Pateikti įrašai su evoliucija žyme.


Kartos X, Y ir Z, 3 d.

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip išorinė aplinka veikia kartos charakterį, jį formuoja?
Atsakymas. Žmogaus egoizmas yra tarsi molis arba tešla, iš kurios jį supanti visuomenė gali išlipdyti, ką tik nori.
Klausimas. Nejaugi kartos charakteris nepriklauso nuo jos egoizmo?
Atsakymas. Egoizmas lemia tik, kiek lanksčiai formuojama ši medžiaga. Kažkada lipdė iš molio, vėliau ėmėsi marmuro, po to pradėjo naudoti dar sudėtingiau apdorojamas medžiagas. Šiandien daugiausiai naudoja plastiką.
Skiriasi medžiaga, o ką ir kaip statyti – sprendžia karta. Tačiau pati medžiaga, tinkanti statybai, ateina iš vidaus, iš augančio noro patirti malonumą.
Klausimas. Senoji karta kurdavo naujoves, iki tol neegzistavusias pasaulyje. O kitos kartos ateina į pasaulį, kuriame viskas jau tarsi ir yra. Galbūt dėl to jaunajai kartai menką įspūdį daro materialinės vertybės?
Atsakymas. Jaunų žmonių nejaudina materialios vertybės, jiems nelabai yra ką pridėti prie materialinių daiktų pasaulyje. Atrodytų, ką jie veiks? Tačiau situacija panaši į tą, kaip po fiziko Niutono, kur viskas buvo aišku, staiga atėjo Einšteinas ir atvėrė naujas dimensijas.
Tas pats ir dabar: prigaminome visokių aparatų, o naujoji karta turi galimybę sukurti jiems naujų programų, prasiskverbti į medžiagos vidų, į genomą ir gyvenimo šaltinį, į smegenis ir tai, kas aukščiau jų. Jie dar turi labai daug darbo.
Būdamas studentu, dirbau medicinos kibernetikos srityje, institute, užsiimančiame kraujo ir smegenų tyrimais. Tačiau tai yra niekis, palyginus su šiuolaikinėmis priemonėmis ir galimybėmis tyrinėti. Tyrimai įsiskverbė į gylį: ląstelių, smegenų vidų, žmogaus psichologiją, už proto ribų – jie veržiasi už žmogaus gyvenimo ribų.
Šie tyrimai vis dar priklauso prie materialių dalykų, tačiau artėja prie ribos su dvasiniu pasauliu, ir pamažu praranda ryšį su materialumu. Ši informacija iš pasienio zonos, virš materijos.
Šiuolaikinio žmogaus egoizmas labiau išvystytas ir sudėtingesnis, jis skirtas suvokti pačioms giliausioms gyvenimo paslaptims. Dėl to jos jam atrodo natūraliai, įprastai. Žmogaus jau nebesužavi instrumentai, patenkantys jam į rankas, – jis ieško, ką galima su jais pasiekti.
Vadinamoji Kūdikių bumo karta sukūrė materialinę bazę, aparatūrą. Po jos atėjusi karta sukūrė jai programą. O pati jauniausia karta dabar tuo naudosis.
Klausimas. O ką darys būsima karta? Kur link mes einame?
Atsakymas. Manau, kad nauja karta žengs į tą tikrovę, kurią atskleisime prieš tai buvusių kartų sąskaita, ir joje gyvensime. Jai teks atskleisti dvasinį pasaulį. Būsimos kartos užduotis – pereiti nuo kompiuterių ir materijos tyrinėjimų prie jėgų. Įsigilinę į medžiagos vidų, kiaurai jos prieisime prie jėgų, kurios ją valdo. Ir tenai pratęsime savo tyrinėjimus.
Klausimas. Kas jaudins jaunus žmones po dešimties metų?
Atsakymas. Atrodo, kad niekas. Kuo jaunesnė karta, tuo sudėtingiau juos kuo nors sujaudinti. Jų egoizmas toks subtilus, kad jiems nedaro įspūdžio niekas šiame materialiame pasaulyje. Jiems reikia atskleisti daug aukštesnes jėgas, darančias jiems įtaką, ir galbūt, jos padarys jiems įspūdį. Įprastiniai malonumai: maistas, seksas, šeima, pinigai, garbė, žinios – visa tai jau nėra svarbiausia šiuolaikinei kartai.
Suprantama, reikia patenkinti būtiniausius kūno poreikius, tačiau be viso to jaunas žmogus panorės egzistuoti valdančiosios programos, jėgų pasaulyje, virš materijos – ten, iš kur veikiama materija, didžiajame kūrinijos kompiuteryje, vadinamajame ,,dvasiniame pasaulyje“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kartos X, Y ir Z, I dalis

Ateities žmogus

Paskutinė karta: amžinybė beribė

Komentarų nėra

Būsima santvarka – žmonijos vienybė

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar materialus darbas, kad prasimaitintum, sukurtas Kūrėjo tam, kad žmogus ištaisytų savo egoizmą, blogio pradą?
Atsakymas. Žinoma, Kūrėjo sukurtas materialus darbas progresavo žmogaus evoliucijos, artinančios mus prie išsitaisymo, procese.
Bet išsitaisyti – tai ne atlikti fizinį darbą. Vystydamiesi praėjome skirtingas visuomenines, politines, valstybines santvarkas, kad patektume į dabartinę būseną, kurią pasaulis patiria pirmąkart per visus egoistinio vystymosi tūkstantmečius.
Tačiau dabar jis artėja prie pabaigos. Pinigai pamažu netenka savo galios. Žmogaus darbas nuvertės, jo tiesiog neliks. Atitinkamai ims nykti žmonijos pasidalijimas į turtingus ir vargšus, stiprius ir silpnus, išnyks ribos ir hierarchijos.
Viskas, ką egoizmas sukūrė žmonių visuomenėje, suskaidęs ją į įvairiausias gradacijas, ims sklaidytis, praras savo reikšmingumą. Todėl darbo supratimas, jo svoris, būtinumas, visa, kas rėmėsi egoizmu, ims nykti.
Klausimas. Bet vargšai ir turtuoliai išliks?
Atsakymas. Ne. Dabar vyksta toks visuomenės sluoksniavimasis, kai visoje žmonijoje liks gal tik keli tūkstančiai turtingų žmonių, o visi kiti bus vargšai. Kitaip tariant, maža saujelė žmonių liks viršuje, o visi milijardai – apačioje. Bet žmonija taip gyventi negalės.
Kalbame ne apie socializmus, komunizmus, antagonizmus ir panašiai. Juk pati Gamta stums mus vienytis. Todėl žmonijos sluoksniavimosi būsenas ir išgyvename, kad suprastume, kad tam nėra vietos.
Pasak kabalos mokslo, gamta vers mus įsisąmoninti, kad kita santvarka – tai žmonių vienijimasis esant lygioms sąlygoms, nes nei pinigai, nei egoizmas, nei atlyginimas negali būti sėkmės etalonas.
Sėkmė patenka į visai kitą kategoriją. Ji sklinda ne pagal hierarchiją iš viršaus žemyn, o iš išorės į vidų. Tas, kuris daugiau dirbs dėl vienijimosi, iš gamtos gaus aukštesniąją energiją, ypatingą būseną, harmoniją, taps panašus į aukštesniąją Gamtą.
Šie žmonės iš tiesų taps dideli, galingi, turtingi. Bet tai įvyks tik tada, kai žmonija supras, kad tikrasis turtas – mūsų tarpusavio ryšys.
Žmogaus dėmesio centras persikels į vienijimosi darbą. Tai ir taps tikruoju darbu.
Klausimas. Bus vertinamas žmogaus laimingumas?
Atsakymas. Būtinai! Dar daugiau, liks aukštesnieji ir žemesnieji. Bet jie bus vertinami pagal naują kriterijų – indėlį į vienijimosi darbą.
Klausimas. Ar tada jie bus laimingesni?
Atsakymas. Ne tik laimingesni, bet ir labiau gerbiami. Dėl to bus didelė konkurencija.
Klausimas. Ar išliks kino pramonė, teatrai?
Atsakymas. Žinoma. Liks viskas, kas turės dvasinio potencialo. Įskaitant meną, atskleisiantį vidinius žmogaus polėkius. O visa kita egzistuos tiek, kiek reiks, kad aprengtų, pamaitintų mūsų fizinius kūnus ir suteiktų jiems pastogę.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas nedirba, tas valgo

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, I dalis

Kas trukdo būti laimingiems?

Komentarų nėra

Bendroji gamtos evoliucijos jėga III d.

Kabala ir kiti mokslai, Kūrėjas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманAukštesnioji jėga kuria mumyse gebėjimą jaustis nuo jos atskirtiems tam, kad galėtume pažinti ją kaip duodančią, gerą, kaip savo šaltinį.
Klausimas. Kam mums to reikia?
Atsakymas. Jaučiame tokį poreikį, nes nuo šitos jėgos priklausome. Atskleidžiame, kad mūsų gyvenimas šiame pasaulyje labai ribotas ir dėl to kenčiame. Šios kančios verčia ieškoti priežasties, o priežastis – ta pati bendroji jėga. Todėl norime pažinti šią jėgą, kad pagerintume savo būseną.
Žmonės, tyrinėjantys bendrąją gamtos jėgą, išsiaiškino, kad tai gėrio jėga, siekianti atvesti mus į tobulumą. Bet tam pirmiausia reikia suvokti savo blogį, juk neįmanoma pasiekti gėrio, nepažinus jo priešingybės – blogio. Tai įmanoma tik esant kontrastui, principiniam gėrio ir blogio skirtumui mūsų pojūčiuose.
Norime jausti gėrį, patirti geras būsenas, o ištikus nemalonumams nuo blogų pojūčių stengiamės tuoj pat pasislėpti, atsiriboti. Ir tuomet šalia jausmų tenka įjungti protą, kuris gali patarti, kaip išvengti blogio. Taip vystome jausmus ir protą.
Mes natūraliai vengiame nemalonių pojūčių ir siekiame malonių. Tūkstančius savo vystymosi metų, nuo primityviausių gyvybės formų iki pat XXI amžiaus, konstruojame savyje naują mechanizmą, leisiantį suprasti ir pajusti, kaip teisingai veikti.
Taigi kuriame sau egzistavimo formą, pačią patogiausią iš visų galimų. Bandome naudoti bendrąją gamtos jėgą, kurioje esame, kad mūsų supratimu mums būtų gera. Iš esmės tai ir yra visas mūsų darbas šiame gyvenime.
Būtent šiuo tikslu vystome mokslą, kultūrą, švietimą, psichologiją, filosofiją, istoriją… Mes tiesiog norime sužinoti, kaip jaustis geriau. Juk malonių pojūčių siekis – pagrindinis žmogaus poreikis, jo prigimtinis „noras mėgautis“.
Kabala – tai aukštesnio lygio, labiau išvystyto suvokimo „ateities fizika“. Paprastoje fizikoje stebėtojui nereikia keisti savo savybių. Reliatyvumo teorijoje stebėtojo būsena gali keistis kintant laikui, judėjimui, atstumui, tačiau jis pats nesikeičia. Jo psichologija lieka ta pati.
Teisingame fizikos ir psichologijos derinyje kalbama ne apie realybės suvokimą, o apie tai, kas ją suvokia ir kaip tinkamai nukreipti žmogų, kad jis pajustų naują pasaulį. Tai jau kitas etapas, einantis po reliatyvumo teorijos. Juk keičiasi ne laikas, judėjimas ir vieta stebėtojo išorėje, o iš pagrindų keičiasi pats stebėtojas, taisydamas savo vidinę nuostatą.
Ir tada mūsų pasaulyje nebelieka nieko pastovaus: viskas tampa reliatyvu ir laikina. Žmogui pakeitus visas savo savybes, keičiasi pati tikrovė. O po to pakylame dar aukščiau. Kabalos mokslas teigia, kad tikrovė iš viso neturi jokios formos, o viskas priklauso nuo stebėtojo suvokimo.
Taigi galima daryti išvadą, kad gamtos vystymosi jėga – pastovi ir amžina. O mes su įvairiomis kintančiomis savybėmis esame jos viduje ir turime išsiaiškinti, kas pastovu, o kas keičiasi mumyse ir mus supančioje tikrovėje, išmokę atskirti vieną nuo kito.
Pastovi jėga – gamta arba Aukštesnioji jėga, Kūrėjas, o kintanti jėga – stebintis ją žmogus. Visa stebėtojo matoma tikrovė yra tiesioginė jo vidinių savybių pasekmė. Pakeitę žmogų pakeisime ir jo jaučiamą pasaulį.

Iš 2017 m. birželio 27 d. 872-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, I dalis

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, II dalis

Kaip įsiskverbti į visatos kompiuterį?

Komentarų nėra

Mintis – norų tvarkytoja

Auklėjimas, vaikai, Mintis ir noras, Sveikata
Mūsų evoliucija tęsiasi tūkstantmečius ir svarbiausia šiame kelyje – minties galia. Tai pats aukščiausias žmogiškasis veiksnys ir būtent jis iš esmės atskiria žmogų nuo negyvojo, augalinio ir gyvūninio pasaulio.
Apskritai, mūsų protinė raida turi atitikti fizinę. Jei intelektas pranoksta fizines galimybes, vadinasi, organizmas kažkuo serga. Ir priešingai, jei žmogus fiziškai išsivystęs, tačiau jo minties jėga nepakankama, jis gali kelti pavojų visuomenei – pavyzdžiui, kai kūno stiprumas derinamas su dvejų metų vaiko protu.
Amžius yra nekintamas kriterijus, pagal kurį tikriname fizinę ir intelektinę raidą. Šios dvi linijos visada turi sutapti, tarpusavyje koreliuoti. Minties jėga neturi viršyti fizinių galimybių, o fizinės galimybės neturėtų dominuoti minties atžvilgiu. Jei šios sąlygos laikomasi, žmogus yra harmonijoje: jis gali įgyvendinti savo troškimus ir drauge supranta, kuriuos iš jų reikia įgyvendinti, o kurių – ne.
Taigi už minties jėgos slepiasi supratimas: ko aš noriu, kuriuos savo norus galiu ir kurių negaliu įgyvendinti gyvenime, kurių iš jų man neverta imtis. Galiausiai, mintis aptarnauja norus, kurie yra manojo „Aš“ pagrindas. Būtent minties jėga atskleidžia visų mano norų esmę. Ji rūšiuoja norus, tikrina juos ir pateikia man rezultatą: „Štai šiuos norus tau verta palaipsniui įgyvendinti: dalį – iš karto, dalį – vėliau, dalį – tolimoje ateityje“. O kai kuriuos norus ji „atsijoja“; „Tai labai pavojinga. Neverta jų liesti, prišauksi sau nelaimes, gėdą ir kitas problemas, net ligas ir mirtį“.
Mintis viską sudėlioja į savo vietas: lengvesni ir sunkesni norai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai norai, į mane nukreipti ir nuo aplinkos priklausantys, priskiriami negyvajai, augalinei, gyvūninei ar žmogaus pakopai…
Trumpai tariant, mintis veikia ne šiaip sau – ji pakyla virš norų ir nukreipia mane tinkamai ir naudingai juos įgyvendinti. Neįmanoma minties nagrinėti pačios savaime, atplėšus nuo tikrovės. Priešingai, minties jėga skirta padėti man valdyti mano norus, kurie ir yra „Aš“.
Be to, minties galia leidžia man būti atkakliam ir išauginti bet kokį norą, kad jis sustiprėtų, išsiskirtų, įgytų svarbą, daugiau spaustų mane. Ir atvirkščiai, pasitelkęs mintį galiu susilpninti, „numarinti“ norą, įtikindamas save, kad jis yra neproduktyvus.
Taigi, nors mintis ir yra noro vaisius, tačiau valdydamas mintį galiu valdyti norą. Kalbama apie itin sudėtingą sistemą. Iš esmės, mokyti žmogų teisingai naudotis norais ir mintimis reiškia jį formuoti. Juk visa kita – tiesioginis šio mechanizmo veikimo rezultatas.
Iš čia matome tolimesnes pasekmes. Pavyzdžiui, norėdamas mesti rūkyti, galiu įtikinti save, koks kenksmingas šis įprotis. Rodau sau įvairiausias įtikinamas iliustracijas, įsiklausau į gydytojų nuomonę, pateikiu savo norui tokius įrodymus, kurie įvaro jam baimę, – ir taip jį neutralizuoju. Panašiai galiu valdyti save visose gyvenimo srityse. Ne paslaptis, kad žmonės geba mintimis palenkti save teigiamiems pokyčiams arba priešingai, ligoms ar net mirčiai.
Jei jau prašnekome apie sveikatą, žinoma, galiu savyje pažadinti tokias jėgas, kurios suteiks man gyvybinę energiją, atsparumą. Netikėtai pasijausiu stiprus, galingas, tarsi įgijau antgamtinių jėgų. Kita vertus, net visiškai sveiką žmogų galima „užkrėsti“ tokiomis mintimis, kad jis pasijaus ties mirties slenksčiu ir iš tikrųjų numirs. Minčių atkaklumo, nusistatymo jėga geba numarinti ir sugrąžinti į gyvenimą.
Kaip tokiu atveju turėtume elgtis su savo būsenomis? Kaip rūpintis savo dvasine ir fizine sveikata?
Pirmiausia, ją nulemiančios priežastys gali būti visiškai skirtingos: santykiai su artimaisiais, su bendradarbiais, su pačiu savimi, su kuo tik nori… Ir viskas čia priklauso nuo minties ištvermės, kuri treniruojama ypatingais pratimais. Tam rekomenduojama pravesti seminarus. Juk artimas bendravimas – įtikinamiausias veiksnys. Sėdžiu dešimties žmonių grupėje, bendraujame pagal vedėjo nurodymus ir tokiu būdu įtvirtinama reikalinga nuomonė. Man tai – nuostabiausia savęs įtikinimo priemonė.
Būna ypatingų atvejų, kai žmogus veikia pats save. Bet svarbiausias klausimas: kokią įtaką jam daro aplinka? Juk visi esame tarpusavyje susiję, visi mes – jautrūs gamtos elementai, veikiami aplinkinių, kurie vienaip ar kitaip kažkuo mus įtikina. Ir čia slypi tiek teigiama, tiek neigiama jėga.. Jei apie ką nors galvoju blogai, net nekalbėdamas su juo, – tai mano mintis jį veikia. Kai kurie čia pasiekia didžiulę sėkmę, pasitelkę specialią techniką, kurios moko saugumo tarnybos ir kitos įstaigos. Šioje srityje vyksta paslėptas karas, apie kurį garsiai nekalbama.
Trumpai tariant, minties jėga – tai ta pati valdžios jėga. Kai žmogus valdo save, kai vienas žmogus valdo kitą, kai žmogus valdo gamtą. Pasitelkę mintį galime valdyti, kontroliuoti mūsų tarpusavio ryšį su universaliomis, dvasinėmis gamtos jėgomis, kurios veikdamos nustato mūsų padėtį tarp gyvenimo ir mirties visoje galimoje būsenų gamoje.
Ši sistema tokia milžiniška, mat mintis turi lydėti visus troškimus. Kaip vaikui reikalinga pusiausvyra tarp fizinio ir protinio vystymosi, taip ir man būtina, kad kiekvieną mano norą lydėtų mintis ir kad jie išlaikytų tarpusavio darną. Tada esant harmonijai tarp jų man visada bus malonu, patogu, o bet kokį disbalansą savyje galėsiu greitai kompensuoti. Tai ir yra dvasinė sveikata: ko noriu, tą galiu įgyvendinti; apie ką galvoju, to galiu norėti; galiu daugiau nenorėti to, kas neįgyvendinama ir netikslinga; ir priešingai, man nereikia savęs riboti tuo, kas neįsispraudžia į šiuos rėmus.
Jei žmogus gali plaukti šioje tėkmėje, tarp to, kas neįgyvendinama ir netikslinga,– jis gyvena nuostabų gyvenimą harmonijoje su savimi ir kitais.
Komentarų nėra

Kaip kabala keičia pasaulį

Kabala, Valios laisvė

Pranešimas: Revoliucija evoliucijoje! Daugelį metų biologai manė, kad biologiniai bruožai iš kartos į kartą perduodami tik genais. Naujų duomenų analizė parodė, kad palikuonims perduodami ir negenetiniai, per gyvenimą įgyti organizmo pasikeitimai. Be to, toks (epigenetinis) paveldimumas plačiai paplitęs.
Replika: Būtent tai ir sako kabala: mūsų aplinka daro įtaką mūsų mintims ir norams, kurie veikia mūsų elgesį, o elgesys keičia būsimų kartų genus. Žr. Baal Sulamo straipsnį „Valios laisvė“.
Vadinasi, mūsų mintys ir norai formuoja mūsų palikuonis ir per kartų kartas žmogus tampa ne vien pradinių genų, bet ir savo protėvių pasirinkto gyvenimo būdo (minčių ir norų) padarinys.
Biologija iliustruoja faktą, kad kabala – ne teorinis mokslas, kaip filosofija, o būdas, leidžiantis žmogui pasirinkti, kaip keisti save ir pasaulį.

Komentarų nėra