Pateikti įrašai su Gamta žyme.


Pakeisti kito mintis

Dvasinis darbas

Klausimas iš feisbuko. Ar gali kabalistas pakeisti kitų žmonių mintis?
Atsakymas. Ne. Jis gali padėti žmogui pasikeisti, atvesdamas jį į tam tikrą aplinką ir duodamas pavyzdį.
Bet iš esmės kabalistas veikia kitus tik per aukštesniąją sferą, padėdamas pasijungti prie jos. Tada iš ten mums nusileidžia gėrį nešanti aukštesnioji energija, kuri suteikia mums pusiausvyrą ir parodo, kaip tinkamai elgtis, kad būtume darnoje su gamta.

Iš 2016 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – norų tvakytoja

Kas valdo smegenis

Nėra nieko stipriau už mintį, I dalis

Komentarų nėra

Su kovo 8-ąja!

Moters dvasingumas, Viena siela, Vyras ir moteris, Šventės
Brangios moterys!
Jūs nuostabi, ypatinga žmonijos dalis, simbolizuojanti pačią gamtos esmę. Jūs artimos jai, ir todėl klystate  mažiau nei mes. Jūs teisingesnės.
Jūs visiems dovanojate gyvenimą. Vyras gimsta iš moters. Jis myli moterį. Jis jai suteikia viską, ką turįs (jeigu tai tikras vyras). O moteris simbolizuoja visą pasaulio prigimtį.
Šiandien dar negalime tinkamai įvertinti to, kas yra moteris gamtoje, tačiau reikia suprasti, jog tai visa bendra kūrinija.
O vyras – tik padedanti jėga, skirta šiek tiek ištaisyti šį kūrinį savo atitinkamu dalyvavimu. Jeigu jis tinkamai save pozicionuos, t. y. pereis iš ketinimo dėl savęs prie ketinimo duoti (Kam? Moteriai.), tai tada visa gamta išsitaisys ir pasieks ramybę.
Tikėsimės, jog šitai įvyks, jei ne šiandien, tai rytoj.
Čia linkiu Jums, sau ir visiems vyrams didelės sėkmės!
Komentarų nėra

Kad laiko užtektų viskam

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

Klausimas. Koks ryšys tarp materialaus kelio ir dvasinio kelio?
Atsakymas. Nežinau, kas yra materialus kelias ir kas dvasinis kelias. Jie turi būti vienas kelias: kokio tikslo siekiu gyvenime, tuo keliu ir einu.
Dvasinis tikslas – atskleisti vieną, aukščiausiąją, valdančiąją jėgą. Vadinkite ją „Kūrėju“, „Dievu“ – kaip tinkami – tai nesvarbu. Geriausia – „Gamta “.
Jeigu išsirenku tokią jėgą, tai tada atmetu viską, lieka tik svarbiausi dalykai mano materialam egzistavimui, juk aš vis dėlto esu gyvūniniame kūne. Jam būtina maitintis, jis turi egzistuoti ypatingomis sąlygomis. Žmogui reikia buto, aptarnavimo, medicininės pagalbos ir t. t. Norint visa tai turėti reikia dirbti.
Išeitų, kad be darbo būtino, kad aptarnautum savo laikiną kūną, ir siekio atskleisti aukštesniąją jėgą, kad aptarnautum savo sielą, – man daugiau nieko nereikia.
Taip iš mano gyvenimo atsisijoja tūkstančiai visiškai nereikalingų ir tuščių veiksmų, pramogų, užsiėmimų. Jaučiuosi laisvas! Man viskam rasis laiko.
Pavyzdžiui, aš asmeniškai rengiuosi pamokai, skaitau, klausau, filmuojuosi TV laidose. Be rytinės pamokos, skaitau įvairias paskaitas, rašau straipsnius laikraščiams. Viskam yra laiko.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti Kūrėją?

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Komentarų nėra

Išmokti gyventi pusiausvyroje su gamta

Kabala, Krizė, globalizacija

Klausimas: Kas yra gamta ir ką reiškia būti pusiausvyroje su ja?
Atsakymas: Mes egzistuojame gamtos viduje. Mus veikia daugybė parametrų – temperatūra, slėgis, įvairūs svyravimai, bangos, radioaktyvumas ir kita. Mes turime išlaikyti pusiausvyrą su visais šiais gamtos reiškiniais.
Toks fizikos dėsnis: kūnas, palaikantis pusiausvyrą su supančia aplinka, yra pačios komfortiškiausios būsenos. Kai temperatūra, slėgis ar kiti parametrai šiek tiek pakyla – man blogai, šiek tiek nusileidžia – taip pat blogai.
Esu taip sukurtas, kad gamtoje galiu būti tam tikruose rėmuose, ir juose turiu tapti toks, kaip supanti gamta. Kitaip tariant, žiemą turiu apsirengti, kad išlaikyčiau kažkokią pusiausvyrą su ja. Vasarą – atvirkščiai. Ir taip toliau. Tai – kalbant apie mūsų matomą dalį.
Tačiau egzistuoja ir mūsų nematoma gamtos dalis. Ji susideda iš norų dėsnių, iš pageidautino mūsų vystymosi dėsnių, t. y. iš moralinių įstatymų. Žmogus turi atitikti ir juos, turi išlaikyti pusiausvyrą su šiais dėsniais.
Šių dėsnių neišmanome. Šiame pasaulyje laikome save tokiais gerais: teikiu kažkam labdarą, padedu vargšams, nieko neskriaudžiu, tvarkingai moku mokesčius, pervedu senutę per gatvę ir taip toliau – darau viską, ką tik įmanoma įsivaizduoti. Šito maža? Tai ne šiaip maža, tai visiškai neturi reikšmės, nes aš darau vien tai, ką galvoju ir suprantu savo egoistiniu protu.
Norėdamas daryti tai, kas iš tiesų reikalinga, turiu išstudijuoti pačią gamtą ir siekti jai prilygti. Tik šio vieno dėsnio – panašumo dėsnio turiu laikytis. Kiekvieną dieną keičiuosi, augu, tampu kitoks. Vadinasi, kasdien, nuolatos turiu taisyti, koreguoti savo pusiausvyrą su gamta.
Tam pirmiausia turime išstudijuoti, kokius reikalavimus mums kelia gamta arba Kūrėjas (nesvarbu, kaip  įvardinsime), kiek atitinkame ar neatitinkame šių reikalavimų, ir kaip siekti darnos su gamta.
Visa tai mums pasakoja kabalos mokslas: kas yra mus supanti gamta, kas esame mes, kiek neatitinkame gamtos, pagal kokius parametrus ir kaip siekti pusiausvyros su ja. Tai ir yra visas mokslas.

Iš 2011 m. liepos 31 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogiškoji teritorija

Žmonių vienybė tarsi pusiausvyros viršūnė

Ką reiškia būti Kūrėju?

Komentarų nėra

Gamta kraustosi iš proto

Filmai, klipai, Krizė, globalizacija

Video klipas rusų k.

Komentarų nėra

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Krizė, globalizacija, Platinimas

Kad pakiltume į naują egzistavimo lygmenį, privalome atlikti keletą veiksmų. Visų pirma turime pajausti, kad labiau priklausome vieni nuo kitų.
Ir iš tiesų dabar jaučiame, kad mūsų pasaulis tampa toks. Be to, turime išstudijuoti tokioje integralinėje sistemoje veikiančius dėsnius. Tokiu būdu realizuojame kabalos mokslą, jos rekomendacijas.
Iš vienos pusės palaikome tarpusavyje virtualius ryšius, kartais susitinkame netgi fiziškai. Iš kitos pusės studijuojame nūnai priešais mus atsiveriantį naują egzistavimo lygmenį − globalų ir integralų pasaulį, kuris diena iš dienos vis plačiau mums atsiskleidžia kaip teisingas ryšys tarp visų žmonių, visoje žmonių visuomenėje.
Suprantama, žinodami, kaip teisingai visa tai sujungti, galėsime labiau ištaisyta forma kurti ir šeimą, ir visuomenę, visas valstybes ir visą pasaulį. Ši mūsų tarpusavio priklausomybė padės mums! Ji dirbs mūsų naudai − juk mes sužinosime, kaip kiekvieną dalį panaudoti visų labui.
Iki šių laikų kabala buvo slepiama − juk jos visai nereikėjo. Bet dabar ji tapo absoliučiai būtina visiems, todėl privalome kiek galėdami greičiau platinti ją visame pasaulyje, kad žmonės pradėtų suprasti, jog gyvena naujoje realybėje! Mūsų neatitikimas šiam naujam pasauliui − visų mūsų problemų priežastis. Todėl verta kuo greičiau to išmokti, pagerinti savo būseną.
Jau artimiausiu metu mums teks išvysti, kaip visuotinė krizė apima pasaulį. Negalėsime tarpusavyje sudaryti nė vieno sandėrio, nė vieno susitarimo, jeigu nekreipsime dėmesio į šį globalų dėsnį. Problema ta, kad nei technikoje, nei medicinoje, nei socialiniuose tinkluose niekada nesame kūrę tokių integralių sistemų, nes pagal savo prigimtį esame individualistai. Todėl turėsime pakeisti visus tarp mūsų egzistuojančius ryšius.
Tikėsimės, kad greitai šito išmoksime ir sugebėsime tai įgyvendinti, kol Gamta neims mums rodyti mūsų su ja neatitikimo. Reikia ją aplenkti ir nelaukti, kol tai pasireikš problemomis ir kančiomis, revoliucijomis ir karais − kaip mūsų disbalanso ir disharmonijos su Gamta pasekmė buitiniame, bendražmogiškame, socialiniame, globaliniame ir ekologiniame lygmenyse. Tai kabalos mokslo paskirtis.
Iš to kyla daugybė pasekmių: naujas realybės suvokimas, naujas pasaulis, kurį atskleidžiame, jeigu žiūri į jį ne asmeniniu, egoistiniu žvilgsniu, o per savo ryšio su aplinkiniais prizmę.
Tikėsimės, kad mums pavyks išplėsti besidominčių ir užsiimančių šiuo mokslu apie naują pasaulį, naują išmatavimą žmonių ratą. Visiems kartu bus lengviau jį atskleisti ir atliksime tai greičiau visos žmonijos labui.
Mūsų Pasaulinėje kabalos akademijoje vyksta kasdieniniai užsiėmimai. Šios studijos laisvai prieinamos visiems ir verčiamos į visas pagrindines kalbas. Tikėsimės, kad vis daugiau žmonių imsis mokytis, o drauge ir platinti kabalos mokslą. Taip galėsime išspręsti daugybę problemų, egzistuojančių kiekvienoje valstybėje ir kiekvienoje tautoje.
Gamtos atžvilgiu galime eiti arba problemų kupinu keliu, arba geranoriško bendradarbiavimo keliu.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Dvasingumas – integrali sistema

Kilti šviesos greičiu

Komentarų nėra

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

Klausimas: Kaip mums didinti vienybės poreikį?
Atsakymas: Žmogus nieko nedaro šiaip sau,viskas tik iš būtinybės.
Turėtume užduoti sau klausimą, aiškiai priešais save nupiešti paveikslą: „Kur atskleidžiame Aukštesnįjį pasaulį? Kada jį atskleidžiame? Kame jį atskleidžiame? Kas yra Kūrėjas?”
Jeigu jūs atsakysite į šiuos klausimus, tai suvoksite, jog vidinis ryšys tarp mūsų ir yra vieninga siela, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, tai bendroji gamtos jėga, kuri jau dabar visus mus kartu veja susijungti, o mes priešinamės jai.
Visi žmonės pasaulyje taip jaučia. Pažiūrėkite, kokia priklausomybė, kas vyksta pasaulyje, kokie nenusakomi, netikėti gamtos reiškiniai. Ir visa tai, kad priverstų mus susimąstyti, suartėti, atsakyti į klausimą: „Ką gi turime daryti?”
Vis daugiau žmonių pasaulyje klausia: „Kodėl tai vyksta?” Galų gale šis „kodėl?” atves mus prie teisingo atsakymo: kad mes netapatūs gamtai, kad esame jos priešingi elementai.
Jeigu pajausime tai, jeigu nupiešime sau aiškų paveikslą, ir jis nuolatos bus priešais mus, jeigu kalbėsime apie tai, jeigu aiškinsimės vis daugiau jo aspektų, detalių, priklausomybių, tai palaipsniui įsijungsime į jį. Šis paveikslas gyvens tavyje, tu reikalausi, kad jis realizuotųsi tavyje.
Šis siekis,  kad jis realizuotųsi tavyje, šis vidinis ryšys tarp visų mūsų ir yra bendros sielos atvėrimas.
Pajutusio šį poreikį žmogaus siekis ir yra vadinamas „MAN”, kuris iššauks grąžinančią į šaltinį Šviesą (or makif).
Jeigu negalime sau teisingai pavaizduoti pasaulio sistemos kaip vientisos, uždaros, integralios schemos, kurioje visi esame mažais elementais, visiškai tarpusavyje susietais dantratukais, jeigu tai tavyje neatskleista ir neišreikšta visiškai aiškiai, kad yra būtent šitaip, tai, žinoma, susijungimo klausimas atrodo tik teorinis ir apskritai skamba kvailai, „pionieriškai”.
O šitai juk turi būti pajausta iš būtinybės, kitaip nepasiekiame tikslo, kitaip viskas veltui.
Mums paprasčiausiai būtina šiandien pasaulyje matyti šį paveikslą, kadangi pasaulis nesikeičia. Mes matome Aukščiausiąjį pasaulį ir mums atrodo, kad tai kažkas atskirta nuo mūsų pasaulio. Tačiau tai nėra atskirta! Tai giliau viduje esanti jo dalis – ten, kur mes visi sujungti tarpusavyje. Pirmajame ekrane (kaip kompiuteryje) mes išsklaidyti ir tu matai mūsų pasaulį. Giliau viduje esančiame ekrane tu jau matai mus tarpusavy susijungusius ir taip toliau – visus vis giliau viduje esančius ekranus.
Todėl ir dabar turime įsivaizduoti, kad viskas priklauso nuo to, kaip žiūrime į pasaulį. Jeigu iš tikro įsivaizduojame šį paveikslą ir norime nuo pirmojo ekrano pereiti prie antrojo – tai ir yra MAN kėlimas. Tai ir yra siekis judėti pirmyn. Tai ir yra tas judėjimas, kuris iš to antrojo ekrano pažadina man atsakomąjį, pritraukiantį ir ištaisantį spinduliavimą. Štai taip viskas vyksta.

Iš 2010 m. sausio 14 d. pokalbio per bendras vaišes

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti?

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Vienybė per meilę arba neapykantą

Komentarų nėra

Kartu be praradimų

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Iš antros pamokos Maskvoje

Ankstesniaisiais laikais kabalistams buvo labai sunku, nes jie ėjo asmeniniu keliu. Net sakoma, kad iš tūkstančio atėjusių mokytis žmonių tik vienas išvysta Šviesą.
Bet mūsų laikais dėl teisingai suorganizuotos aplinkos galime judėti beveik be netekčių – kelyje neprarasdami draugų.
Tai priklauso tik nuo to, ar pajėgsime tarpusavyje sukurti mūsų bendrą, išorinį troškimą. Todėl visų svarbiausia – tai „visuomenės malda“: kai mes visi kartu mėginame sujungti visus savo troškimus į vieną norą ir taip sužadintume vientisos, užpildančios visą erdvę jėgos veikimą, kuri mus vienytų ir egzistuotų tarp mūsų.
Atskleisti šią esminę, pagrindinę Gamtos Jėgą reiškia atskleisti Kūrėją, nes ji yra pirminė, o mes – jos kūriniai.
Kaipgi pažadinti šios Jėgos veikimą, kad ji mus „pagimdytų“, ištrauktų iš mūsų pačių į išorę, kad mes tarsi iš motinos įsčių išeinantys kūdikiai imtume be savęs jausti ir tai, kas vyksta už mūsų? Mums reikia prišaukti šią Jėgą, kad gimtume. Ji privers įsitemti ir mus, ir viską aplinkui, idant „išstumtų“ mus į Šviesą.
Tam ir reikalinga „visuomenės malda“ − visi kartu turime įsisąmoninti šią būtinybę. Ir, žinoma, tada pamatysime, pajausime viską, kas iš tiesų vyksta pasaulyje. Visas priežastis, visus veiksmus – mums iš karto viskas taps aišku. Ir pamatysime, kad patys gimėme, pajautėme naują pasaulį, nebetapatiname savęs su kūnu, o egzistuojame vienybėje su viena vienintele užpildančia visą erdvę Jėga.

Iš 2011 m. sausio 16 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne vien norėti

Malda prieš meldžiantis

Mūsų maldomis sukurtas pasaulis

Komentarų nėra

Gamtos programa

Filmai, klipai, Kūrėjas

Komentarų nėra

Nukreipk priemonę į tikslą, o tikslą į priemonę!

Krizė, globalizacija, Kūrėjas

Visa gamta: negyvoji, augalinė, gyvūninė, žmonės – yra prisijungusi prie Aukštesniosios jėgos, kuri suteikia gyvenimą ir viską valdo. Mes visi egzistuojame jos vieninteliame sumanyme. Būtent todėl mūsų pasaulis yra globalus, visos jo dalys sujungtos, kad visus veikia viena jėga ir mes visi susijungiame tarpusavyje per ją.
Visi įvykiai, vykstantys visiškai vienas nuo kito atskirtose žemės rutulio dalyse, susietos bendra gamtos jėga. Tarp jų nėra tiesioginio ryšio, todėl negalime jos atskleisti. Mes matome tik pasekmes, visuotino visų pasaulio dalių ryšio apraiškas, o pats ryšys realizuojasi per šią Aukštesniąją jėgą – vienintelę, kuri mus valdo. Todėl suvokti pasaulį galima tik atskleidus šią vienintelę valdančią jėgą.
Kaip kūnas turi smegenis, prie kurių prijungti visi organai, rankos, kojos – viskas sujungta su smegenimis ir iš ten valdoma, taip ir mes visi esame susiję su Aukštesniąja jėga, egzistuojančia gamtoje, išmintinga, jautria ir valdančia viską. Ta jėga vadinasi „Vienintelis“ Kūrėjas.
Jeigu ne ši Aukštesnioji jėga, mūsų niekas nesietų vienų su kitais. Dabar, kai ši jėga leidžiasi ir artinasi prie mūsų, mes juntame, kad prieš savo valią esame susiję tarpusavyje ir su ja. Mes juntame ne pačią jėgą, o jos artėjimo rezultatą – vis didesnę kiekvieno priklausomybę nuo visų ir nuo gamtos. Mums tai kelia rūpestį, nes mes nenorime būti susiję. Mums atrodė, kad materialiai pažengdami įgyjame nepriklausomybę nuo gamtos – namuose turėdami maisto šaldytuve, šildydami jį mikrobangų krosnelėje, susikurdami dirbtinį klimatą, interneto ryšį su visu pasauliu, mes pajusime visiškai apsisaugoję nuo gamtos. Tačiau juntame vis didesnę priklausomybę nuo gamtos – nes ji / Kūrėjas artinasi prie mūsų. Jei suvoksime Jo artėjimo, atskleidimo svarbą, kad patys priartėtume prie Jo – mes žiūrėsime į suartėjimą tarp žmonių, kaip į priemonę suartėti su Kūrėju. Nukreipk priemonę į tikslą, o tikslą į priemonę!
Dabar, kai Kūrėjas artinasi – mums blogai. Tad imkime ir pakeiskime tai! Kūrėjui artėjant jaučiame, kad mus per prievartą stumia vieną prie kito. Nagi suartėkime patys taip glaudžiai, kad Jis nusileistų tiesiog mūsų vidun ir užpildytų mus!

Iš 2011 m. sausio 13 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo charakteris“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Gyventi dviejuose nesusikertančiuose pasauliuose

Mūsų laukia tobulas gyvenimas!

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai