Pateikti įrašai su integrali sistema žyme.


Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманMes egzistuojame globaliame pasaulyje, kuriame veikia integralūs įstatymai, kurie valdo ne tik mūsų pasaulį ir mūsų visatą, bet ir visą Visatos sistemą, apimančią penkis aukštesniuosius pasaulius. Juos reikia jausti, matyti, suformuoti kaip pojūtį, pasaulėžiūrą. Ir visa tai mums duota.
Jei netinkamai dirbame su šia sistema, neatsižvelgiame į jos objektyvumą, integralumą ir absoliučiai visų jos dalių tarpusavio ryšį, tada mums būna blogai. Mes jaučiame priešingą, labai nemalonią jos reakciją.
Ši „grįžtamoji reakcija“ ateina skirtingais lygiais, atsižvelgiant į tai, kokius iškraipymus padarėme bendroje sistemoje. Šiuo metu mes matome grįžtamąją reakciją koronaviruso pavidalu.
Negalime sakyti, kad tai yra vien blogai, nes tai mus taiso, kreipia ir verčia judėti į priekį. Bet, kita vertus, mums tai nemalonu. Iš tiesų, daugelį metų esame stadijoje, vadinamoje „paskutine karta“, kai aiškiai jaučiame, kad gyvename integraliame pasaulyje, kuris turi tapti normalia, visiškai išbaigta sistema. Šį darbą turi atlikti žmogus.
Todėl, jei pradėsime elgtis teisingai, atskleisime šią sistemą. Kai mes su ja elgiamės neteisingai, kai nejudame link susijungimo vienas su kitu, nejungiame savęs prie sistemos, nesuvokiame gamtos kaip integralios sistemos, tada ji automatiškai reaguoja, ir kyla visokių, kaip mums atrodo, kliūčių.
Tačiau tai ne kliūtys, o atvirkščiai – poveikis, kuris turėtų pakeisti mūsų kryptį.
Štai pasaulyje ir pasirodo virusas, verčiantis sėdėti namuose, mažiau bendrauti, nes tarp mūsų yra labai blogi, savanaudiški santykiai. Turime pradėti elgtis kitaip.
Visa tai labai tiksliai gamta apskaičiuoja, nes esame bendros integralios sistemos dalis. Esame tarsi sferoje, kuri veikia mus iš visų pusių. Būtent ji skiria tokias reakcijas, kurios aiškiai nusako, kokie turėtume būti, kad priartėtume prie integralios sistemos. Taip virusas mus verčia keistis, tobulėti.
Netolimoje ateityje tai pajusime labiau, tapsime artimesni, labiau suprantantys vienas kitą. Išnyks daugybė nereikalingų profesijų, nustosime elgtis su Žeme taip, tarsi ji turėtų beribius rūsius, iš kurių mes galime traukti viską, ko norime.
Mes nustosime elgtis su atmosfera, vandeniu, vandenynais taip, tarsi tai būtų niekam nereikalingos gamtos dalys.
Nemanau, kad galime labai greitai išmokti tinkamai sąveikauti su mus supančia aplinka. Todėl, sakyčiau, kad turime būti pasirengę tam, jog panaši būsena išliks ateinančius penkis šešis mėnesius.
Tai yra rimta sistema, tad bus labai ilga, griežta sąveika tarp mūsų ir integralios sistemos, kol pradėsime suprasti, kad turime atsikratyti daugybės nereikalingų profesijų, užsiėmimų, verslų, imti iš gamtos tik tai, kas būtina normaliam egzistavimui, ir ne daugiau.
Savo elgesiu mes taip kenkiame ekologijai, dinaminei gamtos pusiausvyrai, kad jokia sistema negali to atlaikyti. Apskritai, mes turime elgtis harmoningai su mus supančiu pasauliu.
Tada viskas nurims ir mes iš tikrųjų pradėsime jausti integralaus harmoningo pasaulio aukštesniąją sferą – valdančiąją sferą, vadinamą Kūrėju.
#264197

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant naujos visuomenės slenksčio

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Jei norime būti sveiki…

Komentarų nėra

Pasaulio valdymo dėsnis, I d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманEuropos kongresas „Ateitis prasideda čia“. Pamoka Nr. 1
Mūsų tikrovė visiškai dėsninga ir, pasak kabalos mokslo, valdoma tik vieno Aukštesniosios jėgos, vadinamos „Gamta“, dėsnio. Šią Aukštesniąją jėgą dar vadiname Kūrėju, nes ji tikrai sukūrė visą pasaulį. Šios jėgos prigimtis – veikti savo kūrinių labui, kitaip tariant, ji yra absoliučiai gera. O to nematome tik todėl, kad nesuprantame Kūrėjo.
Kabalistai, t. y. žmonės, tyrinėjantys Aukštesniąją gamtą, atskleidžia jos absoliutų gerumą. Ir net paprasti gamtos tyrinėtojai mato, kad nors vieni gyviai minta kitais, visa tai paklūsta ypatingiems dėsniams ir tarnauja bendram visų kūrinių vystymuisi.
Šiuolaikinis mokslas atskleidžia gamtos globalumą bei integralumą ir visų jos dalių tarpusavio ryšius. Niekas negali ištrūkti iš šios integralios sistemos rėmų, taip kaip sveikame žmogaus kūne visos ląstelės ir sistemos veikia harmoningai, šitaip ruošdamos jį aukštesniam tikslui, esančiam aukščiau kūniškojo egzistavimo. Šį dėsnį aptinkame visose gamtos formose ir lygiuose.
Išeitų, kad šių dėsnių žinojimas – sėkmingo mūsų egzistavimo sąlyga. Juk jei negyvoji materija, augalai ir gyvūnai veikia instinktyviai, t. y. girdi gamtos nurodymus ir juos vykdo nesąmoningai, tai žmogaus atveju tai daug sudėtingiau.
Nežinome, kaip elgtis. Mūsų instinktai nepakankamai stiprūs, kad vadovaudamiesi tik jais, užsitikrintume, jog elgiamės teisingai.
Visa tai todėl, kad žmogus – visuomeninė būtybė, dėl to ir kyla visi sudėtingumai. Juk ten, kur yra visuomeninė santvarka, instinktai nebeveikia. To gamta nebereguliuoja.
Valgio, sekso, šeimos poreikį daugmaž suprantame, mums tai nesukelia problemų. Bet visuomenės klausimuose, t. y. turto, valdžios, žinių noruose mes labai susipainiojame. Vidiniai instinktai nesako, kaip teisingai elgtis.
Valgio, sekso, šeimos norai priskiriami gyvūniniam lygmeniui, todėl dėl jų galime kliautis savo prigimtiniais instinktais, būdingais ir kitiems gyvūnams.
Tačiau grynai žmogiškų norų atveju turime rasti teisingą vystymosi kryptį, kitaip ir pinigai, ir valdžia, ir žinios tampa visų mūsų nelaimių priežastimi. Būtent dėl gerai išvystyto savo proto išrandame ginklus, kuriais vieni kitus naikiname…
Per visą ilgametę savo istoriją žmogus vystėsi instinktyviai, kaip gyvūnas. Egoizmas nuolat instinktyviai stūmė mus pirmyn, todėl viskas buvo gana paprasta. Juk vystymasis buvo natūralus, pakopinis, nuo vienos santvarkos prie kitos: vergovinė, feodalinė, kapitalistinė – priklausomai nuo to, kiek paaugdavo egoizmas.
Tačiau dabar atėjo laikas, kai egoizmas baigė vystytis ir nustojo būti evoliucijos varikliu. Jis tarsi prisipažįsta, kad priaugo savo ribas ir toliau nebėra kur. Todėl viską apima sąstingis: mokslą, gamybą; jauni žmonės nebenori tuoktis ir gimdyti vaikų. Juntamas bendras nuovargis, nes žmogus jaučia, kad neranda atsakymo į pagrindinį klausimą: „Dėl ko gyvenu?“
Juk visus praėjusius amžius žinojome, kur link vystomės, egoizmas nereikalavo daugiau nei buvo galimybių. Poreikiai buvo visiškai realūs: gera šeima, profesija, vaikai, pinigai – pagal šiuos poreikius ir vystėmės. Tačiau dabar mūsų noro mėgautis linijinis augimas baigėsi, štai kur problema.
Iš esmės, šis procesas prasidėjo jau prieš penkis šimtus metų, Ari laikais: noras liovėsi augti, jis pradėjo „apvalėti“. Visos noro dalys: negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta išsivystė iki tam tikro lygio ir turi pradėti tarpusavyje teisinga forma jungtis.
Taigi, dabar turime jungtis. Jei mes teisingai tarp savęs susivienysime, pasieksime davimo – Kūrėjo savybę, todėl tarpusavyje atskleisime bendrąją Gamtos jėgą. Ši jėga atsiskleidžia teisinguose, ištaisytuose santykiuose tarp mūsų.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vokietijos kongreso 1-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta neišmokys blogo

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Komentarų nėra