Pateikti įrašai su etika žyme.


Kabala, moralė ir etika

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką daryti paprastam žmogui, kai jį užvaldo neapykantos jausmas, o jis dar ne kabalistas? Ar reikia kovoti su šiuo jausmu?
Atsakymas. Kaip gali kovoti su neapykanta, jei neturi jai priešingos savybės?
Kovoti galima tik tuo, kad grupėje vystai priešingą jai savybę, pritraukdamas per draugus Šviesą, grąžinančią į šaltinį. Šviesa suteikia tau teigiamą jėgą, kuri atsveria neigiamą, ir tarp šių dviejų jėgų tavo varikliukas, tavo siela, pradeda vystytis, suktis. Taip tai veikia.
Klausimas. Vadinasi, jūs esate priešininkas žemiškų draudžiamųjų praktikų – etikos ir panašių, kurios graso pirštu: „Ne, negalima!“?
Atsakymas. Visa, kas išgalvota Žemėje visokiausių filosofijų, teorijų, metodikų, egzistuoja tik dėl to, kad kažkaip suminkštintų egoizmą, pagrąžintų jį, paslėptų. Tai tik atitolina mus nuo jo ištaisymo ir teisingo panaudojimo. Šiandien tokių praktikų neįgalumas atsiskleidžia visiškai atvirai, ir mes matome visą tokių bandymų menkavertiškumą.
Žmonės bandė kažkaip tai spręsti, rimtai domėdamiesi įvairiausiais mokymais, mistikomis ir t.t. Bet šiandien jie šito atsisako, pereina prie narkotikų. Egoizmas taip išaugo, tai taip slopina mūsų gyvenimą, kad paprasčiausia priemonė jam nuraminti – narkotikai.
Komentaras. Bet nesilaikydama elgesio normų, šiandien negali egzistuoti nė viena visuomenė. Visi vieni kitus išžudytų.
Atsakymas. Palaipsniui taip ir vyksta: žmonės pasirengę užmušti vienas kitą. Kokios gi elgesio normos? Jei visuomenė nėra auklėjama iš esmės, tai viskas pagrįsta tik baime.
Pažvelkite, kas vyksta su vaikais mokykloje. Kuo viskas pagrįsta? Bausmės baime! Galbūt, dar kažkiek paskatinimais. Bet ne supratimu, kiek teisingas vienoks ar kitoks elgesys.
Mūsų sistema nustojo veikti, nes egoizmas tapo per daug didelis. Jis visą laiką auga, ir todėl mums nieko nelieka, kaip tik taikyti jam atitinkamus metodus. O tai reiškia – tik atsverti jį teigiama jėga. Jis tiek pakilo, kad mes negalime suminkštinti ar paslėpti jo neigiamos jėgos kažkokiais papročiais ir geromis manieromis.
Moralė, etika šiandien nustoja veikti. Egoizmas jas peraugo. Vadinasi, mums liko tik viena: ištraukti išorėn priešingą jėgą ir naudotis ja. O tuo užsiima tik kabalos mokslas.
Bet kabala reikia dar išmokti naudotis. Mes pirmieji, bandantys tai atlikti. Nėra taip, kad jau mokame naudotis ja ir pritaikyti visiems visuomenės sluoksniams ir bet kokiam vystymuisi, bet kuriai kultūrai. Mes patys dar tik pradedame ją naudoti.
Todėl negalime sakyti, kad viskas jau baigta ir padaryta. Tačiau tam tikri pradiniai rėmai pakilimui aukščiau egoizmo jau sukurti, ir mes visą laiką auginame šią praktiką.
Mes nenaikiname ego, kaip tai yra daroma kitose praktikose, nemažiname jo, kaip Rytų kultūrose: mažiau kvėpuok, mažiau galvok ir t. t. Jokiu būdu! Mes einame teisingo ego naudojimo link.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis auklėjimo iš Kūrėjo

Altruistai – egoistai

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Komentarų nėra

Ar žmogus turi gėrio pradą?

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar aš, kaip jaučiantis stebėtojas, galiu atskirti savyje du pradus: gerą ir blogą?
Atsakymas. Ne. Iš prigimties žmogus neturi gerų norų. Mes juos skirstome į daugiau ar mažiau egoistinius.
Komentaras. Tačiau kiekvienas turi tašką širdyje
Atsakymas. Taip, bet iš pradžių jį reikia išryškinti. Žmogus palaipsniui turi užauginti iš šio taško gėrio pradą – norą duoti, kaip Petri lėkštelėje išaugina įvairias bakterijas.
Klausimas. Ar tam priskiriami visi geri darbai, kuriuos žmonės atlieka mūsų pasaulyje: padeda vienas kitam, gelbėja, net aukoja gyvybę?
Atsakymas. Kabalos mokslas nekalba apie mūsų pasaulio lygmenį, apie tuos veiksmus, kuriuos žmogus daro dėl empatijos, įpročio ar auklėjimo.
Pavyzdžiui, jei vaiką paliksi miške, jis ten užaugs ir nedarys jokių gerų veiksmų. O jei jis augs tam tikroje aplinkoje, tai aplinka jį mokys: tai yra gerai, tai yra blogai ir t. t. Aplinka sukuria tam tikrus instinktus ir nuostatas, žmogus negali jų nepaisyti, nes jausis blogai. T. y. žmogus viską daro iš egoistinių paskatų, taip pat ir gerus darbus.
Tarkim, matau ant stalo gabalą dešros. Šuo gali pastverti jį ir suėsti. O aš negaliu to padaryti, nors labai norėčiau, nes turiu gėdos, savigarbos jausmą, mane taip išmokė, sukūrė egoistines nuostatas, kurių peržengti aš negaliu. Tačiau tai yra egoizmas!
Mes galime tai vadinti geru elgesiu, išsiauklėjimu, gerais įpročiais, tačiau juose nėra nieko, išskyrus egoizmą. Tik jis įspraustas į tam tikrus rėmus, be kurių jaučiamės blogai, todėl iš jų neišeiname. Mūsų pasaulyje tai vadinama etika. Bet etikos nelaikome ištaisymu.
Klausimas. Kas kabalos moksle yra geri veiksmai, geri norai?
Atsakymas. Geri veiksmai – tie, kuriuos aš laisva valia atlieku davimo savybėje, su ketinimu duoti.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis mūsų pasaulyje

Gėris kabalos požiūriu

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Komentarų nėra