Pateikti įrašai su Gamta žyme.


Išsilaisvinti iš primestų tikslų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip maksimaliai tiksliai suformuoti sau tikslą?
Atsakymas. Kiekvienas formuluoja tikslą savaip. Man tikslas – arba ištirpti Gamtoje, arba praryti visą Gamtą, kas iš esmės yra vienas ir tas pats. Kitaip tariant, visiškai susilieti su Gamta tiek, kad aš ir ji taptume viena bendra visuma.
Drauge suprantu, jaučiu, tiesiogiai dalyvauju visur, kas vyksta joje, visuose pasauliuose, visoje pasaulėdaroje.
Klausimas. Ką daryti su išgalvotais, primestais tikslais? Kaip nuo jų išsilaisvinote savo gyvenime?
Atsakymas. Stengiuosi niekieno neklausyti. Kol radau kabalą, gyvenau kaip visi, užsiėmiau verslu, uždirbau pinigus, bet jau tada žinojau, kad tai nėra gyvenimo tikslas.
Mane kvietė pervažiuoti į Ameriką, į Kanadą, kur gyveno mano giminės ir tėvai. Tačiau net nemąsčiau apie tai, nes supratau – tai galas, mano gyvenimas taps įprasta miesčioniška būtimi. Todėl stengiausi atsitverti.
Klausimas. Jeigu žmogus jau klausia apie išgalvotus ir primestus tikslus, vadinasi, jis šitai jau jaučia?
Atsakymas. Taip. Bet vis tiek jame dar ilgai virs kova, kol jis rimtai neprisilies prie dvasinių sąvokų, kol jame nesusiformuos tikras paveikslas: tai – dvasinis pasaulis, o tai – žemiškas. Todėl pasakyta – „Netikėk savimi iki savo mirties dienos“, t. y. savo egoistinės mirties dienos.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

Klausimas, vedantis amžino gyvenimo link

Komentarų nėra

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманVisos gamtos dalys, išskyrus žmogų, geba tarpusavyje susikurti ypatingą ryšį, kurį gauna susijungus į vieną kūną, vieną norą, ir per jį veikti gamtą su didžiule jėga. Šis poveikis žymiai didesnis, negu uraganas, tornadas, atominis sprogimas, vulkano išsiveržimas ar cunamis.
Teigiama susijungimo jėga, kurią tarpusavyje galime sugeneruoti ir paveikti gamtą, pajėgi nuraminti visus gamtos kataklizmus, taip dažnai pasikartojančius paskutiniu metu ir griaunančius mūsų gyvenimo pamatus.
Viskas priklauso nuo to, ar suprasime pagaliau, kad esame viena iš gamtos formų, vienas iš jos lygmenų: negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogiškojo. Mes priklausome gamtai ir esame įtraukti į jos mechanizmą, o nesame virš jos. Būtent mes dėl savo neteisingo įsijungimo į gamtą naikiname ją blogais tarpusavio santykiais ir nenoru susivienyti.
Jeigu susijungsime ir skaitysimės vienas su kitu, tuomet galėsime tarpusavyje sukurti pozityvią, gerą jėgą, kuri išvaikys visus gamtos smūgius, besiartinančius mūsų link. Taip įvesime tvarką pasaulyje, juk viskas priklauso nuo aukštesniojo lygmens, iki kurio žmonija pajėgi pakilti, t. y. nuo minčių, suvokimo, noro lygmens.
Dėl to primygtinai rekomenduoju: susijunkime, susėskime kartu, pakalbėkime ir pagalvokime, kaip galime susijungdami paveikti visą tikrovę. Tai mūsų jėgoms, tad padarykime tokį bandymą ir pasitikrinkime kaip laboratorijoje. Manau, kad galėtume iš to daug išmokti: paveikti gamtą ir pamatyti jos reakciją.
Žinodami, kad rimtos bėdos nenumaldomai artinasi, pabandykime tapti jautresni gamtai ir elgtis su ja kaip su partnere. Gamta taip griežtai su mumis elgiasi, tarsi joje egzistuotų blogoji jėga, o iš tiesų gamta taip nori pažadinti mus, kad pradėtume su į ją reaguoti tinkamai.
Susisiekime vienas su kitu, sujunkime mūsų širdis ir paveiksime gamtą gerumo jėga: pamatysime, kaip nusiramins visi uraganai, tornadai, išsisklaidys gamtos mums ruošiami nauji smūgiai.
Mes visi priklausome vienam mechanizmui. Visa žmonija, iš esmės, yra susijusi su vienu gamtos vystymosi lygmeniu – žmogiškuoju. Mes jau supratome, kad esame integraliai susiję vienas su kitu, visiškai priklausomi. Tad susijukime tarpusavyje, nepriklausomai nuo to, kas kur yra: Majamyje, Šiaurės Karolinoje, Kuboje ar Dominykos Respublikoje.
Reikia suprasti, kad mes – viena žmonija, ir turime susivienyti bei su gailesčiu pripažinti, kad patys prisišaukėme tragiškas gamtos reakcijas. Tai turime daryti visi kartu, nesvarbu, kad gyvename toli nuo vietų, kurias užgriuvo stichinės nelaimės: Australijoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, kurios kol kas nepatyrė gamtos katastrofų.
Baisi grėsmė kyla visam mūsų Žemės rutuliui, tai duokime mūsų Žemei teigiamą jėgą – meilės jėgą, susijungimo, davimo vienas kitam jėgą. Tai būtina visai žmonijai, kur begyventų kiekvienas iš mūsų.
Tokiu būdu galime sušvelninti gamtos mums paruoštą negailestingą nuosprendį ir pradėti pagaliau gyventi puikų gyvenimą. Mūsų maža planeta pavirs rojaus sodu – vienais bendrais namais. Pasirūpinkime gėrio kupinais namais visiems.
Kuomet matau gamtos kataklizmus, vykstančius pasaulyje, tai meldžiuosi, kad žmonės suprastų, kad sudaro bendrą mechanizmą. Jeigu šis mechanizmas sujungtas geruoju, tai gėrio jėga galės numaldyti visus gamtos smūgius ir atneš mūsų pasauliui, Žemei, žmonijos visuomenei daug ramybės, tikrumo, leis harmoningai vystytis ir suteiks kiekvienam pasitenkinimą.
Mes galime susikurti pasakišką gyvenimą – viskas priklauso tik nuo mūsų! Susijukime ir pamatysime, kaip gamta nepaprastai tiksliai reaguoja į gerus mūsų tarpusavio santykius.
Sėkmės!

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, III d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, IV d.

Komentarų nėra

Pasaulio valdymo dėsnis, III d.

Krizė, globalizacija, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманEuropos kongresas „Ateitis prasideda čia“. Pamoka Nr. 1
Aukštesnioji jėga, Kūrėjas – tai bendras gamtos dėsnis, visų dalių susijungimo harmonija. Kuomet mes patys sukuriame tokį susijungimą nepaisant esamo atsiskyrimo ir atskleidžiame, kad šioje sistemoje veikia vienas bendras dėsnis, tai patiriame gamtos universalumą ir gauname iš jos visą gėrį, paruoštą žmogui.
Žmogaus užduotis – sujungti visas individualias, išskaidytas dalis, netgi prieštaraujančias ir nekenčiančias viena kitos. Būtent jų susijungime atsiskleidžia, kokia nuostabi yra vienybė. Tuomet tampa aišku, kad Kūrėjas specialiai paruošė šitą darbą, kad galėtume atskleisti gamtos integralumą.
Taip kiekvienas žmogus gali pajausti ypatingą, didingą gamtos savybę ir patirti visą jos jėgą, kuri vadinasi ,,Kūrėjas“.
Netgi mūsų kūno ląstelės, priklausančios gyvūniniam lygmeniui, jaučia visą kūną ir reaguoja į jo darbą. Tačiau mes kalbame apie aukštesnį supratimą ir pasiekimą: kiekviena „ląstelė“, tai yra kiekvienas atskiras žmogus gali patirti, suvokti visą bendrą gamtos sistemą, jos vidinį dėsnį ir pasijausti kaip pats Kūrėjas.
Pasaulis nesuvokia, kad kabalos mokslas aiškina gamtos dėsnius. Kuo toliau vystysis žmonija, nesilaikydama gamtos dėsnių, tuo stipresnių gausime smūgių, atitinkančių savo vystymosi lygmenį. Dėl to mūsų karta kenčia labiausiai, lyginant su prieš tai buvusiomis, ir dar labiau kentės. Juk gamta mus laiko privalančiais prisiimti visą atsakomybę.
Panašiai vyksta teisme: kuomet vaikas ką nors padaro negero, jam atleidžia. Paaugliui už tai jau duoda nedidelę bausmę, tačiau suaugęs žmogus baudžiamas visu griežtumu.
Dėl to ankstesnės kartos, net smarkiai nusikalsdamos jungimosi dėsniui, negaudavo neigiamos reakcijos iš gamtos. Mūsų karta turi atsakyti visu griežtumu, kaip suaugusieji.
Smūgiai galų gale prives žmoniją prie būtinybės mokytis tikrųjų gamtos dėsnių, apie kuriuos kalba kabalos mokslas. Kai tik pradėsime juos teisingai vykdyti, iš karto pamatysime, kokie jie naudingi visiems ir kokie geri.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, I dalis

Pasaulio valdymo dėsnis, II dalis

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Komentarų nėra

Aplenkiant likimo smūgius

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu mums tiktai atrodo, kad patys renkamės likimą, o iš tiesų jis iš anksto nulemtas, tai kaip ši programa valdo mano gyvenimą, kokiu būdu ji organizuoja visus įvykius?
Atsakymas. Tu egzistuoji toje programoje kaip pasyvus elementas. Jai nė nereikia tavęs valdyti, tu esi joje, kaip vienas iš tranzistorių procesoriuje. Per šį tranzistorių pereina įvairūs signalai, ir jam atrodo, kad jis gyvena savarankišką gyvenimą. Taip tu jauti savo asmeninį gyvenimą – kaip fragmentą iš bendro paveikslo.
Klausimas. Kaip man tokiu atveju teisingai žiūrėti į skirtingus savo gyvenimo įvykius – džiaugsmingus ir liūdnus?
Atsakymas. Gyvūnai reaguoja į viską instinktyviai, priklausomai nuo to, kokias savybes gavo iš programos. Dėl to jie negali turėti jokių savarankiškų reakcijų. Žmonių išsivystymas aukštesnis nei gyvūnų: veikiant sudėtingoms atminties sistemoms, jie pradėjo jausti jausmus, ir iš to susikūrė sau paaiškinimus apie tai, kas vyksta su jais gyvenime.
Gyvūnai reaguoja tik į esamas sąlygas: lietų, sniegą, pavojingo gyvūno pasirodymą. Žmonės pradėjo savo likimą sieti su skirtingomis gamtos jėgomis, dėl to pradėjo lenktis saulei, mėnuliui ir t. t. Jie pradėjo nešti aukas toms jėgoms, bandydami joms įsiteikti. Taip atsirado religijos.
Protėvis Abraomas taip pat gamino stabus, kol jam atsivėrė, kad tokiu būdu neįmanoma paveikti savo likimo. Religija suteikia tik psichologinę pagalbą. Žinoma, tai taip pat svarbu, tačiau ji nedaro jokios įtakos aukštesniosioms gamtos jėgoms.
Klausimas. Kaip galima paveikti aukštesniąsias jėgas?
Atsakymas. Žmogus egzistuoja gamtos jėgų viduje, yra jų veikiamas. Tačiau jeigu jis sužinos, į kokį tikslą jos jį veda, tai galės eiti jas lenkdamas. Ir jeigu jis pats darys veiksmus, dar iki to, kol šios jėgos jį paragins likimo smūgiais, tai galės pats savu noru judėti į numatytą jam tikslą.
Gamtos jėgos stumia kančiomis, veja pirmyn iš už nugaros, bet žmogus taip pat gali judėti ir savarankiškais veiksmais, stengdamasis eiti pirmyn.
Klausimas. Kaip sužinoti, į kokį tikslą stumia gamtos jėgos?
Atsakymas. Tuo užsiima kabalos mokslas. Jį studijuodamas žmogus sužino, kaip judėti į tikslą. Jis pamato viziją tos būsenos, kurioje turi atsidurti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą? I dalis

Mano likimas – žmonijos likimo dalis

Viską daro Jis, bet sprendžiu aš

Komentarų nėra

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, VI d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Iš pastarųjų gamtos kataklizmų gausos matome, kad žmogus į gamtą įneša betvarkės. Tačiau į gamtą priimta žiūrėti kaip į negyvą sistemą ir manoma, kad jai darome tik „mechaninę“ žalą.
O Jūs sakote, kad priežastis glūdi aukštesniame lygmenyje – netinkamuose žmonių tarpusavio santykiuose?
Atsakymas. Svarbiausia problema – pamatyti save gamtos viduje, o ne už jos, kaip dabar mums atrodo. Esame atsakingi už gamtą – už namus, kuriuose gyvename. Mus apgyvendino name su daugybe neaiškių mygtukų. Paspaudėme kažkurį, ir staiga mūsų link artėja uraganas, kitą mygtuką – kyla cunamis, gaisras. Paspaudėme trečią ir matome, kad viskas puiku…
Ir ką gi daryti? Žmonija tarsi nelaimingas vaikas sėdi šiame namelyje vidury miško ir nežino, kaip elgtis. Taigi, turime teisingai augti, kad taptume laisvi.
Kai žmogus iš savo namų išeina į mišką ar kalnus, jis sako, kad „išėjo į gamtą“, o tai yra neteisingas požiūris. Tarsi iš savo namų jis eitų į gyvūnų namus. Bet gamta yra taip pat ir jo namai! Turime liautis žiūrėję į gamtos integralumą kaip į kažką, esantį ne mumyse.
Turime pajausti, kad esame gamtoje, veikiame ją, o ji veikia mus, bet mūsų tarpusavio ryšys neteisingas, todėl žmogus turi pasikeisti.
Negyvasis, augalijos ir gyvūnijos pasaulis su gamta yra harmonijoje instinktyviai. Ir žmogus taip pat turi būti visiškoje harmonijoje su visa gamtos sistema, nepaisant to, kad jo prigimtis – priešinga.
Jei norime pakilti virš gyvūninio lygmens, patys turime išugdyti savyje teisingą požiūrį į gamtą: pajausti, kad esame integralioje sistemoje ir išmokti patys būti joje integralūs santykiais su negyvuoju, augalijos, gyvūnijos pasauliu ir visa žmonijos sistema.
Turime sukurti žmonijos sistemą tais pačiais principais, pagal kuriuos gamtoje egzistuoja negyvoji, augalijos ir gyvūnijos sistemos. Tai yra turime išmokti iš gamtos, kaip sukurti žmonijos sistemą, nes baigėme vystytis gyvūniniame lygmenyje ir augame toliau. Čia, vidiniame žmogiškajame lygmenyje, turime pradėti užpildyti savo nišą.
Žmogaus uždavinys – išmokti iš gamtos būti su ja susietam. Gamta mums demonstruoja, kaip visi jos elementai yra tarpusavyje susiję. Šis ryšys matomas visuose lygiuose.
Kyla klausimas: kaip žmogus gali įsijungti į šią sistemą, kad teisingai jaustų aplinką ir su ja mainytųsi: gautų ir duotų. Kitaip tariant, kaip būti su ja toje pusiausvyroje, kurioje yra visos kitos gamtos dalys: negyvasis pasaulis, augalai ir gyvūnai, instinktyviai papildantys vieni kitus.
Mums atrodo, kad jie naikina ir žudo vienas kitą, bet tai tik mūsų egoistinė vaizduotė. Iš tiesų, jie instinktyviai saugo teisingą pusiausvyrą, kurios reikalauja bendrasis gamtos dėsnis.
O žmogaus šis dėsnis neįpareigoja, mes turime veikti sąmoningai. Gyvūnus valdo instinktai, o žmogus pats turi stengtis išlaikyti pusiausvyrą su gamta.

Iš 2017 m. rugsėjo 6 d. pokalbio apie klimato kataklizmus

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Už ką gamta baudžia mus? II dalis

Komentarų nėra

Pasaulio valdymo dėsnis, I d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманEuropos kongresas „Ateitis prasideda čia“. Pamoka Nr. 1
Mūsų tikrovė visiškai dėsninga ir, pasak kabalos mokslo, valdoma tik vieno Aukštesniosios jėgos, vadinamos „Gamta“, dėsnio. Šią Aukštesniąją jėgą dar vadiname Kūrėju, nes ji tikrai sukūrė visą pasaulį. Šios jėgos prigimtis – veikti savo kūrinių labui, kitaip tariant, ji yra absoliučiai gera. O to nematome tik todėl, kad nesuprantame Kūrėjo.
Kabalistai, t. y. žmonės, tyrinėjantys Aukštesniąją gamtą, atskleidžia jos absoliutų gerumą. Ir net paprasti gamtos tyrinėtojai mato, kad nors vieni gyviai minta kitais, visa tai paklūsta ypatingiems dėsniams ir tarnauja bendram visų kūrinių vystymuisi.
Šiuolaikinis mokslas atskleidžia gamtos globalumą bei integralumą ir visų jos dalių tarpusavio ryšius. Niekas negali ištrūkti iš šios integralios sistemos rėmų, taip kaip sveikame žmogaus kūne visos ląstelės ir sistemos veikia harmoningai, šitaip ruošdamos jį aukštesniam tikslui, esančiam aukščiau kūniškojo egzistavimo. Šį dėsnį aptinkame visose gamtos formose ir lygiuose.
Išeitų, kad šių dėsnių žinojimas – sėkmingo mūsų egzistavimo sąlyga. Juk jei negyvoji materija, augalai ir gyvūnai veikia instinktyviai, t. y. girdi gamtos nurodymus ir juos vykdo nesąmoningai, tai žmogaus atveju tai daug sudėtingiau.
Nežinome, kaip elgtis. Mūsų instinktai nepakankamai stiprūs, kad vadovaudamiesi tik jais, užsitikrintume, jog elgiamės teisingai.
Visa tai todėl, kad žmogus – visuomeninė būtybė, dėl to ir kyla visi sudėtingumai. Juk ten, kur yra visuomeninė santvarka, instinktai nebeveikia. To gamta nebereguliuoja.
Valgio, sekso, šeimos poreikį daugmaž suprantame, mums tai nesukelia problemų. Bet visuomenės klausimuose, t. y. turto, valdžios, žinių noruose mes labai susipainiojame. Vidiniai instinktai nesako, kaip teisingai elgtis.
Valgio, sekso, šeimos norai priskiriami gyvūniniam lygmeniui, todėl dėl jų galime kliautis savo prigimtiniais instinktais, būdingais ir kitiems gyvūnams.
Tačiau grynai žmogiškų norų atveju turime rasti teisingą vystymosi kryptį, kitaip ir pinigai, ir valdžia, ir žinios tampa visų mūsų nelaimių priežastimi. Būtent dėl gerai išvystyto savo proto išrandame ginklus, kuriais vieni kitus naikiname…
Per visą ilgametę savo istoriją žmogus vystėsi instinktyviai, kaip gyvūnas. Egoizmas nuolat instinktyviai stūmė mus pirmyn, todėl viskas buvo gana paprasta. Juk vystymasis buvo natūralus, pakopinis, nuo vienos santvarkos prie kitos: vergovinė, feodalinė, kapitalistinė – priklausomai nuo to, kiek paaugdavo egoizmas.
Tačiau dabar atėjo laikas, kai egoizmas baigė vystytis ir nustojo būti evoliucijos varikliu. Jis tarsi prisipažįsta, kad priaugo savo ribas ir toliau nebėra kur. Todėl viską apima sąstingis: mokslą, gamybą; jauni žmonės nebenori tuoktis ir gimdyti vaikų. Juntamas bendras nuovargis, nes žmogus jaučia, kad neranda atsakymo į pagrindinį klausimą: „Dėl ko gyvenu?“
Juk visus praėjusius amžius žinojome, kur link vystomės, egoizmas nereikalavo daugiau nei buvo galimybių. Poreikiai buvo visiškai realūs: gera šeima, profesija, vaikai, pinigai – pagal šiuos poreikius ir vystėmės. Tačiau dabar mūsų noro mėgautis linijinis augimas baigėsi, štai kur problema.
Iš esmės, šis procesas prasidėjo jau prieš penkis šimtus metų, Ari laikais: noras liovėsi augti, jis pradėjo „apvalėti“. Visos noro dalys: negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta išsivystė iki tam tikro lygio ir turi pradėti tarpusavyje teisinga forma jungtis.
Taigi, dabar turime jungtis. Jei mes teisingai tarp savęs susivienysime, pasieksime davimo – Kūrėjo savybę, todėl tarpusavyje atskleisime bendrąją Gamtos jėgą. Ši jėga atsiskleidžia teisinguose, ištaisytuose santykiuose tarp mūsų.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vokietijos kongreso 1-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta neišmokys blogo

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Komentarų nėra

Kodėl išmirė dinozaurai?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl reikėjo, kad dinozaurai egzistuotų šimtus milijonų metų? Ar kabalistas žino, kodėl jie išmirė?
Atsakymas. Visa negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus palaipsniui keičiasi į aukštesnes formas. Todėl savo laiku išnyko senieji paparčiai ir kiti augalai, išmirė įvairūs gyvūnai. Net mineralai, ir tie pasikeitė. Remiantis tyrimais, galima nustatyti, kiek kokiam akmeniui milijonų metų. Visa tai vyksta natūraliai.
Tas pats ir su žmonėmis. Pažvelkite, kaip skiriasi žmonės, gyvenantys dabar ir prieš šimtą ar tūkstantį metų. Net išvaizda, nekalbant apie sąmonės galimybes. Jei šiandien aš pasakočiau apie kabalos mokslą taip, kaip apie jį rašė Aristotelis ir Platonas, teigiantys, kad siela priklauso nuo to, kaip giliai kvėpuoja žmogus, iš manęs pasijuoktų. Įsivaizduokite, apie ką rašė didieji praeities mąstytojai?! – Kad giliu įkvėpimu ir iškvėpimu mes pripildome savo sielą. O juk jie iš tiesų manė, kad tai ir yra siela.
Šiandien šie didieji tos kartos žmonės, jei liktų savo lygmenyje, atrodytų kvaili berniukai, nes pastoviai besivystantis noras vysto ir žmones. Todėl mums negalima lygintis su praėjusiomis kartomis.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl išmirė dinozaurai?

Gamtos kataklizmai ir žmogaus vaidmuo

Kitaip išmirsime kaip dinozaurai

Komentarų nėra

Vaikas keičia šeimos likimą I d.

Auklėjimas, vaikai, Sveikata, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl kiekvienas vaikas šeimoje yra ypatingas ir skiriasi nuo brolių ir seserų?
Atsakymas. Tai priklauso nuo žmogaus paskirties, nuo užduoties, kurią turi atlikti gyvenime. Atsižvelgiant į tai, jis ima keletą savybių iš tėvo, motinos, galbūt iš senelio ir močiutės.
Paprastai paveldint atsižvelgiama į tris kartas. Taip pasiekiamas tinkamas savybių derinys, kuris taip pat priklauso nuo gyvenimo įvykių. Priklausomai nuo to, vaikas gali vystytis ir formuoti save.
Klausimas. Ar dvasinis komponentas, be tėvo ir motinos genų, skiriasi tarp vienos šeimos brolių ar ne?
Atsakymas. Dvasinis komponentas yra visiškai kitoks, juk jo šaknis kita. Nesvarbu, kad jie turi tą patį tėvą ir motiną. Vienas brolis gali turėti labai aukštą dvasinę šaknį, o kitas – labai „aukštą“ materialią šaknį. Negalima sakyti, kad jų dvasinės šaknys niekaip nėra susijusios, bet šis ryšys yra paslėptas ir neprieinamas mūsų tyrimams.
Klausimas. Ar naujo vaiko gimimas šeimoje kažkaip veikia jos esmę?
Atsakymas. Naujas vaikas visiškai pakeičia šeimos esmę, tarsi kiekvienas gimtų joje iš naujo. Vaikas keičia visą šeimos struktūrą, juk jis į šeimą pritraukia naują dvasinę jėgą ir ji pradeda elgtis kitaip. Galima pasakyti, kad jis pakeičia šeimos likimą.
Gyvūnų pasaulyje palikuonių atsiradimas taip pat daro jiems didelę įtaką, tačiau negalime to atsekti, nes gyvūnų patinas paprastai nedelsiant atsiskiria nuo patelės ir neturi nieko bendra su palikuonimis.
Po kurio laiko patelė irgi atsiskiria nuo vaikų ir nepalaiko jokio ryšio. Esmė ta, kad gyvūnai nevysto sielos, jie tik lydi žmogų, todėl jiems nebūdingi ilgalaikiai santykiai.
Klausimas. Kodėl būna nėštumo problemų, persileidimų?
Atsakymas. Paprastai persileidimas vyksta tada, kai nepakanka noro, poreikio eiti į kitą pakopą. Juk gyvenimas pirmiausia turi kilti iš noro. Ir jeigu jo nėra, tuomet nėštumas nutrūksta. Galbūt norint sukurti ypatingas būtybes reikia ypatingo noro, todėl jie negali daugintis. Svarbiausia čia – moters gyvybinė jėga.
Klausimas. Kodėl pastaruoju metu tiek daug nėštumo problemų, persileidimų, nevaisingumų?
Atsakymas. Galbūt tai šiuolaikinio jaunimo gyvenimo būdo ir netvarkingų seksualinių santykių pasekmė. Tai gadina moters gebėjimą pastoti. Juk moters kūnas labai subtiliai sutvertas ir prisijungia prie vyro. Jei ji turi vyrą, tuomet visos kūno sistemos prisitaiko prie jo.
Jei ji keičia vyrus, jos fiziologija susipainioja, ir tuomet kyla problemų.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 953

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė, I dalis

Genetinis žmonijos žemėlapis, I dalis

Dvasinis genas

Komentarų nėra

Kodėl grįžta nacizmas? I d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. JAV ir Europoje atgimsta nacizmas. Galima tik stebėtis, kaip įmanoma, kad šiandien kelia galvą nacizmas ir atvirai save afišuoja, o praėjusio šimtmečio trečiojo ketvirtojo dešimtmečio katastrofos, atnešusios žmonijai tiek kančių, tarsi nebūta. Kas iki šiol traukia žmones nacizmo ideologijoje ir leidžia jai vėl sugrįžti?
Atsakymas. Kalbant apie šiuolaikinį nacizmą, mums reikia nusiraminti, kitaip nieko negalėsime suprasti. Išgyvenimai tiesiog užtemdys mums protą. Jei iš tiesų norime išsiaiškinti, kas vyksta, reikia peržiūrėti gamtos dėsnius, pagal kuriuos vystosi žmonija. Ir tada galbūt suprasime, kodėl nacizmas visada pas mus sugrįžta.
Kabala aiškina, kad šio reiškinio šaknys glūdi žmogaus prigimtyje, t. y. egoizme, nore mėgautis bet kokia kaina kito sąskaita. Toks noras yra kiekviename iš mūsų ir jis nuolatos auga, apibrėždamas mūsų elgesį: norą mėgautis, valdyti, vystytis, viską pasiglemžti sau.
Šį norą turi visi žmonės, bet vienų bendruomenių ir tautų jis auga greičiau, kitų lėčiau, įgydamas įvairias formas ir charakterį.
Jei žiūrėsime į žmoniją bendrai, tai akivaizdu, kad technologiškai ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusi yra Europa. Visi suvokia, kad tai, kas vyksta Europoje šiandien, rytoj gali nutikti Afrikoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje.
Žmogaus egoizmas vystosi, versdamas mus kiekvieną kartą kurti naują progresyvią visuomenės santvarką. Taip nusileidome iš medžių ir įėjome į olas, paskui iš jų išėjome ir pasistatėme namus, susiskirstėme pagal profesijas, šeimyninius klanus, net į tautas bei valstybes.
Atsirado vergovinė santvarka, kuri iš pradžių buvo itin geidžiama ir progresyvi, vėliau ją pakeitė kitos pažangesnės santvarkos.
Egoizmas mumyse visą laiką augo ir reikalavo naujų tarpusavio santykių. Šie santykiai tarp žmonių vadinosi visuomenės sankloda arba santvarka. Tačiau jos visos priklausė nuo visąlaik augančio egoizmo.
Pasakyta, kad kūrinys sukurtas su bloguoju pradu, kuris visą laiką auga į vis didesnį blogį. Kiekvienas rūpinasi tik savo nauda, tačiau neturėdami išeities sudarėme įstatymus, kurie sukuria tam tikrą tvarką ir neleidžia atvirai ir grubiai naudoti egoizmo. Nustatome elgesio normas, statome kalėjimus kaip bausmę, o kaip atsvarą – kuriame mokyklas, švietimo sistemą, kultūrą.
Taip žmonių visuomenė vystosi, pereidama nuo vergovės prie feodalizmo, vėliau prie kapitalizmo. Kartu vystosi mokslas, visuomenės santvarka. Kapitalizmas suteikia žmogui santykinę laisvę. Daugiau nėra vergų, aristokratų ir monarchų.
Visą hierarchiją nustato tik pinigų kiekis ir kiekvienas turi galimybę prasigyventi! Matome, kad ir šiandien tai vyksta, pavyzdžiui, taip nutiko su Google ar Facebooko kūrėjais. Turėdamas sėkmingą idėją, žmogus gali pasiekti visuomenės viršūnę.
Tačiau kapitalizmas galų gale save peraugs, kaip ir viskas šiame pasaulyje, bei įgaus socializmo atspalvį, kaip atsitiko Skandinavijos šalyse, tam tikra prasme Prancūzijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Antrasis pasaulinis karas pastūmėjo pasaulį liberalizmo, pilnos laisvės link, kur kiekvienas gali daryti, ką nori.
Jei žmogus akivaizdžiai nekenkia visuomenei, tai gali daryti visa, ką panorėjęs. Nuo ankstesniųjų formų (vergovės ar feodalizmo) nuėjome labai toli. Mūsų dienomis įsiviešpatauja ultraliberalizmas, visko leistinumas. Kitaip tariant, egoizmui suteikta visiška laisvė veikti. Ir čia nebeaišku, ką toliau daryti.
Kartu su tuo kyla pramonės, finansų sistemos, kultūros, švietimo krizė. Viskas byra akyse. Iš švietimo sistemos lieka tik profesinis parengimas, bet niekas neugdo žmogaus. Degraduoja kultūra, griūva santykiai tarp tėvų ir vaikų, jauni žmonės nenori tuoktis ir kurti šeimų, dėl automatizacijos ir robotizacijos auga bedarbystė.
Mes tarsi netekome visų ryšių, kurie anksčiau mus siejo ir buvo būtini mūsų egzistavimui. Šiandien esu niekam niekuo neįsipareigojęs ir galiu daryti, ką norįs. Mes ne tai kad stovime sankryžoje, bet apskritai nematome kelio priešais save, čia ir yra problema. Tada ir paaiškėja, kad mūsų visuomenėje vėl atgimsta nacizmas, fašizmas.
Kodėl taip? Ar tai natūrali raidos tendencija? Kabalos mokslas teigia, kad mūsų pasaulis pasiekia visišką veikimo laisvę tam, kad kiekvienas galėtų padaryti išvadą, kad teisinga visuomenės forma – vienybė.
Taip tampame panašūs į globalią, integralią gamtą, kurioje visi lygmenys: negyvasis, augalinis ir gyvūninis susiję vienas su kitu ir tik žmogus su tuo nesusietas, mat jam duota galimybė pačiam užmegzti šį ryšį sąmoningai, suprantant.
Žmonija nenori įsiklausyti į kabalos mokslą, tad nežino, kur judėti. Pagal bendrą kūrinijos programą turime „tapti apvalūs“, kitaip sakant, susijungti tarpusavyje ir tapti gamtos dalimi.
Tačiau, jei mūsų prigimtis egoistinė, tai ir mūsų vienijimasis egoistinis. Jungiamės remdamiesi egoizmu ir tuomet išeina būtent nacistinis, fašistinis režimas, kuris nūnai šmėžuoja horizonte. Ir jis materializuosis, kaip tai kažkada įvyko Vokietijoje…

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 900

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes nekenčiame?

Skirtingos vienybės šaknys

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Komentarų nėra

Žmogus ir gamta

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kūrėjas paslėptas nuo žmogaus. Ar augalai, gyvūnai, negyvoji gamta jaučia Jį?
Atsakymas. Negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją Kūrėjas valdo nesuteikdamas jiems valios laisvės.
Tačiau jie mūsų sistemos dalis, įsijungia į žmogų, todėl verždamasis pirmyn žmogus kelia ir keičia negyvąjį, augalinį ir gyvūninį pasaulį.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą?

Gamtos kataklizmai ir žmogaus vaidmuo

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai