, tai galiu transliuoti save Kūrėjui ir per Jį, t. y. per sistemą vadinamą „Elokim“, „Kūrėjas“, „AVAJA“ veikti bet kurį jos dalyvį tiek, kiek esu pakilęs.
Pakilęs galiu tinkamai susijungti su kitais, kontaktuoti su jais tame pačiame lygmenyje.
Komunikacija iš mano pusės turėtų būti tokia, kaip mūsų modemuose, panaši į komunikaciją iš kito žmogaus pusės. Tačiau, iš esmės, įėjus į bendrą sistemą visa tai sutvarkoma padedant aukštesniajai jėgai. Šviesa sulygina visus dažnius.

Iš 2018 m. balandžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atsiranda ekranas?

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Ekranas – tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Klausimas. Kas paslėpta nuo kabalisto?
Atsakymas. Nuo kabalisto paslėptas Kūrėjo absoliutumas, kuris nors ir atsiskleidžia pamažu, tačiau kaskart, kai žmoguje atsiveria dar neištaisytos savybės, jų atžvilgiu atsiranda Kūrėjo paslėptis. Tai ir yra problema.
Klausimas. Vadinasi, paprastiems žmonėms pirmiausia reikia patikėti Kūrėju, o paskui Jį atskleisti. O kadangi kabalistas jau atskleidė Jį, tai jam nėra problemos tikėti ar netikėti?
Atsakymas. Ne. Problema yra, nes Kūrėjas atsiskleidžia tiek, kiek gali Jį paslėpti. Suvoki ne Jį patį, ne tai, kas „paslėpta“, o savo „paslėptį“, savo ekraną.
Tarkime, egzistuoja tam tikras bareljefas. Aš jo nematau, nes jis uždengtas drobe. Tačiau liečiu šią drobę ir taip tiriu bareljefą. Tai vadinama atskleidimu.
Kitaip tariant, atskleidžiu savybes, panašias į Kūrėją.
Klausimas. Išeitų, kad Kūrėjo apskritai niekada neatskleidžiame?
Atsakymas. Niekada. Tik savo savybes.
Klausimas. Vadinasi nuo manęs paslėpta, kad visiems duodu ir visus myliu?
Atsakymas. Taip. Absoliučiai visi žmonės pasaulyje daro tai, ką jiems nurodo Kūrėjas. Žvelgiant iš šio požiūrio taško juos galima vadinti Kūrėjo darbininkais.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Ekranas – tai tavo indėlis į dvasinę tikrovę

Pasaulis, išaugantis iš paslėpties