Pateikti įrašai su gyvenimo prasmė žyme.


Motyvacija – skatinimas veikti

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žodis „motyvacija“ kilo iš lotyniško „paskata veikti“.
Motyvacija ką nors stimuoliuoja imtis veiklos, nukreiptos į tai, kaip pasiekti tam tikrą tikslą. Yra skirtingo tipo motyvacijos – nuo itin egoistiškos iki rūpinimosi visu pasauliu. Kas yra motyvacija kabalos požiūriu?
Atsakymas: Motyvacija – tai vidinis noras, kuris pažadina žmogų veikti, nepalikdamas jokios galimybės abejingumui, stumia pasiekti tam tikrą rezultatą, kuris tarsi įtrauktas į tą motyvaciją.
Anot kabalos, kiekvienas žmogus turi turėti gyvenimo motyvaciją, kurią jam reikia realizuoti. Kitaip, visas jo gyvenimas neturi jokios prasmės.
Klausimas: Ar motyvacija – tai kuras, be kurio nežengsi nė žingsnio?
Atsakymas: Taip. Ji apima savyje ir kurą. Tačiau to nepakanka. Reikia krypties, žmoguje turi būti visiškai apibrėžtas tikslas, aiškus tikslo supratimas. Tuomet visas žmogaus gyvenimas įgys prasmę, ir kiekvienas veiksmas bus tikslingai motyvuotas.

#273295

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalisto motyvacija

Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

Dvasinių būsenų tikslingumas

Komentarų nėra

Kiekvienas turi savo galimybes

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kabaloje yra keletas būdų apibrėžti gyvenimo prasmę, jo tikslą. Pirma, savianalizė, kai žmogus nori sužinoti, kas vyksta su juo ir su supančiu pasauliu. Antra, aplinka, kuri aptaria tuos klausimus ir žmogus iš jų mokosi. Trečia, būdas pritraukti dėstytojus. Kitaip tariant, galima rasti mokytoją, išminčių, kuris pasakys tau, kokia gyvenimo prasmė. Žinoma, tau teks juo patikėti ir sekti paskui jį. O gal dar yra koks nors metodas?
Atsakymas: Per savo gyvenimą gyvenau skirtingose Žemės vietose: Baltarusijoje, Rusijoje, Lietuvoje, Izraelyje. Aplankiau įvairius gamtos kampelius nuo Kinijos ir Japonijos iki Europos, Šiaurė ir Pietų Amerikos, kur susitikau su savo mokiniais. Kiekvienoje šalyje sava prieiga, sava istorija, savos galimybės.
Aš užsiimu tuo, kad atskleidžiu žmogui instrumentus, kaip pasiekti gyvenimo prasmę. Pasitelkęs tuos instrumentus žmogus toliau mėgina pakilti į jį sukūrusios ir jį valdančios jėgos lygmenį, kad įstengtų įsisąmoninti, kam jis sukurtas, kaip yra valdomas ir kaip jis gali palaikyti ryšį su ta jėga.

#272425

Iš 2020 m liepos 2 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokia gyvenimo prasmė

Gyvenimo prasmė I d.

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Komentarų nėra

Atskleidžiant aukštesniąją jėgą

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Klausimas apie gyvenimo prasmę yra individualus ar bendras visiems?
Atsakymas: Gyvenimo šaknies atskleidimas yra bendras visiems, bet jį pažinsite individualiai.
Jūs pradedate pastebėti, kad tikroji Visata yra amžina, begalinė ir jūs taip pat egzistuojate šiame amžiname, begaliniame judesyje. Mirties nėra, išskyrus tai, kas mums atrodo, nes ji paveikia tik mūsų gyvūninio kūno būseną. Aukštesnėms būsenoms kūno mirtis neturi jokios įtakos.
Gyvenimo pažinimas yra jėgos, valdančios visą gamtą, suvokimas. Mes ją vadiname „Kūrėju“, nes jis mus sukūrė. Bet tai ne tas pat, ką aiškina religijos. Ši jėga atsiskleidžia savybėse, kurias įgyjame absoliučiai aiškiai, eksperimentiškai. Jūs pradedate jausti, kaip viskas egzistuoja aplink jus, ir kartu pakylate į šį lygmenį. Jums tampa aišku, ką reiškia žmogus, kuo jis skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, nors visa egzistuoja mažo žemiško egoizmo rėmuose, įskaitant ir žmogų. Jei pakylate virš savo gyvūninio egoizmo, tada pradedate suvokti amžiną, tobulą būseną dar šiame pasaulyje, šiame gyvenime, ir materialioji egzistencija niekaip jūsų neriboja.
#267167

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Didžiulė Kūrėjo malonė

Vienintelė vertybė gyvenime

Komentarų nėra

Dar kartą apie gyvenimo prasmę

gyvenimo prasmė, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Daugelis žmonių mano, kad vertybė ir net gyvenimo prasmė yra šeima, ir nereikia jokio Kūrėjo. Dabar gyvenimas labai sunkus, todėl to, kuris įveiks visas problemas šeimoje, gyvenimas turės prasmę.
Atsakymas: Aš negaliu su tuo sutikti. Kaip gyvenimo prasmė gali būti tai, kas baigiasi? Išeitų, kad ir prasmė baigiasi.
Žinoma, šeima yra svarbi. Svarbu realizuoti save tuo, kad turite namus ir vaikus. Bet tai yra būtinos sąlygos, kad toliau augtumėte, o ne liktumėte tik savo kokone, lizde. Kokia prasmė?! Kol būsite iš ten išnešti kojomis pirmyn?! Manau, kad šeima nėra atsakymas į klausimą apie gyvenimo prasmę.
Klausimas: Kodėl pats gyvenimas negali turėti prasmės? Juk matome, kad taip yra sutvarkytos visos bendruomenės gamtoje: paukščiai, žuvys, skruzdėlės ir t. t. Kuo skiriasi žmonės? Kodėl turėtume kentėti labiau nei gyvūnai?
Atsakymas: Jei gyvenimo prasmė man egzistuoja tik paukščių ir žuvų lygmenyje, o aš esu toks pat gyvūnas, tada nėra nieko daugiau. Tada aš gyvenu šį gyvenimą tol, kol gyvenu, ir tuo jis baigiasi.
Jei tai manęs netenkina, ir man iškyla klausimas apie tikrąją gyvenimo prasmę, tada jau turiu ieškoti atsakymo. Tada man reikia metodikos, kuri atskleistų šią prasmę. Ir ji yra kabalos moksle. Arba žmonės įninka į religiją, užsiima visokiomis raminamosiomis metodikomis. Bet tai – kiekvieno reikalas. Kaip kam pasiseks.
#267099

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi?

Giminės pratęsimas ir gyvenimo prasmė

Dėl ko mes gyvename?

Komentarų nėra

Suprasti tikrąją gyvenimo vertybę

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Viena vertus, koronavirusas parodė, koks vertingas žmogaus gyvenimas, kita vertus, kaip lengva jam suduoti smūgį. Kaip suderinti šias dvi priešybes?
Atsakymas: Taip visuomet vyksta gyvenime. Iš vienos pusės, gyvenimas neįkainojamas, iš kitos – nieko vertas. Negalime išspręsti šio paradokso, nes nesuprantame tikrosios gyvenimo vertybės.
Juk ji slypi ne gyvūniniame, o dvasiniame lygmenyje, kuris aukščiau materialaus, nes yra amžinas ir tobulas. Tik tenai galime lyginti, gretinti, įvertinti mūsų gyvenimus ir siekius.
O apie savo žemišką gyvenimą nieko doro nežinome. Nežinome nei savo veiksmų, nei poelgių prasmės. Nežinome, kas iš tikrųjų su mumis vyksta. Atrodo, gyvename, keliamės, einame dirbti, grįžtame namo, kažkuo užsiimame, auginame vaikus. Ką darome šiame gyvenime? Nieko.
Tik jeigu rimtai panorėsime sužinoti gyvenimo prasmę ir remdamiesi ja, pagal ją imsime kurti savo gyvenimą, tuomet iš tikrųjų galėsime pasakyti, kad egzistuojame.
#267173

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

 

Komentarų nėra

Kaip sužinoti, koks galutinis mūsų egzistavimo tikslas?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip sužinoti, koks galutinis mūsų egzistavimo tikslas? Žmogų riboja jo gyvenama vieta kokioje nors šalyje, apibrėžtos finansinės ir fizinės galimybės. Nuo ko pradėti pokyčius? Ar tai kokie nors vidiniai procesai, vidiniai sprendimai?
Atsakymas: Žmogus neįstengs pamatyti, apibrėžti, suprasti, įsisąmoninti savo galutinės būsenos. Pavyzdžiui, jei koks nors dvimetis trimetis vaikas staiga išvystų save suaugusį teatro scenoje, diriguojantį didžiuliam orkestrui, jis nesuprastų, koks ten dėdė stovi ir mosikuoja kažkokia lazdele, o kiti judina stygas ar pučia į ragą.
Mes nematome savo galutinės būsenos, mat tam neturime jokio polinkio. Galime tik skaityti apie tas galutines būsenas, tačiau jas įsivaizduoti – tik labai ribotai, su tam tikromis sąlygomis, kurias kabala mums kelia, sakydama, kad nereikia pernelyg daug veržtis į priekį.
Pažvelk, kas priešais tave, o galutinę būseną tau paaiškins ir tu susidarysi įspūdį apie bendrą vaizdą. Tačiau svarbiausia – tos būsenos, kurias turi pamažu realizuoti eidamas savo dvasiniu keliu.
#267974

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV laidos „Pokalbiai. M. Laitman ir Daša Gorod“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsiaiškinti, dėl ko gyvename

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų gyvenimą

Ką žmogui duoda kabala?

Komentarų nėra

Kaip rasti savo sielą

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Nyderlanduose buvo pastatytas vienintelis pasaulyje žmogaus kūno muziejus, sukurtas taip tikroviškai, kad lankytojai netenka žado. Muziejuje yra visas miestas, susidedantis iš atskirų kūno dalių, po kurį galima pasivaikščioti. Lankytojas jaučiasi ten kaip nykštukas, vaikščiodamas dirbtinio milžiniško žmogaus koridoriais ir stebėdamas, kaip teka kraujas, kaip plaka milžiniška širdis, veikia virškinamasis traktas, klausos ir raumenų sistemos, balso stygos, kaulai, dantys. Visa tai galima išsamiai ištirti ir pamatyti, kaip veikia. Keliaudami po žmogaus kūną lankytojai gali vaizdžiai pamatyti, kaip blogi įpročiai neigiamai veikia organų ir sistemų darbą.
Kokios transformacijos vyksta žmoguje, kai jis susipažįsta su aplinkiniu pasauliu ir jame esančia tarpusavio ryšių sistema? Ar tai kaip nors keičia jo vidinį požiūrį į pasaulį, į save?
Atsakymas: Žinoma, gali pakeisti.
Klausimas: Kodėl toks įspūdis, įkvėpimas nepaveikia žmogaus ilgam, kad jis kiekvieną akimirką prisimintų tarpusavio ryšių sistemą?
Atsakymas: Priklauso nuo to, ar tai jam malonu, ar ne. Kas nemalonu, iškart pamirštama. Jei malonu, tada prisimenama ilgai.
Klausimas: Ar įmanoma sukurti tokią pačią simuliaciją, modelį, tokį patį muziejų – „Žmonių tarpusavio santykiai“?
Atsakymas: Galima sukurti fantastinį, tačiau jis nieko neišmokys, nes tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, jam bus nemalonu. Žmogui bus malonu pamatyti gražų paveikslą, bet dalyvauti jame prieš savo egoistinę prigimtį?!
Klausimas: Bet jei visi su juo elgsis maloniai, linkės gero, ar jis neįsitrauks į šį žaidimą?
Atsakymas: Jį tai sudomins labai trumpam, kaip filmas.
Klausimas: O ko reikia, kad žmogus norėtų ne tik įsitraukti į šį žaidimą, bet ir pasikeisti, kad šis taptų savas?
Atsakymas: Tam, žinoma, jis turi būti nemažai savo gyvenime kentėjęs. Priešingu atveju nenorės, nes visa tai prieštarauja mūsų prigimčiai.
Klausimas: Žmogus visada nori išvengti kančių, tai – natūralu. O čia jis turi pasirinkimą – įgyti kažką kita. Kaip įvyksta pasirinkimo lūžis, kai jis nebenori bėgti nuo kančių, o nori pasirinkti naują kelią?
Atsakymas: Kai nėra kitos išeities. Kai turi rasti gyvenimo prasmę, nes kitaip gyvenimas darosi nemielas. Tiesiog nesinori nieko kito, tik rasti gyvenimo prasmę! Kam man viso to reikia? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko gimiau? Jeigu tai jam rūpės, tik dėl šio nerimo, šios kančios jis galės pasikeisti.
Klausimas: Ar kenčiantis žmogus, vaikščiodamas tokio muziejaus, kuris dabar kuriamas Toronte, Niujorke, Nyderlanduose, koridoriais, pagalvos apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas: Tikrai ne! Juk čia kalbama apie fiziologiją, o ne vidinį žmogaus pasaulį. Apie jo vidų, bet ne apie vidinį pasaulį.
Klausimas: O iš kur kyla gyvenimo prasmės klausimas?
Atsakymas: Jo nėra žmoguje – nei širdyje, nei galvoje. Jis yra sieloje. O sielos nėra žmogaus viduje. Ji šalia.
Klausimas: Kaip žmogui kyla šis klausimas?
Atsakymas: Siela pataria žmogaus smegenims, kad jis pradėtų apie tai galvoti.
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Iš pradžių – tai klausimas apie gyvenimo prasmę, o vėliau siela vystosi iš šio klausimo.
Klausimas: Ir kuo ji pavirs?
Atsakymas: Ji pavirs apimtimi, kurioje žmogus pradės suvokti gyvenimo prasmę. Noras suvokti gyvenimo prasmę vadinamas siela, pradine sielos būsena. Ir tada šis noras pradeda pildytis įvairiais dvasiniais pasiekimais. Dvasiniais – tai susijusiais su gyvenimo prasme. Taip jis vystosi. Užduodami protingesni, aukštesni, amžinieji klausimai, ir žmogus į juos gauna atsakymus. Tai ir yra sielos vystymasis.
Komentaras: Kiekvienas žmogus supranta gyvenimo prasmę skirtingai.
Atsakymas: Be to, ir neišeina palyginti. Kaip aš galiu išimti savo sielą ir įdėti ją jums, kad galėtumėte palyginti abi sielas?
Klausimas: Žmogaus noras atskleisti gyvenimo prasmę auga. Tai, ką mes vadiname siela. Kiekvienas turi savo, nepanašią į kitas. Kas vėliau atsitinka su šiais norais? Ar jie jungiasi vienas su kitu?
Atsakymas: Nesijungia. Kodėl turėtų?
Komentaras: Sakoma, kad visiems yra viena didelė siela.
Atsakymas: Šis ryšys kitoks, kai turime bendrą tikslą. Kai reikia pasiekti bendrą tikslą, tada sielos susijungia bendram tikslui pasiekti. Bet jos jungiasi veikdamos viena prieš kitą.
Klausimas: Kodėl jos priešinasi viena kitai?
Atsakymas: Kad nebūtų anuliuotos. O susijungus tampama viena bendrąja visuma, susidedančia iš daugelio dalių.
Klausimas: O kuo jos jungiasi?
Atsakymas: Davimo ir meilės savybėmis.
Klausimas: O ką atskleidžia šie susijungę gyvenimo prasmės norai?
Atsakymas: Jie atskleidžia tarpusavio sąveiką virš bendrojo egoizmo.
Klausimas: Ar yra koks nors šios sąveikos apibrėžimas?
Atsakymas: Tai yra bendra siela – Adomas. Bendrasis ryšių tinklas vadinamas „Adomu“. Nuo žodžio „panašus į Kūrėją“.
Klausimas: Ar žmonės nesąmoningai, kurdami visas šias ryšių sistemas, nori pasiekti aukštesnįjį ryšių tinklą?
Atsakymas: Taip. Siela to siekia.
#266099

Iš 2020 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Kas turi sielą?

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų yvenimą

Komentarų nėra

Ko reikia taškui širdyje?

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip auga žmogaus siela?
Atsakymas: Jei žmogus pradeda jausti, kad nori sužinoti gyvenimo prasmę: kodėl, kam ir kaip – tai ir yra pirmasis sielos pasireiškimas.
Tai neduoda mums ramybės, ir patys tai jaučiame – kiekvienas pagal savo sielos pajėgumą. Nors iš pradžių žmogus mano, kad tai kažkas labai mažo, smulkaus, tačiau taip nėra.
Klausimas: Visada sakome „siela“, „siela“. Kaip žmogus apibūdina šią sąvoką?
Atsakymas: Deja, žmogus nesupranta, kas tai yra. Jis nesupranta, kokia gyvenimo prasmė.
Gyvenimo prasmės klausimas iš esmės teigia, kad gyvenime prasmės nėra. Jeigu ji būtų, matytume ją žmonių troškime kuo nors tapti: vienas nori būti konstruktoriumi, kitas – poetu, trečias – dar kuo nors. Tačiau jie to siekia ne tam, kad tik užsidirbtų duonai, o tam, kad bent šiek tiek kur nors save atrastų.
Ir kai žmogus jaučia, kad niekur negali savęs atrasti, kad visur yra tuščia, jis pradeda suprasti, kad prasmė yra ne šiame pasaulyje, bet už jo ribų, aukščiau jo. Jeigu tai tikrai jį jaudina, jis pradeda rimtai ieškoti.
Mūsų laikais tai įmanoma. Aš irgi taip pradėjau. Man prireikė daug metų, kol radau, kur ir kaip: keliolikos metų prieš atvykstant į Izraelį, o paskui dar kelerių metų Izraelyje. Apskritai tam reikia laiko.
Kiekvienas žmogus turi tašką širdyje. Šiaip ar taip, taškas vis tiek pabus, tik neaišku – kada. Šiais laikais jis atsiskleidžia tiksliai, greitai ir daugumai. Anksčiau taškas pabusdavo kartą per dešimtis ar net šimtus metų ypatingiems žmonėms.
Klausimas: Anksčiau nebuvo tokių didelių grupių kaip Bnei Baruch?
Atsakymas: Žinoma. Pažiūrėkite, kokia didelė mūsų grupė ir kaip išsibarsčiusi po visą pasaulį! Tai labai rimtas judėjimas, kurio niekada nebuvo ir atsirado tik dabar. Aš to net nesitikėjau.
Kai pradėjau studijuoti kabalą, niekas jos rimtai nestudijavo. Buvo keletas senukų, kokie du ar trys žmonės, ir viskas. Lankiau jų užsiėmimus, bet mačiau, kad iš jų nieko negausiu. Jie tik skaitė šaltinius, o man reikėjo rimtų paaiškinimų su atsakymais į kylančius klausimus.
Juk taškas širdyje reikalauja augti, todėl kiekvieną akimirką turime jausti, ko jam reikia ir ar galime atsakyti į jo užklausą. Svarbiausia – tinkamai jį nukreipti, nes jis yra egoistiškoje aplinkoje, tarsi iš egoizmo padaryto kamuoliuko viduje. Tačiau viduje šis taškas grynai altruistinis.
Kyla klausimas, kaip per egoizmą nukreipti į jį altruistinį veiksmą, kuris pamaitintų, ir taškas imtų augti.
Klausimas: Kaip vaisius žievėje?
Atsakymas: Greičiau tai vadinčiau grūdu mėšle. Ir iš tikrųjų taip yra. Žmogus turi knaisiotis šiame mėšle, kad surastų grūdą ir taip save užaugintų. Tai nėra paprasta.
Bet mūsų laikais jau viskas atskleista. Paruošėme didžiulį įvairios medžiagos archyvą. Tad turime toliau skleisti šias žinias.
Labai džiaugiuosi, kad vedame pamokas ir paskaitas mūsų jauniesiems draugams. Turime taip daryti, kad jie įvaldytų mūsų archyvą ir pasakytų, kaip jį patobulinti, kad būtų patogu, suprantama ir lengva visiems, norintiems pas mus ateiti.
#260660

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Nepaperkamasis taškas širdyje

Taško širdyje maitinimas

Komentarų nėra

Mes ne gyvenome, o žaidėme gyvenimą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманIki koronaviruso buvo įprasta keliauti, eiti į restoranus, prekybos centrus. Tai teikė pasitenkinimą, pripildė mūsų gyvenimą prasmės. Tačiau koronavirusas visa tai pakeitė. Kas suteiks žmogui užpildymą naujame pasaulyje, į kurį dabar žengiame?
Esame tarsi staiga užaugę vaikai. Kol vaikai maži, jie vedami pasivaikščioti, žaisti aikštelėse, suktis karuselėse, bet kai užauga, turi pradėti mokytis, o tapę suaugusiaisiais, jie turi įgyti profesiją ir dirbti, prisiimti įvairių įsipareigojimų.
Gyvenimas nėra vaikų darželis. Ir nors vaikystėje mums buvo gera ir norėtume ten sugrįžti, tačiau tai mums jau netinka. Ar sutiktumėte grįžti į darželį ir žaisti ten kaip vaikas?
Žmonija dabar išgyvena ypatingą suaugimo etapą, kuris paveikia vyrus, moteris ir vaikus, tai nėra lengva. Turėsime suvokti, kad į gyvenimą reikia žvelgti kitaip.
Pamenu, kaip man buvo sunku, kai baigėsi nerūpestinga vaikystė, o tėvai, kurie prieš tai lepino, staiga ėmė iš manęs reikalauti, versti mokytis, rūpintis savimi. Negalėjau suprasti, kodėl staiga įvyko toks pokytis.
Man buvo sunku tai išgyventi, kol supratau, kad gyvenimas yra padalintas pusiau. Pirmoje pusėje esi vaikas, o tėvas su motina viskuo rūpinasi. O antroje gyvenimo pusėje tampi suaugęs ir privalai pasirūpinti savimi, o tėvas su motina nebegali visko už tave padaryti.
Ir tai dabar vyksta su žmonija, kuri anksčiau buvo išlepinta gamtos. Bet dabar turime tapti suaugusiaisiais. Ir ši branda nereiškia, kad turime sukurti kuo daugiau verslų, kaip buvo iki viruso, keliauti po pasaulį, sėdėti restoranuose ir baruose, tai yra mėgautis gyvenimu. Šį periodą jau baigėme, ir nuo šiol gamta reikalaus iš mūsų, kaip iš suaugusiųjų.
O kaip suaugę žmonės turime žinoti, kodėl gyvename, koks mūsų gyvenimo tikslas, kur jis mus veda. Nebegalime būti nerūpestingi vaikai, privalome atsimerkti ir pamatyti, kad prieš mus – rimtas gyvenimas, reikalaujantis rimto požiūrio.
Turime virsti naujais žmonėmis, gyvenančiais naujame pasaulyje. Ir tas pasaulis jau skleidžiasi prieš mus, tik nenorime jo pastebėti ir iki šiol žaidžiame tarsi vaikų darželyje.
Naujajame pasaulyje užpildymą suteiks tik gyvenimo prasmės suvokimas. Iki šiol mes tarsi maži vaikai tiesiog linksminomės žaisdami su žaislais, kamuoliais, statydami ir griaudami smėlio pilis, žaisdami tarpusavyje karą. Ir staiga prasidėjo naujas etapas, kai iš mūsų reikalaujama rimtai žiūrėti į gyvenimą.
Iki šiol ne gyvenome, o žaidėme gyvenimą. Susikūrėme dirbtinį pasaulį ir žaidėme savo sukurtoje sferoje. Jei kas nors pažvelgtų į Žemę iš kosmoso, nesuprastų, ką veikia žmonės, kodėl jie nerimsta, kokia iš to nauda?
Reikia išmokti gyventi kitaip. Aš irgi kadaise norėjau gyventi kaip vaikas ir kad tėvai manimi rūpintųsi. Bet jie nesutiko ir negalėjo to padaryti, suprasdami, kad jau užaugau. Todėl jie pamažu nuo manęs tolo, mažindami dėmesį ir rūpestį. Jie galėjo šiek tiek padėti iš tolo, bet kaskart vis mažiau ir mažiau, todėl buvau priverstas suaugti.
Taigi dabar turime suprasti, kaip pagerinti savo gyvenimą ir kokia forma gyventi, kokį tikslą pasiekti, kad nustotume žaisti įvairius išgalvotus žaidimus ir pradėtume kurti gamtos požiūriu prasmingą gyvenimą.
Tam reikia suvokti gamtą ir suprasti, kas su mumis vyksta, ir ką reikia padaryti, norint būti suaugusiais pagal gamtoje numatytą programą, kurios dar nesame palietę.
Gyventi – tai suprasti, jausti, suvokti jos esmę ir tikslą, ir, dar būnant šiame pasaulyje, jausti aukštesniąją, kosminę gyvenimo prasmę, apimančią visą Visatą, visą gamtą. Matome, kad gamtoje viskas turi prasmę, tikslą, ir tarsi tik mūsų gyvenimas jo neturi. Tai ir yra mūsų darbas: atskleisti gyvenimo prasmę, jo esmę, tikslą ir pradėti realizuoti. Tai užduotis, mums iškelta gamtos.
#264812

Iš 2020 m. gegužės 12 d. laidos „Pasaulis“

Komentarų nėra

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų gyvenimą

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokia jėga stumia mus ieškoti atsakymo į klausimą „Kokia gyvenimo prasmė?“? Atrodytų, mėgaukis viskuo, išmesk iš galvos visas šiukšles ir gyvenk pilnavertį gyvenimą čia ir dabar. Kas nuolatos verčia mus ieškoti?
Atsakymas: Viskas priklauso ne nuo jūsų, o nuo jūsų sielos šaknies.
Žmoguje be noro mėgautis šiuo pasauliu, šiuo gyvenimu, siekio būti geresniam, stipresniam, labiau gerbiamam ir pan. už kitus, yra vienas mažas vidinis noras – pažinti gyvenimo prasmę. Juk jos nesuvokiant, visa kita atrodo menka, laikina, baigtina.
Noras suvokti gyvenimo prasmę, sužinoti, kam gimsta žmogus – itin geras, tačiau jį reikia realizuoti. Tam būtina pakilti aukščiau gyvenimo, nes pačiame gyvenime, paprastoje būtyje prasmės nėra. O kad pakiltum aukščiau, reikia įvaldyti specialią metodiką.
Klausimas: Ką reiškia „aukščiau“? Kas yra aukščiau gyvenimo?
Atsakymas: Jo šaknis, iš kur paleidžiamas mūsų gyvenimas, iš kur jis valdomas, iš kur ateina mums visi signalai ir kur patenka signalai iš mūsų pasaulio.
#267086

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsiaiškinti, dėl ko gyvename

Kuo užpildyti šį gyvenimą?

Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai