Komentaras: Ilonas Maskas yra pasakęs: „Per 4 milijardus žemiškos istorijos metų nutiko keletas išties svarbių įvykių: vienaląsčių organizmų atsiradimas, daugialąsčių organizmų atsiradimas, išsiskirstymas į gyvūniją ir augaliją, gyvūnų išsilaipinimas sausumoje, žinduolių vystymasis ir sąmonės vystymasis. Kitas didžiulis žingsnis – tarpplanetinis gyvenimas, tai beprecedentė kelionė, kuri dramatiškai pakeis ir praturtins mus.“ Prašau jus tai pakomentuoti.
Atsakymas: Su tuo visiškai nesutinku. Ką tai duos?! Kodėl ankstesnės raidos pakopos turi atvesti mus prie šios paskutinės – „skraidysim nuo žvaigždės prie žvaigždės?“. Juolab, kad mūsų energetinė ir fizinė būsena tokia, kad tie skrydžiai atsieis šimtus metų! Kam skristi? Nuo vienos pievutės prie kitos?
Klausimas: Kitu didžiuliu žingsniu jis laiko tarpplanetinę raidą. O koks anot jūsų kitas didelis žingsnis?
Atsakymas: Kitas didelis žingsnis bus gyvybės prasmės atskleidimas: kodėl ji apskritai atsirado kadaise iš nieko, o paskui ėmė vystytis tomis pakopomis, kurias jis paminėjo.
Klausimas: O toliau žmogus ateina prie to, dėl ko jis gyvena?
Atsakymas: Taip. Kuo toliau vystomės, tuo labiau norime žinoti savo šaknį, šaltinį. Štai tai mus domina. Tai ir yra gyvenimo prasmės ieškojimas, nes mūsų šaknyje slypi viskas.
Šiandien, kai ką nors darome, vystome jėgas ar duomenis, esančius mūsų šaltinyje.

#302978

Iš 2022 m. birželio 30 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Klausimas: Ar buvo tokių laikotarpių istorijoje, kai žmonės klausėsi pranašų?
Atsakymas: Taip, kažkada. Bet šiandien… Matome, kaip gyvena kabalistai, ir kaip kiti žmonės juos niekina. Tad nemanau, kad čia slypi kokia nors trauka – būti kabalistu, o juolab pranašo lygmenyje.
Klausimas: Pranašysčių tikslas – perspėti žmoniją? Ar yra dar koks nors tikslas?
Atsakymas: Ugdyti. Čia nėra perspėjimo: „Žiūrėk! Oi oi oi! Kas gali nutikti!“ Pranašai tuo neužsiima, nes supranta žmogaus prigimtį, kaip jam tai sunku. Jie tiesiog ugdo žmones, aiškindami žmonijos ateitį ir kaip jos pasiekti einant trumpu, geru keliu.
Klausimas: Kodėl žmogui negalima žinoti savo ateities? Kuo jam tai gali pakenkti?
Atsakymas: Mat ateitį jis turi suformuoti pats.
Klausimas: O jeigu jam jau nuspėjo ateitį, ką jam daryti?
Atsakymas: Nekreipiant dėmesio tinkamai veikti. Iš esmės, keisdami savo prigimtį, savo pastangomis kuriame ateitį.

#293696

Iš 2021 m. gruodžio 21 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kabalistai buvo pranašais?

Pranašautojų ir būrėjų amžius

Kabala nieko nepranašauja

Jeigu pasaulis tokios kritinės būklės, kodėl Kūrėjui neįžiebus masėms stipraus intereso kabalos mokslui ir taip stumtelėti pasaulį taisymosi link?
Esmė ta, kad Kūrėjas organizuoja pasaulį pagal tą didelį egoizmą, kurį mums reikia ištaisyti. Jis neparenka norų ir nespaudžia jų. Ta sistema, kurią Jis sukūrė kūrimo pradžioje, ir visos sąlygos atsiskleidžia ir realizuojas per visą istoriją.
Kūrėjas nesiruošia peržiūrėti bei keisti kūrimo veiksmų proceso viduryje ir nesileis į kompromisus. Esame sistemoje ir turime savo pastangomis nustatyti, kokios jėgos joje turi būti didesnės, o kokios mažesnės, kaip jų pagalba atvesti mus į tinkamą vienybę.
Neanuliuojame jokių jėgų. Viskas lieka: ir blogos jėgos, ir didelis egoizmas. Niekas nesunaikinama, kad ir kaip to norėtume. Viena egzistuoja priešais kitą, teireikia padidinti davimo jėgą gavimo jėgos atžvilgiu, gėrio jėgą blogio jėgos atžvilgiu. Tik tokia forma pasieksime pusiausvyrą tarp šių dviejų sistemų.
O kai jos pamažu pasieks pusiausvyrą, tai tarp jų dviejų, jų tinkamame derinyje atskleisime Kūrėją.

#288810

Iš 2021 m. spalio 19 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 26

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Filmas pagal žiūrovų užsakymą

Kūrėjo žaidimų tikslas

Klausimas: Psichologai visoms problemoms turi vieną bendrą dalyką – gryna muzika, be žodžių. Nuo streso, nuo skausmo, nuo depresijos – muzika. Ką turi muzika, kad ji gydo, tyrina, pakelia?
Atsakymas: Muzika veikia klausą. Tai jausmingiausia, kas yra žmoguje. Ne uoslė, ne lytėjimas, ne skonis, o būtent klausa. Kai tinkamai suderinta harmonija, ji praktiškai iš karto tave veikia. Keletas taktų ir žmogus jau joje.
Muzika gali pakelti, užliūliuoti, gydyti. Bet visa tai tokios menkos, silpnos, žemiškos priemonės.
Nereikia tuo susivilioti, nes esmė ta, kad tai priklauso nuo žmogaus pasirengimo, nuo jo išprusimo. Jis turi suprasti muziką. Papuasai Bacho nesupras. O klasikai nesupras šiuolaikinės muzikos.
Tačiau nesvarbu, kokia muzika, ji vis tiek lydi žmoniją per visą istoriją, nes ji Binos lygmenyje, o tai klausa.
Muzika daro itin didelį poveikį.

#278409

Iš 2021 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos muzika

Muzikos pasaulis

Dvasinė muzika

Klausimas: Viena iš Jeruzalės ypatybių – unikalus psichinis sutrikimas, būdingas tik šiam miestui. Jis taip ir vadinasi – Jeruzalės sindromas. Kasmet jis nustatomas pusšimčiui turistų iš užsienio, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos. Nejau Jeruzalė kaip nors paslaptingai veikia žmones?
Atsakymas: Žinoma, tai ypatingas miestas, sukuriantis neišdildomą įspūdį daugeliui iš mūsų. Jame dvelkia senove, jame teka žmonijos istorija.
Kad ir kaip ten būtų, Jeruzalės sindromas – vien psichologinis reiškinys, visiškai suprantamas ir paaiškinamas. Neatsitiktinai panašūs reiškiniai būdingi ir kitoms pasaulyje garsioms vietoms.
Vidinės vibracijos, esančios trijų religijų sostinėje, jos nepakartojama dieviškumo aureolė – visa tai sukurta žmonių, o ne atėjo iš aukščiau. Akmenyse nėra šventumo. Dvasinės savybės neįsivelka į mūsų pasaulį.
Tikrąją dvasią kuria tik patys žmonės, kai kartu siekia davimo ir meilės.
Tikroji Jeruzalė – ta, kuri širdyje. Tai dvasinė viso pasaulio sostinė. Ne šiaip miestas, o ypatinga žmonių tarpusavio santykių pakopa. Pakopa, kur kūrinio, ieškančio ryšio su Kūrėju, baimė ir Jo atsakas susijungia į vieną visumą.
#223057

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Klausimas: Kaip nuo demokratijos pereiname prie fašizmo?
Atsakymas: Taip, kaip nuo kapitalizmo atėjome į demokratiją. Mumyse sukasi „varikliukas“, kuris vysto egoizmą ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai.
Kokybinis egoistinio „varikliuko“ vystymasis – tai nuolatinis judėjimas vienybės link. O vienybė egoistiniame lygmenyje atveda prie fašizmo. Todėl kadaise taip nutiko Vokietijoje – tuomet ji buvo labiausiai išsivysčiusi šalis.
Manau, kad grįštančiam fašizmui dabar aišku, koks trumpas jo kelias. Jis negali matyti priešakyje šviesios ateities. Situacija nebe ta, kaip buvo Hitlerio laikasi: Europos, pasaulio pavergimas, kariuomenės įvedimas į Afriką, Ramiojo vandenyno regioną. Jis tikrai labai rimtai siekė valdyti pasaulį.
Šiandien, jei laiku neparodysime pasauliui, kad raida turi būti kitokia, tai įmanoma, kad fašistiniai režimai įsigalės daugumoje pasaulio šalių, ypač išsivysčiusiose, ir tuomet pasaulis vėl nusidažys rudai. Istorija gali pasikartoti.
Turime parodyti visiems natūralų raidos kelią. Kiti keliai, nors ir konsoliduoja, integruoja visuomenę, bet pamažu atveda prie išnykimo, susinaikinimo.
Jei tai parodysime, tai galime tikėtis, kad žmonės supras idėją, nors realizuoti ją nebus taip paprasta.
Baal Sulamas savo straipsniuose rašo, kad gali įvykti trečias ir ketvirtas pasauliniai karai, nes kančios būtinos, norint pereiti Rubikoną nuo egoistinės raidos prie altruistinės. Viskas priklauso nuo to, kiek įstengsime parodyti žmonijai, kad galimas sklandesnis, geresnes perėjimas.
#223095

Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du vystymosi keliai

Kodėl grįžta nacizmas? II dalis

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Koronavirusas užmušė mūsų egoistinį pradą, padarydamas mus daug artimesniais vieni kitiems. Jis įvarė mus į tokią pačią būseną: visi sėdi namuose, be darbo ir nežino, kas nutiks rytoj ir ką atneš šiandiena.
Visa žmonija, visas Žemes rutulys, milijardai žmonių yra vienoje situacijoje dabarties ir ateities atžvilgiu.
Koronavirusas sujungia mus visus į vieną bendruomenę, į vieną sistemą. Tai ne šiaip virusas, tai ypatinga dvasia, įsiskverbianti į protą ir jausmus, verdanti iš mūsų vieną košę. Staiga pradedame suprasti ir jausti vieni kitus, savo artumą. Mums lengva įsivaizduoti bet kokią būseną, kurioje atsidūrė kiti.
Pažvelkite, ką šis virusas atliko, kaip sumaniai jis veikia. Vienu mostu, per kelias savaites, iš mūsų sukūrė naują žmoniją. Be abejo, vis dar tikimės sugrįžti prie seno pasaulio, manydami, kad epidemija pasibaigs jei ne šiandien, tai ryt.
Bet tikėtina, kad karantinas truks dar keletą mėnesių, ir kai jį paliksime, pastebėsime, kad patekome į naują pasaulį, į naują žmoniją, tarp naujų žmonių, turinčių kitokį mentalitetą, kitokį suvokimą ir požiūrį. Viskas bus nauja.
Šis virusas praskalaus mus, išvalys iš mūsų galvos visas kvailystes, grąžins į šeimas. Jis išmokys mus likti namuose, užuot skubėjus iš vietos į vietą. Priprasime prie naujo gyvenimo. Reikia padėkoti virusui už tokį darbą.
Žinoma, matome, kad koronavirusas neša mirtį ir kančią. Tačiau visos žmonijos mastu jis atlieka visuomenėje tokius naudingus pokyčius, kurie anksčiau atrodė galimi tik baisių smūgių ir karų sąskaita. Kai galų gale apibendrinsime viruso mūsų gyvenime įneštus pokyčius, suprasime, kad tai pasiuntinys iš aukščiau.
Pirmą kartą istorijoje mažytis virusas atlieka tokius pokyčius vienu metu aplink visą Žemės rutulį, visoje žmonijoje. Ir tai greta viso mūsų šiuolaikinio išsivystymo, globalaus ryšio, supratimo, žinių. Tik pažiūrėkite, kaip jis su mumis susitvarkė. Akimirksniu visi pasidavė ir sutiko su jo sąlygomis. Ar gamtoje yra kokia nors kita jėga, galinti atlikti tokius veiksmus?
#262529

2020 m. balandžio 1 d. iš rytinės pamokos apie Pesachą

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas – dingstis susivienyti aplink vieną problemą

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Gyvenimo tikslas pagal aukščiausią sumanymą
Klausimas. Per visą istoriją žmonės ieškojo gyvenimo prasmės.
Senovės Graikijoje ir senovės Romoje buvo manoma, kad visų žmogaus poelgių tikslas – ieškoti laimės, nors laimę kiekvienas suprato savaip.
Kinikai tenkinosi mažu – vengti blogio.
Stoikų gyvenimo idealai – išlaikyti nedrumsčiamą ramumą, ramybę iš išorės ir iš vidaus dirginančių veiksnių atžvilgiu. To paties laikosi ir dauguma Rytų metodikų.
Viduramžių Europoje ir Indijoje gyvenimo prasmės įsivaizdavimas buvo siejamas su protėvių garbinimu, religinių idealų sekimu. Iš vėlesnių religinių pažiūrų ir teorijų, akivaizdu, kad gyvenimo prasmė – Dievo pažinimas. Žinoma, kiekvienas suprato savaip, kas yra Dievas, tačiau teisuoliškas gyvenimas, priesakų laikymasis, meilė Dievui buvo jų egzistavimo esmė.
Pagal Budos mokymą prasmė ir aukščiausias tikslas gyvenime – liautis kentėjus. Kančios nebuvimas – tai jau iš esmės malonumas. Savaime suprantama, nebekentėti – tai nustoti naudotis savo egoizmu, noru gauti.
Anot Konfucijaus, svarbiausias žmonijos egzistavimo tikslas – sukurti idealią visuomenę, kur žmogus yra „sraigtelis“ ir taip pasiekiama harmonija.
Pagal apklausas, 26 % šiuolaikinių žmonių mano, kad šis pasaulis yra beprasmis, 32 % tvirtina, kad gyvenimo prasmė – mylėti, 22 % – pažinti pasaulį ir perduoti žinias kitiems, 8 % ieško bendravimo su Dievu pilnatvės.
Kokia gyvenimo prasmė pagal kabalą?
Atsakymas. Yra kūrinijos tikslas, nuo pat pradžių numatytas kuriant žmogų ir pasaulį. Kitaip tariant, vystydamiesi šiame pasaulyje, būdami esamoje aplinkoje tarp negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, apsupti žmonių turime atskleisti Kūrėją, kuris visa tai valdo.
Egzistavimo tikslas – pasiekti ir suvokti Kūrėją, kol gyvename šį materialų gyvenimą.
Klausimas. Kuo tai skiriasi nuo kitų metodikų, kur irgi skelbiama apie Kūrėjo suvokimą, meilę Jam, Jo priesakų laikymąsi?
Atsakymas. Kabaloje omenyje turimas absoliučiai aiškus Kūrėjo atskleidimas visur, kas mus supa, kai suvokiame Jį taip, kaip bet kurią kitą akivaizdžią gamtos dalį.
Klausimas. O kur tai pasiekiama? Aš Jį matau, jaučiu, girdžiu?
Atsakymas. Tai pasiekiama tame, kas vyksta manyje ir aplink: visur atskleidžiu aukščiausią valdančią jėgą, kuri yra visuose veiksmuose, visose savybėse, visuose reiškiniuose. Aukštesniosios jėgos pasireiškimas suteikia man supratimą, kad esu visiškai naujame pasaulyje – pasaulyje, kuriame yra jį Valdantysis.
Aukštesniosios jėgos valdymas atsiskleidžia absoliučiai visose savybėse, pokyčiuose, gamtoje, manyje, mano prote ir jausmuose, visur, kas vyksta su kiekvienu šio pasaulio gyventoju.
Dar daugiau, ji pasireiškia per juos ir taip atskleidžia savo tikslą: atvesti nesuskaičiuojamą daugybę kūrinių skirtinguose lygmenyse (negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus) į absoliučią harmoniją, į tarpusavio ryšį, į visišką integralią sąveiką.
Šis vienos jėgos, vieno tikslo, vieno plano suvokimas, kai visi veiksmai susijungia praktiškai į vieną, ir viskas susiveda į vieną būseną, kurią visi turime pasiekti pagal aukščiausią sumanymą, ir vadinasi „Kūrėjas“.
Mes pasiekiame būseną, kai aiškiai matome, jaučiame, suvokiame, kad be Kūrėjo daugiau nieko nėra. Egzistuoja tik ši jėga, kuri tikslingai sukūrė mus, kad parodytų mums savo vienybę, savo didybę, savo jėgą, savo universalumą.
#255544

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Atskleisti gyvenimo prasmę

Laisvė visuomet traukė žmogų. Baal Sulamas rašo, kad žmonija visą savo istoriją perėjo vardan laisvės. Visi siekia laisvės.
Kaip augalas išlįsdamas iš po žemių nepakenčia spaudimo ir siekia saulės, laisvės, oro, dangaus, taip ir gyvūninis pasaulis siekia būti laisvas, atitolti nuo pavojų ir priartėti prie to, kas jam suteikia veiksmų laisvę ir įvairias galimybes.
O žmogui ši sąvoka – tai vidinė laisvė. Tiesa, mes nelabai suprantame, kas tai ir kaip išties būti laisviems, kad netaptume vergais ar zombiais. Juk šiandien mes – visiški zombiai.
Mes gi matome, kaip naudojamės telefonais, apie ką kalbame, ko klausomės, kas vyksta aplink mus pasaulyje, kaip viską vertiname. Tai tėra apgailėtinas panašumas į gyvenimą ir laisvę.
Tad kas gi laisvė? Ir kodėl ne tiesiog „laisvė“, o būtent „valios laisvė“?
Valia – tai galimybė elgtis taip, kaip nusprendžiau. Ir tik po to – nesvarbu, ką nusprendžiau, man atsiranda laisvė realizuoti savo sprendimą. Tai ir yra valios laisvė.
Iš esmės praktiškai niekur neturime valios laisvės. Kaip ji gali būti, jei aš – kūrinys tam tikrame kūne, turintis tam tikras savybes, įgūdžius, skonius, norus, siekius. Apie charakterį visai nėra ko kalbėti, nes jis man viską užgožia. Esu pasirengęs užsimerkti ir daug ko nematyti, kad tik pasitenkinčiau tuo, kas man svarbu. Bet tai juk ne laisvė, ne objektyvumas.
Tad jeigu gerai panagrinėsime, kas esą, mūsų laisvės reikalavimai per visą istoriją atrodys tiesiog juokingai. Mes, kaip maži vaikai, kurie mano, jog esame laisvi, nors iš tiesų visiškai priklausome nuo tėvų, nuo aplinkos, nuo visko.
#249750

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko prasideda valios laisvė?

Norai ir laisvė

Kaip tapti laisvam?

Klausimas. Visas dvasines būsenas, pavyzdžiui, pasaulinį tvaną, išėjimą iš Egipto, turime pereiti pagal tą pačią chronologinę tvarką ar tai nebūtina?
Atsakymas. Viskas, kas parašyta Toroje, turime pereiti daugiau mažiau ta pačia chronologine tvarka, tačiau kiekvienas iš mūsų pereina juos pagal sielos būseną. Tad buvimas Egipte nereiškia, kad 400 metų būsiu tremtyje ir pabėgsiu per dykumą. Visa tai reikia pervesti į dvasinius rėmus.
Kitaip tariant, įėjimas į Egiptą – tai egoizmo kaip blogio įsisąmoninimas. Iš pradžių tai ne blogis, o septyni sotūs metai, kai mėgaujuosi savo egoizmu, suprantu, kad jis veda mane pirmyn, studijuoju kabalą, daugiau žinau, labiau suprantu.
O paskui septyni alkio metai: jei anksčiau jaučiau, kad egoizmas užpildo mane, tai dabar jis atplėšia mane nuo dvasinio suvokimo, ir jau nenoriu su niekuo taikytis, noriu išeiti iš jo.
#247575

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų k.