Pateikti įrašai su globalizacija žyme.


Vidinė krizės prasmė

Krizė, globalizacija, Krizės sprendimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra minusas ir pliusas krizės metu – pati krizė ar mūsų reakcija į ją?
Atsakymas: Per krizę svarbiausia – ją suprasti ir tinkamai sureaguoti, kad ji pakeltų mus aukštyn.
Kaip jau ne kartą sakiau, krizė („mašbėr“) išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „gimimo vietą“, kur gimsta naujas žmogus.
Iš tiesų, krizė, jos vidinė prasmė – naujo gimimas. Tiktai to nejaučiame savyje, dar nesuprantame. Bet esu tikras, kad suprasime.
Pamatysime, kaip dabar, prieš mūsų akis, gimsta nauja, integraliai susieta žmonija, labiau suprantanti, kad turi gyventi pagal kitus dėsnius, o ne taip, kaip anksčiau.
Klausimas: Ar po krizes pereisime į naują dvasinę pakopą?
Atsakymas: Mes pakilome į šią pakopą, bet dar jos nepraėjome. Priešakyje mūsų dar laukia keletas etapų. Bet šis naujas, rimtas etapas, kurį dabar praeiname, turi mus daug ko išmokyti.
Klausimas: Jeigu krizė yra naujo gimimas, tai išeitų, kad žmonės, kurie mirė nuo koronaviruso, tiesiog negalėjo gyventi naujomis sąlygomis, harmonijoje su gamta? Bet juk visa tai Kūrėjo valioje.
Atsakymas: Apie mirusius, negimusius ir apie tuos, kurie dar gims, kaip nors pakalbėsime atskirai. Tai visa sistema, kurią turėsime suprasti ir pamatyti, kur yra pasirinkimo laisvė, kodėl gimsta būtent tokios sielos, kas su jomis vyksta ir panašiai. Šito turime mokytis bendroje globalioje sistemoje.

#267095

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo gresia tinkamų santykių neišmanymas

Koronavirusas atskleidžia socialines problemas

Nauja istorija, suderinta su gamtos programa

Komentarų nėra

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija, Krizės sprendimas, Pasaulio problemos, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманNūnai gyvename pasaulyje, kuris keičiasi tiesiog mūsų akyse. Visą gyvenimą galima padalinti į du etapus: iki koronaviruso ir po jo.
Gyvenimas tekėjo tam tikra numatyta tvarka, ir staiga virusas jame atliko staigius pokyčius, atvesdamas visą žmoniją į naują situaciją, kuri kol kas suvokiama kaip globali krizė.
Krizė vis auga ir gilėja ir kol kas neaišku, kur ji nuves, tačiau aišku viena – ji veda mus į naują pasaulį, kuris mums kol kas nepažįstamas. Ši krizė tarsi naujas gimimas. Pats žodis „krizė“ ( hebr. – mašbėr) kilęs iš akmens pavadinimo, ant kurio moterys senovėje gimdydavo vaikus. Kitaip tariant, krizė – tai naujo gimimo vieta, o dabartinė būsena, kurią vadiname krize – tai naujo pasaulio gimimas.
Žmonijos istorijoje buvo daug įvairių krizių, bet iki šiol nė viena iš jų nekeitė pasaulio taip kardinaliai. Būta tam tikrų žmonių visuomenės, jos formos pokyčių. Tačiau dabartinė krizė yra pirma tikroji, nors kol kas ji neatrodo itin rimta, juk tai ne karas, ne meteorito kritimas, ne masinis naikinimas.
Ir vis dėlto tai galima vadinti krize, nes mūsų akyse gimsta naujas pasaulis. Netrukus išvysime, kaip pasikeitė žmonių visuomenė ir mes patys, mūsų šeimos, mūsų požiūris į pasaulį. Pasikeis vidinis žmogaus pasaulis, jo tikrovės suvokimas ir todėl pamatysime naują pasaulį.
Kol kas jo dar nematome tarsi kūdikis, kuris buvo motinos viduje ir nematė pasaulio, o ir gimęs iš pradžių nieko nemato. Po to jame vystysis klausa bei rega, ir jis ims reaguoti tiek, kiek augs ir susipažins su pasauliu.
Štai lygiai taip ir mums, suaugusiems žmonėms, reikia gimti, pakeisti savo suvokimą bei matymą, kad išvystume naują pasaulį. Tai greitai įvyks.
Gimdymo kančios – didžiulis, su niekuo nesulyginamas skausmas, jausmas, kad visas kūnas pasirengęs sprogti. Viena vertus, tai labai sunki, kritinė būklė, pavojinga gyvybei. Tačiau, kita vertus, matome, kad nėra pasirinkimo: gamta įpareigoja mus tai pereiti.
Vaiko gimimas pagristas natūraliu, prigimtiniu moters noru turėti vaikų. Be to, egzistuoja visuomenės nuomonė, motyvuojanti moterį gimdyti vaiką ir ne vieną. Gamta suteikia moteriai daug jėgų ištverti gimdymo kančias, nors tai sunki ir pavojinga būsena.
Bet su koronavirusu krizė ištiko visą žmoniją – vyrus ir moteris kartu. Moteris visada priekaištavo vyrui už tai, kad šis nežino, kas yra gimdymo kančios. Dabar moterys gali būti patenkintos: vyrai patirs tikras, sunkias gimdymo kančias. Jie pajaus, kad krizė juos smaugia, nesuteikdama galimybės jai pasipriešinti: tave visą plėšo iš vidaus, tačiau nieko negali padaryti.
O vėliau mums visgi pavyks gimti pasitelkus maldą ir pastangas vienytis. Bet tai bus itin sunkus ir ypatingas gimdymas, juk gimdome pačius save naujame pasaulyje: peržengiame dvasinio pasaulio ribą ir gimstame nauja forma.

#268285

Iš 2020 m. liepos 9 d. laidos „Moterys naujame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – gamta su mumis sustvarkys

Koronavirusas mus privers…

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Komentarų nėra

Mintys apie koronavirusą III d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

Patys neįstengėme užbaigti egoistinės globalizacijos epochos – tai atėjo gelbėjantis virusas! Norėjome pašalinti sienas neanuliavę egoizmo – virusas primeta mums kur kas griežtesnes ribas. Koks tausojantis vaistas yra virusas palyginus su pasauliniu karu!
***
Koronavirusas be nereikalingų šiukšlių nieko iš mūsų neatėmė. Taip praeiname etapus, vedančius iš šio pasaulio egoizmo. Virusas padeda mums pakilti, išsilaisvinti iš egoistinės vergystės, priartėti prie aukštesniosios jėgos, tikslo, dvasinio pasaulio atskleidimo. Vadinasi jis – vaistas!
***
Dabar per koronaviruso epidemiją aukštesnioji jėga atskiria mus: „Nepriartėkite vieni prie kitų! Daugiau dviejų nesirinkti!“ Kol neįsisąmoninsime, kokie atskirti esame. Mumyse turi atsirasti poreikis susijungti širdimi, gerais jausmais. Taip išgysime…
***
Dabar pasaulyje visi turi vieną problemą: sugriuvo visa gyvenimo tvarka, visas žmogaus pasaulis, atsirado tuštuma. Kabala aiškina: pasaulis gali susimažinti iki būtino egzistavimui lygmens. O mums svarbiausia – pasiekti amžiną dvasinį gyvenimą.
***
Koronavirusas pasiėmė iš mūsų tik šiukšles. Materialiai išgyvensime. Bet svarbiausia – atsirado galimybė atskleisti, dėl ko mums gyventi! Šiame pasaulyje esame formaliai. O viduje virusas kaip tik padeda mums ištrūkti iš Ego nelaisvės, priartėti prie aukštesniosios jėgos ir atskleisti dvasinį pasaulį.
***
Ateina nauja valdžia, „koronavirusas“, ir nušluoja mums vystymosi kelią tarsi cunamio banga, nuplaunanti viską, ko nereikia. Turime eiti šiuo keliu, kol išeisime iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
***
Koronaviruso epidemija parodė ES beprasmiškumą. Ji naudinga nebent viršūnėlei. Tapo aišku, kad pasitelkus rezoliuciją apie ryšius ir solidarumą nacionalinio egoizmo neištaisysi. Čia būtina aukštesnioji jėgą, o ES valdžia jos neturi! Virusas padės tašką „vieningai Europai“!

Iš 2020 m. kovo 25-28 d. M. Laitmano twitter

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą I dalis

Mintys apie koronavirusą II dalis

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Komentarų nėra

Tyli šeimos revoliucija

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманAnksčiau paprastomis psichologinėmis priemonėmis galėjome rasti kažkokį kontaktą tarpusavy ir subalansuoti savo gyvenimą: tai – moteriška, tai – vyriška, o tai – bendra, ir mes turime daryti ir viena, ir kita, kad gautume trečia.
Iš esmės, bet kuri šeima atkartojo savo tūkstantmetį modelį, ir viskas buvo aišku. O dabar to nėra – ryšiai nutrūko. Egoizmas tapo toks didelis, kad vyras nenori dirbti šeimai, o moteris nenori vaikų ir šeimos, nors, iš esmės, jai tai – natūralu, bet motiniškas instinktas dažnai nebesuveikia.
Ir vyrams taip pat: „Kodėl aš turiu dirbti dėl kitų? Tegul ji eina dirbti“. Kaip tik atsiranda tokių specialybių ir galimybių, kad moteris galėtų dirbti, reikalauti lygių teisių su vyrais, juk dažniausiai moterys reikalingiausios ten, kur vyrai negali dirbti, o tai – ir biurų darbuotojai, ir net valstybės vadovai.
Apskritai, pasaulis per 100 metų labai pasikeitė, kažkas su juo nutiko. Iš tikrųjų tai – revoliucija, kurios mes kažkodėl nepastebime. Ji vyksta taip tyliai todėl, kad mums kiltų klausimas: „Kaip veikti toliau? Ką daryti su savimi ir pasauliu?“
Išeina, kad užmegzti normalaus ryšio jau nebegalime, nes egoizmas yra aukščiau mūsų. Vaikų nenorime, šeimos – taip pat. Norime sukurti pasaulį, kuriame kiekvienam bus patogu. Kitaip tariant, man nieko nereikia, mane aptarnaus šiuolaikiniai robotai. Dronai tiesiai per orlaidę pristatys picą ir kolą. Ir viskas bus gera, gražu. O greitai pasieksime, kad kiekviename kambaryje bus „krosnis“, ir tiesiai į ją per laidus bus siunčiama pica, kuri materializuosis, ir galėsime ją vartoti.
Trumpai sakant, viskas daroma dėl to, kad ištrauktų žmogų iš jo įprasto, tikro pasaulio. Ir mes nieko negalime padaryti, tokia programa įdiegta gamtoje. Bet užtat kabalos padedami galime įsivaizduoti, kas bus toliau.
O toliau vyks labai įdomūs dalykai. Mes staiga aptiksime, kad pasiekėme tokį išsivystymo lygį, kuris mus pačius baisiai slopina: tarsi viskas gerai, o iš tikrųjų aš iš to nieko neturiu – negaunu malonumo.
Kažkada pasitenkindavau tuo, kad grįždavau vakare po darbo, sėsdavau su šeima prie bendro stalo, ir mes vakarieniaudavome: vaikai, šeimos šiluma, ramybė. Tai buvo įprasta žmogui tvarka, kuri buvo ir yra būdinga gyvūnams. O kai egoizmas išaugo, žmogus suprato, kad tai – ne jam.
Įdomu tai, kad gyvūnų šeimos gyvenimas trumpas. Juk ir jiems galėjo būti įdiegta programa visam gyvenimui. Bet ne! Jie susitinka, poruojasi, patelė paprastai lieka viena, auklėja jauniklius, o patinas juos palieka, ir šeimos praktiškai nėra. Jie nevaikšto poromis, nesirūpina dviese savo mažyliais, nebent kokie atskiri balandėliai, – labai mažai gamtoje pavyzdžių, kai vyriška ir moteriška būtybė ilgą laiką gyvena kartu. O žmonėms kažkodėl tai buvo įprasta.
Psichologai aiškina, kad tai reikalinga, kad kurtume vis didesnę visuomenę, valstybę. Žmogui norisi, kad iš mažos bendruomenės išsivystytų didelė valstybė. Bendruomenėje viskas buvo kartu, todėl ten nebuvo šeimų. O paskui kilo būtinybė turėti savo namą, savo šeimą, skirtingai nuo gyvūnų, kurie gyvena savo oloje miško tankynėje, ir jiems daugiau nereikia nieko.
Bet mūsų laikais vėl lendame neaišku kur, atsisakydami to, kas visada buvo būdinga žmogui: šeimos, vaikų, senelių. Mes skirstomės, kas kur išsisklaidome. Suaugę vaikai arba gyvena kartu su tėvais, – o kam išeiti, jei jiems taip gera pas mamą, – arba išeina ir nutraukia visus ryšius su tėvais. Štai tokia mūsų būsena.

Tęsime.
#247218

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Įskundimai universitetuose

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pasaulyje plinta nauja tendencija, kuri dabar susitelkusi moksliniame Amerikos universitetų pasaulyje. Šimtai universitetų visoje šalyje palaiko sistemą, kuri skatina skųsti savo kaimynus, dažniausiai – anonimiškai.
Mičigano universitete buvo skundžiami studentai, palaikantys Donaldą Trumpą. Universiteto laikraštis už tai, kad ji skyrė mažai dėmesio transseksualiems ir nebaltaodžiams studentams. Paskundė žmogų, nulipdžiusį sniego senį, nes jis baltas, o tai – iššūkis juodaodžiams.
Egzistuoja teisėjų komanda, sudaryta iš studentų, rečiau – iš mokytojų, ir iš policijos, kuri nagrinėja visus šiuos įvykius.
Visos šios istorijos kyla, nepaisant amerikiečių įstatymų. Laisvės pradeda nykti nuo akademinio sluoksnio. Kitaip tariant, visuomenės naikinimas prasideda nuo jos galvos – švietimo sistemos.
Atsakymas. Tai natūralu studentų aplinkoje, nes ji jau seniai mutuoja. Ir tai visiškai priešinga tam, kas turi būti šioje aplinkoje. Kur pliuralizmas? Kur laisvė? Viskas atvirkščia.
Amerikos universitetai ir apskritai universitetai visame pasaulyje tapo tiesiog nepakenčiami dėl savo ultraliberalumo, ekstraliberalumo, dėl to, kad viskas yra leistina ir viskas galima, ir todėl nėra jokių rėmų. O be rėmų žmogus – toks gyvulys, kad jo neįmanoma suvaldyti.
Studentai giriasi tuo, kad gali viską daryti priešingai. Nesvarbu ką, nes svarbiausia, kad priešingai. Iš tikrųjų, tai ideologija, kurios tikslas sunaikinti viską, kas jau yra, o kas bus vėliau – nesvarbu. Neatsižvelgiant į nieką, negalvojant apie pasekmes.
Pradėtas judėjimas, kuris iš tikrųjų gali sunaikinti visuomenę, ar mažų mažiausiai įstatymus, kuriais ji vadovaujasi. Šis judėjimas geba pakeisti visus įstatymus, sukelti abejones visomis vertybėmis ir t.t. Tai, kas vyksta, neįtikėtina!
Komentaras. Kita vertus, tyrinėtojai kalba, kad išorinių tiesos etalonų nebeliko, remtis galima tik pačiu savimi.
Atsakymas. Taip, taip iš tikrųjų yra. Jūs klausiate: „Kuo remiantis atsirado įvairių ultraliberalių srovių?“ Remiantis prielaida, kad visuomenė auklėjasi, žiūrėdama pati į save.
Klausimas. Kokį sprendimą siūlo kabala, jei kalbame apie akademinę aplinką, kur vyrauja chaosas, kur viskas neteko vertės?
Atsakymas. Visuomenė turi judėti pirmyn, remdamasi tuo, kas buvo. Kaip kitaip žinoti, kur link žengti? Gal kitas žingsnis – tiesiai į bedugnę? Bet tas niekam nerūpi. Priešingai, laikoma pažangumu: kuo aš destruktyvesnis šiandien, tuo pažangesnis.
Skųsdami nori sunaikinti kitų nuomonę? Ar tai pliuralizmas, liberalizmas, demokratija? Visai ne! Visa ši studentų brolija, apskritai, visiškai pasikeitė.
Reikalingas rimtas sukrėtimas: būdami tokie patenkinti savimi, jie negali išgirsti kitokios nuomonės.
Visuomenė susipainiojusi visame pasaulyje, todėl nepakaks traukti vieną siūlą. Viskas tarpusavy susipynę.
Dabar tai praeis per didžiulę ekonominę krizę, ir ji viską sustatys į vietas. Viskas bus peržiūrėta, permaišyta pagal tikrą, teisingą sprendimą – kas naudinga žmonijai, o kas ne. O toliau reikia pradėti iš pradžių: dėl ko jie mokosi, kokią žmoniją mes kuriame su jais, kaip jie dalyvaus bendrame žmonijos gyvenime?
Dėl to reikia žinoti, kur link turi eiti visuomenė. Mažų mažiausiai, ji turi vienytis. Tai, manau, visiems aišku. Pasaulis turi tapti globalus. Pati gamta – negyvoji, augalinė, gyvūninė ir galiausiai žmogaus – gena mus į tai. Visi gamtos lygmenys linksta į bendrą globalizaciją, tarpusavio ryšį.
Vadinasi, studentija, kaip pats pažangiausias, jaunas visuomenės elementas turi skatinti būtent tai, nešti šią vėliavą.
Mes turime vienytis. Kaip to pasiekti? Stenkimės dėl vienybės, o ne dėl atsijungimo! Juk viską, ką dabar darote, juolab skundai, skatina atskirtį. Kur tas bendras stogas, kuris turi mus uždengti, dėl kurio turime dirbti ir kuris mus sujungs?
Nepaisant to, kad esame skirtingi ir priešingi vienas kitam visuomenėje, turime jungtis aukščiau visų šių priešingybių. Priešingybių sujungimas yra menas, o ne abipusis susinaikinimas ar viduriukas, kur susitinkame, kad po akimirkos išlakstytume į priešingas puses.
Susijungimas turi būti trijose linijose: tu turi savo nuomonę, aš turiu savo, ir mes kuriame iš jų viduriniąją liniją, neatsisakydami savo nuomonės.
Tai – visa sistema, rimtas mokslas. Būtent to turime pasiekti.
#239828

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Artinasi nelengvas laikas

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabalistas sužino apie naftos kainų kritimą? Ar tai turi kažkokią ypatingą dvasinę šaknį?
Atsakymas. To aš nežinau. Aš tiesiog matau, kaip Aukštesnioji jėga po truputį niveliuoja visas žmonių galimybes vieniems su kitais kariauti.
Kadaise nafta ir dujos buvo rimtas pretekstas kariauti. Dabar tai baigiasi. Prasidėjo skalūnų revoliucija – naftos gavyba iš skalūnų uolienų, kurių visame pasaulyje yra labai daug. Jų yra netgi Kinijoje, Izraelyje, Amerikoje. Todėl nafta kainuos centus. Tai iš vienos pusės.
Iš kitos pusės, nuo naftos pereiname prie elektromobilių ir t. t. Taigi, šį etapą jau praėjome, bet dėl to, kad daugeliui žmonių tai naudinga, pasaulis vis dar palaiko naftos kainas. O iš esmės jau seniai galėjome tai nutraukti, nes technologijos paruoštos. Todėl 2018 metais iš tikrųjų gali ateiti priklausomybės nuo naftos ir dujų pabaiga.
Be to, kils gėlo vandens išteklių problema, ypač Šiaurės Afrikos teritorijose nuo Maroko iki Egipto, Libane, Sirijoje, Jordanijoje, pietinėje Turkijoje, Saudo Arabijoje, taip pat Irake ir Irane. Šioje juostoje dėl didelių sausrų labai trūks vandens.
Klausimas. Ar tai matote kaip kabalistas, ar tiesiog analizuojate naujienas?
Atsakymas. Aš visa tai analizuoju ir matau, kad taip bus. Pasaulyje yra kelios galimybės valdyti žmoniją – kamuoti be karo iki tokios būsenos, kol iš tikrųjų suvoks, jog turi kažką daryti su savimi, kitaip sunaikins gamtą, nuo kurios priklauso.
Klausimas. Apie kokią gėlo vandens išteklių problemą kalbate, jei yra sukurtas ne vienas technologinis sprendimas: vandens gavimas iš oro, įvairūs gėlintuvai ir t. t.
Atsakymas. Teisingai, bet pamatysite, kaip tai veiks iš tikrųjų. Kai kalbama apie milijonų gyventojų aprūpinimą vandeniu, visa tai virsta labai didele problema.
Klausimas. Ar žmonija gali padaryti išvadą, kad vandens problemos kyla dėl neteisingų mūsų tarpusavio santykių?
Atsakymas. Ji nenoromis padarys tokią išvadą, nes bus pasiruošusi tai išgirsti. Dabar ji dar nieko negirdi. O kai iš tikrųjų neliks vandens ir normalių derlių, tuomet, žinoma, kils problema.
Bet problema – ne vandens radimas, nebus kur jo ieškoti. Žmonės puls į šiaurę. Jei anksčiau į Europą kas mėnesį atvykdavo po 10 tūkstančių arba po 10 milijonų žmonių, tai dabar atvyks 100 milijonų. Jie užplūs Rusiją ir visas kitas šiaurines šalis – ten, kur yra vandens. Štai tada ir vieni, ir kiti ims galvoti, ką daryti.
Klausimas. Aukštesniojo valdymo užduotis – sumaišyti žmoniją?
Atsakymas. Aukštesniojo valdymo užduotis – priversti žmoniją galvoti apie kardinalius veiksmus su savimi, kurie užkirstų kelią tokiems katastrofiškiems kataklizmams. Juk kartu kils įvairios epidemijos ir visa kita.
Artinasi nelengvi laikai, bylojantys mums – tiems, kas supranta, kaip to galima išvengti, – kad turime kuo greičiau sustiprinti išsitaisymo metodikos platinimą.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities pasaulio žemėlapis – be sienų

Metas dirbti mažiau

Keletas žingsnių iki bedugnės

Komentarų nėra

Iš chaoso į harmoniją II d.

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. Pamoka Nr. 1
Kabalos mokslas kalba apie žmonijos grįžimą prie pirminio šaltinio, prie kūrinijos išeities taško.
Studijuojame, kad visa kūrinija yra viena vienintelė sistema, kuri patyrė sudužimą į dalis, ir jos nutolo viena nuo kitos.
O dabar, taip pat kaip anksčiau iš Didžiojo sprogimo taško materija pradėjo skaidytis, o po to vėl jungtis tarpusavy sąveikaudama, taip ir mes turime pradėti ruoštis vėl susijungti.
Į tai mus stums įvairios jėgos, kurios šiandieną jau pasireiškia visuomenėje, – krizė visose mūsų veiklos srityse. Mes turime susijungti pagal tą šabloną, pagal kurį buvome sujungti iki sudužimo.
Tokioje būsenoje save jausime kaip vieną vientisą masę, vieną vieningą jėgą. Galėsime valdyti save, gyvenimą, likimą, jausti save aukščiau mūsų pasaulio, mūsų ribotumo.
Pirmoji būsena, laukianti mūsų šiame kelyje, vadinama „užgimimu“. Šis pirmasis mūsų susijungimo taškas duoda mums užgimimo jausmą.
Ką reiškia susijungimas? Egzistuoja sąlyčio taškas, vadinamas kiekvieno vidiniu tašku širdyje, tai yra pats giliausias noras, iš kurio kaip iš Didžiojo sprogimo taško išeina visa Visata. Taip ir mumyse yra noro taškas, iš kurio išėjo ir išsivystė visi likę mūsų norai ir savybės.
O mes turime pasistengti susijungti šiais taškais. Tam nėra reikalinga visa žmonija. Užtenka, jeigu darysime tai tarpusavyje rate, mažoje grupėje, nuo penkių iki dešimties žmonių.
Jeigu to sieksime, tai pajausime, kaip pradedame plėsti savo suvokimą, savo pojūtį prote ir širdyje. Be to, šie pasiekimai bus aukščiau mūsų pasaulio, ten galėsime rasti ryšį tarp mūsų, kuris vadinasi „Kūrėjas“.
Prie jo turime pasijungti ir iš jo žiūrėti į mūsų pasaulį, į mūsų likimą: kokiu būdu galima jį keisti, kaip kiekvienam ir visiems kartu valdyti savo likimą mūsų bendru judėjimu.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso „Iš chaoso į harmoniją“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Gyvenimo programa, I dalis

Gyvenimo programa, II dalis

Komentarų nėra

Kiekvienam savo vieta sistemoje

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль Лайтман„Didžiąją kiekvienos visuomenės dalį visuomet sudaro atsiliekantieji, o versliųjų dalis nesiekia net trisdešimties nuošimčių.“ (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Tai nulemia tai, kokia yra visuomenė. Pavyzdžiui, išsivysčiusioje europiečių visuomenėje gal ir surinksime 20% verslių žmonių, o azijiečių bei afrikiečių visuomenėje jų bus mažiau.
Tai nepriklauso nuo protinio vystymosi, bet daugiau nuo žmonių prigimties. Atvyksti į Lotynų Ameriką – šaudymas į orą, karnavalai, futbolas. Viskas?! Jokiu būdu nemenkinu tų žmonių, tai tiesiog lotynų amerikiečių charakteris.
Jei vyksti į Vokietiją, Prancūziją, Olandiją, stebiesi, kaip gerai organizuota jų produkcijos gamyba, ir kaip veržliai jie tai atlieka.
Bet visa tai laikini skirtumai, tiesiog neradome, kaip tinkamai papildyti vieni kitus. Galiausiai žmonija supras, kaip galima darniai papildyti vieni kitus ir nėra nė vieno žmogaus su blogu charakteriu ar negeru vidiniu psichologiniu nusistatymu. Jei kiekvienas atsidurs savo vietoje gausime visiškai harmoningą sistemą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Ateities žmogus

Skirtingų lygybė

Komentarų nėra

Išėjimo iš krizės planas III d.

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip turi pasikeisti bendruomenė? Kokia bendruomenė galiausiai turi susiformuoti, pravedus integralųjį auklėjimą?
Atsakymas. Integraliojo auklėjimo tikslas ne pakeisti visuomenę, bet auklėti žmogų. Ji turi mokyti žmogų egzistuoti šiame pasaulyje – ne Mėnulyje ar kosmose, o paprastoje Žemėje, ir ne lūšnoje džiunglėse, o tarp žmonių šiuolaikiniame mieste, išsivysčiusioje valstybėje.
Juk būtent labiausiai išsivysčiusios šalys dabar turi problemų. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo sudėtingesnės problemos, nors jos turi daugiau galimybių jas paslėpti ir prislopinti. Tačiau visi bandymai kovoti su problemomis nepriveda prie sprendimo, o tiktai gilina ligą, kol ji prasiverš.
Jau patyrėme, prie ko priveda dešinioji arba kairioji linija. Dešinioji gali privesti prie fašistinio režimo, tačiau kairioji – prie nacizmo. Juk kraštutiniai pasireiškimai – pasvirimas į vieną ar kitą pusę.
Iš esmės, kairieji ir dešinieji skiriasi tik keliais žodžiais, tačiau ir vieni, ir kiti vienodi savo primygtinumu ir fanatizmu. Ir vieni, ir kiti pasiruošę užmušti priešininkus, nesutinkančius su jų nuomone, nes tai lemia žmogaus egoizmas.
Integralusis auklėjimas turėtų atnešti naują tekėjimą: viduriniąją liniją – ne kairiąją ir ne dešiniąją. To reikia mokyti, juk žmonija negali to pati atskleisti, nes viduriniosios linijos gamtoje nėra. Tokiu būdu duodama žmonėms egzistuoti su plačiu visokių polinkių spektru: iš kairės į dešinę, iš dešinės į kairę, kas ir yra vidurinioji linija.
Vidurinioji linija leidžia pakilti žmogui aukščiau gamtos į susijungimą, kuomet visi nusikaltimai padengiami meile. Tokios galimybės gamtoje nėra ir nėra žmogaus prigimtyje, ir be specialaus mokymo žmogus niekada prie to neprieis.
Toks mokymas negali būti parengtas nė viename universitete ar akademijoje, nė vieno paties protingiausio profesoriaus, o tiktai kabalistų, kurie studijuoja ir naudoja viduriniąją liniją, kurdami gerus santykius virš viso blogio.
Tiktai tokia subalansuota forma, negriaunančia nei gėrio, nei blogio, nei kairės linijos, nei dešinės, o atsiskleidžiančia, kaip padengimas virš visų skirtumų ir pakilimas virš jų, gali egzistuoti žmonių visuomenė, taip pat šeima ir paprasčiausiai draugystė tarp dviejų žmonių. Tik taip gali įvykti susijungimas.
Ši metodika turi ateiti iš kabalos, pati gamta negali mums atskleisti šio metodo, nes žmogaus lygmuo (laiptelis) neegzistuoja gamtoje. Atsižvelgiant į fiziologinį kūną, mes priskiriami gyvūniniam lygmeniui, o pagal savo suvokimą – žmogiškajam. Tačiau žmogiškojo lygmens gamtoje nėra – yra tiktai negyvasis, augalinis ir gyvūninis.
Žmogiškasis lygmuo reiškia, kad mes matome, galvojame, suprantame, jaučiame žmogų savyje – tokio dalyko nėra gamtoje. Mes išėjome iš beždžionių ir dar netapome žmonėmis – ,,žmogiškuoju lygmeniu“. Kol kad dar neatsirado nauja kokybė, vadinama ,,Žmogus“. Jeigu mes vietoje lazdos išmokome naudotis įvairiomis mašinomis, tai dar nereiškia, kad tapome žmonėmis – visa tai taip pat gyvūninis lygmuo, tik dar painesnis.
Tai vis dar ta pati beždžionė, išsivysčiusi tiek, kad gavo atominę bombą į rankas, o ne žmogiškąjį lygį, kurį privalome pasiekti. Gamta tęsia evoliucijos programą ir stumia mus toliau vystytis. Tačiau mes tam nepasiruošę, juk jis prieštarauja visam prieš tai buvusiam vystymuisi.
Visada pereinant nuo vienos pakopos prie kitos reikia anuliuoti buvusią pakopą: sumažinti, pakilti virš jos ir įgyti priešingą savybę.
Dėl to pakilimas į žmogiškąją pakopą įmanomas tik su sąlyga, kad mes sumažiname ir išnaudojame buvusią pakopą atvirkštine forma – dėl davimo, kad visas mūsų egoizmas tarnautų tik tam, kad taptume jam priešingi.
Dėl to reikalingas mokymasis, einantis iš žmogiškosios pakopos, auklėjimo, esančio žmogiškajame lygmenyje – tai gali tik kabalistai. Dėl to kabalos mokslas atsikleidžia mūsų dienomis ir gali išgelbėti visą žmoniją.
Ateities visuomenės forma aprašyta Baal Sulamo straipsnyje ,,Paskutinioji karta“. Tačiau tik kabalistai gali išmokyti žmoniją tokių santykių – čia ir yra jų misija. Dėl to mūsų laiku atsiskleidžia kabalos mokslas ir egzistuoja „Bnei Baruch“ organizacija. Turime teisę egzistuoti tik tuo atveju, jeigu pasiruošime šios misijos įgyvendinimui.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės planas, I dalis

Neoliberalizmas nueina nuo istorijos scenos

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Kas nedirba, tas valgo

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKada nors žmonija suvoks savo egoizmą ir panūs jo atsikratyti. Suvokimą sužadins smūgiai, šiais laikais besipilantys iš visų pusių.
Greitai žmonija supras, kodėl ją užgriūva tiek problemų, kodėl kaskart prieina krizę, suirutę, neviltį ir atsimuša į sieną.
Krizė visur: ir vyriausybėse, ir šeimose. Kažką sukuriame ir matome, kad tai mums kenksminga. Pastarąjį šimtmetį žmonija iškrėtė tiek kvailysčių, kiek nebuvo per visą jos istoriją: du pasauliniai karai, revoliucijos.
O šiuolaikinis pasaulis atsidūrė tokiame chaose, kad iš viso nebeaišku, ką daryti. Vietoj žmonių ima dirbti mašinos, taip išeina, kad žmonės iš viso nebereikalingi.
Greitai nebebus nei pinigų, nei darbo. Žmonėms nereikės dirbti, visiškai pasikeis gyvenimo stilius. Dėl to ateis blogio suvokimas, ir žmogui teks suprasti, kad gyvenimas turi tekėti visai kitoje plotmėje – vieningų žmonių tarpusavio santykiuose.
Tokia žmogaus paskirtis, jam reikia išsivystyti iki tokios būsenos. Technologijas vystys keletas ypatingų išradėjų, dirbsiančių su aukštosiomis technologijomis, o visiems kitiems – paprastiems žmonėms – šiame pasaulyje nebus ką veikti.
Jie ims mąstyti, dėl ko gimė. Kadaise visas gyvenimas sukosi aplink darbą: žmogus dirbo tam, kad valgytų, ir valgė tam, kad dirbtų. Bet dabar galima valgyti ir nedirbant, tai dėl ko tada gyventi?
Šis klausimas kyla visiems: dėl ko gyvename? Kokia šio gyvenimo prasmė? Atsakymo nėra, lyg ir nėra dėl ko gyventi. Taip suvoksime blogį.
Klausimas. Kaip į šį procesą įsitrauks tolimiausios sistemos?
Atsakymas. Nėra artimų ir tolimų sistemų – yra tik viena sistema, kurioje mes visi tarpusavyje susiję tūkstančiais ryšių taip, kad neįmanoma pasakyti, kur pradžia, o kur galas. Tai integrali, uždara, apvali tarsi kamuolys sistema.
Todėl kiekvienas procesas vyksta visoje sistemoje. Bet kurioje vietoje galima aptikti sistemos galvą, kūną ir pabaigą. Tai lyg skysti drebučiai: kiekvienas yra visur ir kiekviename elemente yra visuma, tik minimaliu kiekiu.
Todėl neįmanoma nustatyti, kur šios sistemos galva, o kur uodega. Bet kurioje vietoje atradę galvą, ten pat rasite ir uodegą. Taip yra dvasiniame pasaulyje.
Tarpusavyje susijungdami integraliais ryšiais, pradėsime atskleisti Aukštesniąją gamtos jėgą, Kūrėją. Mes patys turime tapti integralūs, kad galėtume atskleisti Kūrėją. Kūrėjas yra visur, bet negalime Jo pajusti, atskleisti ar prisišlieti, prisijungti prie Jo.
Tam turime išsitaisyti, tai padaryti įmanoma tik grupėje, dešimtuke. Kai tik įvyks pirmasis dešimtuko susijungimas, iš karto atskleisime Kūrėją. Juk pagal savybių panašumo dėsnį mes jau turėsime integralų indą Jam atskleisti.

Iš 2017 m. sausio 19 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. forumas Arose)

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės planas, I dalis

2016 metų rezultatai: ekonomika

Senojo pasaulio atgimimo link

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai