Pateikti įrašai su ivritas žyme.


Ivritas – raktas į suvokimą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra prasmė studijuoti ivritą, kol dar nepereitas machsomas (riba tarp mūsų ir aukštesniojo pasaulio)?
Atsakymas. O kaip jūs pereisite machsomą, jei nesieksite bet kokio krentančio jums į rankas ryšio su aukštesniuoju pasauliu? Jis jums reikalingas. Jei turite galimybę per kalbą, per raidžių pažinimą, tai kodėl tuo nepasinaudoti?
Hebrajų kalbos raidės studijuojamos ir mūsų kabalos kurse. Mes itin dažnai susiduriame su jomis kabalistiniuose tekstuose, kuriuose kabalistai, norėję perduoti mums kokius nors dvasinius pavidalus, perteikia juos per raides.
Tad manau, jog siekti įvaldyti kalbą – tai raktas į tolimesnį suvokimą. Pavyzdžiui, muzikantai privalo žinoti tam tikrą kiekį žodžių ir pasakymų itališkai, medikai – lotyniškai, fizikai – graikiškai ir t. t. Kitaip tariant, yra profesinė kalba. Bet kuriuo atveju būtini kokie nors elementai mokslui aprašyti.
Kabala kaip mokslas pasitelkia ivritą. Kaip ir bet kuriame moksle joje yra savos reikšmės.
#245202

Iš 2019 sausio 6 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Raidės – dvasinio indo atspindys

Kabala, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip buvo sukurtos 22 hebrajų k. raidės?
Atsakymas. Raidė – tai dvasinio indo atspindys, tai noras, kuris kaip nors gali būti panašus į Šviesą. Kitaip tariant, raidė – tai mano noras, mano „aš“, kuris iš savo savybių daro formą, panašią į Kūrėją. Todėl kiekviena raidė – tai tam tikras panašumas į Kūrėją.
Raidžių derinys hebrajų kalboje – tai mano savyje atliekamų pokyčių, kad suvokčiau Kūrėją, seka. Žodis – tai tam tikra mano vidinių veiksmų tvarka.
Jei juos atlieku nuo žodžio pradžios iki pabaigos, tai galiausiai gaunu tam tikrą žinią, tam tikrą ryšį su Kūrėju. Ir tuomet suprantu, koks mano ryšys su Juo. Viena raidė nieko negali atlikti, turi būti bent dvi.
Jei būtume susiję drauge vienu jausmu, tai mums nereikėtų kalbos. Mes tiesiog būtume vienas kitame, tarpusavyje vienas kitam perduotume jausmus, užpildymą, t. y. egzistuotume vienoje plotmėje.
Kartais taip būna tarp žmonių: kai jie itin susiję – jaučia vienas kitą. Tas pats ir kabaloje, bet tik tiek, kiek žmonės susiję tarpusavyje ir su Kūrėju.
Klausimas. Dienų pabaigoje, kai visa žmonija išsitaisys, mums reikės kalbos?
Atsakymas. Ne. Visi kalbės viena kalba – vidinio jausmo kalba. Nebus nei kūno, nei jokių organų, skirtų kalbėti ar atpažinti kalbai. Visos būsenos bus jaučiamos vienoje širdyje.
#244076

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra