Klausimas: Malonumas – tai tam tikra dvasinė substancija?
Atsakymas: Malonumas – tai pripildymas aukštesniąją energija.
Net mūsų pasaulyje ji ateina mums iš aukščiau. Gyvybė, sukanti atomus, išlaikanti molekules, visi cheminiai ir biologiniai dariniai, užpildantys ir suteikiantys mus gyvastį, – visa tai kabaloje vadinama šviesa.
Klausimas: Šviesa, apie kurią kalba kabala, savo knygoje „Gyvybės medis“ rašo Ari, ir šviesa, apie kurią kalba Einšteinas, kaip apie tam tikrą substanciją savo reliatyvumo teorijoje – tai tos pačios sąvokos?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje šviesa irgi yra gyvybės pagrindas. Bet tai dvasinio pasaulio pasekmė materialiame pasaulyje, nes mūsų pasaulis sukurtas kaip aukštesniojo pasaulio atspaudas.
Šviesa – tai aukštesnioji dvasinė energija, kurios mažytė kibirkštis prasiveržė į mūsų pasaulį, į mūsų tuščią visatą, ir sukūrė joje viską, kas nūnai joje egzistuoja – tai ką žinome ir ko dar nežinome.

#298538

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Ar Dievas yra?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebė šviesą sieloje

Į ką reaguoja aukštesnioji Šviesa?

Universali Šviesos energija

Klausimas: Vokiečių filosofas Hėgelis sakė: „Nerizikavęs gyvenimu individas, žinoma, gali būti laikomas asmenybe, bet šio pripažinimo tiesos kaip tam tikro savarankiško savęs pažinimo, jis nepasiekė“.
Kitaip sakant, jis mano, kad jeigu žmogus nerizikavo gyvybe kare, jis nėra normaliai savęs pažinęs, evoliuciniu požiūriu jis nepasistūmėjęs. Ar reikia jausti pavojų netekti gyvenimo, kad pažintum save?
Atsakymas: Reikia jausti pavojų, kad gali netekti gyvenimo. Bet dėl ko? Ką reiškia gyvenimas, ką reiškia jo netekti. Visa tai būtina gerai išsiaiškinti. Kitaip, tai tėra gražūs, tušti žodžiai.
Gyvūninė baimė netekti gyvybės iš principo nieko neduoda. Visi gyvūnai tai jaučia. O čia omenyje turima kažkas, kas pakelia mus aukščiau.
Klausimas: O ką kabalistui reiškia „netekti gyvenimo“?
Atsakymas: Netekti gyvenimo – reiškia netekti ryšio su davimo ir meilės savybe, su Kūrėju.

#295503

Iš 2022 m. kovo 4 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl bijome mirties?

Ar žmonės turi bijoti mirties?

Kodėl žmonės bijo mirties?

Klausimas. Kas yra nauja gyvybė, gimstanti susijungus vyriškai ir moteriškai jėgai?
Atsakymas. Nauja gyvybė prasideda, pradėjus vystytis materialiems tėvo ir mamos genams, kurie suteikia kūnui formą ir lemia jo norus, savybes, mentalitetą – visas savybes, susijusias su šiuo pasauliu.
Bet pagrindinė sudedamoji dalis – tai aukštesnysis genas (rešimo), gautas iš aukštesnės pakopos. Kai šis rešimo pradeda augti, jį palaiko materialūs genai, paveldėti iš tėvų, kad palaikytų sielą.
Klausimas. O, pavyzdžiui, kačiukas taip pat turi trečiąją jėgą, be tėvo ir motinos genų?
Atsakymas. Žinoma, kiekviena būtybė turi aukštesniąją dvasinę šaknį, net akmuo. Gyvenimo jėgą ir egzistavimą biologinis kūnas gauna iš aukščiau, iš Kūrėjo. Bet kokio lygmens – negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogaus – naujos būtybės sukūrime dalyvauja trys jėgos: aukštesnysis veiksnys ir du žemesnieji. Kabala tai vadina „trimis linijomis“.
Aukščiau fizinio kūno savybių ir charakterio yra tam tikra jėga, kuri suteikia gyvybę. Ji mums nepavaldi, kadangi ateina iš aukščiau, iš aukštesnės pakopos, nei tėtis ir mama, „pliusas“ ir „minusas“. Gyvenimo dvasią duoda aukštesnioji jėga pagal kūrimo programą. Jeigu būtybė turi gyventi, kad realizuotų gyvenimo tikslą, tai ji gauna iš aukščiau gyvybės jėgą ir tampa gyva.
Klausimas. Kokiu etapu ši aukštesnioji gyvybę suteikianti jėga prisijungia embrione prie tėvo ir motinos jėgos?
Atsakymas. Atvirkščiai, tai tėvo ir motinos jėgos prisijungia prie aukštesniosios gyvenimo jėgos. Ji pirma ir nustato, kad du susijungs ir pradės naują gyvybę. Aukštesniajai jėgai reikalinga ši nauja gyvybė, ir todėl suveda vyrą ir moterį arba katę ir katiną. Ji „užsako“ lytinius santykius, nes jai reikia, kad gyvenimas tęstųsi, kol pasieks galutinį tikslą.
Gyvenimo tikslas – šio trečiojo veiksnio, aukštesniosios jėgos, atskleidimas visiems. Todėl aukštesnioji jėga sukuria gyvybę ir vysto ją, kad ši pasiektų tobulą pakopą.
#221703

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė, I dalis

Du + nauja gyvybė, II dalis

Dvasinis genas

Klausimas. Jei jau atsirado nauja gyvybė, kas lemia sėkmingą nėštumo baigtį ar persileidimą?
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, ar moteryje yra pakankamai Šviesos Chasadim, kuri galėtų apsivilkti į Šviesą Chochma. Jei jos nepakanka, tuomet įvyksta persileidimas. Išeitų, kad kai Šviesa Chochma neapvelkama Šviesa Chasadim, tuomet neįmanomas užgimimas ar gyvenimo tąsa. Pasaulyje nėra nieko atsitiktinio.
Persileidimas vyksta, jei moteris neturi pakankamai teisingos energijos, kad priimtų vyrišką jėgą, leistų jai atsiverti ir pradėti naują vystymąsi vaisiuje. Gyvybės kūrimas – kaskart naujas kūrinys, kasdien, kas akimirką, ir reikalauja naujos vyriškos ir moteriškos jėgos. Jos abi vis labiau atsiskleidžia sąjungoje ir tęsia gyvybę.
Gyvybė neįmanoma be vienybės, be jos nebūtų net mažyčio atomo. Susijungimas – gyvenimo jėga, ir norint, kad gyvenimas galėtų vystytis, turi vystytis vienybės jėga. Tačiau gali nutikti ir taip, kad iš aukščiau dovanota gyvybės jėga nustoja palaikiusi naują gyvybę.
Klausimas. Tai sukelia materialinės ar dvasinės priežastys?
Atsakymas. Nėra jokių materialių priežasčių – tik dvasinės. Viskas priklauso nuo trijų jėgų – Kūrėjo, tėvo ir motinos – derinio.
Visas gyvenimas – noras. Atomai jungiasi į molekules pagal savo norą. Molekulės ima daugintis, formuoti naujas formas – tik dėl juose esančio paslėpto noro, kuris atsiskleis naujoje vienybėje.
Klausimas. Išeitų, kad trijų jėgų derinys: motinos, tėvo ir Kūrėjo visus devynis mėnesius turėtų būti toks, kad galėtų tęstis gyvybė? O tėvo jėga daro įtaką nėštumo sėkmei?
Atsakymas. Jau užgimus vaisiui moteryje ypatingai suderinamos jėgos: vyro ir moters. Materialiniame pasaulyje to nepastebime, ir mums atrodo, kad vyras daugiau negali veikti vaisiaus raidos, tarsi jo vaidmuo baigtųsi pirmuoju etapu.
Tačiau iš tiesų tęsiasi labai ilgas ir svarbus dvasinis veiksmas. Be vyro jėgos įtakos vaisiui ir naujagimiui, kartu su moters jėga, vaikas negali tinkamai vystytis.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. TV laidos „Naujasis gyvenimas“ Nr. 953

Daugiau šia tema skaitykite:

Vaikas keičia šeimos likimą I dalis

Du + nauja gyvybė I dalis

Du + nauja gyvybė II dalis

Klausimas. Nors kuriant naują gyvybę dalyvauja du žmonės – vyras ir moteris, tačiau ji mezgasi ir auga moters kūne. Kodėl būtent joje?
Atsakymas. Moteris įkūnija norą mėgautis, kūrinį, o vyras mūsų gyvenime atstovauja Kūrėją, norą duoti. Todėl moteryje vyksta visi pokyčiai: ji vysto ir augina vaisių, gimdo kūdikį ir rūpinasi juo. Moteris – gyvenimo šaltinis ir centras, jo esmė. Viskas gimsta iš moters.
Klausimas. Kodėl vaisius negali vystytis vyro kūne, o tik moters?
Atsakymas. Atsižvelgiant į mūsų vystymosi stadiją, visi pokyčiai vyksta nore mėgautis, kurį mūsų pasaulyje atitinka moteris. Antrosios jėgos, noro duoti, vaidmuo – duoti gyvybei pradžią. Visa kita vystosi moters, motinos sąskaita.
Vyras ir moteris yra dviejų pagrindinių kūrinijoje veikiančių jėgų atstovai: noras duoti ir noras gauti pripildymą. Bet, žinoma, mūsų pasaulyje abu egoistai. Juk šiame pasaulyje nematome tokio vaidmenų pasiskirstymo, kur moterys nori tik gauti, o vyrai duoti. Jie tik simbolizuoja šias dvi jėgas kaip dvasinio pasaulio (ten veikia šios dvi visiškai priešingos jėgos) antspaudas.
Klausimas. Kodėl primityvios gyvų būtybių formos gali daugintis paprastai skaidantis ląstelėms ir tik labiau išsivysčiusios būtybės reikalauja vyro ir moters sąjungos giminei pratęsti?
Atsakymas. Primityvios būtybės lengvai keičia lytį, tapdamos tai vyru, tai moterimi. Jie savo raidoje dar nepasiekė tokios lyčių priešpriešos, pareikalausiančios dviejų skirtingų kūnų.
Klausimas. Ar kūdikis yra tėvo ir motinos genų derinio rezultatas, ar ten yra dar kažkas?
Atsakymas. Labai sunku paaiškinti, kas vaisiuje yra iš motinos, o kas iš tėvo, kokios savybės ir kokios ląstelės, kas prote, o kas širdyje, nes tai nėra žinoma mokslininkams biologams, tik kabalistams. Tai ypatingas savybių derinys, susietas su jo sielos šaknimi. Juk yra dar vienas vidinis dvasinis komponentas, kaip parašyta: „Tėvas duoda baltą, motina raudoną, o Kūrėjas duoda sielą“.
Klausimas. Išeitų, kad be tėvo ir motinos genų naujagimis turi dar kažką trečio?
Atsakymas. Trečia – tai siela, kuri ateina iš aukštesnės jėgos, valdančios tėvą ir motiną, kad jie susijungtų ir užmegztų naują kūną. Gyvybės dvasia nusileidžia į šį kūną nuo laiptelio, aukštesnio už tėvą ir motiną, ir atitinka savybes, kurias jie perdavė vaisiui.
Kitaip tariant, siela, kilusi iš Kūrėjo, iš aukštesnės pakopos, nulemia, kokį tėvo ir motinos materialinių savybių derinį, kokia forma, kokia tvarka ir kokia jėga ji bus įkūnyta vaisiuje. Kas bus tėvas, o kas motina irgi priklauso nuo sielos.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio ,,Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė I dalis

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Dvasinis genas

Klausimas. Naujos gyvybės užuomazga yra paslaptis, dėl kurios kyla daug klausimų. Kodėl naujos gyvybės sukūrimui reikia būtent dviejų, o ne vieno ar trijų tėvų?
Atsakymas. Gyvybė gyvūniniame lygmenyje susiformavo dėl dvasinės ir materialios evoliucijos. Kuriant naują gyvybę privalo dalyvauti du: šviesa ir indas arba noras duoti ir noras mėgautis. Noras duoti sukūrė norą mėgautis ir veikia jį, kurdamas jame skirtingas formas, kurios lemia naujos gyvybės atsiradimą.
Iš pat pradžių kalbame tik apie vieną jėgą: davimo ir meilės jėgą, t. y. Kūrėją. Parodydama savo meilę, ši jėga sukūrė dar vieną jėgą – norą mėgautis, kad galėtų jai duoti, teikti malonumą. Dėl to visa kūrinija susideda iš dviejų jėgų.
Klausimas. Kai susijungia dvi jėgos, kas kyla iš jų sąveikos?
Atsakymas. Dėl šios sąveikos keičiasi noras mėgautis, kūrinys. Kūrinį veikia Kūrėjas, davimo ir meilės jėga, formuojanti jame naujas formas, skatinančias sukurti naują gyvybę.
Klausimas. Kodėl naujai gyvybei sukurti būtinas moteriškos ir vyriškos jėgos susijungimas?
Atsakymas. Vyriškos bei moteriškos jėgos šaknis kaip tik ir yra noras duoti ir noras mėgautis. Kūrėjas, noras duoti, sukūrė kūrinį, norą mėgautis, ir veikia jį taip, kad jų abiejų sąjunga gimdo naują gyvybę. Noras mėgautis keičiasi veikiamas noro duoti, o šie pokyčiai lemia naujos gyvybės, naujų savybių gimimą.
Sklisdamos ir tapusios grubesnėmis šios jėgos pasiekia mūsų pasaulio materiją. Šis pasaulis gimsta dėl Didžiojo sprogimo ir pradeda plisti ir vystytis pagal tuos pačius dėsnius, kurie veikė prieš jam atsirandant, visose dvasinių pasaulių pakopose, kai dvi priešingos jėgos sklinda iš viršaus į apačią.
Noras duoti visada siekia suteikti malonumą norui mėgautis, ir tai lemia negyvosios, augalinės, gyvūninės gamtos ir žmonių raidą. Kai raida ant „kalbančiojo“ pakopos baigiasi, žmogus supranta, kad noras mėgautis atvedė jį į akligatvį ir ima dvasiškai vystytis, grįždamas į vieną jėgą, kuri buvo pačioje pradžioje.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, I dalis

Begalinio pripildymo metodika