Klausimas. Visi Senovės Babilono gyventojai garbino daugybę dievų. Kas yra daugdievystė?
Atsakymas. Politeizmas – natūralus žmogaus elgesys. Matome, kad ir šiandien išlikę tokie tikėjimai, ypač Rytuose.
Iš Abraomo prasidėjo judaizmas, krikščionybė ir islamas. O visa kita grindžiama daugdievyste, kitaip tariant, daugybės dievų egzistavimu, daugybe neva įvairiausių gamtos jėgų, kurių kiekvienai priskiriamas koks nors ypatingas poveikis gamtai ir žmogaus likimui.
Klausimas. Galima sakyti, kad kiekvienas iš mūsų – stabmeldys? Kitaip sakant, jeigu žmogus neranda vienintelės jėgos, stovinčios už visos materijos, vadinasi jis stabmeldys?
Atsakymas. Nemanau, kad taip sudieviname tas jėgas. Juk stabmeldžiai nebuvo kvailiai, jie tiesiog matė, kad yra itin priklausomi nuo skirtingų gamtos savybių, tačiau neįstengė jų sujungti draugėn. Ir mes negalime.
Buvo manoma, kad lietaus dievas, saulės dievas, nakties dievas, dienos dievas ir t. t. – tai didelės gamtos jėgos, nuo kurių žmogus visiškai priklauso ir reikia joms paklusti, palaikyti su jomis gerą ryšį. Juk be to, kad žmogus sudievino gamtą, jis jautė savo priklausomybę nuo jos.
Komentaras. Žmonės tikėjo, kad egzistuoja tam tikros jėgos, jas galima pamaloninti, ir geriausia per įvairius žynius, kurie išmano, ką tiksliai daryti.
Atsakymas. Taip. Įsivaizduokite neišsilavinusį, tamsų valstietį. Jam geriau atiduoti grūdų maišą bet būti tikram, kad jau nebeturės jokių problemų nei su derliumi, nei su sausra, nei su upių išsiliejimu.
#258892

Iš 2019 m. birželio 24 d. TV laidos „Izraelio tautos vystymosi sisteminė analizė“

Klausimas. Ką reiškia valdyti savo likimą, ir ar apskritai jį galima valdyti?
Atsakymas. Žmogus valdo savo likimą įvairiais būdais: asmeniškai, viešai, per valstybę, ekonomiką, politiką ir kt.
Jei suprastume, kad viskas paleidžiama tik aukštesniosios Šviesos, aukštesniosios jėgos ir tik tam, kad išvystytų mus tiek, kad ją pajaustume, atskleistyme savyje, susilietume su ja, tai tuo daugiau pastangų dėtume, siekdami prilygti aukštesniajai jėgai, ir tuo geresniu keliu judėtume jos link.
Tuomet visi jos poveikiai mums nebus suvokiami kaip neigiami, skausmingi, verčiantys keistis, jie bus teigiami, pageidaujami ir geri. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į vystymosi jėgas.
Klausimas. Tad kabalistas žino, kokius dalykus gali pakeisti savo gyvenime, o kokių ne?
Atsakymas. Iš dalies, taip.
Klausimas. Ir todėl jis nesikiša ten, kur negali nieko pakeisti?
Atsakymas. Priešingai, jis „kišasi“ absoliučiai visur. Esmė ta, kad jis turi dalyvauti visuose veiksmuose, visur, kur pasireiškia gamtos jėgos.
Bet drauge jis iš anksto žino, ką gali pakeisti. O ko negali pakeisti atžvilgiu taip pat yra aktyvus veiksmas, nes jis susilaiko. Tačiau remdamasis visa gama, visais įmanomais kišimaisis į save, į gamtą, visuomenę, šeimą ir t. t., jis žino, kaip elgtis, kaip dabar tinkamai surinkti gamtos jėgas, derinti jas ir leisti šiam deriniui veikti.
Bet vėlgi, nepaisant to, gyvename pasaulyje, kuriam reikia rimto ištaisymo, kiekvienas iš mūsų pereina rimtus išbandymus ir patiria didelį spaudimą. Turime patirti visas klaidas savo kailiu, kaip sakoma: „Nėra teisuolio, kuris nebūtų prasižengęs “. Ir tik po to, kai praeiname visas prasižengimo būsenas, galime pasiekti teisuolio būseną.
Kitaip tariant, teisuolis – tas, kuris daug prasižengė, bet šiandien supranta visas priežastis ir pasekmes to, kas su juo nutiko, ir priklausomai nuo to, kiek pasimokė iš savo klaidų, jau gali būti teisuolis.
Negali būti, kad žmogus yra geras, teisingas, išmintingas, jei nepatyrė priešingų būsenų. Ir tik tiek, kiek suklydo, gali būti dabar teisus.
#245546

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar likimas nulemtas?

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Kaip nebūti žaisliuku likimo rankose?