Pateikti įrašai su gavimas žyme.


Šviesos gavimo suvokimas

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tai, ką mes, žmonės, šiandien gauname, visa tai – nekontroliuojami procesai? Manyje yra noras gauti, kuris ateina iš išorės, aš net nežinau, iš kur man kyla mintys ir norai. T. y. aš neturiu jokios pasirinkimo laisvės?
Atsakymas. Natūralu.
Komentaras. O vėliau mes turime įgyti jėgą, kuri neleidžia gauti, kontroliuoja mano norus. Ji vadinasi „ekranas“.
Atsakymas. Gebėjimą kontroliuoti save suteikia ypatingas veiksmas, kai galiu atsiriboti nuo Kūrėjo, nutraukti tiesioginį ryšį su Juo, nutraukti Jo nurodymus, kuriuos aš instinktyviai vykdžiau. Aš manau, kad dabar to negaliu padaryti. Aš darau tokį veiksmą, kuris vadinasi „apribojimas“ (cimcum), juo tarsi atkertu save nuo Kūrėjo.
Ir tik tiek, kiek galiu susilieti su Jo veiksmais, juos vykdyti, vadovaudamasis noru būti panašus į Jį, – tik tiek aš galiu gauti. T. y., kaip Jis duoda, aš taip gaunu, ir nieko negaliu padaryti, aš vis tiek esu gaunantis, tačiau mano gavimas įgauna visai kitą formą, kai aš nusprendžiu, kad man to reikia tam, kad tapčiau panašus į Kūrėją.
Jei Kūrėjas duoda, skleidžia iš Savęs, tai aš duodu jam tuo, kad aš po apribojimo atveriu save tam tikru būdu ir gaunu iš Jo malonumą aiškiai suprasdamas, kad tai darau būtent norėdamas suteikti malonumą Jam. T. y. iš esmės – prieš savo valią.
Klausimas. Vadinasi, aš slepiu Kūrėjo šviesą, t. y. malonumą nuo savo noro gauti.
Šviesa pastovi, kaip saulė, ji visada veikia, duoda. Ir jei aš turiu ekraną, galimybę, kontroliuoti šviesos srautą, tai aš ją slepiu nuo savo noro gauti. Tai ir yra sąmoningas Kūrėjo atskleidimas?
Atsakymas. Taip, o vėliau, kai aš save atveriu, tai jau vadinama sąmoningu šviesos gavimu arba ypatingu ryšiu su Kūrėju.
#248163

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsitraukti į kūrimo programą

Kelias į galutinę būseną

Atskleisti Kūrėją ne dėl savęs

Komentarų nėra

Malchut siekis tapti savarankiška

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkime, aš gaunu ir net nejaučiu iš ko, manęs tai nedomina. Kaip gyvūnas, kuriam kažką duodi ir kuriam nerūpi, kas tu.
Tačiau šviesa taip vysto malchut, kad staiga paskutinėje stadijoje ji pradeda suprasti, kas jai duoda, ir nori tapti tokia, kaip Kūrėjas?
Atsakymas. Taip. Priešingai savo pirminiam norui. Norėdama tai padaryti, ji turi atsisakyti prieš tai atliktų veiksmų. Todėl ji iš viso nustoja gauti ir tokiu būdu kažkiek prilygsta Aukštesniajai jėgai, kuri neturi noro gauti. Tada prasideda jos vystymasis, padiktuotas visai kitų impulsų. Malchut nusprendžia tapti savarankiška, kitaip – jos nėra.
Jei ji tiesiog gauna ar nustoja gauti, kaip vyksta keturiose tiesioginės šviesos stadijose, tai ji veikia visiškai laikydamasi tiesioginės šviesos nurodymų. Todėl tai ir vadinasi „keturios tiesioginės šviesos stadijos“.
Kada gi ji gali tapti savarankiška? Tik jei priešinasi šviesai. Kaip priešinasi? Ji sutinka su visais veiksmais tik tada, kai pati leidžia šviesai save paveikti. Tiek, kiek ji gali apsisaugoti nuo šviesos įtakos ir pasielgti taip, kad pirmiausia užkirstų kelią jos veikimui ir tik po to leistų jai veikti, tai parodo malchut savarankiškumą, jos supratimą apie Kūrėją, pritarimą Jo veiksmams.
Tai yra, aš riboju savo nesavarankiškumą, nustoju būti gyvūnu ir tampu žmogumi. „Žmogus“ hebrajų kalba „Adomas“, nuo žodžio „panašus“ į Kūrėją. Tiek, kiek aš galiu atsiriboti nuo nesąmoningo gyvūninio gavimo ir padaryti save sąmoningu gavėju, vadinuosi Žmogumi.
Tai jau absoliuti kontrolė, supratimas to, ką aš darau, Kūrėjo savybių pasireiškimas manyje.
#248137

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Pažinti daiktų esmę per raides

Kabalos mokymasis, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia pažinti daiktų esmę per raides?
Atsakymas. Pirma, tam reikia analizuoti kiekvieną raidę, iš kokių elementų ji sudaryta.
Jeigu nesigilinant į detales, tai kiekviena raidė atstovauja tam tikram deriniui šviesos Chohma ir šviesos Chasadim, gavimo ir davimo, jų varijavimo ir abipusio sutapimo tarpusavyje.
Kitaip sakant, kiek aš galiu atiduoti dėl to, kad kažką gaučiau? Arba atvirkščiai, kaip aš galiu gauti, ir kiek man už tai reikia atiduoti? Tai skirtingi dalykai, nors atrodo vienodi. Priklauso nuo to, kas yra priekyje.
Antra, raidės negali bet kaip stovėti šalia viena kitos. Yra raidžių, kurios negali būti šalia, jos išsidėsto pagal tam tikrą seką.
Raidės vaizduoja šviesą. Pagal dvasinės sistemos sandarą yra penkios sfiros: keter, chochma, bina, zeir anpin ir malchut. Iki binos vidurio nėra raidžių, yra tiktai abstrakti aukštesnioji šviesa.
O pradedant nuo binos vidurio ir toliau aukštesnioji šviesa jau įeina į kelim (indus), į norus. Todėl binos apatinėje dalyje yra devynios raidės, zeir anpine – devynios, keturios – malchute. Iš viso 22 raidės.
Jų negali būti daugiau ar mažiau, nes toks kiekis sfirų nuo binos iki malchut, t. y. kiekviena sfira atitinka tam tikrą raidę. Be to, skirtinguose lygiuose sfiros gali būti žymimos skirtingomis raidėmis.
Dar yra penkios papildomos raidės (manzepah), kurios dedamos žodžio gale ir iki galo užbaigia visą vystymąsi iš viršaus į apačią.
Pagal gematriją (skaitinę raidės reikšmę) pirmos devynios raidės nuo alef iki tet – tai vienetai, nuo jud iki cadik – dešimtys, o paskutinės keturios raidės kuf, reiš, šin, tav – šimtai.
#244839

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ivritas – raktas į suvokimą

Ivritas – Aukštesniųjų pasaulių melodija

Raidės – dvasinio indo atspindys

Komentarų nėra

Kova su pačiu savimi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKas iš tikrųjų siekia pradėti dirbti dėl Kūrėjo, kad susilietų su Juo savybių panašumu, įeitų į Kūrėjo rūmus, tas ne iš karto gauna tokią galimybę. Tikrina jį, – galbūt jis turi kitų norų be noro susilieti su Kūrėju. O kaip tikrina žmogų, ar jis turi tik vieną norą? Sukuria jam kliūtis tuo, kad duoda pašalinių minčių ir atsiunčia jam pašalinių žmonių, kad sutrukdytų, kad mestų jis savo kelią ir eitų gyvenime kaip visi. (Baal Sulamas, „Šamati“, 70 straipsnis)
Baal Sulamas rašo, kad gamtoje viskas suvokiama per susidūrimą. Gyvenimas – tai kova, tik ne su kuo nors kitu, o su pačiu savimi. Jeigu žmogus teisingai tai supranta, tada viskas einasi normaliai.
Viskas priklauso nuo to, kaip susikoncentruoti į tai, suprasti, kad pasaulyje viešpatauja dvi jėgos: gavimo ir davimo. Gavimo jėga – tai mūsų didžiulis egoizmas. O davimo jėgos mumyse nėra. Mes turime palaipsniui vystyti ją. Tai nėra paprasta.
Dėl to mums reikia kažkaip sąveikauti grupėje, stengiantis suartėti tarpusavyje. Mes to nenorime. Būtent tame taške, kai aš jaučiu, kad nenoriu, bet per jėgą stumiu save suartėti su draugu, aš turiu kreiptis į Kūrėją ir prašyti Jo duoti man galimybę to panorėti. Jeigu aš nepasitraukiu iš kovos, o pagaunu save ir pasilieku tame, aš galiu įgauti pusiausvyrą vidurinėje linijoje.
Klausimas. Kas yra pašalinės mintys?
Atsakymas. Tai bet kokios mintys, kurios nukreiptos ne į susiliejimą su Kūrėju, ne į panašumą su Juo, ne į davimo savybę.
#241815

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvysti Kūrėją geru ir kuriančiu gėrį

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Rasti pusiausvyros tašką

Komentarų nėra

Dvasinio kilimo etapai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPirmasis dvasinio darbo etapas – įsisąmoninti darbą dešimtuke. Svarbiausia, kad kiekvienas palaikytų savo dešimtuką, ir neleistų niekam prarasti grupės, Kūrėjo, kelio didumo, mūsų ypatingo likimo kaip didžiulės dovanos svarbos.
Ir tai tikrinama per nuopuolį, kai nejaučiame pripildymo, tačiau esame pasirengę likti „duoti, kad duotum“ (Chafėc chėsėd) būsenos.
Kitaip tariant, visko netekau, „paskutinių marškinių“, tačiau nejaučiu jokio trūkumo. Nėra – tai nėra, yra – tai yra, stengiuosi laikytis tokios „dietos“, kai džiaugiuosi tuo, ką gaunu ir nereikalauju daugiau. Kaip pasakyta: „Chasidas – tas, kuris patenkintas tuo, ką turi.“ Džiaugsmas – tai Chasadim Šviesos, mažos būsenos ženklas.
Jei man niekas nešviečia ir negaunu jokio pripildymo, tai man irgi gerai. Suvokiu tai, kaip iš aukščiau duotą galimybę patikrinti dėl ko tai darau. Ar esu Chasadim, mažos būsenos? Jei esu nepatenkintas ir reikalauju pripildymo, keikiu tamsą, vadinasi, nepasiekiau mažos būsenos.
Iš tikrųjų nesu tamsoje, juk Šviesa užpildo visą pasaulių sistemą. Aukštesnioji Šviesa – tai gailestingumas, Chasadim, ir tik aš jos nejaučiu. Todėl visas darbas prasideda pasiekus būseną Chafėc chėsėd. Tai jau tikėjimas, kas kad nevisiškas, kur bus Chochma švytėjimas, o kol kas tik Chasadim.
Ir tikrinama ji tuo metu, kai Šviesa išeina, ir jaučiame tamsą savo gaunančiuose noruose. Ar galime sutikti su tuo, kad daugiau mums nieko nereikia – tik likti kelyje, prilipti prie draugų ir Kūrėjo nepaisant tamsos?
Kitaip tariant, dirbame „naktį“, išrenkame teisingą kryptį, kad „padarytume sau Ravą ir nusipirktume draugą“, kasdien būtume pamokose. Toks santykis į visas būsenas, per kurias mus veda Kūrėjas, bus teisingas savo darbo patikrinimas.

* * *
Pirmiausia pasiekiame mažą būseną Chafėc chėsėd, davimas dėl davimo, Chasadim. O paskui šios Chasadim Šviesos viduje gauname Chochma švytėjimą, kad perduotume ją kitiems. Norint duoti kitiems, mums reikia išjudinti savo pačių ACHAP.
Kitiems perduodame Chasadim, taisydami juose duodančiuosius norus, tačiau tam mums būtina išnaudoti savo gaunančius norus. Mūsų ACHAP viduje atsiskleidžia Chochma Šviesa, o iš jo žemesniosios pakopos GE viduje perduodame Šviesą Chasadim. Tai reiškia, kad „kraujas virsta pienu“.

* * *
Visas savo jėgas turiu perduoti dešimtukui, kad atvesčiau draugus į vienybę. Iš jų imu jų norus, Kūrėjo didumą, tikslo didumą, kaip pasakyta: „Tegu žmogus padės artimui.“ Niekas negali padėti pats sau. Kiekvienas pavieniui gali pasiekti Chafėc chėsėd būsenos, davimą dėl davimo tik viename taške ir ne daugiau.
O toliau jis turi vystyti save dešimtuko atžvilgiu, atvesdamas juos į būseną, kai draugai neturi jokių trūkumų. Mes susiję tarpusavyje tik dėl tarpusavio davimo. Nieko nenoriu sau, tačiau turiu duoti kitam, ir todėl atveriu savo gaunančiuosius norus dėl davimo ir leidžiu draugui duoti man.
Pavyzdžiui, kai atvažiuodavau pas mamą jos aplankyti, visuomet sakydavau, kad esu alkanas, kad ji galėtų mane pavaišinti ir gauti malonumą. Man tai ne gavimas, juk žinojau, kad ji nori mane pavaišinti labiau nei aš noriu valgyti, ir turiu jai suteikti tokią galimybę.
Taip ir tarp draugų, juk kitaip mes neišvystysime vienas kito. Pasakyta: „Eikite ir užsidirbkite vienas iš kito.“ Niekas negali uždirbti pats už savęs.
#240080

Iš 2019 m. sausio 24 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Pasidaryk sau Ravą ir nusipirk sau draugą“

 

Komentarų nėra

Dvasinio darbo pradžia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo. Tikėjimu tai vadinama dėl to, kad jo nepateisina mano dabartinės, materialios juslės, tame nore, su kuriuo gimiau.
Tačiau iš viršaus gaunu tokį švytėjimą, kuris išlaiko mane vadinamosios „tikėjimo“ būsenos ir leidžia dirbti nepaisant to, kad nejaučiu aukštesnės pakopos.
Aš ir pats nenoriu jos jausti, nenoriu dirbti dėl savo malonių pojūčių, tapdamas jų vergu, bet siekiu pakilti virš jų, aukščiau savo prigimties. Ir todėl prašau duoti man tikėjimo jėgą.
Nepaisant to, kad nematau, negirdžiu, nesuprantu, kaip veikia davimo jėga, tačiau noriu veikti pagal jos dėsnius, kad ji įsivilktų į mane.
Šio pasaulio žmonės yra visur vedami gavimo jėgos, nukreipiami savo noro mėgautis ir nesąmoningai paklūsta jam kaip lėlės, užmautos ant lėlininko rankos. O aš noriu apsirengti kitą Jo ranką, kuri vadinasi tikėjimu, kad ji imtų mane valdyti, apimtų visą mano protą ir širdį.
Tačiau taip darydamas nepalieku savo ankstesniosios prigimties. Noriu jausti ją ir palyginti, kaip viena prigimtis skiriasi nuo kitos, kad dirbčiau tikėjimu aukščiau žinojimo. Turėsiu protą ir tikėjimą, jis bus aukščiau proto, kitaip tariant, davimo jėga valdys gavimo jėgą. Žinosiu ir suprasiu, kaip veikia davimas ir imsiu pats jį nukreipti. Kontroliuosi jį.
Tikėjimu tai vadinama todėl, kad nereikalauju žinoti, kaip veikia davimo jėga, tenoriu, kad ji pranoktų gavimo jėgą.
Todėl visas dvasinis darbas prasideda nuo to, kad įgyju tikėjimo jėgą, davimo jėgą virš gavimo jėgos, kuri vadinasi žinojimu. Tuo pat metu lieku protingu žmogumi, neskraidau padebesiuose tarsi eičiau vien tikėjimu ir būčiau pasirengęs bet ką atiduoti. Niekam nesu pasirengęs, visiškai realiai žiūriu į daiktus. Tikėjimas aukščiau žinojimo remiasi realia jėga, dar galingesne nei gavimo jėga.
Dirbu su pilnai įjungęs jausmus ir protą, su savo aplinka, su visu pasauliu, tačiau pagal naują metodą, keisdamas darbo stilių. Taip prasideda dvasinis darbas.
#235385

Iš 2018 m. spalio 22 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Davimo mokslas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Amžinas gyvenimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra amžinas gyvenimas?
Atsakymas. Amžinas gyvenimas – tai būsena, kai to, ko nori, dabar turi, ir tuo pat metu priešais tave atsiveria kitos, tobulesnės būsenos.
Mūsų pasaulyje nesuprantame, ką reiškia tobulybė, jeigu ji keičiasi, mat tobulybė turi būti nuolatinė. O dvasiniame pasaulyje tobulybė visąlaik keičiasi, nes ji grįsta ne davimu, o gavimu. Būtent čia slypi nesibaigiantis, nepraeinantis judėjimas tobulybės link.
#233394

Iš 2018 m. birželio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Įgyti amžiną gyvenimą

Harmoningo gyvenimo priemonė

Tobulybė

Komentarų nėra

Tarp dviejų pasaulių

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманDvasinis pasaulis priešingas mūsų pasauliui. Viskas, kas mūsų pasaulyje teigiama, ten neigiama, ir atvirkščiai. Šį priešingumą reikia išauginti savyje ir tuomet jis taps lygus mūsų pasauliui kaip dvi linijos: kairė ir dešinė.
Kairioji linija – tai mūsų pasaulis, egoizmas, kuris vis labiau augs ir vystysis, o mums bus aišku, kaip jį tinkamai išnaudoti dėl altruistinio pasaulio. Juk altruistiniame pasaulyje vystomasi tik remiantis mūsų egoizmu, iš šio pasaulio.
Puoselėdami savyje aukštesniojo pasaulio savybę, drauge vystome savyje mūsų pasaulį tiek, kad imame geriau suprasti jo prigimtį, pagrindą, jo būtinumą, ir todėl egzistuojame dviejuose pasauliuose. Niekur neišeiname iš šio pasaulio, nenuplaukiame į jokias išgalvotas būsenas – priešingai, labai tvirtai stovime ant žemės ir galva „siekiame dangaus“, tačiau būtina vienu metu būti dviejuose pasauliuose. Kaip pasakyta: „Vienas priešais kitą sukūrė Kūrėjas.“
Egzistuojame tarp dviejų savybių: davimo ir gavimo. Be to, gavimo savybė mumyse prigimtinė, o davimo savybę kuriame patys aukščiau gavimo.
Gryna davimo savybė – tai Kūrėjas. Mes tarsi iš gavimo sukuriame davimą, keičiame jį pasitelkę ketinimą. Tačiau noras lieka egoistiniu noru, o ketinimas keičia jo kryptį, jo esmę.
#232989

Iš 2018 m. birželio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Aš“ – tarp dviejų magnetų

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Dviejų jėgų pasaulis

Komentarų nėra

Kam ir ką duoda kabalistas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Norint duoti, reikia turėti kam ir ką duoti. Kaip kabalistas sprendžia šią problemą? Kam ir ką jis duoda?
Atsakymas. Kai kabalistui atsiranda galimybė duoti, jis mato, kad ši galimybė egzistuoja tik Kūrėjo atžvilgiu. O kur Kūrėjas? Pasirodo, kad viskas aplink jį – tai Kūrėjas. Tad nėra problemų duoti.
Kūrėjas tikslingai parodo žmogui, kur ir kaip reikia duoti, veikti, tęsti Jo norą toliau. Žmogus tampa „Kūrėjo ranka“.
Duoti Kūrėjui – tai duoti žmonėms. Pirmiausia – tai metodikos, kaip priartėti prie Kūrėjo platinimas – geriausia, ką galima daryti ir žmonėms, ir Kūrėjui. Taip įduodi jiems į ranką galimybę gauti aukštesniąją Šviesą, gausą, užpildyti save ir Kūrėją.
Klausimas. Tačiau tokią galimybę turi tik vienetai. O jeigu žmogus nedėsto kabalos, ir šalia jo nėra draugų, su kuriais galėtų realizuoti metodiką, ką jam duoti?
Atsakymas. Tada jis neturi galimybės niekur judėti. Žmogus turi šalia turi turėti bendraminčių, geriausia – dešimtuką.
Klausimas. Sakykime, aplink mane yra keletas žmonių ir aš jiems pasakoju apie Kūrėją. Tai reiškia, kad jiems duodu?
Atsakymas. Ne, greta tavęs turi būti žmonės, su kuriais drauge realizuoji metodiką. Padėsite kits kitam kurti bendrą tinklą, kurį Kūrėjas ims užpildyti. O jūs, priimdami iš Jo, imsite Jį užpildyti.
Klausimas. Vadinasi, draugų grupėje vienybė ir yra davimas?
Atsakymas. Žinoma. Mes kartu sukuriame dvasinį indą, kuri užpildo Kūrėjas, o jūs į jį gausite pripildymą, su ketinimu duoti Kūrėjui.
#233738

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gauti, kad galėtum duoti

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Užpildyti vienam kito norus

Komentarų nėra

Rinkis pats: gimti ar mirti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisi esame uždaryti šiame pasaulyje it povandeniniame laive, iš kurio neišeisi: arba nužudysime vieni kitus, arba kiekvienas anuliuos savo egoizmą, ir tada povandenis laivas išsiplės ir virs nauju pasauliu.
Iš pradžių ta vieta atrodo siaubinga, tamsi, ankšta. Bet jeigu anuliuosime savo egoizmą, Malchut, ir jos atžvilgiu padidinsime Biną, tai tamsi, spaudžianti vieta virs motinos įsčiomis.
Paskui ji dar labiau išsiplės virsdama ištisu pasauliu. Juk mes Malchut pridedame prie Binos savybių, nuo ko Bina išsiplečia neribotai apimdama visą tikrovę. Imame kūrybingai naudoti Malchut ir Binos jėgas, Malchut prilygindami Binai. Malchut tapdama panaši į Biną 620 kartų duoda daugiau.
Siauroje, spaudžiančioje vietoje randu priešingą sau valdžią, kuri reikalauja iš manęs paklusti, anuliuoti savąjį ego. O aš negaliu to atlikti, šaukiu, meldžiu, tačiau galiausiai vis dėl to randu tam jėgų. Anuliuodamas save davimo jėgos atžvilgiu, matau, kokia ta jėga gera.
Iki tol nemačiau jos gėrio. Man atrodo, kad duoti – nieko gero, ir gera vien gauti. Bet neturėdamas išeities atsidūręs siauroje, tamsioje, siaubingoje vietoje, tarsi gyvas palaidotas žemėje, nusprendžiu pasikeisti, kad išeičiau į naują pasaulį.
Juk kapas – tas pats, kas gimda. Suvokiu ją kaip kapą, kol nerandu ten Binos jėgų ir nesusitapatinu su ja. Ir tuomet ji virsta motinos įsčiomis.
Tame kape turiu dešimt minučių, kol neuždusiu be oro. Vienintelė išeitis – kuo greičiau rasti Binos jėgą ir paversti kapą gimda. Reikia įdėti visas jėgas, kad rastum, jog „Nėra nieko kito tik Kūrėjas“, kuris atvedė mane į šią būseną ir slepiasi jos viduje. Turiu užmegzti su Juo ryšį, kad pradėčiau naudoti norą duoti ir taip vystyčiausi naujame pasaulyje.
#232799

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. pamokos pagal „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai teisuolis mieste

Ne tikėtis, o veikti!

Ką taisyti?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai