Klausimas. Kai žmogus, studijuojantis kabalą, pakyla virš savo egoizmo, jis tarsi praranda baimės jausmą, jis jau nebijo dėl savęs ir tampa nepažeidžiamas?
Atsakymas. Tiek, kiek jis susijęs su Aukštesniąja jėga, veikiančia jį, jis prisilipina prie Jos, ir jam visiškai nesvarbios jokios pasekmės. Yra tik viena pageidaujama pasekmė: visą laiką likti visiškoje vienybėje, susijungime su Aukštesniąja jėga.
Klausimas. Vadinasi, jis gali pateisinti bet kokius Kūrėjo veiksmus?
Atsakymas. Tai yra jo tikslas. Iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie Kūrėją kaip apie absoliutų gėrį, tai tiek, kiek žmogus išsitaiso, jis pateisina Kūrėjo veiksmus, nesvarbu, kas su juo atsitiktų. Tai ir yra jo išsitaisymas.
Įsivaizduokite, kaip iš šono gali atrodyti Kūrėjo įtaka teisuoliui, kai Kūrėjas veikia jį visiškai neigiamomis jėgomis, o jis taiso savyje jų jausmus į teigiamus ir nepaisydamas pojūčių myli Kūrėją, nori būti dar arčiau Jo.
Jis pateisina bet kokius Kūrėjo veiksmus jo ir kitų žmonių atžvilgiu, nes jis sujungtas su jais ir pradeda priimti jų būsenas, kaip asmenines.
#245568

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Artimas ryšys su Kūrėju

Išsiskirti su egoizmu

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Klausimas. Kas yra geri darbai?
Atsakymas. Geri darbai – kai nori būti su visais susijęs bendrame nore ir gali pritraukti Šviesą, kad per save užpildytum savo draugus, kitaip tariant, kai esi jungiančiąja grandimi tarp Kūrėjo ir visų kitų. Užpildyk kitus, tai ir yra geri darbai.
Klausimas. Kaip sužinoti, kokie mano veiksmai geri? Ar kabaloje yra gėrio kategorija?
Atsakymas. Viskas labai paprasta. Pirmoji taisyklė: „Nedaryk kitam to, ko nenori sau.“ Pagalvok apie tai, kaip nori elgtis su kitu žmogumi. Kaip tu norėtum, kad elgtųsi su tavimi, pagal tai ir veik.
#250957

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris kabalos požiūriu

Ar žmogus turi gėrio pradą?

Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

Laidavimas – tai bendrosios sielos sistemos ir visos gamtos dėsnis. Visa tai vienas indas, kurio dalys atskirtos egoizmo ir sujungtos noru duoti.
Dėl šio skirtumo tarp skiriančiojo noro mėgautis ir jungiančio noro duoti, dėl atotrūkio tarp šių dviejų tendencijų, kūrinys sugeba priimti iš Kūrėjo visą gėrį ir egzistuoti.
Problema tik su žmogumi, kuris sąmoningai sukurtas taip, kad nesilaiko tarpusavio laidavimo, paprastos vienybės dėsnio.
Žmogaus siekis yra priešingas vienybei, priešingas Kūrėjui, susijungimui, todėl šio pasaulio tikrovėje jis jaučiasi menkas ir kenčiantis. Visas pasaulis sukurtas taip, kad leistų žmogui įsisąmoninti savąjį blogį ir integruoto pasaulinio, globalios gamtos, vienybės gėrį.
Žmogaus užduotis – suvokti vienybę iki pat jos šaknų, t. y. vienos ir vienintelės Kūrėjo jėgos, be kurios daugiau nėra nieko.
Kūrėjas sukūrė blogio pradą, o norintys pateisinti Kūrėją teisuoliai per prašymus ir maldas grąžina visą sistemą į gėrį. Jie prašo prilipti prie Kūrėjo ir todėl vadinami teisuoliais, nes pateisina kūrinį, o Šviesa suvokiama tik iš tamsos.
Neįmanoma pasiekti gėrio iš gėrio, jis nebus jaučiamas. Kūriniai jaučia tik kontrastines savybes. Todėl Kūrėjo sukurtas blogio pradas mums buvo didelė dovana. O dviguba dovana – galimybė pasiekti gėrį, paprašyti, kad jis realizuotųsi mumyse.
Yra daug kelių pas Kūrėją. Yra pasauliečių ir religingų žmonių, Izraelis ir 70 pasaulio tautų. O Izraelio tautoje yra 70 šaknų kaip 70 tautų atspaudų. Dirbdami ties Izraelio tautos vienybe, įpareigojame ir stumiame visą žmoniją vienybės link. Sujungdami Izraelio tautą ir taisydami pasaulio tautų šaknis, ištaisysime visą pasaulį.
Todėl visų pirma laidavimo dėsnis turi būti įgyvendintas Izraelio tautoje. O iš ten jis pasklis ir bus priimtas visų tautų, paversdamas visą žmoniją viena tauta, kokia ji buvo Senovės Babilone, prieš susiskaidant į kalbas ir susimaišant.
Tarpusavio laidavimas – tai gamtos dėsnis. Pamažu įsitikinsime, kad viskas priklauso nuo šio dėsnio laikymosi, o visa Tora yra skirta laidavimo dėsniui vykdyti. Štai kodėl tik sutikus su laidavimo sąlygomis, gaunama Tora. Visi priesakai yra Kūrėjo nurodymas, kaip pasiekti tarpusavio laidavimą. Tikėkimės, kad Izraelio tauta tai supras, o paskui ją, ir visas pasaulis.
* * *
Širdis – tai noras, padengtas egoistiniais šarvais. Tad turime trintis širdimis norėdami nuimti šį egoistinį apvalkalą ir palikti vien norą, kuriam gausime ketinimą duoti.
#240463

Iš 2019 m. sausio 31 d. rytinės pamokos, ruošiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Laidavimo dėsnis

Žmogaus darbas – savybėmis supanašėti su aukščiausia jėga, susilieti, suartėti, pamilti Kūrėją. Visa tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Norint pasiekti šį tikslą, turime atitolti nuo egoistinio ketinimo ir įgyti ketinimą duoti, o tai yra savybių panašumas, t. y. nuo gavimo veiksmų pereiti prie davimo.
Kitaip tariant, turime vertinti Kūrėjo jėgą labiau už kūrinio jėgą, norą mėgautis, blogą egoistinį pradą. O tiksliau, turime nuspręsti, kad mūsų prigimtis bloga, o Kūrėjo prigimtis – gėris.
Tad Kūrėjo didybė atskleidžiama kūrinio menkumo, nereikšmingumo atžvilgiu. Tai dviejų rūšių darbas, tačiau kabalistai pataria nesikapstyti blogyje, netgi tam, kad atskleistume jo menkumą. Pagrindinis darbas turėtų būti nukreiptas į Kūrėjo didybės įsisąmoninimą, o pakeliui, be abejo, teks pasinerti į tamsą, kad atskleistume Šviesos pranašumą iš jos.
Bet į tamsą įeiname, nes mus panardina ten iš viršaus, nuleidžia, kad pajaustume visas mūsų egoizmo blogybes. Tai labai nemalonūs, sunkūs laikotarpiai, kai jaučiame baimę, savo nereikšmingumą, tačiau po jų kaip tik ir prasideda priešingas laikotarpis, kai labai vertiname davimo norą, artumą Kūrėjui, mūsų ryšį, Kūrėjo didybę.
Todėl mūsų darbas siejamas ne su įvairiausiomis blogio apraiškomis, bet su įvairiausiomis gėrio formomis, daugiausia dėmesio skiriant Kūrėjo didybei tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Neužsiimame priešinga puse, kūrinio nereikšmingumu, nebent iš aukščiau duodama tokia būsena, kai siekiama padidinanti norą mėgautis, t. y. parodomos suskilusios sielos dalys, kurios pamažu turėtų būti ištaisomos.
Užsiimame tik Kūrėjo didybe ir svarba, visąlaik ieškome, kaip ją padidinti: it susilenkęs senukas, kuris eina tarsi būtų kažką pametęs. Akivaizdu, kad jis ieško ne savo sudužusių norų, bet kur dar gali pridėti prie Kūrėjo didybės. Kitaip tariant, ieškome tikslo, o ne priemonių. Priemonės atsiskleidžia pačios, o aš nenoriu nė akimirkai susieti savęs su sudužusiais norais, egoizmu bet kokia jo forma.
Tad Kūrėjo didybė – pagrindinė mūsų tema, kurios negalima palikti nė akimirkai. Ir tuomet Jo šviesoje pamatysime Šviesą: visi sudužę, žemiški norai atsiskleis Kūrėjo šviesoje, šviesos, o ne kančių keliu, ne atskirtyje nuo Jo
#226621

Iš 2018 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Ketinimas, nešantis sėkmę

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Klausimas iš Facebook. Kaip savyje atskirti egoistinius norus nuo altruistinių? Egoizmas dažnai įgyja įvairias formas, todėl dažnai sunku suprasti, ar mano mintys ir veiksmai jo padiktuoti.
Atsakymas. Altruizmas skiriasi nuo egoizmo tuo, kad norite palaikyti gerus ryšius su kitais ir tame gerame ryšyje pasiekti Kūrėją. Jokių kitokių apibrėžimų nėra. Visa kita, išskyrus ryšius nedidelėje grupėje, kuri siekia supanašėti su Kūrėju pagal principą „pamilk artimą kaip save“ – tai egoizmas.
Klausimas. Altruizmas – tai gėris ar blogis?
Atsakymas. Altruizmas – tai noras viską atlikti dėl kito žmogaus, apibrėžti, ko jam trūksta ir jį užpildyti.
#250301

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Išskirtiniai egoistai

Būsime priversti tapti altruistais

Klausimas. Egzistuoja dvi jėgos: gavimo jėga ir davimo jėga, gėris ir blogis. Jei visa tai Kūrėjas, tai kas tas, kuris suvokia tas dvi jėgas?
Atsakymas. Žmogus vysto savo įgimtą savybę, kurią vadiname „egoizmu“. Jį mums duoda Kūrėjas. Jis sukūrė mus šioje savybėje. Taip ir pasakyta: „Sukūriau egoizmą.“
Dabar turime tą savybę paversti į priešingą – į davimą ir meilę. O iš kur kyla altruizmo savybė? Irgi iš Kūrėjo. Tik egoizmas vystosi mumyse, net jei neprašome Kūrėjo, o altruizmas vystosi, tik jei atkakliai jo reikalaujame.
Mūsų darbas – kad virš egoizmo, kurį Kūrėjas nuolatos vysto mumyse, visąlaik prašytume Jo per grupę, kad Jis subalansuotų egoizmą altruizmu. Ir tuomet galėsime eiti kaip ant dviejų kojų, suprasdami ir jausdami visą pasaulėdarą, visus pasaulius už laiko, erdvės ir judėjimo ribų.
Šitaip abi jėgos išeina iš Kūrėjo. Viena jų – Kūrėjo jėga, davimo ir meilės jėga. Antroji – nuo nulio, iš nieko Jo pagimdyta egoistinė jėga.
#249233

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Kaip Kūrėjas valdo kiekvieną?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Prasidėjo trys savaitės, truksiančios iki Avo mėnesio 9 dienos (pagal žydų kalendorių tai pati nelaimingiausia, juodžiausia diena – vert. past.), kurios vadinamos „tarp siaurumų“ (bein hamecarim).
Veiksmai ir būsenos aukštesniajame pasaulyje sklinda iš aukštesniosios šaknies į materialią šaknį ir realizuojasi šiame pasaulyje šakose: negyvojoje materijoje, augalijoje, gyvūnijoje, žmonėse visais laikais ir visai periodais. Reikia studijuoti šaknis, analizuojant jų šakas.
Iki šiandien mūsų pasaulyje jau realizavosi visos aukštesniosios šakos, išskyrus išsitaisymo pabaigą (gmar tikun). Viskas, kas turėjo atsiskleisti, jau atsiskleidė, teliko galutinis išsitaisymas. Todėl Baal Sulamas sako, kad esame paskutinėje kartoje, kuriai liko ištaisyti jau visiškai atsiskleidusį sudužimą. Dabar belieka dėti pastangas, kad pakiltume.
Tačiau pakilti neįmanoma nesuprantant, kas neištaisyta egzistuojančioje sistemoje, ir be teisingo požiūrio kaip į būtiną sąlygą. Iš esmės tai ne trūkumas – sukurti blogąjį pradą buvo būtina. Reikia ir „dangaus“, ir „žemės“, juk „vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas“, neva supriešinęs blogąją ir gerąją jėgas.
Iš tikrųjų blogoji jėga tik pabrėžia gėrį. Juk kaip atsiskleis ateityje – blogio nėra, yra tik gėrio trūkumas. Ir gėris atsiskleis daugybę kartų, nes priešais jį buvo blogis ir atliko savo vaidmenį. Blogio nėra, taip atsikleidžia gėris priešinga forma.
Reikia turėti omenyje, kad egzistuoja ryšys tarp šaknies ir šakos. Tai reiškia, kad ir mūsų laikais, kaip kad per visą istoriją, šaknis atsiskleidžia šakoje tam tikromis datomis, kartojasi vienu ir tuo pačiu metu, kaip, pavyzdžiui, Tamuzo mėn. 17 d. ar Avo mėn. 9 d. Šios datos visuomet atnešdavo bėdas Izraelio tautai. O laikai, kai švenčiamas Purimas, paprastai būdavo džiaugsmingi ir geri.
Todėl tuo laiku reikia būti itin atsargiems, netgi kalbant apie materialius reikalus ir susilaikyti nuo rizikingų veiksmų iki Avo mėn. 9 d. pabaigos. Iškart po to jau imame jausti, kad paliekame gedulingą metą ir galime džiaugtis, siekti galutinio išsitaisymo.
Tamuzo mėnesio 17 d. – dienų „tarp siaurumų“ pradžia, tai susiję su Jeruzalės Šventyklos sienos sugriovimu, pačios Šventyklos sugriovimu. Šventykla simbolizuoja ryšį, buvusį Izraelio tautoje įžengus į Izraelio žemę. Šis ryšis įmanomas dėl to, kad buvo gauta Tora, pasiruošus keturiasdešimt metų klaidžiojant dykumoje ir ištaisius Malchut pasitelkiant Biną. Bina – tai „mėm“ raidė, jos skaitinė reikšmė – „keturiasdešimt“.
O pastačiusi Pirmąją Šventyklą, žydų tauta ėmė leistis. Pastatė Antrąją Šventyklą, jau esančią žemiau pirmosios, bet ir ji buvo sunaikinta. Tai jau buvo galutinis griuvimas. Ir visi šie sunaikinimai vyko Avo mėn. 9 d.
O mums mūsų dienomis jau reikia atkurti visą šventumą. Kitaip tariant, išsitaisymas turi įvykti būtent tuo laiku: ten, kur atsiskleidė neapykanta, sudužimas, ten turi atsiskleisti vienybė ir meilė.
#229297

Iš 2018 m. liepos 1 d. rytinės pamokos, tema – „Dienos tarp siaurumų“

Klausimas. Koks minties parametras apibrėžia jos poveikį?
Atsakymas. Yra teigiamos mintys, nukreiptos į ryšį ir linkinčios gero kitiems. Yra neigiamos, nukreiptos į atsiskyrimą, kitų pavergimą sau. Visos jos graduojamos lygmenimis.
Dvasiniuose pasauliuose yra 125 gerų ir blogų minčių pakopos, kitaip tariant, greta teigiamų minčių yra didžiulė tamsių jėgų, blogų minčių sistema, aprašyta knygoje „Zohar“. Bet kaip sistemos jos nestudijuojame.
Kabalistai pastebėjo, kad studijuodami netinkamų, blogų minčių sistemą, ją sužadiname ir ji blogai veikia mus ir visą pasaulį. Todėl jos nestudijuojame. Kabalistai ją aprašė, bet mes neįtraukiame jos į mūsų kursą.
Kai išaugsime tiek, kad įstengsime taikyti šią sistemą vien savo naudai, tuomet ją studijuosime.
#246188

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Mintis – aukštesnioji jėga

Minties jėga ir proto vystymasis

Klausimas. Jei aš esu grupėje, ar turiu galimybę valdyti blogį ir gėrį?
Atsakymas. Taip, būtent grupėje. Grupė gali būti ne fizinė, o virtuali, bet jūs būtinai turite turėti ryšį su kitais. Nustatydami teisingą ryšį tarpusavyje, galite sąveikauti su Kūrėju.
Kūrėjas – tai aukštesnioji jėga, kuri nuolatos veikia mus. O grupė – tai tokia minimali sistema, kuri gali teisingai suvokti Jo poveikį.
Jei tarp draugų grupėje yra tarpusavio nesutarimų, tai jūs pajausite Kūrėjo poveikį kaip neigiamą. Nenustatydami teisingo tarpusavio ryšio, visada jausite tokį poveikį. Bet esant teisingam ryšiui, pajausite gerą, vedantį į tikslą, nuolatos besivystantį jumyse Kūrėjo poveikį.
Čia ir pasieksite būseną, kai jūs, grupė ir Kūrėjas esate nuolatiniame ryšyje, abipusiame susijungime ir judėjime tikslo link. Tai ir yra jūsų bendras dvasinis darbas.
Nepriklausomai nuo to, kokius įspūdžius jaučia draugai grupėje, o jų įspūdžiai visada kyla iš Kūrėjo, nes nieko nėra išskyrus Jį, – bandydama kiekvieną akimirką susijungti kaip galima labiau, kad pateisintų Kūrėjo poveikį, grupė nuolatos keičiasi ir visą laiką artėja Jo link.
#240223

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Kodėl į gėrį einame per blogį

Kritinis vienybės taškas

Klausimas. Kodėl kuo daugiau gerų darbų darai, tuo labiau atsiskleidžia blogis iki neapykantos?
Atsakymas. Iš principo tai ir yra teisinga metodikos realizacija. Vadinasi, jūs iš tikrųjų padarėte kažką gero, jei atsiskleidžia blogis.
Darydamas gera, užbaigėte kokią nors pakopą, kažką ištaisėte savyje ir dabar atsiskleidžia kita jūsų pakopa. Ji prasideda nuo blogio, kad suteiktų mums galimybę jį ištaisyti. Ir taip toliau.
Apie tai daug rašoma kabaloje. Todėl mūsų geri veiksmai visuomet sukelia blogas pasekmes. Kvailys nesupranta to ir bėga nerealizuodamas metodikos, išeina nuo mūsų. O protingas pasilieka ir dėl to juda pirmyn.
Kaip ir moksle. Kuo daugiau žmogus mokosi, tuo labiau jam atrodo, kad jis nieko nežino, jam kyla daugybė klausimų. O tam, kuris nieko nesimoko, viskas aišku: „O kas ten ypatingo? Viskas aišku!“
Taip visur, visuose suvokimo lygmenyse. Kaip pasakyta: „Didinantis žinias didina skausmą.“ Bent būtent jis veda jį prie didesnio žinojimo.
Čia ir vėl susiduriame su tuo, kad reikia subalansuoti dešinę ir kairę linijas ir egzistuoti tarp jų.
#242311

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Nėra blogio be gėrio