Pateikti įrašai su gyvenimo prasmė žyme.


Implantuoti lustą ir prabusti

gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Švedijos piliečiai rimtai susidomėjo biologiniu ženklinimu – „biohakingu“ (skaitmeninių technologijų diegimu į žmogaus kūną). Biologinis ženklinimas – tai ryžio grūdo dydžio lusto implantavimas po oda, jame įrašyti asmeniniai žmonių duomenys: banko kortelių, paso, kiti. Skandinavai teigia, kad gyventi tapo paprasčiau.
Kur veda toks vis didėjantis supaprastinimas?
Atsakymas. Aš manau, tai lems, kad žmonės pajaus didžiulę vidinę tuštumą. Jie turės su tuo kažką daryti. Čia jau jokie luistai nepadės. Jie turės rasti sau pripildymo šaltinį.
Žmogus atsidurs ties amžinu klausimu: „O kur gi aš? Dėl ko aš gyvenu? Kam visa tai? Visi mano luistai, kompiuteriniai ekranai ir telefonai – kur visa tai mane atvedė? Be to, kad priešais mane yra viskas, aš galiu matyti mažame ir dideliame ekrane praktiškai visą pasaulį, galiu susisiekti sus visais? O kas toliau? Ir kam? Ir štai aš sėdžiu priešais tuščią ekraną ir nežinau, ką man daryti su savimi ir su kitais.
Tai – gerai. Tai leis mums rasti teisingą, tikrą atsakymą į klausimą: „Kam visa tai?“
Klausimas. Jei žmogui kyla šis klausimas, jis randa atsakymą?
Atsakymas. Jis turi rasti. Ne iš karto, kankinsis, ieškos, bet tai – teisingas kelias. Jis ieškos atsakymo apie save! O kur aš, kur mano vieta šiame pasaulyje? Tai nuostabi paieška ir praregėjimas!
Klausimas. Kur čia laimė?
Atsakymas. Laimė, kad jis ras atsakymą. Jis staiga atras, kad yra tokia jėga, tokia mintis, kuri laukia tokio klausimo ir pasiruošusi atsakyti. Tai susitikimas, pasimatymas su savo dvasia.
Klausimas. Žmogus supras, kad būtent ši dvasia vedė jį į susitikimą?
Atsakymas. Taip. Ir tada jis viską pamatys, suvoks. Tai bus tarsi pasaulio atskleidimas – nuo pradžios, nuo užuomazgos, iki pabaigos, ir viskas kartu! Viskas taps aišku.
#242016

Iš 2018 m. sausio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Nuo ko priklauso noras studijuoti kabalą?

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuo ko priklauso noras studijuoti kabalos mokslą?
Atsakymas. Kūrėjo siekimas priklauso nuo žmoguje atsiskleidžiančio rešimo (dvasinio informacinio įrašo). Tai ne šiaip klausimai apie gyvenimo prasmę, jo niekingumą, juk atsakymai į juos gali būti grynai žemiški.
Žmogui kyla primygtinis klausimas apie egzistavimo esmę, pranokstantis savęs paties užpildymą. Man nesvarbu, kaip gyvensiu, kaip prisipildysiu, kas man bus, ir kaip baigsiu šį gyvenimą. Man svarbu suprasti jo vidinę prasmę! Iš kur jis, kam jis man duotas? Koks gi tai reiškinys tas gyvenimas? Koks jis?
Kai žmoguje kyla šis klausimas, tuomet jam iš tikrųjų būtina atskleisti kūrimo sumanymą. Kitaip tariant, pats Kūrėjas – neaišku, kas tai. Bet jeigu sumanymas, mintis, su kuria viskas sukurta (Kam? Kodėl? Dėl ko? Kaip? Kuo?), traukia žmogų, tuomet jis ateina studijuoti kabalą ir lieka joje.
O jeigu žmogų atsitiktinai pritraukė į kabalą kiti klausimai, ne taip nukreipti į vidinę gyvenimo prasmę, tuomet jis išeina. Todėl pasakyta, kad tūkstantis įeina į tamsų kambarį ir tik vienas lieka, eina toliau į Šviesą.
#246066

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tūkstantis pradeda mokytis, tik vienas pasilieka“

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos

Komentarų nėra

Žaidimų manija

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija įtraukė vaizdo žaidimus į priklausomybių ligų ir sutrikimų sąrašą. Žmogus laikomas priklausomu nuo žaidimų, jeigu jiems skiria didesnę savo laiko dalį, iki tokio lygio, kai žaidimai užgožia visus kitus gyvenimo interesus.
Koks pagrindas tam, kad žmogus taip prilimpa prie žaidimo, jog jis tampa jam gyvenimu?
Atsakymas. O kas yra mūsų gyvenimas? – Taip pat žaidimas.
Taigi, nieko daugiau nėra, žmogus vieną keičia kitu. Be to, žaidimas, kurį žaidžia žmogus, yra jam pavaldus, jis egzistuoja žaidime, gauna malonumą, veikdamas jį. Tai jam daug artimesnis ryšių, veiksmų ir santykių spektras.
Jis tame aktyviai dalyvauja! Žmonės tam skiria didelius pinigus ir pasiruošę tame tiesiog gyventi.
Klausimas. Ar manote, kad tai liga?
Atsakymas. Manau, kad visos pramogos, kurios neatitraukia nuo kūrinio tikslo, gali būti kaip laisvalaikis, o daugiau – jau liga.
Klausimas. Ar galima šią ligą įveikti?
Atsakymas. nemanau, kad žmogus savanoriškai jos atsisakys. Nes reiktų pakeisti pasakų pasaulį į tikrovę, o tai jam reikštų paprasčiausiai vogti iš savęs gyvenimą.
Komentaras. O juk jam gyvenimas – žaidimas.
Atsakymas. Iš tiesų jam tai ne žaidimas, o jo gyvenimas! O štai mūsų gyvenimas – kvailas žaidimas.
Komentaras. Visą laiką kalbate tik apie vieną dalyką: kai žmogus galiausiai priartės prie gyvenimo prasmės klausimo, tuomet viskas jam taps vaikiškais žaidimais.
Atsakymas. Visa tai savaime atkris. Dėl to, kad viltis atskleisti tikrąjį, amžinąjį pasaulį užgoš visus žaidimus, viską, kas šiandien jį domina.
Klausimas. Tai galbūt dėl to žaidimai ir egzistuoja, kad ji priartintų prie tos vilties?
Atsakymas. Ne priartintų, o paprasčiausiai sutrumpintų laiką, per kurį žmonija suvoks, kokioje beviltiškoje baigtinėje būsenoje ji atsidūrusi.
Klausimas. Kada gi tas laikas ateis?
Atsakymas. Tai priklauso nuo dviejų faktorių: kada žmonija prisikentės pakankamai, ir kada kabalistai sugebės priartėti prie jos ir visiems paaiškinti, kas vyksta.
#231630

Komentarų nėra

Kuo ypatinga šiuolaikinė karta?

Dvasinis darbas

Šiuolaikinės kartos ypatumas tas, kad ji nežino: „Kaip pasiekti malonumą, kur jis iš tikro yra, kodėl jo nėra mūsų pasaulyje?“ Kuo labiau vystomės, tuo stipriau auga noras gauti malonumą, o užpildymo jam nėra.
Tokia raida skirta atvesti mus į kitą užpildymo lygmenį, kuriame užpildymas nėra maistas, seksas, pinigai, garbė, žinios, o dvasinės vertybės, leidžiančios mums pajausti amžiną pasaulį, amžiną ir neribotą užpildymą.
Dabartinė karta juda šio tikslo link, todėl ji negali rasti užpildymo materialiame pasaulyje ir griebiasi narkotikų, ją apima neviltis. Kad ir kiek stengtųsi užsipildyti visokiomis netikromis vertybėmis, galiausiai randą tuštumą, juk neįmanoma amžinai apgaudinėti savęs.
Vadinasi, žmogus arba tampa tikru narkomanu, arba visą savo gyvenimą paverčia narkotiku, neleisdamas sau galvoti apie svarbiausią dalyką – dėl ko aš gyvenu. Tiesiog nesusimąstant daryti ir daryti, kaip visi, pasiduodant reklamai, melagingoms naujienoms, kad tik neleistų sau susimąstyti.
Žmogus nežino, kur parduodama tokia tabletė, kuri galėtų užpildyti šį naują, jame atsiskleidžiantį norą. Juk esame paskutinėje kartoje, kuri jau turi atskleisti Kūrėją.
#241987

Iš 2019 m. kovo 2 d. rytinės pamokos pagal knygą „Mokymas apie dešimt sfirų“

Komentarų nėra

Baimės epidemija

gyvenimo prasmė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pasaulį užvaldė baimės epidemija. Žmonės praranda pasitikėjimą, nustoja klausytis vieni kitų. Galų gale jie ima veikti ne iš godumo, kaip seniau, kai ko nors siekė, o iš baimės, turinčios realias priežastis. Kaip jos atsikratyti? Juk mes aktyviai judame aklavietės link.
Atsakymas. Manau, kad tai labai gerai. Žmogus tikėjo įvairiais dievukais – bet kokiais – nuo to jam buvo lengviau. Dabar šis tikėjimas nyksta, nėra puoselėjamas, todėl žmogus negali kompensuoti baimių, nerimo, negatyvių jausmų. Jis negali jų sieti su aukštesniaisiais norais, valdymu, aukštesniąja valdžia, viskas krinta jam vienam. Žmogui sunku!
Baimė žmogų blokuoja. Jis nori užsimerkti, tarsi mažas vaikas palįsti po antklode, apsimesti, kad nieko nėra.
Klausimas. Kaip gi jam iš ten išlįsti?
Atsakymas. Jį reikia šviesti. Tik ne mechaniniais žaislais, kaip bando mokslininkai.
Komentaras. Mokslininkai kol kas kelia klausimus.
Atsakymas. Kelti klausimus – gerai. Tačiau jie gi susiję su gyvenimo prasme. Tokie klausimai yra virš mūsų supratimo. Kaip mes egzistuojame? Dėl ko? Kas yra gyvenimas? Kaip jis prasideda ir kaip baigiasi? Kokia pačios gamtos egzistavimo prasmė?
Bet viską tiesiog susieti su Dievu… Šiuolaikinio žmogaus tai nenuramina. To pakako iki Švietimo epochos, o nuo XVII-XVIII a. ir vėliau toks požiūris nebepatenkina.
Žmogus bus priverstas pamatyti, kad prieš jį – būties prasmės klausimas: kam, dėl ko ji, kur prasmė?
Mūsų gyvenimas grįstas baime, jei ne ji, tai kam gyventi. Kam man visa tai?
Pademonstruokite žmogui visą jo būsimą gyvenimą, – o šis jau egzistuoja, nieko kito nėra, – žmogus nenorės gyventi.
Pamatys, jog viską daro tam, kad kuo nors pasimėgavęs iš karto pajustų depresiją ar kančią, be to, dar reikia sunkiai dirbti. Per metus turi dvi atostogų savaites, dar nežinia, ar jas praleis gerai. Vaikai, kurie užaugę atsisėda ant sprando, žmona, neleidžianti linksmintis. Mylima futbolo komanda, pralošianti rungtynes. Žvejyba, kurios nebėra, nes neliko jai tinkamų vietų. Ir šitaip – viskas…
Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad jei žmogus matytų jo laukiantį gyvenimą, tai nenorėtų gimti ir egzistuoti.
Užsimirštame, todėl visas mūsų gyvenimas pagrįstas užmaršumu. Pažiūrėkite, ką darome su savo gyvenimu! Visą laiką stengiamės save ko nors užimti, prikimšti, kaskart vis labiau. Ir reklama, ir konkurencija… O kodėl?
Jei žmogus liktų vienas su savo mintimis, taptų teroristu, žudiku arba savižudžiu, arba imtų vartoti kvaišalus, o tai yra tas pats.
Klausimas. Tačiau sakoma, kad žmogui reikia tikslo, kurio siekdamas jis gali įveikti bet kokius sunkumus. Koks tikslas teisingas žmogui?
Atsakymas. Šio klausimo žmonėms sužadinti negalima. Pirmiausia reikia gerai pasiruošti. Taip ir pasakyta: „Jei aklajam statote kliūtis, darote baisų nusikaltimą“. Jei prieš akląjį padėtų akmenį ar rąstą, jis sukluptų ir pargriūtų. Argi šitaip galima? O žmonės – visi akli. Kaip su jais kalbėtis apie gyvenimo prasmę?
Neturėdami atsakymo, jie puls į depresiją. Todėl, palaipsniui atskleisdami gyvenimo prasmės klausimą, turite iš anksto žinoti, kaip suteikti teisingą atsakymą, kurį priims ir kurio norės. Tada žmonės pamatys, kad atsiveria džiaugsmingi, o ne tamsūs horizontai.
Komentaras. Išeitų, kad nuo gimimo į bendravimą reikia po truputį įmaišyti auklėjimo.
Atsakymas. Tai ir yra auklėjimas. O visa kita – žmogaus pildymas visai nereikalingomis žiniomis.
Klausimas. Kaip suaugusiam žmogui, nugyvenusiam gyvenimą, atskleisti gyvenimo prasmės klausimą?
Atsakymas. Jei pragyveno gyvenimą, nėra ką ir atskleisti.
Jeigu jis šiame gyvenime iš kur nors gauna informacijos apie būties tikslą ir dėl to ima keisti savo gyvenimą, tai pakyla į kitą egzistavimo pakopą. Jis tampa žmogumi tiek, kiek gali atsakyti į klausimą apie savo gyvenimo prasmę.
#221922

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baimė subręsti

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Komentarų nėra

Giminės pratęsimas ir gyvenimo prasmė

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Daugelis mano, kad gyvenimo prasmė yra pagimdyti ir išauklėti vaikus, mato savo tęstinumą juose.
Atsakymas. Tai grynai gyvūninis požiūris į gyvenimą. Bunda instinktas, ir aš turiu jį patenkinti, nes giminės pratęsimą matau kaip savo gyvenimo tikslą.
Šiuo požiūriu mes niekuo nesiskiriame nuo gyvūnų. Tik jiems viskas vyksta instinktyviai, o mums egzistuoja dar ir visas sprendimų bei problemų rinkinys: visuomeninių, šeiminių, buities ir t. t. Todėl mums daug sunkiau viską įgyvendinti, nei gyvūnams. Tačiau natūralus siekis mums kyla ir privalome jį patenkinti.
Komentaras. Bet žmogui, vis dėlto, yra kažkaip kitaip: jis mato, kad jo vaikas subrendo, kad jis vystosi…
Atsakymas. Žinoma, šiuo atveju žmogus šiek tiek pranašesnis. Tačiau bet kuris gyvūnas pirmaisiais palikuonių gyvenimo mėnesiais taip pat rūpinasi jais, stengiasi užauginti, o paskui ryšys nutrūksta.
Giminės pratęsime negali būti gyvenimo prasmės! Egzistavimo prasmė – taip, bet gyvenimo – ne. Gyvenimo prasmė yra kažkas daug aukštesnio.
#226079

Iš 2018 m. sausio 28 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi prasmingai, I dalis

Kokia gyvenimo prasmė?

Kam pašvenčiame gyvenimą?

Komentarų nėra

Ar reikia taisyti žemišką egoizmą?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar turime taisyti žemišką egoizmą?
Atsakymas. Materialiame lygmenyje turime jį taisyti įprastiniu auklėjimu. Tam nereikia aukštesnės Šviesos.
Kabala kviečia taisyti ne žemišką egoizmą, o tą, kuris trukdo mums susivienyti.
Klausimas. Bet jei žemiško egoizmo netaisysime ugdymu, tai bus neįmanoma gyventi…
Atsakymas. Negalėjimas jo ištaisyti ir stums tave dvasiškai kilti. Jei galėtum ištaisyti savo žemišką egoizmą, nepanorėtum visai išsikapstyti iš šio gyvenimo – išsitaisei ir laimingas.
Todėl Kūrėjas neleidžia mums visiškai ištaisyti materialaus egoizmo, kitaip, visai nieko nenorėsi.
Taip šis gyvenimas stumia žmogų įsisąmoninti, ieškoti gyvenimo prasmės.
#235061

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rūpestis egoistinis ir dvasinis

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Ypatingas egoizmo tipas

Komentarų nėra

Gyventi prasmingai, II d.

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sunku sutikti, kad yra tik viena gyvenimo prasmė – bendra visiems. Argi ne kiekvienas žmogus ieško savo prasmės?
Atsakymas. Taigi, kiekvienas žmogus kasdieną ieško vis naujos prasmės, t. y., iš ko gauti malonumą šiandien. Tačiau tikroji gyvenimo prasmė negali būti laikina: jei prasmės neliko, vadinasi, jos ir nebuvo. Mano gyvenimas kažkada baigsis, ir net jei aš rūpinausi kitais, tai ir jų gyvenimas – ne amžinas.
Gyvenimo prasmė gali būti tik amžina. O jei taip nėra, ir prasmė neperžengia mūsų gyvenimo rėmų, tai mes ir toliau painiosimės, įsivaizduojamą prasmę atrasdami kažkokiuose hobiuose, arba jos iš viso neieškosime ir gyvensime šia akimirka.
Klausimas. Kada žmogus pajaučia būtinybę rasti amžiną gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Tai priklauso nuo vidinio išsivystymo ir išgyventų kančių. Žmogus turi kentėti nuo to, kad gyvena be prasmės. Jo gyvenimas gali būti labai sėkmingas, tiesiog karališkas, kai nieko netrūksta, išskyrus viena: „Dėl ko aš gyvenu?“ Jis gali turėti viską šiame pasaulyje, tačiau tai jo neužpildo. Tai priklauso nuo vidinio žmogaus poreikio.
Jei mes neužpildome savęs amžina, tikrąja gyvenimo prasme, tai gyvenimas fiziniame lygmenyje baigiasi mirtimi. Jei norime pakilti į tikrąją prasmę, tai turime visą laiką būti surišti su tikslu, kuris atsako į šį klausimą. Mes turime susisiekti su Aukštesniąja gamtos jėga, kuri valdo visą kūriniją. Ją pasiekę, mes atskleisime gyvenimo prasmę.
Susisiekęs su Aukštesniąja jėga, žmogus pradeda suprasti, kad ji viską sukūrė su ypatingu tikslu. Ir jei žmogus, susijęs su tikslu, paliečia kažkokią šaknį šiame pasaulyje, tai žino, kaip ją tinkamai panaudoti, suteikiant prasmę savo veiksmams. Jis sugebės tinkamai pasinaudoti kiekviena šio pasaulio detale ir per ją susisieti su aukštesniąja prasme.
Tokiu būdu jis pakelia ir grąžina šį pasaulį į aukštesniąją šaknį, iš kurios jis kažkada išaugo. Taigi, jis mokosi tinkamai išnaudoti šį pasaulį. Nors šie veiksmai išoriškai nepastebimi, nes viskas priklauso nuo žmogaus ketinimo.

Iš 2018 m. sausio 9 d. 945-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi prasmingai, I dalis

Kokia gyvenimo prasmė?

Atskleisti gyvenimo prasmę

Komentarų nėra

Gyventi prasmingai, I d.

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmogui labai svarbu jausti, kad jo gyvenimas turi prasmę. Ar gyvenimo prasmė yra universali visiems ar kiekvienas žmogus turi rasti savo asmeninę prasmę?
Atsakymas. Visi turi vieną gyvenimo prasmę: pasiekti žmonijos vystymosi viršūnę ir suvokti Aukštesniąją jėgą, kuri mus sukūrė ir mus valdo. Ir mes galime priartėti prie jos, suprasti, suvokti ir tapti jos partneriais. Šios jėgos suvokimas ir yra mūsų gyvenimo tikslas. Pagal tai, kaip sukurtas kūrinys, nėra kitos prasmės.
Mes nesukūrėme gamtos, šio pasaulio ir savęs. Mes egzistuojame dėsnių sistemoje, nelemdami nei to, kas nutiks su mumis kiekvieną akimirką, nei savo reakcijų. Nuo mūsų absoliučiai niekas nepriklauso. Tai kas gi mums lieka iš šios visos sistemos, kurioje esame tarsi žuvys tinkle?
Mes įjungti į jėgų sistemą, kuri veikia įvairiausiomis formomis ir junginiais viena su kita visuose lygiuose: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame, žmogaus ir visuose laikuose: praeityje, dabartyje ir ateityje, sujungdama mus su visomis kartomis, kurios buvo, yra ir bus. Aš jaučiu, kad priklausau jiems, juk, iš esmės, aš vienas iš milijardų per visą daugiatūkstantinę istoriją.
Todėl, ieškodamas gyvenimo prasmės, aš, visų pirma, analizuoju šiandieną, kurioje gyvenu, ir iš karto aptinku, kad nesuprantu prasmės. Bet jei aš žinočiau visa procesą, kuris vyksta su manimi ir gamta! Bet iš kur menkam žmogeliui žinoti apie tokias aukštas materijas?
Taigi, tenka apsiriboti prasmės ieškojimu šiame laikiname, trumpame gyvenime. Vadinasi, man jau nekyla klausimas apie jo priežastis ir rezultatus už gyvenimo ir mirties ribų, o žvelgiu tik gyvenimo ribose.
Taip žmonės ir gyvena: nori sėkmės, sukurti šeimą, išauklėti gerus vaikus, keliauti po pasaulį, tapti žymiais mokslininkais ar muzikantais ir t.t. Kiekvienas randa prasmę ten, kas jam arčiau širdies.
Galbūt aš noriu tik linksmintis, arba dirbti tiek, kiek būtina, o vakare grįžti namo ir žiūrėti televizorių, neišlipdamas iš lovos. Tai irgi galima laikyti gyvenimo prasme.
Bet problema ta, kad mes gyvename ne pagal savo planą. Vystymosi variklis nenutrūkstamai sukasi ir varto mus, vystydamas visus pojūčius ir savybes, protą, dvasią – mūsų vidų. Todėl mes keičiamės ir vakarykštis gyvenimo tikslas šiandien praranda prasmę. Mano ankstesnės vaikiškos svajonės šiandien jau yra išsisklaidžiusios.
Pavyzdžiui, mano trimetis anūkas svajojo tapti didelio šiukšliavežio vairuotoju. Jam atrodė laimės viršūnė būti žmogumi, kuris valdo didžiulę mašiną ir sukelia baisų triukšmą. Šiandien mano anūkui dešimt ir jis jau, žinoma, nesvajoja apie šiukšlių vežiojimą.
Kitaip tariant, gyvenimo prasmė visą laiką auga. Bet ar žmogus, gyvendamas šiame pasaulyje supranta, kas yra gyvenimo prasmė, ar užgriuvus problemoms tiesiog susitaiko su tuo, kas yra? Jo nejaudina, yra prasmė ar ne – svarbiausia – gerai jaustis.
Aš pamenu, mokykloje klausdavau savo mokytojo apie gyvenimo prasmę ir gaudavau tokį atsakymą: gyvenimo prasmė ta, kad perskaityčiau gerą knygą, pažiūrėčiau įdomų filmą…
O vienas mano pažįstamas nuo keturiolikos metų pasišventė tyrinėti trisdešimties metų prancūzų karą. Jis tai padarė pagrindiniu dalyku savo gyvenime ir iš tikrųjų tapo geru specialistu. Taip jis rado savo gyvenimo tikslą, nors paskui šis pomėgis jam praėjo.
Taip kiekvienas randa tam tikrą gyvenimo prasmę: šeimoje, vaikuose. Bet jei paklausime žmonių, koks jų kasdieninis gyvenimo tikslas, jie neras ką atsakyti, arba atsakys, kad gyvenimo prasmė tiesiog gyventi. Jei mes gimėme, tai dabar nėra kur dingti – reikia gyventi. O dėl ko gyventi, niekas nežino. Taip ir eina gyvenimas – be jokios prasmės.
Tęsime…
#220271

Iš 2018 m. sausio 9 d. 945-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokia gyvenimo prasmė?

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

Komentarų nėra

Kokia gyvenimo prasmė

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Visą gyvenimą jūs tyrinėjate gyvenimo prasmę. Argi gyvenimo prasmė kiekvienam nėra vienoda? Juk visas gyvenimas priklauso nuo mūsų auklėjimo ir supančio pasaulio, todėl mūsų sprendimai ir mintys priklauso nuo gyvenimo patirties.
Jei mes nuo pat pradžių turėtume altruistinių tikslų, kaip gyventume ir ką mums tai duotų?
Atsakymas. Visų pirma, gyvenimo prasmė ne ta, kad pragyventume gyvenimą, rastume tikslą, o paskui numirtume. Gyvenimo tikslas turi būti aiškus dar gyvenimo pradžioje.
Klausimas. Tai, vis dėlto, gyvenimo prasmė kiekvieno skirtinga?
Atsakymas. Kiekvienam – sava gyvenimo prasmė, net jei ji bendra visiems. Juk visi mes panašūs į gyvūnėlius, su labai panašiomis savybėmis. Nė viename ir niekur nerasi nieko ypatinga.
Egzistuoja viena Gamta, kuri iš tikrųjų turi gyvenimo prasmę – atvesti save į teisingą naują būseną, pakilti į aukštesnį lygmenį ir ten pakelti mus.
Turime suprasti, kur link vystosi mūsų evoliucija, kad pakiltume į šį lygmenį, ir nepereiti į jį taip, kaip įprastai tai vyksta gamtoje – per įvairiausius kataklizmus, kurie mums dabar gresia.
Darykime taip, kad nepraeitume šio laikotarpio ekstremaliose, staigiose, dramatiškose situacijose. Mes išgyvename krizę, pasiekėme aklavietę moksle, mene, žmonių visuomenėje, tarpusavio bendravime, tarp kartų. Visur!
Klausimas. Būtent dabar, priešais šią sieną, kyla klausimas apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Taip, ir ją reikia išsiaiškinti! Tai labai svarbu. Tuo užsiima kabalos mokslas. Todėl jis ir atsiskleidžia visiems, siūlosi žmogui.
Klausimas. Vadinasi, Gamtos gyvenimo prasmė – atvesti mus prie šio klausimo, o žmogaus gyvenimo prasmė – atskleisti šį klausimą. Vis dėlto, kur slypi gyvenimo prasmė?
Atsakymas. Gyvenimo prasmė – pačiam pakilti į kitą evoliucijos pakopą. Kaip visą laiką mes kilome automatiškai negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame gamtos lygiuose, taip dabar, būdami žmogaus prigimtyje, turime pakilti į kitą, aukštesnę, pakopą.
Vadinkite ją dvasine, nors su religijomis tai neturi nieko bendra. Kitaip tariant, tai egzistavimas dvasioje, vidinėje žmogaus prasmėje, kai jis savyje atskleidžia Aukštesnįjį pasaulį.
Jei galėsime pakilti aukščiau šios prigimties, kuri mumyse egzistuoja, tai pradėsime jausti visiškai kitą pasaulį.
Klausimas. Išeina, kad iki šiandien mus vedė mūsų egoizmas, kuris dabar užsidarė. Ir dabar turime gyventi ne egoistiškai?
Atsakymas. Mums reikia pakilti į kitą lygmenį, bet jau ne su egoizmo, o su ypatingos gamtos jėgos pagalba, kuri vadinama „Šviesa“, kurią mes turime sukelti, nukreipti į save. Ji ištaiso mus, keičia ir daro panašius į mūsų laukiantį aukštesnįjį lygmenį.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti gyvenimo prasmę

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Suvokti gyvenimo tikslą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai