Pateikti įrašai su Israel žyme.


Israel misija kūrinijoje

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманNėra laiko, yra būsenų kaita. Ir todėl dabar, kaip ir anksčiau ir visuomet, Israel laikomas tas, kas tiesiai veržiasi pas Kūrėją, siekia ryšio su aukštesniąja jėga. Todėl ir vienas žmogus gali patirti būsenas, kurios kartais vadinamos „Israel“, o kartais – „pasaulio tautos“.
Žmogus gali vadintis Israel priklausomai nuo jo būsenos ar siekio, ar net dėl to, kad visas jo gyvenimas taip sutvarkytas ir nukreiptas į Kūrėją.
O jeigu nieko tokio nėra, tai jis nesivadina Israel. Israel – tai ne išoriniai požymiai, o vidinė būsena, širdies siekis, kuris gali būti laikinas ar nuolatinis.
Ir tas, kas vadinasi Israel, jaučiasi atsakingas už viso pasaulio išsitaisymą. Juk jis supranta, kad yra didžiulės bendros sielos dalis, ir jeigu Kūrėjas jį pažadino, tai privalo patraukti likusias jos dalis, visą žmoniją.
Ši atsakomybė guli ant kiekvieno žmogaus, kuris jaučia siekį atskleisti Kūrėją ir susilieti su Juo, ir ant grupės pečių. Kūrėjas niekieno nepažadina šiaip sau, tik su tikslu, kad atvestų pas Jį visus kitus.
Taisymasis prasideda tada, kai grupė, kuri vadinasi „Israel“, platina bendro taisymosi metodiką pasaulyje, perduoda visiems jėgas, kad organizuotų juos ir pritrauktų prie išsitaisymo. Tai reiškia, kad jie realizuoja taisymąsi, kurio iš jo laukia Kūrėjas.

* * *
Israel negali žengti nė vieno žingsnio pirmyn, jei nepatrauks su savimi visų kitų. Pirmiausia, Israel turi pritraukti kitus, pririšti prie savęs, o paskui pareikalauti iš Kūrėjo pastūmėti visus kartu pirmyn. Neįmanoma išplėšti širdies iš kūno ir vien taisyti širdį, viliojant ją susilieti su Kūrėju. Israel – pasaulio širdis ir protas, pats nieko nepasieks, jei nepatrauks su savimi viso pasaulio.
Juk Israel neegzistuoja sau. Kūrėjo sukurtoje kūrinijoje nėra „Israel“, nėra galvos, tik kūnas. O Israel tarsi ateiviai atskridę iš kitos žvaigždės: keisti, nenatūralūs norai, kurie prieštarauja visai tikrovei, visiems Begalybės Malchut norams. Israel kyla iš gėdos atsiskleidusios Begalybės pasaulio Malchut ir iš jos sprendimo išnaudoti norą kitaip, duodant.
Ta Begalybės pasaulio Malchut dalis, kuri nusprendė atlikti apribojimą, įgyti ekraną ir ketinimą duoti, vadinasi „tiesiai pas Kūrėją“, Israel.
#237930

Iš 2018 m. gruodžio 17 d. rytinės pamokos pagal temą „Israel atsakingas už viso pasaulio išsitaisymą“

Komentarų nėra

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманBendroji siela, kuri buvo bendra ir vientisa, po sudužimo suskilo į daugybę dalių, kurias turime surinkti bei sujungti ir šitaip atskleisti Kūrėją.
Pirminis indas ir atkurtasis po sudužimo skiriasi tuo, kad skilimas išryškina naujas savybes, kurios anksčiau buvo neaiškios.
Būtent dėl jų siela sudūžta, o jas ištaisius atskleidžiamos papildomos Šviesos savybės, priešingos sudužusiems norams, taip išsiaiškiname vidines savybes Kūrėjo, savo Šviesa sukūrusio ir taisančio šitą sielą.
Jei nebūtų sudužimo ir ištaisymo, jaustume ne daugiau už pirmąjį žmogų Adomą prieš pirmapradę nuodėmę – tik mažąją būseną „Nefeš/Ruach de-Ruach“. O po skilimo ir ištaisymo atskleidžiame visą Šviesą Naranchai, tai yra susiliejame su pačiu Kūrėju, tapdami panašūs į Jį savo savybėmis, suprasdami Jo kelią ir išmintį, esančią kūrime.
Todėl negalima apsieiti be sudužimo ir ištaisymo. Ištaisymo pabaiga – tai taškas, iš anksto numatytas kūrimo programoje.
Siela turi išsitaisyti, kad atitiktų visą kūrimo sistemą, talpinančią savyje visus pasaulius A“K ir ABEA. Siela – vidinė visos kūrimo sistemos dalis, todėl mums išsitaisius ji turi įgyti visų aukštesniųjų pasaulių formą, sudarytą iš trijų dalių: galvos, kūno ir galūnių, taip pat iš trijų linijų, daugybės sudėtingų formų.
Jiems susijungus skirtumai neišnyksta, juk „visus nusikaltimus padengia meilė“. Ištaisyta siela savyje išsaugo visą didžiulį egoizmą, visus norus ir prieštaravimus. Išlieka viskas, kas buvo anksčiau, niekas neištrinama. Netgi atvirkščiai, negatyvios apraiškos padeda mums atskleisti Šviesą, kurios pranašumas išryškėja tamsoje.
Mūsų laukia didelis darbas, juk Adomas neturėjo galvos, kūno ir galūnių – buvo tik kūnas, glūdintis viename lygmenyje ir pripildytas Chasadim šviesos. Jis gimė „apipjaustytas“, lyg angelas, mažo būsenos. Kūdikis neturi proto, jis negeba stovėti, o tik gulėti, taigi, jo galva yra tame pačiame lygmenyje kaip ir kūnas.
O mums reikia visą šią sudaužytą sielą pastatyti ant kojų, visu ūgiu, kaip žmogų. Todėl mūsų darbas – išrinkti sielos dalis, priklausančias galvai bei kūnui, ir išsiaiškinti kiekvienos iš jų funkcijas. Visos sielos dalys po sudužimo jau pasiruošusios ištaisymui, bet mes turime pritraukti Aukštesniąją šviesą, rasti sudužusias vietas ir ištaisyti jas.
Tie, kas bus įtraukti į dvasinį darbą, vadinsis Adomo galva, bendrąja siela. O likusieji – jo kūno dalys. Todėl Israel, tai yra „siekiantis Kūrėjo“, vadinasi „Man galva“.
#226520

Iš 2018 m. gegužės 9 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Sielos gyveimas

Evolicijos siurprizai, I dalis

Komentarų nėra

Taisymosi seka

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманNereikia laukti, kol visa Izraelio tauta įgis dvasinį pasiekimą, o paskui išsivystys teisuoliai pasaulio tautose ir paveiks blogiausią žmonijos dalį.
Tai veikia kaip viena vientisa sistema, svarbiau, kad išsitaisytų kabalistinė grupė, turinti savyje visus keturi tipus: Israel Izraelio tautoje ir pasaulio tautos Izraelyje, Israel pasaulio tautose ir pasaulio tautos pasaulio tautose.
Kas šiandien yra šios piramidės viršūnėje, viduje turi visus keturis tipus, ir todėl gali tarnauti jiems kaip perduodantis kanalas. Jam nereikia laukti, kol po juo patobulės žemesnieji sluoksniai, nes visos kitos pakopos taisosi ne pakopiškai, o iš karto. Tad jei pasieksime davimo savybę ir įstengsime tapti perduodančiu kanalu, išsitaisymą perduosime visiems.
Šviesa sunkiasi iš viršaus žemyn pagal piramidę, tačiau žemesniuose sluoksniuose nėra pakopiškos raidos. Vos tik Šviesa pasiekia juos, jie iškart išsitaiso. Mūsų darbo platinant rezultatai kaupiasi vis labiau ir vieną akimirką išsitaisymas įvyks, svarbiausia nepasiduoti.
Vos tik Israel pradės tikrąjį darbą „lišma“, pasaulio tautos pajaus, kad Israel virsta vienintele naudinga tikrovės šaknimi. Kiekviename slypi neįsisąmonintas poreikis susivienyti ir drauge gauti Kūrėjo Šviesą dėl davimo. Bet kuriame žmoguje yra taškas, iš kurio jis sukurtas, – susiliejimo su Kūrėju taškas.
Iš to taško, kur noras duoti ir noras mėgautis susijungia draugėn, iš ten ėmė vystytis noras mėgautis priešinga kryptimi nuo noro duoti ir taip jie it kūgis išsiskyrė į skirtingas puses. Pasaulio tautos savo nore mėgautis jaučia, kad malonumo nėra ir kaltina dėl to Israel, nes tinkamai neįsijungiame į kūriniją.
#238159

Iš 2018 m. gruodžio 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

„Israel“ ir pasaulio tautos

Komentarų nėra

Žydų tauta – kaip riešutai maiše

Izraelis ir pasaulio tautos, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKiekviena tauta turi natūralų, „biologinį“ pagrindą, paveldėtą iš bendrų protėvių, iš tos mažos grupės, kuri davė jai pradžią. Tačiau Izraelio tauta, skirtingai nei kitos, kilo ne iš etninių protėvių. Jis buvo surinktas iš Senovės Babilone gyvenusių pačių įvairiausių genčių ir tautų atstovų.
Žmonės atsiliepė į Abraomo kvietimą ir jų susijungimas nebuvo grįstas bendru etnosu, kiekvienai kitai tautai suteikiančiam savitą charakterį ir požiūrį į gyvenimą – skiriamuosius bruožus, kuriuos galime matyti ir šiandien.
Žydus jungia tik viena – dvasinis ryšys, kylantis ne iš šio pasaulio. Kitaip tariant, meilės artimui kaip sau principas, kurio Abraomas mokė savo sekėjus ir iš jų subūrė tautą. Ją jis pavadino „Israel“ tauta, tai reiškia, „tiesiai pas aukščiausiąjį“, pas Kūrėją (jašar kėl). Tik Aukščiausiojo pagalba leidžia tautai susivienyti.
Jeigu šioje tautoje nėra aukštesniosios jėgos, tai ji jau ne „Israel“, ir apskritai, ne tauta, o tiesiog žmonių susibūrimas. Juk jie nesiekia Kūrėjo, jų ir grupe nepavadinsi.
Nepaisant ilgos istorijos, ši situacija išlieka ir šiandien: neturėdama pagrindo žydų tauta primena „riešutus maiše“. Kol yra „maišas“ (t. y. priešai, nekenčiantys), išorinis spaudimas suspaudžia „riešutus“ vieną prie kito, ir jie, kad išsigelbėtų, kažkaip laikosi draugėj. Bet jeigu išorinis spaudimas susilpnėja, „riešutai“ pabyra į visas puses pro skyles maiše.
Per tūkstantmečius žydai įėmė į save visų tautų dalis, savybes – ir kaip kad anksčiau turi susivienyti, kad taip parodytų visam pasauliui geros, teisingos vienybės pavyzdį. Kitos tautos yra senovės babiloniečių palikuoniai, nėję paskui Abraomą.
O Abraomo sekėjai gavo vienybės metodiką ir turi ją realizuoti, o paskui visus to išmokyti. Prie to mus veda evoliucija, žmonijos raida.
Jei jau mumyse slypi Kūrėjo siekis, tai ir esame Israel tauta, nepriklausomai nuo to, kas parašyta gimimo liudijime. Būtent mes turime parodyti visoms tautos šią metodiką ir išmokyti juos – dėl to pasaulis išsitaisys.
O kol kas, kol neatliekame savo paskirties, įvairiausios problemos, neaplenkiant augančio antisemitizmo, spaus mus ir stums to link.

* * *
Izraelio tauta Toroje vadinama „žiauriausia“, „užsispyrusia“. Esmė ta, kad iš aukščiau esame pašaukti taisytis, o iš apačios tam priešinamės. Taip ir turi būti. Tai visai ne vaikiškas beprasmis užsispyrimas – tai lemia Gamtos jėgų balansas. Priešais mus kylančios kliūtys visuomet atitinka mūsų gebėjimus.
Štai kodėl mūsų „nepalaužia“ sunkiausi išbandymai. Kas mums kokia nors intifada, jei praėjusiame amžiuje Holokausto aukos net prieš sulipdamos į vagonus, tikėjo, kad juos veža į „poilsio namus“. Jie jau matė valdžios ir apsaugos santykį, bet iki galo stvėrėsi už iliuzijos. Štai tokia užsklanda, per kurią žmogus neįstengia įsisąmoninti, paaiškinti sau to, kas vyksta.
Tad tas „užsispyrimas“ – paslėptis iš aukščiau. Ir pakeisti jį gali tik mūsų žinia, kabalos mokslo platinimas. Juk tai ne šiaip žinios, tai vidinė, dvasinė jėga, kuri iš aukščiau per mus gali sklisti po pasaulį. Žmonėms nešame ne žodžius, o dvasines kibirkštis, ir tik jos veiks.
#237330

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. rytinės pamokos, pagal Baal Sulam laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Abraomo atradimas

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Komentarų nėra

„Israel“ ir pasaulio tautos

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманAnkstesnėse kartose Israel turėjo pakilti ir nusileisti: Egipto tremtis ir išėjimas iš jo, pirmosios Šventyklos pastatymas, paskui jos sugriovimas, nauja tremtis ir išėjimas iš jos, kad pastatytų antrąją Šventyklą.
Taip parengėme visus norus per sudužimą ir tarpusavio įsijungimą. Ir dabar esame taisymosi laikotarpiu, kuris turi apimti visas noro dalis, visą pasaulį.
Visi per istoriją atlikti taisymai priskiriami „Israel“ – išsitaisyti siekiantiems norams. Tačiau dabar „Israel“ turi atlikti išsitaisymą kartu su visu pasauliu.
„Israel“ savo viduje negali atlikti netgi mažiausio išsitaisymo, jeigu neįjungia į save pasaulio tautų. Juk būtent dėl jų – visi taisymai, kaip pasakyta: „Israel buvo ištremti tik tam, kad prisijungtų prie savęs kitų tautų sielas.”
Jeigu žmogus siekia Kūrėjo, t.y. siekia išsitaisyti, jis turi suprasti, kad šiandien taisymasis galimas tik kartu su pasaulio tautomis. Pasaulio tautos pasyviai įsijungia į taisymąsi, o „Israel“ aktyviai dirba ties tuo. Tam, kad pakeltų maldą, „Israel“ turi įimti į save ACHAP, pasaulio tautų, norus.
Parašyta, kad pasaulio tautos kelia „Israel“ ant savo pečių, kitaip tariant, stumia taisytis, įpareigodami pakilti į Kūrėjo kalną, ir kiekviename žingsnyje susijungti su Šviesa, ištaisyti ACHAP norus. „Israel“ ir kitos tautos taisosi kartu, juk tai viso pasaulio problema.

#233419

Iš 2018 m. rugsėjo 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulam straipsnį „Tarnaitė, einanti šeimininkės įpėdine“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Kaip prilygti Kūrėjui?

Faraono sutikimas

Komentarų nėra

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманSunku paaiškinti, kokia yra tikroji realybė, nes ji paslėpta, o mūsų akys sugadintos. Ir visgi reikia dėti pastangas, kad išvystume maksimaliai teisingą vaizdą. Gyvename įsivaizduojamame pasaulyje, juk visa, ką matome, tėra dvasinių savybių simboliai.
Visas pasaulis – tai įvairios noro dalys, kurios skiriasi savo galia, t.y. neišsitaisymo laipsniu, kuris atitinka noro jėgą. Kuo labiau ištaisytas kažkada buvo noras bendros Adam sielos sistemoje iki jos sudužimo, tuo labiau sugadintas jis yra dabar.
Po bendro noro sudužimo, kiekvienoje jo dalelėje liko ekrano dužena, atspindėtos Šviesos (iki Adomui prasižengiant) kibirkštis. Todėl šiandien pasaulyje yra tiek daug žmonių, t. y. norų, kuriuose ši kibirkštis daugiau ar mažiau atsiskleidžia.
Bendra Šviesa veikia sudužusias noro dalis ir sluoksnis po sluoksnio pažadina jas gyvenimui. Norai jaučia siekį priartėti prie Šviesos, prilygti jai. Iš pradžių to siekia egoistiškai, su sugadintu ketinimu, mėgindami savo malonumui išnaudoti kibirkštį, likusią juose iš abipusio davimo dvasinės būsenos.
Tie norai, kurie iki šios dienos pabudo ar dar pabus ir sieks kūrimo tikslo, sieks susilieti su Kūrėju, vadinasi „Israel“ (heb. – jašar kėl – tiesiai pas Kūrėją). Šie norai turi itin stiprias kibirkštis, kurios pažadina žmogų.
O tie, kieno kibirkštis dar silpna vadinami pasaulio tautomis, nes jie jaučia tik įprastinius žemiškus norus – ne susilieti su Kūrėju, o tiesiog gyventi gerai šiame pasaulyje. Toks skirtumas.
Jei pasaulio tautos jaučia, kad jokie šio pasaulio užsiėmimai negali jų užsipildyti, jos sutinka prisijungti prie „Israel“ norėdamos, kad žmonės, siekiantys dvasingumo, eitų pirmi ir vestų jas į išsitaisymą. Juk tik ten yra viltis užsipildyti. Arba priešingai, traukia „Israel“ žemyn į egoistinius norus.
#233383

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Tarnaitė, einanti šeimininkės įpėdine“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Trys žmonijos dalys

Pasaulio širdis

Komentarų nėra

Jeruzalė – suvienytos žmonijos sostinė

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманJeruzalė – Šventyklos vieta, bet drauge – sunaikinimo vieta. Turime pasiekti būseną, kai Jeruzalė (hebrajiškai ira šlėma – visiška baimė), įsiviešpataus mūsų širdyse, mūsų nore, ir su naujai įgytu ketinimu duoti sukursime tobulą dvasinį indą, vadinamą „Šventykla“.
Pirmasis dvasinis indas: gauti, kad duotum, antrasis – duoti, kad duotum, priklausė tik bendros sielos galvai. Trečiajame inde bus ir davimas vardan davimo, ir gavimas dėl davimo visoms tautoms, kaip pasakyta: „Mano namai vadinsis maldos namais visoms tautoms“, t. y. viso noro mėgautis, sukurto žmogaus lygmenyje.
Visi lygiai atskleis aukščiausiąją jėgą, drauge susivieniję. Skirtumas tarp žmonių išnyks, ir šis pasaulis išnyks taisymosi pabaigoje, kaip rašo Baal Sulamas. Liks tik bendras noras, kuriame visi susijungia tobuloje vienybėje, pilnai užpildytoje aukščiausia Šviesa.
Visi visiškai suvoks aukščiausiąją jėgą kaip viena širdis, be jokių skirtumų. O ankstesnioji atskirtis sustiprins vienybę, kaip pasakyta: „Meilė padengs visus prasižengimus“.
Tokia turi būti atkurtoji Jeruzalė. O kol kas, kaip matome, ji visiškai sugriauta. Visame pasaulyje nėra labiau susiskaldžiusio, stiprios opozicijos ir prieštaravimų draskomo miesto. Visa tai turi atsiskleisti kaip medžiaga taisymuisi.
Jeruzalės diena primena mums išsitaisymą, kuris iš tiesų būtinas. Išeitų, jog ši šventė ne tam, kad būtų pagerbtas pats miestas, bet tam, kad mums yra suteikta galimybė išsigelbėti.
Štai tai ir švenčiame: Jeruzalės diena kaip mums duota darbo vieta; vieta, kur ateityje įvyks išsitaisymas. Tuomet atsiskleis Izraelio tauta ir visos kitos tautos; Izraelio žemė ir visas pasaulis susilies su vienu Kūrėju.
Taip „Israel“ atliks savo paskirtį – tapti šviesa visoms tautoms. Izraelio tautos misija, kaip dvasinio parcufo galvos kūno atžvilgiu: ištaisyti visą žmoniją. Tačiau išsitaisymas turi pasklisti visose tautose, o Kūrėjas visa savo jėga atsiskleidžia bendros sielos kūne, t.y. pasaulio tautose.
Parašyta, jog taisymosi pabaigoje Izraelio žemė pasklis po visą pasaulį. Kitaip tariant, noras mėgautis, susijęs su Kūrėjo suvokimu, pasklis visoje pasaulėdaroje, ir visi susijungs draugėn ir taps Kūrėjo tauta, kaip pasakyta: „Visi pažins mane – nuo mažo iki didelio“.
Jeruzalė priklauso ne tik Izraelio, bet visos žmonijos vienybei. Šis ypatingas taškas, šis miestas egzistavo dar prieš tai, kol mūsų protėviai atėjo į Izraelio žemę, jie nesukūrė jo tuščioje vietoje.
Tai, kad pasaulio tautos, pavyzdžiui, JAV ir kt., perkelia savo pasiuntinybes į Jeruzalę, yra tam tikras simbolis. Tačiau tai netaiso – taisymas patikėtas Izraelio tautai. Atėjo laikas tiems, kurie yra ant Israel laiptelio (jašar kėl, t. y. siekiantys atskleisti Kūrėją), susivienyti tarpusavyje ir su Kūrėju, tampant dvasinio parcufo galva. Svarbiausia – mūsų vienybė. Nėra nieko svarbiau.

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Vienas dėsnis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Izraelio valstybė – vieta Kūrėjui atsiskleisti

Pradininkų tauta

Abraomo atradimas

Komentarų nėra

Pradininkų tauta

Antisemitizmas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien, Kabala, Vienijimosi metodika

каббалист Михаэль ЛайтманVisi kūriniai turi susivienyti – tai galutinė visos kūrinijos būsena. Evoliucija visąlaik eina pirmyn, vesdama mus per blogio įsisąmoninimo etapus.
Bet galiausiai visi turi pasiekti šviesą iš tamsos, ir perėjus visas atsiskyrimo formas panorėti pakilti virš savo egoistinės prigimties. Blogio įsisąmoninimas atveda mus prie vienybės.
Tam tikra žmonių dalis visuomet suprato vienybės naudą, iš prigimties būdami altruistais. Tačiau mūsų laikas gamta suteikia praktinius įrodymus, tapdama integralia ir visą pasaulį surišdama į vieną tinklą. Egoizmas tampa globalus, ir visus mus sujungia tarpusavyje. Norime to ar ne, tačiau tenka vienytis, visiškai neleidžiant valdyti skaidančiai jėgai.
Studijuodami kabalą išsiaiškiname, kad būtinybė vienytis kyla iš pačios gamtos, iš nusidėjimo prie Pažinimo medžio. Visas kūrinys buvo sukurtas kaip viena siela, o paskui tyčia sudaužytas į daugybę, viena nuo kitos atskirtų dalių. Nėra pasirinkimo – turime atstatyti ir sujungti visą kūrinį.
Tai pageidautina būsena ir iš Kūrėjo pusės, ir iš žmogaus pusės. Ir tai suprantantys žmonės vadinami „Israel“ (iš hebrajų k. jašar-kel – „tiesiai pas Kūrėją“). Juk aukštesnioji jėga, Kūrėjas – tai gamta, kuri uždaryta, vieninga, integrali, globali. O norint susilieti su Kūrėju, pasiekti savybių panašumą, turime tapti tokie kaip Jis, kitaip tariant, pakilti virš mus skiriančio egoizmo ir imti vienytis.
Mes ne socialistai, ne komunistai, ne humanistai ir ne biologai, matantys vienybės pavyzdžius gyvuose organizmuose. Įrodymus, jog būtina susivienyti, mums pateikia kabalos mokslas, ir pamažu savo prote, jausmuose atskleidžiame, kad privalome tai atlikti.
Iš prigimties esame patys didžiausi egoistai, juk į kabalą ateinama su didžiausiu noru. Bet drauge suprantame, kad norint pasiekti gyvenimo prasmę reikia prilygti aukštesniajai jėgai.
Todėl iš visos žmonijos Abraomas išrinko grupę, kuri tapo Izraelio tauta, jos pagrindas – meilė artimui kaip pačiam sau – tai didis žmonijos ir visos gamtos dėsnis. Turime laikyti save visos žmonijos pradininkų grupe, kuri mėgina išsiaiškinti šį didį gamtos dėsnį apie meilę artimui ir realizuoti jį, kad paskui būtų galima perduoti visiems.
Izraelio tautos pareiga – pirmiesiems susivienyti, nes ši tauta pašaukta realizuoti meilės artimam dėsnį ir būti pavyzdžiu visam žmonijai, t. y. būti „šviesa pasaulio tautoms“. Izraelio valstybės filosofai ir kūrėjai irgi kalbėjo apie vienybę, tačiau jie šią nuomonę susidarė ne iš kabalos mokslo (ne iš gamtos struktūros), o remdamiesi savo vidiniu, instinktyviu supratimu.
Kabala sako, kad vienybė – tai gamtos dėsnis, ir pirmiausia jo laikytis turi Izraelio tauta. Baal Sulamas rašo, gavome teisę grįžti į Izraelio žemę, išsivaduodami iš pasaulio tautų valdžios, tik dėl to, kad įgyvendintume savo paskirtį: susivienyti ir šią vienijimosi metodiką parodyti visoms pasaulio tautoms, tapti šviesa visoms kitoms tautoms.
Tikėsimės, kad artėjant Izraelio valstybės septyniasdešimtmečiui, Izraelio tauta, ypač gyvenantys Izraelio žemėje, supras, koks tautos egzistavimo tikslas. Juk nerealizavę meilės artimui kaip sau dėsnio, kad būtume pavyzdžiu visam pasauliui, neturėsime teisės egzistuoti.
Tai itin svarbus momentas. Tik dėl šio tikslo turi gyventi žmogus Izraelio žemėje. Kitaip jis neturi teisės vadintis „israel“ ir nepriklauso Izraelio tautai.
Izraelio valstybė turės teisę gyvuoti tik tuomet, jei realizuosime būtinybę tapti vienu žmogumi su viena širdimi, „visas Israel – draugai“, kol išpildysime meilės artimui dėsnį, mat tai – visos gamtos pagrindas.

Iš 2018 m. vasario 7 d. rytinės pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Senosios išminties atgimimas

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Tora kalba apie visus

Komentarų nėra