Pateikti įrašai su epidemija žyme.


Vienatvės epidemija baisesnė už koronavirusą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманEmocinis stabilumas – rimta problema koronaviruso laikotarpiu dėl karantino, stresinių situacijų šeimose. Daugeliui žmonių reikalinga psichologo pagalba, jie jaučiasi izoliuoti ir kenčia nuo vienatvės, kaip niekad anksčiau.
Dar prieš koronavirusą medicinos ekspertai pranešė apie vienišumo epidemiją JAV. Virusas smarkiai paaštrino šią problemą, tai paveikė 28 proc. amerikiečių namų, nes apie 36 milijonai žmonių gyvena vieni, be šeimos, be vaikų.
Kita vertus, yra vilčių, kad koronavirusas privers mus atkreipti dėmesį į vienišumo problemą ir ieškoti būdų ateityje užmegzti daugiau socialinių ryšių.
Kaip paaiškėjo, lengviau išvengti koronavirusinės infekcijos nei apsisaugoti nuo emocinio streso bei psichinių anomalijų dėl karantino. Kaip visuomenė turėtų kovoti su socialinės izoliacijos padariniais po koronaviruso?
Vienatvės jausmas po epidemijos tęsis ir augs. Visuomenė skils į daug dalių, ir žmonės bendraus vis rečiau. Bus mažiau susitikimų ir galimybių bendrauti darbo vietose. Sporto klubus, restoranus, barus, teatrus lankys vis mažiau žmonių. Jausimės vis labiau atsiriboję vienas nuo kitų, nutolę.
Nauja koronaviruso ir kitų problemų banga privers mus nutolti tarpusavyje, be to, kiekvienas turėsime rūpesčių dėl savo sveikatos ir visuomenės problemų. Pamatysime, kad ne 36 milijonai žmonių kenčia nuo vienatvės, bet kur kas daugiau.
Skyrybų ir kitų problemų skaičius šeimose smarkiai išaugs. Mūsų laukia labai sunkus laikotarpis, kai žmonija turės suprasti, kad neįmanoma egzistuoti pagal senąsias taisykles, reikia nustatyti naują gyvenimo tvarką.
Nūnai žmogus jaučiasi labai vienišas šiame didžiuliame pasaulyje. Ir nors šis pasaulis toks turtingas, įvairiaspalvis, žmogus jame negali rasti savęs. Netgi turėdamas geras pajamas ir galėdamas sau leisti daug materialine prasme, žmogus vis tiek kenčia nuo vienatvės. Juk mūsų nemoko užmegzti tinkamų tarpusavio ryšių, nemoko gyvenimo globaliame, integraliame pasaulyje.
Nejaučiame, kad gyvename toje pačioje sferoje, kurioje negyvasis, augalinis, gyvūninis lygmenys ir žmonės egzistuoja kartu vienoje integralioje sistemoje.
Šiandien esame visi susipriešinę, tiek asmeninių santykių, tiek tautų ir valstybių atžvilgiu. O kai ateina koronavirusas ir daugelis kitų problemų, kurios yra neišvengiamos dėl tokio elgesio, tai, žinoma, negalime jaustis gerai.
Viena Misūrio valstijos mokytoja apibūdino savo būklę karantino metu: „Būna dienų, kai jaučiuosi gerai, o kartais man atrodo, kad jeigu šis karantinas dar užtruks, tiesiog išprotėsiu. Ar galiu likti sveiko proto ir toliau gyventi vienatvėje mėnesius, metus?“
Kodėl žmonėms tokie svarbūs tarpusavio ryšiai? Kodėl jiems reikalingas nuolatinis bendravimas su kitais žmonėmis ir jeigu jie nežino, kaip tai padaryti teisingai, eina iš proto dėl vienatvės, arba gyvena kartu ir varo iš proto vienas kitą?
Esmė ta, kad žmogus yra socialus kūrinys. Negalime gyventi kaip gyvūnai, kurie trumpam susitinka dėl palikuonių, o vėliau išsiskiria. Žmogui reikalinga šeima, visuomenė, namai, miestas, šalis, kurioje jis gali gyventi kartu su kitais.
Žmogui reikalingas dvasinis ryšys, ko nėra negyvajame, augaliniame, gyvūniniame lygmenyse – ne cheminis, hormoninis, o jausminis ryšys. Bet tokio ryšio neturime, ir todėl stengiamės šiuos jausminius santykius pakeisti verslo ar konkurenciniais santykiais.
Ir visi dėl to kenčia. Net turtingiausias žmogus neturi to, ką turėtų gauti iš visuomenės. Iš visuomenės jis turi gauti daugiau, nei iš savo motinos.
Bet mes to neturime, nes nesukuriame visuomenės, kuri visiems suteiktų šilumos, pasitikėjimo savimi, palaikymo jausmą. O be šito žmogus jaučiasi lyg vakuume, ir dar blogiau – priešiškoje aplinkoje. Jis išeina į gatvę ir kiekvieną sutiktą žmogų suvokia kaip savo priešą.
Žmonija labai dėl to kenčia. Dėl tokių tarpusavio santykių savo egoistinėmis mintimis ir norais sukuriame vietą, iš kurios išeina įvairiausi kenkėjai, pavyzdžiui, koronavirusas, ir dėl to rizikuojame savo gyvybe.
Galų gale turime išsiaiškinti, kam gyvename, kas esame, kodėl taip elgiamės, ar galime elgtis kitaip?
Pagalvokime, kaip sukurti visuomenę, kuri atitiktų visą visatą. Juk visa gamta yra neperskiriama, visos jos dalys yra sujungtos. Žmonių visuomenė turi būti tokia pat draugiška, pagrįsta abipuse parama. O mes savo egoizmu ją sukūrėme visiškai priešingą.
Atėjo laikas atlikti išsamią reviziją ir nuspręsti, kad privalome eiti prieš savo egoistinę prigimtį, siekdami užmegzti tinkamą ryšį tarp mūsų. Mūsų gera ateitis priklauso tik nuo to.
Aišku, kad pats sunkioje situacijoje esantis žmogus nežino, ką daryti, ir esant aplinkos spaudimui, yra sumišęs dėl užklupusių skolų ir įsipareigojimų. Belieka tik apgailestauti. Tačiau yra socialinių sistemų, kurios privalo apie tai galvoti. Jau dabar aišku, kad taip tęstis negali, nes artėjame prie visiško žlugimo.
Mums reikia integralios švietimo sistemos, kad ugdytume naują, draugiškesnį žmogų. Gamta mus tam įpareigoja. Mes esame sferos viduje kaip viena simbiozė, kur negyvoji gamta, augalai ir gyvūnai palaiko ir papildo vienas kitą. Visi, išskyrus žmogų!
Žmogus vienas nori viską valdyti be jokių ribų. Jam nerūpi, kad jis kenkia visai sistemai. Jei nesustabdysime žmogaus, jis sunaikins Žemės rutulį.
Todėl visos gamtos ir mūsų vidinės prigimties atžvilgiu privalome suvokti, kad priklausome vienai integraliai sistemai ir turime save ugdyti iš naujo.
#265121

Iš 2020 m. gegužės 15 d. TV laidos „Globalios perspektyvos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas atskleidžia socialines problemas

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Ties raudona linija

Komentarų nėra

Išėjimas iš karantino, I dalis

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманImame nedarbingumo atostogas visame pasaulyje
Susilpnėjus karantinui, žmogui tarsi akmuo nusirito nuo širdies, leisdamas šiek tiek įkvėpti, grąžindamas spalvas į jo gyvenimą. Jis nustojo jaustis tarsi ant peilio ašmenų.
Tarytum reikėtų džiaugtis? Bet, kita vertus, po to, kai turėjome laiko sustoti ir pamąstyti, mes suprantame, kad gyvenimas ir prieš koronavirusą nebuvo giedras, tad ar verta grįžti į ankstesnes lenktynes?
Mes nesuprantame, kad mūsų vystymasis buvo neteisingas, kaip egoistinės visuomenės, kuri vystosi nuo vieno smūgio iki kito, nuo krizės į krizę. Šitaip niekada nepasieksime laimės, o tik stengsimės išsisukti nuo nuolatinių smūgių.
Niekas nesimėgauja tokiu gyvenimu, kaip yra pasakyta: „Ne savo noru tu gimei, ne savo noru gyveni, ir ne savo noru mirsi.“ Mes tiesiog pripratome, kad toks gyvenimas, ir priimame kaip duotybę, nes neturime pasirinkimo.
Ir staiga atsiranda koronavirusas, ir pirmą kartą istorijoje pajaučiame, kad priklausome vienai žmonijai. Juk šis smūgis pasiekė visus. Tarsi žmonija būtų vienas žmogaus kūnas, apimantis visą žemę: galva Amerikoje, kūnas Anglijoje, viena ranka Rusijoje, kita Pietų Amerikoje, o kojos – Australijoje.
Ir staiga šis kūnas vienu metu gauna smūgius. Ir ne taip, kad vieną kartą stuktelėjo vienoje vietoje, o paskui kitoje – ne, smūgis užklupo iš karto visus. Tik kiekviename jis jaučiasi savaip, kaip mūsų kūne kiekvienas organas savaip suvokia skausmą.
Koronavirusas privertė mus pajausti, kad mes visi susiję kaip viena sistema. Ir tai – didelis atskleidimas. Staiga visas pasaulis vienu metu buvo sukrėstas, ir ne todėl, kad nukrito naftos kainos, išsiveržė vulkanas ar nusirito cunamio banga. Problema smogė ne tam tikroje vienoje atskiroje srityje, o visa sistema nustojo veikti. Ir ne dėl jos kaltės, o dėl žmogiškojo faktoriaus.
Žmogus nustojo dirbti! Visame pasaulyje taip dar nebuvo nutikę. Žmogus – serga ir negali dirbti. Ir tai yra tikras įrodymas, kad mums laikas susimąstyti apie žmonių visuomenę kaip apie vieną sistemą, kur visi susiję, priklauso vienas nuo kito ir turi rūpintis vienas kitu. Čia daugiau nėra vietos konkurencijai, kitu atveju panašūs virusai puls vis labiau.
Todėl koronavirusą galima laikyti žmonijos gelbėtoju. Tai ne virusas, bet visam pasauliui atskleidimas, kad žmonių visuomenė – tai integrali bendruomenė, susaistyta visomis kryptimis.
Negali būti kažkam gerai, jei kažkam šią akimirką yra blogai – arba visiems blogai, arba visiems gerai. Ir visas šis praregėjimas – dėl koronaviruso. Išeina, kad virusas – tai ne katastrofa, o vaistas, kuris padarys žmoniją šiek tiek sveikesnę, pakoreguos jos matymą, priartindamas prie tiesos.
#264375

Iš 2020 m. gegužės 5 d. 1232-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Po pandemijos

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Virusas, keičiantis žmonijos veidą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманViena vertus, kovodami su koronavirusu šį tą laimėjome: įstengėme jį labiau ištirti, suprasti, netgi pradėjome kurti vaistus, palengvinančius ligą.
Kita vertus, epidemiologai perspėja apie antrosios epidemijos bangos pavojų rudenį. Virusas nepaliks mūsų ramybėje, kol nepakeisime žmonių visuomenės, ir šis integralus, pasaulinis smūgis nepakeis žmonijos veido.
Virusas privers mus vienytis visame pasaulyje ir įsisąmoninti, kad mus valdo viena aukštesnė jėga. Problema yra ne priešintis koronavirusui, o ta, kad esame priešingi aukštesnei jėgai. Žinoma, epidemija nesibaigs tol, kol tarpusavyje susivienysime, kad bent šiek tiek, pirmoje pakopoje prilygtume aukštesnei jėgai.
Sakoma, kad Kūrėjo smūgiai gydo. Ir iš tikrųjų tai – gydymas, juk virusas rodo mums, kaip skiriamės nuo aukštesnės jėgos. Ir taip vyksta kiekvienoje pakopoje: jeigu iš karto nesuprantame, ką reikia daryti, tai tučtuojau gauname smūgį ir kentėjimas verčia mus taisytis.
Tikėkimės, kad būsime protingi ir nepriversime savęs kentėti bergždiai, o suprasime, ką reikia daryti.

* * *
Viskas ateina iš Kūrėjo, iš aukštesnės jėgos, iš vieno šaltinio, kuris tiesiausiu keliu veda mus į tikslą iš dabar esamo taško į galutinį kūrimo sumanymą. Remdamiesi tuo, turime suprasti, kas vyksta su mumis, su visa žmonija, ir kokia yra epidemijos priežastis.
Visas problemas visada sukelia nukrypimas nuo tiesaus kelio, kuriuo turėjome eiti, jei tęstume idealų judėjimą nuo savo taško iki taisymosi pabaigos, t. y., nuo egoizmo, blogojo prado iki visiško išsitaisymo į Kūrėjo prigimtį, davimą ir meilę.
Visos mūsų būsenos, koronavirusas kyla dėl mūsų neatitikimo tam, ką reikėjo atlikti. Jei būtume ėję idealiu, tiesiu keliu, nebūtume jautę jokio spaudimo ar nemalonumų. Bet kadangi nejudame taip, kaip turėtume, ir atsiduriame netinkamoje vietoje, kyla kliūčių, atsižvelgdami į kurias, galime ištaisyti nukrypimą nuo kelio.
Nuklydome nuo teisingos krypties ir pradėjome naudoti savo egoizmą daugiau nei reikia, todėl esame sugrąžinti į kelią per smūgį, koronavirusą. Tuomet judame toliau ir vėl einame tiesiu keliu ir gauname naują smūgį: badą šalyje, kaip aprašyta Toroje.
Ir tada kitos bausmės viena po kitos: kraujas, varlės, utėlės ir kt. – visos dešimt bausmių prieš išeinant iš Egipto (iš mūsų egoizmo), kylant iš egoistinio proto į tikėjimą aukščiau žinojimo, į altruistinį protą, į davimo išmintį.
Kiekvienas kenčiantis šiame pasaulyje turi suprasti kančios priežastį. Tik tinkamai traktuodami smūgį, galime jį ištaisyti.
Jei gydomės nuo koronaviruso vaistais, tai tėra išorinė priemonė, kuri negali išgydyti mūsų iš vidaus bei ištaisyti ligos priežasties: mūsų neatitikimą Kūrėjui. Todėl tai nėra gydymas, ir liga grįš. Tikrasis vaistas – paprašyti Kūrėjo vienybės jėgos, kad sujungtų mus ir išstumtų iš dabartinės būsenos (kai esame dvasiškai nutolę vienas nuo kito) bei labiau mus suartintų.
Tik toks bus tinkamas gydymo būdas: Kūrėjas šviečia mums stipriau ir taiso mūsų santykius. Tai tinkamas vaistas, tikrai išgydysiantis visus koronavirusus. Antraip, vietoj vienų problemų kviečiame daug rimtesnes, ypač mūsų laikais, kai artėjame prie taisymosi pabaigos.
Gyvename vadinamojoje „paskutinėje kartoje“, kur žmonija ima jausti save kaip vieną organizmą, vieną šeimą aplink vieną Žemės rutulį, valdant vienai bendrai jėgai. Šiandien tai neigiamas poveikis, tačiau tikėkimės, kad rytoj jį pakeisime į teigiamą.
Tikrasis paskutinės kartos požymis yra tai, kad žmonija tampa integrali.
#264260

Iš 2020 m. gegužės 6 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Apie grupės svarbą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įeiti į kūrimo mintį

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Koronavirusas keičia tikrovę X d.

Komentarų nėra

Būkite visi sveiki!

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманIš viršaus ateina smūgis iš karto visam pasauliui, visai žmonijai. Ir tai yra aiškus ženklas, kad esame paskutinėje kartoje ir pasiekėme vieną bendrą sistemą.
Iš aukštai į mus nebežiūri pavieniui, atskirai į kiekvieną šalį, o laiko mus kaip vieną organizmą, skatina grįžti į žmogaus, Adam, t. y. vienos sielos, pavidalą.
Bet kaip galima pripažinti, kad mano asmeninis noras ir visos visuomenės, visos žmonijos noras yra vienodai svarbūs, ir aš turiu teisę rūpintis savimi tik tiek, kiek rūpinuosi žmonija? Tai itin sunku, juk suduoda per skausmingiausią egoistinį tašką. Tačiau būtent tokia integrali atskaitos sistema, veikianti paskutinėje kartoje, ir turime prie jos prieiti.
Jei kiekviena tobulo organizmo ląstelė galvoja apie visą kūną kaip apie save, tai yra ženklas, kad kūnas sveikas.
Dvasinis pasaulis yra toje pačioje vietoje kaip ir materialus, tame pačiame nore mėgautis, kuris neišnyksta, ir tik pasipildo ketinimu, keičiančiu jo naudojimą. Žmogus lieka žmogumi, klausimas tik tas, kaip jis naudoja savo norą: artimo naudai ar vien savo labui.
Žinoma, ir toliau galvosime apie save, bet ar galime pradėti truputį galvoti apie kitus? Kitaip, gausime smūgius, vieną virusą po kito, kurie privers mus taisytis ir pamažu imsime galvoti integraliai, globaliai, kaip apie vientisą, tarpusavyje susijusią sistemą.
Bet tai bus sunkus kančios kelias. Vienas virusas paveikia visą pasaulį, ir jei nepradėsime galvoti vieni apie kitus, epidemija nesiliaus ir tik plėsis.
Kitas virusas bus toks, kad ne man reikės nuo jo saugotis užsidėjus kaukę ir laikantis atstumo, o saugoti kitus. Jei negalvosiu apie kitus, bus blogai man pačiam: ką nors užkrėsiu šiuo virusu, o kai tas pats virusas nuo jų sugrįš man, tuomet tikrai rimtai susirgsiu.
Tai išmokys mane rūpintis kitais: jaudinsiuosi tik dėl to, kad visi aplinkiniai būtų sveiki ir niekas neužsikrėstų mano virusu.
Juk jeigu perduosiu šį virusą kam nors, o paskui jį gausiu atgal, tai bus tikras smūgis. Štai tuomet susimąstysime, kaip neperduoti artimui ko nors blogo. Šie virusai ištaisys mūsų ketinimus, išmokys nekenkti kitiems. Gamta turi daugybę priemonių mums mokyti.
#264284

Iš 2020 m. gegužės 4 d. pamokos „Pasaulio vienybė paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Jei norime būti sveiki…

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Komentarų nėra

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Krizė, globalizacija, Kūrėjas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jūs traktuojate gamtą kaip kažką išmintingo, arčiau sąvokų „Kūrėjas“, „Dievas“, „Aukštesnis protas“. Kaip tai paaiškinti kabalos požiūriu?
Atsakymas: Kabala žiūri į gamtą kaip į aukštesnįjį protą, kuris turi savo dėsnius. Ši sistema yra absoliučioje pusiausvyroje ir siekia, kad mūsų menka egoistinė prigimtis būtų panaši, pusiausvyroje su ja.
Todėl, kai tik mes nukrypstame nuo visiškos visų gamtos dalių – negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus – tarpusavio bendradarbiavimo kelio, tai iš karto vyksta kažkokie negeri posūkiai, neigiamos apraiškos gamtoje.
Jie gali būti maži – tokie, kad mes į juos nekreipiame dėmesio, ir gali būti rimti – tokie kaip uraganai, žemės drebėjimai, o praeityje – net didelių meteoritų kritimai ir pan.
Mes turime suprasti, kad gamta – tobula. Netobuli tik mes – jos mažoji dalis.
Mes palaipsniui judame į gerus tarpusavio ryšius, bet ne geruoju keliu, o priverstinai vykdydami gamtos, integracijos ir komunikacijos dėsnius. Todėl mes einame pirmyn, kaip tai vadinama, „su lazda į laimę“: gauname smūgius ir po truputį keičiame savo kelią.
Egoizmas visą laiką nori pasukti mus kairėn, o gamta mus muša, tada mes pasukame truputį dešinėn, ir esame tokios būsenos, kai balansuojame į dešinę, į kairę. Taip žmonija nuolatos juda su lazda į laimę.
Dabar jau pradedame suvokti, kad patenkame į aklavietę. Mes praėjome visas visuomenės egoistinio vystymosi stadijas ir šiandien galime suvokti, kad su savo egoistine prigimtimi nieko gero negalime pasiekti.
Žmonija praktiškai suvokė savo egoistinio vystymosi galą. Ji turi mokytis iš gamtos integralaus vystymosi, juk mes visi esame vienoje sistemoje. Šią sistemą mums reikia ištirti ir ja vadovautis.
Komentaras: Šiandien nėra problemos rasti medžiagos apie mūsų pasaulio globalumą, apie žmogaus abipusį ryšį su gamta. To iš tikrųjų reikia mokytis. Bet vis tik norėtųsi pereiti prie koronaviruso.
Atsakymas: O tai yra tas pats. Juk mūsų kryptis skiriasi nuo visos gamtos ir todėl sukelia tokias pasekmes kaip įvairių virusų atsiradimas, kurie priverstinai grąžina mus į normalią būseną.
#262766

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Komentarų nėra

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманGamta mus vysto, organizuodama teisingus tarpusavio santykius ir apskritai požiūrį į gamtą, t. y. į Kūrėją. Ji mus pervedė per pirmąjį etapą ir perėjo į antrąjį.
Todėl naujajame etape greitai suprasime, kad tai ne šiaip įprastas virusas, atsitiktinė bėda, kuri greitai baigsis ir koks nors vaistas padės mums grįžti į ankstesnįjį gyvenimą. Nesuklyskite, kad galite grįžti į ikikoronavirusinę būseną, o epidemija pasibaigs kaip bet kuris kitas gripas.
Turite suprasti, kad gamta ir toliau darys mums spaudimą, nes ji turi programą, tikslą, kurį ji tikrai įgyvendins be gailesčio. Todėl visa žmonija patirs sunkius laikus, gamtos spaudimą ir smūgius. Jų tikslas – ne tik mus karantinuoti ir atitolinti vieną nuo kito, bet ir pažadinti, kad siektume sąmoningo susivienijimo.
Gamta nori, kad galvotume apie tai, kas vyksta, ir pamatytume, kad svarbu ne tik atsikratyti viruso, bet ir suprasti, kodėl prasidėjo epidemija, koks jos tikslas ir ką ji daro su mumis, kokie pokyčiai vyksta mūsų prote ir jausmuose, kaip tai mus tobulina.
Virusas neišnyks ir spaus mus vis labiau ir, svarbiausia, kokybiškiau. Turėsime suvokti, kad tai Kūrėjas kalbasi su mumis. Virusas – tai ne atsitiktinis gamtos reiškinys, kuris nieko nesupranta ir nejaučia, kaip teigia biologai ir gydytojai.
Reikia pasistengti įžvelgti per koronavirusą veikiančią ranką, kuri dirba kryptingai, kad praplėstų mūsų protą, suvokimą, jausmus ir leistų pamatyti viruse tą mintį ir jėgą, kurias ji neša.
Turime stengtis pajausti ne patį smūgį, o jo šaltinį, suvokdami jį ne kaip bausmę, o kaip pagalbą, skirtą mus ištaisyti. Epidemijoje matome tik ligą, nes į tai žiūrime egoistiškomis akimis.
Bet jei pažvelgsime tinkamai, kaip į pagalbą iš aukščiau, skirtą atvesti mus į kilnų, aukščiausią tikslą, tada virusą suvoksime kaip meilės išraišką, altruistinį veiksmą, kuriuo siekiama mus ištaisyti.
Ir tada koronaviruso epidemijoje su visomis jos kančiomis pamatysime jos tikslą. Todėl užuot stengęsi bėgti nuo smūgių ir juos užgesinti, patys panorėsime toliau judėti ta linkme, kuria mus stumia virusas, nesipriešindami spaudimui, o eidami kartu su šia banga.
Taip atskleisime išsitaisymo kelią, kurį virusas mums parodo, ir eisime su juo ten, kur jis mus veda, kitaip tariant, iš kančių kelio pereisime į Šviesos kelią, priešą paversdami sąjungininku.
Taip viruso veiksmuose įžvelgsime užuominą – ženklą, rodantį, kaip pakeisti savo širdį ir mintis, kad suvoktume Kūrėją, taptume į Jį panašūs, susilietume, patirtume Jo artumą.
Stiprindama mūsų kančias gamta, t. y. Kūrėjas, nori priversti mus teisingai suvokti tai, kas vyksta. Ji nori, kad pamatytume ne tik smūgius, bet ir už jų slypintį aukštesnįjį protą bei jausmus, gamtos, kuri siekia mus auklėti ir mokyti, o svarbiausia – priartinti prie savęs, požiūrį į mus. Tokia yra mūsų laikų tendencija, kuri diena iš dienos atsiskleis vis aiškiau.
Tikiuosi, jog žmonija sugebės atverti savo širdį ir protą, kad žmonių visuomenėje vykstančiuose pokyčiuose pamatytų kvietimą priartėti prie Kūrėjo –  visko, kas vyksta, priežasties.
Mes kaip protingas vaikas suvoksime motinos gamtos spaudimą ne kaip žiaurią bausmę, o suprasime, kodėl ji mus spaudžia ir ko ji iš mūsų nori. Juk šis spaudimas tėra išorinė gero požiūrio apraiška, skirta pažadinti mus, egoistus.
Jei pakilsime virš savo egoizmo norėdami išvysti ir pajausti tai, ko iš mūsų išties nori tėvai, viską suvoksime kitaip: kaip meilės išraišką ir norą priartinti mus prie savęs.
#263021

Iš 2020 m. kovo 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamtos dovana

Suprask gyvąją gamtos kalbą ir pasakysi: „Pasaulis nuostabus!“

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Komentarų nėra

Nauji namai, kur yra vietos visiems

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŠiuo metu gamta atlieka su mumis milžiniškus pokyčius, kurie apima visą pasaulį. Galime daugiau ar mažiau tai suprasti, tačiau, be abejonės, prieš mus atsiveria Kūrėjo, globalios gamtos programa, kuri pirmąkart istorijoje skirta visai žmonijai.
Dėl šio veiksmo, kuris vadinamas „koronavirusu“, gamta nori sutelkti visus žemės gyventojus, visą žmoniją į vieną grupę.
Virusas ruošia mus pokyčiams, vedantiems į vienybę, kad visi nuo mažo iki didelio pažintų aukščiausią gamtos jėgą ir visos tautos susirinktų vienuose bendruose „maldos namuose“, t. y. susivienytų viename bendrame nore, tarpusavio bendrystėje, kuri vadinama Kūrėjo namais.
Kabalos mokslas padeda mums suprasti, kaip pereiname šį procesą, ir kaip prisitaikyti prie jo, pritaikant save naujam gyvenimui, naujam požiūriui. Kol kas gyvenimą dar suvokiame egoistiškai, kiekvienas atskirai. Tačiau naujas požiūris reikalauja, kad palaipsniui pereitume prie bendro suvokimo: integralaus ir abipusio, kad nejaustume skirtumo tarp savęs ir kitų.
Šiandien visi jaučiame egoistinį pasaulį, kuriame gyvename, egoistinį požiūrį į gyvenimą. O naujame pasaulyje visi jaus vienas kitą iš vidaus, ir tada radikaliai pasikeis mūsų pasaulio suvokimas: vietoje materialaus pasaulio jausime dvasinį, amžiną ir tobulą pasaulį, pilną Šviesos.
Esame ant paties naujojo pasaulio slenksčio, prie įėjimo į naują būseną, į naują tikrovę, kuri turi atsiskleisti mūsų tarpusavio santykiuose, neribojamuose egoizmo. Aukštesnysis valdymas nori, kad atvertume šias duris ir įžengtume į naują pasaulį, atvesdami visą žmoniją į naują egzistenciją, kūrimo tikslą, į mūsų gyvenimo tikslą, aukščiausią gamtos jėgą.
#262662

Iš 2020 m. balandžio 4 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur mus veda koronavirusas?

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Kelio atgal nėra

Komentarų nėra

Koronavirusas keičia tikrovę V d.

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPriemonės nuo koronaviruso
Klausimas. Ar šiandien izoliacija – tai vienintelė priemonė nuo koronaviruso?
Atsakymas. Bet mes ir anksčiau taip sąveikavome, tiktai ne taip akivaizdžiai. Mums paprasčiausiai nebuvo už ko pasislėpti. Jeigu turėčiau kokį nors prietaisą, kad nukreipčiau į kiekvieną – su šiuo bendrauti, su šiuo ne, tai taip ir daryčiau. O iš esmės, ir be viruso visą savo gyvenimą žiūrime vieni į kitus: bendrauti su juo ar ne, ir iš kokio atstumo.
Klausimas. Kokius klausimus turi užduoti sau žmogus, kuris dabar sėdi izoliuotas namuose? O tokių jau tūkstančiai, milijonai.
Atsakymas. Šis virusas parodo, kokie blogi mūsų tarpusavio santykiai. Mums būtina juos pakeisti, ir tada, tarp kitko, iškart grįš visas gėris ir gerumas, kuris gali būti.
Klausimas. Ar jūs įsitikinęs, kad žmogus gali užduoti sau tokius klausimus ir prieiti prie išvados, kad kalti blogi mūsų tarpusavio ryšiai? Ar virusas gali sukelti tokias mintis?
Atsakymas. Kabaloje, ypač knygoje „Pranašai“, rašoma, kad žmonija gali ateiti prie siaubingų būsenų, kai žmonės tiesiog pradės ėsti vieni kitus. Tad turime pagalvoti ir apie tai. Šiandien mūsų būsenakol kas graži, kilni, kai galime pakeisti save ir užkirsti tam kelią.

#262091

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Koronavirusas keičia tikrovę IV d.

Komentarų nėra

Koronavirusas keičia tikrovę VII d.

Dvasinis darbas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманAr koronavirusas veikia tuos, kurie eina išvien su Gamtos programa?
Klausimas. 2020 m. pradžioje vykusiame kabalos kongrese vienijosi dešimtys tūkstančių žmonių. O po to rezultatas – pasaulinis epidemijos protrūkis: susivienijome, bet pažiūrėkite, kas nutiko!
Atsakymas. Ne, ne mes jį sukėlėme. Pirma, protrūkis prasidėjo dar prieš kongresą, tik jis nebuvo toks akivaizdus. Buvome tikri, kad kongreso dalyviams nieko neatsitiks. Kadangi dešimtys tūkstančių žmonių visame pasaulyje fiziškai ir virtualiai vienijosi vedami gerų paskatų, jokio pavojaus nebuvo. Esu tikras, kad nė vienas iš mūsų draugų, nesvarbu, kokiu būdu keliavo į veidrodinį kongresą, nesusirgo. Su niekuo nebuvo jokių problemų. Ir kaip jų gali būti, jei susirenkame tam, kad megzdami vis geresnius ryšius dar glaudžiau susivienytume? Mes einame išvien su gamtos programa, todėl negalime būti užkrėsti virusu, kuris pažeidžia egoistinius žmonių, visuomenės ir valstybių ryšius.
Klausimas. Ar galima išvesti tokią formulę: šis virusas neveiks tų žmonių, kurie ims mokytis teisingų santykių?
Atsakymas. Taip. Aš atsakingas už tai. Tik reikia suprasti, kad ne šimtu procentų, nes yra atskirų atvejų, kuriuos galime išsiaiškinti ir suprasti, kodėl tai įvyko mūsų gretose. Bet nemanau, kad išgirsime apie didžiulį užsikrėtusių kabalistų skaičių. Tai neįmanoma. Pagyvensime ir pamatysime.
#262188

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Mintys apie koronavirusą IV d.

Komentarų nėra

Ko mus moko koronavirusas?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманTarpusavio priklausomybė pasireiškia tuo, kad bijodami užkrėsti užsidarome nuo kitų, atsiribojame nuo neigiamo ryšio. Pradėkime atskleisti teigiamą tarpusavio priklausomybę! Jei teisingai susijungsime, pradėsime gaminti teigiamus virusus.
Dabar gamta atskleidžia mums kenksmingus virusus kaip blogio suvokimą. Tačiau turime tęsti šį suvokimo procesą, suprasdami gėrį, išsiaiškindami, kad susivieniję vienas su kitu galime pasiekti didžiulės sėkmės.
Pagrindinis veiksnys yra ne oro skrydžių nutraukimas ir paralyžiuota ekonomika, o žmonių tarpusavio ryšys. Virusas pradės nykti, jei bent šiek tiek pajudėsime susijungimo link ir gailėsimės, kad esame priversti nutraukti ryšius vienas su kitu, nes norime susijungti.
Mes panorėsime užmegzti ryšį ne dėl to, kad klaidžiotume po pasaulį nuo vieno galo iki kito, bet todėl, kad norėsime susijungti su žmonėmis. Ankstesnis ryšys buvo negeras, bet dabar mes sukursime gerą ryšį.
Būtent tokį vaistą mes norime vartoti, esant šiai kritinei būsenai: sugrąžinti ryšį, bet jau kitokios formos, geros, ne tam, kad išnaudotume vienas kitą. Jungdamiesi mes nugalime bet kokį blogį, bet kokį virusą ir pradedame gerai gyventi.
Gamta mus vis tiek atves į šį tikslą, ir jei mes patys norėsime judėti į priekį, tai mums nereikės užsikrėsti įvairiais virusais pakeliui. Viskas priklauso nuo mūsų prašymo ištaisyti žmonių santykius. Šios žinios turėtų pasklisti visame pasaulyje visomis formomis: mintimis, pokalbiais, veiksmais, o toliau viskuo pasirūpins Aukštesnioji jėga, gamta padarys savo darbą.
Aukštesnioji jėga sujungia visas kūrinio dalis. Ir mes norime ištaisyti žmogaus lygį, kur įvyko susiskaldymas, sugrąžindami jį į vienybę, kad pamatytume tikrąją formą, neiškreiptą savo egoistinio požiūrio. Taisydami save, mes taisome tikrovę.
* * *
Koronavirusas atskleidžia mums mūsų neigiamą priklausomybę vienas nuo kito. Pirmiausia pastebime, kad negalime išgyventi dirbdami ne kartu, neuždirbdami vieni iš kitų. Kiekvienam turėtų būti aišku, kad jis maitinasi iš viso pasaulio.
Bet visa tai gali būti tęsiama tik su sąlyga, kad mūsų ryšys taps teigiamas. Neigiamas ryšys sunaikina žmoniją, tad mes negalime toliau egzistuoti tokia forma. Pasaulis judės į tokią būseną, kad žmogus neturės ką valgyti ir kuo kvėpuoti.
Įsivaizduokite, koks gražus būtų gyvenimas, jei žmonija, kaip ir visos kitos gamtos dalys, būtų suvienytos kaip negyvoji, augalinė, gyvūninė į vieną vientisą sistemą, kurioje visi sujungia savyje visus. Kur pasisemti jėgų, kurios suvienytų mus į vieną kūną, susiūtų ir suklijuotų į vieną sistemą? Akivaizdu, kad tokioje tobuloje sistemoje visiems būtų gera.
Žinoma, jei aiškiai pamatytų, kad malonus žvilgsnis į kitą tuoj pat išgydo koronavirusą, visi žmonės iškart taptų teisuoliai. Bet ne to iš mūsų reikalauja Aukštesnioji jėga. Žmogus privalo suvokti, kad turi siekti įgyti davimo savybę, o ne ieškoti sau naudos, galvoti apie visus, o ne apie save. Kai visiems bus gerai, ir jis nustos sirgti. Kol epidemija tęsiasi, turime ko pasimokyti…
#261484

Daugiau šia tema skaitykite:

Ties raudona linija

Du metrai neutralios zonos

Skiepai nuo koronaviruso

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai