Pateikti įrašai su Grupė žyme.


Kaip anuliuoti save?

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuo ko priklauso mokinio galimybė ne tik klausyti mokytojo kabalisto, bet ir girdėti jį?
Atsakymas. Nuo to, kiek anuliuoja savo egoizmą mokytojo atžvilgiu.
Klausimas. Kaip mokinys tikrina, ar jis sėkmingai realizuoja mokytojo patarimus?
Atsakymas. Tuo, kad anuliuojasi mokytojo patarimo atžvilgiu. Viskas pagrįsta visiška anuliacija. Nėra nieko kito. Jei mūsų prigimtis – egoizmas, tai būtent ant jo mes statome savo dvasines pakopas. Darbas su Kūrėju, grupe, mokytoju vyksta, tik pakilus virš savo egoizmo.
Klausimas. Kas yra anuliavimasis?
Atsakymas. Anuliavimasis – tai būsena, kai aš vertinu visas mokytojo savybes, siekius, kryptį, pageidavimus labiau už savus.
Klausimas. Kodėl kabalos moksle tiek daug kalbama apie anuliaciją? Juk tai taip suprantama. Pavyzdžiui, sporte treneris aiškina, ką jums daryti, ir jūs save anuliuojate, nes kitaip nieko nepasieksite.
Atsakymas. Sporte jūsų egoizmas jums padeda. Jūs klausote trenerio, nes norite pasiekti rezultatų.
O kabalos moksle atvirkščiai: mokytojas nori, kad jūs pasiektumėte rezultatą ir aiškina, kaip tai padaryti.
Klausimas. Tarkim, aš irgi noriu pasiekti rezultatą. Ir kas vyksta?
Atsakymas. Deja, jūs nenorite ir negalite to padaryti. Jūs turite per grupę anuliuoti save, pritraukti Aukštesniąją šviesą, kurios veikiamas įgausite davimo savybę. Tik dirbdami su šia savybe galėsite save anuliuoti.
Klausimas. Kodėl kabalos moksle duodami pratimai, kurių aš nesugebu atlikti?
Atsakymas. Todėl, kad jūs turite eiti prieš savo prigimtį, pakildami virš jos. Kad tai padarytumėte, jūs turite prašyti grupės, Kūrėjo, mokytojo t. y. visiškai anuliuotis.
#227795

Iš 2018 m. vasario 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Užsispyrimas kelyje

Iš meilės matyti vien geri dalykai

Pakilti virš egoizmo

Komentarų nėra

Pasaulinės sielos uždegimo sistema

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманAnksčiau buvo automobilių, kurie labai sunkiai užsivesdavo. Pasuki raktą, o starteris vis treška ir gęsta, kol variklis pagaliau pradeda veikti.
Taip ir žmogus turi save užvesti. Kiekvieną kartą užvesdami save, gauname iš viršaus šviesą, kuri mus veikia ir pradeda kreipti sielą į davimo savybę.
Iš pradžių būtinybė susivienyti mums – tušti žodžiai, juk širdžiai neįsakysi. Ir vis tik mes bandome jėga ją užvesti, kiekvieną kartą savo pastangomis pritraukdami Grąžinančią į šaltinį šviesą. Tai atima labai daug laiko, juk mūsų sielos variklis labai senas, sudaužytas ir niekaip neužsiveda. Tačiau kažkada jis vis tiek po truputį pradeda suktis, ir tada mes suprantame, kad meilė artimui, apie kurią rašo kabalistai, tai ne moralė, o gamtos, visos kūrinijos dėsnis.
Norint patekti į tikrąjį pasaulį, mums būtina susivienyti. Juk be to mes egzistuojame iliuzijoje, įsivaizduojamame pasaulyje, tarsi žiūrėtume filmą, kuris neturi nieko bendra su tikrove.
Mes iš visų jėgų stengiamės mūsų sielą pažadinti, kol nuo daugybės tokių bandymų mūsų variklis galų gale užsiveda, ir mes pradedame judėti tinkama kryptimi. Judėjimą palaiko degalai – Aukštesnioji šviesa.
Europa labai panaši į tokį nedarnų variklį. Ten yra daug grupių, senų ir naujų, taip pat vienišių, kurie nepriklauso jokiai grupei. Reikia pasistengti visus nukreipti viena linkme, įtraukti į bendrą judėjimą.
Kiekviena grupė, kuri turi patirties, jėgos, juda tinkama linkme, supranta ir jaučia, kad būtent susivienijime atsidaro įėjimas į tikrąjį pasaulį iš tokios nesąmoningos būsenos, kurioje dabar esame.
Būtina suprasti, kokia atsakomybė tenka kiekvienam, kuris pasiekė aukštesnę būseną. Jis turi pradėti vilkti visą šį sugriuvusį vežimą, kuris nenori pajudėti. Tai bus mūsų ataka dėl suvienijimo.
Nebūtina laukti kongreso, mes galime ir anksčiau pasiekti tokį susivienijimą, kuris suplanuotas Kūrėjo programoje.
#228523

Iš 2018 m.birželio 17 d. pasiruošimo kongresui pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pirmasis pasaulinis virtualus kongresas

Tikras darbas – tarp kongresų

Pradininkų tauta

Komentarų nėra

Kabalos siūlomas algoritmas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai girdžiu, kad turiu tinkamai žvelgti į tikrovę, man kyla klausimas: kokį algoritmą siūlo kabala? Įsisąmoninti esamą būseną? Nutraukti ją? Įgyti naują požiūrį?
Atsakymas. Nieko nutraukti nereikia. Reikia toliau egzistuoti, nieko nekeičiant, išskyrus viena: jums būtina rasti grupę ir jos viduje dirbti taip, kaip pasakyta kabaloje: kad ji virstų laboratorija, „kosminiu laivu“, kuriame keliausite laike.
Klausimas. Pamenu, kai pradėjau studijuoti kabalą, mane erzindavo frazės: „Tu turi, tu privalai.“ Tarsi iš tavęs atimtų bet kokią laisvę, protą.
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Pasaulis juda prie tokio krašto, kai tai, ką šiandien girdite, jums taps išsigelbėjimo instrukcija. Negąsdinu, tiesiog konstatuoju faktą. Patys žinote, kas vyksta su visu pasauliu.
Pasiekėme egoistinės žmonijos raidos galą. Kitas etapas – viršegoistinis vystymasis.
#237852

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupė – atskiras kūrinys

Didi Baal Sulamo dovana ateities kartoms

Kabala – žmogaus kilimo metodika

Komentarų nėra

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai supratau, kad gyvenimo prasmė – tapti Žmogumi, ir kad mes esame ta jungtis, siejanti gyvūnus ir žmogų, kaip beždžionė?
Atsakymas. Mes ne beždžionė, nes ji negali tapti žmogumi, bet mes išties esame siejanti jungtis.
Klausimas. Tačiau mes pavojingi visai žmonijai?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Vis tiek Kūrėjas/Šviesa supa mus. Todėl ta grėsmė, kurią keliame, tai pavojus vien mums patiems.
Bet kuriuo atveju pasaulis nebus sunaikintas, ir mes privalėsime jį pertvarkyti į dvasinį, grįžti į pačią aukščiausią dvasinę pakopą. Žinoma, kad mūsų dabartinės būsenos gali patirti gana nemalonias metamorfozes. Mes rimtai, dvasiškai evoliucionuojame.
Klausimas. Ir kuo turime tapti?
Atsakymas. Turime tapti žmonėmis. „Adam“ (žmogus) hebrajų k. kilęs iš žodžio „panašus“ į Kūrėją.
Iš principo imame po truputį suprasti, kaip tai gali veikti. Būtina bent nedidelė grupė, kurioje tinkamai elgsimės vieni su kitais.
Svarbiausia, kad galėčiau perleisti Šviesą kitiems, kitaip tariant, gerai apie juos galvoti, rūpintis jais – ne fiziškai, o viduje. Tuomet pajausiu, kaip manyje susidaro blokas (AHAP), kuris per mane kitiems perduoda Šviesą, informaciją, jėgas, poveikį, šilumą.
Vystau savyje davimo savybę, ir tiek esu panašus į Kūrėją. Vadinasi, tiek, kiek siekiu jam duoti, tame ketinime jaučiu Kūrėją.
Kitaip tariant, vos tik imu iš tikrųjų išeiti į kitus, tai savo tęsinyje juose imu jausti Kūrėją, manyje susiformuoja Jo savybės.
#237757

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašau padaryti mane Žmogumi

Dvi duotybės

Dvasingumo imitatorius

Komentarų nėra

Žaisti su Kūrėju pakištynių

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Visas gyvenimas – žaidimas. Ar Kūrėjo atžvilgiu irgi žaidžiame?
Atsakymas. Žaidimas su Kūrėju toks: sutinku atlikti visus veiksmus, kurių Jis nori, kad Jis priartintų mane prie šio žaidimo. Čia esu pasirengęs žaisti pakištynių. Šviesos neturiu, bet sutinku su tuo.
Klausimas. Kodėl gi tai vadinama žaidimu?
Atsakymas. Nes neturiu jėgų realizuoti dalykus ir tik išreikšdami savo pageidavimus iššaukiu Kūrėjo veiksmus. Juokais, ne iš tikrųjų, tačiau visiškai tiksliai žinant, kad būtent tai atves prie Jo veiksmų.
O ką reiškia bet kokie kreipimaisi ir maldos? Esu vienos būsenos ir įsivaizduoju kitą – tai jau žaidimas. Žaidžiu tarsi kitą būseną, norimą, trokštu į ją įsivilkti.
Klausimas. Dabartiniu grupės raidos etapu už ko visi turime laikytis?
Atsakymas. Žaisti teisingą grupę.
#237556

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas – tai labai rimta

Tai ne šiaip sau žaidimas

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Komentarų nėra

Pasirink šį gerą likimą!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjas – tai meilės jėga, egzistuojanti grupėje, bet paslėpta nuo mūsų. Kai norime priartėti prie tos jėgos, susisiekti, susilieti su ja, ištikimai jai tarnauti – tai vadinama suartėjimu su Kūrėju. Kūrėjas neegzistuoja kaip asmenybė – tai mus apvelkanti savybė. Be kūrinio nėra Kūrėjo.
Taip tuščiame kosmose karaliauja tamsa, jei niekas neužkerta šviesai kelio. Bet jei pastatome kokią nors pertvarą, tai išvysime, kad šviesa yra. Be šio atstumiančio Šviesą ir priverčiančio ją šviesti ekrano, nematome Šviesos, vien tamsą.
Yra Šviesa, yra Kūrėjas, užpildantis visą pasaulių sistemą. Bet tik uždėję ekraną, kad Jį atskleistume ir prilygtume Jam, Jį atskleidžiame. Kūrėjas užpildo visą pasaulį, aukštesnioji Šviesa yra visiškoje ramybėje. Bet mes nejaučiame jos, nes esame visiškai priešingi Jam savo egoizmu. Kiek norime prilygti šiai davimo ir meilės savybei, tiek užlaikome Šviesą ir ją aptinkame.
Aplink mus egzistuoja dvasinė tikrovė, visiškai ištaisyta būsena, absoliutus, didžiulis, beribis davimas tarp visų kūrinijos dalių. Ir tik aš – mažytė sudužusi kūrinijos dalis, atplėšta nuo visų kitų. Ir todėl žiūriu į juos per savo sudužimo prizmę.
Savo tikrąją būseną galima išvysti tik kabalistinės grupės, dešimtuko atžvilgiu – tai vienintelė vieta, kur galiu priartėti prie tiesos.

* * *
Kūrėjas atvedė mane į grupę ir pasakė: „Pasirink šį gerą likimą, vaikeli!“ Ir aš turiu jį priimti. Nors matau dešimt materialių kūnų, kurie vargiai supranta, ką daro ir dėl ko čia atėjo. Tačiau turiu visa tai priimti, kaip man duota Kūrėjo, vadinasi absoliučiai tobula. Kitaip tariant, esu visiškai ištaisytoje visuomenėje ir dabar viskas priklauso nuo manęs.
Dirbdamas dvasinį darbą ir kildamas 125 pakopomis vis labiau įsijungiu į grupę ir kaskart vis labiau atskleidžiu Kūrėją. Bet visa tai vyksta grupėje, nėra kitos tikrovės.

* * *
Tai tik mano vaizduotė, kokiais matau grupę ir draugus. Grupė man duota Kūrėjo iš aukščiau kaip kamertonas, pagal kurį turiu nustatyti save. Dvasinė grupė yra taisymosi pabaigoje, tai tarsi motinos įsčios, kur turiu įsijungti kaip embrionas ir augti, maitintis, suaugti.
Užbaigęs vieną pakopą pereinu prie kitos ir pradedu viską nuo pradžių: embrionas, maitinimas, brendimas. Ir taip kaskart iš naujo, kol visiškai imsiu atitikti grupę, t. y. iki pat savo taisymosi pabaigos.
Su Kūrėju nedirbu tiesiogiai, su Juo susisiekiu dirbdamas dešimtuke, grupėje. Grupė tampa mano AVAJA, jos dalys vis labiau susijungia. Nematau pačios Šviesos, jaučiu ja užpildytus indus, susijungiančius tarpusavyje. Šio abipusio prasiskverbimo jautimas suteikia man visus pojūčius; Šviesą suvokiame tik per indus.
Kai vienas indas kiek labiau prasiskverbia į kitą, jaučiu jų atitikimo matą ir mėgaujuosi tuo sutarimu. O bet kokį nutolimą ir konfliktą jaučiu kaip kančias, skausmą. Taip suvokiame Šviesos buvimą ir jos nebuvimą. Šviesa pasireiškia tik per norus.
#237612

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Komentarų nėra

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisoje tikrovės sistemoje yra tik du: Kūrėjas ir kūrinys, Aukštesnioji šviesa ir noras, sukurtas Kūrėjo savyje kaip juodas taškas, kurį Jis vysto.
Šis taškas išsivystė iki būsenos, kuomet pradeda jausti save nepriklausomai egzistuojantis, tai yra žmogus, gyvenantis šitame pasaulyje ir priklausantis pačiam sau.
Juodas taškas pradėjo pastebėti, kad egzistuoja Aukštesniosios šviesos viduje, kuri jį valdo, stumia, visą laiką su juo dirba.
Tas juodas taškas, žmogus šio pasaulio, neturi supratimo, kad visas jo egzistavimas: visa, ką jis daro, galvoja, kalba, jaučia, sprendžia, padiktuota Šviesos, Aukštesniosios jėgos. Tokioje paslėptyje esame.
Visas mūsų darbas yra atskleisti šią Aukštesniąją jėgą ir suvokti, kad ji egzistuoja mumyse, nepalikdama mums jokios laisvės, išskyrus viena: norėti, kad ji grįžtų ir mus valdytų, kaip tai daro iš tikrųjų, tiktai be mūsų valios.
Todėl yra du pasauliai: žemesnysis pasaulis, kuriame mes tarsi esame patys savaime, ir aukštesnysis pasaulis, kur mes atskleidžiame, kad viskas diktuojama iš viršaus, iš Šviesos, iš Kūrėjo. Svarbiausia šiame darbe – išsiaiškinti vietą, kur galima laisvė rinktis, kur dėl paslėpties ir atskleisties mes iš tikrųjų galime tarp mūsų surasti savo laisvę. Tiktai joje mes iš tikrųjų egzistuojame kaip kūriniai.
Mes esame visiškai Kūrėjo valdomi, arba nesąmoningai, arba suprasdami tai. Tačiau kažkur ten, viduryje, tarpe tarp vieno ir kito, yra ypatingas taškas, kuriame galime surasti savo nepriklausomybę. Surasti galime tiktai tuo atveju, jeigu stengiamasi eiti aukščiau žinojimo. Tuomet nuosekliai atsiskleidžia Kūrėjo svarba, kuri daug didesnė už žmogaus svarbą.
Tai atsiskleidžia iš viršaus, ir žmogus pradeda bent kartais jausti, kad Kūrėjas svarbesnis už jį patį, ir jis pasiruošęs į Jį sudėti visą gyvenimą, visas jėgas. Tas pojūtis vis atsiranda ir išnyksta. Toks darbas vadinasi tikėjimu aukščiau žinojimo, davimo jėga, aukštesne už gavimo. Juk iki to viskas sukosi apie norą gauti malonumą, kuris atsiskleidė žmoguje.
Jis vadinasi „senu ir kvailu caru“, tačiau visą laiką auga kartu su tikėjimo jėga, kaip atsvara jai, kad sukurtų žmogui galimybę tarp šių dviejų jėgų įtvirtinti savo nepriklausomybę kaip viduriniąją liniją. Ten, viduriniosios linijos viduryje, ir susitinka Kūrėjas su kūriniu.
Realizacija šio darbo įmanoma tiktai grupėje, dešimtuke. Dėl to būtinas laidavimas, susijungimas aplink Sinajaus kalną – tai privaloma pradinė sąlyga, kad iš aukščiau gautume tikėjimo jėgą.
#227673

Daugiau šia tema skaitykite:

Susiję amžinai

Kur slypi valios laisvė

Tapti Kūrėjo laidininku

Komentarų nėra

Mūsų pasaulyje viską atlieka norai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu nereikia atlikti veiksmų ir tik teisingai norėti, kam tada grupė?
Atsakymas. Teisingas noras – ir yra veiksmas. Be norų daugiau nieko nereikia. Mūsų pasaulyje norai viską atlieka. O grupė reikalinga tam, kad ištaisytum savo norus iš egoistinių į duodančiuosius.
Klausimas. Ar galima užsidaryti namuose ir visam pasauliui linkėti viso ko geriausio?
Atsakymas. Nieko neišeis. Kad pakeistum savo norus, reikia didžiulio darbo ant visų 125 dvasinių laiptų pakopų.
Klausimas. Vadinasi, mūsų pasaulis reikalingas tam, kad galėtume atlikti fizinius veiksmus, net jei neturime norų?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje taip, o dvasiniame – tai problema. Kaip galima veikti dvasiniame pasaulyje nenorint? Viena, ką gali, – prašyti Kūrėjo, kad jis pakeistų tavo norą.
#237385

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas priklauso nuo žmogaus noro

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Komentarų nėra

Grupė – atskiras kūrinys

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kabalistinė grupė leidžia per ją reguliuoti individualų aukštesniosios sistemos santykį su manimi?
Atsakymas. Kabalistinė grupė įpareigoja Kūrėją su ja elgtis individualiai.
Klausimas. Kuo skiriasi individualus Kūrėjo valdymas nuo įprastinio?
Atsakymas. Tuo, kad grupė atskira struktūra, kaip atskiras kūrinys.
Klausimas. Kaskart įsijungdamas į kitą grupė patenku po kita valdymo sistema?
Atsakymas. Žinoma. Viskas priklauso nuo to, kokiame lygmenyje yra grupė. Šiandien dar nesame tokia lygmenyje, kad labai skirtumės vieni nuo kitų.
#236720

Iš 2018 m. liepos 8 d. pamokos rusų k.

Amžinas variklis

Kaip žvelgti į grupę?

Grupė = 10 + žmonija

Komentarų nėra

Dvasinio kelio užuomazga

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. XII a. viduryje Rambamas rašė, kad mokyti žmogų kabalos reikia palaipsniui. O dabar, XXI a., jūs skaitote paskaitas lygmenyje žmogaus, kuris yra prieš įėjimą į dvasinį pasaulį.
Atsakymas. Esmė ta, kad kai į ratą sėdasi mokiniai su 20 metų patirtimi ir visiškai nieko nežinantys naujokai, tai palaipsniui naujokai organiškai įsijungia į pokalbį taip, kad kalba ta pačia kalba, tame pačiame lygyje, su tais pačiais pavyzdžiais, idealais, kaip ir veteranai. Iš kur jie tai turi? – Užsidega taškai širdyje.
Taip susikuria bendruomenė, kuri vadinama grupė arba dešimtukas, arba siela, kitaip tariant, viena konkreti dvasinė asmenybė, kuri jaučia, kad egzistuoja, ir iš jos naujokams ateina supratimas. Todėl viename rate kalba ir jaučia ne atskiri individai, – visa tai vyksta ryšyje tarp jų, ne kūnuose, ne jų asmeninėse širdyse ir asmeniniuose protuose.
Svarstant sukuriamas naujas laukas. Todėl bet kuris naujokas, kurį galima pakviesti iš gatvės, po dviejų minučių rate ramiai dalyvaus jungimesi lygiai su kitais. Juk jis įsijungia betarpiškai į bendrą lauką, ir šis pradeda jį veikti.
Žmogus yra absorbuojamas šio lauko, kaip kūdikis ant suaugusiojo rankų, visiškai atsiduodantis jo valiai, ir tai jam nesunku, nebaisu. Jam nereikia visko suvirškinti savo protu ir jausmais, jis tiesiog plaukia pasroviui.
O mes, kabalistai, viso labo esame tik sensoriai, laidininkai šiame egzistuojančiame lauke. Mus įtraukė į jį ir mes, pradėdami suvokti jo poveikį, generuojame dvasinį lauką kitiems, į kurį jie įsijungia, kaip maži užtaisai.
Mes nežinome, kas bus toliau su mūsų atsitiktiniais pakeleiviais, kaip tolimojo reiso traukinyje, į kurį jie įlipo, atsisėdo, pasikalbėjo ir išlipo. Bet jų dalyvavimas vienijantis su mumis suformuoja juose užuomazgą – jų naujo dvasinio kelio pagrindą.
Kai kuriems ji pradeda vystytis iš karto. Kitiems, priklausomai nuo išorinių aplinkybių, po keleto metų. O tretiems – galbūt ir po mirties, kitame gyvenimo cikle.
Bet jie jau papuolė ant dvasinės jėgos kabliuko. Mes tebuvome kaip srovė, kuri atnešė juos Kūrėjui, ir ne daugiau.
Ir taip eis visas pasaulis. Tai tiesiausias žmogaus įsijungimas į aukštesniąją sistemą.
#226100

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio

Dvasinis judėjimas pirmyn

Dešimtukas kaip ssiliejimo instrumentas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai