Klausimas: Kokias ypatingas priemones, kurių dar niekur nėra, pateikia kabala šiandien, kai kiekvieną sekundę iš visų pusių mus vis pasiekia kokios nors naujos problemos, o mes tik ir kovojame su jomis?
Atsakymas: Kabalos mokslas mums aiškina, iš kur ateina visas blogis ir kodėl mums yra blogai. Kabala tvirtina, kad blogis ateina ne kažkur iš išorės, ne iš kitų žmonių ar atsitiktinai, o nurodo tiesiai į vidų, sakydama man: tu pats esi viso blogio priežastis!
Su šituo žmogui labai sunku sutikti ir todėl jis tuoj pat atstumia nuo savęs kabalos mokslą. Bet nurodžiusi blogio priežastį, kabala paaiškina, kad yra tik viena galimybė ateiti į gėrį – ištaisyti blogį savyje į gėrį! Ir kad gera būtų ne man, o visiems kitiems!
Pasirodo, maža to, kad turiu pripažinti, jog visas blogis yra manyje ir ištaisyti save, kad kitiems šalia manęs būtų gerai, dar turiu ir mėgautis tuo apskritai nejausdamas savo būsenos ir rūpindamasis tik tuo, kad gera būtų kitiems? Kas gi pirks tokią metodiką?!
Todėl ji tinka tik tiems, kuriuose glūdi tiesos taškas ir pagal savo prigimtį jie daugiau nebegali likti mele – kad ir kas būtų, jiems reikalinga tiesa! Toks reikalavimas ateina žmogui iš prigimties, o ne todėl, kad jis yra toks geras ir ypatingas didvyris.
Tiesiog noras atskleisti tiesą tampa jam svarbesnis už visą likusį gyvenimą. Jame staiga atsiskleidžia šis naujas anksčiau neegzistavęs tiesos noras.
O tie, kurie turi tik vieną ankstesnį norą – mūsų pasauliui, sutinka būti apgauti. Ir todėl tenkindami savo egoizmą vaikosi visko, kas prisideda prie šios apgaulės.
Tiktai tie, kuriuose nubudo nenumaldomas noras atskleisti tiesą, tik tie su džiaugsmu priima kabalos metodiką. Juk jie neturi kitos išeities, daugiau jiems niekas nepadės. Ir tokie žmonės juda pirmyn.
O jeigu žmogus vis dar gali sutikti su kokiu nors kompromisu – jis pabėgs. Negalima jo dėl to kaltinti ar niekinti, juk tu jo vietoje irgi padarytum taip pat…
Tai prigimtis: kuri iš dviejų jėgų didesnė, ta ir persvers – labai paprasta mechanika.

Iš 2010 m. gruodžio 16 d. pamokos pagal straipsnį „Tarnaitė − savo šeimininkės įpėdinė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išmokti gyventi po saule

Nori milijono? – Imk!

Renkatės Jūs!

Dvasinio kelio pradžioje žmonės dar negali atpažinti, kas su jais vyksta. Patiriami pojūčiai jiems ir yra tiesa.
Jie nesugeba pažvelgti į save iš šalies ir atskirti išorinį poveikį iš Kūrėjo. Jiems dar nesimato „laboratorijos“, kurioje jie yra, sienų.
Veikiamas malonumų noro žmogus automatiškai reaguoja į tai, kas vyksta: šokinėja iš džiaugsmo arba, priešingai, puola į nusivylimą. Jis palaidotas po savo egoizmo būsenomis.
Tačiau dirbdamas su savimi ir vienydamasis su grupe, žmogus atskiria save nuo savo noro ir įgyja galimybę analizuoti: kokios jo būsenų priežastys, koks jo santykis su grupe, studijomis ir Kūrėju.
Užuot jautęsis bandomuoju gyvūnėliu, jis pereina į Kūrėjo pusę, kuris parodo jam, ką su juo daro.
Dėl to žmogus tampa žmogumi – pakyla virš savo noro gyvūninio lygmens į žmogiškąjį lygmenį.
Dabar jis supranta, kad nemalonios būsenos, kai jis nejaučia jėgų, šviesos ir įkvėpimo, skirtos tam, kad pritrauktų jo dėmesį į Šaltinio, į Kūrėją.
Kodėl gi Kūrėjas juos siunčia? Kad priartėčiau prie Jo prašydamas. Tik taip Jis gali mane išbudinti.
Juk malonūs pojūčiai privers mane pamiršti apie Jį, o tuštuma, priešingai, kelia klausimus. Aš noriu žinoti, kodėl man daro blogai, ir visiškai nesidomiu, kodėl man duoda gėrį.
Štai kodėl pabundu esant bėdoms – ir tada turiu suprasti, kad tai Kūrėjo šūksniai. Taip Jis man rodo, kad priklausau nuo Jo, ir kviečia pas Save, kad kartu stotume priešais Faraoną.
Tada imu suvokti, jog blogio nėra, ir dėkoju už „blogį“ lygiai taip, kaip už gėrį, ir netgi labiau – juk būtent jis padeda man tobulėti, priartėti prie Aukščiausiojo ir iš jo reikalauti ištaisymų.
Jeigu žmogus yra teisingoje pozicijoje vertindamas savo būseną, jeigu pojūtis jam – analizės objektas, tai jis įgyja tikėjimą aukščiau žinojimo, kuris visada leidžia jam eiti pirmyn.

Iš 2010 m. spalio 25 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Kaip rasti savo laisvės tašką?

Veiksmas ir ketinimas

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Mes egzistuojame realybėje, kuri apima Kūrėją, Kūrėjo ir kūrinių ryšių sistemą ir kūriniją.
Per šia sistemą, Kūrėjas mus valdo, kad atvestų į kūrimo tikslą – „suteikti malonumą kūriniams“, padaryti mus panašiais į Save. Kūrėjas nori su mumis pasidalinti viskuo, ką turi.
Todėl nuo pat pradžių visa, kas egzistuoja tikrovėje, turime matyti kaip sukurtą mylinčio Tėvo.
Bet Jis turi paskatinti mus vystytis savarankiškai, kad taptume nepriklausomi ir dideli. Ir todėl yra priverstas veikti mus iš dviejų pusių – gailestingumo ir griežtumo.
Ir nors visa tai išeina iš Kūrėjo, iš Jo geros ir mylinčios širdies, bet dalijasi į dvi priešingas jėgas, kurias mes suvokiame kaip gėrio ir blogio, gailestingumo ir griežtumo, šviesos ir tamsos apraiškas.
Čia „apačioje“ suvokdami visas mūsų gyvenimo aplinkybes, mes neturime pamiršti, kad gauname jas iš gerojo Tėvo, ir net blogiausi, skaudžiausi jo poveikio metodai kyla iš noro suteikti mums malonumą.
Jeigu šito nepamirštame ir viską susiejame su Juo – „Nėra nieko kito, išskyrus Jį, gerą ir kuriantį gėrį“, tada sujungiame šias dvi linijas atgal į vieną – su tuo pačiu šaltiniu.
O kadangi juos sujungiame mūsų prote ir širdyje, tai šitaip susiliejame su Kūrėju.

Daugiau šia tema  skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Kelias Kūrėjo atskleidimo link

Vadovas po knygą „Zohar”. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Vadovas po knygą „Zohar”. Išbandykite gyvenimo skonį!

Kūrėjas – tai absoliutus gėris

Klausimai iš dienoraščio straipsnio „Kabalistai apie kūrinijos tikslą, 1dalis“
Klausimas: „…Jis niekam jokiu būdu negali atnešti nė gramo nuostolio ar nuoskaudos“. Tačiau aš regiu žmonių kančias!?
Atsakymas: Visas gėris, kylantis iš Kūrėjo, žmonių priimamas atvirkščiai – kaip blogis tiek, kiek jie priešingi Kūrėjo atidavimo ir meilės savybei.

Klausimas: Ar reikia suprasti, kad viską, kas įvyksta, paruošia ir kaip ĮGŪDŽIŲ rinkinį Sielai surūšiuoja Kūrėjas?
Atsakymas: Visus įvykius iš anksto apsprendžia pradinė ir galutinė kiekvienos sielos būsena, tačiau sielos tai priima kaip būsenas nuo kraštutinių kentėjimų iki didžiulių malonumų. Tai priklauso nuo sielų panašumo į Kūrėją.

Klausimas: Mane stebina, kokie svarbūs pasikeitimai vyksta šiuo metu – atsiranda daugybė naujų grupių tarytum grybų po lietaus.
Kaip mums savo vidiniu darbu pavyko pasiekti tokio rezultato?
Atsakymas: Tai priklauso ne tik nuo mūsų. Jūs matote, kiek naujų, rimtų žmonių prisijungia – tai reiškia, jog iš tikro atėjo laikas ir Kūrėjas priartina žmones prie kabalos!
Po visų šių vystymosi spirale vijų jie pagaliau priėjo iki dvasinio geno (taško širdyje) ir juos pradėjo veikti supanti Šviesa.
Mums reikia tik padėti jiems organizuoti savo aplinką, grupę, visą šią pagalbinę sistemą.
Ir kai mes visi kartu pradėsime reikalauti ištaisymo Šviesos, – pasiruošimo periodui nereikės 3-5 metų, apie kuriuos rašo Baal Sulamas. Ištaisymas vyks labai greitai ir lengvai.
Įsivaizduokite skirtumą – kai žmogus turi pabusti iš nesąmoningos būsenos ir kol kas visos jo sistemos miega ir nefunkcionuoja, arba kai kūne jau pabudo daugybė įvairių dalių ir belieka tik užbaigti šį procesą.
Tai jau nebe vienas kūno organas, norintis pabusti negyvame kūne, – o daugybė atgijusių dalių.
Suprantama, kad šiuo atveju yra žymiai daugiau galimybių greitai atgauti sąmonę ir pakilti.
Esu įsitikinęs, kad artimiausiu metu pamatysime milžiniškus pasikeitimus visame pasaulyje. Juk pasaulis yra labai pavojingos būsenos – krizė dar nesibaigė.
O kokia baisi katastrofa vyksta su Meksikos įlankoje besiliejančia nafta. Mes dar nesuprantame, kokias pasekmės tai gali sukelti.
Šio fontano neįmanoma užkišti – ar įsivaizduojate, kas gali įvykti? Šiuo metu iš žemės gelmių liejasi naftos jūra, katastrofiškai viską teršdama. Tai turės įtakos ne tik Floridai ir Amerikai, bet ir visam pasauliui.
Jau galvojama branduoliniu sprogimu užkirsti naftai kelią. Bet bijoma, kad nuo to jis gali atsiverti daugelyje kitų vietų. Į pasaulį mes išleidome blogio jėgas…
Todėl tikiuosi, kad su visų mūsų kabalistinių grupių, besikuriančių visame pasaulyje, ir su atskirų prie mūsų prisijungiančių žmonių pagalba mes galėsime pažadinti gėrio jėgas, priešingas atsiskleidusiam blogiui.
Mes turime veikti, taisyti save, – ir tada, žinoma, sulauksime sėkmės. Juk gavome Toros, ištaisymo Šviesos, jėgą – toliau viskas priklauso nuo mūsų.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Davimo genas“

„Amžinas laimėjimas“

„Gyvenimas ant ugnikalnio“

„Zohar“, skyrius „Vaikra“, p. 87: Kadangi Tora kilo iš Binos, pirmosios lentelės taip pat buvo parašytos iš Binos.
Pasakyta: „įrėžta lentelėse“. Skaityk ne įrėžta (charut), o laisvė (cherut).
Tai tikroji laisvė, kadangi tai yra vieta, nuo kurios priklauso visa laisvė. Nes laisvė nuo visų jėgų pasiekiama tik padedant Binos Šviesoms.
Toroje nėra ginčytino dalyko, kuriame viskas nesusivestų į vieną vietą – į Malchut, ir nesueitų į vieną šaltinį – Jesodą.
Mes – kūrinijos medžiaga, noras mėgautis, pripildyti save. Jis gali tik gauti. Jeigu jo ketinimas – gauti dėl savęs – šį ketinimą, o ne norą, mes vadiname „blogiu“.
Juk noras – tai medžiaga, kuri nekinta, apie ją negalima pasakyti – gera ji ar bloga. Tai lemia ketinimas – geras arba blogas. Ir jame slypi mūsų pasirinkimo laisvė.
Mumyse esančių norų negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse mes neturime pasirinkimo laisvės, nieko negalime juose pakeisti.
Tai vis labiau patvirtina ir visi moksliniai tyrimai. Vienintelis įmanomas pakeitimas – žmogaus lygmenyje, ketinime, esančiame virš noro.
Pats noras yra sukurtas Kūrėjo ir suteiktas mums nekintamu pavidalu. O ketinimas virš noro nuo pat pradžių mums duotas egoistinis, „dėl savęs“, ir mes turime nutarti, kad šis ketinimas – blogas, kadangi nukreiptas prieš susivienijimą, prieš davimą artimui, davimą Kūrėjui.
Tačiau ketinimas gali būti priešingas – „dėl kitų“, davimo, ir tada jis vadinamas „geruoju pradu“.
T.y., „blogasis pradas“ ir „gerasis pradas“, gėris ir blogis nustatomi pagal ketinimą, o pats „pradas“ – nekintantis noras.
Šis ketinimas galimas tik žmogaus lygmenyje. Ketinimas prilygti Kūrėjui vadinamas gėriu, o priešingas jam – blogiu. Ketinimas realizuojasi vienijantis su kitais arba atsitolinant nuo kitų.
Todėl iš savo ketinimų privalau išrinkti tik tuos, kurių atžvilgiu turiu pasirinkimo laisvę, – ar vienytis su kitais bendrai ketinant vieni kitiems atiduoti, kas daro mus panašius į Kūrėją.
Ir tik čia aš nustatau gėrį arba blogį – arba mano egoizmo, arba Kūrėjo valios atžvilgiu.
Todėl, jeigu norime save ištaisyti, tai gali atlikti tik Bina – aukštesnioji atidavimo savybė.
Priartėdama prie noro mėgautis, ji keičia jo blogą savybę į gerą, t.y. ketinimą gauti – į ketinimą duoti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Lynu – tiesiai pas Kūrėją“

„Laikas išsiristi iš kiaušinio į laisvę“

„Gėris ir blogis mūsų pasaulyje“

Klausimas: pasakyta, kad Kūrėjas elgiasi su mumis gailestingai. Ką tai reiškia?
Atsakymas: jeigu Kūrėjas nesielgtų su mumis gailestingai, mes niekada negalėtume ištaisyti savęs.
Juk nuo pat pradžių mūsų būsena tokia, kad nesugebame atskirti gėrio nuo blogio. Ir, žinoma, nukryptume į blogio pusę, juk jis sudaro mūsų savybių pagrindą.
Jeigu Aukščiausias valdymas veiks vienoda jėga iš gėrio pusės ir iš blogio pusės, tai aš visada pasirinksiu blogį, ir iš Aukščiau mane šalins nustums kaip bet kurį nusidėjėlį. Taip niekada nepasieksiu tikslo.
Todėl iš Aukščiau atlikta tam tikra korekcija, papildymas, ir ten nevertinamos mano natūralios, prigimtinės savybės.
Juk tai Kūrėjas sukūrė blogąjį pradą, todėl įskaitoma tik tai, kiek galiu pagal savo savybes ir savo prigimtį išnaudoti man duotas priemones (grupę, mokytoją, knygas), kad žengčiau nors žingsnelį išsitaisymo link.
Apie tai ir yra pasakyta, kad Kūrėjas elgiasi su tavimi gailestingai…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Senasis ir naujasis „Aš“

„Vaikau klausia – suaugusieji pavydi (6)“

„Vakar – šiandien – rytoj“

Klausimas: Kaip elgtis suvokus blogį?
Atsakymas: Jei suvokėte blogį savyje, turite jo taip nekęsti, kad visas savo jėgas nukreiptumėte išrauti jį iš savęs, – štai ką reikia daryti. Bet jei blogio dar nesuvokėte kaip blogio, dar galite toliau ramiai su juo gyventi, – tuomet klausiate, kaip elgtis…

Klausimas: Ką daryti, kai kartu su dideliu dvasingumo troškimu atsiranda baimė prarasti ir tą bent šiokį tokį gėrį, esantį šiame gyvenime?
Atsakymas: Tai dar ne blogio suvokimas, jeigu šioje padėtyje yra  kažkas gero.

Klausimas (Natalya): Ar teisingai suprantu, kad mes visi turime susijungti vieningai siekdami Kūrėjo. Bet kaip tokiu atveju netapti zombiu?
Atsakymas: Studijuokite kabalistų veikalus, jų nurodymus, sekite jais, sužadinkite sau Šviesos poveikį – o toliau kokią ji jus padarys, tokia ir būsite. Kadangi Šviesa veikia savo paslėptimi ir atsivėrimu, ji vysto žmogų, jį išlaisvina. Daro žmogumi, kurį sudaro visas sukurtasis noras ir visas pripildymas. Pati Šviesa vadinasi chochma Šviesa – išminties Šviesa. Zombiai, neturintys valios laisvės, – tai visi, esantys šiame pasaulyje, dar neperėję į Aukštesnįjį pasaulį, todėl, kad turi tik vieną egoistinę gavimo prigimtį. Žr. BS straipsnį „Valios laisvė“.

Klausimas: Ar įmanoma, kad iš aukščiau būtų varžomos žmogaus kabalos mokslo studijos, nes jam dar neatėjo laikas pasiekti Galutinį išsitaisymą, nepaisant žmogaus pastangų ir noro mokytis?
Atsakymas: Iš aukščiau niekam nėra jokių suvaržymų! Kaip varžymą jūs suvokiate kliūtis, tarnaujančias noro augimui. Paslėptis, pusiau paslėptis, Kūrėjo „flirtas“ su žmogumi – tarnauja veržimosi į tikslą raidai.

Klausimas: Mūsų pasaulyje negalime teisingai atskirti gėrio ir blogio, nes nematome reiškinių dvasinių šaknų. Todėl nereikia niekam, kas vyksta, kliudyti. Fašistai – egoizmo vystymasis. Islamo teroras – reakcija į žydų dvasines spragas. Labdara – puikybės forma ir t.t. Kabalistas atrodo tarsi principo „kuo blogiau – tuo geriau“ gerbėjas. Jei visuomenė prieis prie tokios išvados – kabalos, kaip idėjos, plitimas bus neįmanomas. Paaiškinkite dar kartą kabalos santykį su pagrindine mūsų pasaulio problema – ar priešintis blogiui, ar remti gėrį?
Atsakymas: Reikia visais būdais fiziškai ginti save, savo gyvenimą, pranokti priešus ir kartu taisytis vidumi, daryti teisingą poveikį pasauliui, siekiant susivienyti su Kūrėju ir su išsitaisiusiu priešu.