Pateikti įrašai su globalizacija žyme.


Tyli šeimos revoliucija

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманAnksčiau paprastomis psichologinėmis priemonėmis galėjome rasti kažkokį kontaktą tarpusavy ir subalansuoti savo gyvenimą: tai – moteriška, tai – vyriška, o tai – bendra, ir mes turime daryti ir viena, ir kita, kad gautume trečia.
Iš esmės, bet kuri šeima atkartojo savo tūkstantmetį modelį, ir viskas buvo aišku. O dabar to nėra – ryšiai nutrūko. Egoizmas tapo toks didelis, kad vyras nenori dirbti šeimai, o moteris nenori vaikų ir šeimos, nors, iš esmės, jai tai – natūralu, bet motiniškas instinktas dažnai nebesuveikia.
Ir vyrams taip pat: „Kodėl aš turiu dirbti dėl kitų? Tegul ji eina dirbti“. Kaip tik atsiranda tokių specialybių ir galimybių, kad moteris galėtų dirbti, reikalauti lygių teisių su vyrais, juk dažniausiai moterys reikalingiausios ten, kur vyrai negali dirbti, o tai – ir biurų darbuotojai, ir net valstybės vadovai.
Apskritai, pasaulis per 100 metų labai pasikeitė, kažkas su juo nutiko. Iš tikrųjų tai – revoliucija, kurios mes kažkodėl nepastebime. Ji vyksta taip tyliai todėl, kad mums kiltų klausimas: „Kaip veikti toliau? Ką daryti su savimi ir pasauliu?“
Išeina, kad užmegzti normalaus ryšio jau nebegalime, nes egoizmas yra aukščiau mūsų. Vaikų nenorime, šeimos – taip pat. Norime sukurti pasaulį, kuriame kiekvienam bus patogu. Kitaip tariant, man nieko nereikia, mane aptarnaus šiuolaikiniai robotai. Dronai tiesiai per orlaidę pristatys picą ir kolą. Ir viskas bus gera, gražu. O greitai pasieksime, kad kiekviename kambaryje bus „krosnis“, ir tiesiai į ją per laidus bus siunčiama pica, kuri materializuosis, ir galėsime ją vartoti.
Trumpai sakant, viskas daroma dėl to, kad ištrauktų žmogų iš jo įprasto, tikro pasaulio. Ir mes nieko negalime padaryti, tokia programa įdiegta gamtoje. Bet užtat kabalos padedami galime įsivaizduoti, kas bus toliau.
O toliau vyks labai įdomūs dalykai. Mes staiga aptiksime, kad pasiekėme tokį išsivystymo lygį, kuris mus pačius baisiai slopina: tarsi viskas gerai, o iš tikrųjų aš iš to nieko neturiu – negaunu malonumo.
Kažkada pasitenkindavau tuo, kad grįždavau vakare po darbo, sėsdavau su šeima prie bendro stalo, ir mes vakarieniaudavome: vaikai, šeimos šiluma, ramybė. Tai buvo įprasta žmogui tvarka, kuri buvo ir yra būdinga gyvūnams. O kai egoizmas išaugo, žmogus suprato, kad tai – ne jam.
Įdomu tai, kad gyvūnų šeimos gyvenimas trumpas. Juk ir jiems galėjo būti įdiegta programa visam gyvenimui. Bet ne! Jie susitinka, poruojasi, patelė paprastai lieka viena, auklėja jauniklius, o patinas juos palieka, ir šeimos praktiškai nėra. Jie nevaikšto poromis, nesirūpina dviese savo mažyliais, nebent kokie atskiri balandėliai, – labai mažai gamtoje pavyzdžių, kai vyriška ir moteriška būtybė ilgą laiką gyvena kartu. O žmonėms kažkodėl tai buvo įprasta.
Psichologai aiškina, kad tai reikalinga, kad kurtume vis didesnę visuomenę, valstybę. Žmogui norisi, kad iš mažos bendruomenės išsivystytų didelė valstybė. Bendruomenėje viskas buvo kartu, todėl ten nebuvo šeimų. O paskui kilo būtinybė turėti savo namą, savo šeimą, skirtingai nuo gyvūnų, kurie gyvena savo oloje miško tankynėje, ir jiems daugiau nereikia nieko.
Bet mūsų laikais vėl lendame neaišku kur, atsisakydami to, kas visada buvo būdinga žmogui: šeimos, vaikų, senelių. Mes skirstomės, kas kur išsisklaidome. Suaugę vaikai arba gyvena kartu su tėvais, – o kam išeiti, jei jiems taip gera pas mamą, – arba išeina ir nutraukia visus ryšius su tėvais. Štai tokia mūsų būsena.

Tęsime.
#247218

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Įskundimai universitetuose

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pasaulyje plinta nauja tendencija, kuri dabar susitelkusi moksliniame Amerikos universitetų pasaulyje. Šimtai universitetų visoje šalyje palaiko sistemą, kuri skatina skųsti savo kaimynus, dažniausiai – anonimiškai.
Mičigano universitete buvo skundžiami studentai, palaikantys Donaldą Trumpą. Universiteto laikraštis už tai, kad ji skyrė mažai dėmesio transseksualiems ir nebaltaodžiams studentams. Paskundė žmogų, nulipdžiusį sniego senį, nes jis baltas, o tai – iššūkis juodaodžiams.
Egzistuoja teisėjų komanda, sudaryta iš studentų, rečiau – iš mokytojų, ir iš policijos, kuri nagrinėja visus šiuos įvykius.
Visos šios istorijos kyla, nepaisant amerikiečių įstatymų. Laisvės pradeda nykti nuo akademinio sluoksnio. Kitaip tariant, visuomenės naikinimas prasideda nuo jos galvos – švietimo sistemos.
Atsakymas. Tai natūralu studentų aplinkoje, nes ji jau seniai mutuoja. Ir tai visiškai priešinga tam, kas turi būti šioje aplinkoje. Kur pliuralizmas? Kur laisvė? Viskas atvirkščia.
Amerikos universitetai ir apskritai universitetai visame pasaulyje tapo tiesiog nepakenčiami dėl savo ultraliberalumo, ekstraliberalumo, dėl to, kad viskas yra leistina ir viskas galima, ir todėl nėra jokių rėmų. O be rėmų žmogus – toks gyvulys, kad jo neįmanoma suvaldyti.
Studentai giriasi tuo, kad gali viską daryti priešingai. Nesvarbu ką, nes svarbiausia, kad priešingai. Iš tikrųjų, tai ideologija, kurios tikslas sunaikinti viską, kas jau yra, o kas bus vėliau – nesvarbu. Neatsižvelgiant į nieką, negalvojant apie pasekmes.
Pradėtas judėjimas, kuris iš tikrųjų gali sunaikinti visuomenę, ar mažų mažiausiai įstatymus, kuriais ji vadovaujasi. Šis judėjimas geba pakeisti visus įstatymus, sukelti abejones visomis vertybėmis ir t.t. Tai, kas vyksta, neįtikėtina!
Komentaras. Kita vertus, tyrinėtojai kalba, kad išorinių tiesos etalonų nebeliko, remtis galima tik pačiu savimi.
Atsakymas. Taip, taip iš tikrųjų yra. Jūs klausiate: „Kuo remiantis atsirado įvairių ultraliberalių srovių?“ Remiantis prielaida, kad visuomenė auklėjasi, žiūrėdama pati į save.
Klausimas. Kokį sprendimą siūlo kabala, jei kalbame apie akademinę aplinką, kur vyrauja chaosas, kur viskas neteko vertės?
Atsakymas. Visuomenė turi judėti pirmyn, remdamasi tuo, kas buvo. Kaip kitaip žinoti, kur link žengti? Gal kitas žingsnis – tiesiai į bedugnę? Bet tas niekam nerūpi. Priešingai, laikoma pažangumu: kuo aš destruktyvesnis šiandien, tuo pažangesnis.
Skųsdami nori sunaikinti kitų nuomonę? Ar tai pliuralizmas, liberalizmas, demokratija? Visai ne! Visa ši studentų brolija, apskritai, visiškai pasikeitė.
Reikalingas rimtas sukrėtimas: būdami tokie patenkinti savimi, jie negali išgirsti kitokios nuomonės.
Visuomenė susipainiojusi visame pasaulyje, todėl nepakaks traukti vieną siūlą. Viskas tarpusavy susipynę.
Dabar tai praeis per didžiulę ekonominę krizę, ir ji viską sustatys į vietas. Viskas bus peržiūrėta, permaišyta pagal tikrą, teisingą sprendimą – kas naudinga žmonijai, o kas ne. O toliau reikia pradėti iš pradžių: dėl ko jie mokosi, kokią žmoniją mes kuriame su jais, kaip jie dalyvaus bendrame žmonijos gyvenime?
Dėl to reikia žinoti, kur link turi eiti visuomenė. Mažų mažiausiai, ji turi vienytis. Tai, manau, visiems aišku. Pasaulis turi tapti globalus. Pati gamta – negyvoji, augalinė, gyvūninė ir galiausiai žmogaus – gena mus į tai. Visi gamtos lygmenys linksta į bendrą globalizaciją, tarpusavio ryšį.
Vadinasi, studentija, kaip pats pažangiausias, jaunas visuomenės elementas turi skatinti būtent tai, nešti šią vėliavą.
Mes turime vienytis. Kaip to pasiekti? Stenkimės dėl vienybės, o ne dėl atsijungimo! Juk viską, ką dabar darote, juolab skundai, skatina atskirtį. Kur tas bendras stogas, kuris turi mus uždengti, dėl kurio turime dirbti ir kuris mus sujungs?
Nepaisant to, kad esame skirtingi ir priešingi vienas kitam visuomenėje, turime jungtis aukščiau visų šių priešingybių. Priešingybių sujungimas yra menas, o ne abipusis susinaikinimas ar viduriukas, kur susitinkame, kad po akimirkos išlakstytume į priešingas puses.
Susijungimas turi būti trijose linijose: tu turi savo nuomonę, aš turiu savo, ir mes kuriame iš jų viduriniąją liniją, neatsisakydami savo nuomonės.
Tai – visa sistema, rimtas mokslas. Būtent to turime pasiekti.
#239828

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Artinasi nelengvas laikas

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabalistas sužino apie naftos kainų kritimą? Ar tai turi kažkokią ypatingą dvasinę šaknį?
Atsakymas. To aš nežinau. Aš tiesiog matau, kaip Aukštesnioji jėga po truputį niveliuoja visas žmonių galimybes vieniems su kitais kariauti.
Kadaise nafta ir dujos buvo rimtas pretekstas kariauti. Dabar tai baigiasi. Prasidėjo skalūnų revoliucija – naftos gavyba iš skalūnų uolienų, kurių visame pasaulyje yra labai daug. Jų yra netgi Kinijoje, Izraelyje, Amerikoje. Todėl nafta kainuos centus. Tai iš vienos pusės.
Iš kitos pusės, nuo naftos pereiname prie elektromobilių ir t. t. Taigi, šį etapą jau praėjome, bet dėl to, kad daugeliui žmonių tai naudinga, pasaulis vis dar palaiko naftos kainas. O iš esmės jau seniai galėjome tai nutraukti, nes technologijos paruoštos. Todėl 2018 metais iš tikrųjų gali ateiti priklausomybės nuo naftos ir dujų pabaiga.
Be to, kils gėlo vandens išteklių problema, ypač Šiaurės Afrikos teritorijose nuo Maroko iki Egipto, Libane, Sirijoje, Jordanijoje, pietinėje Turkijoje, Saudo Arabijoje, taip pat Irake ir Irane. Šioje juostoje dėl didelių sausrų labai trūks vandens.
Klausimas. Ar tai matote kaip kabalistas, ar tiesiog analizuojate naujienas?
Atsakymas. Aš visa tai analizuoju ir matau, kad taip bus. Pasaulyje yra kelios galimybės valdyti žmoniją – kamuoti be karo iki tokios būsenos, kol iš tikrųjų suvoks, jog turi kažką daryti su savimi, kitaip sunaikins gamtą, nuo kurios priklauso.
Klausimas. Apie kokią gėlo vandens išteklių problemą kalbate, jei yra sukurtas ne vienas technologinis sprendimas: vandens gavimas iš oro, įvairūs gėlintuvai ir t. t.
Atsakymas. Teisingai, bet pamatysite, kaip tai veiks iš tikrųjų. Kai kalbama apie milijonų gyventojų aprūpinimą vandeniu, visa tai virsta labai didele problema.
Klausimas. Ar žmonija gali padaryti išvadą, kad vandens problemos kyla dėl neteisingų mūsų tarpusavio santykių?
Atsakymas. Ji nenoromis padarys tokią išvadą, nes bus pasiruošusi tai išgirsti. Dabar ji dar nieko negirdi. O kai iš tikrųjų neliks vandens ir normalių derlių, tuomet, žinoma, kils problema.
Bet problema – ne vandens radimas, nebus kur jo ieškoti. Žmonės puls į šiaurę. Jei anksčiau į Europą kas mėnesį atvykdavo po 10 tūkstančių arba po 10 milijonų žmonių, tai dabar atvyks 100 milijonų. Jie užplūs Rusiją ir visas kitas šiaurines šalis – ten, kur yra vandens. Štai tada ir vieni, ir kiti ims galvoti, ką daryti.
Klausimas. Aukštesniojo valdymo užduotis – sumaišyti žmoniją?
Atsakymas. Aukštesniojo valdymo užduotis – priversti žmoniją galvoti apie kardinalius veiksmus su savimi, kurie užkirstų kelią tokiems katastrofiškiems kataklizmams. Juk kartu kils įvairios epidemijos ir visa kita.
Artinasi nelengvi laikai, bylojantys mums – tiems, kas supranta, kaip to galima išvengti, – kad turime kuo greičiau sustiprinti išsitaisymo metodikos platinimą.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities pasaulio žemėlapis – be sienų

Metas dirbti mažiau

Keletas žingsnių iki bedugnės

Komentarų nėra

Iš chaoso į harmoniją II d.

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. Pamoka Nr. 1
Kabalos mokslas kalba apie žmonijos grįžimą prie pirminio šaltinio, prie kūrinijos išeities taško.
Studijuojame, kad visa kūrinija yra viena vienintelė sistema, kuri patyrė sudužimą į dalis, ir jos nutolo viena nuo kitos.
O dabar, taip pat kaip anksčiau iš Didžiojo sprogimo taško materija pradėjo skaidytis, o po to vėl jungtis tarpusavy sąveikaudama, taip ir mes turime pradėti ruoštis vėl susijungti.
Į tai mus stums įvairios jėgos, kurios šiandieną jau pasireiškia visuomenėje, – krizė visose mūsų veiklos srityse. Mes turime susijungti pagal tą šabloną, pagal kurį buvome sujungti iki sudužimo.
Tokioje būsenoje save jausime kaip vieną vientisą masę, vieną vieningą jėgą. Galėsime valdyti save, gyvenimą, likimą, jausti save aukščiau mūsų pasaulio, mūsų ribotumo.
Pirmoji būsena, laukianti mūsų šiame kelyje, vadinama „užgimimu“. Šis pirmasis mūsų susijungimo taškas duoda mums užgimimo jausmą.
Ką reiškia susijungimas? Egzistuoja sąlyčio taškas, vadinamas kiekvieno vidiniu tašku širdyje, tai yra pats giliausias noras, iš kurio kaip iš Didžiojo sprogimo taško išeina visa Visata. Taip ir mumyse yra noro taškas, iš kurio išėjo ir išsivystė visi likę mūsų norai ir savybės.
O mes turime pasistengti susijungti šiais taškais. Tam nėra reikalinga visa žmonija. Užtenka, jeigu darysime tai tarpusavyje rate, mažoje grupėje, nuo penkių iki dešimties žmonių.
Jeigu to sieksime, tai pajausime, kaip pradedame plėsti savo suvokimą, savo pojūtį prote ir širdyje. Be to, šie pasiekimai bus aukščiau mūsų pasaulio, ten galėsime rasti ryšį tarp mūsų, kuris vadinasi „Kūrėjas“.
Prie jo turime pasijungti ir iš jo žiūrėti į mūsų pasaulį, į mūsų likimą: kokiu būdu galima jį keisti, kaip kiekvienam ir visiems kartu valdyti savo likimą mūsų bendru judėjimu.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso „Iš chaoso į harmoniją“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Gyvenimo programa, I dalis

Gyvenimo programa, II dalis

Komentarų nėra

Kiekvienam savo vieta sistemoje

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль Лайтман„Didžiąją kiekvienos visuomenės dalį visuomet sudaro atsiliekantieji, o versliųjų dalis nesiekia net trisdešimties nuošimčių.“ (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Tai nulemia tai, kokia yra visuomenė. Pavyzdžiui, išsivysčiusioje europiečių visuomenėje gal ir surinksime 20% verslių žmonių, o azijiečių bei afrikiečių visuomenėje jų bus mažiau.
Tai nepriklauso nuo protinio vystymosi, bet daugiau nuo žmonių prigimties. Atvyksti į Lotynų Ameriką – šaudymas į orą, karnavalai, futbolas. Viskas?! Jokiu būdu nemenkinu tų žmonių, tai tiesiog lotynų amerikiečių charakteris.
Jei vyksti į Vokietiją, Prancūziją, Olandiją, stebiesi, kaip gerai organizuota jų produkcijos gamyba, ir kaip veržliai jie tai atlieka.
Bet visa tai laikini skirtumai, tiesiog neradome, kaip tinkamai papildyti vieni kitus. Galiausiai žmonija supras, kaip galima darniai papildyti vieni kitus ir nėra nė vieno žmogaus su blogu charakteriu ar negeru vidiniu psichologiniu nusistatymu. Jei kiekvienas atsidurs savo vietoje gausime visiškai harmoningą sistemą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Ateities žmogus

Skirtingų lygybė

Komentarų nėra

Išėjimo iš krizės planas III d.

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip turi pasikeisti bendruomenė? Kokia bendruomenė galiausiai turi susiformuoti, pravedus integralųjį auklėjimą?
Atsakymas. Integraliojo auklėjimo tikslas ne pakeisti visuomenę, bet auklėti žmogų. Ji turi mokyti žmogų egzistuoti šiame pasaulyje – ne Mėnulyje ar kosmose, o paprastoje Žemėje, ir ne lūšnoje džiunglėse, o tarp žmonių šiuolaikiniame mieste, išsivysčiusioje valstybėje.
Juk būtent labiausiai išsivysčiusios šalys dabar turi problemų. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo sudėtingesnės problemos, nors jos turi daugiau galimybių jas paslėpti ir prislopinti. Tačiau visi bandymai kovoti su problemomis nepriveda prie sprendimo, o tiktai gilina ligą, kol ji prasiverš.
Jau patyrėme, prie ko priveda dešinioji arba kairioji linija. Dešinioji gali privesti prie fašistinio režimo, tačiau kairioji – prie nacizmo. Juk kraštutiniai pasireiškimai – pasvirimas į vieną ar kitą pusę.
Iš esmės, kairieji ir dešinieji skiriasi tik keliais žodžiais, tačiau ir vieni, ir kiti vienodi savo primygtinumu ir fanatizmu. Ir vieni, ir kiti pasiruošę užmušti priešininkus, nesutinkančius su jų nuomone, nes tai lemia žmogaus egoizmas.
Integralusis auklėjimas turėtų atnešti naują tekėjimą: viduriniąją liniją – ne kairiąją ir ne dešiniąją. To reikia mokyti, juk žmonija negali to pati atskleisti, nes viduriniosios linijos gamtoje nėra. Tokiu būdu duodama žmonėms egzistuoti su plačiu visokių polinkių spektru: iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę, kas ir yra vidurinioji linija.
Vidurinioji linija leidžia pakilti žmogui aukščiau gamtos į susijungimą, kuomet visi nusikaltimai padengiami meile. Tokios galimybės gamtoje nėra ir nėra žmogaus prigimtyje, ir be specialaus mokymo žmogus niekada prie to neprieis.
Toks mokymas negali būti parengtas nė viename universitete ar akademijoje, nė vieno paties protingiausio profesoriaus, o tiktai kabalistų, kurie studijuoja ir naudoja viduriniąją liniją, kurdami gerus santykius virš viso blogio.
Tiktai tokia subalansuota forma, negriaunančia nei gėrio, nei blogio, nei kairės linijos, nei dešinės, o atsiskleidžiančia, kaip padengimas virš visų skirtumų ir pakilimas virš jų, gali egzistuoti žmonių visuomenė, taip pat šeima ir paprasčiausiai draugystė tarp dviejų žmonių. Tik taip gali įvykti susijungimas.
Ši metodika turi ateiti iš kabalos, pati gamta negali mums atskleisti šio metodo, nes žmogaus lygmuo (laiptelis) neegzistuoja gamtoje. Atsižvelgiant į fiziologinį kūną, mes priskiriami gyvūniniam lygmeniui, o pagal savo suvokimą – žmogiškajam. Tačiau žmogiškojo lygmens gamtoje nėra – yra tiktai negyvasis, augalinis ir gyvūninis.
Žmogiškasis lygmuo reiškia, kad mes matome, galvojame, suprantame, jaučiame žmogų savyje – tokio dalyko nėra gamtoje. Mes išėjome iš beždžionių ir dar netapome žmonėmis – ,,žmogiškuoju lygmeniu“. Kol kad dar neatsirado nauja kokybė, vadinama ,,Žmogus“. Jeigu mes vietoje lazdos išmokome naudotis įvairiomis mašinomis, tai dar nereiškia, kad tapome žmonėmis – visa tai taip pat gyvūninis lygmuo, tik dar painesnis.
Tai vis dar ta pati beždžionė, išsivysčiusi tiek, kad gavo atominę bombą į rankas, o ne žmogiškąjį lygį, kurį privalome pasiekti. Gamta tęsia evoliucijos programą ir stumia mus toliau vystytis. Tačiau mes tam nepasiruošę, juk jis prieštarauja visam prieš tai buvusiam vystymuisi.
Visada pereinant nuo vienos pakopos prie kitos reikia anuliuoti buvusią pakopą: sumažinti, pakilti virš jos ir įgyti priešingą savybę.
Dėl to pakilimas į žmogiškąją pakopą įmanomas tik su sąlyga, kad mes sumažiname ir išnaudojame buvusią pakopą atvirkštine forma – dėl davimo, kad visas mūsų egoizmas tarnautų tik tam, kad taptume jam priešingi.
Dėl to reikalingas mokymasis, einantis iš žmogiškosios pakopos, auklėjimo, esančio žmogiškajame lygmenyje – tai gali tik kabalistai. Dėl to kabalos mokslas atsikleidžia mūsų dienomis ir gali išgelbėti visą žmoniją.
Ateities visuomenės forma aprašyta Baal Sulamo straipsnyje ,,Paskutinioji karta“. Tačiau tik kabalistai gali išmokyti žmoniją tokių santykių – čia ir yra jų misija. Dėl to mūsų laiku atsiskleidžia kabalos mokslas ir egzistuoja „Bnei Baruch“ organizacija. Turime teisę egzistuoti tik tuo atveju, jeigu pasiruošime šios misijos įgyvendinimui.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės planas, I dalis

Neoliberalizmas nueina nuo istorijos scenos

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Kas nedirba, tas valgo

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKada nors žmonija suvoks savo egoizmą ir panūs jo atsikratyti. Suvokimą sužadins smūgiai, šiais laikais besipilantys iš visų pusių.
Greitai žmonija supras, kodėl ją užgriūva tiek problemų, kodėl kaskart prieina krizę, suirutę, neviltį ir atsimuša į sieną.
Krizė visur: ir vyriausybėse, ir šeimose. Kažką sukuriame ir matome, kad tai mums kenksminga. Pastarąjį šimtmetį žmonija iškrėtė tiek kvailysčių, kiek nebuvo per visą jos istoriją: du pasauliniai karai, revoliucijos.
O šiuolaikinis pasaulis atsidūrė tokiame chaose, kad iš viso nebeaišku, ką daryti. Vietoj žmonių ima dirbti mašinos, taip išeina, kad žmonės iš viso nebereikalingi.
Greitai nebebus nei pinigų, nei darbo. Žmonėms nereikės dirbti, visiškai pasikeis gyvenimo stilius. Dėl to ateis blogio suvokimas, ir žmogui teks suprasti, kad gyvenimas turi tekėti visai kitoje plotmėje – vieningų žmonių tarpusavio santykiuose.
Tokia žmogaus paskirtis, jam reikia išsivystyti iki tokios būsenos. Technologijas vystys keletas ypatingų išradėjų, dirbsiančių su aukštosiomis technologijomis, o visiems kitiems – paprastiems žmonėms – šiame pasaulyje nebus ką veikti.
Jie ims mąstyti, dėl ko gimė. Kadaise visas gyvenimas sukosi aplink darbą: žmogus dirbo tam, kad valgytų, ir valgė tam, kad dirbtų. Bet dabar galima valgyti ir nedirbant, tai dėl ko tada gyventi?
Šis klausimas kyla visiems: dėl ko gyvename? Kokia šio gyvenimo prasmė? Atsakymo nėra, lyg ir nėra dėl ko gyventi. Taip suvoksime blogį.
Klausimas. Kaip į šį procesą įsitrauks tolimiausios sistemos?
Atsakymas. Nėra artimų ir tolimų sistemų – yra tik viena sistema, kurioje mes visi tarpusavyje susiję tūkstančiais ryšių taip, kad neįmanoma pasakyti, kur pradžia, o kur galas. Tai integrali, uždara, apvali tarsi kamuolys sistema.
Todėl kiekvienas procesas vyksta visoje sistemoje. Bet kurioje vietoje galima aptikti sistemos galvą, kūną ir pabaigą. Tai lyg skysti drebučiai: kiekvienas yra visur ir kiekviename elemente yra visuma, tik minimaliu kiekiu.
Todėl neįmanoma nustatyti, kur šios sistemos galva, o kur uodega. Bet kurioje vietoje atradę galvą, ten pat rasite ir uodegą. Taip yra dvasiniame pasaulyje.
Tarpusavyje susijungdami integraliais ryšiais, pradėsime atskleisti Aukštesniąją gamtos jėgą, Kūrėją. Mes patys turime tapti integralūs, kad galėtume atskleisti Kūrėją. Kūrėjas yra visur, bet negalime Jo pajusti, atskleisti ar prisišlieti, prisijungti prie Jo.
Tam turime išsitaisyti, tai padaryti įmanoma tik grupėje, dešimtuke. Kai tik įvyks pirmasis dešimtuko susijungimas, iš karto atskleisime Kūrėją. Juk pagal savybių panašumo dėsnį mes jau turėsime integralų indą Jam atskleisti.

Iš 2017 m. sausio 19 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. forumas Arose)

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės planas, I dalis

2016 metų rezultatai: ekonomika

Senojo pasaulio atgimimo link

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 10 06) I d.

Twitter

Jeigu sujungsime visas keturias egoizmo formas (Sukkot šventės 4 simbolius) ir nukreipsime juos į vienybę – pašalinsime egoizmą, kuris mus skiria.
Vaikas žaidžia, kad vystytųsi, augtų. Dvasiškai vystantis šio žaidimo analogas – nuolatinis ėjimas į tiesą iš priešingybių.
Vienybė – Gamtos valdymo sistemos atskleidimas, tai būdas suprasti ir realizuoti bendrą norą, t. y. būdas valdyti gyvenimą.
Visas pasaulis – Kūrėjo „teatras“, kuriame „repetuoju“ tinkamą santykį su Kūrėju. Teisingas žaidimas virsta dvasinio pasaulio atskleidimu.
Krizė auga ir greitai pasireikš visur. Galima jos išvengti, visus išsiaiškinimus atlikus prote dar iki jiems realizuojantis materialiame pasaulyje.
Tora – ne knyga lentynoje, o ypatingas metodas, kaip naudoti Gamtos bendrąją jėgą. Tinkamas darbas su ja visą pasaulio blogį paverčia gėriu.

Komentarų nėra

Vienybė – vertingiausia valiuta

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip pereisime nuo pinigų prie naujos valiutos – žmonių susijungimas, jei jie kol kas vis labiau tolsta vienas nuo kito, ir kiekvienas užsidaro savo kiaute?
Atsakymas. Kitaip ir neįmanoma atskleisti, kaip gerai būti kartu, kol kiekvienas neužsidaro savo kiaute ir neišsiaiškina, kad jame nieko nėra. Būtina suvokti blogį, viso gyvenimo tuštumą, suprasti, kad individualizmas – tai mirtis.
Viskas išėjo priešingai nei tikėjomės: atrodė, kad liberalizmas ir demokratija susiję su vienybe, gerais santykiais tarp žmonių, o galiausiai pasiekėme, kad niekam nerūpi kiti, tik tegul palieka ramybėje ir netrukdo. Ar tai ir vadinama demokratija?
Pažiūrėkite, kur atsidūrėme. Esmė ta, kad žmogaus egoizmas nėra subalansuotas, ir todėl, prie ko beprisiliečiame, viskas virsta prakeiksmu. Matome, kad iš mūsų prigimties nieko gero negali išeiti.
Rodėsi, kas gali būti geriau už liberalizmą? Kokį pažangų liberalizmą mums piešė jo įkūrėjai prieš 100-150 metų, kokį nuostabų pasaulį mums žadėjo: „Demokratija – tai žmonių valdžia, kai visa visuomenė išrenka, kaip valdyti šalį geriausiu būdu.“ O galiausiai išėjo, kad mažytis elitas valdo visus kitus, atsidūrusius apačioje, skurde.
Todėl dabartinis žmogaus bandymas pasislėpti nuo šios visuomenės ir nebūti su niekuo susijusiam yra būtinas etapas prieš apsisprendimą, kad vienintelis mūsų išsigelbėjimas – vienybė.

Iš 2017 m. sausio 22 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. forumas Arose)

Daugiau šia tema skaitykite:

Neoliberalizmas nueina nuo istorinės scenos

Tik vienas dėsnis

Nelaukime, kol lazda atvys į laimę

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 09 05)

Twitter
каббалист Михаэль Лайтман ТвиттерDabartinė ugdymo krizė ištiko, nes pirmąsyk istorijoje jaunajai kartai reikia, kad ugdytų jų asmenybę.
Kataklizmai? Problema ne atkurti eko sistemą, o sukurti VIENINGĄ sistemą, kur visa – viena gamta, o ne žmogus ir gamta!
Kabalos principas: dalis ir visuma lygūs. Kadangi gamtos sistema integrali, mano niekingas veiksmas sudrebina visą sistemą (kyla krizės).
Visų išmokų ir pensijų pakeitimas  BBP (besąliginėmis bazinėmis pajamomis)  yra teisingos visuomenės pagrindas. Visi kiti veiksmai kaip priedas BBP.
Ugdymas – tai asmeninis pavyzdys. Vaikai perima viską. O vienintelis suaugusiųjų užsiėmimas su jais – sukurti bendravimo ratą (dešimtuką).
Ugdymo klaida: ankstesnė kartos tėvai moko šios kartos vaiką, kuriam reikia mokytojo iš ateinančios kartos (kabalisto).
Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai