Klausimas: Sapnuodami matome įvairius vaizdus, patiriame įvairias situacijas. O pabudę, suprantame, kad visa tai netikra ir tai, ką sapnavome, tiesiog neegzistuoja. O kitądien sapną visai pamirštame.
Kabala sako, kad mūsų pasaulis – tai iliuzija. Ar tai reiškia, kad įėjęs į dvasinį pasaulį žmogus pabunda iš žemiško miego ir iliuzija išsisklaido?
Atsakymas: Ne. Esmė ta, kad iliuzija neišnyksta iki visiško viso pasaulio išsitaisymo. Ir net jeigu žmogus nebeturi kontakto su pasauliu per kūną, jis vis vien ir toliau esti šiame pasaulyje . Kitaip tariant, mirusieji yra kartu su mumis.
Juk visa tai noras, kuris piešiamas prieš mus. Jis gali įgyti ypatingas formas, bet pas savaime yra amžinas.
Šviesa sukūrė norą, kuris turi įgyti formą, panašią į Šviesą, pereiti nuo gavimo savybės prie davimo savybės. Toks visas kelias. Bet pats noras egzistuoja paraleliai su Šviesa, jie tarsi lygiaverčiai.

#309647

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Tikrovė sapne“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iliuzija ir tikrovė

Iliuzija ar tikrovė?

Mūsų pasaulio iliuziškumas

Klausimas: Ar nuo žmogaus priklauso, su kuo jis gyvenime susitiks, su kuo susituoks ar išsiskirs, ar jį lydės sėkmė?
Atsakymas: Nuo žmogaus priklauso tik viena – greičiau įsisąmoninti savo būseną kaip blogį, išsirinkti kitą būseną kaip gerą ir greitai sukaupti įmanomų jėgų, ir eiti pirmyn.
Viską tinkamai suderinti, kad žengtų pirmą žingsnį pagal motinos gamtos norą ir eitų su ja įsistvėręs už rankos – tik čia mūsų valios laisvė.
Nieko kito žmogus negali pakeisti. O kuo remdamasis jis galėtų priimti sprendimą? Jis juk neturi jokių duomenų. Iš kur žinome, kokia kita mūsų būsena: kas geriau, kas blogiau tikslo atžvilgiu?
Iš ko renkuosi? Kur priešais mane dvi konkrečios aplinkybės ir valios laisvė tarp jų? Kur? To žmogus niekad neturi.
Informacijos nebuvimą, aplinkybių nesupratimą suvokiame kaip laisvę: „Aš laisvas!“ Po minutėlės kas nors nukris ant galvos, ko tu rėki?!
Žmogus visąlaik yra tokioje iliuzijoje. Tačiau dabar pamažu išeiname iš jos ir imame suprasti, kad gamta uždara, globali. Juk visi paskutiniai mokslo atradimai tik apie tai ir kalba.

#290559

Iš 2010 m. sausio 1 d. TV laidos „Iš arti. Ugnies sala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Aplinka nulemia likimą

Viskas priklauso nuo žmogaus noro

Ar gali žmogus laisvai rinktis?

Žmogus savo išorėje mato savo išgalvotą pasaulį ir gali jį keisti.
Pasaulis, kurį matome dabar, – tai mūsų vidinės neištaisytos savybės. Dar daugiau, galime sukurti naują, tikrą pasaulį, bet ne savo vidinėmis savybėmis, o tomis, kurias ne savyje sukursime aplinkinių atžvilgiu, o paskui Kūrėjo atžvilgiu. Tas pasaulis ir bus tikras – dvasinis pasaulis. Išeitų, kad mūsų pasaulis išties mistinis, o dvasinis – tikrasis.
Ir visa tai galime atlikti dabar, per šį gyvenimą, čia, šiame pasaulyje. Pereiti gyvenimo ir mirties būsenas ir tapti nemirtingiems. Juk aukštesnysis pasaulis nėra grįstas siurbimu, kaip kad mūsų pasaulis, kur liovęsis mėgautis pamažu miršti. Aukštesnysis pasaulis amžinas, nes jo meilė bei davimas begaliniai ir gali vien augti. Todėl egzistavimas jame nepaklūsta laiko suvaržymams.
Laiko nėra. Jis nurodo tik mūsų pasaulio niekingumą: buvo-praėjo, praėjo-buvo, bus ar ne ir t. t. O aukštesniajame pasaulyje kylame nuo tobulumo prie didesnio tobulumo, praeitis įsijungia į ateitį, ir todėl jaučiame tai kaip Begalybės pasaulį erdvėje, laike, judėjime – visur.
Išeiname už laiko rėmų, už visų apribojimų, kuriuos materialiame pasaulyje piešia egoizmas mūsų siaubingose savybėse.
Išėjimas į kitą pasaulį priklauso nuo to, kiek įgyjame davimo ir meilės savybės. Vos tik imsime ją įgyti, netgi minimaliai, iškart pasijausime esą kitoje apimtyje, kitoje erdvėje, judantys kitame lauke, turintys reikalų su kita jėga, kuri mus traukia į save, ir mes eisime paskui ją ir vis labiau prisitaikysime, įsisąmoninsime, susitapatinsime su ja.
Tai ir yra Kūrėjo atskleidimas žmogui šiame pasaulyje. O paskuis šis pasaulis pamažu išnyks, kaip dūmas, ir mes liksime tik dvasiniame pasaulyje, tapatinsime save su aukštesniąja gėrio ir davimo jėga – Kūrėju.

#276242

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabala – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvysti tikrąją realybę

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Iliuzija ar tikrovė?

Klausimas: Kai Kūrėjas atsiskleidžia man ir aš Jį pateisinu, kieno atžvilgiu Jis atsiskleidžia?
Atsakymas: To, ką jaučiu visose savo savybėse. Jaučiu jose tinkamą kryptį, tinkamą sujungimą, tinkamą judėjimą prie vienos, vientisos, absoliučiai geros būsenos.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad tai ne iliuzija? Gal man tik atrodo, kad Jį pateisinu?
Atsakymas: Būtent dėl to, kad turiu savyje sujungti šviesą ir tamsą, geras ir blogas būsenas, pateisinti jausdamas blogas būsenas ir semtis jėgų iš gerų būsenų, judu pirmyn vidurio linija, ne tamsoje ir ne šviesoje, o per vidurį, sujungdamas vieną liniją su kita. Iš jų kuriu savo būseną.
Kitaip tariant, kuriu savo santykį su Kūrėju taip, kad visuomet būčiau tokios būsenos, kai šviesa ir tamsa bus lygiavertės. Taip turiu tikslų orientyrą, kryptį kaip kompasas. Jei šviesa ir tamsa man lygiavertės, tai teisingai jaučiu savo ir pasaulio būseną. Ir neturiu problemų, tiksliai žinau, kad tai ne iliuzija.

#275026

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl į gėrį einame per blogį?

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Klausimas: Kaip dabartinė pandemija paveiks mūsų vystymąsi? Ar ji skatina žmogaus laisvą valią? Mes matome, kad ji tarsi atima iš jo pasirinkimą, juk elgiamės pagal išorines aplinkybes. Kur gi čia yra laisvė?
Atsakymas: Mes ir neturėjome laisvo pasirinkimo, juo niekada nesivadovavome ir veikėme tik dėl savo egoizmo. Priimdami vienokius ar kitokius apribojimus, kuriuos mums primetė aplinka, mes veikėme tik varomi mūsų egoizmo, kad pripildytume ir patenkintume jį kiekvieną akimirką.
Komentaras: Anksčiau buvo nors laisvės pasirinkimo iliuzija.
Atsakymas: Tiesa, iliuzija dingo. Bet būtent dėl to, kad jos nėra, mes gavome galimybę pasiekti tikrą laisvą pasirinkimą. Tai yra pakilimas aukščiau mūsų egoizmo, kuris sukausto mūsų rankas, kojas ir neleidžia jokiu būdu būti laisviems. Kitaip tariant, laisvas pasirinkimas – tai, visų pirma, laisvė nuo savo egoistinės prigimties, kuri mums suteikta iš aukščiau.
Klausimas: Kodėl daugelyje šaltinių yra rašoma, kad valios laisvė slypi teisingos aplinkos pasirinkime?
Atsakymas: O tai jau yra įrankis. Jei aš manau, kad privalau išsilaisvinti iš mane spaudžiančio egoizmo, tai ieškau, kokiomis priemonėmis galiu tai pasiekti. Pasirodo, kad tai galima padaryti tik sukūrus tinkamą aplinką, kuri teisingai veiktų mane.
Klausimas: Bet kurioje egoistinėje visuomenėje gavimas iš jos man teikia malonumą, o davimas visuomenei sukelia nepasitenkinimą. Aš nenoriu jai duoti arba noriu duoti tiek, kiek iš jos gaunu. Bet staiga visuomenėje pradeda keistis vertybės, ir man sako, kad duoti – tai gerai. Ir aš pradedu dirbti tarsi prieš savo egoizmą. Tai ir yra laisvas pasirinkimas, apie kurį jūs sakote?
Atsakymas: Laisvės pasirinkimas, tai mano sąlytis su teisinga aplinka, kurioje davimo savybė laikoma aukščiausia, dominuojančia gavimo savybės atžvilgiu.
Tada, įsijungdamas į šią visuomenę kaip mažas vaikas, užmerkęs akis, pasiduodamas jai, aš galiu pakeisti savyje šiuos du lygius, kad davimo savybė man būtų svarbesnė, geresnė, didingesnė, lyginant su gavimo savybe.
Klausimas: Vadinasi, viena vertus, aš einu prieš tikruosius savo polinkius gauti. Kita vertus, visuomenė man suteikia tam tikras vertybes, kurios man sako, kad verta jai duoti. Ir šis konfliktas pateikia man tam tikrą veiksmų spektrą, kur aš laisvas rinktis?
Atsakymas: Visiškai teisingai.
#268221

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie valios laisvę

Virusai sustojo į eilę

Valios laisvės beieškant, III dalis

Klausimas: Kas lieka po mirties?
Atsakymas: Pasaulyje niekas nedingsta. Tiesiog liaujamės jautę save fiziniame kūne ir imame jausti kitaip.
Klausimas: Mūsų pasaulis – iliuzija ar realybė?
Atsakymas: Koks skirtumas? Iliuzija – tai, kas anksčiau atrodė tikrovė, o paskui staiga virto iliuzija, kažkuo išgalvotu. Gali būti atvirkščiai. Nėra skirtumo, negalime atskirti vieno nuo kito, negalime palyginti.
Klausimas: Kitaip tariant, nėra objektyvumo?
Atsakymas: Žinoma, kad ne. Negalime pakilti virš savęs ir imti jausti pasaulį ne iš savęs. Todėl kalbėti apie tai, kas vyksta už kūno, gyvenimo ir mirties ribų, negalime.
#272508

Iš 2020 m. rugsėjo 1 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Kaip atskirti tikrovę nuo iliuzijos

Fantazijos ir tikrovė

Žmogus nekontroliuoja norų. Juos nulemia visuomenė. Jei palygintume papuasus ir šiuolaikinius žmones, galima aiškiai pamatyti, kad žmogaus vystymąsi nulemia jo norai ir malonumai.
Klausimas: Kodėl tuomet žmogus turi iliuziją, kad tai būtent jo norai?
Atsakymas: Jis nieko kito nežino. Jis tame sukurtas, tame vystėsi, ir todėl jaučia, kad tai jo. Ką reiškia jo? Iš tiesų jis lėlė, užpildyta tam tikrais norais, tam tikromis mažomis programomis, ir taip egzistuoja.
Klausimas: Ar manote, kad svarbu įsisąmoninti, kad visus norus man diktuoja visuomenė?
Atsakymas: Žmogus neturi savo norų – tai turi žinoti kiekvienas. Norus apibrėžia visuomenė, aplinka. Pakeitus aplinką, galima pakeisti tuos norus.
#265789

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Optimalus vystymasis

Pasirinkimo laisvė, I dalis

Jei šio pasaulio norai neduoda ramybės…

Klausimas: Sakote, kad mūsų pasaulis neegzistuoja. Kam jis neegzistuoja ir kodėl? Ką reiškia „iliuzinis“ ir kieno tai iliuzija?
Atsakymas: Tai mūsų iliuzija. Iš tikrųjų mūsų pasaulis neegzistuoja.
Ką reiškia „iš tikrųjų“? Davimo savybėje, kuri tik ir egzistuoja tikrovėje, o mūsų pasaulio nėra.
Mūsų pasaulis – tai gavimo savybė, grynas egoizmas. O paties pasaulio nėra, jis tyčia sukurtas kaip menamas, iliuzinis, kad egzistuotume jame, kaip taške iš kurio pradedame tikrąją dvasinę raidą, būdami ne dvasiniuose pasauliuose, tikrosios būties išorėje.
Mūsų pasaulis – tiesiog juodas taškas.
#260118

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iliuzinis pasaulis

Kas mato teisingą tikrovę?

Fantazijos ir tikrovė

Klausimas. Dažnai sakote, kad išorinio pasaulio tarsi nėra, tai iliuzija, ir yra tik mūsų suvokimas. Ką suvokiame, jei išorinis pasaulis neegzistuoja?
Atsakymas. Save jaučiate savęs viduje – savo norus, kurie piešia jumyse jūsų pasaulio paveikslą.
Klausimas. Tarkime, priešais jus arbatos puodelis. O gal ten, sakykim, konjakas? Jei visa tai iliuzija, ar yra skirtumas tarp arbatos ir konjako?
Atsakymas. Jei savyje pakeisite tam tikrus norus iš vienų į kitus, tai jums tame puodelyje bus konjakas vietoj arbatos. Be problemų. Mokate taip keisti norus?
Komentaras. Ne, todėl klausiu.
Atsakymas. Štai dėl to ir atėjote į kabalą – kad mokytumėtės.
Viskas, ką jaučiate – tai jūsų norai, tai, ką savyje piešiate. Jei norite savyje nupiešti konjaką vietoj arbatos, galėsite tai atlikti. Pažadu jums. Apie tai yra daug kabalistų pasakojimų.
#258148

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam mums šis išgalvotas pasaulis?

Keičiasi noras, keičiasi mintys

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Klausimas. Ar skirtingo Kūrėjo šviesos masto paslėptys vadinasi pasauliais?
Atsakymas. Kūrėjo šviesos atskleidimas manyje tam tikru mastu vadinasi pasauliais. Pasaulis hebrajų kalba „olam“, „alama“ nuo žodžio „paslėptis“.
Komentaras. Taigi, kalba eina ne apie kažkokius pasaulius, kaip mes manome…
Atsakymas. Ne. Juose nėra jokių fizinių parametrų. Aš juos jaučiu tik savyje, savo nore.
Klausimas. Kabalistai skirstė tai į penkis pasaulius. Ir jei aš 100 procentų slepiu Kūrėjo šviesą nuo savo noro gauti, ar tai yra aukščiausias Keter pasaulis?
Atsakymas. Ne, atvirkščiai. Kai aš visiškai slepiu save, tai yra pasaulis Asija. Virš jo, kai aš slepiu save šiek tiek mažiau, yra pasaulis Jecira. Toliau – pasaulis Brija. O kai aš pradedu rimtai atskleidinėti šviesą, yra pasaulis Acilut. Visiškas šviesos atskleidimas vadinasi pasaulis Adam Kadmon. Taigi, egzistuoja tik penki pasauliai.

Klausimas. Visi šie pasauliai atsirado iki mūsų pasaulio sukūrimo?
Atsakymas. Mūsų pasaulis yra iliuzinis. Jis neegzistuoja dvasiniame pasaulyje, nes visas pagrįstas gavimu. Tai pirminė pasaulio Asija stadija (raudonai pav.), tarsi egzistuojanti būsena.
Klausimas. Kas aprašė šiuos pasaulius ir kada?
Atsakymas. Visa tai aprašė kabalistai per daugelį tūkstančių metų. Pirmąjį atskleidimą padarė Adomas. Tai, kas atėjo iki mūsų ir yra aprašyta Toroje, išdėstė Adomas ir jo mokiniai: Simas, Chamas, Jefetas.
Klausimas. Taigi, ši imformacija egzistuoja tūkstančius metų?
Atsakymas. Beveik 6000 metų, nuo Adomo laikų. Šios žinios buvo perduodamos iš kartos į kartą: 10 kartų nuo Adomo iki Nojaus ir nuo Nojaus iki Abraomo dar 10 kartų, ir po to, kaip aprašyta Toroje, nuo Abraomo iki mūsų.
#248228

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“