Pateikti įrašai su ištaisymas žyme.


Kam reikalingos neigiamos emocijos?

Dvasinis darbas

Klausimas. Kam reikalingos tokios emocijos, kaip pyktis, dirglumas, baimė ir kita?
Atsakymas. Kad viską priskirtume Kūrėjui – vieninteliam mūsų teigiamų ir neigiamų emocijų šaltiniui.
Klausimas. O koks ryšys tarp to, kad aš pritraukiu Šviesą ir to, kad viską priskiriu Kūrėjui? Tai du skirtingi darbai?
Atsakymas. Ne, tai vienas ir tas pats. Kabalos mokslas duotas tam, kad ištaisytume save, savo likimą ir pasiektume Kūrėjo lygmenį. Tai galima padaryti savarankiškais veiksmais, nes tavo pastangos atveria tuštumas, kurias užpildo Šviesa.
Viską, ką tu patiri, turi priskirti Aukštesniajam šaltiniui – viskas ateina iš Jo.
Ir visus tavo potyrius, pojūčius, painiavą, baimes, nerimą, pavydą ir kitas neigiamas emocijos Jis siunčia tau, kad pakiltum virš jų, prisirištum prie Jo ir pareikalautum, kad Jis tave ištaisytų.
Jei tu atlieki tokius veiksmus, tai pradedi jausti šią teigiamą jėgą, kuri specialiai sukėlė tavyje neigiamas emocijas, kad tu pakiltum virš jų. Tai vadinama eiti tikėjimu virš žinojimo.

Iš 2016 m. rugpjūčio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas mus daro stipresnius

Žaidimas jausmais

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Komentarų nėra

Kas yra nuodėmė?

Egoizmo vystymasis

Klausimas iš „Facebook“. Kas yra nuodėmė?
Atsakymas. Nuodėmė yra naudotis savo egoizmu, kenkiant kitiems. Tačiau egoizmo panaudojimą galima traktuoti ir kitaip. Tarkim, aš galiu nukirsti medį, kuris be mano įsikišimo būtų dar ilgai augęs, bet tai nelaikoma nuodėme, nors dvasiniu požiūriu tai yra nuodėmė.
Kiek žmogus mūsų pasaulyje vartoja daugiau, negu jam reikia normaliam, oriam egzistavimui, tai vadinama „nuodėme“.
Mes kalbame apie įprastą pasaulietišką egzistenciją įprastame materialiame lygmenyje. To automatiškai siekia bet koks gyvūnas. Duokime karvei torto, įpilkime arkliui šampano, – jie neės ir nesivolios pataluose. Jiems reikia tik to, kas būtina kūnui.
Taip ir žmogui reikia tik to, kas būtina jo fiziniam kūnui, o visa kita turi būti nukreipta į dvasinį pažinimą, į aukštesniojo pasaulio pasiekimą. Juk visas gyvenimas duotas atskleisti sielai ir dvasiniam pasauliui pažinti jau šiame gyvenime. Nuodėmė yra tai, kad žmogus šituo neužsiima.
Klausimas. Vadinasi, kai žmogus užsiima menais, rašo knygas, tapo paveikslus, kuria muziką, uždirba procentus, laikydamas pinigus banke, ir t. t., yra nuodėmė?
Atsakymas. Ne. Nebent jis tuo užsiimdamas nevykdo misijos, kuri jam skirta. Visi žmogaus siekiai, susiję su menu ir mokslu, duoti tam, kad būtų išreikšti dvasiniu pavidalu, skatintų pasaulį susivienyti. Visa kita žmogų tik painioja.

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptas ketinimas

Apie gyvenimą, mirtį ir dvasinį išsitaisymą

Tobulybė be išimčių

Komentarų nėra

Kaip rinktis likimą I d.?

Valios laisvė

Klausimas. Kartais gyvenime nutinka įvykiai, kurie tarsi kažkieno parengti, o kartais atrodo nevykusiu atsitiktinumu. Rytuose yra „karmos“ samprata, o arabai turi patarlę – „Nuo to, kas tau iš viršaus skirta, – nepabėgsi.“ Ar mūsų likimas iš tikrųjų nulemtas, tarsi iš anksto nufilmuotas filmas, ar mes jį galime pakeisti?
Atsakymas. Visas gyvenimo scenarijus jau iš anksto užrašytas, tačiau pats žmogus nusprendžia, kaip tai nusileis jam. Juk žmogui duota valios laisvės, skirtingai nuo negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos, kurie yra „aklos lemties“ rankose, kitaip tariant, yra besąlygiškai kontroliuojami aukštesniojo Gamtos valdymo.
Gamta visa, kas egzistuoja, stumia pirmyn per evoliucijos procesą pagal Darvino teoriją ar dar kokią nors programą. Tačiau žmogus, skirtingai nuo kitų, gali imti likimą į savo rankas. Jei jis to nedaro, tai gyvena kaip gyvūnas visiškai valdomas gamtos, ir neturi galimybės veikti savo likimo, kur iš anksto viskas apibrėžta.
Instinktyviai reaguodamas į visus įvykius savo gyvenime, žmogus taip nuo savęs neprideda nieko naujo. Jeigu nuodugniai ištirtume visas savo sistemas: psichologiją, fiziologiją, visus savo jausmus, tai galėtume išskaičiuoti savo sprendimus ir reakcijas bet kokiose gyvenimo situacijose.
Tai tarsi mašina, kurios elgesys neabejotinai aiškus. Todėl kalbama jau ne apie šitą mašiną, o apie išorinius poveikius jai, apie ją veikiančias jėgas. Tik nuo jų priklauso, kas nutiks su žmogumi, – o nuo jo paties nieko nepriklauso. Vadinasi, negalima sakyti, kad jis lemia savo likimą. Taip veikia 99.99% visų pasaulio žmonių.
Tačiau yra žmonių, kurie gali imti likimą į savo rankas ir reaguoti ne instinktyviai iš savo egoizmo ir prigimtinių savybių, o pakilę virš savo prigimties veikia netgi priešingai jai. Tai visiškai kitoks elgesys nei visų kitų, paprastų žmonių.
Kitaip tariant, įmanoma išeiti iš automatinės, iš anksto apibrėžtos lemties. Tai nėra paprasta, bet įmanoma, ir ne žmogaus sąskaita, o padedant ypatingai, gamtoje slypinčiai jėgai, kuri vadinasi „grąžinanti į Šaltinį Šviesa“. Ši jėga ima mus veikti, kai norime pakilti virš savo prigimties. Juk gamtoje mes visi robotai, veikiantys mašinos viduje.
Jeigu pritraukiame sau ypatingą jėgą, kuri mus vysto, tai įgyjame ypatingą, aukštesnę davimo, vienybės, meilės prigimtį. Ji bus kaip priedas prie mūsų asmeninių savybių ir mūsų gyvenimo programos. Programa pasikeis, nes duomenys pasikeitė, juk prašau naujos programos ir noriu eiti nauju keliu, kad pakilčiau į kitą lygmenį, ant naujos gyvenimo pakopos.
Noriu ne tiesiog plaukti šioje instinktyvioje tėkmėje, kuri neša mane nuo gimimo dienos iki mirties, bet nugyventi gyvenimą kitaip: veikiant naujam valdymui ir kitaip reaguojant į jį, kad pasiekčiau kitokių rezultatų. Išeitų, kad palieku savo likimą, ankstesniąją prigimtį ir tampu aktyvus savo naujojo likimo elementas.
Bus tęsinys.

Iš 2017 m. liepos 25 d. TV laidos “Naujasis gyvenimas” Nr. 886

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.

Valios laisvės paieškos, II d.

Kaip tapti laisvam?

Komentarų nėra

Kodėl reikalingos kančios

Kūnas ir siela, gyvenimo prasmė

Klausimas iš „Facebook“ tinklalapio. Kodėl tam, kad pabustų taškas širdyje, reikalingos fizinės kančios?
Atsakymas. Mūsų materiali esmė – tai kūnas, kurį norime aprūpinti maksimaliu komfortu.
Mes gyvename šeimoje, norime, kad joje būtų viskas tvarkoje: namai, vaikai, sveikata, pensija, poilsis ir kita. Kitaip tariant, norime patogiai gyventi šiame pasaulyje.
Bet jei žmogus tai pasiekia, ir viskas tvarkoje, jis tampa gyvūnu, nes nieko jau nereikia siekti, nėra kas veikti. Atiduokite jam viską, kas įmanoma, ir pamatysite, kad niekas nepasikeis. Matome, kaip be vilkų avys pradeda sirgti ir nykti.
Tas pats ir su žydų tauta: be antisemitų nebus sionistų, nebus žydų namų ir žydų tautos. Vadinasi, mes turime gerbti antisemitus, suprasdami, kad jie egzistuoja, kaip tam tikra jėga gamtoje, kuri mus laiko, kad neišsilakstytume į visas puses.
Lygiai tas pats ir su žmogumi apskritai – jis negali egzistuoti be kančių. Kančios nukreipia mus, kadangi mes – egoistai, mūsų noras – absoliučiai egoistinis: prisipildyti, nieko neveikti, bet turėti viską.
Kaip galima tai pasiekti? Niekaip! Juk žmogaus uždavinys gamtoje – pasiekti savo aukščiausią vystymąsi. O jei aš  mėgausiuosi ir man bus viskas gerai, tai niekada neįvykdysiu šios užduoties.
Negalima pamiršti, kad „meilė ir badas valdo pasaulį“. Todėl tik kančios stumia mus pirmyn. „Už vieną muštą du nemuštus duoda“ – tai iš tikrųjų taip. Todėl „per kančias – į žvaigždes“. Būtent tų spyglių mums trūksta.
Kabalos mokslas kalba apie tai, kad nubudęs taškas širdyje sukelia žmogui depresiją, klausimą apie gyvenimo prasmę, apie jo betiksliškumą. Jei to nebūtų, kaip mes judėtume pirmyn? Todėl mus visada nukreipia tik kančios.
Be to, tai turi būti kančios, susijusios su tikslo siekimu, nujaučiant, kaip bus nuostabu, jį pasiekus, – tai yra meilės kančios. O jei tokių kančių nėra, mus stumia kitokiomis. Taip sukurta visa gamtos sistema, ir ji tai daro.
Norite savo noru teisingai judėti pirmyn – prašau, imkitės kabalos mokslo, kuris parodo visą sistemą ir teisingą kryptį, siekiant numatyto tikslo. Tikslas iš anksto numatytas, mums nieko nereikia išgalvoti.
Jei to nesiekiame, gamta įvairiausiais alternatyviais keliais sukelia mums kančias ir vis tiek veda šio tikslo link, bet jau ilgesniu ir painesniu keliu.
Klausimas. Vadinasi, mūsų žemiškos (gyvūninės) kančios veda mus į meilės kančias?
Atsakymas. Ne iš karto ir betarpiškai, bet veda. Bet kurios mažos mūsų gyvenimo kančios stumia mus pirmyn. Jei žmogus tai suprastų, jis pats suskubtų tikslo link ir nereikėtų jo varyti su lazda į laimę. Jis judėtų pirmyn greičiau, nei jį pavytų lazda.
Tai ir yra protingas vystymasis, kurį ir rodo kabala: tikslas ir kaip jo siekti trumpiausiu keliu, be kančios spyglių.
Ateikite ir įsijunkite į gerą, teisingą vystymąsi. Mes jūsų laukiame!

Iš 2016 m. lapkričio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Kančios skiriasi

Kančia kaip pakėlimo trigeris

Komentarų nėra

Spręskite patys

Kabalos mokymasis, gyvenimo prasmė

Klausimas. Jei atvirai, nenoriu studijuoti kabalos, bet neturiu pasirinkimo, nes jaučiu, kad manęs nepaliks ramybėje. Ar kažkur klystu?
Atsakymas. Nežinau. Pamėginkite viską mesti. Pavyks – pavyks, nepavyks – tuomet priimkite galutinį spendimą ir grįžkite.
Jei imsite lakstyti šen bei ten, šiek tiek mokytis, šiek tiek ne – nieko nebus. Noriu iškart pasakyti – neverta. Neverta pradėti, nusivilti, kaltinti kabalos, užuot ėmus save taisyti.
Yra kabalos mokslas su savo sąlygomis – norite įeiti, turite laikytis sąlygų. Ne? Tuomet palikite, geriausia dabar.
Klausimas. Toks jausmas, kad jei nestudijuosiu Kūrėjas mane nubaus.
Atsakymas. Nėra ko bijoti! Kūrėjas nieko už nieką nebaudžia.
Tačiau turite didžiulę galimybę atskleisti dvasinį pasaulį. Nejau neverta?! Ką turite šiame pasaulyje?! Praeis dar 20, 30, 40 metų… Ir viskas!
O čia jums atsiskleidžia amžinybė. Jūs nejaučiate, kaip pereinate iš pasaulio į pasaulį. Jūsų kūnas atsiskiria, kaip atsiskiria paleidžianti raketą dalis, ji paskui numetama žemyn, o jūs skrendate toliau.

Iš 2016 m. gruodžio 11d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pažintis su kabala

Vienintelis kelias pas Kūrėją

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Komentarų nėra

Pratimas „Ryšys su Kūrėju“

Dvasinis darbas

Atlikime nedidelį pratimą. Pamėginkime viduje susitelkti į absoliutų, tobulą ryšį su Kūrėju .
Kūrėjas dabar visiškai mus valdo, yra priešais mus ir jausmuose, ir mintyse, ir ketinimuose, ir veiksmuose – visur kur, kas yra žmoguje. Mumyse nieko nelieka, kas nebūtų visiškai susiję su Kūrėju.
O dabar pamėginkime kontroliuoti šią būseną ir stenkimės visą laiką ją išsaugoti, kad ji neišbluktų, o taptų vis aštresnė. Jeigu atsiranda kokia nors kliūtis  ar mintis , kur nors pabėgti, vis tiek mėginame ją pasitelkę dar labiau sustiprinti ryšį su Kūrėju jausmuose, įvairiausiuose pojūčiuose – iš nuolatos stengiamės taip išsilaikyti.
Mėginame pajausti, kaip draugai irgi yra taip viduje susitelkę į Kūrėją, ir norime kartu vienas kitą taip palaikyti. Vis daugiau, dar daugiau pastangų – stengiamės, kad visi būtų susitelkę į Kūrėją kaip aš.
Po to įsivaizduojame jį kaip kažką bendro, bendro visiems. Visąlaik esame nukreipti tik į Jį vieną, ir padedame kits kitam susitelkti tik į Jį.
Tarpusavyje taip susijungiame padėdami vienas kitam, kad nejaučiame, jog ne tik aš visuomet priešais save laikau Kūrėją kaip „Nėra nieko kito tik Jis“ ir „Geras ir kuriantis gėrį“, o visi kartu siekiame Jo. Ir jeigu Jis vienas visiems, tai ir mes esame kaip viena visuma.
O jeigu vis dar neįmanoma to atlikti, vadinasi, turiu labiau rūpintis, kad draugas nenutrauktų savo ryšio su Kūrėju. Noriu būti jame, kad jam čia padėčiau.
Iš esmės tokius pratimus nuolatos turėtume daryti. Baal Sulamas  17 laiške rašo, kad „Izraelis, Tora ir Kūrėjas viena“, kad mes turime eiti tiesiai į tikslą ir jokiu būdu neišsukti iš kelio, nes kitaip paklaida nuolatos augs, kol galiausiai atsidursime tikslo nuošalyje.
Nuolatinis toks siekis ir yra „Achišena “ metodikos realizacija. Turime galvoti, kad kiekvienas į grupę ateinantis žmogus į tai įsijungia. Įsijungti į grupę reiškia kasdien atnaujinti pastangas, kelti jas į aukštesnį lygmenį, vis tiksliau nukreipti į Kūrėją, į save, į tarpusavio ryšį.
Svarbiausia neatsijungti. Kitaip tariant, visas mano mintis, aptarimus su draugais reikia įjungti į ketinimą būti kartu priešais Kūrėją ir jokiu būdu nenukrypti į šalį. Visos kliūtys turi tik didinti mūsų vienybę tarpusavyje ir su Juo.

Iš 2016 m. liepos 29 d. Sankt Peterburgo kongreso pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Nusitaikyti į Kūrėją

Džiaugsmas „Achišenos“ kely

Komentarų nėra

Kur yra siela

Kūnas ir siela

Klausimas iš „Facebook“. Kai Jūsų klausia apie sielą, tai sakote, kad jos nėra. Tai siela yra ar ne? Kas tai yra?
Atsakymas. Jeigu kalbame apie paprastus žmones, tai nė viename jų sielos nėra. Jeigu kalbame apie žmones, kurie susivienija tarpusavyje tam tikrame lygmenyje, tam tikru būdu, tai ryšys, kiekvieno sukuriamas virš savo egoizmo, vadinamas „sielos indu“. Tokiu atveju indą užpildo „sielos šviesa“.
Kitaip tariant, bandymas pakilti virš savo egoizmo sukuria būseną, kuri vadinasi „siela“. Tačiau tai įvyksta tik ryšyje tarp žmonių, o atskirame žmoguje sielos nėra. Jo asmeninė siela yra įtraukta į bendrą sielą, ir kai žmogus atsiskiria nuo jos, siela iš karto išnyksta.
Žmogus neturi nieko, išskyrus gyvūninį būvį. Jei jis susijungia su kitais bendru geru tarpusavio ryšiu, jis turi sielą, o jei atsijungia – sielos nėra.
Prisijungimo tikslas – atiduoti save bendram susivienijimui. Tai ir yra siela.

Iš 2016 m. spalio 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Dar kartą apie sielą

Kaip siela susijusi su kūnu?

Komentarų nėra

Mylėti – užpildyti artimo norus

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Klausimas. Kur riba tarp dvasinio ir materialaus pasaulio? Kaip ją kirsti? Ar egzistuoja ta riba?
Atsakymas. Riba tarp dvasinio ir materialaus pasaulio yra žmoguje. Viską galime išmatuoti ir tyrinėti tik žmogaus atžvilgiu. Todėl mūsų požiūris į pasaulį, gyvenimą itin subjektyvus: kol gyvenu, Visata šviečia.
Jei iššeinu iš savo egoizmo, kuris psichologiškai yra mano prigimtis, jei pakylu virš jo, imu jausti visą pasaulėdarą visiškai kitaip, nes iš vidaus jau matau per davimo, meilės, altruizmo prizmę. Mano jutimo organai ima jausti visiškai kitas charakteristikas, vertybes ir todėl pasaulis man atrodo kitoks.
Klausimas. Kodėl tai vadinama meile?
Atsakymas. Mat noriu gero artimui. Mūsų pasaulyje nežinau, kas yra meilė, o kabalos moksle meilė – toks santykis su artimu, kai tu nori užpildyti bet kokius jo norus. Atlikti tai, ko nori jis, reiškia jį mylėti.
Jausdamas artimą kaip save, visiškai ištaisai save – išsiverži iš mūsų pasaulio rėmų į kitą pasaulį, kitą suvokimo, pažinimo pakopą.
Klausimas. Fizikoje yra įdomus reiškinys, vadinamas sinergija, kai sistema nėra lygi savo posistemių sumai. Tai kažkiek primena tai, ką sako kabala apie neįtikėtiną ryšį, kai žmonės susivienydami ima jausti save kaip vieną visumą, nedalomą į atskiras dalis.
Atsakymas. Visuma – daug daugiau nei ją sudarančių dalių suma.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Absoliuti meilė

Komentarų nėra

Klausimas iš kalėjimo

Valios laisvė

Klausimas. Visą gyvenimą sėdėsiu kalėjime. Mėginu užmiršti tai, ką padariau, ir negaliu. Kaip užmiršti?
Atsakymas. Nieko nereikia užmiršti. Apskritai nereikia apie tai galvoti. Mūsų mokiniai kalėjimuose moko integralaus ugdymo metodiką. Pasistenkite susitelkti į tai, ką jums dėsto, visiškai pasinerkite į šį mokslą.
Pakilsite į kitą savo egzistavimo lygmenį, ir nejausite, kad esate uždarytas. Priešingai, pasijausite laisvas, o visas likęs pasaulis – uždarytas.
Rekomenduoju tai atlikti. Tai nuostabi būsena. Dėkosite Kūrėjui už tai, kad atlikote visus tuos nusižengimus. Juk iš esmės ne jūs tai padarėte, o Kūrėjas, kuris taip jums suteikė galimybę dabar ramiai pasiekti Aukštesnįjį pasaulį.
Tad galite paversti savo įkalinimą tikrąja laisve.

Iš 2017 m. vasario 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė ir materialioji laisvė

Svaiginanti laisvė, neribojama laikinos būties

Baimė subręsti

Komentarų nėra

Žmogaus darbas ir Kūrėjo darbas

Dvasinis darbas

Klausimas. Kas yra dvasinis žmogaus, jo sielos darbas?
Atsakymas. Kabalistai darbu vadina pastangas, nukreiptas prieš savo norą.
Tarkime, man norisi gulėti, bet keliuosi ir einu į darbą. Tai mūsų pasaulyje vadiname pastangomis. Mes tik pamirštame, kad jeigu vis dėlto keliuosi ir einu – vadinasi tai jau mano valios pasireiškimas, kitaip tariant, aš nugalėjau savo norą drybsoti ant sofos, žiūrėti futbolą ir nusprendžiau, kad man geriau eiti ir užsidirbti pinigų.
Antraip neįstengčiau atsikelti ir eiti į darbą, kad ten švaistyčiau savo energiją. Nors ir per jėgą, bet vis tiek tai yra mano noras.
Kitaip sakant, vieną norą keičiu kitu, nes matau aiškią naudą. Tai mūsų pasaulyje ir yra fizinis darbas, kurį atlieka visi: sportininkai, menininkai, darbininkai – nesvarbu kas ir kaip. Jeigu žmogus gali nugalėti save ir ką nors atlikti, tai jo materialus fizinis darbas. Negali? Reiškia, reikia ateiti pas jį „su bizūnu“ ir panorės.
Kitais žodžiais tariant, jeigu įvairiais būdais veikiant žmogų (gėdijant, peikiant, sukeliant kančias) galima pakeisti jo norus ir priversti užsiimti tam tikra veikla, tai toks darbas vadinasi mūsų pasaulio darbu. Galiausiai žmogus panorės jį atlikti, kad išvengtų kančių.
Dvasinis darbas neišpildomas. Žmogus nuo pat pradžių negali jo atlikti, nes vietoj jo šį darbą atlieka Šviesa arba Kūrėjas. Todėl jis ir vadinamas Kūrėjo darbu.
Esmė ta, kad aš pats turiu prašyti Kūrėjo, kad Jis atliktų šį darbą už mane, t.y. prašymai, įtikinėjimai, pasirengimas, kad Jis mane ištaisytų – tai mano darbas.
O atliktį jį turi Jis, nes absoliutaus davimo ir meilės savybė atsieta nuo mano esybės, visiškai nepriklauso mūsų prigimčiai, ir todėl, toks koks esu sukurtas, šio darbo atlikti negaliu.
Tad turiu įtikinti aukštesniają Šviesą, kad labai noriu, kad ji tai atliktų už mane. Bet kodėl šis darbas bus priskiriamas man? Nes aš prašiau. Padariau viską, kad tai išsipildytų, ir todėl šis darbas mano, nors ir vadinamas „Kūrėjo darbu“. Jis atlieka, tačiau aš Jo prašau, meldžiu.
Tai mūsų pasaulyje, mūsų padėtyje ir yra vienintelė galimybė žmogaus laisvai valiai pasireikšti.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Flirtas su Kūrėju

Darbas su Kūrėju

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai