Pateikti įrašai su ištaisymas žyme.


Iš chaoso į harmoniją, I d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль Лайтман„Iš chaoso į harmoniją“ apibūdina būseną nuo mūsų dabartinės iki tos, kurią turime pasiekti.
Kuo ypatinga mūsų dabartinė būsena?
Pasak kabalos mokslo, daugelį tūkstantmečių vystėsi žmonijos egoizmas – noras mėgautis, gauti, viską pasiglemžti sau.
Iš metų į metus, iš kartos į kartą, pradedant Didžiuoju sprogimu, ego pirmiausiai vystėsi negyvoje, tada augalinėje ir gyvūninėje gamtoje, kol susiformavo žmonija.
Augantis egoizmas atvedė mus į dabartinę būseną, apie kurią nuo seno rašė kabalistai, nurodydami į XX amžiaus pabaigą.
Tai egoistinio vystymosi pabaiga, kai žmonės pradeda suvokti, jog juos valdanti jėga (noras mėgautis, gauti, pasiglemžti sau) juos žudo, skaido visuomenę ir stabdo tolimesnę pažangą: techninę, mokslinę, kultūrinę ir dvasinę.
Žmonijos raida taip pat skirstoma į periodus, vadinamus negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu lygmenimis. Kai prasideda „žmogaus lygmens“ vystymosi laikotarpis, t. y., kai žmogus pradeda vystyti žmogų savyje, tada jis susiduria su supratimo problema: kas aš, koks aš, kodėl ir kaip. Ir nieko jam neišeina. Būtent tai šiandien vyksta visuose mūsų veiklos baruose.
Visi žino, su kokiomis problemomis susiduria kiekvienas žmogus, jaunimas, šeima, valdžia ir visa žmonija. Išgyvename didžiulę vidinę ir išorinę krizę, nesuvokiame, kaip vystytis toliau. Nežinome, ką daryti patiems su savimi.
Daugelis žmonių neranda savęs šiame gyvenime. Jeigu anksčiau vystėsi žmonijos negyvoji, augalinė, gyvūninė fazės, ir svarbiausia mums buvo užsidirbti, aprūpinti save, šeimą, užauginti vaikus… ir mirti, bet palikti po savęs kitą kartą ir viską, kas jiems sukaupta, tai dabar šio tikslo nebėra. Žmogus niekam nereikalingas, nereikalingi darbuotojai, nereikalingi tėvai.
Chaosas, kurį šiandien matome, yra natūralus. Prieš daugelį metų kabalistai aprašė jį ir nurodė, jog tai prašvitimo būsena, kai žmonija pagaliau supranta, kad ji turi augti, tik ne taip, kaip anksčiau.
Šis didžiulis „žmogus“ (visų pasaulio žmonių visuma) turi pakilti virš šio pasaulio, nes išaugo iš jo ir nebegali būti jame. Mokslas ir kultūra liovėsi vystytis, pažanga sustojo, nes pasiekė savo galutinę būklę.
Dabar turime pasikeisti, ko niekad anksčiau nedarėme. Juk mūsų nuo amžių esanti savybė – troškimas mėgautis, noras gauti – nuolatos augo, ir pagal jį vystėme savo gyvenimą, o dabar šis noras tapo apvalus, nustojo evoliucionuoti tiesiogiai, ir jo galutinė raida sukelia chaosą.
Iš principo chaosas yra nuspėjama būsena, kai nematome kito žingsnio priešais mus. Remdamiesi savo senuoju požiūriu į gyvenimą, save ir gamtą, nesuprantame, į kur tai gali atvesti.
Kabala sako, jog tai nuostabi pereinamojo laikotarpio, lūžio būsena, kai turime pereiti nuo mūsų natūralaus vystymosi, kurį skatina mūsų pirminė prigimtis, prie savęs keitimo, kitaip tariant, kai imsime iš savęs „gimdyti“ žmogų. Būtent tokia mūsų būsena.
Tad esame pirmoji naujosios žmonijos karta, kuriai teks gimti. Ji turi atverti visiškai naują bendravimo sistemą: per savo tarpusavio ryšį virš gyvūninės prigimties pajausti aukščiausią valdymo sistemą ir taip kontroliuoti save ir visą aukštesnę prigimtį. Kitaip tariant, žmogaus užduotis – pakilti į kitą raidos lygmenį, įvaldyti ir kontroliuoti jį.
Sistema, kurią reikia įvaldyti, yra vadinama pasaulių sistema. Visi žmonės Žemėje turės ją suvokti, pakildami virš savo egoistinės prigimties į bendrą, vientisą, altruistinę prigimtį.
Taip pasiekiame būseną, kai savo prigimtyje, savyje ir supančioje aplinkoje imame atskleisti ryšių sistemą, kuri jungia mus tarpusavyje bei pakelia į nemirtingumo lygį, leidžia pajausti už laiko ir erdvės ribų. Šito turime pasiekti.
Bus daugiau.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso „Iš chaoso į harmoniją“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Chaoso baimintis neverta

Tik vienas dėsnis

Komentarų nėra

Blogis – pasaulio pagrindas

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebooko: Kaip kabalistai veikia mūsų pasaulį? Ar jie gali sunaikinti blogį?
Atsakymas. Jokiu būdu! Blogio negalima sunaikinti. Turėjome to išmokti iš mūsų daugiatūkstantinės istorijos. Neįmanoma sunaikinti blogio!
Blogis – pasaulio pagrindas. Kaip pasakyta Biblijoje: „Sukūriau blogį, ir sukūriau Torą  jam ištaisyti“, bet ne sunaikinti. Ištaisyti reiškia, jog blogis lieka, o mes mokomės teisingai su juo dirbti. Tai kabalos mokslo esmė.
Klausimas. Sakote, kad „blogis lieka“. Žmogui tai visada sunku.
Atsakymas. Be abejonės! Bet ką padarysi? Neturime kitos išeities, mums reikia išmokti dirbti su blogiu: suprasti jį, gerbti ir tinkamai su juo elgtis, kaip su „faraonu“ (blogis tai faraonas ): mandagiai, itin pagarbiai, nes būtent jo padedami galėsime pakilti laiptais vis didesnio gėrio link.
Blogis tai tas stimulas, ta pakopa, virš kurios nuolatos galime kilti. Kiekvienoje pakopoje ji vis labiau atsiskleidžia mumyse, o mes vis labiau kylame virš jo į gėrį.
Jei nebūtų blogo visai negalėtume vystytis. Blogis lieka visu savo gražumu, tačiau viską įvyniojame į gerą apvalkalą – gėrį. Išeina nuostabus „patiekalas“: viduje – blogis, išorėje – gėris.
Juk žinome, kad į patiekalus beriami pipirai, druska, kas nors aštraus. Netgi į pyragus pilamas šlakelis konjako, antraip neišgausime tinkamo skonio.
Todėl reikia paragauti šiek tiek blogio, bet tik tam, kad iškeltum gėrį.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Komentarų nėra

Kam žmogui duota laisvės iliuzija?

Valios laisvė, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam Kūrėjas davė žmogui iliuziją, kad jis laisvas? Dėl ko?
Atsakymas. Kad suteiktų žmogui galimybę egzistuoti, kitaip žmogus pasidarytų galą.
Žmogus – ne gyvūnas, apsiribojantis tik „maistu ir šeima“. Gyvūnai be maisto daugiau nieko neturi. Netgi sekso, nes giminės tęsimas vyksta automatiškai, tam tikru metų laiku. Šeimos irgi nėra. Jiems svarbiausia – maistas.
Bet ir čia jie nesirenka iš dviejų šimtų produktų rūšių. Karvė neės pyragaičio, jei šalia yra žolės ar šieno. Žinoma, tai niekaip nesusiję su mūsų norais, net jei juos priskiriame gyvūniniams. Maistas, seksas, šeima – tai mūsų fiziologiniai norai.
Tad apie gyvūnus nepasakysi, jie laisvi ar ne – šis klausimas nekeliamas. O žmogus jį kelia.
Klausimas. Ką duota laisvės iliuzija? Ką pats renkuosi? Ką gerti – arbatą ar kavą; kur mokytis?
Atsakymas. Laisvės iliuzija duota tam, kad pamažu atsikandę savo nelaimingo gyvenimo per daugybę persikūnijimų įsisąmonintume, jog būtina pažinti tikrąją, aukštesniąją gyvenimo prasmę. Kad pasiektum būseną, kai nebeieškosi: šita žolė sultingesnė, ta mergina geresnė, ši specialybė labiau apsimoka ar dar kažkas. Rinksiesi aukščiau, juk gyvenimo prasmė virš materialios būties.
Klausimas. Kitaip tariant, Kūrėjas nori, kad pereičiau tai ir viskuo nusivilčiau?
Atsakymas. Žinoma.
Klausimas. Ir tuomet pasirinksiu tikrąją laisvę: paklusti Jam, Jo dėsniams?
Atsakymas. Pakilti į Jo lygmenį nereiškia paklusti,– tai tapti tokiems, kaip Jis. Neturi būti po Juo – turi Jam prilygti. Kai žmogus tampa lygus Kūrėjui, jis pats tampa Kūrėju.
Jis nejaučia, kad Kūrėjas jį valdo. Priešingai, šia prasme jis valdo Kūrėją. Tai absoliutus tapatumas tarp žmogaus ir aukštesniosios jėgos.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko prasideda valios laisvė?

Kaip tapti laisvam?

Kam pašvenčiame gyvenimą?

Komentarų nėra

Pakeisti likimą

Kabalos mokymasis, Valios laisvė, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad studijuojant kabalą galima pakeisti savo likimą, bet ar to reikia?
Atsakymas. Būtinai reikia. Dabar esame priverstinės būties lygmenyje, tačiau ji net ne gyvūniniame lygmenyje, o kur kas žemiau, nes gyvūnai neklausia savęs apie gyvenimo prasmę.
Užduodant tokius klausimus, mums atsiranda galimybė per juos pakilti iki absoliučios laisvės lygmens – laisvės nuo mirties, nuo materialaus gyvenimo, nuo dabartinės egzistencijos siaurų rėmų. Tai buvimas laisvam nuo ypatingos priežiūros, ribojimų, skirstymų ir pan. Kitaip tariant, tampi pačiu aukščiausiu.
Ir taip kiekvienas iš mūsų: įgiję galimybę duoti, tampame aukščiausiais. Galima sakyti: „Tai iliuzija. Kaipgi visi gali tapti aukščiausiais?“ Tačiau išties yra taip, mat atsiduriame kitoje, dvasinėje erdvėje.
Klausimas. Ir taip keičiame savo likimą?
Atsakymas. Žinoma. Mūsų likimas mūsų rankose. Beje, galime pakeisti ne tik savo žemiškąjį gyvenimą, o likimą, apie kurį nė nenutuokiame, – tas stadijas, kurias teks praeiti.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.

Išminčių karta

Kaip rinktis likimą, III d.

Komentarų nėra

Kur rasti Kūrėją?

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pamenu, kai prieš 21 metus pirmą kartą atėjau pas Jus filmuoti siužeto apie kabalą, tikėjausi pamatyti įvairių kabalistinių ženklų: raudonus siūlus, šventą vandenį, degančias žvakes. Užėjau į Jūsų kabinetą, o ten – nieko nėra. Tada pamaniau: „Nėra ko filmuoti”.
Pasirodė, kad kabala – tai ne „šventieji atributai”, o žmonių vienijimosi pakopos.
Atsakymas. Išties Kūrėjas atsiskleidžia tarp žmonių, bet tik tarp tų, kurie pakyla į aukštesnįjį suvokimo, pažinimo lygmenį. Juk kabala kalba apie tai, kas yra virš mūsų sąmonės, virš materialaus supratimo.
Todėl du paprasti žmonės tarpusavyje pažįsta tik materialų pasaulį ir įvairias jo problemas. Tik tinkamai susivieniję, galėsime patirti ypatingą dvasinę būseną, kai mūsų ryšiai atskleis Kūrėją, o įvairios šių ryšių variacijos bylos mums apie Jį. Taip esame sukurti.
Praktiškai turi susirinkti dešimties žmonių grupė, tik ne aplink apskritą stalą su krištoliniais rutuliais ir degančiomis žvakėmis. Šie atributai visai nereikalingi. Tinkamai vienydamiesi žmonės nusiteikia altruistiniam tarpusavio ryšiui.
Bet tai nėra paprasta. Teisingas ryšys pasiekiamas studijuojant kabalos mokslą, suvokiant tolimesnį vidinį žmogaus vystymosi lygmenį – esantį aukščiau egoistinio, kai „išeinama iš savęs“, pakylama virš egoizmo, kiekvienas kitų savo draugų atžvilgiu, tam pasitelkus ypatingą aukštesniąją energiją. Atrodytų, kad kalbame apie kažkokią mistiką, bet taip nėra, tiesiog aukštesnioji energija yra ne mumyse.
Jėga, kurioje egzistuojame,– egoistinė gavimo jėga, bet yra ir priešinga jai altruistinė jėga, tik ji mūsų išorėje.
Kai pritraukiame altruistinę jėgą, bandydami tarpusavyje sukurti altruistinius santykius, aukštesnioji jėga veikia mus ir greta natūralių egoistinių ryšių palaipsniui užsimezga mums nenatūralūs altruistiniai ryšiai. Jie vadinami dvasiniais.
Tinkamas egoistinių ir altruistinių ryšių siejimas, persipindamas įvairiomis savo metamorfozėmis kaip juodas su baltu, leidžia mums suvokti Kūrėją, Aukštesniąją jėgą.
Iš vienos pusės, mes kaip kūriniai nepražūstame, nes mumyse lieka egoistinė jėga. Iš kitos pusės, įgyjame altruistinę jėgą ir joje suvokiame Kūrėją. Taip Jis ir atsiskleidžia – tinkamuose mūsų tarpusavio santykiuose.
Komentaras. Nuolat sakote, kad mumyse lieka egoistiniai norai, o kartu virš jų kyla priešingas jiems altruistinis antsatas. Tai labai sunku įsivaizduoti.
Atsakymas. Būtent tokia ypatinga ir didi yra kabalisto būsena. Jis ne šiaip nežinia kur išlekia, o greta savo egoistinio pasaulio suvokimo įgyja dar ir altruistinį suvokimą. Tarp šių dviejų suvokimų jis kuria save ir atskleidžia Kūrėją – susiliejantį su savimi.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Pagauk pokemoną – atskleisk Kūrėją

Už visko yra Kūrėjas

Komentarų nėra

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, V d.

Krizė, globalizacija, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip turėtų atrodyti žmonių visuomenė, sukurta pagal gamtos pavyzdį?
Atsakymas. Visi turėtų būti absoliučiai lygūs ir susijungę tarsi vienas žmogus. Gamtos smūgiai nesibaigs, kol pasieksime tokią būseną.
Klausimas. Bet mokslininkai turi labai konkretų taifūnų atsiradimo priežasčių paaiškinimą. Karšto oro masėms nuo Afrikos pakrančių judant į vakarus virš šiltų pietinio Atlanto vandenų, susidaro sąlygos oro cirkuliacijai… O Jūs sakote, kad taifūnų atsiradimas priklauso nuo žmonių tarpusavio santykių? Ar taifūnai – tik vienintelis ligos požymis?
Atsakymas. Kiekviena liga turi išorinius požymius ir vidines priežastis. Nežinome nė vienos žmonių ligos vidinių priežasčių. Galima sakyti, kad jos kyla dėl disbalanso organizme, ir tai bus teisinga.
Taifūnai – ligos požymis, jie išnyks, jei dings jų vidinė priežastis – blogi žmonių tarpusavio santykiai. Taifūnai nėra vienintelis požymis. Gamta turi daugybę būdų išeiti iš pusiausvyros: ugnikalnių išsiveržimai, cunamiai, gaisrai, epidemijos. Sistema, jungianti žmonių mintis ir norus, veikia gamtą ir išveda ją iš pusiausvyros.
Klausimas. Kokie santykiai turi būti tarp žmonių, kad paveiktų gamtą teigiamai?
Atsakymas. Žmonių visuomenė turi tapti tokia pat integrali, kaip visa gamta. Pirmiausia turime suprasti, kad esame gamtos sistemos viduje, o ne stebime ją iš šalies. Tai didelis skirtumas: juk jei esame sistemoje, tai paklūstame jos dėsniams ir neturime galimybės rinktis, kaip elgtis. Pasirinkimo neturime, todėl privalome veikti pagal gamtos dėsnius.
Valios laisvės turime tik tam, kad kuo greičiau suprastume, kur esame ir ką reikia daryti. Juk lazda jau pakelta virš mūsų ir pasiruošusi kirsti kiekvieną sekundę. Turime nedelsdami tai suvokti. Jei žmonija pradės tai suprasti, viskas bus gerai. Jei ne – teks mokytis iš lazdos.
Tik kai žmonės ims tarpusavyje teisingai vienytis, supras, kaip teisingai susijungti su gamta. Iš to išvesime elgesio, vienijimosi, komutacijos dėsnius.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, III d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, IV d.

Komentarų nėra

Kas ateina į kabalos mokslą?

Kabalos mokymasis, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dauguma žmonių mano, kad tik tie, kurie jaučia vidinę tuštumą ar depresiją, ateina į kabalos mokslas, o laimingi žmonės ten nepatenka. Ar taip?
Atsakymas. Kur jūs matėte laimingų žmonių? Gal tik beprotnamyje. Visi rimti žmonės supranta, jog gyvenime nėra laimės. O jos ieškoti reikia, nes kitaip žmogus – ne žmogus, jei nenori suprasti savo paties egzistavimo prasmės. Kaip kitaip atsakysi į klausimą apie gyvenimo prasmę?
Juk klausiama net ne apie gyvenimo prasmę, o apie savo paties prasmę: dėl ko aš egzistuoju?! Mano gyvenimas kaip gyvenimas, o aš?! Tai skirtingi dalykai.
Ir tokių žmonių daug. Tarp mano mokinių tokių – 100 %.
Daugelis klausia apie tai, bet negali atsakyti į šį klausimą. Bet šis klausimas juose dega, net pasąmoningai, veržiasi laukan.
Komentaras. Atkreipiau dėmesį, kad tie žmonės, kurie ateina į kabalą iš smalsumo, ilgam nepasilieka. Pasilieka tik tie, kurie ateina po patyrimų, tuštumos jausmo, ieškodami atsakymo, kokia gyvenimo prasmė.
Atsakymas. Galiausiai liko tie, kuriuos tikrai kankino klausimas apie jų būtį, kiti išėjo. Bet vis tiek gerai, kad jie buvo, juk tai, ką jie gavo, vienaip ar kitaip būtinai prasiskverbs ir jie vėl grįš į kabalą. Niekas niekur nuo to nedings.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo ypatumai

Kas lieka po gyvenimo?

Tikslai skirtingi, kryptis bendra

Komentarų nėra

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, III d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galima mokytis iš gamtos, jeigu joje tematome, kaip vieni kitus ėda?
Atsakymas. Tai neteisingas gamtos suvokimas dėl to, kad į ją žiūrime egoistinėmis akimis. Iš tiesų gamta veikia pagal visuotinį davimo dėsnį.
Jeigu nepakeisime savo elgesio, žmonijos laukia katastrofa. Be to, žmonija nežino, kaip spręsti šią problemą. Galime tik apgailestauti, kad esame pasmerkti susinaikinti. Tačiau kabala siūlo išeitį, reikia tik išmokti jos metodikos.
Niekas kitas nepadės. Neįmanoma pasislėpti nuo visuotinės katastrofos bunkeryje po žeme arba negyvenamojoje saloje, kaip planuoja kai kurie turtuoliai. Jie stato bunkerius, kad nusiramintų.
Egzistuoja visuotinis gamtos dėsnis, pagal kurį turime pasiekti pusiausvyros, teisingo tarpusavio ryšio – tai įmanoma tik pagal kabalos metodiką. Nėra kito vaisto.
Gamta – tai viena sistema, dėl to žmonijos egoizmas yra priežastis viso blogio, esančio gamtoje. Mes privalome mokytis, kad sužinotume, kaip sukurta gamtos sistema ir ko ji reikalauja iš mūsų. Jeigu esame visi sujungti į vieną sistemą, tai pagal komutacijos dėsnius pokytis viename žmoguje lemia pokytį visoje bendroje sistemoje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Grąžinti gamtai pirmykštį pavidalą

Komentarų nėra

Kas parašė „Knygą Zohar”?

Knyga „Zohar“

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Kas yra knygos „Zohar“ autorius – Rabi Šimonas ar dešimt jo draugų? Neįsivaizduoju, kaip galima rašyti kartu.
Atsakymas. Esmė ta, kad Rabi Šimonas nebūtų galėjęs parašyti šios knygos vienas, kadangi iš pradžių turėjo šią medžiagą perleisti per savo mokinius. Pradžioje jie visa tai aptarė, kiekvienas išsakė savo įspūdžius, kuriuos jie jungdami , o ne papildydami rinko į bendrą nuomonę, pakildami virš savęs. Iš viso to išėjo aukščiausias pasiekimas – „Knyga Zohar“. Vienydamiesi tarpusavyje, jie pakilo į kitą lygmenį, kuriame tarsi tapo vienu autoriumi, vienu žmogumi.
Komentaras. Tačiau pirminiuose šaltiniuose sakoma, kad Rabi Šimonas kalbėjo, o Rabi Aba užrašinėjo.
Atsakymas. Reikėtų suprasti, ką reiškia „užrašinėjo“. Nekalbama apie užrašinėjimą kaip fizinį veiksmą. Jie pasiekė tokią būseną, kai „balta šviesa rašo juodame fone“, t. y. jų pačių viduje.
Visa tai kolektyvinis vieno jungtinio žmogaus darbas, kai visi tampa kaip vienas. Būtent todėl „Knygoje Zohar“ slypi tokia didžiulė jėga. Dar daugiau: todėl ją reikia skaityti ne vienam, o drauge su kitais.
Jei skaitysime „Zohar“ po viena, jokios naudos nebus. Tam turi susirinkti dešimt žmonių (minjan), susijungti į vieningą vienetą ir, tokiu būdu skaitydami tekstą, kiekvienas pradės jausti tai, ką jautė jie.
Klausimas. Ar tu įsiskverbi į „Knygą Zohar“ ar „Knyga Zohar“ įsiskverbia į tave?
Atsakymas. „Knyga Zohar“ – tai mus supanti Šviesa. Dėl to tiek, kiek ją skaitantieji susijungia, jie leidžia Šviesai pereiti į jų vieningą vienetą ir jį formatuoti. Iš to kyla Knygos pajautimas.
Toroje taip ir parašyta, kad tai „baltos raidės juodame fone“, t. y. Šviesa, rašanti ant norų.

Iš 2016 m. sausio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Knyga Zohar: atsiverskite, skaitykite, mėginkite

Kad atsiskleistų „Knygą Zohar”

Pagrindinė kabalos knyga

Komentarų nėra

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip žmonija gali sukurti pusiausvyrą, kuri natūraliai egzistuoja gamtoje, tačiau kurios žmonės neturi?
Atsakymas. Žmogus neturi instinkto būti pusiausvyroje su gamta, dėl to jam duota galimybė pačiam kurti žmonijos bendruomenę ir savo jėgomis gauti vienybės jėgą ir protą, padedančius pasiekti pusiausvyrą.
Kovoti su aplinkos užterštumu yra beprasmiška, nes svarbiausias užterštumo šaltinis yra žmogus, pradedantis naują vystymosi laikotarpį. Jeigu jis nepasirūpins savo išsitaisymu, tai netgi mažiausias pažeidimas, pradedant vienu gramu neteisingo įsiliejimo į gamtą, sutrikdys gamtos pusiausvyrą. Būtent tai dabar pradeda matytis.
Žmonija neišnyks, tačiau iki paskutinio momento galimi įvairūs kataklizmai: gamta skandins jūroje, šaldys, svilins ekstremaliu karščiu, degins gaisrais.
Klausimas. Daugelį metų JAV vykdė branduolinius bandymus dvejuose atoluose Ramiajame vandenyne, po to jie, be abejo, tapo netinkami gyventi žmonėms. Tačiau gamta ten suvešėjo neįprastai, kaip nė vienoje kitoje vietoje. Mokslininkai padarė išvadą, kad žala nuo žmogaus buvimo yra didesnė, negu nuo branduolinės radiacijos. Kaip tai gali būti?
Atsakymas. Gamta moka užsigydyti žaizdas žemuosiuose lygmenyse, bet ir tam, žinoma, yra ribos. Tačiau, jei padaroma per didelė žala, pokyčiai tampa negrįžtami.
Klausimas. Kokią žalą daro žmogus „žmogaus lygmenyje“?
Atsakymas. Žmogus nedarė jokios žalos, išskyrus pastaruosius šimtą metų. Juk jo daroma žala ta, kad jis nėra pusiausvyroje su gamta, o tai būtina kaip svarbiausias elementas.
Pagrindinė priežastis yra ne mechaninis gamtos žalojimas: ne tai, kad žmogus degina ją arba sausina, o tai, kad žmonija turi pradėti pati save vesti pusiausvyros su gamta link nuo ARI, XV a., arba nors nuo Baal Sulamo apibrėžto „paskutiniosios kartos“ laikotarpio. Mūsų neatitikimas integraliai gamtos sistemai, tas disbalansas, ir sukelia visas katastrofas.
Žinoma, tai nereiškia, kad pasiekę pusiausvyrą su gamta, mes galėtume ją teršti. Bet mes nė negalvotume teršti, o instinktyviai veiktume teisingai.
Būti pusiausvyroje su gamta – vadinasi – pasiekti gerų, integralių santykių tarp žmonių – mintimis, norais, ketinimais nedaryti jokios žalos žmonijos visuomenei ir visai gamtai, taip pat ir dar aukštesnei sistemai.
Būti integraliam mintyse – vadinasi – priimti visą gamtos sistemą kaip vieną organizmą. Priklausomai nuo teisingų ryšių tarp žmonių, visi kiti lygiai (negyvasis, augalinis, gyvūninis) pakyla ir įsijungia į bendrą sistemą ir išsitaiso kartu su žmogumi. Tuomet nekils jokių kataklizmų, visur bus pusiausvyra.
Egzistuoja griežta taisyklė: „Dalis ir visuma – lygūs“. Tai reiškia, kad vienas žmogus gali padaryti tokią pačią žalą, kaip visa žmonija.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Į harmoniją su gamta

Gyvenimas ant ugnikalnio

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai