Pateikti įrašai su gyvenimo prasmė žyme.


Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Be pagrindinio tikslo – pasiekti dvasinį pasaulį, ar yra aukštesnių tikslų, susijusių su įgimtais talentais ir gebėjimais, kol žmogus dar neišsivystė tiek, kad imtų ieškoti aukštesniojo pasaulio?
Atsakymas. O kam žmogui blaškytis? Kad būtų puikus muzikantas? Tarkime, imsiu po 12-14 valandų per parą praktikuotis su muzikos instrumentu, kad po to gražiai gročiau. Ar tai yra gyvenimo prasmė?!
Ką tuo pasiekiu? Didžiulį egoistinį prisipildymą. Man lenkiasi, mane gerbia, pažįsta, uždirbu pinigus, einu į sceną – visi atsistoja, ploja!..
Komentaras. Ne tik. Žmonės klausosi šios muzikos ir lieka pakylėti.
Atsakymas. Taip, žmonės verkia iš susižavėjimo, tai nuostabu, o kas toliau? Galų gale ir aš, ir mano klausytojai laimingai pasimirsime ir tuo viskas baigsis. Ar tai gyvenimo prasmė?..
Visi pakliūna į šiuos „spąstus“. Tačiau yra žmonių, kabalistų, turinčių didžiulį norą pažinti būties esmę. Jie sako: „Mažiau mums netinka, būtinai turime atskleisti Kūrėją! Gyvenimo prasmė – suvokti tašką, iš kurio viskas kyla, ir ne mažiau“.
Klausimas. O jei žiūrėsime į mokslininkus, kurie, pavyzdžiui, išrado vaistus, padedančius pasveikti? Žmonės šimtmečiais juos vartojo. Argi tai neprasminga?
Atsakymas. Jie tik gerina gyvūninį žmogaus gyvenimą.
Mūsų pasaulyje nėra jokios prasmės, ir nereikia jame kapstytis! Matome, kas esą ir kaip viskas baigiasi. Žmonės gimsta, gyvena, miršta, ir taip iš kartos į kartą, kol žemė mus nešioja. Daugiau nieko nėra. Tad ar verta kalbėti apie baltyminės materijos egzistavimo šioje planetoje prasmę?!
Klausimas. Išeitų, kad gyvenimo prasmė – sužinoti šią prasmę? Kabalistai sako, kad tai susiliejimas su Kūrėju.
Atsakymas. Žinoma! Šiame gyvenime! Šiame pasaulyje!
Turi suvokti Kūrėją, atskleisti, pažinti! Taip pasieki amžiną, tobulą būseną! Ne mirdamas! Nesitapatindamas su kūnu, kuris lieka kaip visiškai nereikalinga dalis, tarsi atsiskirianti raketos dalis.
Privalai tai pasiekti. Beje, aiškiai, tiksliai it viską į burną dedantis vaikas, nes tik pagal skonį gali nustatyti, kas tai yra. Todėl tai vadinama taamei tora – „šviesos skoniais“.

Iš 2018 m. sausio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Gera gyventi turint prasmę

Komentarų nėra

Atskleisti gyvenimo prasmę

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Visą gyvenimą domiuosi gyvenimo prasmės klausimu. Nejaugi gyvenimo prasmė yra ne kiekvieno atskira?
Atsakymas. Teisingai. Mes absoliučiai nepanašūs vienas į kitą, ir visi turi savo gyvenimo prasmę. Tačiau tam, kad ją surastume, yra sistema, vadinama „kabala“, kuri duoda mums į rankas instrumentą, kaip savo gyvenimo prasmę suvokti.
Kiekvienas turi savo sielą, savo sielos šaltinį, savo paskirtį, savo kelią į tikslą, gyvenimo prasmę, ir dėl to kiekvienas eina savo keliu.
Tačiau vis tiek svarbu žinoti, kaip eiti, kad nepatektum į akligatvį, neprapultum kur nors, nenukryptum nė vienu laipsniu, kuris virs vėliau didžiuliu nuokrypiu.
Tam, kad teisingai pasiektum tikslą, reikalingas tam tikras vedlys, įgūdžiai, ramstis kelyje, nukreipimas, azimutas, žemėlapis – viskas, kas reikalinga keliautojui. Tuo mus ir aprūpina kabala.
Kabala padeda atskleisti gyvenimo navigaciją savyje. Tuomet mes kaip mašinoje, kuri su navigacija vyksta į paskirties vietą, pamatysime, kokiu būdu judėti, kur, kaip nenukrypti į šoną, eiti trumpiausiu keliu, siekiant viso ko geriausio, teisingo gyvenimo tikslo link, kad navigacija parodytų mums, kur jis yra!
Gyvenimo tikslas – vienas: maksimaliai komfortiška būsena kiekvienam iš mūsų. Tačiau jis kiekvieno žmogaus individualiai suvokiamas, dėl to, kad kiekvienas turi savo sielą, savo šaltinį, savo parametrus. Dėl to pasiekti savo komfortiškos būsenos turi kiekvienas savaip, artėdamas į savo tašką.
Sėkmės! Ateikite ir pamatykite, kaip tai daroma.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Suvokti gyvenimo tikslą

Žmogaus paskirtis

Komentarų nėra

Žmogus tiesos paieškose, I d.

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Prieš dvylika metų pradėjau ieškoti kelio, kuris veda į tiesą. Aš keliavau į skirtingus pasaulio kraštus, studijavau daugelį dvasinių praktikų: senovės majų kultūrą, budizmą, – ilgai ieškojau. Tiktai radęs kabalos mokslą, kuris vadinamas tiesos mokslu, staiga pasijutau tarsi grįžęs namo. Negaliu paaiškinti, kodėl taip yra, bet širdyje jaučiu, kad joje yra tiesa. Kokia tai tiesa, besislepianti kabalos moksle, ir kodėl ji vadinama tiesos mokslu?
Atsakymas. Tai priklauso nuo žmogaus. Yra žmonių, kurie jaučia, kad šiame moksle glūdi tiesa, dar net nebūdami pažįstami su kabala. Šis vidinis jausmas ateina iš jų šeštojo pojūčio, vadinamojo „taško širdyje“, kuris sufleruoja, kad jie rado tiesą.
O yra žmonių, kurie nejaučia šios tiesos ir praeina pro šalį. Jie gali net ateiti mokytis ir studijuoti kabalą kelerius metus, bet paskui supranta, kad tai jiems netinka.
Jie nemato kabaloje jokios tiesos, o atvirkščiai – laiko save apgautais ir leidžiasi ieškoti toliau, susižavėdami kitomis metodikomis. Nors metodikos gali būti visiškai tuščios, bet žmogus ten randa save – kiekvienas pagal savo vidinį vystymąsi.
Kabalos mokslas aiškina, kad viską lemia žmogaus poreikis rasti gyvenimo prasmę. Šis noras turi daugybę lygių, pagal kuriuos žmonės renkasi sau metodiką. Todėl kiekvienas turi savo tiesą.
Kabala vadinama tiesos mokslu todėl, kad ji atskleidžia žmogui Aukštesniąją jėgą, Kūrėją, kuris laikomas tiesa, juk Aukštesnioji jėga palaiko visą kūriniją. Visi dėsniai, nustatyti Kūrėjo kūrinijoje, ir yra tiesa, nes esame sukurti ir egzistuojame pagal juos.
Jeigu mus sukurtų kitas Kūrėjas kita forma, tai tiesa būtų kita – pagal tą Aukštesniąja jėgą, kuri mus sukūrė. Neturime kito proto, galinčio suprasti, kas yra tiesa ir melas, išskyrus tą, su kuriuo esame sukurti.
Bus daugiau…

Iš 2017 m. lapkričio 16 d. 919-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas ateina į kabalos mokslą?

Kam gyvenu?

Kodėl kabala mums yra paslaptis?

Komentarų nėra

Dykuma V d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką asmeniškai jaučiate, kai iš triukšmingo miesto patenkate į dykumą?
Atsakymas. Galima atsidurti taigoje, kuri tęsiasi tūkstančius kilometrų į visas puses, kur aplink tave vien medžiai ar beribis slėnis. Tačiau dykuma – pati natūraliausia ir išraiškingiausia vieta žmogui, ieškančiam atsakymo į klausimą apie gyvenimo prasmę.
Juk dykumoje „žemė“ (ėrėc – hebrajų k. šaknis kaip žodžio noras – racon) niekuo nepadengta ir neužsimaskuota žole ar medžiais. Dykuma – tai paprasčiausias, atviras egoistinis noras toks, koks jis yra, ir akivaizdu, kad iš jo niekas negali išaugti.
Matydamas tokią dykumą iš jos gaunu labai daug jėgų ir tikrumo, kad būtent iš čia galėsime pakilti. Tai įkvepia ieškoti sprendimų, eiti tikslo link. Visi žemės paviršiaus sluoksniai slepia nuo mūsų visą tiesą, slėpdami po savimi žemę, mūsų egoistinį norą, kuris neleidžia išaugti jokiems vaisiams. Todėl dykuma daug labiau kalba žmogui.
Klausimas. Ką reiškia egoistinis noras?
Atsakymas. Tai noras gauti viską dėl savęs, jis nesugeba su niekuo palaikyti ryšio, kad kam nors suteiktų ar iš ko nors gautų gyvastį. Kitaip tariant, tai visiškai miręs noras. Žmogaus noras mėgautis tiek susitelkęs į save, kad tik gali laikyti save tokios visiškai išdžiūvusios būsenos. Jis neleidžia augti niekam gyvam.
Tai labai svarbus įsisąmoninimo taškas, leidžiantis būtent nuo jo pradėti kastis gilyn ieškant savo gyvenimo šaltinio, jo priežasčių. Kodėl egzistuoju, dėl kokio tikslo, kas mane sukūrė? Dykuma paprastai pastūmėja žmogų prie tokių globalių, esminių klausimų.
Labai mėgstu būti dykumoje, juk ten viskas atskleista. Buvojau įvairiose dykumose: Turkmėnijoje, Arizonoje, bet Izraelio dykumoje tai jaučiama stipriausiai – joje slypi didžiulė jėga. Tai nėra didelė dykuma, bet ji labai galinga.

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 924

Daugiau šia tema skaitykite:

Dykuma II d.

Dykuma III d.

Dykuma IV d.

Komentarų nėra

Išsilaisvinti iš primestų tikslų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip maksimaliai tiksliai suformuoti sau tikslą?
Atsakymas. Kiekvienas formuluoja tikslą savaip. Man tikslas – arba ištirpti Gamtoje, arba praryti visą Gamtą, kas iš esmės yra vienas ir tas pats. Kitaip tariant, visiškai susilieti su Gamta tiek, kad aš ir ji taptume viena bendra visuma.
Drauge suprantu, jaučiu, tiesiogiai dalyvauju visur, kas vyksta joje, visuose pasauliuose, visoje pasaulėdaroje.
Klausimas. Ką daryti su išgalvotais, primestais tikslais? Kaip nuo jų išsilaisvinote savo gyvenime?
Atsakymas. Stengiuosi niekieno neklausyti. Kol radau kabalą, gyvenau kaip visi, užsiėmiau verslu, uždirbau pinigus, bet jau tada žinojau, kad tai nėra gyvenimo tikslas.
Mane kvietė pervažiuoti į Ameriką, į Kanadą, kur gyveno mano giminės ir tėvai. Tačiau net nemąsčiau apie tai, nes supratau – tai galas, mano gyvenimas taps įprasta miesčioniška būtimi. Todėl stengiausi atsitverti.
Klausimas. Jeigu žmogus jau klausia apie išgalvotus ir primestus tikslus, vadinasi, jis šitai jau jaučia?
Atsakymas. Taip. Bet vis tiek jame dar ilgai virs kova, kol jis rimtai neprisilies prie dvasinių sąvokų, kol jame nesusiformuos tikras paveikslas: tai – dvasinis pasaulis, o tai – žemiškas. Todėl pasakyta – „Netikėk savimi iki savo mirties dienos“, t. y. savo egoistinės mirties dienos.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

Klausimas, vedantis amžino gyvenimo link

Komentarų nėra

Alkis visiškame pertekliuje

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманŽydai būtų amžinai likę egoizmo vergais, juk jie puikiai gyveno Egipte, buvo sotūs ir džiaugėsi gyvenimu. Bet Kūrėjas staiga keičia jų norą ir jie ima klausti: „Kam gyvename? Koks tai gyvenimas? Koks jo tikslas?“
Žmogus keičiasi, kaip tai vyksta ir mūsų dienomis. Juk atrodytų, kas mums blogai? Šiandieninis pasaulis kiekvieną gali aprūpinti visokeriopa gausybe, bet mes viską sugadiname. Tarsi patys tai darytume, bet iš tikrųjų taip mus veikia aukštesnis valdymas ir sugadina mus, neleisdamas mėgautis gyvenimu.
Galėtume gimdyti vaikus ir mėgautis šeima. Jei prieš šimtą metų žmonija būtų turėjusi tokias galimybes kaip šiandien, manytų, jog tai gyvenimas rojuje. Kodėl gi mes juo nepatenkinti? Tai reiškia, jog „mirė Egipto karalius“.
Ankstesnysis egoistinis noras, kai mėgavomės gyvenimu, vaikais, šeima, atostogomis, sveikata – mirė. Gyvenimas nebesuteikia malonumo.
Noras mėgautis išaugo, bet ne kiekybiškai, o kokybiškai, ir reikalauja naujų, aukštesnių pripildymų. Siūlote jam galybes mėsos, žuvies, pyragų, saldainių, kelionių, o jis nieko nenori. Daugelis žmonių serga depresija, vartoja narkotikus, net nori nusižudyti. Savižudybių skaičius auga arba žmogus staiga įsigyja ginklą ir pradeda šaudyti visus iš eilės.
Iš kur tai atsiranda? Iš Kūrėjo. Tai Jis sugadina mūsų norą mėgautis ir nuodija mūsų egzistavimą. Nesugebame niekuo užpildyti savo noro, ir jaučiame, kad geriau mirtis nei toks gyvenimas.
Pirmiausia turime suprasti, kad tai ateina iš viršaus, pagal gamtos vystymosi programą. Negalime tam priešintis ir kažkaip kompensuoti, kad ištaisytume padėtį. Jokie raminamieji neišgelbės nuo šio smūgio, jei „mirė Egipto karalius“.
Žydai puikiai dirbo per „septynerius sočius metus“ ir jautė juos sočiais. Nejau manote, kad per „septynerius alkio metus“ maisto sumažėjo? Viskas buvo lygiai taip pat, tačiau jie jautėsi tarsi nieko neturėtų, ir prasidėjo badas. Juk jie jau niekaip negalėjo patenkinti savo noro mėgautis – taip pat, kaip ir šiandienis pasaulis.

Iš 2018 m. kovo 3 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Kas yra žmogus?

Komentarų nėra

Kodėl jaučiu beprasmybę šiame pasaulyje?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl kartais mane apima tuštumos būsena, nieko nesinori, viskas įkyrėjo? Kodėl taip yra?
Atsakymas. Todėl, kad jums daugiau nėra ką veikti šiame pasaulyje. Kokia prasmė egzistuoti kaip kokiam vabaliūkščiui?
Jūs turite pradėti vystytis dvasiškai. Tada pajausite, dėl ko esate sukurti iš tikrųjų. Kitaip jūsų kūnas pragyvens tam tikrą metų skaičių šiame pasaulyje, o kas toliau?
Klausimas. Jei jūs sakote žmogui, kad jam nėra kas veikti šiame pasaulyje, vadinasi, jis turi siekį kito pasaulio?
Atsakymas. Žinoma. Jei nesiekiame dvasinio pasaulio, tai šis pasaulis absoliučiai be išeities.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Virš prasivėrusios tuštumos

Kai karas atrodys kaip išsivadavimas

Kam pašvenčiame gyvenimą?

Komentarų nėra

Vienumoje su pačiu savimi I d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmonės, siekę dvasinio vystymosi, stengėsi atsiskirti, pasitraukti iš įprastos aplinkos, likti vienumoje su savo mintimis ir ieškojimais.
Istorijoje nemažai tokių gyvenimo prasmės ir tiesos ieškojimo vienumoje pavyzdžių: Baal Šem Tovas, pranašas Elijas, Šimonas Bar Jochajus, Buda ir t. t. Kodėl atsiskyrimas siejamas su dvasiniu vystymusi?
Atsakymas. Dvasinis vystymasis – vidinis žmogaus, panirusio į save, procesas. Jam reikia vienumos tam, kad kiti netrukdytų, kad galėtų gilintis į save, imtų save jausti, kalbėti su savimi.
Todėl daugelyje metodikų įprasta atsiskirti. Netgi mokslininkai bei rašytojai išeina kūrybinių atostogų ir užsisklendžia, kad galėtų rašyti naujas knygas.
Suprantama, kad jei žmogus nori į ką nors koncentruotis, turi būti pats su savimi, jo neturi blaškyti išorinis pasaulis. Todėl tokia naudinga vienuma, ji pasitelkiama visose svarbiose gyvenimo veiklose, ypač siekiant ką nors sukurti, sukonstruoti, atskleisti. Tai būdinga ne tik dvasinei, bet ir materialiai veiklai.
O dvasiniam augimui, žinoma, reikia dar didesnės vidinės vienumos ir vidinių jėgų koncentracijos. Žmogus turi save pajausti, pasitikrinti, ištirti: kas aš, dėl ko sukurtas, kokiam tikslui, kas ir kaip mane valdo, esu laisvas ar ne, kaip tapti nepriklausomam?
Tai amžinieji klausimai, kilę gerokai prieš mūsų kartą. Žmonės šiuos klausimus užduoda ir ieško atsakymų jau tūkstančius metų. Be kabalos mokslo yra daugybė metodikų, bandančių atsakyti į kai kuriuos klausimus. Bet rezultatų kol kas nematyti: nė viena iš šių metodikų dar negali pateikti žmonijai sprendimo – atsakymo į klausimą apie gyvenimo prasmę ir tikslą.
Klausimas. Kas yra dvasinis vystymasis, kurio siekia žmonės?
Atsakymas. Žmogus nori žinoti, dėl ko jis gyvena, kas jį valdo, ar įmanoma pakeisti savo likimą, ar jis turi pasirinkimo laisvę? Jis nori žinoti, kuo baigsis visas šis sunkus gyvenimas šiame pasaulyje, apie kurį sakoma: „Ne savo noru gimei, ne savo noru gyveni, ne savo noru miršti“.
Kodėl apskritai mums kyla tokių klausimų, juk gyvūnai neklausia, dėl ko gyvena? Tik žmogų kankina šie klausimai. Vadinasi, esame patys nelaimingiausi ir menkiausi padarai, nes gyvename žinodami, kad tai neturi jokios prasmės, bet vis tiek gyvename. Mūsų padėtis žymiai blogesnė nei bet kurio gyvūno.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. 925-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Dykuma II dalis

Dykuma III dalis

Dykuma IV dalis

Komentarų nėra

Dykuma IV d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nepasitenkinimą savo gyvenimu jaučiantis žmogus bėga į dykumą, ieškodamas savęs. Juk dykuma – tai tyla, amžinybės pojūtis, kažkas pirmykščio, visiškai nepanašaus į gyvenimo ciklą, kuriame nuolat sukamės.
Kodėl būtent dykumoje žmogus ieško vidinio užsipildymo?
Atsakymas. Nepatarčiau užstrigti ties išoriniu dykumos vaizdu. Kai Toroje minima dykuma, turima omeny vidinė žmogaus būsena. Vidinė dykuma, tai ieškojimas išdžiūvusiame gyvenime, kuriame negimsta joks vaisius.
Egoizmas visiškai išdžiovino žmogų ir neatsako į klausimą apie gyvenimo prasmę, tikslą, todėl jis jaučiasi esąs vidinėje dykumoje. Ir tada, žinoma, jam reikia rasti gyvojo vandens šulinį, kitaip tariant, aukščiausią Šviesą, kuri atsiskleidžia būtent per sausrą dykumoje.
Klausimas. Kaip iškasamas šulinys dykumoje?
Atsakymas. Šulinys atsiranda iš klausimų. Pradžioje jis visada uždengiamas akmeniu, o prieš atidarant, akmuo nuritinamas… Aplink šulinį visada įsiplieskia ginčai.
Klausimas. Kokie klausimai pragręžia žemę?
Atsakymas. Žmogus nori nusigauti iki gyvenimo šaltinio. Jis visada tikrina save ir tiria realybę: kur galima rasti savo gyvenimo šaltinį. Jis ieško būtent dykumos sausroje, nebėga nuo šio klausimo, o vis labiau gilinasi į savo gyvenimą.
Jis turi rasti savo šaltinį ir suprasti, kodėl gyvenąs, su kokiu tikslu, koks yra šio trumpo, kupino kančių gyvenimo rezultatas. Per tokius ieškojimus žmogus galų gale pasiekia šaltinį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 924

Daugiau šia tema skaitykite:

Dykuma I dalis

Dykuma II dalis

Dykuma III dalis

Komentarų nėra

Dykuma III d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vidinė dykuma – ar ši būsena būdinga kiekvienam žmogui?
Atsakymas. Yra žmonių, kurių egoistinis noras išsivystė tiek, kad jie pradeda jausti nepasitenkinimą savo gyvenimu.
Tai toks jausmas lyg žmogus būtų dykumoje. Jis nori patikrinti, kodėl taip vyksta? Ar čia yra koks nors tikslas, aukštesnė programa? Kodėl jis jaučia tokią sausrą, gyvenimo tuštumą, kurioje neauga joks vaisius?
Pats sau sako, kad reikia patikrinti, kokia ta jame esanti dykuma. Ir tai reiškia, kad jis pabėga į dykumą, kaip ir mūsų protėviai – ieško tikslo ir neranda. Vis giliau panyra į vidinius aiškinimusis, bandydamas suprasti, kodėl jaučia tokią tuštumą gyvenime ir negali nieko padaryti.
Tai dykumos būsena, kurioje jis ieško vandens šaltinių – šulinių, kaip kadaise Abraomas ar Izaokas. Toroje yra daug pasakojimų apie šulinius, kurie yra tokie reikalingi dykumoje. Juk, jeigu žmogus jaučia gyvenimo sausrą ir niekuo negali atgaivinti savo sielos, turi rasti gyvojo vandens šaltinį, t. y., aukščiausią jėgą, galinčią atsakyti jam, koks gyvenimo tikslas, esmė ir prasmė.
Jis ieško, kokia jėga sukūrė šias dvi būsenas: sausrą ir vandenį, t. y., egoizmą ir norą mylėti, blogį ir gėrį. Išsiaiškinęs, kad viskas kyla iš vieno šaltinio, suglumsta, kaip taip gali būti. Juk žmonės tikėjo, kad yra dvi jėgos: blogis ir gėris. Ir net pats Abraomas kažkada senovės Babilone darė stabus, iš kurių pusė buvo blogi, o pusė geri.
Būtent dėl to, kad išeina į dykumą ir iškasa ten vandens šulinius, randa vidurinę liniją. Vidurinė linija yra ta pati aukščiausia jėga, kuri sukelia tiek sausrą, tiek drėgmę. Tai ir yra atsakymas į žmogaus ieškojimą: sausros ir dykumos pojūtis duodamas tam, kad žmogus ieškotų ir rastų aukščiausią jėgą, kuri yra abiejų reiškinių šaltinis.
Klausimas. Kaip randama aukščiausia jėga dykumoje?
Atsakymas. Būtent dėl to, kad žmogus jaučia sausrą ir absoliučią tuštumą, atskleidžia aukščiausią jėgą.
Klausimas. Kodėl būtent dykumoje?
Atsakymas. Žmogus turėtų atsakyti į klausimą, kodėl tokia sausra yra jo sieloje. Ir tada jis randa gyvojo vandens šaltinį, kuris yra būtent dykumoje.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 924

Daugiau šia tema skaitykite:

Dykuma, I dalis

Dykuma, II dalis

Vienybės link per dykumą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai