Pateikti įrašai su Israel žyme.


Siekti kūrimo tikslo

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Jeigu dievas kaip asmenybė neegzistuoja ir jis užpildo visą Visatą energija, tai kodėl sakote, kad žydų tauta išrinkta dievo? Juk jeigu dievas – energija, tai turi egzistuoti kodas, kuris veda mus ir priartina mūsų pasaulį prie meilės ir tobulybės supratimo, o ne kokia nors tauta.
Atsakymas. Esmė ta, kad žydai – tai ne tauta, tai žmonių grupė, kuri susibūrė prieš tris su puse tūkstančio metų Senovės Babilone vadovaujant Abraomui, nes juos traukė dvasingumas, jie tai jautė, o kiti – ne
Visi žmonės siekia kūrimo tikslo, tačiau tie, kurie siekia labiau, vadinami „Isra – El“, „tiesiai pas Kūrėją“. O tie, kurie šios traukos nejaučia, vadinami „pasaulio tautomis“. Jei ją turite – nesvarbu, kokia jūsų tautybė – tai pagal šį apibrėžimą būsite „Israel“. Jei koks nors žydas pagal genetiką neturi tokio siekio, jis vadinamas „gojumi“, kitaip tariant, pasaulio tautomis.
O Kūrėjas – tai ne dievas, kaip galvoja žmonės. Tai didžiulis davimo ir meilės laukas, kuris užpildo visiškai visą kūriniją.
#250665

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys žmonijos dalys

Kabala ir pasaulio tautos

„Israel“ ir pasaulio tautos

Komentarų nėra

Kabala ir pasaulio tautos

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kabaloje irgi yra „gojų“ (pasaulio tautų) sąvoka. Ir koks kabalistų požiūris į gojus – kaip Talmude?
Atsakymas. Talmudas ir kabala – tai vienas ir tas pats. Tik reikia suprasti, kad viskas priklauso nuo žmogaus, skaitančio vadinamąsias „šventas“ knygas. Jos yra šventos, nes jas parašė dvasinį pasaulį pasiekę žmonės.
Sąvoka „gojus“ reiškia „tauta“. Žydai praktiškai nėra tauta. Tai ypatinga žmonių grupė, kuri įsipareigojo pasiekti davimo ir meilės savybę, prilygti Kūrėjui, o paskui tą savybę perduoti visam pasauliui, išmokyti jos žmoniją, „būti šviesa gojams“ – pasaulio tautoms.
Taip ta Senovės Babilone iš visų ten gyvenusių tautų susiformavusi grupė atsiskyrė nuo jų ir pasivadino „Izraelio tauta“, nors tai ir ne tauta. Taip ir pasakyta Toroje, kad ji neįtraukiama į tautas.
Ir yra kitos turinčios šaknį 70 pasaulio tautų, nes egzistuoja 70 šių tautų dvasinių šaknų, ir visos jos egoistinės. O grupė „Izraelio tauta“ buvo altruistinė. Tačiau galiausiai po pusantro tūkstančio metų ji vėl nukrito į egoizmą ir šiandien žydai yra didesni egoistai nei visi kiti.
#250345

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visos žmonijos lego

Izraelis, įspraustas į svetimus rėmus

„Israel“ ir pasaulio tautos

Komentarų nėra

Žvaigždės nevaldo Israel

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Išminčiai sako, kad žvaigždės nevaldo Israel. Išeitų, kad užsiimantis dvasingumu žmogus, nebepaklūsta materialiai sistemai.
Atsakymas. Žvaigždės tėra valdymo iš aukščiau ženklai. Susivienydami tarpusavyje pakylame aukščiau žvaigždžių. Juk žvaigždės – tai negyvasis lygmuo, kuris kaip ir augalinis bei gyvūninis yra valdomas mūsų.
Tapdami panašūs į Kūrėją, išeiname net už Kūrėjo ribų. Kaip pasakyta: „Įveikė Mane mano sūnūs“. Kitaip tariant, savo valdymu pakylame netgi aukščiau to, kur Jis mus valdo. Tai pats aukščiausias lygmuo.
#244349

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Israel misija kūrinijoje

Kaip pakeisti likimą

Ar galima valdyti likimą?

Komentarų nėra

Kritinis vienybės taškas

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманMatome, kad žmonės pasirengę sukurti įvairiausias sąjungas, klubus, bendruomenes, kalbėti apie vienybę ir meilę artimui, kurti ryšį tarpusavyje.
Bet viskas iki tam tikros ribos: kol tarp jų neatsiskleis egoizmo blogis. Vos tik atsiskleidžia egoistinė žmogaus prigimtis, iškart viskas baigiasi ir sąjunga griūna.
Nuo akimirkos, kai atsiskleidžia blogis, turi prasidėti dvasinis žmogaus darbas. Ir tai kritinis momentas net kabalistinei grupei, kur galima suklupti, jei neįveiksime atsiskleidžiančio blogio, nesukursime dešimtuko.
Juk dešimtuką būtina pastatyti iš „plytų“, iš kiekvieno iš mūsų, kai anuliuojame save ir prisijungiame prie dešimtuko, kad pastatytume bendrą pastatą. Klausimas – ar įstengsime įveikti kritinį tašką, ar sustosime ties juo, tarsi įprastinis klubas ar sąjunga.
Itin akivaizdu, kaip įvairios sąjungos ir metodikos griūna ant to paties taško, ir negali įveikti to barjero, kad eitų toliau, ir dar labiau viduje susijungtų, idant sukurtų vienybės pastatą iš savęs pačių.
Šis taškas, kylantis iš noro mėgautis pačiam ir pradėti rūpintis kitais, vadinamas „Israel“ (jašar –kel – tiesiai pas Kūrėją), juk taip žmogus nori tapti panašus į Kūrėją, būti jo atstovu šiame pasaulyje, jungiančiu kanalu.
#242721

Iš 2019 m. kovo 11 d. iš rytinės pamokos, tema „Nuolankumas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebti prigesusią kibirkštį

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Komentarų nėra

Israel misija kūrinijoje

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманNėra laiko, yra būsenų kaita. Ir todėl dabar, kaip ir anksčiau ir visuomet, Israel laikomas tas, kas tiesiai veržiasi pas Kūrėją, siekia ryšio su aukštesniąja jėga. Todėl ir vienas žmogus gali patirti būsenas, kurios kartais vadinamos „Israel“, o kartais – „pasaulio tautos“.
Žmogus gali vadintis Israel priklausomai nuo jo būsenos ar siekio, ar net dėl to, kad visas jo gyvenimas taip sutvarkytas ir nukreiptas į Kūrėją.
O jeigu nieko tokio nėra, tai jis nesivadina Israel. Israel – tai ne išoriniai požymiai, o vidinė būsena, širdies siekis, kuris gali būti laikinas ar nuolatinis.
Ir tas, kas vadinasi Israel, jaučiasi atsakingas už viso pasaulio išsitaisymą. Juk jis supranta, kad yra didžiulės bendros sielos dalis, ir jeigu Kūrėjas jį pažadino, tai privalo patraukti likusias jos dalis, visą žmoniją.
Ši atsakomybė guli ant kiekvieno žmogaus, kuris jaučia siekį atskleisti Kūrėją ir susilieti su Juo, ir ant grupės pečių. Kūrėjas niekieno nepažadina šiaip sau, tik su tikslu, kad atvestų pas Jį visus kitus.
Taisymasis prasideda tada, kai grupė, kuri vadinasi „Israel“, platina bendro taisymosi metodiką pasaulyje, perduoda visiems jėgas, kad organizuotų juos ir pritrauktų prie išsitaisymo. Tai reiškia, kad jie realizuoja taisymąsi, kurio iš jo laukia Kūrėjas.

* * *
Israel negali žengti nė vieno žingsnio pirmyn, jei nepatrauks su savimi visų kitų. Pirmiausia, Israel turi pritraukti kitus, pririšti prie savęs, o paskui pareikalauti iš Kūrėjo pastūmėti visus kartu pirmyn. Neįmanoma išplėšti širdies iš kūno ir vien taisyti širdį, viliojant ją susilieti su Kūrėju. Israel – pasaulio širdis ir protas, pats nieko nepasieks, jei nepatrauks su savimi viso pasaulio.
Juk Israel neegzistuoja sau. Kūrėjo sukurtoje kūrinijoje nėra „Israel“, nėra galvos, tik kūnas. O Israel tarsi ateiviai atskridę iš kitos žvaigždės: keisti, nenatūralūs norai, kurie prieštarauja visai tikrovei, visiems Begalybės Malchut norams. Israel kyla iš gėdos atsiskleidusios Begalybės pasaulio Malchut ir iš jos sprendimo išnaudoti norą kitaip, duodant.
Ta Begalybės pasaulio Malchut dalis, kuri nusprendė atlikti apribojimą, įgyti ekraną ir ketinimą duoti, vadinasi „tiesiai pas Kūrėją“, Israel.
#237930

Iš 2018 m. gruodžio 17 d. rytinės pamokos pagal temą „Israel atsakingas už viso pasaulio išsitaisymą“

Komentarų nėra

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманBendroji siela, kuri buvo bendra ir vientisa, po sudužimo suskilo į daugybę dalių, kurias turime surinkti bei sujungti ir šitaip atskleisti Kūrėją.
Pirminis indas ir atkurtasis po sudužimo skiriasi tuo, kad skilimas išryškina naujas savybes, kurios anksčiau buvo neaiškios.
Būtent dėl jų siela sudūžta, o jas ištaisius atskleidžiamos papildomos Šviesos savybės, priešingos sudužusiems norams, taip išsiaiškiname vidines savybes Kūrėjo, savo Šviesa sukūrusio ir taisančio šitą sielą.
Jei nebūtų sudužimo ir ištaisymo, jaustume ne daugiau už pirmąjį žmogų Adomą prieš pirmapradę nuodėmę – tik mažąją būseną „Nefeš/Ruach de-Ruach“. O po skilimo ir ištaisymo atskleidžiame visą Šviesą Naranchai, tai yra susiliejame su pačiu Kūrėju, tapdami panašūs į Jį savo savybėmis, suprasdami Jo kelią ir išmintį, esančią kūrime.
Todėl negalima apsieiti be sudužimo ir ištaisymo. Ištaisymo pabaiga – tai taškas, iš anksto numatytas kūrimo programoje.
Siela turi išsitaisyti, kad atitiktų visą kūrimo sistemą, talpinančią savyje visus pasaulius A“K ir ABEA. Siela – vidinė visos kūrimo sistemos dalis, todėl mums išsitaisius ji turi įgyti visų aukštesniųjų pasaulių formą, sudarytą iš trijų dalių: galvos, kūno ir galūnių, taip pat iš trijų linijų, daugybės sudėtingų formų.
Jiems susijungus skirtumai neišnyksta, juk „visus nusikaltimus padengia meilė“. Ištaisyta siela savyje išsaugo visą didžiulį egoizmą, visus norus ir prieštaravimus. Išlieka viskas, kas buvo anksčiau, niekas neištrinama. Netgi atvirkščiai, negatyvios apraiškos padeda mums atskleisti Šviesą, kurios pranašumas išryškėja tamsoje.
Mūsų laukia didelis darbas, juk Adomas neturėjo galvos, kūno ir galūnių – buvo tik kūnas, glūdintis viename lygmenyje ir pripildytas Chasadim šviesos. Jis gimė „apipjaustytas“, lyg angelas, mažo būsenos. Kūdikis neturi proto, jis negeba stovėti, o tik gulėti, taigi, jo galva yra tame pačiame lygmenyje kaip ir kūnas.
O mums reikia visą šią sudaužytą sielą pastatyti ant kojų, visu ūgiu, kaip žmogų. Todėl mūsų darbas – išrinkti sielos dalis, priklausančias galvai bei kūnui, ir išsiaiškinti kiekvienos iš jų funkcijas. Visos sielos dalys po sudužimo jau pasiruošusios ištaisymui, bet mes turime pritraukti Aukštesniąją šviesą, rasti sudužusias vietas ir ištaisyti jas.
Tie, kas bus įtraukti į dvasinį darbą, vadinsis Adomo galva, bendrąja siela. O likusieji – jo kūno dalys. Todėl Israel, tai yra „siekiantis Kūrėjo“, vadinasi „Man galva“.
#226520

Iš 2018 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Sielos gyveimas

Evolicijos siurprizai, I dalis

Komentarų nėra

Taisymosi seka

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманNereikia laukti, kol visa Izraelio tauta įgis dvasinį pasiekimą, o paskui išsivystys teisuoliai pasaulio tautose ir paveiks blogiausią žmonijos dalį.
Tai veikia kaip viena vientisa sistema, svarbiau, kad išsitaisytų kabalistinė grupė, turinti savyje visus keturi tipus: Israel Izraelio tautoje ir pasaulio tautos Izraelyje, Israel pasaulio tautose ir pasaulio tautos pasaulio tautose.
Kas šiandien yra šios piramidės viršūnėje, viduje turi visus keturis tipus, ir todėl gali tarnauti jiems kaip perduodantis kanalas. Jam nereikia laukti, kol po juo patobulės žemesnieji sluoksniai, nes visos kitos pakopos taisosi ne pakopiškai, o iš karto. Tad jei pasieksime davimo savybę ir įstengsime tapti perduodančiu kanalu, išsitaisymą perduosime visiems.
Šviesa sunkiasi iš viršaus žemyn pagal piramidę, tačiau žemesniuose sluoksniuose nėra pakopiškos raidos. Vos tik Šviesa pasiekia juos, jie iškart išsitaiso. Mūsų darbo platinant rezultatai kaupiasi vis labiau ir vieną akimirką išsitaisymas įvyks, svarbiausia nepasiduoti.
Vos tik Israel pradės tikrąjį darbą „lišma“, pasaulio tautos pajaus, kad Israel virsta vienintele naudinga tikrovės šaknimi. Kiekviename slypi neįsisąmonintas poreikis susivienyti ir drauge gauti Kūrėjo Šviesą dėl davimo. Bet kuriame žmoguje yra taškas, iš kurio jis sukurtas, – susiliejimo su Kūrėju taškas.
Iš to taško, kur noras duoti ir noras mėgautis susijungia draugėn, iš ten ėmė vystytis noras mėgautis priešinga kryptimi nuo noro duoti ir taip jie it kūgis išsiskyrė į skirtingas puses. Pasaulio tautos savo nore mėgautis jaučia, kad malonumo nėra ir kaltina dėl to Israel, nes tinkamai neįsijungiame į kūriniją.
#238159

Iš 2018 m. gruodžio 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

„Israel“ ir pasaulio tautos

Komentarų nėra

Žydų tauta – kaip riešutai maiše

Izraelis ir pasaulio tautos, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKiekviena tauta turi natūralų, „biologinį“ pagrindą, paveldėtą iš bendrų protėvių, iš tos mažos grupės, kuri davė jai pradžią. Tačiau Izraelio tauta, skirtingai nei kitos, kilo ne iš etninių protėvių. Jis buvo surinktas iš Senovės Babilone gyvenusių pačių įvairiausių genčių ir tautų atstovų.
Žmonės atsiliepė į Abraomo kvietimą ir jų susijungimas nebuvo grįstas bendru etnosu, kiekvienai kitai tautai suteikiančiam savitą charakterį ir požiūrį į gyvenimą – skiriamuosius bruožus, kuriuos galime matyti ir šiandien.
Žydus jungia tik viena – dvasinis ryšys, kylantis ne iš šio pasaulio. Kitaip tariant, meilės artimui kaip sau principas, kurio Abraomas mokė savo sekėjus ir iš jų subūrė tautą. Ją jis pavadino „Israel“ tauta, tai reiškia, „tiesiai pas aukščiausiąjį“, pas Kūrėją (jašar kėl). Tik Aukščiausiojo pagalba leidžia tautai susivienyti.
Jeigu šioje tautoje nėra aukštesniosios jėgos, tai ji jau ne „Israel“, ir apskritai, ne tauta, o tiesiog žmonių susibūrimas. Juk jie nesiekia Kūrėjo, jų ir grupe nepavadinsi.
Nepaisant ilgos istorijos, ši situacija išlieka ir šiandien: neturėdama pagrindo žydų tauta primena „riešutus maiše“. Kol yra „maišas“ (t. y. priešai, nekenčiantys), išorinis spaudimas suspaudžia „riešutus“ vieną prie kito, ir jie, kad išsigelbėtų, kažkaip laikosi draugėj. Bet jeigu išorinis spaudimas susilpnėja, „riešutai“ pabyra į visas puses pro skyles maiše.
Per tūkstantmečius žydai įėmė į save visų tautų dalis, savybes – ir kaip kad anksčiau turi susivienyti, kad taip parodytų visam pasauliui geros, teisingos vienybės pavyzdį. Kitos tautos yra senovės babiloniečių palikuoniai, nėję paskui Abraomą.
O Abraomo sekėjai gavo vienybės metodiką ir turi ją realizuoti, o paskui visus to išmokyti. Prie to mus veda evoliucija, žmonijos raida.
Jei jau mumyse slypi Kūrėjo siekis, tai ir esame Israel tauta, nepriklausomai nuo to, kas parašyta gimimo liudijime. Būtent mes turime parodyti visoms tautos šią metodiką ir išmokyti juos – dėl to pasaulis išsitaisys.
O kol kas, kol neatliekame savo paskirties, įvairiausios problemos, neaplenkiant augančio antisemitizmo, spaus mus ir stums to link.

* * *
Izraelio tauta Toroje vadinama „žiauriausia“, „užsispyrusia“. Esmė ta, kad iš aukščiau esame pašaukti taisytis, o iš apačios tam priešinamės. Taip ir turi būti. Tai visai ne vaikiškas beprasmis užsispyrimas – tai lemia Gamtos jėgų balansas. Priešais mus kylančios kliūtys visuomet atitinka mūsų gebėjimus.
Štai kodėl mūsų „nepalaužia“ sunkiausi išbandymai. Kas mums kokia nors intifada, jei praėjusiame amžiuje Holokausto aukos net prieš sulipdamos į vagonus, tikėjo, kad juos veža į „poilsio namus“. Jie jau matė valdžios ir apsaugos santykį, bet iki galo stvėrėsi už iliuzijos. Štai tokia užsklanda, per kurią žmogus neįstengia įsisąmoninti, paaiškinti sau to, kas vyksta.
Tad tas „užsispyrimas“ – paslėptis iš aukščiau. Ir pakeisti jį gali tik mūsų žinia, kabalos mokslo platinimas. Juk tai ne šiaip žinios, tai vidinė, dvasinė jėga, kuri iš aukščiau per mus gali sklisti po pasaulį. Žmonėms nešame ne žodžius, o dvasines kibirkštis, ir tik jos veiks.
#237330

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. rytinės pamokos, pagal Baal Sulam laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Abraomo atradimas

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Komentarų nėra

„Israel“ ir pasaulio tautos

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманAnkstesnėse kartose Israel turėjo pakilti ir nusileisti: Egipto tremtis ir išėjimas iš jo, pirmosios Šventyklos pastatymas, paskui jos sugriovimas, nauja tremtis ir išėjimas iš jos, kad pastatytų antrąją Šventyklą.
Taip parengėme visus norus per sudužimą ir tarpusavio įsijungimą. Ir dabar esame taisymosi laikotarpiu, kuris turi apimti visas noro dalis, visą pasaulį.
Visi per istoriją atlikti taisymai priskiriami „Israel“ – išsitaisyti siekiantiems norams. Tačiau dabar „Israel“ turi atlikti išsitaisymą kartu su visu pasauliu.
„Israel“ savo viduje negali atlikti netgi mažiausio išsitaisymo, jeigu neįjungia į save pasaulio tautų. Juk būtent dėl jų – visi taisymai, kaip pasakyta: „Israel buvo ištremti tik tam, kad prisijungtų prie savęs kitų tautų sielas.”
Jeigu žmogus siekia Kūrėjo, t.y. siekia išsitaisyti, jis turi suprasti, kad šiandien taisymasis galimas tik kartu su pasaulio tautomis. Pasaulio tautos pasyviai įsijungia į taisymąsi, o „Israel“ aktyviai dirba ties tuo. Tam, kad pakeltų maldą, „Israel“ turi įimti į save ACHAP, pasaulio tautų, norus.
Parašyta, kad pasaulio tautos kelia „Israel“ ant savo pečių, kitaip tariant, stumia taisytis, įpareigodami pakilti į Kūrėjo kalną, ir kiekviename žingsnyje susijungti su Šviesa, ištaisyti ACHAP norus. „Israel“ ir kitos tautos taisosi kartu, juk tai viso pasaulio problema.

#233419

Iš 2018 m. rugsėjo 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulam straipsnį „Tarnaitė, einanti šeimininkės įpėdine“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Kaip prilygti Kūrėjui?

Faraono sutikimas

Komentarų nėra

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманSunku paaiškinti, kokia yra tikroji realybė, nes ji paslėpta, o mūsų akys sugadintos. Ir visgi reikia dėti pastangas, kad išvystume maksimaliai teisingą vaizdą. Gyvename įsivaizduojamame pasaulyje, juk visa, ką matome, tėra dvasinių savybių simboliai.
Visas pasaulis – tai įvairios noro dalys, kurios skiriasi savo galia, t.y. neišsitaisymo laipsniu, kuris atitinka noro jėgą. Kuo labiau ištaisytas kažkada buvo noras bendros Adam sielos sistemoje iki jos sudužimo, tuo labiau sugadintas jis yra dabar.
Po bendro noro sudužimo, kiekvienoje jo dalelėje liko ekrano dužena, atspindėtos Šviesos (iki Adomui prasižengiant) kibirkštis. Todėl šiandien pasaulyje yra tiek daug žmonių, t. y. norų, kuriuose ši kibirkštis daugiau ar mažiau atsiskleidžia.
Bendra Šviesa veikia sudužusias noro dalis ir sluoksnis po sluoksnio pažadina jas gyvenimui. Norai jaučia siekį priartėti prie Šviesos, prilygti jai. Iš pradžių to siekia egoistiškai, su sugadintu ketinimu, mėgindami savo malonumui išnaudoti kibirkštį, likusią juose iš abipusio davimo dvasinės būsenos.
Tie norai, kurie iki šios dienos pabudo ar dar pabus ir sieks kūrimo tikslo, sieks susilieti su Kūrėju, vadinasi „Israel“ (heb. – jašar kėl – tiesiai pas Kūrėją). Šie norai turi itin stiprias kibirkštis, kurios pažadina žmogų.
O tie, kieno kibirkštis dar silpna vadinami pasaulio tautomis, nes jie jaučia tik įprastinius žemiškus norus – ne susilieti su Kūrėju, o tiesiog gyventi gerai šiame pasaulyje. Toks skirtumas.
Jei pasaulio tautos jaučia, kad jokie šio pasaulio užsiėmimai negali jų užsipildyti, jos sutinka prisijungti prie „Israel“ norėdamos, kad žmonės, siekiantys dvasingumo, eitų pirmi ir vestų jas į išsitaisymą. Juk tik ten yra viltis užsipildyti. Arba priešingai, traukia „Israel“ žemyn į egoistinius norus.
#233383

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Tarnaitė, einanti šeimininkės įpėdine“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Trys žmonijos dalys

Pasaulio širdis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai