Pateikti įrašai su internetas žyme.


Ne veltui nugyventi metai

Gyvenimo prasmė, Naujasis internetas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmonėms, pripratusiems prie spartaus internetinio gyvenimo, tikrovė atrodo pernelyg nuobodi. Ar sutinkate su tokiu tvirtinimu?
Atsakymas: Žiūrint, kurlink viskas eina. Prie to, kad užverstų mus naujais įvairiausiais nereikalingais duomenimis? Kad kiekvieną dieną kurtume didžiules talpyklas, kur laikytume įvairią, niekam nereikalingą interneto informaciją?! Kam?
Gali ištrinti absoliučiai viską, ką iki šiol turėjo žmonija. Norint tinkamai eltis ir pasiekti kūrimo tikslą viso šito žmogui nereikia.
Tačiau tai nėra veltui nugyventi metai, nes jais remdamiesi darome išvadą, kad turime pasikeisti.
Visi teigiami pokyčiai visgi atsiras, kai tik iš tikrųjų panorėsime teisingo gyvenimo ir iš aukščiau, iš gamtos kils jėgos, kaip tai realizuoti.

#275057

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad laikas nebėgtų veltui

Atskleisti pirminę priežastį

Kūrėjo žaidimų tikslas

Komentarų nėra

Vaikiška virtualaus bendravimo liga

Naujasis internetas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Bendraudami socialiniuose tinkluose žmonės, viena vertus, meluoja vieni kitiems, kad atrodytų geresni nei yra iš tikrųjų. Kita vertus, yra nuoširdesni nei kontaktuodami tiesiogiai. Kitaip tariant, žiūrint į akis sunkiau pasakyti tiesą. O bendraujant per ekraną tai atlikti daug lengviau.
Ką praradome liovęsi bendravę fiziškai, žiūrėję į akis?
Atsakymas: Tiesioginiam bendravimui reikia pasiruošti, sakyčiau, pakilti aukščiau savęs ir įsijungti į kitą. O bendravimas per ekraną, ypač anoniminis, nėra bendravimas, tai vienpusiška ne tiek savo minčių ir pažiūrų, kiek tai, kuo nori užpildyti ekraną, išraiška.
Problema ta, kad bendravimas internete neribojamas nei kiekybiškai, nei kokybiškai. Todėl patenkame į sritį, kurioje visiškai degraduojame: mums nerūpi, ką mano kiti, kas vyksta, kai įtraukia interneto ryšys. Apskritai žmonija „atskiedžia“ save nešvarumais.
Klausimas: Kaip įsivaizduojate virtualias ateities bendruomenes?
Atsakymas: Virtualios ateities bendruomenės persirgs šia vaikiška liga ir priims aiškius griežtus įstatymus, grįstus teisingo žmonijos vystymosi poreikiu. Jie privers žmones mokytis, tam pakaks laiko, energijos ir išteklių.
Žmonės pradės mokytis, remdamiesi ne moraliniu, bet dvasiniu lygmeniu, kurį privalo pasiekti. Taip vystysis visas internetas.

#274388

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?

Virtualaus ryšio pranašumas

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Komentarų nėra

Fizinių kontaktų pakaitalas

Naujasis internetas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar manote, kad virtualios bendruomenės gali pakeisti fizinius kontaktus?
Atsakymas: Be abejo. Viskas eina prie to, kad kiekvienas žmogus bus susietas su kokiu nors modemu, kompiuteriu ir taip bus susijęs su visa žmonija.
Klausimas: Išeitų, kad fizinio pasaulio poreikis išnyks?
Atsakymas: Žinoma. O kam man žiūrėti į kitą žmogų? Koks man skirtumas – sėdėsiu už keleto metrų ar už keleto kilometrų nuo jo? Ar tai ką nors riboja? Nieko.
Jeigu suprantame, kad turime būti susiję jausmais, širdimi, protu, bendrais tikslais, ir tai suteikiame vienas kitam, galime tinkamai perteikti ir perduoti, tai visi mechaniniai ryšio tipai, įskaitant internetą, netenka savo vertės.

#274554

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys trijuose lygmenyse

Internetas – vystymosi greitintuvas

Ateitis priklauso virtualiai grupei

Komentarų nėra

Ar bendravimas internetu paskatins nutraukti socialinius ryšius?

Krizė, globalizacija, Naujasis internetas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Dabar visi kalba apie internetinių profesijų atsiradimą, ypač apie skaitmeninę transformaciją. Visi išmoko naudotis „Zoom“. Apskritai didelio masto skaitmenizacija įvyko per du mėnesius. Kaip išlikti visaverčiu visuomenės nariu, jei dirbdamas internete nuolat komunikuosi su kompiuteriu, su skaičiais?
Atsakymas: Nematau jokių problemų. Daugelis mano draugų, nepaisant koronaviruso tebedirba namuose. Daugumai jų tai patinka. Ir pačioms įmonėms irgi, nes tai yra didelis biudžeto taupymas. Manau, kad dauguma įmonių vystysis šia linkme. Žmogus dirbs namuose.
Aš taip pat perėjau į tokį darbą. Anksčiau kiekvieną rytą į mūsų centrą susirinkdavo 500–600 žmonių, neskaičiuojant tų, kurie skirtingose pasaulio vietose per pamokas jungėsi prie mūsų transliacijų. Keletą pastarųjų mėnesių mokau tik internete ir turiu pasakyti, kad žmonių skaičius nuolat didėja, ir visi tuo patenkinti.
Klausimas: Ar manote, kad socialiniai ryšiai nebus nutraukti dėl bendravimo internetu?
Atsakymas: Manau, priešingai, atsiras naujų, teisingų, gerų socialinių ryšių. O nutraukti praeities ryšius tai tik mums į naudą.
#268142

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

 

Komentarų nėra

Po pandemijos

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль Лайтман„Jei tik viskas nežlugs, tai atsigaus, – sako mums. Ir priduria, – kada nors“. „Neatsigaus“, – sakau aš. Bet ir žlugimas visai nebūtinas.
Kiekvienam iškyla uždavinys – išgyventi dabartinį laikotarpį su minimaliais praradimais. Tam reikia tausoti nervus ir išteklius, palaikyti kitus, mokėti atsipalaiduoti, bet ne nusišalinti. Turime suprasti, kas vyksta, kad krizės pasekmės neužkluptų mūsų netikėtai.
Pradžiai atsikvėpkime. Žmogus sukurtas ne blaškytis, o mąstyti ir veikti. Taigi, ką iš tikrųjų praradome? Kokią ateitį ruošėme vaikams?
Bendrai tariant, tiesiog tarnavome vieni kitiems už pinigus. Uoliai ar ne įgyvendindavome principą, tiksliai suformuluotą mūsų išminčių prieš tūkstančius metų: „Eikite ir užsidirbkite vieni iš kitų“. Mums atrodė, kad dirbame sau. Bet kokią meškos paslaugą sau padarėme, įsisukdami į vartotojo voverės ratą ir negalvodami apie nieką daugiau!
Jeigu sekundei atskristume iš labiau išsivysčiusios planetos ir pažvelgtume į žmoniją prieš mėnesį, ne pats maloniausias vaizdas mūsų lauktų. Ne, ne technine prasme, bet pačia visuotinės sumaišties prasme. „Nauda“ iš jos, kaip smogas virš žemės, išsisklaido jau dabar.
Ir štai atėjo virusas. „Sustokite, žmonės, – sako jis mums. – Pažvelkite, ką padarėte su planeta ir su savimi. Pažvelkite į rytojų“.
Jei iš tikrųjų pažiūrėsime, ir ne formaliai, tai pamatysime, kad judėjome ne tik į ekologinę krizę. Dar prieš ją būtų įvykęs karas. Iš esmės, įspraudėme save į karo glėbį, beviltiškos globalizacijos būseną, prieštaravimų aklavietę. Tokia žmogaus prigimtis: kai artėja žudynės, išstumiame jas iš sąmonės ir taip susitaikome su jomis, tikimės jų. Gremas Grinas puikiai aprašė prieškarinę atmosferą knygoje „Samdomas žudikas“: viskas jau buvo nulemta, bet niekas netikėjo, kad karas įvyks, jį atmetė, nekreipė dėmesio – ir taip priartino, prišaukė, laukė.
Iki šio etapo dar nebuvome priėję, bet nevaldoma vartojimo lavina įtraukė žmoniją į bedugnę. Kad ir kaip būtų keista, virusas išgelbėjo mus nuo to! Išgelbėjo nuo egoizmo, kuris reikalavo „nuodėmių atleidimo“, nuo vartojimo rinkų perkrovimo.
Tai ar verta grįžti atgal? Ką gero praeityje palikome?
Ar yra gyvenimas po viruso?
Dabar iš naujo susipažįstame su šeima, pasauliu, su savimi.
– Tu jau penktoje klasėje!?
– Palauk, kas su tavo šukuosena?
– Nežinojau, kad tu šitaip moki kepti kiaušinius.
– Niekada negirdėjau tiek daug anekdotų. Ir jie iš karto verčiami į visas kalbas.
– Jie ten sąžiningai sėdi namuose, o mes kuo blogesni?
Anksčiau daugelis iš mūsų namuose tik miegojo – dabar gyvena. Anksčiau naršėme internete dėl malonumo – dabar turime tikrų sąsajų, įsigiliname, jungiamės tarpusavyje.
Iš čia yra keletas kelių. Mums, žinoma, norisi atgal į voverės ratą su įprastomis jo rykštėmis ir meduoliais. Tačiau negalima pamiršti, kad gresia ir nusikaltimų įsisiautėjimas, neramumų slopinimas, tiekimo nutraukimas ir kaltųjų paieškos. Tačiau galime išnaudoti šį laikotarpį ir apmąstymams.
Žinoma, ne viskas klostosi sklandžiai, ne visi išlaiko smūgius, bet pati patirtis, tempo pokyčiai, nusistatymas suteikia mums ne tik atokvėpį. Ištuštėjusiomis darbo dienomis, keistoje popiečių tyloje girdisi naujovių aidas. Sėdime namuose, kaip vaikai suoluose, kad šio to išmoktume, kad šie pokyčių skausmai nepraeitų veltui.
Bet kokiu atveju mums nepavyks išeiti iš krizės taip greitai, kaip į ją patekome. Ir tai, kas dabar vyksta, nėra pauzė, atostogos ar karantinas, tai pabudimas. Virusas mūsų nenokautavo, bet gerokai sutrenkė ir sugrąžino į tikrovę. Suteikė galimybę patiems atsargiai pasukti vairą.
Šiandien mums kyla būtinybė pervertinti vertybes prieš naują epochą, kuri reikalauja kitaip elgtis vieniems su kitais, reikalauja rasti prasmę, kurios vengėme. Pokyčių vėjas sunaikino iliuzijas ir parodė mums tikrą vaizdą. Nejaugi leisime sąmonės smogui vėl aptraukti ją miražais? Nejaugi susitaikysime su praeitimi, su amžina sumaištimi, su išoriniu pertekliumi ir vidine tuštuma?
Pasaulis atsidūrė ant siauro tilto ir svarbiausia dabar – nebijoti atsisveikinti su praeitimi. Turime kitą rūpestį – kaip sutikti ateitį, kad nesusidurtume su ja nugara, o protingai įsilietume į neišvengiamą rytojų.
Patys sukūrėme voverės ratą – ir dabar galime išeiti iš jo be nereikalingų sukrėtimų. Juk svarbiausia tai, kas viduje: mūsų ryšiai, mūsų santykiai, mūsų dalyvavimas, tarpusavio meilė. Pakanka tik tai suvokti, ir visi mechanizmai – visuomeniniai, finansiniai, komerciniai – ims persitvarkyti pagal naują paradigmą.
Pagalvokime: kodėl gyvename ir kaip galime sukurti savo gyvenimą kitaip, kitais principais? Atsivėrė išėjimas iš beribio egoizmo, tai pasinaudokime tuo, kol jis yra nokdaune. Lėktuvai – žemėje, laivai – uostuose, mes – suoluose. Čia nėra nieko žeminančio. Priešingai, mums atsirado galimybė iš tikrųjų padaryti ką nors dėl savęs.
Visą gyvenimą užsiėmėme tik tuo, kad bėgome nuo klausimo apie mirtį: blaškėmės, kiek įmanoma teisindami save. Virusas mums duoda dar vieną užuominą: nuo mirties nepabėgsi. Kad įveiktume šią ribą, turime pakilti aukščiau egoizmo, kuris mus marina. Jis riboja mus vien kūno norais ir suteikia ydingą, apgailėtiną, ribotą pasaulio pojūtį. Imkime ir pajauskime pasaulį per mūsų bendrą vidinę struktūrą – per sielą. Tada mes pamatysime jį visiškai kitą – begalinį, amžiną, tobulą.
Tai neturi nieko bendra su religijomis. Kabalos mokslas nesiglaudžia prie jokių tikėjimų. Ji tiesiog vysto žmogaus sielą ir taip daro mus laimingus. Dabar, kai visi jaučiamės vienoje valtyje, reikia kartu užgulti irklus ir laikytis kurso į pasaulį, kuriame nėra sienų tarp širdžių. Tada išnyks ir kiti barjerai, skiriantys žmones. Rytojus formuojasi jau dabar.
#262055

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko koronavirusas?

O kodėl taip norite gyventi?

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Programišių kongresas

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Neseniai įvyko programišių kongresas. Ši naujiena sukėlė triukšmo šiuolaikinėje visuomenėje. Tačiau pasirodė, kad tokie kongresai vyksta jau 34 metus iš eilės! Jei 90-aisiais metais jame dalyvavo 150 žmonių, tai dabar susirinko daugiau nei 5000.
Kongresą suorganizavo tarptautinis klubas „Chaosas-kompiuteris“, kuris gina laisvo keitimosi informacija principus. Svarbiausias Chaoso klubo principas – visa informacija, išskyrus asmeninę, turi būti prieinama.
Ar kenkia visuomenei prieinamumas prie kiekvieno žmogaus visuomeninių duomenų? Kas turi teisę jais naudotis?
Atsakymas. Kyla problema: jei visuomenė būtų teisinga, tai visa informacija galėtų būti atskleista, ir viskas būtų teisingai suvirškinta, sumalta kaip mėsmalėje, ir išeitų geras maltinukas.
Bet kai ir visuomenė, ir įvairių šalių valstybiniai saugumo organai, ir advokatai, teismai, ir kita tik ir laukia, kad sumaltų viską savo naudai, tai nemanau, kad informaciją reikia atskleisti. Tokiu atveju, manau, internetas virsta šiukšlynu.
Jei atveri internetą ir viską ten pilti, įvyks tas pats, kas su vandenynais: skrendi virš jų ir matai plaukiant kalnus šiukšlių. Internetas – tai taip pat vandenynas. Jis iš tikrųjų gali priimti bet ką, bet galiausiai, net jei jis begalinis, beribis, jame susikaupia šiukšlių kalnai, stabdoma informacija, kemšasi šlamštas ir visa kita.
Todėl aš ne už absoliučią, o už išmintingą laisvę. Su žmogumi reikia elgtis, kaip su vaiku – leisti tai, kas naudinga jo vystymuisi. O jei viską atskleidžiame vaikui, jį žalojame. Taip ir šiuo atveju.
Žmonija – tai neišmintingi vaikai. Ją reikia auklėti ir tuomet kartu su tuo leisti internete viską, kas naudinga. Bet tik tiek, kiek atitinka išsiauklėjimą, kad žmogus gautų iš interneto tai, kas iš tikrųjų naudinga jam ir visuomenei.

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Internetas – vystymosi greitintuvas

Susitikimo vieta – internetas

Internetas eina per chaosą į Šviesą

Komentarų nėra

Internetas eina per chaosą į Šviesą

Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

Klausimas. Atrodo, kad esamos valdymo sistemos prarado gebėjimą valdyti valstybes. Kaip internetas, sujungiantis visą žmoniją į vieną sistemą, gali suformuoti naują valdymo sistemą?
Atsakymas. Šių dienų vadovams visuose lygiuose trūksta „viduriniosios linijos“. Internete visos priešingos srovės, nuo pačių smulkiausių iki globalių, taip pat turi būti subalansuotos. Todėl vienintelis išsigelbėjimas – kabalos, viduriniosios linijos metodika.
Klausimas. Dabar internete viešpatauja visiškas chaosas. Ar tai tik pradinis natūralaus vystymosi periodas, nuo kurio ims formuotis kokia nors bendra struktūra? Tarsi iš chaotiškų ląstelių, pradžioje kovojusių tarpusavyje, palaipsniui ima formuotis organizmas?
Atsakymas. Tas pats vyksta ir žmonių visuomenėje, ne tik internete. Matome, kad įvairios konfrontuojančios jėgos galų gale nurimsta. Vis iš naujo atsiskleidžia kokia nors netvarka, kuri po to išnyksta. Taip pasiekiame dabartinę pasaulio būklę, kai iš tikrųjų kyla gyvybiškai svarbus tam tikros jėgos, jungiančios dešiniuosius su kairiaisiais, poreikis.
Ši jėga nėra tiesiog vidurys, kaip centristinė partija, sukurta egoistiniais pagrindais ir egzistuojanti pati sau. Vidurinioji linija, jungianti dešiniuosius su kairiaisiais, turi būti virš jų, aukštesnėje pakopoje, tarsi Aukštesnioji jėga tarp dviejų linijų. Vidurinioji linija – dešiniosios ir kairiosios linijų pasekmė, ji pati sau neegzistuoja, kaip kažkas trečias.
Centristinių partijų galima rasti kiekvienoje šalyje, bet jos neišsprendžia problemų. Vidurinioji linija turi sujungti poliariškas priešybes joms vienijantis, ne nuolaidų ir kompromisų, o tarpusavio papildymo keliu. Didžiulis skirtumas tarp nuolaidos ir papildymo, kai kiekvienas supranta, kad gali praturtėti kito sąskaita, todėl yra vienas kitam reikalingi, o po to dviese kuria viduriniąją liniją.
Taip turi būti ir su internetu. Tik neaišku, ar žmonija savarankiškai suvoks tokios viduriniosios linijos būtinumą, ar išmoks iš kabalos teikiamų pavyzdžių.
Manau, kad postūmis bus iš abiejų pusių. Pasakyta, kad Izraelio tauta turi tapti šviesa pasaulio tautoms. Bet ji gali tapti šviesa tik tada, kai jos pasijus esančios tamsoje.
Internetas taip pat pirmiausia turi atskleisti tamsą. Mes artėjame prie to: kuo daugiau žmonės naudojasi internetu, tuo labiau juo nusivilia. Iš kitos pusės, jiems į pagalbą ateis kabalos metodika ir padės sukurti viduriniąją liniją.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. Aroso forumas)

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vieta – internetas

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Ant svarstyklių rodyklės smaigalio

Komentarų nėra

Susitikimo vieta – internetas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

каббалист Михаэль ЛайтманMes matome, kad vystomės pagal dvi priešingas tendencijas. Viena vertus, mes vis labiau tolstame vienas nuo kito, niekas nenori būti susijęs su kitais ir priklausyti nuo jų. Prie to prisideda automatizacija ir robotai, kurie tampa mūsų gyvenimo dalimi ir pakeičia žmones.
Dėl to vis mažiau palaikome ryšius vienas su kitu. Net parduotuvėje man nebereikalingas pardavėjas, nes pats pasisveriu produktus ir susimoku kortele. Bet kokius mokesčius galima susimokėti internetu.
Anksčiau aš stovėdavau eilėje ir kalbėdavausi. Dabar galima užsisakyti ir gauti viską, ko nori, į namus. Žmonės vis labiau tolsta vienas nuo kito ir tuo džiaugiasi.
O kita vertus, mes tampame naujo interneto ryšio gimimo liudininkais. Tegul tai dar ne tikras ryšys, bet jau tam tikra susitikimo erdvė. Ir nors 90 proc. interneto užtvindyta šiukšlėmis, o tai nenuostabu, turint egoistinę prigimtį, bet, tikiuosi, žmonija  išmoks, to atsikratyti.
Juk nėra prasmės iki begalybės didinti archyvus, kad amžinai išsaugotum kiekvieną kažkieno  kažkada numestą žodį. Internetas kol kas yra tik pradinėje stadijoje, bet galiausiai visas ryšys tarp žmonių bus internete. Tai bus jau visiškai kitas vienybės lygmuo, kuriame turi atsiskleisti gilesni vidiniai norai, kurie kol kas yra paslėpti.
Mes atrasime, kad internetas atskleidžia vidinę žmogaus esmę, netgi tokią, kurią jis norėtų nutylėti. Bet mums teks su tuo sutikti ir atsisveikinti su asmeninėmis paslaptimis bei asmeninės informacijos apsauga. Interneto tinklas įpareigos mus susijungti vienas su kitu.
Internetas atves mus prie suvokimo ypatingos jėgos, esančios mumyse, kuri aukščiau mūsų ir turi protą bei jausmus. Jis taps vienu milžinišku apskrituoju stalu, kur pajausime, kad mums trūksta tikrojo ryšio.
Taip mes prasiveržiame  iš vidaus, – žmogus tarsi norėtų šokti ir skristi, bet jaučiasi sukaustytas grandinėmis. Susijungimas per internetą leis išsilaisvinti. Tai bus žymiai stipresnis vidinis ryšys.
Šis išsitaisymas užims daug laiko, ne vienerius metus. Šiandien kai kur bando išjungti internetą arba jį apriboti, bet apribojimai nepadės. Tiesiog internetui reikia teisingo auklėjimo.
Aš labai tikiuosi, kad internetas, kompanijos, kurios jį valdo, tarptautinė interneto komisija nuspręs, kad reikalingas visuotinis auklėjimas per internetą tokia forma, kad bet kuris žmogus pasaulyje būtų apmokytas. Nepriklausomai nuo to, nori jis ar nenori, bet užeidamas į internetą jis nevalingai mokysis, kol pats užsimanys dalyvauti sąmoningai.
Aš manau, kad tai bus jau greitai. Tai rodo tokie ženklai, kaip Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu, žiniasklaidos, kuri yra finansų elito valdžioje, kritika, konfrontacija tarp dešiniųjų ir kairiųjų.
Tai teismas, kuriame žmonija teisia save, nežinodama, kas yra gerai, o kas blogai, ir kur eiti toliau, – visa tai priartina mus prie būtinybės pareikalauti visuotinio integralaus auklėjimo.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje; 2006 m.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Išmanieji telefonai išstumia meilę

Internetas – vystymosi greitintuvas

Komentarų nėra

Pagauk pokemoną – atskleisk Kūrėją

Naujasis internetas

Komentaras. Dabar labai populiarus žaidimas, kuris vadinasi „pokenomanija“. Žmonės bėgioja, tarkim, parke ir mobiliuoju telefonu ieško pasislėpusios figūros – pokemono. Jeigu aš pirmas randu vietą, kur jis slepiasi, vadinasi, jį sugavau.
Psichologas, biologas ir Privataus gyvenimo akademijos įkūrėjas iš Sankt Peterburgo apie tai rašo: „Man labai įdomi pokenomanijos patirtis. Visai neseniai buvo periodas, kai visi buvo pasinėrę į virtualųjį pasaulį, o dabar stebimas noras išeiti į realųjį pasaulį“, t. y. ten, kur vyksta žmonių susitikimai.
Šiandien žmogus ieško gyvenimo prasmės. Anksčiau ją suteikdavo valstybė, įmonė, partija, dabar žmogus pats turi ieškoti savo gyvenimo prasmės, savo talento, nes išorinės prasmės dingo, o vidinė prasmė – visada kūryboje, kūrime kažko unikalaus, ką gali sukurti tik tu“.
Atsakymas. Žmogus visada žaidžia, nes ieško gyvenimo tikslo, ieško, kaip save realizuoti. Todėl nesu prieš šį žaidimą, juk viskas, kas atsiranda mūsų pasaulyje, veda mus į išsitaisymą.
Klausimas. Ar žmogus gali gyvenimo tikslą atrasti per žaidimą?
Atsakymas. Žinoma! Visas kabalos mokslas – tai žaidimas. Sakoma, kad Kūrėjas žaidžia su Leviatanu. Ir mes žaidžiame tarpusavyje.
Žaidimas – tai veiksmas, kai įsivaizduoju sau tą būseną, kurioje dar nesu, kaip teatre. Jeigu mes ruošiamės ir kartu imituojame dvasines būsenas, kurios atsiskleidžia ryšiuose tarp mūsų, įsivaizduojame, kokios jos turi būti, tai pradedame jausti pakopą, esančią visai šalia dvasinio pasaulio.
Mes įsivaizduojame ateities visuomenę, kurioje visi susiję, ir tuo pritraukiame ypatingą energiją, kuri fiziškai stumia mus į priekį.
Klausimas. Tai mes – vaikai?
Atsakymas. Žinoma! Jeigu suprastume, kad mes – vaikai, ir iš tiesų būtume vaikais, jau seniai taptume rimtais suaugusiaisiais.
Pradėkime žaisdami augti, nes ateityje mūsų laukia labai šiltas, geras, mielas gyvenimas. Ir ten bus jau ne tik žaidimas, o tikras pokemonas. Juk vydamiesi pokemoną, vejamės Kūrėjo atskleidimą!
Būtent tuo užsiima kabalos mokslas. Mes pastoviai savyje ir ryšiuose su kitais nusiteikiame vis didesniam Kūrėjo atskleidimui. Mes vejamės tai, kol Jis pradeda atsiskleisti vis labiau ir labiau. Tai 125 neriboto, tobulo, aukščiausio būvio atskleidimo pakopos!
Ir tai ne bėgimas paskui kažkokią vaiduoklišką figūrą, o tai, kas keičia mūsų gyvenimą, išveda mus į kitą lygmenį.
Klausimas. Kas mus veda į priekį šiame žaidime?
Atsakymas. Vidinis mūsų ryšys. Kai prisitaikai prie jo, keiti savo jutimo organus. Išeini į kitą realybę vis labiau. Tai nesulyginama su tuo, kai bėgioji po parką ir kažko ieškai.
Komentaras. Ir, vis tik, tai – dar vienas žmonijos žingsnelis.
Atsakymas. Žinoma! Bet kokie reiškiniai mūsų pasaulyje duoda pažangą. Susikaupkime tikrai paieškai!

Iš 2016 m. liepos 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Širdžių apnuoginimas

Komentarų nėra

Draugystė internete negali būti tvirta

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

Nuomonė. Draugystė internete negali būti tvirta, nes žmogaus emocijų nepakeisi simboliais, tačiau bendravimas tinkluose turi teisę gyvuoti kaip vienas iš ryšio būdų.
Draugystė internete, ypač, kai pašnekovai nepažįstami asmeniškai, pavojinga savo nuasmeninimu.
Toks bendravimas magina tikrą gyvenimą pakeisti virtualiu. Pašnekovas nebesuvokiamas kaip gyvas žmogus, ir virsta simbolių rinkiniu.
Kaip žaisdami kompiuterinius žaidimus nebijome šaudyti ir žudyti, taip ir internete nebijome taukšti niekų, sakyti nemalonius žodžius, kurių asmeniškai niekada neištartume pašnekovui.
Bendraujant internetu nėra džiaugsmo, liūdesio, geros ir blogos nuotaikos, pykčių ir susitaikymų. Bendraudami su žmogumi ir nematydami jo ar apskritai jo nepažindami, nesidomite jo asmeniniu gyvenimu. Dažniausiai susirašinėjama „Labas, kaip sekasi?“ lygmeniu. Tačiau tai viena iš šiuolaikinio bendravimo formų. Socialiniuose tinkluose, kaip ir gyvenime, santykiai gali būti tikri, gali būti ir dirbtiniai.
Siekis socialiniuose tinkluose susidraugauti su kuo daugiau draugų primena varžybas. Tai neturi nieko bendro su draugyste ar paprastu bendravimu. Kelis iš tokių žmonių tikrai pažįsti, keliems esi pasirengęs padėti, ir keli iš jų pagelbės tau sunkiu metu?
Bendraujant su tikrais draugais vis dėlto naudojamasi telefonu, o ne internetu. Balsas – tai artimesnis kontaktas nei susirašinėjimas internete. Iš socialinių tinklų pašalinus savo paskyrą galima patikrinti, kas tikras draugas, o kas virtualus.
Bendravimo internetu specifika – galimybė išsikalbėti, tai ne draugystė, o pakeleivių bendravimas. Žmonės gali būti atviri, žinodami, kad niekada kits kito neišvys.
Komentaras. Mes praeiname laikotarpį, kai savo egoistinę prigimtį įsisąmoniname kaip blogį, kad galėtume visiškai jos atsisakyti, ėmę jos nekęsti. Visa mūsų ir visuomenės raida vyksta tik tam, kad pakiltume į kitą pakopą – kur mus sieja abipusio ryšiai, kur jaučiamas aukštesnis pasaulis ir jo programa – Kūrėjas.
Bendravimo tinkle sklaida leidžia greičiau įsisąmoninti būtinybę jausti kits kitą betarpiškai, be pastangų, it vieną kūną.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Širdžių apnuoginimas

Cukerbergo kalėjimas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai