Pateikti įrašai su Grupė žyme.


Dvasingume nėra prievartos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei aš neturiu pasirinkimo laisvės ir veikiu pagal programą, kurią sukūrė Kūrėjas, tai ką reiškia, kad „dvasingume nėra prievartos“?
Atsakymas. Nėra prievartos, nes tavęs niekas neverčia eiti dvasingumo keliu. Nenori judėti į priekį – nereikia. Gulėk namuose ant sofos, kol tave užklups ir pažadins kančios.
Taip sutvarkytas pasaulis, nes egzistuoja kūrimo programa – su pradžia ir pabaiga. Nori ar ne, turi ją įvykdyti. Ji veikia. Kuo labiau vėluosi, tuo blogiau tau. Sąlygos nuolatos keičiasi.
„Nėra prievartos dvasingume“, turima omenyje, kad kol nesuvokei turintis pasiekti kūrimo tikslą, tavęs niekas nevers.
Tu privalai sukurti grupę, teisingus ryšius su draugais, pritraukti Aukštesniąją šviesą, t. y. viską padaryti tam, kad geranoriškai, džiaugsmingai atskleistum Aukštesnįjį pasaulį.
Klausimas. Ką daryti, jei būtinybė tai įvykdyti suvokiama, o jėgų tam neužtenka?
Atsakymas. Jei yra suvokimas, bet nėra jėgų, vadinasi, neturite tinkamos grupės, iš kurios galėtumėte jų gauti.
Klausimas. Aplinka, kuri mane veikia dvasiniame lygmenyje, irgi turi siekti dvasingumo?
Atsakymas. Bet kokiu atveju, tu negali pakilti aukščiau savo aplinkos. Tik jei visiškai anuliuosiesi prieš ją, kaip rabis Yosi ben Kisma. Todėl pageidautina, kad aplinka būtų didi ir stipri.
#226021

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Renkuosi sunkųjį kelią

Neprievartauk savęs – taisykis

Komentarų nėra

Kelias, kurio nepakeisi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai vedate žmogų į aukštesniojo pasaulio atskleidimą, pasitelkiate eksperimentines formas, kurių nebuvo jūsų kelyje atskleidžiant dvasinį pasaulį?
Atsakymas. Ne. Yra tikslus kelias, kurio negaliu pakeisti nei aš, ne kas nors kitas.
Šis kelias apibūdintas visose kabalistinėse knygose, pradedant nuo Adomo prieš beveik 6000 metų ir iki mūsų dienų. Niekas jame nepasikeitė, nes mums atskleidžiami nekintantys aukštesnės gamtos dėsniai.
Klausimas. Tačiau kalbate apie neaiškumą mūsų kelyje, nes tai pirmąsyk praeina grupė
Atsakymas. Taip, bet ne todėl, kad keičiasi dėsniai, o todėl, kad keičiasi žmonės, ir tos pačios pakopos atsiskleidžia kiek kitaip kiekvieno atžvilgiu, individualiai. Jei anksčiau egoizmo lygmuo buvo toks, kad į dvasinį pasaulį galėjo prasiveržti vienas žmogus, tai dabar reikia grupės, kuri susivienija draugėn.
#235761

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Kaip raginti asilą: trauk ir stumk

Išvien su Kūrėju

Komentarų nėra

Kaip būti neutraliam?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei gimstu egoistu ir visas mano „aš“ – tai egoizmas, kaip galiu būti neutralus?
Atsakymas. Esmė ta, kad kai žmogų ima vesti kūrimo tikslo link, jam sukuriamos sąlygos, kurioms esant jis iš dalies neutralus, atsiranda valios laisvė, jam duodamos tikslios būsenos, kur jis gali rinktis. Bet tai, dažniausiai, tik grupėje.
Mūsų pasaulyje nėra tokio blogio, apie kurį pasakoja kabala. Jis atsiranda tik tarp draugų, siekiančių susivienyti, o blogis – jų egoizmas, trukdo pasiekti tikslą.
Blogis ne kabaloje – tai blogis kaip kad miške žvėrių. Jis reikalingas tik tam, kad atvestų visą žmoniją į grupę.
#235217

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Rato centre tarp mūsų

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia anuliuoti save grupės atžvilgiu?
Atsakymas. Visas savo savybes nukreipti, kad tarnautum grupei, kad jos vienybėje maksimaliai būtų realizuotas Kūrėjo (davimo, meilės, ryšio, abipusiškumo) pavidalas.
Pirmasis veiksmas – kai draugai anuliuodami save vieni kitų atžvilgiu randa rato centrą. Ir tuomet anuliuodamiesi ima atskleisti Kūrėją, Jo pirminę savybę.
Klausimas. Kas motyvuoja žmogų, kuris tinkamai anuliuoja save?
Atsakymas. Tiesa, kad tik tai ir egzistuoja, o visa kita mums duota tikslingai kaip antimaterija, kad virš jos atskleistume davimo ir meilės savybę.
Klausimas. Kaip žinau, kad iš tikrųjų noriu tinkamai anuliuoti save dešimtuko atžvilgiu? Apie ką galvoju: apie Kūrėją, save, draugus, materiją? Koks turėtų būti vektorius?
Atsakymas. Tai nuolatinis darbas, kai žmogus įsivaizduoja, kaip jis džiaugiasi tuo, kad vietoj savęs ima jausti visą pasaulėdarą kaip vieną, visą grupę kaip vieną. Tai pojūtis, kad atitrūksti nuo egoizmo, kai visi susijungia kaip lygūs ir yra noras atskleisti Kūrėją.
Kūrėjas atsiskleidžia su sąlyga, kad visas dešimtukas rūpinasi ne savimi, o kitais – tai kitos pakopos būsena. Bet kai visi iš tikrųjų anuliuoja save – tai jau dešimtuko centras, jų bendras įsijungimas į jį vadinamas sėklos lašo prilipimas gimdos įsčiose. Jie jaučia, kad yra aukštesniajame parcufe, kad turi kontaktą su juo.
Klausimas. Tarkime, galiu anuliuoti save, tačiau juk neatsakau už kitų draugų tokią būseną?
Atsakymas. Tau tik atrodo, kad yra kiti draugai, kaip kad tau atrodo, kad egzistuojame. Mes egzistuojame tavyje! Todėl turi įsivaizduoti, kad visi mūsų pavidalai tavo vaizduotėje tarsi anuliavo save ir egzistuoja centre tarp mūsų. Tai ir yra tikroji realybė.
#235105

2018 m. balandžio 12 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neutralioje zonoje tarp gėrio ir blogio

Laidavimas: ištirpti visuose ir kiekviename

Amžinas variklis

Komentarų nėra

Kabala ir individualumas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmogui, jaučiančiam natūralią baimę netekti savo individualumo, netinka mokytis kabalos?
Atsakymas. Priešingai, jis tinkamas kabalai – jis turi, ko netekti. Tačiau jis dirba ties savo individualumu tik įsijungdamas į grupę.
Klausimas. Kas yra žmogaus „aš“?
Atsakymas. Žmogaus „aš“ – kiek jis įsijungė į grupę, visiškas savęs anuliavimas kiekvieną akimirką. Būtent ten atsiskleidžia jo tikroji individualybė.
Klausimas. Ką reiškia lygybė grupėje?
Atsakymas. Kol ji mumyse nebus realizuota, tol nesuprasime. Reikia to siekti, o aukštesnioji Šviesa/Kūrėjas pabaigs už mus.
#234998

Iš 2018 m. balandžio 12 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio individualumas ir egoizmo globalumas

Altruistas vilko kailyje

Kaip pakilti virš egoizmo

Komentarų nėra

Pavydėkite!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip pamilti sielą?
Atsakymas. Siela – tai davimo ir meilės kitiems savybė. Todėl reikia daryti viską, ką gali, kad išeitumei iš savo egoizmo ir pamiltumei kitą. Tai įmanoma tik tada, kai nori to per draugus.
Pavyzdžiui, esi grupėje. Be tavęs joje yra dar keletas žmonių. Tie žmonės tave erzina. Žiūri į juos ir tau visąlaik atrodo, kad jie jau kažką jaučia, kažką mato, patiria. Kartais tau atrodo, kad jie tarpusavyje kažką aptaria, o tau apie tai nesako.
Keliesi naktimis ir galvoji, kaip atsilieki nuo jų, koks niekam tikęs esi, ir kad tave laiko grupėje tik iš gailesčio. Bijai, kad jie neatskleistų, kad dar nepasiekei dvasinio pasaulio, o jie jau tikrai ten. Esi tikras, kad jie jau jaučia dvasinį pasaulį. Tave tai taip graužia!
Kažkada pats labai stipriai tai pajutau. Man atrodė, kad jei nepasieksiu to paties, tai jie mane pamažu nustums į šalį. Kam jiems reikalingas toks žmogus?
Man tai padėjo. Dėjau nežmoniškas, neįtikėtinas pastangas, nes nėra pasaulyje didesnės jėgos nei pavydas.
Todėl pasistenkite taip, kad pavydėtumėte savo draugams grupėje. Pavydėkite jų Kūrėjui: „Tam Kūrėjas labiau padeda! O tam daugiau duoda! O anas turi tokių ypatingų savybių iš Kūrėjo, ko aš neturiu!“.
Pavydas itin stiprus jausmas! Jis ims jus deginti, jums bus labai nemalonu, tačiau eisite pirmyn. Stenkitės tai atlikti, ir tuomet jums viskas pasiseks.
#235213

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavydas – gera savybė

Pavydėkite sau į sveikatą!

Pavydėk Kūrėjui!

Komentarų nėra

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPradėdami dvasinį darbą, nejaučiame jokio ryšio su Kūrėju. Kartais iš Jo tikimės, kartais keliame Jam pretenzijas – psichologiniu lygmeniu.
O dar kabala moko mus, kad nuo Kūrėjo priklauso viskas. Žmogus viską gauna iš aukščiau – klausimas tik tas, kaip jis dalyvauja procese.
Apskritai mūsų dalyvavimas – tai prašymas ir dėkingumas. Ir todėl mums reikia kuo greičiau išvystyti jautrumą Kūrėjui, pajausti ryšį su Juo. Jis geras ir kuria gėrį, Jis sukūrė viską, viską pateikė, išskyrė mums tam tikrą „teritoriją“, kurioje galime veikti, formuodami savo kreipimąsi į Jį.
Sakoma, kad gerai žmogui melstis visą dieną. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kas yra „malda“. Ši sąvoka kabaloje neatitinka tradicinių įsivaizdavimų.
Pagal kabalistinę terminologiją, prašymas, kurį keliame Kūrėjui, vadinasi pažodžiui „moteriški vandenys“ (mei nukvin arba MAN). Kalbama apie kūrinio (Malchut) norą, kuris nori įsijungti į aukštesniąją pakopą (Biną), turinčią „vandens“ savybes (Šviesa Chasadim).
Galiu kreiptis į Kūrėją pavydėdamas draugams, arba nusivylęs savo jėgomis. Priežasčių būna įvairiausių – malonių ir nemalonių mano egoistiniam norui. Esant galimybei tikrinu jų norą duoti, savo požiūriu į davimą, kuris man atrodo artimas ar tolimas.
Vienaip ir kitaip, žmogui verta pasikapstyti savyje: kas būtent jį judina, kas ir kaip jį nukreipia? Kam jam reikia Kūrėjo?
Jeigu suteiksime svarbą kreipimuisi į Kūrėją, tai eisime geru, greitu keliu. Kitaip raidos mechanizmai pažadins mus savo laiku griežtais metodais.
* * *
„Dvasingumui“ reikia suteikti kuo tikslesnį apibrėžimą. Tai ne šiaip kreipimasis į Kūrėją ar grupę ir net ne svarstymas apie tai, kad nėra nieko kito, tik Jis. Daug religijų, tikėjimų ir praktikų užsiima kuo nors panašiu.
Iš tikrųjų „dvasingumas“ – tai davimas virš gavimo jėgo, tikėjimas aukščiau žinojimo. Tai kai noriu, kad mane judintų artimųjų, o ne mano paties poreikiai.
Man artimo noras užima centrinę vietą visoje kūrinijoje ir įgyja didesnę svarbą. Visas mano dvasinis ieškojimas susiveda į tai: kur slypi esminis noras kūrinijoje – „taškas širdyje“? Ir kiek jis „kalba“ manyje?
Taip aš kokybiškai einu pirmyn, kreipdamasis į Kūrėją. Juk dvasiniame pasaulyje svarbiausia – kokybė, o ne kiekybė.
Šis svarbiausias, centrinis noras išreiškiamas vienybės siekiu. Jis pažadina mus pačius ir skatina paaiškinti jį kitiems taip, kad jie galėtų jį realizuoti.
Susivieniję visi atksleidžiame abipusio davimo jėgą, kuri vadinama „Kūrėju“. Iš esmės, Jo ir prašome vienybės, ar tai būtų dešimtukas, ar daug dešimtukų, Izraelio tauta ar visa žmonija, prisijungusi prie altruistinio ketinimo.
#232923

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus ir jo aplinka

Akmeninės širdies malda

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Komentarų nėra

Mūsų pasaulis – žaidimo pasaulis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra gėrio įsikūnijimas mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje nėra gėrio įsikūnijimo, kaip ir blogio, nes tiek gėris, tiek blogis yra dvasinės, nuo mūsų paslėptos savybės.
Mūsų pasaulis – tai itin žema būsena, visiškai atitolinta nuo dvasinio pasaulio. Čia vyksta mažos fluktuacijos (pliusas – minusas), kad šiek tiek pasižaistume. Kaip kad vaikui leidžiama žaisti smėlio dėžėje, taip ir mes žaidžiame, ne daugiau.
Gerai, jei iš smėlio imame statyti kažką panašaus į tai, ką daro suaugusieji. Tai jau tam tikras priartėjimas prie reikiamo darbo. O visas likęs pasaulis ir to nedaro.
Sukurti grupę – svarbiausia, tai vienintelis teisingas veiksmas, kurį galime atlikti, kad tarpusavyje sukurtume dvasinį indą, sielą. Ją surenkame dalimis. Tarkime, grupėje yra dešimt žmonių, ir mes imame jausmais ir protu jungtis tarpusavyje tokia kombinacija, kuri, kaip mums atrodo, ir yra pilna dvasinė konstrukcija.
#233430

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesidrovėkite žaisti

Gyva Aukštesniojo pasaulio kopija

Dėl ko sukurtas šis pasaulis?

Komentarų nėra

Pirmasis pasaulinis Virtualus kongresas

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманMūsų pirmojo Virtualaus kongreso tikslas – susivienyti. Šiuolaikinės kartos vystymasis pasiekė galutinį etapą, žymintį bendrą žmonijos išsitaisymą.
Mūsų sielos silpniausios iš visų, nusileidusių į šį pasaulį per šešis tūkstantmečius, tad nebegalime veikti taip, kaip didieji senovės kabalistai, atskleidusieji dvasinį pasaulį pavieniui, mažose grupelėse.
Šiandien labiau siekiama dvasingumo, atskleisti Kūrėją, tačiau tai pasiekti galės ne dvasiškai stiprūs, ne pastangų kokybe, o kiekybe, tie, kam egoizmas neleidžia visiškai atsiduoti dvasiniam tobulėjimui.
Pradedame bendrą išsitaisymą ir baigiame jį susijungdami į grupę, kuri pamažu apims visas sudužusias sielas. Vėliau prie jos prisijungs ištaisytos kitų kartų sielos, ir mes tapsime viena didele siela.
Visas mūsų ištaisymas susijęs su vienybe. Nuo Ari laikų (XVI a.) ir ypač dėl Baal Šem Tovo darbo, prasidėjo grupių, studijuojančių kabalos mokslą, kūrimas. Todėl šiandien ir mes turime stengtis susivienyti.
Tačiau, tai nėra tiesiog susivienijimas į vietinę ar regioninę grupę. Mūsų laukia didelis darbas, kurio užduotis – kad visos mūsų pasaulinės grupės pasijaustų vieninga visuma. Tuo ir užsiimsime kongrese.
Būtina įveikti kalbos barjerus, kilusius dar iš Senovės Babilono krizės – materialaus ir dvasinio mūsų susiskaldymo šaltinio. Nepaisydami sudužimo, norime virš jo susivienyti tiek materialiai organizuodami kongresą, tiek jį dvasiškai užpildydami.
Sieksime susijungti norais, sielomis. Stengdamiesi atnešti kuo daugiau vienybės į abi šias sritis, pamatysime, kad būtent taip pritrauksime taisančią Šviesą.
Kongresas turi mus paruošti tam, duoti impulsą, postūmį, pavyzdį. Žinoma, mūsų vienybė dar netobula, tai tik pradžia. Tačiau tai itin svarbus žingsnis. Jame turime matyti savo dvasinį gimimą.
Jei drauge stengiamės susivienyti virš visų kliūčių, virš visų jėgų, kurios mus skiria, atitolina vienus nuo kitų, tai ir yra teisingas darbas, mūsų dvasinė savirealizacija.
Esmė ne tai, ko mokomės pamokose. Svarbiausia – raktas – slypi ryšio tarp grupių kokybėje. Nepaisant, o tiksliau, dėl sunkumų, skirtumų, skirtingų kalbų ir laiko juostų, pasieksime tikrą vienybę.
#234270

Iš 2018 m. spalio 4 d. rytinės pamokos, tema „Tikrovės, kaip vienos, vieningos ir vienintelės jėgos suvokimas“

Komentarų nėra

Kelias į pirmą pakopą – sunkiausias

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманSvarbiausia – įeiti į pirmąją dvasinę pakopą, ir tai pats sunkiausias darbas. Juk tam žmogus turi pakeisti savo prigimtį, o paskui jis tik pridės vis daugiau tikėjimo aukščiau žinojimo.
Tačiau pirmąsyk pakilti į tikėjimą, kad jis taptų aukščiau egoistinio žinojimo, ir kad davimo jėga imtų vyrauti virš gavimo jėgos, virš noro, reikalauja itin didelių pokyčių žmoguje.
Esame arti šios būsenos ir didžiuojamės tuo, kad kuriame naują visuomenę, unikalią naują vietą, kuri dar neegzistuoja tikrovėje. Mūsų grupė siekia atskleisti ir realizuoti kabalos metodiką ir siekia ateiti į tokią ištaisytą būseną, kad taptų pasaulio dvasiniu centru, jo dvasinės raidos pavyzdžiu. Tai didelė garbė ir didžiulė atsakomybė.
#232790

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai