Pateikti įrašai su gyvenimo prasmė žyme.


Gyventi savo ribose

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Nuolat sakote, kad kabalistas turi apsiriboti būtinuoju minimumu, tačiau jis kiekvienam skirtingas. Kaip nustatyti ribas?
Atsakymas. Žmogus pats nustato ribas tuo, kad visas mintis ir savybes nukreipia į susijungimą su kitais ir per juos – į susijungimą su Kūrėju. Natūralu, kad tuo tarpu likę menkesni norai, impulsai ir pomėgiai niveliuojasi.
Nors laikau save kabalistu ir didžiąją laiko dalį užsiimu būtent tuo, vis tiek privalau rašyti ir aiškinti žmonėms apie kabalą. Dėl to klausausi žinių, žiūriu mokslo populiarinimo laidas, kad remdamasis jomis galėčiau vesti savo paskaitas ir pokalbius.
Be to, dar mėgstu juokus ir gerus anekdotus, nes tai parodo, kiek žmogus savo protu gali pakreipti viską ir atskleisti, kaip priešingybės jungiasi. Iš principo, būtent tai gerame anekdote yra.
Žmogus turi normaliai maitintis ir ilsėtis. Sakykim, aš kasdien pusvalandį skiriu pasivaikščiojimui su žmona.
Klausimas. Ar būtinasis minimumas nėra prievartinė lygiava, kad visi turėtų būtent tokį lygį?
Atsakymas. Ne. Jokiu būdu. Svarbiausia, rūpintis tuo, kad žmogus turėtų svarbų tikslą gyvenime, ir tai, ką jis daro, būtų daroma dėl to tikslo. Visa kita – antraplaniai dalykai. Tuomet viskas normalizuosis, taps natūralu.
Mokiausiai to iš savo Mokytojo. Jis labai mėgo vaikščioti po parką, skaniai pavalgyti, pasiperti pirtyje, išsimaudyti jūroje, bet visa tai buvo visiškai antraeiliai dalykai, priedai, palyginus su jo dvasiniais užsiėmimais, su ta aukštybe, kurioje jis buvo.
Tiksliai nusistatykite tikslą, ir tuomet tai, kas būtina, susireguliuos savaime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Komentarų nėra

Kur mus veda gamta?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Sąvoka „darbas“ užima pusę žmogaus gyvenimo. Jis pradeda tam ruoštis nuo mažens: mokosi mokykloje, institute, galvoja, kuo būti. Bet dabar visa tai baigiasi. Bręsta netikėtas perversmas.
Atsakymas. Šiandien mūsų karta yra labai įdomios būsenos, kai darbas, kuris sukūrė žmogų ir praktiškai lėmė visą jo asmeninį, šeimyninį, visuomeninį, valstybinį ir net planetinį gyvenimą, staiga pradeda prarasti savo prasmę.
Žmogus jau nesusijęs su „darbo“ samprata, kuri prieštarauja Darvino teorijai, pripažįstančiai, kad darbas sukūrė iš beždžionės žmogų.
Be to, K. Markso teorija, kuri teigia, kad mes pasieksime socialistinio darbo pergalę, kai kiekvienas gaus pagal poreikius ir savanoriškai atiduos pagal gebėjimus, taip pat jau neveikia. Juk šiandien iš tavęs nieko nereikalaujama. Gauk savo pragyvenimo minimumą, ir viskas.
Kur rasti darbą? Ieškoti jo po visą pasaulį, kas vyksta jau seniai? Todėl pati darbo sąvoka, kai žmogus kuria, renkasi pagal tai, kas patinka, kas suteikia materialų pasitenkinimą ir užtikrina rimtą socialinį lygį bei perspektyvas, absoliučiai išnyksta.
Ir štai, kas įdomiausia: kartu su tuo dingsta menas. Juk literatūra, muzika, poezija, kinas, teatras – tai irgi darbas, jo tikslai ir prasmė mūsų kasdienybėje pamažu kis.
Keičiasi žmonijos norai, ketinimai, tikslai. Todėl viskas, ką galima šiandien žmogui nuo žmogaus pateikti, jam nebėra kažkas reikšminga. Jei kažkas kažką parašė, tai manęs, iš principo, nedomina.
Mūsų egoizmas kyla aukštyn, jis nori didesnių, reikšmingesnių pojūčių – jei jau gyvenimas, tai iš tikrųjų gyvenimas. O visokie sentimentalūs romanai ir verksmingi serialai, kuriais mūsų laikais užpildyta televizija, taps antraeiliais, kadangi noras juos žiūrėti palaipsniui išnyks.
Ir kas tada liks žmogui? – Nieko! Nuoga gyvenimo prasmė, kurios negalėsime rasti nei literatūroje, nei mene, nei muzikoje – niekur, net technikoje.
Žmonės kurs robotus, kad jie dirbtų žmonijai. O kas toliau? – Darbo nėra, nėra kuo užsiimti, niekas tavęs niekuo neįpareigoja. Sugalvoti kažką dirbtinai – tai tik užteršti atmosferą ir žemę.
Klausimas. Kur gi mus stumia gamta? Kad visi žmonės atsisėstų ir pradėtų mąstyti apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Ne. Gyvenimo prasmė pasiekiame ne sėdėjimu ir mąstymu, o tuo, kad mes kuriame vidinį tarpusavio ryšių tinklą, kuriame pradedame jausti visiškai kitą išmatavimą, naują pasaulį – vėl ir vėl naują, ir taip vis aukščiau ir aukščiau.
Dvasinis pasaulis – tai ne trimatė mūsų pasaulio erdvė, ten nėra laiko tėkmės. Mes išeisime už Šviesos greičio, už mūsų mentalinio, dvasinio tarpusavio bendravimo greičio ir pakilsime į visiškai kitus bendravimo metodus.
Ryšys tarp mūsų taps visiškai kitoks, vidinio lygmens, kuris nepriklauso nuo galvos smegenų neuronų ir nervinių ląstelių. Mes būsime vienas vieningas organizmas. Papildomai prie mūsų fizinių kūnų prisidės mentalinis, dvasinis tarpusavio ryšys, ir mes pradėsime išeiti į kitą pasaulį.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus be darbo – ne žmogus

Naujojo pasaulio pamokos. Vergai savo noru

Mėgstamas darbas – pašakimas ar paskirtis?

Komentarų nėra

Kas valdo pasaulį?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebooko“. Kaip žiūrite į Ameriką? Daugelis sako, kad Amerika nusipelno kataklizmų, kad taip jai ir reikia, ir kuo greičiau jos neliks, tuo geriau bus visiems.
Atsakymas. Niekaip į nieką nežiūriu, nes viskas, kas yra pasaulyje, kyla iš vienos vienintelės jėgos – Kūrėjo. Jis valdo viską: iškelia ir nuleidžia įvairias šalis, tautas, pasaulio dalis; siunčia uraganus ir žemės drebėjimus; sprogdina atomines elektrines ir t. t.
Taip veikia aukštesnysis valdymas, kuris nori gerai mus sukrėsti ir sutvarkyti, kad šiek tiek atsipeikėtume ir nustotume krėtę kvailystes.
Todėl niekas nekaltas: nei Amerika, nei Rusija. Kūrėjas kontroliuoja viską. Kabalos šaltiniuose taip ir sakoma, kad pasaulio valdovų širdys Kūrėjo rankose. Todėl neturiu jokio ypatingo požiūrio (nei neigiamo, nei teigiamo) nė į vieną šalį, sistemą ar vyriausybę.
Manau, jog visi kartu, kaip maži vaikai, turėtume susėsti ir pradėti studijuoti aukščiausią valdymo sistemą, ir tuomet suprasime, kaip tai mums būtina.
Pirmiausia pasaulio vadovai turėtų sėsti už suolų ir gerai išstudijuoti šį mokslą, mat jie visiems kitiems atlieka Kūrėjo veiksmus. Labai tikiuosi, kad jie paklausys šio patarimo ir tada, pagal aukščiausią valdymą, pasaulis sugebės atgauti ramybę.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Kam žmogui duota laisvės iliuzija?

Mūsų gyvenimas – kas tai?

Komentarų nėra

Naujos gyvenimo programos gimimas

Egoizmo vystymasis, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad esame dvigubi egoizmo vergai. Kodėl dvigubi?
Atsakymas. Mat pildome visus egoizmo reikalavimus ir nesuvokiame, kad esame jo vergai, t. y. esame dviguboje paslėptyje.
Klausimas. Kodėl žmogus, tapdamas Kūrėjo vergu, įgyja absoliučią laisvę?
Atsakymas. Esmė ta, kad nekalbame apie mūsų gyvūninį kūną. Juk jeigu tesi kūrinys, sudarytas iš norų ir proto, iš širdies ir smegenų, tai tavyje nėra jokios asmeninio veikimo programos.
Bet kai klausiu: „Dėl ko egzistuoju?“,– tai jau ne be kūno klausimas, o to, kas aukščiau gyvūninės egzistencijos. Užduodamas sau šį klausimą, susimąstau, kokią programą įgyvendinu, kokią programą renkuosi sau – dėl ko?
Egoizmas sudarytas taip, kad laiko mane žemesnėje gyvūninėje pakopoje ir sako: „Egzistuoji, kad užpildytum savo materialius norus iki tol, kol jie yra“. Ir aš juos nuolatos pildau. Bet laikui bėgant ši programa blėsta, tolygiai leidžiasi žemyn ir žmogus jaučia, kad baigiasi jo gyvenimas.
Iš tikrųjų niekas nesibaigia. Tiesiog egoistinė programa sukurta taip, kad ji pamažu atveda mus į būseną, kai daugiau nebenorime prisipildyti ir todėl viskas baigiasi, telieka mirtis, t. y. nenoras gauti daugiau pripildymo.
Bet yra dar kita programa, kai nuo pat pradžių nenoriu gyventi vien tenkindamas savo kūno norų, nes suprantu, kad esu jų vergas. Nematau tame jokio egzistavimo tikslo ir jaučiu, kad mano gyvenimas beprasmis.
Egoistinė programa, vystydamasi, specialiai veda mane kažkur tolyn, rodydama savo beprasmiškumą ir aš pradedu jausti, kad man neverta gyventi. Matome tai žiūrėdami į naująją kartą, kuri ieško, kaip užsimiršti.
Todėl reikia atverti sau tikrąją gyvenimo prasmę. Jeigu ji melaginga, tai ji slypi visur, nes tas pats egoizmas padeda man surasti visokius pomėgius, pvz., futbolas ir aš krentu į mažus mūsų pasaulio malonumus, tapdamas jų vergu.
Arba vystausi toliau ir noriu rasti tiesą – tai, kas yra aukščiau mano juslių. Nenoriu prisipildyti materialiais malonumais ir tik juose matyti gyvenimo prasmę, noriu žinoti, kad egzistuoju aukščiau jų. Ir tuomet man kyla vienas didelis klausimas: ką daryti, kaip ko nors pasiekti? Kitaip tariant, man reikia save perprogramuoti, pakilti virš manyje esančios egoistinės programos ir siekti tik tikslo.
Naujoji programa iš tikrųjų leidžia suvokti naująjį tikslą ir aš privalau ją įgyvendinti. Bet ji kuriama neigiant ankstesniąją programą ir todėl priešpriešoje tarp dviejų programų, tarp jų skirtumų, jaučiuosi laisvas, kildamas virš ankstesnės programos ir ateidamas prie tikrosios.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam žmogui duota laisvės iliuzija?

Ateities žmogus

Atskleisti gyvenimo prasmę

Komentarų nėra

Kam žmogui duota laisvės iliuzija?

gyvenimo prasmė, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam Kūrėjas davė žmogui iliuziją, kad jis laisvas? Dėl ko?
Atsakymas. Kad suteiktų žmogui galimybę egzistuoti, kitaip žmogus pasidarytų galą.
Žmogus – ne gyvūnas, apsiribojantis tik „maistu ir šeima“. Gyvūnai be maisto daugiau nieko neturi. Netgi sekso, nes giminės tęsimas vyksta automatiškai, tam tikru metų laiku. Šeimos irgi nėra. Jiems svarbiausia – maistas.
Bet ir čia jie nesirenka iš dviejų šimtų produktų rūšių. Karvė neės pyragaičio, jei šalia yra žolės ar šieno. Žinoma, tai niekaip nesusiję su mūsų norais, net jei juos priskiriame gyvūniniams. Maistas, seksas, šeima – tai mūsų fiziologiniai norai.
Tad apie gyvūnus nepasakysi, jie laisvi ar ne – šis klausimas nekeliamas. O žmogus jį kelia.
Klausimas. Ką duota laisvės iliuzija? Ką pats renkuosi? Ką gerti – arbatą ar kavą; kur mokytis?
Atsakymas. Laisvės iliuzija duota tam, kad pamažu atsikandę savo nelaimingo gyvenimo per daugybę persikūnijimų įsisąmonintume, jog būtina pažinti tikrąją, aukštesniąją gyvenimo prasmę. Kad pasiektum būseną, kai nebeieškosi: šita žolė sultingesnė, ta mergina geresnė, ši specialybė labiau apsimoka ar dar kažkas. Rinksiesi aukščiau, juk gyvenimo prasmė virš materialios būties.
Klausimas. Kitaip tariant, Kūrėjas nori, kad pereičiau tai ir viskuo nusivilčiau?
Atsakymas. Žinoma.
Klausimas. Ir tuomet pasirinksiu tikrąją laisvę: paklusti Jam, Jo dėsniams?
Atsakymas. Pakilti į Jo lygmenį nereiškia paklusti,– tai tapti tokiems, kaip Jis. Neturi būti po Juo – turi Jam prilygti. Kai žmogus tampa lygus Kūrėjui, jis pats tampa Kūrėju.
Jis nejaučia, kad Kūrėjas jį valdo. Priešingai, šia prasme jis valdo Kūrėją. Tai absoliutus tapatumas tarp žmogaus ir aukštesniosios jėgos.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko prasideda valios laisvė?

Kaip tapti laisvam?

Kam pašvenčiame gyvenimą?

Komentarų nėra

Kam pašvenčiame gyvenimą?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam ir kodėl skiriame savo gyvenimą?
Atsakymas. Tai priklauso nuo jūsų. Jeigu norite, kad jūsų gyvenimas būtų sąmoningas, reikia galvoti, dėl ko gyvenate.
Tai ir yra tas klausimas, nuo kurio Baal Sulamas ima aiškinti kabalos mokslo esmę: kodėl egzistuoju? Ką turiu suspėti per tuos trumpus, man duotus metus? Kas mane valdo? Kam tai darau, kam viską skiriu?
Tai problema, kurią patys turite išspręsti. To klausia žmogus, esantis aukščiau savo materialių norų. Jis jau klausia apie egzistencijos tikslą ir nori jį suprasti.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Mūsų gyvenimas – kas tai?

Kokia gyvenimo prasmė?

Komentarų nėra

Dvasinio suvokimo pasakojimais nepakeisi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų pasaulyje yra žemumų ir kalnų. Ar galima sakyti, kad tokios dvasinės būsenos kaip pakilimai ir nuopuoliai atsispindi negyvajame gamtos lygmenyje mūsų pasaulyje kaip žemumos ir aukštumos?
Atsakymas. Taip. Viskas priklauso nuo to, kaip aukštai ar kaip žemai žemiškame lygmenyje yra mūsų egoizmas.
Tačiau neverta į tai gilintis, kad nesusipainiotume. Mums reikia kuo greičiau pasiekti aukštesniąją šaknį ir iš ten viskas taps aišku. Tau gali tūkstančius kartų pasakoti, kas yra Amerika, bet tiktai pats ten pabuvojęs kartą, turėsi savo supratimą, ko nepakeisi jokiais pasakojimais.
Klausimas. Bet kuriuo atveju tampa aišku, kad už kiekvieno Toroje ir kitose šventose knygose parašyto žodžio slypi didžiulė gelmė, tam tikros jėgos.
Atsakymas. Vis dėlto mes įstengsime atskleisti šias jėgas, pakilę į jų lygmenį.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur rasti Kūrėją?

Ar galima aprašyti dvasinį pasaulį?

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Komentarų nėra

Pakeisti likimą

gyvenimo prasmė, Kabalos mokymasis, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad studijuojant kabalą galima pakeisti savo likimą, bet ar to reikia?
Atsakymas. Būtinai reikia. Dabar esame priverstinės būties lygmenyje, tačiau ji net ne gyvūniniame lygmenyje, o kur kas žemiau, nes gyvūnai neklausia savęs apie gyvenimo prasmę.
Užduodant tokius klausimus, mums atsiranda galimybė per juos pakilti iki absoliučios laisvės lygmens – laisvės nuo mirties, nuo materialaus gyvenimo, nuo dabartinės egzistencijos siaurų rėmų. Tai buvimas laisvam nuo ypatingos priežiūros, ribojimų, skirstymų ir pan. Kitaip tariant, tampi pačiu aukščiausiu.
Ir taip kiekvienas iš mūsų: įgiję galimybę duoti, tampame aukščiausiais. Galima sakyti: „Tai iliuzija. Kaipgi visi gali tapti aukščiausiais?“ Tačiau išties yra taip, mat atsiduriame kitoje, dvasinėje erdvėje.
Klausimas. Ir taip keičiame savo likimą?
Atsakymas. Žinoma. Mūsų likimas mūsų rankose. Beje, galime pakeisti ne tik savo žemiškąjį gyvenimą, o likimą, apie kurį nė nenutuokiame, – tas stadijas, kurias teks praeiti.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.

Išminčių karta

Kaip rinktis likimą, III d.

Komentarų nėra

Kaip sutaikyti liberalus su konservatoriais, II d.

gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip vidurinioji linija gali egzistuoti tarp priešingų šalių? Kaip tai įmanoma?
Atsakymas. Lygiai taip pat, kaip vidurinioji linija egzistuoja gamtoje, ir būtent dėl jos gamtoje yra gyvybė.
Kaip pliusas, susijungdamas su minusu, sudaro atomą? Priešingų krūvių atomai susijungia į molekules. Molekulės netgi tampa „gyvos“, organinės dėl to, kad jose susijungia priešingi krūviai.
Visos gamtos pagrindas – ne paprastas susijungimas ir ne priešprieša, o išmintis, esanti gamtoje, leidžianti dviem priešingoms dalelėms, kilusioms iš skirtingų šaltinių (Šviesos ir noro), koegzistuoti viename kūne.
Šis sambūvis atsiranda ir vystosi negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse natūraliai, be pačių kūrinių įsikišimo. Besivystydama žmonija pasiekia tokią būseną, kai pati turi savyje sukurti pusiausvyrą tarp dešiniosios ir kairiosios linijų.
Mes patys turime tai padaryti ir taip pasiekti Aukštesniąją gamtos jėgą, iš kurios kyla ir Šviesa, ir noras. O mes savo viduje turime organizuoti Šviesą ir norą pagal viduriniąją liniją.
Negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje gamtoje, taip pat žmogaus kūne, kuris priskiriamas gyvūniniam lygmeniui, visa tai vyksta automatiškai, instinktyviai. Bet žmogiškajame lygmenyje, egzistuodami kaip žmonės, kuriems reikia tapti panašiems į Aukštesniąją jėgą, turime patys sukurti tokius tarpusavio santykius.
Žinoma, tai įvyks padedant Aukštesniajai gamtos jėgai. Bet mes visur turime dalyvauti: kiekviename žingsnyje, poelgyje, išaiškinime, ištaisyme, pripildyme. Juk tokiu keliu eidami pasieksime Kūrėjo lygmenį.
Žmogus nėra negyvajame, augaliniame arba gyvūniniame lygmenyse, kurie veikia instinktyviai. Žmogus turi suprasti savo egzistavimo prasmę, jo formą, atskleisti gyvenimo paslaptį ir esmę.
Karai ir problemos tęsis tol, kol priešiškos šalys supras, kad tikslas – ne nugalėti vieniems kitus, o būti pusiausvyroje taip, kad vieni papildytų kitus. Štai tuomet jos pakils į kitą lygmenį.
JAV susiklosčiusi situacija, kai šalis suskilo į dvi priešingas šalis, suteikė galimybę išsitaisyti būtent „viduriniojoje linijoje“.

Iš 2017 m. vasario 8 d. pamokos tema „Šchinos sandara“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sutaikyti liberalus su konservatoriais, I dalis

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Ant svarstyklių rodyklės smaigalio

Komentarų nėra

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Aš sutinku gyventi Žemėje amžinai aukščiausio klestėjimo būsenoje. Darbo pakankamai, užteks ilgam…
Atsakymas. Mąstote kaip užsižaidęs vaikas, kurį verčia miegoti, o jis užsispyręs šaukia, kad dar nebaigė žaisti. Tačiau tai praeis. Žmonija pradeda suprasti, kad visa tai – tik žaisliukai.
Dėl to, jeigu gyvenimas neužpildytas aukštesniuoju tikslu, kuris baigiasi ne gyvūninio kūno egzistavimu materialiame pasaulyje, tai jis – beprasmis.
Matome šiandien mūsų kartos požiūrį į gyvenimą. Jiems rūpi narkotikai, jiems nieko nereikia, jie pavargę, nenori dirbti, nenori mokytis. Galbūt dar liko noras uždirbti pinigų… Tačiau, koks to tikslas? Iš esmės, matome, kad žmonija degraduoja.
Kabala aiškina, kad tai – dėl vėluojančio dvasinio vystymosi. Mes kaip pernokusios uogos, pradedančios po truputį pūti. Tokia dabartinė žmonijos būsena.
Dėl to mums reikia galvoti ne apie tai, kaip amžinai gyventi gyvūniniame kūne, o kaip pasiekti tikrą gyvenimą: amžiną, begalinį, tobulą, dvasinį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kyla žmogui klausimas apie gyvenimo prasmę?

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Atėjo metas suaugti

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai