Pateikti įrašai su gyvenimo prasmė žyme.


Prilygti Kūrėjui

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu aš esu absoliutaus Kūrėjo kūrinys, kodėl man (tokiam, koks esu) nevalia tiesiog mėgautis paprastu, Kūrėjo duotu gyvenimu?
Atsakymas. Galima, bet tokiu atveju virsi „vabaliuku“, sėdinčiu ant gabaliuko torto, kurį valgysi visą gyvenimą. Ir niekas jo nejaudins: kaip pradėjo savo gyvenimą – taip ir baigs. Nori toks būti? Prašom!
Klausimas. Tačiau Kūrėjas neleis žmogui būti tokios būsenos?
Atsakymas. Žinoma! Mes turime prilygti Kūrėjui, pakilti į Jo lygmenį, ir nemažiau! Kiekvienas turi užimti savo vietą pasaulėdaros sistemoje – ypatinguose taškuose. O ką ten kalbėti apie gavusius ypatingą pažadinimą mokytis valdymo mokslo.

Iš 2017 m. birželio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas lemia žmogaus raidos programą?

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Komentarų nėra

Ilgas kabalisto kelias

Baal Sulamas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманRabaš pasakojo, kaip jo tėvas, Baal Sulamas, kartą atvyko pas savo mokytoją į Pursovą, nedidelį miestelyje netoli Varšuvos. Laukdamas mokytojo jo kabinete, jis priėjo prie knygų lentynos ir atsitiktinai paėmė vieną iš jų. Tai buvo Ari „Gyvenimo medis“.
Vėliau jis pasakojo: „Atverčiau ją ir nusistebėjau! Joje buvo kalbama apie tai, ką norėjau visą gyvenimą žinoti!“ Vos tik mokytojas įėjo į kambarį ir jį išvydo, suriko: „Padėk į vietą!“ Tačiau Baal Sulamas jau įsiminė, kokia tai knyga, ir netrukus suradęs ėmė ją studijuoti.
Po keletos metų jis suprato, kad jis nebeturi ko mokytis nei iš savo mokytojo, nei apskritai būdamas Lenkijoje.
Tačiau, kaip sakė Rabaš, Baal Sulam nežinojo, kad jam prireiks dar 20 metų, kad pradėtų savo dvasinį kelią. Rabaš tuomet pasakė mažiau. Tai ne 20 metų, o daugiau.
Komentaras. Įsivaizduokite, kaip taip skamba pradedantiesiems!
Atsakymas. Reikia žinoti tiesą. Juk kalbame apie sielos transformaciją, apie sielos persikūnijimus, apie tai, kad nusileidžiame į mūsų pasaulį 70-80 metų, kad būtent per tą laiką pakeistume save ir išeitume į kitą dvasinę pakopą.
Tad nėra ko čia slėpti. Priešingai, tau duodama galimybė ir reikia ją išnaudoti. Nesi laisvas iki gyvenimo galo – tu įeini į šią sistemą. O kodėl tu gimei, kam egzistuoji? Tik dėl to.
Kabalos mokslas tik apie tai ir kalba. Nereikia apgaudinėti, menkinti jos svarbos, nes ji kalba apie žmogaus tikslą šiame pasaulyje, šiame gyvenime. Ir tas, kas nori tuo užsiimti, turi suprasti, kur jis einąs. Kitaip, atėjęs į kabalą, pavers iš jos visokius mistinius dalykus. Nors šiandien tai praktiškai nebeįmanoma.
Baal Sulam atvirai ir daug rašo apie tai savo knygų puslapiuose. „Įvade į Mokymą apie dešimt sfirų“, savo laiškuose ir straipsniuose jis atvirai kalba apie tai, ko iki jo niekas niekada nekalbėjo.
Bet kas suranda jo knygas? Žmonės, kuriems to iš tiesų reikia. Jeigu žmogus atėjo pas mus mokytis, jis turi suprasti, kad šis ryšys – amžiams, jis privalo atlikti savo misiją.
Žinoma, jis gali išeiti ir iki gyvenimo galo užsiimti žemiškais reikalais, jei pavyks. Bet iš esmės nuo to nepabėgsi. Kalbama apie sistemą, kurioje visi norom nenorom turime dalyvauti.
Klausimas. Ar iš principo įmanoma, kad žmogus ieškos kito mokytojo?
Atsakymas. Taip. Jeigu jis išties ieško gyvenimo prasmės, tai privalo ieškoti.
Klausimas. Tačiau tam tikru metu jis turi aiškiai apsispręsti: „Čia!“ įsikibti dantimis ir laikytis?
Atsakymas. Tai pageidautina atlikti kuo greičiau, kad iš tikrųjų įsikibtum, antraip, gaila laiko.
Klausimas. Kaip žmogus atsivertęs knygą gali iš dviejų eilučių staiga suprasti: „Viskas! Čia atsakymas!“?
Atsakymas. Iki tol, kol radau savo mokytoją, keletą metų skaičiau tokius Baal Sulamo veikalus kaip „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų““ ir „Įvadas į kabalos mokslą“.
Tačiau, kai radau Rabašą, jis pasodino mane su savo mokiniu Hileliu, ir šis ėmė man aiškinti  „Įvadą į kabalos mokslą“, aš buvau tiesiog nustebintas.
Iki tol man neužteko paaiškinimų keletui žodžių ir būtent juose buvo raktas, kaip suprasti visą tekstą. Jei tai turi, eini toliau, o jei ne – prašoki, ir tekstas tau atrodo paviršutiniškas, įprastas.

Iš 2016 m. spalio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Slaptosios kabalisto praktikos

Garbė vadintis „Barucho sūnumis“

Komentarų nėra

Kokia gyvenimo prasmė?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl bendros sielos pasiekimas prilygsta asmeninei gyvenimo prasmei?
Atsakymas. Gyvenimo prasmė – užpildyti kitus, nes taip tampu panašus į Kūrėją ir kylu į Jo lygmenį – amžinybę, begalybę, sąmoningumą, atskleidžiu visą beribį, belaikį pasaulį.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų gyvenimas – kas tai?

Kaip rinktis likimą? I dalis

Amžinas malonumas

Komentarų nėra

Mūsų gyvenimas – kas tai?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra mūsų gyvenimas: egzaminas, treniruotė, mokymai ar kažko įsisąmoninimas?
Atsakymas. Mūsų gyvenimas – tai procesas, per kurį galime atmerkti akis ir išvysti tikrąją pasaulių sistemą.
Šis procesas vyksta žmoguje. Šviesa veikia norą, pamažu keisdama jį.
Keičiamą norą jaučiame kaip gyvenimo ciklą. Būtent šiame nore turime galimybę pasiekti šių pokyčių Šaltinį, t. y. Kūrėją, patį procesą, jo formulę, jo grafiką (iš kur, kam, kodėl), to, kas vyksta tikslą ir galimybę veikti įvykius.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip rinktis likimą? I dalis

Gamta neišmokys blogo

Gyventi darnoje su Kūrėju

Komentarų nėra

Kodėl reikalingos kančios

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

Klausimas iš „Facebook“ tinklalapio. Kodėl tam, kad pabustų taškas širdyje, reikalingos fizinės kančios?
Atsakymas. Mūsų materiali esmė – tai kūnas, kurį norime aprūpinti maksimaliu komfortu.
Mes gyvename šeimoje, norime, kad joje būtų viskas tvarkoje: namai, vaikai, sveikata, pensija, poilsis ir kita. Kitaip tariant, norime patogiai gyventi šiame pasaulyje.
Bet jei žmogus tai pasiekia, ir viskas tvarkoje, jis tampa gyvūnu, nes nieko jau nereikia siekti, nėra kas veikti. Atiduokite jam viską, kas įmanoma, ir pamatysite, kad niekas nepasikeis. Matome, kaip be vilkų avys pradeda sirgti ir nykti.
Tas pats ir su žydų tauta: be antisemitų nebus sionistų, nebus žydų namų ir žydų tautos. Vadinasi, mes turime gerbti antisemitus, suprasdami, kad jie egzistuoja, kaip tam tikra jėga gamtoje, kuri mus laiko, kad neišsilakstytume į visas puses.
Lygiai tas pats ir su žmogumi apskritai – jis negali egzistuoti be kančių. Kančios nukreipia mus, kadangi mes – egoistai, mūsų noras – absoliučiai egoistinis: prisipildyti, nieko neveikti, bet turėti viską.
Kaip galima tai pasiekti? Niekaip! Juk žmogaus uždavinys gamtoje – pasiekti savo aukščiausią vystymąsi. O jei aš  mėgausiuosi ir man bus viskas gerai, tai niekada neįvykdysiu šios užduoties.
Negalima pamiršti, kad „meilė ir badas valdo pasaulį“. Todėl tik kančios stumia mus pirmyn. „Už vieną muštą du nemuštus duoda“ – tai iš tikrųjų taip. Todėl „per kančias – į žvaigždes“. Būtent tų spyglių mums trūksta.
Kabalos mokslas kalba apie tai, kad nubudęs taškas širdyje sukelia žmogui depresiją, klausimą apie gyvenimo prasmę, apie jo betiksliškumą. Jei to nebūtų, kaip mes judėtume pirmyn? Todėl mus visada nukreipia tik kančios.
Be to, tai turi būti kančios, susijusios su tikslo siekimu, nujaučiant, kaip bus nuostabu, jį pasiekus, – tai yra meilės kančios. O jei tokių kančių nėra, mus stumia kitokiomis. Taip sukurta visa gamtos sistema, ir ji tai daro.
Norite savo noru teisingai judėti pirmyn – prašau, imkitės kabalos mokslo, kuris parodo visą sistemą ir teisingą kryptį, siekiant numatyto tikslo. Tikslas iš anksto numatytas, mums nieko nereikia išgalvoti.
Jei to nesiekiame, gamta įvairiausiais alternatyviais keliais sukelia mums kančias ir vis tiek veda šio tikslo link, bet jau ilgesniu ir painesniu keliu.
Klausimas. Vadinasi, mūsų žemiškos (gyvūninės) kančios veda mus į meilės kančias?
Atsakymas. Ne iš karto ir betarpiškai, bet veda. Bet kurios mažos mūsų gyvenimo kančios stumia mus pirmyn. Jei žmogus tai suprastų, jis pats suskubtų tikslo link ir nereikėtų jo varyti su lazda į laimę. Jis judėtų pirmyn greičiau, nei jį pavytų lazda.
Tai ir yra protingas vystymasis, kurį ir rodo kabala: tikslas ir kaip jo siekti trumpiausiu keliu, be kančios spyglių.
Ateikite ir įsijunkite į gerą, teisingą vystymąsi. Mes jūsų laukiame!

Iš 2016 m. lapkričio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Kančios skiriasi

Kančia kaip pakėlimo trigeris

Komentarų nėra

Spręskite patys

gyvenimo prasmė, Kabalos mokymasis

Klausimas. Jei atvirai, nenoriu studijuoti kabalos, bet neturiu pasirinkimo, nes jaučiu, kad manęs nepaliks ramybėje. Ar kažkur klystu?
Atsakymas. Nežinau. Pamėginkite viską mesti. Pavyks – pavyks, nepavyks – tuomet priimkite galutinį spendimą ir grįžkite.
Jei imsite lakstyti šen bei ten, šiek tiek mokytis, šiek tiek ne – nieko nebus. Noriu iškart pasakyti – neverta. Neverta pradėti, nusivilti, kaltinti kabalos, užuot ėmus save taisyti.
Yra kabalos mokslas su savo sąlygomis – norite įeiti, turite laikytis sąlygų. Ne? Tuomet palikite, geriausia dabar.
Klausimas. Toks jausmas, kad jei nestudijuosiu Kūrėjas mane nubaus.
Atsakymas. Nėra ko bijoti! Kūrėjas nieko už nieką nebaudžia.
Tačiau turite didžiulę galimybę atskleisti dvasinį pasaulį. Nejau neverta?! Ką turite šiame pasaulyje?! Praeis dar 20, 30, 40 metų… Ir viskas!
O čia jums atsiskleidžia amžinybė. Jūs nejaučiate, kaip pereinate iš pasaulio į pasaulį. Jūsų kūnas atsiskiria, kaip atsiskiria paleidžianti raketą dalis, ji paskui numetama žemyn, o jūs skrendate toliau.

Iš 2016 m. gruodžio 11d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažintis su kabala

Vienintelis kelias pas Kūrėją

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Komentarų nėra

Laimės besivaikant

gyvenimo prasmė

Komentaras. Harvarde buvo atliktas dar vienas tyrimas, kuriuo nustatė, kad absoliučiai nėra faktas tai, jog esame laimingesni, kai gauname tai, apie ką ilgai svajojome. Mes vaikomės laimės, tarsi ją būtų galima „rasti“ ar „sugauti“, o iš tikrųjų ją galima sukurti tik savyje.
Straipsnyje sakoma: „Nepriklausomai nuo to, kas vyksta aplink mus, mes turime galimybę sintezuoti laimę, jos neįmanoma „rasti“. Svarbu žinoti, kad laimė – tai ne koks nors galutinis tikslas, o greičiau šalutinis gyvenimo produktas, gyvenant taikiai su savimi, meilėje su kitais. Taigi, liaukitės vaikytis auksinio luito kitame vaivorykštės gale ir pasigrožėkite pačia vaivorykšte.“
Atsakymas. Tai – klaidinga, tai grynai Harvardo psichologija.
Esmė ta, kad laimė yra siekyje, kai žmogus dabar pradeda jausti būsimą nuostabią būseną.
Sakykime, vestuvės po mėnesio: yra mylimas žmogus, viskas nuostabu, pora jau ne tik svajonėse, bet ir planuose, jau įgyvendina juos, ruošdamasi iškilmingai dienai. Tai argi mėnesis iki vestuvių mažiau malonus, nei mėnesis po vestuvių?! Ne.
Malonumas laukti laimės dar didesnis, nes jis beribis. Juk kada laukiu laimės, tai laukimas neribotas, o kai ją gaunu – rėmai susiglaudžia.
Laimės laukimas priklauso tik nuo mūsų, ir būsimos laimės rėmus apibrėžiame tik mes! Juos galima išplėsti, mėgautis tuo visą laiką, ir taip žmogaus būsena gali būti be ribų. O galima ją dar padaryti ir nesibaigiančia ir tuo gyventi.
Bet kai kažką gaunu, laimė įgauna rėmus , imu ją jausti savyje. Iš išorinės (makif) ji tampa vidine (pnimi). Aš riboju ją savimi, įtraukiu į savo įvairiausius jausmus ir tuo ją iškraipau.
Ji jau pasireiškia mano jutimo organuose: čia – truputį daugiau, ten – truputį mažiau, nesutarimas, atsijungimas, – ir taip toliau, ir tuo viskas baigiasi.
Laimė – judėjime į tai, ko norime.

Iš 2016 m. spalio 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų laimės paslaptis

Laimingo gyvenimo patentas

Ar įmanoma rasti laimę?

Komentarų nėra

Kur ieškoti gyvenimo prasmės?

gyvenimo prasmė

Šiandien žmonija pasiekė būseną, kai klausimas apie gyvenimo prasmę prasiveržia kaip visuotinis. Žmogus nori žinoti, dėl ko jam verta gyventi.
Kažkada jo norai neperžengdavo žemiškojo egzistavimo rėmų: svarbiausia, kad būtų maistas, seksas, šeima, turtai, žinios, šlovė, valdžia.
Šie norai, kuriuos turi mūsų pasaulyje žmogus, vystėsi per visą žmonijos raidos istoriją, ir dėl jų tobulinome savo gyvenimą, bendravimą, ryšius.
Iki XX a. vidurio visa tai buvo normalu, o paskui egoizmas tapo kitoks: jis pareikalavo atsakyti, kur gyvenimo prasmė. Būtent jis užduoda mums klausimą „Dėl ko visa tai?“ Kitaip tariant, maistas, seksas, šeima, žinios, šlovė – visa tai gerai, bet dėl ko, jei viskas baigiasi? Nėra prasmės. Sakykime, prailginsi savo gyvenimą dar 100 metų. Ir kas toliau? Klausimas vis tiek lieka.
Per tūkstančius metų mūsų egoizmas vystėsi, nagrinėdamas paprastus gyvenimiškus klausimus, o dabar pateikė klausimą iš esmės: „Dėl ko?!“
Todėl turime mokslo, meno, auklėjimo, šeimos krizę. Visą pasaulį apėmė depresija ir narkotikai, kadangi žmonės trokšta žinoti, kodėl jiems gyventi. Jie nenori gimdyti vaikų, nenori šeimos ir viso kito, kadangi nemato prasmės. Jie taip jaučiasi. O anksčiau apskritai nejautė, kaip gyvūnai, kurie neturi egzistencinių problemų.
Bet dabar mūsų didžiausia problema – kaip ir kur rasti gyvenimo prasmę.
Iš esmės, mūsų pasaulyje negalime jos surasti. Negalėsime rasti nei Marse, nei tolimose žvaigždėse, nes visa tai – bedvasiai, negyvi kūnai, negyvoji gamta. Tam reikia pakilti aukščiau mūsų gyvenimo.
Gamta mus verčia išeiti iš mūsų pasaulio negyvosios, augalinės, gyvūninės, žmogaus prigimties vystymosi ir pakilti į kitą lygmenį, į kitą išmatavimą.
O kaip pakilti aukščiau savęs? Tam reikia įgyti kitą prigimtį. Tai sudėtinga, bet įmanoma. Mūsų pasaulyje yra metodika, kuri leidžia tai pasiekti. Ji aiškina, kaip rasti gyvenimo prasmę, ir šį klausimą ji iškelia jau pačioje pradžioje, kreipdamasi į žmoniją.
Šiai metodikai – 5777 metai. Nepaisant senumo, ji labai aktuali, nes ima pasireikšti tik mūsų kartoje ir kviečia žmoniją ją atskleisti, įvaldyti ir taip pakilti į kitą vystymosi lygmenį, kitą išmatavimą, kitą pasaulį per savo gyvenimo laikotarpį.
Ji nuo pat pradžių kėlė šį klausimą, bet laukė, kol žmonija išsivystys, ir nurodė XIX a. pabaigą – XX a. pradžią, kaip į laikmetį, kai žmonėms ją ims atskleisti ir pradės suvokti bei įvaldyti Aukštesnįjį pasaulį.
Kiekvienas kitas lygmuo vystosi iš ankstesniojo. Iš negyvosios materijos vystėsi augalinė gamta, paskui gyvūninė, paskui – žmonių visuomenė. O dabar turime pakilti į kitą lygmenį – aukščiau žmonių visuomenės, suformuoti naują žmogų.
Ši metodika labai reali, prieinama ir reikalinga kiekvienam iš mūsų. Siūlome visiems su ja susipažinti. Ji nereikalauja ypatingų pokyčių, aukų, pastangų ir fizinių veiksmų, tiesiog pradėkime ją studijuoti.
Ji neliepia kažkuo tikėti, kažką paaukoti, o pasakoja apie šio pasaulio sistemą, kurioje esame. Ir taps aišku, ką reikia daryti su savimi, kad suvoktume tikrąjį pasaulį, kitą egzistavimo lygmenį.
Dabar jo nejaučiame, kaip nejaučia akmuo augalinio pasaulio, o augalinis pasaulis nejaučia gyvūninio, nes ji ne jo lygio. Taip ir mes dabar jaučiame kažką – kitą mūsų vystymosi lygmenį, bet labai silpnai, neaišku, kur ir kaip.
Mums kyla tik klausimas. Imkime ir nukreipkime jį į teisingą atsakymą, ir tada gausime didžiulį malonumą, pripildymą! Mes įgausime tikro gyvenimo pojūtį!
Studijuodami šią metodiką, pradedame suprasti šią sistemą, kurioje esame – jos matricą. Ir šios žinios veda pirmyn. Ji nė vieno nepavergia, prie nieko nepririša ir nieko neįpareigoja. Tai tiesiog išsigelbėjimas šiuolaikinei kartai. Prieš mus atsiveria tikslas, kuris iki šiol buvo paslėptas.
Sėkmės jį atskleidžiant!

Iš 2016 m. rugsėjo 19 d. TV programos „Klausimai apie gyvenimo prasmę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ypatingas dvasinio gimimo taškas

Suvokti gyvenimo tikslą

Gera gyventi turint prasmę

Komentarų nėra

Ar įmanoma rasti laimę?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

Komentaras. Jūs manote, kad būti laimingam šiame pasaulyje neįmanoma?
Atsakymas. Neįmanoma. Galima į viską užmerkti akis, vartoti alkoholį, narkotikus ar įstatyti save į griežtus rėmus, arba apie nieką negalvoti, tačiau jei žmogus atsiveria, visą laiką vystosi ir tikrai nori viską suprasti, pajausti, tai būti laimingam neįmanoma.
Komentaras. Kitaip tariant, šis pasaulis skirtas tam, kad mus nukreiptų į tikrą laimę?
Atsakymas. Jis mums duotas kaip pradinis vystymosi taškas. Kitokio vystymosi jame būti negali. Todėl mūsų veiksmai šiame pasaulyje nieko neduoda! Tikrasis gyvenimas prasideda nuo dvasinio pakilimo, o mūsų pasaulis lieka kaip taškas. Viskas, ką padarėme per visą istoriją – tai tik atspirties taškas.
Klausimas. O kaip gi visi didingi mokslo ir meno pasiekimai?
Atsakymas. Visas mūsų mokslas ir menas – tai mūsų gyvūninio egoizmo produktas, ir iš visų tų pasiekimų nieko nelieka. Visa žmonijos istorija – tai gyvūnų istorija.
Kai pradedame save matyti iš šalies, tai suprantame, kad visų veiksmų šaltinis yra mūsų egoizmas. Jis nulemia visus mūsų siekius, skatina kurti romanus, romansus, muziką ir kitus meno kūrinius. Todėl tame nėra jokių ypatingų aukštesnių savybių, būsenų, privalumų – niekur ir niekaip!
Visa mūsų istorija, kurią išgyvename, visos vertybės, kurios susikaupė, visa tai – tik vienas mažas juodas taškelis, matant visą likusį vystymąsi. Ir nieko negaila, nes pradedame tikrą kelionę į žvaigždes!

Iš 2016 m. birželio 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Kur rasti laiko laimei?

Laimingo gyvenimo patentas

Komentarų nėra

Valios laisvės beieškant, III d.

Valios laisvė

Aukščiau Visatos
Jei pakiltume ir pažvelgtume į bendrą vaizdą, nekreipdami dėmesio į žmoniją, – į negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą, – tai prieš mus atsivertų ypatingas bendras dėsnis, kuris mus visus priskiria prie bendros sistemos. Be to, prie uždaros, integralios, idealiai tarpusavyje susijusios visose savo dalyse.
Taip gamta elgiasi su visais, ir tik mes – žmonės – esame priešingi jai pagal savo prigimtį.
Išeina taip: jei mes priešingi Gamtai, tai galime iš šalies ištirti, suprasti, suvokti ją ir tapti panašūs į ją. Bet ne natūraliu būdu, būdami panašūs į negyvąjį pasaulį, florą ir fauną, o savarankiškai, nepriklausomai kildami ant bendros Aukštesniosios gamtos pakopos, kuri yra aukščiau mūsų Visatos, aukščiau Didžiojo sprogimo, nuo kurio Ji prasidėjo.
Tai ir yra tikroji žmogaus pakopa, Žmogaus lygmuo – nuo žodžio Adomas, kuris reiškia: „panašus“ (dome) į bendrą sistemą. Kartu mes imsime ją kontroliuoti – suprasime, suvoksime visą Gamtą, prasiskverbsime į jos gilumą, įsijungsime į ją.
Štai kur slypi esmė, mūsų gyvenimo tikslas, mūsų valios laisvė. Tik dėl to verta gyventi. Antraip mes liekame apgailėtinomis skruzdėlėmis, vykdančiomis savo kūno komandas.
Tai reiškia, kad mums būtina rasti metodiką, kuri leis mums stovėti prieš Gamtą, pažinti, atskleisti, tyrinėti ją – ir kartu formuoti save pagal šią visuotinę, globalią gamtą, įtraukiant visą Visatą, žmoniją ir, kas žino, ką dar.
Šito reikia siekti. Juk tik taip, jei aš suvoksiu šią universalią sistemą, jei atversiu ją, jei sužinosiu, dėl ko egzistuoju, kaip buvau sukurtas, kaip gyvenu ir vystausi ir į kokią visa apimančią Gamtą turiu ateiti, – tik taip aš iš tikrųjų realizuosiu save.
Toks mano laisvas pasirinkimas: pasiekti tai ar ne. Įeiti ar neįeiti į interakciją su Gamta, į susijungimą, bent į suartėjimą ir supratimą. Žmogus geba laisvai kurti, sugerdamas į save visą šią sistemą protu ir jausmais, iki pat smulkiausių detalių. Ir štai tada jis vadinsis „Žmogumi“ (Adomu).
Juk šioje būsenoje jis sujungia savyje dvi priešingas jėgas. Viena vertus, pagal šio pasaulio prigimtį, jis egoistas, o kita vertus, pagal globalaus pasaulio prigimtį, jis altruistas. Jis turi šansą įgyti antrąją jėgą. Ir šis šansas laukia, kol bus įgyvendintas.
Žmogų atveda prie šios galimybės, o toliau viskas priklauso nuo jo paties: nori jis to ar nenori? Jis randa metodiką: knygas, mokytojus, grupę tam įgyvendinti – kitaip tariant, tą vietą, kur jis įgyvendina savo ryšį su Gamta. Taip žmogus gali judėti pirmyn, vystytis pasitikdamas šį etapą, kuriame Gamta jam atsiskleis.
Ir jis laisvas šiame kelyje. Juk jis gali pagal paties valią, laisvai jungtis į grupę, kuri jį moko, kaip prisijungti, įsitraukti į visa apimančią Gamtos sistemą.

Iš 2016 m. birželio 28 d. 739-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės beieškant, I d.

Valios laisvės beieškant, II d.

Kas tiki valios laisve

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »