Pateikti įrašai su Izraelis žyme.


Pesachas – faraono valdžios pabaiga

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPesachas žymi mūsų išėjimą iš egoizmo, iš žemiškos, materialios prigimties, iš mūsų „faraono“ valdžios. „Faraonas“ šimtu procentų valdo visą žmogų, išskyrus vieną mintį, vienintelį tašką širdyje, kuris mus sieja su Kūrėju.
Turime kreiptis į Kūrėją per šį tašką, kad ištrauktų mus iš „Faraono“ valdžios lyg už virvės galo.
Koronaviruso epidemija, namų karantinas, ekstremalios sąlygos, kurias šiandien patiria žmogus – tai laikotarpis prieš išeinant iš „Egipto“, kai ruošiamės išsilaisvinti iš „Egipto“ vergijos, iš mus atskiriančio noro mėgautis valdžios, į vienybę.
Kai pajaučiame vienybę, reiškia, kad išėjome iš „Egipto“ ir atkeliavome į „Izraelio žemę“, į norą, nukreiptą tiesiai į Kūrėją, Isra-el (Jašar-Kėl).
„Egiptas“ – dabartinė mūsų būsena, kai kiekvienas yra savo egoizmo viduje. Bet yra Izraelio žemė, noras, nukreiptas tiesiai į Kūrėją. Perėjimas iš Egipto į Izraelio žemę, iš vieno noro į kitą, vadinamas išėjimu iš Egipto, ir jį sudaro keletas veiksmų.
Tikėkimės, kad netrukus tai atliksime, o mūsų noras bus nukreiptas į Kūrėją indo viduje, kuris vadinamas siela. Taip nusipelnysime pamatyti, pajausti, gyventi kitame gyvenimo lygmenyje – aukščiausioje žemėje.
Kiekvienas iš mūsų nori išeiti iš Egipto, iš savo egoizmo, palikti seną požiūrį į gyvenimą, kuris verčia mąstyti ir rūpintis tik savimi. Juk tai mano prigimtis, su ja gimiau ir gyvenu. Bet bundantis taškas širdyje ragina mane atsisakyti egoizmo.
Pirmiausia noriu išeiti iš vieno pasaulio ir patekti į kitą vien tam, kad man būtų gera. Bet tada imu suprasti, kad perėjimas iš pasaulio į pasaulį, iš Egipto į Izraelio žemę – tai kilimas nuo vienos pakopos į kitą.
Egiptas reiškia rūpintis savimi, o Izraelis – rūpintis Kūrėju, teikti Jam malonumą. Ir tam, kad iš tikrųjų kreipčiausi į Kūrėją, o ne vėl išversčiau viską į savo pusę, Kūrėjas man duoda ženklą: jei galvoju apie kitus, vadinasi, siekiu Kūrėjo.
Kūrėjas sąmoningai sudaužė Savo sukurtą norą į daugybę dalių, parodydamas mums, kaip kiekvienas galvojame vien apie save. Bet jeigu noriu siekti Kūrėjo, turiu galvoti apie kitus, o per mintis apie juos, prieisiu prie minties apie Kūrėją.
Ir tada tapsime lygūs su Kūrėju, panašūs: Kūrėjas šimtu procentų galvoja apie mane, ir aš, galvoju apie Jį tam tikru nuošimčiu savo norų. Tiek atsiskleidžiu Kūrėjui ir jaučiu Jį, priartėju prie Jo, susijungiu, ir tarp mūsų atsiranda ryšys.
Priklausomai nuo ryšio su žmonija, su visuomene, nukreipiu save į Kūrėją ir jaučiu Jį. Tai yra visas išėjimo iš Egipto procesas. Šiame kelyje patiriame daugybę pokyčių, kontrolės punktų, apie kuriuos kalba Tora.
Kabalos metodikos esmė – nukreipti žmogų per visas šias stadijas, pradedant nuo jo pirminio, bazinio egoizmo ir baigiant visišku panašumu į Kūrėją, tai vadinama galutiniu išsitaisymu.
Šiuo keliu jau einame. Juk pradžioje visai nesupratome, kad esame valdomi egoizmo, savo noro mėgautis. Tačiau pamažu judėjome į priekį ir šiandien jau jaučiame, kad grupė – tai priemonė Kūrėjui pasiekti, o egoizmas, vadinamas Faraonu, valdo mus.
Turime pabėgti nuo jo (tai vadinama išėjimu iš Egipto): savo egoizmą paversti į davimą pasitelkę grąžinančią į Šaltinį Šviesą, Torą.
Kai noras iš gavimo virsta į davimą – tai reiškia, kad pereinu iš Egipto į Izraelio žemę. O pakeliui yra daugybė pokyčių, tarpinių stočių.
#262411

Iš 2020 m. kovo 31 d. rytinės pamokos ,,Pesach“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš Egipto XXI a.

Visas kūrinio dalis sujungti į vieną sistemą

Koronavirusas keičia tikrovę III dalis

Komentarų nėra

Ypatinga dešimties prarastų genčių misija

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманDešimt Izraelio genčių pasimetė tam, kad galėtume realizuoti savo paskirtį pasaulio atžvilgiu. Izraelio tauta neegzistuoja pati sau, ji tam, kad perduotų vienybės ir Kūrėjo atskleidimo metodiką visoms tautoms.
Visos tautos bendroje Adam Rišon sieloje priskiriamos prie dvasinio parcufo kūno, ir turi galimybę užmegzti ryšį su Kūrėju tik per parcufo galvą, t.y. Izraelio tautą, per 2.5 likusias gentis.
Dešimt genčių pradingo, ištirpusios pasaulio tautose, kad paskui kiltų ryšys tarp sielos galvos ir kūno. Vėliau jos atsiskleis ne šiaip sau, o kaip pereinamoji grandis tarp galvos (Izraelio tautos) ir kūno (pasaulio tautų).
Per praėjusius tūkstantmečius jie susimaišė su kūnu, su visa žmonija, bet pagal savo rešimot, šaknis, dvasinius genus priklauso galvai. Būtinas toks susisluoksniavimas bendrame parcufe, kuris apima savyje ir galvos, ir kūno savybes.
#258567

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Kas turi Kūrėjo siekimo tašką?

Izraelis ir pasaulio tautos, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Baal Sulamas rašo: „Tora buvo duota Izraelio tautai tobulėjimui, tačiau Izraelio tauta čia atlieka perdavėjo vaidmenį“.
Jei kalbėsime apie dvasines savybes, tai „Israel“ – noras suvokti Kūrėją gali kilti bet kuriam žmogui: afrikiečiui, rusui, amerikiečiui ir t.t. Ir tame pačiame žmoguje yra noras, vadinamas „pasaulio tautomis“.
Lygiai taip ir su žydais: gali būti dvasingumo siekis, o gali ir nebūti. Tačiau kodėl Gamta vis tiek reikalauja iš jų būti aukštesniosios jėgos perdavėjais?
Atsakymas. Mūsų pasaulis – tai aukštesniosios sistemos atspindys. Todėl kiekvienas gimęs tame žmonių būryje, kuris išėjo iš Babilono (jis taip ir vadinasi „didelis susibūrimas“), turi tašką širdyje.
Jei žmogus Babilono išeivis, tai jis tikriausiai turi tą tašką, tik jį reikia pažadinti.
Bet kadangi per daug šimtmečių Izraelio tauta buvo pavergiama skirtingų genčių, žydai buvo priklausomi nuo daugelio ir su daugeliu susimaišė. Išeitų, kad pasaulio tautose yra daug žmonių, kurie turi žydų užuomazgas, o žyduose kitų pasaulio tautų užuomazgos. Vyko ideologinis ir fizinis maišymasis.
#256406

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ pabudimas

Israel misija kūrinijoje

Kabalistinės grupės tikslas III dalis

Komentarų nėra

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia pagrindinė Israel (Izraelio tautos) funkcija?
Atsakymas. Israel funkcija – tarpusavyje pasiekti tokio ryšio, kuris juos sujungtų draugėn, ir per tą ryšį būtų perduota aukštesnioji energija, aukštesnioji jėga, vienijanti ir sutvirtinanti viską, visose pasaulio tautose ir visuose gamtos lygmenyse: gyvūnijoje, augalijoje ir negyvojoje gamtoje.
Klausimas. Jeigu Israel kaip ryšio centras neatlieka savo funkcijos, tai pati sistema, kurioje yra pasaulio tautos ir Izraelio tauta priverčia „pasaulio tautas“ neigamai veikti Israelį ir taip stumia jį pirmyn. Ar tai šitaip pasireiškia mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Taip. Tai vyksta automatiškai. Kiek Israel turi perduoti teigiamos energijos per tam tikrame vystymose etape esančią sielų ir pasaulių sistemą, tačiau to nedaro, tiek juose kyla neigiama reakcija ir poreikis: „Kurgi tai, ką turime dabar gauti?“.
Klausimas. Visa tai vyksta nesąmoningai?
Atsakymas. Pusiau sąmoningai. Žmonės nežino, kodėl juose kyla priešiškumas ir reikalavimai Izraeliui. Tačiau šie reikalavimai kyla: „Jūs, Israel, esate visų problemų pasaulyje šaltinis!“.
Ir iš tiesų yra taip. „Jūs turite padaryti taip, kad pasaulyje viskas būtų gerai. Mes visi priklausome nuo jūsų! O jūs neatliekate savo funkcijos!“.
#256099

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israel misija kūrinijoje

Perduoti Kūrėjo Šviesą

„Israel“ pabudimas

Komentarų nėra

Pagrindė žydų pareiga

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl žydai itin negatyviai žiūri į kabalistus? Tarp jų daugybė nesutarimų.
Atsakymas. Mat žydai – tai pati egoistiškiausia tauta pasaulyje. Taip aiškina kabalos mokslas. Jie nepakenčia nieko, kas kalba apie jų pareigas.
O kabala įpareigoja juos tarpusavyje suartėti, kad tarpusavio ryšyje taptų Šviesos laidininkais, per tai bus galima tarsi šviesti kitoms tautoms ir paaiškinti, kokia jų paskirtis.
Žydų paskirtis – būtent atskleisti kabalos žinias visoms pasaulio tautoms. Apie tai parašyta Senajame testamente. Tačiau žydai nenori to girdėti. Todėl ir kyla problema tarp paprastų žydų ir kabalistų.
Kabalistus visuomet, visais laikais vaikė, nes jie kalbėjo žydams apie būtinybę atskleisti kabalos mokslą visoms pasaulio tautoms, kad tos suprastų, kad žmonijos vystymosis tikslas – suartėti vieni su kitais ir suartėjus atskleisti Kūrėją.
O žydai, kaip didžiausi egoistai, žinoma, viską neigia, niekas to nenori. Todėl kyla prieštaravimai, kuriuos itin gerai jaučiame čia, Izraelyje, savo atžvilgiu taip pat.
#256096

Iš 2019 m. spalio 27 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Perduoti Kūrėjo Šviesą

Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Israel funkcija – perduoti Kūrėjo atskleidimo metodiką pasaulio tautoms?
Atsakymas. Ne tiek metodiką, mat Israel pats ją realizuoja, o pasaulio tautos jau gauna iš jo užpildymą.
Klausimas. Kitaip tariant, perduoti ne metodiką, o būtent gausą?
Atsakymas. Taip. Todėl Israel galiausiai turi pasklisti tarp visų tautų, kad perduotų Kūrėjo Šviesą kiekvienai pasaulio tautų daliai.
Klausimas. Izraelio tauta patyrė keturias tremtis, kad susimaišytų su pasaulio tautomis?
Atsakymas. Žinoma. Pasakyta, kad taisymosi pabaigoje Israel „pasklis“ po visas kitas tautas, kad užpildytų kiekvieną šios vienos didžiulės sielos mazgą.
#256378

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israel misija kūrinijoje

Išbarstyti žydus tarp kitų tautų

Pareiga pakilti kartu su visu pasauliu

Komentarų nėra

Jei ne antisemitai…

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Ar Izraelis būtų toks, koks yra šiandien, jei ne antisemitai, jei ne holokaustas?
Atsakymas. Jei ne antisemitai ir ne holokaustas niekas iš žydų nebūtų atvykęs į Izraelį. Jie būtų ramiai pasklidę po visą pasaulį ir su malonumu pamirštų, kad jie žydai, nes po sudužimo ir kritimo į egoizmą jie visiškai nenori būti ypatinga grupė.
Tik dėl antisemitizmo, tik dėl pasaulyje egzistuojančios neapykantos žydams (nes patys to nežinodami jie nešioja savyje davimo ir meilės artimui savybės užuomazgą), būtent dėl egoistinio pasaulio neapykantos ir kilo Izraelis.
Tas antisemitizmas, neapykanta ir palaiko jo tolimesnį egzistavimą, ir net sakyčiau, augimą. Juk kuo labiau spaudžia žydus, tuo labiau jie sukasi.
#250415

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Komentarų nėra

Ryšys tarp pakopų

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманKiekvienoje pakopoje yra vidinė ir išorinė dalis, kur aukštesnės pakopos išorinė dalis susijusi su žemesnės pakopos vidine dalimi. Egzistuoja toks ryšys tarp visų pakopų, ir yra galimybė pakilti arba nusileisti iš bet kurio lygmens.
Todėl, teikiant pirmenybę vidiniams dalykams, t. y. maksimaliam davimui ir minimaliam gavimui, kaip dvasine taip ir materialia prasme, žmogus išreiškia norą pakelti aukštesnįjį, kad aukštesnioji pakopa valdytų žemesniają.
Kiekvienas žmogus šioje grandinėje iš viršaus į apačią: Izraelis (Kūrėjo darbuotuojai ir pasaulio tautos Izraelyje) ir pasaulio tautos gali kilti pakopomis, jei teikia pirmenybę vidiniams dalykams (aukštesniems), o ne išoriniams (žemesniems).
Vidinė dalis yra artimesnė dvasingumui, nes priklauso aukštesnei pakopai, ir jei žmogus jai teikia pirmenybę, tai užsitikrina pakilimą.
Todėl kiekvienas turi galimybę pakilti virš savo dabartinės pakopos, kuri duota nuo gimimo, ir pakeisti savo savybes. Pakilęs į aukštesnę pakopą, jis vėl pasirenka vidinę dalį, todėl iš pakopos, kurioje egzistuoja visa kūrinija, jis pakyla į pačią viršūnę.
Nė vieno žmogaus niekas neriboja: jis pradeda dirbti pagal savo dvasinę šaknį ir su ja dirba. Kiekvienas turi vidinę ir išorinę dalį, todėl jam suteikta valia rinktis ir lygios galimybės kilti į viršų, kad maksimaliai atiduotų Kūrėjui.
* * *
Kiek mes pakylame virš problemų ir sutelkiame dėmesį į Kūrėją, tiek pajudame į priekį. T. y. turime nuspręsti, kas mums svarbiau: aukštesnioji ar žemesnioji dalis, noras mėgautis ar ketinimas duoti.
Dvasinio vystymosi, solidarumo su Kūrėju, kūrimo planu svarba turi būti tokia didelė, kad mes tiesiog nejaustume materialių problemų ir neteiktume joms jokios reikšmės.
Viskas priklauso tik nuo to, ką renkamės kiekvieną akimirką: savo vidinę ar išorinę dalį, kur norime būti, kas mums svarbiau.
Tinkamas mūsų požiūris į krintančias raketas lemia, ar bombardavimas liausis, ar ne, nes jos mus skatina teisingiems veiksmams. Turime reikalą su aukštesniąja jėga, išskyrus ją nieko nėra, ji gera ir darantį gėrį. Ir dabar ši geroji jėga siunčia mums raketas, skatindama mus ištaisyti save. Jei tinkamai į tai sureaguosime, tai galvosime ne apie raketas, o apie savo ištaisymą, todėl bombardavimas liausis. Mūsų tikslas – ne sustabdyti raketas, o susilieti su aukštesniąja jėga.
* * *
Priimdami sprendimą, kad išorinė dalis svarbesnė už vidinę, išaukštiname ją visame pasaulyje, todėl išeina, kad aukštesnioji pakopa svarbesne laiko žemesniąją ir tuo nepaiso aukštesniojo lygmens. Dėl to išorinė pasaulio dalis pakyla, o kartu ir visi pasaulio nusidėjėliai įgauna jėgų kenkti kitiems. O galėtume juos nuraminti ir artėti prie meilės artimui, kaip pačiam sau.
Kai teikiame pirmenybę vidinei daliai, t. y. tai daliai, kuri užsiima dvasingumu, tada ji veikia žemesnes pakopas, ir jos pradeda suprasti, kad dvasingumas svarbesnis už materialumą. Viskas išaiškėja mintyje.
Nėra jokios kitos galimybės paveikti pasaulį, tik keičiant save savo viduje ir maksimaliai išaukštinant vidinius dalykus išorinių atžvilgiu.
#245766

Iš 2019 m. gegužės 6 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į knygą Zohar“

Komentarų nėra

Tarpusavio laidavimas – gamtos dėsnis

Dvasinis darbas, Laidavimas

каббалист Михаэль ЛайтманLaidavimas – tai bendrosios sielos sistemos ir visos gamtos dėsnis. Visa tai vienas indas, kurio dalys atskirtos egoizmo ir sujungtos noru duoti.
Dėl šio skirtumo tarp skiriančiojo noro mėgautis ir jungiančio noro duoti, dėl atotrūkio tarp šių dviejų tendencijų, kūrinys sugeba priimti iš Kūrėjo visą gėrį ir egzistuoti.
Problema tik su žmogumi, kuris sąmoningai sukurtas taip, kad nesilaiko tarpusavio laidavimo, paprastos vienybės dėsnio.
Žmogaus siekis yra priešingas vienybei, priešingas Kūrėjui, susijungimui, todėl šio pasaulio tikrovėje jis jaučiasi menkas ir kenčiantis. Visas pasaulis sukurtas taip, kad leistų žmogui įsisąmoninti savąjį blogį ir integruoto pasaulinio, globalios gamtos, vienybės gėrį.
Žmogaus užduotis – suvokti vienybę iki pat jos šaknų, t. y. vienos ir vienintelės Kūrėjo jėgos, be kurios daugiau nėra nieko.
Kūrėjas sukūrė blogio pradą, o norintys pateisinti Kūrėją teisuoliai per prašymus ir maldas grąžina visą sistemą į gėrį. Jie prašo prilipti prie Kūrėjo ir todėl vadinami teisuoliais, nes pateisina kūrinį, o Šviesa suvokiama tik iš tamsos.
Neįmanoma pasiekti gėrio iš gėrio, jis nebus jaučiamas. Kūriniai jaučia tik kontrastines savybes. Todėl Kūrėjo sukurtas blogio pradas mums buvo didelė dovana. O dviguba dovana – galimybė pasiekti gėrį, paprašyti, kad jis realizuotųsi mumyse.
Yra daug kelių pas Kūrėją. Yra pasauliečių ir religingų žmonių, Izraelis ir 70 pasaulio tautų. O Izraelio tautoje yra 70 šaknų kaip 70 tautų atspaudų. Dirbdami ties Izraelio tautos vienybe, įpareigojame ir stumiame visą žmoniją vienybės link. Sujungdami Izraelio tautą ir taisydami pasaulio tautų šaknis, ištaisysime visą pasaulį.
Todėl visų pirma laidavimo dėsnis turi būti įgyvendintas Izraelio tautoje. O iš ten jis pasklis ir bus priimtas visų tautų, paversdamas visą žmoniją viena tauta, kokia ji buvo Senovės Babilone, prieš susiskaidant į kalbas ir susimaišant.
Tarpusavio laidavimas – tai gamtos dėsnis. Pamažu įsitikinsime, kad viskas priklauso nuo šio dėsnio laikymosi, o visa Tora yra skirta laidavimo dėsniui vykdyti. Štai kodėl tik sutikus su laidavimo sąlygomis, gaunama Tora. Visi priesakai yra Kūrėjo nurodymas, kaip pasiekti tarpusavio laidavimą. Tikėkimės, kad Izraelio tauta tai supras, o paskui ją, ir visas pasaulis.
* * *
Širdis – tai noras, padengtas egoistiniais šarvais. Tad turime trintis širdimis norėdami nuimti šį egoistinį apvalkalą ir palikti vien norą, kuriam gausime ketinimą duoti.
#240463

Iš 2019 m. sausio 31 d. rytinės pamokos, ruošiantis kongresui dykumoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Laidavimo dėsnis

Komentarų nėra

Gedėti, nes nėra vienybės

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманAvo mėnesio 9-oji – tai diena, atspindinti labai svarbią, ypatingą kūrinio vystymosi būseną – sudužimą. Be šio sudužimo neįmanoma išsitaisyti. Tad, viena vertus, tai džiaugsmingas įvykis, kita vertus, tai gedulo diena, kai susimąstoma, kaip buvo galima išvengti griūties ar bent kovoti su ja.
Kaip įprasta dvasiniame pasaulyje dvi priešingybės jungiasi kartu į vieną įvykį. Todėl reikia sielvartauti dėl visų tragedijų, kurios lėmė dvasinėse šaknyse suplanuotą sudužimą.
Tačiau reikia ir džiaugtis tuo, kad praėjome sudužimą ir esame išsitaisymo procese. Ši galimybė mums duota jau nuo Ari laikų, ir jeigu iki šiol iš sudužimo neperėjome prie ištaisymo, tai tik dėl savo aplaidumo.
Štai jo ir reikia gailėtis per Avo mėn. 9 d. – ne prieš tūkstantį metų sugriautos Šventyklos, o tos, kuri iki šiol nepastatyta mūsų širdyje, ir todėl tarsi iš naujo griūna kiekvieną dieną. Šitai ir yra tikrasis gedulas bei katastrofa: kodėl ir šiandien skatiname griuvimą ir sudužimą? Juk pasakyta: „Kol Šventykla neatstatyta, ji kiekvieną dieną tarsi griūna iš naujo“. Štai apie ką reikia pagalvoti.
Tačiau mes verkiame dėl to griuvimo, kuris įvyko prieš du tūkstančius metų, tarytum būtume didžiuliai teisuoliai, o tie žmonės buvo prasižengėliais, jei jau leido sugriauti Šventyklą ir romėnams bei egiptiečiams paimti valdžią. Ne mums juos teisti, nesuprantame, kas tada įvyko. Tie įvykiai kaip tik buvo neišvengiami pagal pakopų raidos tvarką.
Bet jei ir dabar, kai jau praėjo tiek laiko po Ari ir atėjo metas taisytis bei atsiskleidė kabalos mokslas, mes iki šiol atmetame kabalą ir ištaisymo metodiką, nepripažindami vienijimosi būtinybės, – tai šitai ir yra tikroji griūtis mūsų viduje. Tikroji katastrofa ne ta, kuri įvyko praeityje, o ta, kuri vyksta mumyse kiekvieną dieną.
Mokytojas Akiva kvietė mylėti artimą kaip save patį. Tačiau griuvus Šventyklai, jis džiaugėsi tuo, nes tai reiškė taisymosi pradžią. Todėl reikia galvoti tik apie dabartį ir ateitį, o ne gailėtis dėl praeities.
Praeityje įvykusi griūtis buvo tarpusavyje kovojančių aukštesniųjų jėgų rezultatas. Nors mes suprantame, kad Šventykla turi sugriūti, visgi reikia priešintis griovimui. Negalima sutikti su išėjimu iš šventumo. Jeigu bent šiek tiek pasiekei dvasinio lygmens, negalima leisti sau iš jo nukristi į klipą.
Todėl mokytojas Akiva taip kvietė laikytis meilės artimui kaip sau pačiam. Kita vertus, jeigu griūtis įvyko, reikia suprasti, kad ji į naudą, ir nuo šio momento jau prasideda ištaisymas. Jeigu Šventykla sugriuvo, tai nereikia verkti dėl jos, o pradėti jos atstatymą su naujomis jėgomis.
Nėra nieko blogiau už sudužimą. Tačiau tik iš šios sudužusios būsenos galima pakilti ir atgimti, tad yra gerai, kai atskleidžiame savo sudužimą. Mes vėl stengiamės susivienyti, bet kas kartą pamatome, kaip mumyse dar stipriau nei anksčiau sukyla blogio jėgos. Kitaip tariant, atskleidžiame vis didesnį sudužimą.
Jis atsiskleidžia būtent tada, kai noriu susivienyti su draugais ir staiga pamatau, kad negaliu šito padaryti. Visą dieną svajojau apie tai, kaip rytoj susitiksiu su draugais ir tarp mūsų bus stipri vienybė.
O ryte prabundu ir išvis nepamenu, kad šiandien paskirtas susitikimas. Jau viską pamiršau! Visi mano geri ketinimai subyrėjo į šukes – tai ir vadinama sugriuvimu, šitaip jis mumyse atsiskleidžia.

* * *
Manyje pačiame nėra jėgų priešintis sudužimui. Vienintelis būdas – įsijungti į teisingą aplinką, kuri turi tokią jėgą. Draugai turi laikyti mane ir tempti paskui save ir taip patys sustiprėti. Juk aš pasitarnavau jiems kaip pretekstas susivienyti dėl mano išgelbėjimo. Išeitų, kad padėjau grupei!

* * *
Prieš du tūkstančius metų griuvo Šventykla ir nuo to laiko Izraelio tauta pradėjo savo klajones po pasaulį. Pripratome gyventi tremtyje tarp kitų tautų ir neretai mums net gerai sekdavosi. O kartais atvirkščiai, pasaulio tautos suvesdavo su mumis sąskaitas. Neapykanta žydams vis augo, banga po bangos, o pastaruoju metu kyla tikras antisemitizmo cunamis.
Problema ta, kad netaisome sudužimo. Antisemitizmas kyla dėl to, kad niekiname savo galimybę pasiekti išsitaisymą. Tremtis pasibaigė, bet tik potencialiai, o ne iš tikro.
Daugelis svajoja palikti Izraelio žemę ir grįžti tremtin. Juk šventumas yra tik toje vienybėje, kurią galime sukurti tarpusavyje. Be vienybės nėra šventumo, iki šiol esame griūtyje.

* * *
Iš tikrųjų, sugriuvimas buvo ištaisymas. Jo nepavadinsi gedimu, nes nieko dar nebuvo ištaisyta, ką būtų galima sugadinti. Tai buvo sienos tarp gavimo ir davimo norų, sienos tarp Kūrėjo ir kūrinio, tarp Kūrėjo ir kūrinio savybių sugriuvimas. Tad jis įvyko tik dėl ištaisymo.
Noras mėgautis egzistavo ir iki sudužimo, tik slapta. Jam atsiskleidus kūrinys jau gali pradėti dirbti su juo ir kilti pas Kūrėją. Kiekvieną kartą kūriniui atsiskleidžia, kuo jis skiriasi nuo Kūrėjo, o tai jam suteikia galimybę ištaisyti šitą skirtumą ir priartėti prie Jo.
Šis skirtumas jau egzistavo ir anksčiau, bet dabar atsiskleidė. Vadinasi, atskleidžiama kūrinio atžvilgiu, tarytum užsidėtume akinius ir pamatytume gedimą, kurio anksčiau nepastebėjome.

* * *
Šventyklos sugriuvimas reiškia Binos ir Malchut sumaišymą. Todėl buvo du griuvimai, atitinkantys du dvasinių parcufų lygmenis: dalėt-gimėl (4/3) ir gimėl-bėt (3/2). Pirmoji Šventykla buvo sugriauta Mochin dė Chaja lygmenyje, o Antroji – Mochin dė Nėšama lygmenyje.
Todėl Pirmosios Šventyklos griuvimas buvo žymiai stipresnis ir reikšmingesnis. Tačiau Antrosios Šventyklos griuvimas buvo reikšmingesnis tuo, kad reiškė visišką išėjimą iš dvasinio pasaulio.
Pirmoji Šventykla – tai dvasinė vienybė, kai visi norai sujungti kartu ketinimu duoti Kūrėjui Mochin dė Chaja pakopoje. Vyko didžiulė kova tarp žmonių ir kiekvieno su pačiu savimi už tai, kad išsaugotų šią vienybę ir nenukristų. Tačiau egoizmas visąlaik augo ir galiausiai vis dėlto įvyko sudužimas.
Izraelio tauta išėjo į tremtį, tai reiškia, kad pakopos atsiskyrė – dvasinis parcufas išsieikvojo. Po tremties tauta grįžta prie dvasingumo statydami naują Šventyklą. (Pirmoji Šventykla tai tarsi malchei DACHGAT, o antroji Šventykla – malchei TANIM Nekudim pasaulyje, kurie sudužo).
Antrosios Šventyklas sugriuvimas buvo jau galutinis išėjimas iš dvasingumo – visi krito į ketinimą dėl savęs. Nuo to laiko visa tauta, išskyrus ypatingus žmones – kabalistus, pateko į nenutrūkstamą kartų leidimosi procesą.
Neįmanoma sulyginti kartų, gyvenusių iš karto po pirmosios ar antrosios Šventyklos griuvimo, su mūsų amžininkais. Jie juto žymiai didesnį ryšį vieni su kitais. Šventumas dar švytėjo jiems iš toli, krito kibirkštys nuo ankstesnės Šventyklos griūties ir darė poveikį.
Todėl tose kartose dar buvo didžių žmonių, netgi sugriovus antrąją Šventyklą. Mes matome, kokias didžias knygas jie paliko mums: mišną, talmudą.
Daugelis dar jautė dvasinį pasaulį. Kritimas neįvyko akimirksniu, Šviesa išėjo iš parcufo palaipsniui, kol priartėjus Ari laikams atsidūrėme beveik visiškoje tamsoje.
Nuo Baal Šemo laikų prasidėjo jau pabudimas iš apačios. Baal Šem Tovas atliko didžiulį darbą, atgaivindamas dvasingumą. Po jo sekė Baal Sulamas. Buvo ir kitų kabalistų, gyvenusių laiko tarsnyje tarp jų. Paskutinis didis mūsų laikų kabalistas buvo Rabašas, palikęs mums visą išsitaisymo metodiką, kuria šiandien naudojamės.
#249883

Iš 2019 m. liepos 21 d. rytinės pamokos, tema „Av mėn. 9 d.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbūs ne akmenys, o tai, kas širdyje

Sunkus metas – galimybė vienytis

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai