Pateikti įrašai su gėris žyme.


Mūsų pasaulis – žaidimo pasaulis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra gėrio įsikūnijimas mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje nėra gėrio įsikūnijimo, kaip ir blogio, nes tiek gėris, tiek blogis yra dvasinės, nuo mūsų paslėptos savybės.
Mūsų pasaulis – tai itin žema būsena, visiškai atitolinta nuo dvasinio pasaulio. Čia vyksta mažos fluktuacijos (pliusas – minusas), kad šiek tiek pasižaistume. Kaip kad vaikui leidžiama žaisti smėlio dėžėje, taip ir mes žaidžiame, ne daugiau.
Gerai, jei iš smėlio imame statyti kažką panašaus į tai, ką daro suaugusieji. Tai jau tam tikras priartėjimas prie reikiamo darbo. O visas likęs pasaulis ir to nedaro.
Sukurti grupę – svarbiausia, tai vienintelis teisingas veiksmas, kurį galime atlikti, kad tarpusavyje sukurtume dvasinį indą, sielą. Ją surenkame dalimis. Tarkime, grupėje yra dešimt žmonių, ir mes imame jausmais ir protu jungtis tarpusavyje tokia kombinacija, kuri, kaip mums atrodo, ir yra pilna dvasinė konstrukcija.
#233430

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesidrovėkite žaisti

Gyva Aukštesniojo pasaulio kopija

Dėl ko sukurtas šis pasaulis?

Komentarų nėra

Gėris ir blogis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Blogis – tai geros jėgos nebuvimas ar ypatinga, gerai jėgai priešinga substancija?
Atsakymas. Tai ypatinga substancija, priešinga gerai jėgai. Jos jokiu būdu nereikia slėpti, gražinti ar kažką su ja daryti.
Reikia teisingai dirbti su blogiu, saugoti jį, ant jo kurti gėrį. Ir tuomet skirtumas dar gėrio ir blogio sukurs tokių skirtumų potencialą, kuris padės atskleisti Kūrėją.
#233515

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Blogis – pasaulio pagrindas

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Gėris ir blogis

Komentarų nėra

Egoizmas nebesislepia

Egoizmo vystymasis, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulio tautų santykis su Izraelio tauta – tai Izraelio tautos vidinės būsenos projekcija. Netgi pasaulio tautų egoizmas nulemtas tuo, kad Izraelis neištaisytas. Jei Izraelio tauta išsitaisytų, tai pasaulyje neliktų jokio blogio. Visos tautos persismelktų gerąja šio išsitaisymo jėga, ir to jiems pakaktų.
Izraelio tautai krentant vis žemiau, auga antisemitizmas. Ir ypač dabar, kai atėjo laikas išsitaisyti, o to nedarome. Mūsų noras mėgautis jau subrendo taisytis ir nebesislepia.
Egoizmas atsiskleidžia kaip reikalaujantis taisytis, o mes vietoj to įspiriame jį vidun, ir todėl iš pasaulio tautų pusės atskleidžiame neapykantą. Nors patys šią neapykantą sukūrėme savyje, ir todėl atskleidžiame ją išorėje. Pasaulyje nėra jokio blogio. Visas blogis kyla iš mūsų, ir tuomet matome jį priešais save.
Visas pasaulis – mano savybių projekcija. Todėl, kaip galiu iš kieno nors reikalauti tapti geru? Turiu išsitaisyti, kad manyje būtų gėris ir tuomet išorėje nebus nieko blogo, tik gėris.

Iš 2018 m. vasario 7 d. pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo augimo priežastis

Tai, ką brangina Kūrėjas

Kiekvienas turi išsitaisyti pats!

Komentarų nėra

Dykuma III d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vidinė dykuma – ar ši būsena būdinga kiekvienam žmogui?
Atsakymas. Yra žmonių, kurių egoistinis noras išsivystė tiek, kad jie pradeda jausti nepasitenkinimą savo gyvenimu.
Tai toks jausmas lyg žmogus būtų dykumoje. Jis nori patikrinti, kodėl taip vyksta? Ar čia yra koks nors tikslas, aukštesnė programa? Kodėl jis jaučia tokią sausrą, gyvenimo tuštumą, kurioje neauga joks vaisius?
Pats sau sako, kad reikia patikrinti, kokia ta jame esanti dykuma. Ir tai reiškia, kad jis pabėga į dykumą, kaip ir mūsų protėviai – ieško tikslo ir neranda. Vis giliau panyra į vidinius aiškinimusis, bandydamas suprasti, kodėl jaučia tokią tuštumą gyvenime ir negali nieko padaryti.
Tai dykumos būsena, kurioje jis ieško vandens šaltinių – šulinių, kaip kadaise Abraomas ar Izaokas. Toroje yra daug pasakojimų apie šulinius, kurie yra tokie reikalingi dykumoje. Juk, jeigu žmogus jaučia gyvenimo sausrą ir niekuo negali atgaivinti savo sielos, turi rasti gyvojo vandens šaltinį, t. y., aukščiausią jėgą, galinčią atsakyti jam, koks gyvenimo tikslas, esmė ir prasmė.
Jis ieško, kokia jėga sukūrė šias dvi būsenas: sausrą ir vandenį, t. y., egoizmą ir norą mylėti, blogį ir gėrį. Išsiaiškinęs, kad viskas kyla iš vieno šaltinio, suglumsta, kaip taip gali būti. Juk žmonės tikėjo, kad yra dvi jėgos: blogis ir gėris. Ir net pats Abraomas kažkada senovės Babilone darė stabus, iš kurių pusė buvo blogi, o pusė geri.
Būtent dėl to, kad išeina į dykumą ir iškasa ten vandens šulinius, randa vidurinę liniją. Vidurinė linija yra ta pati aukščiausia jėga, kuri sukelia tiek sausrą, tiek drėgmę. Tai ir yra atsakymas į žmogaus ieškojimą: sausros ir dykumos pojūtis duodamas tam, kad žmogus ieškotų ir rastų aukščiausią jėgą, kuri yra abiejų reiškinių šaltinis.
Klausimas. Kaip randama aukščiausia jėga dykumoje?
Atsakymas. Būtent dėl to, kad žmogus jaučia sausrą ir absoliučią tuštumą, atskleidžia aukščiausią jėgą.
Klausimas. Kodėl būtent dykumoje?
Atsakymas. Žmogus turėtų atsakyti į klausimą, kodėl tokia sausra yra jo sieloje. Ir tada jis randa gyvojo vandens šaltinį, kuris yra būtent dykumoje.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 924

Daugiau šia tema skaitykite:

Dykuma, I dalis

Dykuma, II dalis

Vienybės link per dykumą

Komentarų nėra

Ar laisvai renkamės tarp gėrio ir blogio?

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmogus iš pradžių geras ar blogas? Juk priklausomai nuo to, kuriamos visos valdymo, valstybinės sistemos. Ką apie tai sako kabala?
Atsakymas. Žmogus – tai tokia būtybė, kuri, kad užsipildytų pati, gali atnešti žalos kam tik nori, net patiems artimiausiems žmonėms. Tokia jo prigimtis.
Klausimas. Vadinasi čia yra laisvė? Jis gali naudoti savo prigimtį, o gali ir nenaudoti. Juk matome, kad ne visi žmonės pikti.
Atsakymas. Tai jau kitas klausimas: „Ar galiu pakilti virš savo prigimties?“
Klausimas. Būti geram – tai laisvas pasirinkimas? Renkuosi būti geru žmogumi?
Atsakymas. Žmogus nieko nesirenka. Šie klausimai itin riboti, tai tas pats, kas paklausti įkalintojo: „Tu laisvėje ar kalėjime?“ Jei jis gimė kalėjime ir niekad iš jo nekėlė kojos, pasakys, kad tai ir yra gyvenimas. Jis net nežino, kas yra laisvė ir kas yra kalėjimas.
Klausimas. Kitaip tariant, kabala prasideda nuo to, kai staiga žmogus ima klausti: „Aš ne laisvas? Aš kalėjime?“ Tuomet jis leidžiasi ieškoti gyvenimo prasmės. O iki tol nereikia žmogaus liesti?
Atsakymas. Žmogaus visai nereikia liesti. Į kabalą ateina tie žmonės, kurie to nori. O kieno nedomina – tegu neina. Mes su jais neturime nieko bendra.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis

Kam skirta kabala?

Gėris kabalos požiūriu

Komentarų nėra

Dievas blogas arba geras?

Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Kūrėjas tam ir yra Kūrėjas, kad kurtų blogį. Jei reikia Dievą suvokti per nelaimes, mirtį ir kančias, tai ar Jis yra Dievas? Ar Jį žmonės garbina? Ar Jame yra meilės ir gėrio šaltinis?
Atsakymas. Kūrėjas jokiu būdu nekuria blogio. Atsiskleisdamas mums palaipsniui, Jis rodo, kokie mes esame Jam priešingi. Ir tai mes suvokiame kaip skausmą, blogį, kančias. Bet jei teisingai vystomės, teisingai tuo vadovaujamės, auklėdamiesi, leisdami mums daryti poveikį, tada suvokiame Jo laipsnišką atsiskleidimą, kaip skatinimą Jį suvokti, o ne kaip blogį, einantį iš Jo.
Atskleisdamas Save, Kūrėjas išryškina mumyse mūsų priešingą prigimtį ir taip pastūmėja mus išsitaisymo, panašumo į Jį link. Ir kai mūsų prigimtis tampa panaši į Kūrėjo, mes atskleidžiame absoliutų gėrį, malonumą, pripildymą.
Klausimas. Kitaip tariant, blogis tarsi išeina iš Jo, iš tikrųjų – blogis manyje. Ir Kūrėjas taip veikia nuolatos?
Atsakymas. Kūrėjo poveikis nekintamas, jis pasireiškia mums mažiausiomis dozėmis. Žmogui bloga nuo to, bet kartu jam suteikiama galimybė palaipsniui tapti panašiam į Kūrėją.
Ir kai žmogus tampa panašus į Kūrėją mažiausiu dydžiu, kuriuo Jis priartėjo, jis atskleidžia Kūrėją kaip gėrį, kuris vienintelis jam daro poveikį.
Kai žmogus atlieka šį darbą su savimi, truputį atskleidžia Kūrėją, truputį priartėja prie Jo, Kūrėjas dar daugiau atsiskleidžia. Ir vėl žmogus jaučia neigiamą pojūtį nuo savo priešingų savybių ir Kūrėjo, vėl turi save ištaisyti, kad atskleistų savybių panašumą, atskleistų Kūrėją.
Klausimas. Ką visų pirma turi atlikti žmogus, kuris iš tikrųjų jaučia, kad iš Kūrėjo tarsi išeina blogis?
Atsakymas. Jis turi dalyvauti normalioje darbinėje grupėje. Ten jam viską paaiškins, palaikys, nukreips. Svarbiausia – surasti grupę. O individualūs patarimai nieko neduos, nes žmogus gauna tam tikrą Kūrėjo poveikį ir, visų pirma, šį poveikį reikia spręsti kolektyve.
Klausimas. Kitaip tariant, manote, kad tai Kūrėjo veiksmas, pastūmėjantis žmogų susitikti su kitais?
Atsakymas. Būtinai. Taip yra parašyta ir taip žmogus turi veikti, nori ar nenori. Jis gali nesuprasti to, bet tik tokiu būdu tai yra įgyvendinama.

Iš 2017 m. rugpiūčio 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Mes patys susikuriame kančias

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Komentarų nėra

Ko iš mūsų reikalauja Kūrėjas

Dvasinis darbas

Klausimas. Daugelis šaltinių teigia, kad kuriame savo likimą mintimis: jei vyrauja pozityvios mintys, kuriame pozityvius įvykius, ir priešingai. Ar tai tiesa?
Atsakymas. Tam tikra prasme taip. Pozityvus mąstymas yra gėris, skirtas kitiems, o ne šiaip linksmybės, juokas, šypsenos. Mes kalbame apie gėrio kūrimą.
Tačiau pozityvas nėra tai, ko iš mūsų reikalauja Kūrėjas. Kūrėjas reikalauja tapti panašiais į Jį, tačiau, kaip matome, Jis turi labai įdomią nuomonę apie gėrį: mes patys nejaučiame, kad Jis geras, nors yra vadinamas Absoliučiu Gėriu. Todėl turime sužinoti, ką reiškia „dvasinis gėris“. Kabaloje ši sąvoka šiek tiek skiriasi nuo įprastinės.

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Už visko yra Kūrėjas

Pasaulis kilimo tako gale

Karma ar sąmoningas judėjimas?

Komentarų nėra

Nešti gėrį pasauliui

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip atleisti sau, kai žinai, jog pasielgei siaubingai, negražiai, niekšiškai?
Atsakymas. Taip neteisinga galvoti. Nieko patys jūs nepadarėte. Visą tai per jus atliko Kūrėjas: „nėra nieko kito tik Jis “.
Todėl nereikia niekuo kaltinti savęs ir kitų žmonių šalimais. Jie irgi nieko neatliko. Viską už jus daro Kūrėjas !
Jis į pasaulį neša paslėptą gėrį, kuris mūsų pasaulyje atsiskleidžia kaip blogis. Ir jei tinkamai elgsitės, Jo vardu, imsite nešti žmonijai atskleistą gėrį ir pasaulis taps geras.

Iš 2016 m. vasario 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską paversti gėriu

Taisydamas save – taisai pasaulį

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Komentarų nėra

Nesigraužk, kaip pagautas vagis

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip išmokti neapkęsti savo blogio dar labiau nei dabar?
Atsakymas: Mes niekada neįstengsime nekęsti savo blogio ar pamilti gėrį. Tokį požiūrį mumyse gali sukurti tik grąžinanti į Šaltinį Šviesa – būtent taip ji ir veikia.
Mums tereikia neapkęsti blogio, o visa kita sukursime virš šios neapykantos. Ir jeigu tai bus tikra, gauta iš Šviesos neapykanta blogiui, tai teisingai į ją žiūrėsiu ir čia pat pasitelkęs ją sukursiu savo požiūrį į Šviesą, į gėrį.
Aš nesėdėsiu ir nesigraušiu, kodėl esu toks blogas. To visai nereikia, juk tokiu atveju tiesiog esu savo ego viduje. Tai neteisingas požiūris, kaip naudoti atskleistą blogį – lyg vagis, besigraužiantis dėl to, kad pavogė – juk dabar jį pagavo ir jis kenčia.
Teisingo vystymosi (mokantis, dirbant grupėje, platinant) požymis – jeigu į atskleistą blogį žiūriu su džiaugsmu, nes tai suteikia man galimybę eiti pirmyn. Pasakojama, kad kabalistas Akiva juokėsi matydamas, kaip griūna Šventykla, nes tai laikė artėjančio galutinio ištaisymo ženklu.
Juk tereikia atskleisti blogį − nieko daugiau. Jeigu blogis atsiskleidžia dėl teisingo paruošimo ir yra teisingai naudojamas, tai mes nedelsdami pasiekiame gėrį.
Visas gėris kuriamas atskleidžiant blogį. Todėl, jeigu žmogus atskleidžia blogį ne kaip pagautas vagis, kuriam nepavyko pavogti savo egoizmui, o draugų ir Kūrėjo atžvilgiu, tai atskleidęs šį blogį iš karto pajaučia priešpriešą – Tą, kuris atskleidė šį blogį, pajaučia grąžinančią į šaltinį Šviesą. Ir jis tuoj pat prilimpa prie Šviesos ir ant šio atskleisto blogio kaip ant pagrindo kuria priesaką, kitaip tariant, nuo padarinio pereina prie priežasties.

Iš 2011 m. rugpjūčio 10 d. pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Prisikasti iki tikrojo egoizmo

Visas pasaulis – po vienu skėčiu

Nebijok blogio atsiskleidimo

Komentarų nėra

Visas pasaulis – po vienu skėčiu

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

Būdamas šio pasaulio žmogumi, esu sutvertas taip, kad visą laiką automatiškai galvočiau apie save: ką naudingo sau nuveikti ir kaip tai padaryti. Tokį mane sukūrė Kūrėjas, kaip pasakyta: „Aš sukūriau blogio pradą“. Vis labiau atskleisdamas blogį savyje, pats suvokiu, kad galvoju tik apie save – ir nusprendžiu, kad tai yra blogai. Tai – ypatinga būsena.
Dabar noriu paversti jį gėriu, nes nekenčiu egoizmo. Gėris yra toks visko pajautimas ir mąstymas apie viską tarsi viskas priklausytų man. Tai toks elgesys su visais tarsi jie būtų neatskiriama mano paties dalis.
Jei nutrintume šį „tarsi“, vėl likčiau vienas „Aš“, tik dar egoistiškesnis! Tarkime, netikėtai suvokiu, kad visi žmonės aplink mane – mano maži vaikai, ir šitą vaikelį, šitą vaizdą aš be galo, visa širdimi myliu.
Ir ką gi tokiu būdu pasiekiau? Iš tikrųjų, dabar vertinu visus kaip save patį, bet egoistiškai! Juk aš juos laikau savais, lyg būčiau aš pats – tarsi mano mažas vaikelis.
Todėl aš sakau: „Ne! Neapykanta lieka, lieka susvetimėjimas !“ ir „Visus nusikaltimus padengs meilė“. Priešingu atveju nebus pasipriešinimo – „ekrano“, nugalėjimo. Ką tau teks nugalėti? Aš nesigalynėju su savo mažu sūneliu, esu pasiruošęs jam viską atiduoti. Juk tam mane įpareigoja natūrali, įgimta meilė.
Kai kalbame apie norą, kad visas pasaulis būtų tarsi mes patys, nesuprantame, kokios čia priešingybės susijungia, ir koks susikuria požiūris. Aš nešalinu atskirties, bet kuriu visą meilę viršum jos.
Dėl to dabar pasaulyje susidaro ypatingos sąlygos. Aplinkui vyksta kažkokia kova, ginčai, susidūrimai, atsiskleidžia skirtumai – visas pasaulis pasimetęs, negali tarpusavyje sutarti. Ir negalės sutarti – šie barniai įsiliepsnos vis stipriau. Kol suprasime, kad visi nusidėjimai turi atsiskleisti, o mes turime susijungti aukščiau jų.
Nesibaimink, kad jie atsiskleidžia – priešingai! Kai jie išryškėja ir parodo tavo silpnumą – būtent tada supranti, kad tau reikia pagalbos. Suvoki, kad pats esi bejėgis ką nors padaryti – ir tau būtinai reikalinga grąžinanti į šaltinį Šviesa.
Todėl pastaruoju metu matome, kiek daug susiduria priešingybių, jėgų, tikslų, ir kad vieni kitų nesupranta. Tačiau viršum viso to privalome sukurti vieną didelį skėtį – tarpusavio laidavimą.
O visi šie skirtumai bei vidiniai nesutarimai liks. Tai stebuklas, kurio nesuvokiame! Tačiau stebuklas yra tai, kad jie lieka kartu su skėčiu, sukurtu iš meilės ir laidavimo, kuris pakyla virš jų.
Mes mylime vienas kitą, nepaisydami priešingų skirtumų. Tokie skirtingi esame todėl, kad iš aukščiau taip atsiskleidė Malchut. Aš nenoriu keisti kito žmogaus, tik noriu jam paaiškinti, kad mums verta tarpusavyje susijungti geruoju, todėl siūlau: „Imkime ir susijunkime drauge aukščiau visko, išsaugodami kiekvienas savo pozicijas“.
Juk iš aukščiau, iš Kūrėjo, gavome tokias priešingas savybes, ir iš prigimties esame tokie skirtingi tam, kad būtent dėl mūsų skirtumų galėtume ryškiau atskleisti kūrinijos harmoniją. Neįmanoma sugroti klasikinio kūrinio vienu muzikos instrumentu – reikalingi įvairūs sąskambiai: minoriniai, mažoriniai, visi įmanomi instrumentai, ir visi jie turi groti kartu – tai pagimdo harmoniją bei kūrybą.

Iš 2011 m. rugpjūčio 10 d. pamokos pagal „Kabalos mokslo įvadą“ (Pticha)

Daugiau šia tema skaitykite:

Kol Aukštesnysis neatsuko mums nugaros

Ar yra kas nors pasaulyje gerai?

Į blogį – pro mikroskopą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai