Pateikti įrašai su Gamta žyme.


Aplenkiant likimo smūgius

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu mums tiktai atrodo, kad patys renkamės likimą, o iš tiesų jis iš anksto nulemtas, tai kaip ši programa valdo mano gyvenimą, kokiu būdu ji organizuoja visus įvykius?
Atsakymas. Tu egzistuoji toje programoje kaip pasyvus elementas. Jai nė nereikia tavęs valdyti, tu esi joje, kaip vienas iš tranzistorių procesoriuje. Per šį tranzistorių pereina įvairūs signalai, ir jam atrodo, kad jis gyvena savarankišką gyvenimą. Taip tu jauti savo asmeninį gyvenimą – kaip fragmentą iš bendro paveikslo.
Klausimas. Kaip man tokiu atveju teisingai žiūrėti į skirtingus savo gyvenimo įvykius – džiaugsmingus ir liūdnus?
Atsakymas. Gyvūnai reaguoja į viską instinktyviai, priklausomai nuo to, kokias savybes gavo iš programos. Dėl to jie negali turėti jokių savarankiškų reakcijų. Žmonių išsivystymas aukštesnis nei gyvūnų: veikiant sudėtingoms atminties sistemoms, jie pradėjo jausti jausmus, ir iš to susikūrė sau paaiškinimus apie tai, kas vyksta su jais gyvenime.
Gyvūnai reaguoja tik į esamas sąlygas: lietų, sniegą, pavojingo gyvūno pasirodymą. Žmonės pradėjo savo likimą sieti su skirtingomis gamtos jėgomis, dėl to pradėjo lenktis saulei, mėnuliui ir t. t. Jie pradėjo nešti aukas toms jėgoms, bandydami joms įsiteikti. Taip atsirado religijos.
Protėvis Abraomas taip pat gamino stabus, kol jam atsivėrė, kad tokiu būdu neįmanoma paveikti savo likimo. Religija suteikia tik psichologinę pagalbą. Žinoma, tai taip pat svarbu, tačiau ji nedaro jokios įtakos aukštesniosioms gamtos jėgoms.
Klausimas. Kaip galima paveikti aukštesniąsias jėgas?
Atsakymas. Žmogus egzistuoja gamtos jėgų viduje, yra jų veikiamas. Tačiau jeigu jis sužinos, į kokį tikslą jos jį veda, tai galės eiti jas lenkdamas. Ir jeigu jis pats darys veiksmus, dar iki to, kol šios jėgos jį paragins likimo smūgiais, tai galės pats savu noru judėti į numatytą jam tikslą.
Gamtos jėgos stumia kančiomis, veja pirmyn iš už nugaros, bet žmogus taip pat gali judėti ir savarankiškais veiksmais, stengdamasis eiti pirmyn.
Klausimas. Kaip sužinoti, į kokį tikslą stumia gamtos jėgos?
Atsakymas. Tuo užsiima kabalos mokslas. Jį studijuodamas žmogus sužino, kaip judėti į tikslą. Jis pamato viziją tos būsenos, kurioje turi atsidurti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą? I dalis

Mano likimas – žmonijos likimo dalis

Viską daro Jis, bet sprendžiu aš

Komentarų nėra

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, VI d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Iš pastarųjų gamtos kataklizmų gausos matome, kad žmogus į gamtą įneša betvarkės. Tačiau į gamtą priimta žiūrėti kaip į negyvą sistemą ir manoma, kad jai darome tik „mechaninę“ žalą.
O Jūs sakote, kad priežastis glūdi aukštesniame lygmenyje – netinkamuose žmonių tarpusavio santykiuose?
Atsakymas. Svarbiausia problema – pamatyti save gamtos viduje, o ne už jos, kaip dabar mums atrodo. Esame atsakingi už gamtą – už namus, kuriuose gyvename. Mus apgyvendino name su daugybe neaiškių mygtukų. Paspaudėme kažkurį, ir staiga mūsų link artėja uraganas, kitą mygtuką – kyla cunamis, gaisras. Paspaudėme trečią ir matome, kad viskas puiku…
Ir ką gi daryti? Žmonija tarsi nelaimingas vaikas sėdi šiame namelyje vidury miško ir nežino, kaip elgtis. Taigi, turime teisingai augti, kad taptume laisvi.
Kai žmogus iš savo namų išeina į mišką ar kalnus, jis sako, kad „išėjo į gamtą“, o tai yra neteisingas požiūris. Tarsi iš savo namų jis eitų į gyvūnų namus. Bet gamta yra taip pat ir jo namai! Turime liautis žiūrėję į gamtos integralumą kaip į kažką, esantį ne mumyse.
Turime pajausti, kad esame gamtoje, veikiame ją, o ji veikia mus, bet mūsų tarpusavio ryšys neteisingas, todėl žmogus turi pasikeisti.
Negyvasis, augalijos ir gyvūnijos pasaulis su gamta yra harmonijoje instinktyviai. Ir žmogus taip pat turi būti visiškoje harmonijoje su visa gamtos sistema, nepaisant to, kad jo prigimtis – priešinga.
Jei norime pakilti virš gyvūninio lygmens, patys turime išugdyti savyje teisingą požiūrį į gamtą: pajausti, kad esame integralioje sistemoje ir išmokti patys būti joje integralūs santykiais su negyvuoju, augalijos, gyvūnijos pasauliu ir visa žmonijos sistema.
Turime sukurti žmonijos sistemą tais pačiais principais, pagal kuriuos gamtoje egzistuoja negyvoji, augalijos ir gyvūnijos sistemos. Tai yra turime išmokti iš gamtos, kaip sukurti žmonijos sistemą, nes baigėme vystytis gyvūniniame lygmenyje ir augame toliau. Čia, vidiniame žmogiškajame lygmenyje, turime pradėti užpildyti savo nišą.
Žmogaus uždavinys – išmokti iš gamtos būti su ja susietam. Gamta mums demonstruoja, kaip visi jos elementai yra tarpusavyje susiję. Šis ryšys matomas visuose lygiuose.
Kyla klausimas: kaip žmogus gali įsijungti į šią sistemą, kad teisingai jaustų aplinką ir su ja mainytųsi: gautų ir duotų. Kitaip tariant, kaip būti su ja toje pusiausvyroje, kurioje yra visos kitos gamtos dalys: negyvasis pasaulis, augalai ir gyvūnai, instinktyviai papildantys vieni kitus.
Mums atrodo, kad jie naikina ir žudo vienas kitą, bet tai tik mūsų egoistinė vaizduotė. Iš tiesų, jie instinktyviai saugo teisingą pusiausvyrą, kurios reikalauja bendrasis gamtos dėsnis.
O žmogaus šis dėsnis neįpareigoja, mes turime veikti sąmoningai. Gyvūnus valdo instinktai, o žmogus pats turi stengtis išlaikyti pusiausvyrą su gamta.

Iš 2017 m. rugsėjo 6 d. pokalbio apie klimato kataklizmus

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Už ką gamta baudžia mus? II dalis

Komentarų nėra

Pasaulio valdymo dėsnis, I d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманEuropos kongresas „Ateitis prasideda čia“. Pamoka Nr. 1
Mūsų tikrovė visiškai dėsninga ir, pasak kabalos mokslo, valdoma tik vieno Aukštesniosios jėgos, vadinamos „Gamta“, dėsnio. Šią Aukštesniąją jėgą dar vadiname Kūrėju, nes ji tikrai sukūrė visą pasaulį. Šios jėgos prigimtis – veikti savo kūrinių labui, kitaip tariant, ji yra absoliučiai gera. O to nematome tik todėl, kad nesuprantame Kūrėjo.
Kabalistai, t. y. žmonės, tyrinėjantys Aukštesniąją gamtą, atskleidžia jos absoliutų gerumą. Ir net paprasti gamtos tyrinėtojai mato, kad nors vieni gyviai minta kitais, visa tai paklūsta ypatingiems dėsniams ir tarnauja bendram visų kūrinių vystymuisi.
Šiuolaikinis mokslas atskleidžia gamtos globalumą bei integralumą ir visų jos dalių tarpusavio ryšius. Niekas negali ištrūkti iš šios integralios sistemos rėmų, taip kaip sveikame žmogaus kūne visos ląstelės ir sistemos veikia harmoningai, šitaip ruošdamos jį aukštesniam tikslui, esančiam aukščiau kūniškojo egzistavimo. Šį dėsnį aptinkame visose gamtos formose ir lygiuose.
Išeitų, kad šių dėsnių žinojimas – sėkmingo mūsų egzistavimo sąlyga. Juk jei negyvoji materija, augalai ir gyvūnai veikia instinktyviai, t. y. girdi gamtos nurodymus ir juos vykdo nesąmoningai, tai žmogaus atveju tai daug sudėtingiau.
Nežinome, kaip elgtis. Mūsų instinktai nepakankamai stiprūs, kad vadovaudamiesi tik jais, užsitikrintume, jog elgiamės teisingai.
Visa tai todėl, kad žmogus – visuomeninė būtybė, dėl to ir kyla visi sudėtingumai. Juk ten, kur yra visuomeninė santvarka, instinktai nebeveikia. To gamta nebereguliuoja.
Valgio, sekso, šeimos poreikį daugmaž suprantame, mums tai nesukelia problemų. Bet visuomenės klausimuose, t. y. turto, valdžios, žinių noruose mes labai susipainiojame. Vidiniai instinktai nesako, kaip teisingai elgtis.
Valgio, sekso, šeimos norai priskiriami gyvūniniam lygmeniui, todėl dėl jų galime kliautis savo prigimtiniais instinktais, būdingais ir kitiems gyvūnams.
Tačiau grynai žmogiškų norų atveju turime rasti teisingą vystymosi kryptį, kitaip ir pinigai, ir valdžia, ir žinios tampa visų mūsų nelaimių priežastimi. Būtent dėl gerai išvystyto savo proto išrandame ginklus, kuriais vieni kitus naikiname…
Per visą ilgametę savo istoriją žmogus vystėsi instinktyviai, kaip gyvūnas. Egoizmas nuolat instinktyviai stūmė mus pirmyn, todėl viskas buvo gana paprasta. Juk vystymasis buvo natūralus, pakopinis, nuo vienos santvarkos prie kitos: vergovinė, feodalinė, kapitalistinė – priklausomai nuo to, kiek paaugdavo egoizmas.
Tačiau dabar atėjo laikas, kai egoizmas baigė vystytis ir nustojo būti evoliucijos varikliu. Jis tarsi prisipažįsta, kad priaugo savo ribas ir toliau nebėra kur. Todėl viską apima sąstingis: mokslą, gamybą; jauni žmonės nebenori tuoktis ir gimdyti vaikų. Juntamas bendras nuovargis, nes žmogus jaučia, kad neranda atsakymo į pagrindinį klausimą: „Dėl ko gyvenu?“
Juk visus praėjusius amžius žinojome, kur link vystomės, egoizmas nereikalavo daugiau nei buvo galimybių. Poreikiai buvo visiškai realūs: gera šeima, profesija, vaikai, pinigai – pagal šiuos poreikius ir vystėmės. Tačiau dabar mūsų noro mėgautis linijinis augimas baigėsi, štai kur problema.
Iš esmės, šis procesas prasidėjo jau prieš penkis šimtus metų, Ari laikais: noras liovėsi augti, jis pradėjo „apvalėti“. Visos noro dalys: negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta išsivystė iki tam tikro lygio ir turi pradėti tarpusavyje teisinga forma jungtis.
Taigi, dabar turime jungtis. Jei mes teisingai tarp savęs susivienysime, pasieksime davimo – Kūrėjo savybę, todėl tarpusavyje atskleisime bendrąją Gamtos jėgą. Ši jėga atsiskleidžia teisinguose, ištaisytuose santykiuose tarp mūsų.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vokietijos kongreso 1-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta neišmokys blogo

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Komentarų nėra

Kodėl išmirė dinozaurai?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl reikėjo, kad dinozaurai egzistuotų šimtus milijonų metų? Ar kabalistas žino, kodėl jie išmirė?
Atsakymas. Visa negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus palaipsniui keičiasi į aukštesnes formas. Todėl savo laiku išnyko senieji paparčiai ir kiti augalai, išmirė įvairūs gyvūnai. Net mineralai, ir tie pasikeitė. Remiantis tyrimais, galima nustatyti, kiek kokiam akmeniui milijonų metų. Visa tai vyksta natūraliai.
Tas pats ir su žmonėmis. Pažvelkite, kaip skiriasi žmonės, gyvenantys dabar ir prieš šimtą ar tūkstantį metų. Net išvaizda, nekalbant apie sąmonės galimybes. Jei šiandien aš pasakočiau apie kabalos mokslą taip, kaip apie jį rašė Aristotelis ir Platonas, teigiantys, kad siela priklauso nuo to, kaip giliai kvėpuoja žmogus, iš manęs pasijuoktų. Įsivaizduokite, apie ką rašė didieji praeities mąstytojai?! – Kad giliu įkvėpimu ir iškvėpimu mes pripildome savo sielą. O juk jie iš tiesų manė, kad tai ir yra siela.
Šiandien šie didieji tos kartos žmonės, jei liktų savo lygmenyje, atrodytų kvaili berniukai, nes pastoviai besivystantis noras vysto ir žmones. Todėl mums negalima lygintis su praėjusiomis kartomis.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl išmirė dinozaurai?

Gamtos kataklizmai ir žmogaus vaidmuo

Kitaip išmirsime kaip dinozaurai

Komentarų nėra

Vaikas keičia šeimos likimą I d.

Auklėjimas, vaikai, Sveikata, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl kiekvienas vaikas šeimoje yra ypatingas ir skiriasi nuo brolių ir seserų?
Atsakymas. Tai priklauso nuo žmogaus paskirties, nuo užduoties, kurią turi atlikti gyvenime. Atsižvelgiant į tai, jis ima keletą savybių iš tėvo, motinos, galbūt iš senelio ir močiutės.
Paprastai paveldint atsižvelgiama į tris kartas. Taip pasiekiamas tinkamas savybių derinys, kuris taip pat priklauso nuo gyvenimo įvykių. Priklausomai nuo to, vaikas gali vystytis ir formuoti save.
Klausimas. Ar dvasinis komponentas, be tėvo ir motinos genų, skiriasi tarp vienos šeimos brolių ar ne?
Atsakymas. Dvasinis komponentas yra visiškai kitoks, juk jo šaknis kita. Nesvarbu, kad jie turi tą patį tėvą ir motiną. Vienas brolis gali turėti labai aukštą dvasinę šaknį, o kitas – labai „aukštą“ materialią šaknį. Negalima sakyti, kad jų dvasinės šaknys niekaip nėra susijusios, bet šis ryšys yra paslėptas ir neprieinamas mūsų tyrimams.
Klausimas. Ar naujo vaiko gimimas šeimoje kažkaip veikia jos esmę?
Atsakymas. Naujas vaikas visiškai pakeičia šeimos esmę, tarsi kiekvienas gimtų joje iš naujo. Vaikas keičia visą šeimos struktūrą, juk jis į šeimą pritraukia naują dvasinę jėgą ir ji pradeda elgtis kitaip. Galima pasakyti, kad jis pakeičia šeimos likimą.
Gyvūnų pasaulyje palikuonių atsiradimas taip pat daro jiems didelę įtaką, tačiau negalime to atsekti, nes gyvūnų patinas paprastai nedelsiant atsiskiria nuo patelės ir neturi nieko bendra su palikuonimis.
Po kurio laiko patelė irgi atsiskiria nuo vaikų ir nepalaiko jokio ryšio. Esmė ta, kad gyvūnai nevysto sielos, jie tik lydi žmogų, todėl jiems nebūdingi ilgalaikiai santykiai.
Klausimas. Kodėl būna nėštumo problemų, persileidimų?
Atsakymas. Paprastai persileidimas vyksta tada, kai nepakanka noro, poreikio eiti į kitą pakopą. Juk gyvenimas pirmiausia turi kilti iš noro. Ir jeigu jo nėra, tuomet nėštumas nutrūksta. Galbūt norint sukurti ypatingas būtybes reikia ypatingo noro, todėl jie negali daugintis. Svarbiausia čia – moters gyvybinė jėga.
Klausimas. Kodėl pastaruoju metu tiek daug nėštumo problemų, persileidimų, nevaisingumų?
Atsakymas. Galbūt tai šiuolaikinio jaunimo gyvenimo būdo ir netvarkingų seksualinių santykių pasekmė. Tai gadina moters gebėjimą pastoti. Juk moters kūnas labai subtiliai sutvertas ir prisijungia prie vyro. Jei ji turi vyrą, tuomet visos kūno sistemos prisitaiko prie jo.
Jei ji keičia vyrus, jos fiziologija susipainioja, ir tuomet kyla problemų.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 953

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė, I dalis

Genetinis žmonijos žemėlapis, I dalis

Dvasinis genas

Komentarų nėra

Kodėl grįžta nacizmas? I d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. JAV ir Europoje atgimsta nacizmas. Galima tik stebėtis, kaip įmanoma, kad šiandien kelia galvą nacizmas ir atvirai save afišuoja, o praėjusio šimtmečio trečiojo ketvirtojo dešimtmečio katastrofos, atnešusios žmonijai tiek kančių, tarsi nebūta. Kas iki šiol traukia žmones nacizmo ideologijoje ir leidžia jai vėl sugrįžti?
Atsakymas. Kalbant apie šiuolaikinį nacizmą, mums reikia nusiraminti, kitaip nieko negalėsime suprasti. Išgyvenimai tiesiog užtemdys mums protą. Jei iš tiesų norime išsiaiškinti, kas vyksta, reikia peržiūrėti gamtos dėsnius, pagal kuriuos vystosi žmonija. Ir tada galbūt suprasime, kodėl nacizmas visada pas mus sugrįžta.
Kabala aiškina, kad šio reiškinio šaknys glūdi žmogaus prigimtyje, t. y. egoizme, nore mėgautis bet kokia kaina kito sąskaita. Toks noras yra kiekviename iš mūsų ir jis nuolatos auga, apibrėždamas mūsų elgesį: norą mėgautis, valdyti, vystytis, viską pasiglemžti sau.
Šį norą turi visi žmonės, bet vienų bendruomenių ir tautų jis auga greičiau, kitų lėčiau, įgydamas įvairias formas ir charakterį.
Jei žiūrėsime į žmoniją bendrai, tai akivaizdu, kad technologiškai ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusi yra Europa. Visi suvokia, kad tai, kas vyksta Europoje šiandien, rytoj gali nutikti Afrikoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje.
Žmogaus egoizmas vystosi, versdamas mus kiekvieną kartą kurti naują progresyvią visuomenės santvarką. Taip nusileidome iš medžių ir įėjome į olas, paskui iš jų išėjome ir pasistatėme namus, susiskirstėme pagal profesijas, šeimyninius klanus, net į tautas bei valstybes.
Atsirado vergovinė santvarka, kuri iš pradžių buvo itin geidžiama ir progresyvi, vėliau ją pakeitė kitos pažangesnės santvarkos.
Egoizmas mumyse visą laiką augo ir reikalavo naujų tarpusavio santykių. Šie santykiai tarp žmonių vadinosi visuomenės sankloda arba santvarka. Tačiau jos visos priklausė nuo visąlaik augančio egoizmo.
Pasakyta, kad kūrinys sukurtas su bloguoju pradu, kuris visą laiką auga į vis didesnį blogį. Kiekvienas rūpinasi tik savo nauda, tačiau neturėdami išeities sudarėme įstatymus, kurie sukuria tam tikrą tvarką ir neleidžia atvirai ir grubiai naudoti egoizmo. Nustatome elgesio normas, statome kalėjimus kaip bausmę, o kaip atsvarą – kuriame mokyklas, švietimo sistemą, kultūrą.
Taip žmonių visuomenė vystosi, pereidama nuo vergovės prie feodalizmo, vėliau prie kapitalizmo. Kartu vystosi mokslas, visuomenės santvarka. Kapitalizmas suteikia žmogui santykinę laisvę. Daugiau nėra vergų, aristokratų ir monarchų.
Visą hierarchiją nustato tik pinigų kiekis ir kiekvienas turi galimybę prasigyventi! Matome, kad ir šiandien tai vyksta, pavyzdžiui, taip nutiko su Google ar Facebooko kūrėjais. Turėdamas sėkmingą idėją, žmogus gali pasiekti visuomenės viršūnę.
Tačiau kapitalizmas galų gale save peraugs, kaip ir viskas šiame pasaulyje, bei įgaus socializmo atspalvį, kaip atsitiko Skandinavijos šalyse, tam tikra prasme Prancūzijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Antrasis pasaulinis karas pastūmėjo pasaulį liberalizmo, pilnos laisvės link, kur kiekvienas gali daryti, ką nori.
Jei žmogus akivaizdžiai nekenkia visuomenei, tai gali daryti visa, ką panorėjęs. Nuo ankstesniųjų formų (vergovės ar feodalizmo) nuėjome labai toli. Mūsų dienomis įsiviešpatauja ultraliberalizmas, visko leistinumas. Kitaip tariant, egoizmui suteikta visiška laisvė veikti. Ir čia nebeaišku, ką toliau daryti.
Kartu su tuo kyla pramonės, finansų sistemos, kultūros, švietimo krizė. Viskas byra akyse. Iš švietimo sistemos lieka tik profesinis parengimas, bet niekas neugdo žmogaus. Degraduoja kultūra, griūva santykiai tarp tėvų ir vaikų, jauni žmonės nenori tuoktis ir kurti šeimų, dėl automatizacijos ir robotizacijos auga bedarbystė.
Mes tarsi netekome visų ryšių, kurie anksčiau mus siejo ir buvo būtini mūsų egzistavimui. Šiandien esu niekam niekuo neįsipareigojęs ir galiu daryti, ką norįs. Mes ne tai kad stovime sankryžoje, bet apskritai nematome kelio priešais save, čia ir yra problema. Tada ir paaiškėja, kad mūsų visuomenėje vėl atgimsta nacizmas, fašizmas.
Kodėl taip? Ar tai natūrali raidos tendencija? Kabalos mokslas teigia, kad mūsų pasaulis pasiekia visišką veikimo laisvę tam, kad kiekvienas galėtų padaryti išvadą, kad teisinga visuomenės forma – vienybė.
Taip tampame panašūs į globalią, integralią gamtą, kurioje visi lygmenys: negyvasis, augalinis ir gyvūninis susiję vienas su kitu ir tik žmogus su tuo nesusietas, mat jam duota galimybė pačiam užmegzti šį ryšį sąmoningai, suprantant.
Žmonija nenori įsiklausyti į kabalos mokslą, tad nežino, kur judėti. Pagal bendrą kūrinijos programą turime „tapti apvalūs“, kitaip sakant, susijungti tarpusavyje ir tapti gamtos dalimi.
Tačiau, jei mūsų prigimtis egoistinė, tai ir mūsų vienijimasis egoistinis. Jungiamės remdamiesi egoizmu ir tuomet išeina būtent nacistinis, fašistinis režimas, kuris nūnai šmėžuoja horizonte. Ir jis materializuosis, kaip tai kažkada įvyko Vokietijoje…

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 900

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes nekenčiame?

Skirtingos vienybės šaknys

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Komentarų nėra

Žmogus ir gamta

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kūrėjas paslėptas nuo žmogaus. Ar augalai, gyvūnai, negyvoji gamta jaučia Jį?
Atsakymas. Negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją Kūrėjas valdo nesuteikdamas jiems valios laisvės.
Tačiau jie mūsų sistemos dalis, įsijungia į žmogų, todėl verždamasis pirmyn žmogus kelia ir keičia negyvąjį, augalinį ir gyvūninį pasaulį.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą?

Gamtos kataklizmai ir žmogaus vaidmuo

Komentarų nėra

Už ką gamta baudžia mus? IV d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip žmonių tarpusavio santykiai gali paveikti ugnikalnį arba žemės drebėjimą? Ar vandenynas sužinos, kad žmonės jo krante ėmė geriau vieni su kitais elgtis, ir nurims?
Atsakymas. Juk mes visi – negyvoji gamta, augalai, gyvūnai ir žmonės – priklausome tai pačiai sistemai. Cunamius ir uraganus sukelia tos pačios jėgos, kurios valdo mūsų protą ir jausmus. Tik mūsų protas ir jausmai yra aukštesnėje pakopoje už jėgą, sukeliančią uraganus. Uraganas stiprus savo kiekybe, o žmogus – kokybe.
Jei žmogaus pakopoje artėjame vieni prie kitų, savo santykius pageriname „dešimčia gramų“, tai žemesnėje pakopoje susilpniname uraganą ne dešimčia gramų, bet dešimtis milijardų kartų. Jis jau nepadarys jokios žalos.
Juk tai bendra sistema: vienas lygmuo virš kito. Mes esame žmogiškajame, kokybės lygmenyje, o uraganas – negyvajame, kiekybiniame lygmenyje. Jo jėga kiekybė, o mūsų – kokybė, todėl žmogaus mintis gali sukelti arba nuraminti uraganus. Tačiau kol kas mes juos tik sukeliame…
Klausimas. Ar gali šimtas tūkstančių žmonių, stovinčių pakrantėje, savo minčių jėga sustabdyti artėjantį uraganą?
Atsakymas. Ne. Visų pirma, tam nereikia stovėti vandenyno pakrantėje. Svarbiausia, turime siekti vienybės, susivienyti – nusverti mumyse esančias blogio jėgas gėrio jėgomis. O tada visose žemiau mūsų esančiose pakopose: negyvojoje, augalijos ir gyvūnijos, taip pat bus atkurta pusiausvyra.
Klausimas. Išeitų, kad grėsmę kelia ne siautėjantis vandenynas, drebanti po mumis žemė ar besiveržiantis ugnikalnis? Ne į tai reikia kreipti mūsų minčių jėgą?
Atsakymas. Visai ne! Dėmesį reikia kreipti tik į save, taisyti savo santykius su kitais. Nors ir kaip fantastiškai, nerealiai, nemoksliškai tai atrodytų, bet veikia būtent šitaip.
Mums reikia išmokti valdyti savo mintis, norus ir ketinimus. Jei šito nedarome, jie iš karto krypsta į egoizmą, stengdamiesi gauti daugiau naudos sau ir labiau pakenkti kitiems.
Klausimas. Koks bus išsitaisęs ateities žmogus?
Atsakymas. Ateities žmogus išmoks palaikyti su kitais idealią pusiausvyrą. Taip, kad nei jis, nei kiti nebūtų aukščiau vieni kitų, bet visi būtų draugai, susiję gerais tarpusavio santykiais. Dėl to visa gamta bus pusiausvyra, tai vadinsis Rojaus sodu.
Klausimas. O kuo žmogus rūpinsis, atsibudęs rytą tokiame Rojaus sode?
Atsakymas. Sakoma, kad „pasaulis veikia pagal nesikeičiančius dėsnius“, ir gyvenime viskas bus taip pat. Bet žmogus rūpinsis pusiausvyra tarp savęs ir visos gamtos, taip pat ir žmonijos.
Klausimas. Ar bus gera gyventi, nenuobodu?
Atsakymas. Nesibaimink, bus ir jaudulio, tik ne dėl problemų, o dėl malonių dalykų. Užuot krimtęsis dėl iškvietimo į policiją, pas gydytoją ar į mokyklą dėl vaikų, būsi sujaudintas gero požiūrio į save.

Iš 2017 m. spalio 10 d. 911-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Už ką gamta baudžia mus? II dalis

Už ką gamta baudžia mus? III dalis

Komentarų nėra

Būsima santvarka – žmonijos vienybė

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar materialus darbas, kad prasimaitintum, sukurtas Kūrėjo tam, kad žmogus ištaisytų savo egoizmą, blogio pradą?
Atsakymas. Žinoma, Kūrėjo sukurtas materialus darbas progresavo žmogaus evoliucijos, artinančios mus prie išsitaisymo, procese.
Bet išsitaisyti – tai ne atlikti fizinį darbą. Vystydamiesi praėjome skirtingas visuomenines, politines, valstybines santvarkas, kad patektume į dabartinę būseną, kurią pasaulis patiria pirmąkart per visus egoistinio vystymosi tūkstantmečius.
Tačiau dabar jis artėja prie pabaigos. Pinigai pamažu netenka savo galios. Žmogaus darbas nuvertės, jo tiesiog neliks. Atitinkamai ims nykti žmonijos pasidalijimas į turtingus ir vargšus, stiprius ir silpnus, išnyks ribos ir hierarchijos.
Viskas, ką egoizmas sukūrė žmonių visuomenėje, suskaidęs ją į įvairiausias gradacijas, ims sklaidytis, praras savo reikšmingumą. Todėl darbo supratimas, jo svoris, būtinumas, visa, kas rėmėsi egoizmu, ims nykti.
Klausimas. Bet vargšai ir turtuoliai išliks?
Atsakymas. Ne. Dabar vyksta toks visuomenės sluoksniavimasis, kai visoje žmonijoje liks gal tik keli tūkstančiai turtingų žmonių, o visi kiti bus vargšai. Kitaip tariant, maža saujelė žmonių liks viršuje, o visi milijardai – apačioje. Bet žmonija taip gyventi negalės.
Kalbame ne apie socializmus, komunizmus, antagonizmus ir panašiai. Juk pati Gamta stums mus vienytis. Todėl žmonijos sluoksniavimosi būsenas ir išgyvename, kad suprastume, kad tam nėra vietos.
Pasak kabalos mokslo, gamta vers mus įsisąmoninti, kad kita santvarka – tai žmonių vienijimasis esant lygioms sąlygoms, nes nei pinigai, nei egoizmas, nei atlyginimas negali būti sėkmės etalonas.
Sėkmė patenka į visai kitą kategoriją. Ji sklinda ne pagal hierarchiją iš viršaus žemyn, o iš išorės į vidų. Tas, kuris daugiau dirbs dėl vienijimosi, iš gamtos gaus aukštesniąją energiją, ypatingą būseną, harmoniją, taps panašus į aukštesniąją Gamtą.
Šie žmonės iš tiesų taps dideli, galingi, turtingi. Bet tai įvyks tik tada, kai žmonija supras, kad tikrasis turtas – mūsų tarpusavio ryšys.
Žmogaus dėmesio centras persikels į vienijimosi darbą. Tai ir taps tikruoju darbu.
Klausimas. Bus vertinamas žmogaus laimingumas?
Atsakymas. Būtinai! Dar daugiau, liks aukštesnieji ir žemesnieji. Bet jie bus vertinami pagal naują kriterijų – indėlį į vienijimosi darbą.
Klausimas. Ar tada jie bus laimingesni?
Atsakymas. Ne tik laimingesni, bet ir labiau gerbiami. Dėl to bus didelė konkurencija.
Klausimas. Ar išliks kino pramonė, teatrai?
Atsakymas. Žinoma. Liks viskas, kas turės dvasinio potencialo. Įskaitant meną, atskleisiantį vidinius žmogaus polėkius. O visa kita egzistuos tiek, kiek reiks, kad aprengtų, pamaitintų mūsų fizinius kūnus ir suteiktų jiems pastogę.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas nedirba, tas valgo

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, I dalis

Kas trukdo būti laimingiems?

Komentarų nėra

Už ką gamta baudžia mus? III d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų laikais sparčiai vystosi „klimato inžinerija“. Tai reiškia, kad užuot kovojęs dėl aplinkos išsaugojimo, žmogus bando kištis į gamtos procesus ir naujausiomis technologijomis valdyti klimatą: vėsinti Žemės rutulį, keisti atmosferos sudėtį, vandenynų būklę ir pan.
Žmogus bando atkurti pusiausvyrą gamtoje šiuolaikinėmis technologinėmis priemonėmis. Ar tai atneš žmonijai gėrį, ar priešingai – didelį pavojų?
Atsakymas. Aišku, kad taip tenka mokėti už neteisingą savo reakciją: statyti atsparius drebėjimams namus, gintis nuo gamtos smūgių. Bet tai vis tiek nepadės, juk neteisingai elgdamiesi mes patys išprovokuojame šias gamtos katastrofas.
Reikia suprasti, kad žmogaus mintys ir norai yra aukščiausiame visų Visatos jėgų lygyje. Todėl vien savo mintimis, norais, ketinimais gamtai padarome didžiulę žalą.
Žmogus – negatyvios gamtos jėgos nešiotojas, nes vadovaujasi tik gavimo jėga, todėl turime save subalansuoti davimo jėga. Natūraliai kiekvieno žmogaus veikla nukreipta į naudos sau gavimą. Bet mums reikia išvystyti ir gebėjimą duoti. Tada tarp mūsų rasis pusiausvyra, ji iš žmonijos pereis į visą likusią gamtą.
Klausimas. Tarkime, kad pradėsime gražiai vienas su kitu elgtis ir tarp visų žmonių bei tautų įsivyraus meilė bei davimo savybė, visiška idilė. Kaip tai gali sustabdyti ugnikalnio išsiveržimą arba cunamį?
Atsakymas. Mūsų mintys ir norai – taip pat gamtos jėgos. Žmogus – gamtos dalis, jos vystymosi viršūnė. Kuo skiriamės nuo visų kitų gamtos dalių? Mokslu, intelektu, labiau išvystytais jausmais. Gal tie jausmai pikti, bet jie labiau išvystyti nei gyvūnų, dėl to ir vadinamės žmonėmis.
Problema ta, kad nenaudojame savo jėgų teisingai. Manome, kad galime gyventi instinktyviai, kaip gyvūnai, nepuoselėdami meilės artimui ir netirdami savo įtakos pasauliui. Bet tai neteisinga, juk priklausome žmogiškajam lygmeniui. O žmogus, visų pirma, – tai mokslas, protas, jausmai, pakeliantys mus į piramidės viršūnę.
Vadinasi, skirtingai nei visi kiti gamtos lygmenys: negyvasis, augalinis ir gyvūninis, instinktyviai įsijungiantys į bendrą sistemą, vadinamą „gamta“, žmogus save iš jos išskiria.
Turime užpildyti gamtos sistemą, įsijungdami į ją kartu su visais. Atkurdami jausmų, proto pusiausvyrą, neutralizuodami negatyvią savo egoizmo jėgą pozityvia jėga, užmegsime gerus ryšius su visomis kūrinijos dalimis.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. spalio 10 d. 911-o pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Už ką gamta baudžia mus? II dalis

Kas trukdo būti laimingiems?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai