Pateikti įrašai su gyvenimas žyme.


Palydint 2022 m. ir pasitinkant 2023 m.

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль Лайтман2022 m. pažymėti sunkiais įvykiais: karas, klimato kaita, protestai visame pasaulyje ir dar daug visko.
Šie metai buvo sunkūs žmonijai ir į 2023 m. žengiame jausdami visišką nežinomybę ateities atžvilgiu. Viena aišku – priešais mus itin nepaprastas laikotarpis, kurį lydi didelė infliacija ir suirutė įvairiose šalyse.
Žmonės nenori suprasti vieni kitų, valstybės negali susitarti dėl taikos ir užbaigti karų. Yra daugybė problemų: klimato kaita, epidemijos, gaisrai, elektros ir vandens tiekimo sutrikimai. Žmonija nesielgia tinkamai, todėl kasmet mūsų gyvenimas griūva vis labiau. Ir šiais naujais
2023 m. mums teks tai įsisąmoninti.
Deja, žmonija iš praėjusių 2022 m. neišmoko nieko, nebuvo stengtasi išsitaisyti ir pasikeisti, žmonės ir toliau plaukia pasroviui, kur tėkmė juos nuneš.
Į žmonijos ateitį žvelgiu itin skeptiškai, juk mums trūksta proto, kad ištaisytume klaidas, kaip kad mokykloje dirbome prie klaidų, kad daugiau jų nekartotume. Tad yra nuogąstavimų, kaip eisime toliau. Visi žiūri į ateitį su didžiuliu netikrumu, nežinodami, ką daryti su gyvenimu, kaip priešintis egoizmui.
Neaišku, kur laidoti radioaktyvias atliekas iš atominių elektrinių ir ginklų, atominių bombų. Problema taip išaugo, kad jau tampa nebekontroliuojama. Kas žino, kuo tai baigsis.
Matome, kad dvi šalys, Rusija ir Ukraina, kariauja ir galo nematyti. Priešiškumas tik stiprėja,
betrūksta, kad tai peraugtų į atominį karą. Kinija reikalauja išplėsti savo įtakos zonas pasaulyje, kitose šalyse auga konfliktai. Nematau priešakyje geros ateities pasauliui.
Tikriausiai, teks įsisąmoninti savo prigimtį kaip blogį ir atsakyti už visas praeities ir šiandienos klaidas. Ir paskui, galbūt, turėsime viltį gyventi gerai.
Ir svarbiausia, ko mums trūksta, – tai širdžių! Trūksta nuoširdaus santykio vieniems su kitais, ir todėl, deja, negalime pajausti svetimo skausmo, negalime susivienyti, kad padėtume vieni kitiems. Deginame ir naikiname gamtinius resursus, niokojame žemės rutulį, ir dėl to negalime gyventi gerai.
Norint viską ištaisyti, reikia keisti žmogų, o mes to nenorime mokytis ir net netikime, kad tai įmanoma. Dar neįsisąmoninome blogio ir nežinome, kokia tikroji įvairiapusės krizės visame pasaulyje priežastis. Tikrasis žmogaus priešas – jo egoizmas. Ir net jeigu kartais tai pripažįstame, nežinome, kaip jam priešintis. Tad mums dar trūksta iš tikro įsisąmoninti blogį.
Mums būtina permąstyti savo praeitį ir padaryti teisingas išvadas ateičiai. Visi jau supranta, kad elgdamiesi kaip anksčiau – žudome save. Juk neturime nei proto, nei širdies, vienintelis mūsų išradimas – ginklas, kuriuo galime sunaikinti visą planetą. Ir net žinodami visa tai, nepajėgiame sustoti ir pasukti į naują kelią.
Tačiau netgi aukštesnysis valdymas negali tiksliai pasakyti, kokia bus mūsų ateitis, juk žmogui duota pasirinkimo laisvė. Žmonija gali rinktis kelią, kuriuo eis. O bus jis geras ar blogas – priklausys nuo to, ką rinksimės šiandien ir rytoj.

#306686

Iš 2022 m. gruodžio 15 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Permainų metas

Kur išeitis iš aklavietės

Ateitis priklauso nuo vienybės

Komentarų nėra

Kai nėra gyvenimo tikslo

Auklėjimas, vaikai, Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmogus – tai indas, kuriam gyvastį teikia tam tikros energijos šaltinis. Kodėl šiandien jaunimui taip reikia energetinių gėrimų? Jie tarsi jaučia, kad trūksta gyvybiškumo. Kodėl tokiame jauname amžiuje žmonėms trūksta gyvenimo dvasios?
Atsakymas: Mat jie neturi ko siekti. Esmė ne gyvenimo energija. Ją gauname iš tikslo.
Kai priešais save matau didžiulį, didų tikslą, manyje atsiranda energija, užsidegu it jautis, kurio akys prisipildo krauju. Ir aš bėgu prie to tikslo, bet tik tuo atveju, jeigu priešais mane šis tikslas yra, it raudonas audeklas priešais jautį. O jei nėra, žmogus tiesiog nyksta.
Mūsų kartos egoizmas itin didelis, ir jam pasiekiama viskas šiame pasaulyje. Žmonės gali skraidyti, važiuoti, bendrauti per internetą su bet kuriuo kitu pasaulio kraštu. Jie žiūri į visa tai ir jaučia, kad negali pasisotinti. Nėra dėl ko judėti, geriau griebtis narkotikų, kurie atjungia nuo beviltiškumo, tuštumos.
Tad narkotikai, antidepresantai – tai, kas lieka žmogui.
O kabala sako: štai už to lygmens, kuris atrodo beviltiškas ir tuščias, nieko vertas, matai, kokia mūsų Žemė maža, apvali ir viskas joje ribota, ir šiandien – rytoj viskas gali pasibaigti, bet yra visai kitas pasaulis, naujas, aukštesnis matavimas. Ten galime patekti. Šiandien, dabar galime to pasiekti.
Beje, interneto raida padeda mums pajausti, kad bendraujame tarpusavyje, ir šis bendravimas gali pakelti mus į kitą lygmenį. Štai čia ir pasiekiame neįtikėtinas galimybes.

#298490

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Dievas egzistuoja?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išgyventum šiame pasaulyje

Suvokti gyvenimo tikslą

Gyvenimo energijos nebuvimas

Komentarų nėra

Šviesa – gyvenimo pagrindas

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Malonumas – tai tam tikra dvasinė substancija?
Atsakymas: Malonumas – tai pripildymas aukštesniąją energija.
Net mūsų pasaulyje ji ateina mums iš aukščiau. Gyvybė, sukanti atomus, išlaikanti molekules, visi cheminiai ir biologiniai dariniai, užpildantys ir suteikiantys mus gyvastį, – visa tai kabaloje vadinama šviesa.
Klausimas: Šviesa, apie kurią kalba kabala, savo knygoje „Gyvybės medis“ rašo Ari, ir šviesa, apie kurią kalba Einšteinas, kaip apie tam tikrą substanciją savo reliatyvumo teorijoje – tai tos pačios sąvokos?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje šviesa irgi yra gyvybės pagrindas. Bet tai dvasinio pasaulio pasekmė materialiame pasaulyje, nes mūsų pasaulis sukurtas kaip aukštesniojo pasaulio atspaudas.
Šviesa – tai aukštesnioji dvasinė energija, kurios mažytė kibirkštis prasiveržė į mūsų pasaulį, į mūsų tuščią visatą, ir sukūrė joje viską, kas nūnai joje egzistuoja – tai ką žinome ir ko dar nežinome.

#298538

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Ar Dievas yra?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebė šviesą sieloje

Į ką reaguoja aukštesnioji Šviesa?

Universali Šviesos energija

Komentarų nėra

Ar reikia jausti pavojų netekti gyvenimo?

Dvasinis darbas, Krizės sprendimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Vokiečių filosofas Hėgelis sakė: „Nerizikavęs gyvenimu individas, žinoma, gali būti laikomas asmenybe, bet šio pripažinimo tiesos kaip tam tikro savarankiško savęs pažinimo, jis nepasiekė“.
Kitaip sakant, jis mano, kad jeigu žmogus nerizikavo gyvybe kare, jis nėra normaliai savęs pažinęs, evoliuciniu požiūriu jis nepasistūmėjęs. Ar reikia jausti pavojų netekti gyvenimo, kad pažintum save?
Atsakymas: Reikia jausti pavojų, kad gali netekti gyvenimo. Bet dėl ko? Ką reiškia gyvenimas, ką reiškia jo netekti. Visa tai būtina gerai išsiaiškinti. Kitaip, tai tėra gražūs, tušti žodžiai.
Gyvūninė baimė netekti gyvybės iš principo nieko neduoda. Visi gyvūnai tai jaučia. O čia omenyje turima kažkas, kas pakelia mus aukščiau.
Klausimas: O ką kabalistui reiškia „netekti gyvenimo“?
Atsakymas: Netekti gyvenimo – reiškia netekti ryšio su davimo ir meilės savybe, su Kūrėju.

#295503

Iš 2022 m. kovo 4 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl bijome mirties?

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Kodėl žmonės bijo mirties?

Komentarų nėra

Pažink save!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Materialiame gyvenime žmogus turi pasitenkinti tuo, kas jam būtina. Jis neįstengs išgyventi žemiau nei šis lygmuo. Kaip žmogus gali apibrėžti, ko jam reikia?
Atsakymas: Jūsų dvasinė raida suteiks tuos materialius poreikiui, kurie jums būtini. Nereikia nustatyti kokių nors griežtų, priverstinių kriterijų, spausti savęs ir kitų, reikia užsiimti vidine raida – tai, apie ką kalba kabala.
Vos tik šito imsitės, pradėsite praeiti įvairiausias būsenas, kartais ne itin malonias, nes pamatysite, kas esąs, koks žmogus. Ir pamažu transformuodamiesi pagal tai, kas jums atsikleis, imsite reikalauti iš savo gyvenimo daugiau ar mažiau.
Jokiu būdu nereikia nieko keisti savyje ir veikti pagal kokius nors kanonus, knygas, svetimus patarimus. Remdamasis savo vidiniais pokyčiais, žmogus pats keisis, keis savo aplinką, kitaip žvelgs į pasaulį.
Kabala sako, kad tai pats natūraliausias mūsų raidos, pažinimo kelias, kuriuo einame į harmoniją. Kitaip tariant, nieko nereikia daryti, tiesiog nuolatos atskleisti save ir pasaulį. Tai savęs pažinimo procesas.
Ir kai pažinsi save, savaime imsi atskirti blogą nuo gero, rinksies, kas geriau. Taip viskas keisis natūraliai, tolygiai, be pastangų.

#290718

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Kentaurai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tirti patį save

Suprasti save

Racionalus vartojimas harmoningoje visuomenėje

Komentarų nėra

Ką duoda vidinė žmogaus sandara?

Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Tarkime, kančios atvedė žmogų prie gyvenimo prasmės klausimo. Kaip žmogus ims vystyti savyje „žmogaus“ lygmenį?
Atsakymas: Jeigu žmogui iš tikrųjų kyla tikras klausimas apie gyvenimo prasmę, jis ateina į kabalą.
Jis instinktyviai jaučia, kad kažkur yra šaltinis, galintis jam duoti atsakymą į šį klausimą. Ieškodamas jis susiduria su įvairiais pseudo šaltiniais, kurių studijavimas užtrunka nuo penkių iki dvidešimties metų. Bet galiausiai jis nepasitenkina jais ir randa kabalos mokslą.
Klausimas: Tačiau studijuojantis kabalą žmogus gyvena visuomenėje. Jis normalus pilietis, jis dirba, tarnauja kariuomenėje, tuokiasi. Kaip rasti tinkamą pusiausvyrą tarp dvasinės raidos ir viso kito?
Atsakymas: Aukštesniosios jėgos siekimas, savęs suvokimas ir supratimas apibrėš ir likusį jo gyvenimą.
Jis neturi būti gudročius, neturi išgalvoti, kaip sudarytas šis gyvenimas. Nežinodamas bendrų gamtos dėsnių, žmogus neįstengs sutvarkyti savo gyvenimo.
Harmonijos siekis, aukštesniosios jėgos siekimas (ką atskleidžia kabala) – būtent tai yra vidinis tvarkymasis, kurio žmogus sulaukia studijuodamas kabalą. Jo savybės, jo tikslai, jo lūkesčiai, jo kaita – vis šios žmogaus patiriamos metamorfozės atveda jį į būseną, kai yra priverstas pertvarkyti save, savo požiūrį į pasaulį, ir galiausiai pertvarkyti pasaulį. Ši būsena nulemia viską.
Kitaip tariant, mums nereikia tikslingai, dirbtinai ką nors laužyti šiame pasaulyje. Keisdamiesi pamažu pakeisime ir pasaulį aplink.

#290685

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Kentaurai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Išeiti į naują egzistavimo lygmenį

Gamta suteikia mums galimybę pakilti

Komentarų nėra

Ypatinga akimirka gyvenime

Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakote, kad kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirka, kai jam iš aukščiau duodama galimybė realizuoti savo individualumą, sielą, kitaip tariant, pasiekti aukštesniojo, amžino egzistavimo. Kokia ta akimirka?
Atsakymas: Kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirka, kai jis jaučia turįs rasti egzistavimo tikslą, sužinoti, kodėl gyvenąs. Beje, nebūtinai iš blogos būsenos. Žmogus tiesiog jaučia, kad privalo rasti save, kad tai ne tikras gyvenimas, be jo yra kažkas kito.
Negali būti, kad jis toks būtų. Tai kažkoks žaidimas, kažkoks sapnas, kažkas, ko iš tikrųjų neegzistuoja. Ir visi jį žaidžia, visi tarsi apsimeta: štai aš gimiau, gyvenu, štai mano šeima, vaikai, štai aš dirbu, lakstau paskui kokius nors pasiekimus. Žaidimas.
Tai toks pat žaidimas, kaip žaidžia vaikai. Tik sau jį pavertėme itin rimtu. O koks čia rimtumas? Nieko čia nėra.
Ir išeitų, kad kai imu šitai jausti, kyla klausimas: „Ką daryti toliau?“ Kur manyje yra kažkas, kur neapsimetinėčiau, nežaisčiau? Kažkas išties esančio viduje, giliai, kažkas subtilaus, prie ko net baisu prisiliesti – mat labai skaudės.
Kai žmogus pasiekia tokią būseną, jis gauna galimybę tirti gyvenimą.

#290553

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Individas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikroji likimo dovana

Noras suprasti prasmę

Atskleisti gyvenimo prasmę

Komentarų nėra

Gyventi suvokiant egzistavimo prasmę

Gyvenimo prasmė, Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Jei žmogus egzistuoja bendroje sistemoje, atitinkamai tarp jos dalių turi būti ryšiai, sukurti pagal teisingą algoritmą.
Atsakymas: Vienintelis teisingas santykių algoritmas yra tada, kai kiekviena sistemos dalis egzistuoja tik kitoms dalims palaikyti, o pati gauna tiek, kiek reikia, kad būtent taip tinkamai veiktų.
Klausimas: Kaip šiame procese susijusios vyriška ir moteriška sistemos dalys, tiesiogine prasme vyras ir žmona?
Atsakymas: Vyras ir žmona turėtų sutelkti dėmesį į vienas kito palaikymą ir tai, ką jie sukuria.
Klausimas: Kaip moteris gali efektyviai palaikyti savo vyrą? Kaip turi pasireikšti šis palaikymas jos vystymosi, egzistavimo materialiame pasaulyje ir galbūt dvasinio tikslo požiūriu?
Atsakymas: Nemanau, kad yra didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų, vyro ir žmonos. Jie turi gyventi suprasdami savo egzistencijos prasmę. Ką turi suvokti? Kas svarbiausia jų gyvenime.
Jiems reikia nuolat prie to dirbti. Yra daugybė variantų. Bet jie privalo suvokti bendrą tikslą.

#275993

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Komentarų nėra

Gyvenimo optimizacija

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus visuomet nori gauti maksimalią naudą minimaliai įdėjęs. Gamta taip veikia visur. Tai jos bendras dėsnis. Jei turime reikalų su noru gauti, su noru duoti, su vystymosi ir t. t. dėsniais, tai visuomet matome, kad gamta siekia optimizacijos.
Kabala atskleidžia mums universalesnį gamtos dėsnį, atkreipdama dėmesį į jos integralumą. Iš principo, egoizmas lieka, tik jis ima paisyti viso, kas aplink. Ir tuomet priverstinai galvojame apie kitus, apie tinkamą sąveiką su jais, nes priešingu atveju tai grįžta bumerangu man.
Todėl egoizmas norom nenorom tampa altruistinis, skaitosi su kitais, nes kitaip neįstengsiu egzistuoti.
Tokia abipusės veiklos forma, kai imame matyti mūsų integralumą, drauge darbuotis prie vieno bendro tikslo, kaip optimizuoti mūsų gyvenimą visuose jo lygiuose, atveda mus prie vienybės, abipusį įsijungimą, kai turiu suprasti kitą kaip save, o save kaip kito dalį.
Taip virstame viena bendra visuma tarpusavyje, su negyvąją gamta, augalija, gyvūnija.
Galiausiai pasiekiame būseną, kai keičiasi mūsų mąstymas. Viską matome ne egoistine, linijine egoistine forma, o plačiau, integraliau, kai visą pasaulį laikome savu.

#288924

Iš pokalbio apie valdymo mokslą

Komentarų nėra

Gamta suteikia mums galimybę pakilti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus dvasiniame kelyje praeina didelius kritimus. Ir jeigu jis nejaučia ryšio su grupe, tai gali palikti šį kelią. Jis reiškia dideles pretenzijas mokytojui, draugams, visam pasauliui ir Kūrėjui, manydamas, kad yra vienintelis teisus. O iš tiesų tai egoizmas užklumpa žmogų.
Jis galėtų gauti jėgų, kad tai įveiktų, tačiau nenori, juk jaučiasi protingesnis, stipresnis už kitus. Išdidumas taip išmeta žmogų, kad jis atsiduria palaidotas po savo egoizmo sluoksniu ir miršta dvasiniu atžvilgiu.
Taip nutinka su daugeliu, ir galiausiai jie išeina. Galbūt jie patys neįsisąmonina, kas su jais nutiko, arba priešingai, mano esą teisūs, galvodami, kad jiems pagaliau atsivėrė akys. Jie gailisi, kad įėjo į visuomenę, užsiimančią nerealiais dalykais.
O visų religijų ir tikėjimų pasekėjai dieviena mokytoją ir patį kelią. Juk ten nėra kairės linijos, neleistina kritika, kiekviename žingsnyje neauga egoizmas. Kabaloje einama dviem kojomis, dviem linijomis, kaip pasakyta: „Ir būsite kaip dievai, pažinę gėrį ir blogį“.
Todėl tik kabaloje būna taip taip, kad mokinys nesutinka su mokytoju ar netgi nekenčia jo, neigia Kūrėją. Juk mus moko kilti aukštyn, kur supanašėsime su aukštesniąja jėga, kuria mums reikia pasiekti ir suprasti. Tai ne kiekvieno jėgoms.
Būna taip, kad žmogų koks nors vėjas atpučia į kabalistinę grupę, o jis visiškai nepasiruošęs tokiam darbui. Jį kol kas domina tik mistika, bet ne kabalos mokslas, kad jį išmokytų atlikti kokius nors materialius veiksmus ir melstis, ir tuo apsiribojama.
Pas mus galima sutikti tokių „atsitiktinių“ žmonių, juk studijos atviros visiems. Todėl kartais, po kiek laiko žmogus pastebi, kad tai jam netinka: jis netinka mums, o mes netinkame jam.
Ir toks žmogus išeina. Beje, tai nepriklauso nuo intelekto, žmogus gali būti itin protingas. Čia viskas priklauso nuo širdies pasirengimo, sielos brandos. Jei žmogus pasirengęs eiti prieš savo egoizmą ir pakilti virš dviejų gamtos jėgų (gavimo ir davimo), kad susijungtų drauge su gėriu ir blogiu viename šaltinyje, Kūrėjuje, tuomet jis galės eiti pirmyn studijuodamas kabalą.
Bet jeigu žmogus to nesugeba, jeigu jam trūksta kantrybės, trūksta proto ir širdies, kad susietų gėrį ir blogį su viena jėga, tai jis išeina ir ima keikti mokytoją ir kabalą.
Juk tai ne paprastas kelias, jis reikalauja visiško savęs anuliavimo, ir kaip egoistas gali jį mylėti, su juo sutikti? Dėl šios priežasties kabalistai iki visai neseniai slėpė šią metodiką, nes ji netiko plačioms masėms. Tik nūnai imta plačiai skleisti kabalos žinias, tačiau daugelis pradeda ir meta. O likę – tie žmonės, kurie pasirengę išklausyti tiesą ir, svarbiausia, realizuoti ją savimi.
Jeigu žmogus išeina, linkime jam sėkmės įprastiniame gyvenime, o patys einame toliau. Ir diena iš dienos mūsų pasaulis rodo mums, kad nėra ko jame ieškoti. Ką laimi žmogus metęs dvasinį kelią? Vargu, ar materialiame gyvenime jo laukia turtas, šlovė, valdžia, ypatingas pasitenkinimas. Tiesiog jis nenori dėti pastangų ten, kur jam rodo gamta, t. y. kabalos mokslas.
Gamta norėjo atskleisti jam galimybes iš tikrųjų suformuoti tinkamą požiūrį į gamtą, kad žmogus galėtų paėmęs dvi gamtos jėgas, pliusą ir minusą, suderinti jas vidurio linijoje pagal kabalos metodą.
Jis turėjo šiuos taisymus atlikti savyje, iš naujo nustatyti save iš vidaus pagal visą gamtą trijose linijose (dešinė, vidurio, kairė), kitaip tariant, gavimo jėga, davimo jėga ir jų tinkamas sujungimas. Ir tuomet jis matytų, suprastų, jaustų visą pasaulėdarą aukščiau laiko ir erdvės, virš visų vienmačio egoistinio suvokimo apribojimų.
Vien altruistinis suvokimas irgi ribotas, juk niekaip neišmatuojamas: viskas atvira, viskas davime. Čia būtina suderinti dvi linijas. Tik su jomis abiem žmogus tvirtai stovi kelyje, per vidurį tarp dviejų linijų ir gali duoti, išmatuoti savo davimo dydį. Taip jis kyla pakopomis, vis labiau suvokdamas Kūrėją.

#287981

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 10

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Nėra kritimo

Juodai baltas pasaulis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai