Pateikti įrašai su gyvūnas žyme.


Žmogus – sociali būtybė

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip jūs suvokiate apibrėžimo, kad žmogus yra egoistinis socialinis gyvūnas, prasmę?
Atsakymas: Egoizmą mums suteikia gamta, o norint realizuoti ego, žmogui reikia visuomenės. Todėl jis yra sociali būtybė.
Klausimas: Yra buvę atvejų, kai vaikas, mažas patekęs į vilkų ar kitų gyvūnų būrį, vėliau nebegalėjo pritapti prie gyvenimo žmonių visuomenėje ir tapti visaverčiu žmogumi. Kuo ypatinga mūsų aplinka, dėl kurios esame žmonės?
Atsakymas: Žmogaus aplinkoje iš kartos į kartą mes kuriame naujus komutacijos dėsnius ir pradedame save transformuoti taip, kad taptume visuomenės vaikais. Kadangi tai yra dirbtinė mūsų būsena, gyvūnai negali patekti į mūsų bendruomenę. Jie gali gyventi šalia mūsų ir kažkaip užimti savo vietą, jausdami savo mažą egoistinį lygmenį ir suprasdami, kas jiems naudinga, o kas ne. O žmogus, įpratęs suvokti aplinką kaip gyvūnų bendruomenę, gimęs ar augęs tarp gyvūnų, praranda gebėjimą prisitaikyti prie žmonių visuomenės. Todėl vaiką turi auklėti žmonės. Iš gamtos gauti instinktai negali kompensuoti ryšio su socialine aplinka, į kurią jis vėliau patenka. Kad ir koks žmogus pats būtų, bet jei jis nesukūrė socialinių ryšių tiesiogine prasme nuo pat gimimo, jausdamas savo motiną, šeimą ir pan., jis nebegalės jų iki galo realizuoti.
#267776

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Komentarų nėra

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra žmogus? Tai dvasinė būtybė ar gyvūnas?
Atsakymas: Žiūrint koks žmogus turimas omenyje. Jei kalbame apie žmogų mūsų pasaulyje, tai, iš principo, jis yra gyvūnas, vedinas egoistinio instinkto. Kas akimirką jis tiria, kas jam gerai ir stengiasi daryti tik tai. Šiuo atžvilgiu jis niekuo nesiskiria nuo gyvūnų, tik jo noras didesnis.
Mūsų pasaulis remiasi noru mėgautis, ir žmogaus noras mėgautis didesnis nei kitų. Todėl žmogus, iš principo, ir užkariavo pasaulį. Kartu šis noras jį žemina labiau už kitus, nes nedirba jo naudai. Bendrai tariant, neišeiname iš gyvūninio pasaulio ribų.
Yra keturi gamtos lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus. Žmogus – tai kitas mūsų raidos lygmuo, kai imame kilti aukščiau savo egoistinio noro į priešingą jam – altruistinį, ir galime matyti gamtą, pasaulį, jėgas, kurios iš aukščiau valdo mūsų pasaulį.
Štai tada vadinamės „Žmogumi“ iš hebrajiško žodžio „Adam“ – „panašus į Kūrėją“. O Kūrėjas – tai visa visata su visomis jos integraliomis jėgomis.
#267046

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvūnas ar žmogus?

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Komentarų nėra

Nuo gyvūnų prie žmonių bendrijos

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakote, kad gamta – tai integrali sistema, ir joje viskas grįsta meile. Bet iš istorijos žinome, kad gamtoje viskas remiasi konkurencija, išgyvenimu, arčiau esančio engimu. Kaip tai pakomentuotumėte?
Atsakymas: Labai paprastai. Kiekvienas iš mūsų susideda iš dviejų dalių: gyvūno ir žmogaus viename. Gyvūno pavidalas paklūsta bendrai evoliucinei raidai, ir su tuo nieko nepadarysi.
O žmogus mumyse turi būti virš konkurencijos, remtis tik abipuse pagalba. Kabala moko, kaip iš mūsų, gyvūnų, sukurti žmonių bendruomenę. Tik taip įstengsime išgyventi. Kitaip, išnyksime ir kaip gyvūnai.
#265738

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Du meilės tipai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip galima laikytis principo „pamilk artimą kaip save patį“, jei artimą žmogų myliu egoistine meile, o turiu mylėti altruistiškai?
Atsakymas: Iš tikrųjų, tai du meilės tipai. Tačiau mylėti kitą labiau už save galima, jeigu imi įsisąmoniniti, kad meilė kitam – tai ta pati meilė, tik kitame lygmenyje: globaliame, integraliame, amžiname, tobulame. O mylėti save reiškia, kad myli tik gyvūniniame lygmenyje.
Todėl neįmanoma sugretinti išorinės, integralios meilės su vidine, linijine, egoistine. Kai žmoguje kyla du meilės tipai, jis ima mylėti amžinybę, tobulybę, pasaulį labiau nei savo gyvūninį kūną.
#265910

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė meilei nelygu

Ar yra meilė šiame pasaulyje?

Kas mus išjudina: egoizmas ar aukštesnioji meilė?

Komentarų nėra

Žiūrėkite, kaip paversiu save žmogumi!

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVakar atvėrėme vienas kitam sielas ir jautėmės esą kartu, vienoje širdyje. O šįryt jau niekas nejaučia jokio ryšio su draugais dešimtuke, nebereikia jokios kabalos, Kūrėjo, vienybės ir dvasinio kelio, norisi tik miegoti tarsi gyvūnui.
Ir dabar man reikia tikėjimu aukščiau žinojimo priimti, kad šią būseną gavau iš Kūrėjo, ir nėra nieko, išskyrus Jį. Taip Kūrėjas žaidžia su manimi, siųsdamas visokias būsenas, ir Jis dabar privertė mane pasijausti gyvūnu.
Beje, gyvūninė būsena yra geriausia iš visų, nes būtent iš jos mums reikia pakilti į žmogaus pakopą. Ir jeigu šiuo metu esu gyvūno laiptelyje – tai rodo, kad pabaigiau savo ankstesnę būseną ir ją ištaisiau. Ir dabar nusileidžiu į gyvūninę būseną, kad vėl pakelčiau save į žmogaus, turinčio naujų savybių, pakopą.
Todėl džiaugiuosi, kad tapau gyvūnu, juk dabar pradedu darbą iš naujo naujoje pakopoje. Taigi grašis prie grašio susikaupia į didelę sumą. Tad dieną pradedu geros nuotaikos, kupinas jėgų ir pareiškiu visam pasauliui: „Žiūrėkite, kaip aš, gyvūnas, paversiu save žmogumi!“
#264451

Iš 2020 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Komentarų nėra

Vienintelis žmogaus prasižengimas

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl pirminiuose šaltiniuose sakoma, kad vienintelis žmogaus prasižengimas – kai jis neprašo Kūrėjo pagalbos?
Atsakymas. Jei visiškai esame Kūrėjuje, visiškai su Juo susiję ir viską be išimties gauname iš Jo – pačius grubiausius, negeriausius – nesvarbu kokius – norus ir ketinimus, tai viskas, kas mums lieka, tai nuolatos tikslingai kreiptis į Jį, kad Jis mus pakeistų, priartintų prie Savęs ir atskleistų, ką turime daryti Jo atžvilgiu.
Kitaip tariant, prasižengimas ne tai, kad ką nors padariau kitam žmogui ar Kūrėjui, o tai, kad neprašiau Kūrėjo, kad Jis duotų man jėgų sąmoningai kreiptis į Jį, sąmoningai suvokti, ką gaunu iš Jo.
Klausimas. Vadinasi, kol gyvenu nesąmoningai, tai iš principo iš manęs nėra ko reikalauti, kaip nieko nepareikalausi iš gyvūno?
Atsakymas. Savaime suprantama.
#262304

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra nuodėmė?

Kaip pateisinti Kūrėją?

Atsikratyti užuominų

Komentarų nėra

Ar keičiasi žemiškos juslės dvasiniame pasaulyje?

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip keičiasi mano žemiškos juslės dvasiniame pasaulyje? Jos taps grubesnės ar jautresnės?
Atsakymas. Žemiškos juslės praktiškai nesikeičia. Kaip buvai panašus į gyvūną taip ir liksi. Atskleidžiant dvasinį pasaulyje tavyje keičiasi tik dvasinis suvokimas – itin rimtas priedėlis, vesiantis tave pirmyn.
O tavo žemiški lūkesčiai būtini tik tam, kad pragyventum, net nesvarbu, kaip. Ko ypatingo tau reikia? Lova, šaldytuvas, stalas, kėdė, kompiuteris, kad studijuotum kabalą. Jei be šito tau reikia dirbti – dirbsi. Reikia šeimos? Turėsi šeimą ir rūpinsies ja. Bet visa tai – antraeiliai dalykai.
#240268

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Aš“ ir mano kūnas

Šeštasis pojūtis – siela

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Komentarų nėra

„Aš“ ir mano kūnas

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Labai sunku liautis siejus savo „aš“ su penkiomis materialiomis juslėmis, manant, kad mano kūnas – tai aš. Kaip man atskleisti savąjį „aš“?
Atsakymas. Reikia į savo kūną žiūrėti iš šalies, kaip į gyvūną. O „aš“ – tai kažkas, ko apskritai nėra kūne. Kūnas miršta, o „aš“ lieka.
Bet kol kūnas miršta, noriu susijungti su savuoju „aš“, būti jame. Ir tuomet manęs nedomina, kas bus su kūnu.
#240199

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano dvasinis „aš“

„Aš“ – panašumo į Kūrėją matas

Atskirti savąjį „Aš“ nuo laikinojo kūno

Komentarų nėra

Viską nukreipti aukštyn!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad nereikia savęs apriboti. Net jeigu kalbama apie savo įpročių, trukdančių tobulėjimui, apribojimą? Nejaugi reikia tiesiog laukti, kol grupės pritraukiama Šviesa ištaisys mūsų įpročius ir egoizmą?
Atsakymas. Nereikia sėdėti ir laukti. Pasakyta: „Kvailys sėdi sukryžiavęs rankas ir laukia.“ Ir dar save griaužia.
Nereikia savęs apriboti ir ką nors su savimi daryti. Reikia užsiimti tuo, kaip išeiti iš savęs, o sau duoti tai, kas būtina egzistavimui. Kaip būtina šerti gyvūnus tiek, kiek jiems naudinga, taip reikia elgtis ir su savo kūnu. O visa kita nukreipti aukštyn!
#237803

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi savo ribose

Visa viltis – pasikliauti sielos jautrumu

Verdanti vienybės lava

Komentarų nėra

Dvi priešybės, veikiančios išvien

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманDvasinis kelias grįstas dviem priešybėmis: pakilimais ir nuopuoliais, ir abu vienodai svarbūs ir veda į vieną tikslą. Priešingi laikai, būsenos, kūriniai, turintys atvirkščias savybes, bet vis tiek susijungiantys draugėn – visas dvasinis pasaulis grįstas dviem priešingybėmis, veikiančiomis kaip viena visuma.
Priešingos savybės neanuliuoja viena kitos ir nesikeičia, o veikia paraleliai, tuo pat metu.
Galintis iškęsti tokį susidvejinimą sukurs sau įėjimą į dvasinį pasaulį. O kas neiškęs nesugebės sukurti kli dvasiniam suvokimui.
Kūrėjo atžvilgiu, žinoma, nėra jokio prieštaravimo, ir viskas susijungia į viena. Prieštaravimai egzistuoja tik kūrinio atžvilgiu, nes jis susideda iš viena kitai priešingos materijos ir dvasios. Mums dar teks suprasti ir pajausti, kiek jų priešybė nepakeičiama, nesutaikoma, visiškai neišsprendžiama.
Kai prieštaravimas kyla mūsų pasaulyje, ieškome kompromiso, tarpinio sprendimo, sutaikančio vieną su kitu. Tačiau dvasiniame pasaulyje neieškome kompromiso, priešingai, kuo toliau vystomės dvasiniame pasaulyje, tuo silpniau jaučiame priešybes tarp materijos ir formos įsivelkančios į materiją, tarp noro mėgautis ir noro duoti, tarp egoizmo ir dvasingumo, ekrano, šviesos.
Reikia tirti šį priešingumą ir laukti, kad Šviesa suformuotų mumyse galimybę išlaikyti tokią priešpriešą ir įjungti į save dvi, vis poliariškesnes priešybes. Iš to aišku, kad dvasinis suvokimas skiriasi nuo materialaus, jis yra visiškai kitame matavime. Neįmanoma jo suprasti nepatyrus.
Dvi priešybės veikiančios išvien – tai formulė, dvasinio kli pagrindas, visa jo esmė. Tai itin subtilus, pikantiškas, įdomus dalykas – nesuprantamas ir drauge patrauklus. Jis leidžia pajausti tam tikrą dvasinio pasaulio skonį net tiems, kas ten nėra, kaip kvantinė fizika, pasiekianti materijos ir šviesos ribas.
Štai todėl dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo, aukščiau mūsų gyvūninio proto, juk jis remiasi mums neįprastomis, priešingomis savybėmis. Žmogus susideda iš dviejų formų: žmogiškos ir gyvūninės.
Žmogus eina tikėjimu aukščiau žinojimo, priimdamas abi priešybes kaip lygiavertes vienos visumos dalis. O gyvūninis kūnas vadovaujasi materialiu protu ir jausmais. Ir žinoma, žmogus turi pažaboti savo gyvūną, atsisėsti ant jo iš viršaus.
#235015

Iš 2018 m. spalio 16 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Meilė – tai harmonija

Kabala, moralė ir etika

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai