Išėjimas – ne didesnė žydų emancipaciją, ir ne didesnis religiškumas, o dvasinis žmogaus kilimas. Istorijos pamokos moko vieno: kad ir ką darytume šio pasaulio rėmuose, pabaiga visuomet bus apgailėtina, ir mus užgrius smūgiai iki pat sunaikinimo. Išsigelbėjimas – pakilti virš šio pasaulio plotmės.
Kad ir į kokią sritį žiūrėtume šiame pasaulyje: liberalizmą, religijas, emancipaciją – niekas nepadės. Negalime likti materialioje plotmėje, mums draudžiama joje užstrigti. Galime tik pakilti iš tos aikštelės aukštyn.
Žmonėms to nepasakojo, nemoko, ir todėl jie nenori to ir negali… Tai tarsi gimimo kančios. Aukštesnysis valdymas visiškai nesiskaito su materialiu žmogaus gyvenimu, tik su noro vystymusi. Norai taip turi suktis, kol nepasieks mūsų laiko, kur pagaliau atsiras grupė, kuri ims realizuoti sprendimą.
Bendros sielos indo viduje susirenka rešimot iš visų kančių, kurias praėjo milijonai žmonių, žuvusių per holokaustą, inkviziciją, Stalino represijas. Visa tai tam, kad nore mėgautis susitelktų didžiulis skausmas, kad jis būtų egoizme, ir leistų pradėti veikti dvasiniems davimo genams (rešimot).
Žiūrint iš žmogiškosios logikos pozicijų tam nėra jokio pateisinimo. Juk kas rengia visas tas katastrofas? Kūrėjas! Galite paduoti Jį į teismą…
#258616

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Nelaukti iki rytojaus

Matyti užgimstant

Kiekviena tauta turi natūralų, „biologinį“ pagrindą, paveldėtą iš bendrų protėvių, iš tos mažos grupės, kuri davė jai pradžią. Tačiau Izraelio tauta, skirtingai nei kitos, kilo ne iš etninių protėvių. Jis buvo surinktas iš Senovės Babilone gyvenusių pačių įvairiausių genčių ir tautų atstovų.
Žmonės atsiliepė į Abraomo kvietimą ir jų susijungimas nebuvo grįstas bendru etnosu, kiekvienai kitai tautai suteikiančiam savitą charakterį ir požiūrį į gyvenimą – skiriamuosius bruožus, kuriuos galime matyti ir šiandien.
Žydus jungia tik viena – dvasinis ryšys, kylantis ne iš šio pasaulio. Kitaip tariant, meilės artimui kaip sau principas, kurio Abraomas mokė savo sekėjus ir iš jų subūrė tautą. Ją jis pavadino „Israel“ tauta, tai reiškia, „tiesiai pas aukščiausiąjį“, pas Kūrėją (jašar kėl). Tik Aukščiausiojo pagalba leidžia tautai susivienyti.
Jeigu šioje tautoje nėra aukštesniosios jėgos, tai ji jau ne „Israel“, ir apskritai, ne tauta, o tiesiog žmonių susibūrimas. Juk jie nesiekia Kūrėjo, jų ir grupe nepavadinsi.
Nepaisant ilgos istorijos, ši situacija išlieka ir šiandien: neturėdama pagrindo žydų tauta primena „riešutus maiše“. Kol yra „maišas“ (t. y. priešai, nekenčiantys), išorinis spaudimas suspaudžia „riešutus“ vieną prie kito, ir jie, kad išsigelbėtų, kažkaip laikosi draugėj. Bet jeigu išorinis spaudimas susilpnėja, „riešutai“ pabyra į visas puses pro skyles maiše.
Per tūkstantmečius žydai įėmė į save visų tautų dalis, savybes – ir kaip kad anksčiau turi susivienyti, kad taip parodytų visam pasauliui geros, teisingos vienybės pavyzdį. Kitos tautos yra senovės babiloniečių palikuoniai, nėję paskui Abraomą.
O Abraomo sekėjai gavo vienybės metodiką ir turi ją realizuoti, o paskui visus to išmokyti. Prie to mus veda evoliucija, žmonijos raida.
Jei jau mumyse slypi Kūrėjo siekis, tai ir esame Israel tauta, nepriklausomai nuo to, kas parašyta gimimo liudijime. Būtent mes turime parodyti visoms tautos šią metodiką ir išmokyti juos – dėl to pasaulis išsitaisys.
O kol kas, kol neatliekame savo paskirties, įvairiausios problemos, neaplenkiant augančio antisemitizmo, spaus mus ir stums to link.

* * *
Izraelio tauta Toroje vadinama „žiauriausia“, „užsispyrusia“. Esmė ta, kad iš aukščiau esame pašaukti taisytis, o iš apačios tam priešinamės. Taip ir turi būti. Tai visai ne vaikiškas beprasmis užsispyrimas – tai lemia Gamtos jėgų balansas. Priešais mus kylančios kliūtys visuomet atitinka mūsų gebėjimus.
Štai kodėl mūsų „nepalaužia“ sunkiausi išbandymai. Kas mums kokia nors intifada, jei praėjusiame amžiuje Holokausto aukos net prieš sulipdamos į vagonus, tikėjo, kad juos veža į „poilsio namus“. Jie jau matė valdžios ir apsaugos santykį, bet iki galo stvėrėsi už iliuzijos. Štai tokia užsklanda, per kurią žmogus neįstengia įsisąmoninti, paaiškinti sau to, kas vyksta.
Tad tas „užsispyrimas“ – paslėptis iš aukščiau. Ir pakeisti jį gali tik mūsų žinia, kabalos mokslo platinimas. Juk tai ne šiaip žinios, tai vidinė, dvasinė jėga, kuri iš aukščiau per mus gali sklisti po pasaulį. Žmonėms nešame ne žodžius, o dvasines kibirkštis, ir tik jos veiks.
#237330

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. rytinės pamokos, pagal Baal Sulam laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Abraomo atradimas

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

ES turi įsisąmoninti, kad su imigrantais taikos nebus. Tuomet bus įsisąmoninta, kad negali būti taikos tarp Izraelio ir palestiniečių. Jeigu antisemitizmas nesukliudys.

#420: nusprendė ir atsikratė tabako! O dėl marichuanos nusprendė ir pamažu leidžia „gydomosiomis dozėmis“. Juk tai pigiai nuramina tautą…

575 žydų studentų iš 97 JAV universitetų piktinasi, kad jiems uždraus įvažiuoti į Izraelį už tai, kad palaiko BDS ir Birthright. Holokausto pradžia kartojasi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano mintys Twitter (2017 04 20)

Mano mintys Twitter (2017 04 19)

Mano mintys Twitter (2017 04 18)