Koronavirusas – netinkamo žmonių tarpusavio ryšio pasekmė. Gamtoje viskas harmoningai susieta: ir elementariųjų dalelių, tai yra negyvosios medžiagos, ir augalų, ir gyvūnų lygmenyje.
Šiuose lygmenyse kiekvienas naudojasi kitais tik tiek, kiek būtina, kiek reikalauja jo natūralus instinktas. Vilkas gaudo ir ėda avis ne todėl, kad nori joms pakenkti. Jam tiesiog reikia ėsti, kad išgyventų. Bet pasisotinęs vilkas nelies kitų avių, jis neturės jokio noro jų žudyti.
Žmogus, atsidūręs vilko vietoje, užmuš visas avis, mėsą nugabens į parduotuvę, o gavęs pinigų suras, kaip juos išleisti, kad patirtų malonumą.
Žmogaus egoizmas nežino ribų. Jo noras mėgautis neapsiriboja gyvūniškais malonumais: maistu, seksu, šeima. Jis stengiasi išnaudoti kitus savo naudai, užkariauti visą pasaulį, įgyti pinigų, pagarbą, valdžią ir iškilti virš visų. Ir šis siekis griauna mūsų gyvenimus, paversdamas mus priešais.
Turtas, šlovė ir žinios – egoistiniai prisipildymai, reikalaujantys iš žmogaus būti aukščiau kitų. Ir todėl jis imasi visokių gudrybių, kad užsidirbtų kitų sąskaita. Tai lemia konkurenciją.
Mes nekonkuruojame tarpusavyje dėl maisto, sekso, šeimos, o tiesiog mėgaujamės tuo, kaip ir bet kurie gyvūnai. Tačiau žmogaus lygmuo pasižymi tuo, kad jam reikia pinigų, garbės, žinių. Šio egoistinio noro neįmanoma patenkinti, jis reikalauja vis daugiau ir daugiau.
Bet gamta, kuri yra integrali, globali sistema, su tuo nesutinka, kaip ir medis nesutinka būti sulaužytas. Gamta priešinasi ir gamina antikūnus, kurie neleidžia žmogui įsibrauti į gamtos sistemų vidų ir jas sunaikinti.
Gamta – tai integralus dėsnis, jungiantis visus elementus ir neleidžiantis nė vienam dominuoti, o tik palaikyti abipusį ryšį su kitomis dalimis. Todėl, kai tik užsikasame savo egoizme, iškart pajaučiame kitų žmonių, visuomenės ar kurių nors gamtos dalių pasipriešinimą.
Tolesnis progresas įmanomas tik tuo atveju, jei žmogus laikysis integralaus gamtos dėsnio, nepamiršdamas, kad visi esame tos pačios sferos viduje, susieti vieno tinklo.
Visata ir Žemės rutulys su negyvąja gamta, augalais, gyvūnais bei žmonėmis sudaro vieną mechanizmą ir priklauso vienas nuo kito. Ir visoje šioje sistemoje veikia vienintelis dėsnis, reikalaujantis papildyti vienas kitą.
Žmogaus egoizmas – vienintelis komponentas, nekenčiantis visų ir siekiantis visus panaudoti savo naudai. Negana to, kad mes, žmonės, norime išnaudoti gamtą, bet dar ir kovojame tarpusavyje.
Egoizmas atvedė mus prie visuotinės taikos, kai siekėme vis daugiau užsidirbti vieni iš kitų. Bet mes nesiekėme teisingo tarpusavio ryšio, kuris papildytų visas gamtos dalis. Atvirkščiai, skverbdamasis į gamtą žmogus bandė ją pavergti, dėl savo užgaidos sunaikindamas ištisas rūšis, negalvodamas apie ateities kartas ir net apie savo rytojų.
Pasakyta: „Eikite ir užsidirbkite vieni iš kitų“. Vadinasi, kiekvienas gamina kažką skirtingo: vienas augina agurkus, o kitas kepa duoną, ir taip papildome vienas kitą. Bet pamažu šis teigiamas reiškinys tampa neigiamu, nes kiekvienas egoistas nori tapti monopolistu ir nugalėti visus kitus.
Vienas atidarė kepyklą, po to kitas, trečias, ir imame tarpusavyje konkuruoti, negalvodami apie ateitį į duoną dėti cheminių priedų, alinti žemę. Svarbiausia, pasirodyti prieš kitus, užsidirbti pinigų, įgyti garbės, valdžios. Esame pasirengę veikti net patys sau nuostolingai, kaip JAV ir Rusija, kurios ginkluotei išleidžia milžiniškas pinigų sumas, tačiau negali sustabdyti savo konfrontacijos.
Žmonės tampa vis didesni egoistai, norintys vis labiau pavergti ir išnaudoti vienas kitą. Iki tokio laipsnio, kad staiga reakcija ateina iš biologinės pakopos viruso pavidalu. Atrodytų, kaip žmogaus lygmuo susijęs su primityviu virusu? Bet faktas yra tas, kad visi lygmenys tarpusavyje susieti: negyva materija, augalai, gyvūnai ir žmonės yra sujungti į vieną sistemą.
Todėl ginčas kyla tarp žmonių, o kaip atsakas į jį nutinka žemės drebėjimas. Visa gamta prasidėjo nuo vienos mažos dalelės, kuri ėmė vis glaudžiau jungtis su kitomis dalelėmis. Taip atsirado atomai, o tada molekulės, kurios tapo gyvos, ėmė perdavinėti viena kitai energiją ir informaciją, kol radosi sudėtingesni organizmai.
Visatoje nėra nė mažiausios dalelės, kuri šiuo lauku nebūtų sujungta su visa Visata, su kiekvienu jos elementu visuose lygmenyse: negyvajame, augalų, gyvūnų, žmogaus. O pagrindinis ryšys yra žmogaus pakopoje, minties, tai yra santykių, lygymenyje, ir jis viską nulemia bei kontroliuoja.
Minties greitis yra begalinis, jo neriboja šviesos greitis, todėl viskas išaiškėja mintyse. O tas, kuris nesupranta, kad visos gamtos dalys sujungtos į vieną sistemą, yra tarsi vaikas, kuris sako, kad puodelis pats nukrito ir sudužo.
Taigi pagrindinė išvada, kuri peršasi žvelgiant į pasaulinę koronaviruso epidemiją, tokia: žmonių santykiai, mus siejantis tinklas – svarbiausias ir aukščiausias šio pasaulio reiškinys, lemiantis visą mūsų gyvenimą. Jeigu tai subalansuosime – atkursime harmoniją visuose kituose lygmenyse ir gyvensime tarsi rojaus sode.
#261638

Iš 2020 m. kovo 10 d. 1211-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą