Pateikti įrašai su jausmai žyme.


Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia galvoti ir mąstyti? Turiu tiesiog sėdėti ir galvoti, kad noriu pasiekti dvasinį pasaulį? Ar omenyje turimi mano veiksmai draugų atžvilgiu?
Atsakymas. Veiksmas – labai paprastas: visos mano mintys ir jausmai turi turėti vieną pagrindą – Kūrėją. Jis duoda pradžią, suteikia gyvastį ir įdeda į mane tai, ką galvoju ir jaučiu. Kad ir kas su manimi nutiktų, kad ir kas manyje atsiskleistų – viską daro Kūrėjas.
Todėl pageidautina nuolatos išlaikyti mintį, kad „Nėra nieko kito, tik Jis.“ Ir jeigu veržiuosi prie draugų tokių pačių minčių bei jausmų, ir stengiuosi sujungti visas mūsų širdis ir protą, tai tuomet mes suvienijame visas mūsų pastangas tarpusavyje ir išeina didžiulė bendra pastanga, viena didelė širdis, viena didelė galva, kur norime pajausti Kūrėją kaip Šaltinį, kaip mūsų jausmų ir proto pirminę priežastį.
Jeigu taip atkakliai reikalaujame, kad Jis atsiskleistų mums kaip mūsų minčių ir jausmų priežastis, tai labai greitai prieiname būseną, kai pasitelkęs Šviesą Kūrėjas ima atsiskleisti mumyse.
#242802

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kas yra žmogus?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kiek suprantu, jei nuimtume biologinį kūną, tai žmogus yra ketinimas, mintys, jausmai, norai. Kaip visa tai paskirstyti? Kas toks yra žmogus?
Atsakymas. Visa materija – tai noras mėgautis. O jausmai, kurie kyla šioje materijoje,– tai malonumas arba kančia, kam atitinkamai yra meilė arba neapykanta.
Materijoje egzistuoja trys lygiai: negyvasis, augalinis ir gyvūninis. Yra dar vienas lygis, vadinamas „žmogus“. Tai jau anomali gamtos būsena, kai pati materija, kuri jaučia save ir viską savyje, pertvarko savo pojūčius, jiems vadovauja, dominuoja aukščiau jų, keičia jų orientaciją, jų vertinimą savyje ir taip kuria iš savęs kažką visiškai nauja.
Vadovaudamiesi savo pojūčiais ir galimybe suteikti šiems pojūčiams tam tikrą gradaciją ir keisti savo požiūrį į juos – iš meilės į neapykantą ir iš neapykantos į meilę, – pakylame aukščiau savo pojūčių ir formuojame iš savęs visiškai naują būtybę, kuri vadinama „žmogumi“.
Tai ne mūsų pasaulio žmogus, o dvasinis žmogus, t. y. noras, kuris aukščiau savęs suformavo papildomą, galvos, dalį, kuri suteikia šiam norui teisingą kryptį į Kūrėją, o ne į savo pradinę būseną – mėgautis ar kentėti.
Klausimas. Koks skirtumas tarp norų ir jausmų?
Atsakymas. Noras – tai materija. Jausmai yra tai, ką jaučiu noruose.
Klausimas. Mūsų protas leidžia suprasti, ką mes jaučiame?
Atsakymas. Žiūrint kokiame lygyje esame. Negyvajame, augaliniame ar gyvūniniame lygmenyje protas suteiktas tam, kad išvengtume kančių ir artėtume prie malonumų, kitaip tariant, teisingam orientacijos pasirinkimui – maksimaliai mėgautis, minimaliai kentėti.
O „žmogaus“ lygmenyje mums vystosi galvinė dalis – suvokimas, pasiekiantis šį lygmenį. Tada mums kyla kitas klausimas: kodėl aš egzistuoju, dėl ko, kokia gyvenimo prasmė? Ir čia pasireiškia visiškai kita orientacija, kitas požiūris į save, pasaulį, gyvenimą, egzistavimą, tikslą, kokio nėra gyvūniniame lygmenyje.
Gyvūninio lygmens tikslas – kiekvieną akimirką jaustis maksimaliai jaukiai, užtikrintai, saugiai. O žmogus negali mėgautis ir pasitenkinti tik tuo (jei mes kalbame apie Žmogų iš didžiosios raidės).
Nori jis ar nenori, perspektyva, stumianti atgal ar pirmyn (daugiausiai – į priekį), gali iš pagrindų paveikti jo malonumo ar kančios pojūtį. Ir todėl esamą akimirką jis gali suteikti pirmenybę kančioms, kad galėtų mėgautis ateityje.
O tas, kuris nepaisydamas kančių linksta investuoti savo jėgas į ypatingą ateitį, kuri slypi netgi ne malonumuose ar kančiose, o aukštesniuose išmatavimuose, vadinasi kabaloje „žmogumi“ – „Adomu“, o tai reiškia „panašiu į Kūrėją“.
Tokiu būdu gamtai priklauso negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys, o žmogus yra tas, kuris iš savo prigimties formuoja panašumą į Kūrėją.

Iš 2017 m. rugpjūčio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Ketinimas, nešantis sėkmę

Gyventi ir mėgautis, I dalis

 

Komentarų nėra

Ar būna atsitiktinių minčių?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jausmų derinys, emocijos yra iš anksto numatytos mumyse, ar jas galime vystyti? Kas jas vysto: pats žmogus ar visuomenė?
Atsakymas. Žmogus savo gyvenime nieko nesirenka, neturi valios laisvės. Jis pamažu patiria įvairiausius pojūčius, kurie jam duoti, kad galiausiai prikauptų tam tikrą kiekį tam tikros kokybės jausmų ir tinkamai juos diferencijuotų, realizuotų.
Tai gali trukti dešimtis gyvenimų, kol žmogus sukaups reikiamą išgyvenimų kiekį. Ir tada jis ateina į kabalą.
Žmogaus jausmų rinkinys, jo reakcija į įvairius įvykius numatyti iš anksto. Nė viename gamtos lygmenyje nėra nieko atsitiktinio, net kalbant apie mažiausius niuansus. Bet žmoguje tai supainiota: jam atrodo, kad jis kažką darąs, kažką veikiąs, kad staiga kas nors netikėtai nutinka. Jokių atsitiktinumų nėra, viskas absoliučiai apibrėžta!
Klausimas. Išeitų, kad mintis – mano norų vaisius. Negaliu galvoti apie tai, ko nenoriu?
Atsakymas. Taip. Mintys visada veda tave prie naujų užsipildymų. Ko nori, apie tai ir galvoji.
Klausimas. Kartais į galvą ateina kokių nors atsitiktinių minčių, kurių nekontroliuoju. Tarkime, sėdžiu pamokoje ir staiga prisimenu, kaip prieš šešerius metus plaukiau laivu ar važiavau kur nors automobiliu. Neaišku, iš kur jos kyla…
Atsakymas. Mumyse mūsų mintys nuolatos pertvarkomos, klasifikuojamos, jungiamos, tvarkomos – jose nėra nieko atsitiktinio. Galbūt jos tau atrodo visiškai kvailos, nereikalingos, bet taip tik atrodo.
Tiesą sakant, tai ne laivas ir ne prieš šešerius metus, o tie duomenys, kurie įrašomi į tam tikras jutimines ir protines atminties ląsteles, kad vėliau atvestų tave prie kokio nors dvasinio pojūčio.
Klausimas. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Niekaip. Privalai judėti į priekį tik su tuo, kas duodama šią minutę. Ir tai nėra trukdžiai, bet tai, kas yra. Nekreipk dėmesio ir nepaisant visko, užsiimk tik vienu dalyku: rūšiuok savo mintis, jausmus ir nukreipk juos į tikslą, kad jungdamasis su kitais atskleistum bendrą vienybės jėgą, vadinamą „Kūrėju “.
Tada pasieksi lygį, kur tau viskas atskleis ir suprasi visas subtilybes, visus ryšius, viską, kas egzistuoja.

Iš 2017 m. rugpjūčio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žmogus laikomas kūrinijos viršūne?

Mokslas apie jausmus

Pakeisti sapną ar prabusti?

Komentarų nėra

Mokslas apie jausmus

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra jausmai žvelgiant iš kabalos pozicijų?
Atsakymas. Jausmas – tai pojūtis noro viduje.
Noras yra visos kūrinijos materija, o pojūtį šiame nore vadiname jausmu. Kadangi visa pasaulėdara – tai diferencijuotas, integralus noras, tai visa, kas egzistuoja jame yra jausmais.
Kalbame ne šiaip apie Visatą, bet apie visus pasaulius, apie visą didžiulę pasaulių sistemą. Ten egzistuoja du jausmų tipai: neapykanta ir meilė, o tarp jų esame mes.
Tad reikia pažvelgti, kaip mes juos skirstome, kuo remdamiesi priimame sprendimą: tas jausmas, kurį priskiriu neapykantai ar meilei, pat savaime yra „neapykanta“ ar „meilė“ ar tai aš nusprendžiu, koks jis bus. Kitaip tariant tai mokslas apie jausmus.

Iš 2017 m. rugpjūčio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui

Žaidimas su jausmais

Norų gilinimas

Komentarų nėra

Žaidimas jausmais

Kabalos mokymasis, Realybės suvokimas

Klausimas. Sakote, kad kabala – tai jausminis mokslas, bet juk mokslo neįmanoma tyrinėti be intelekto, be mąstymo?
Atsakymas. Žinoma, neįmanoma! Kabalos mokslą patiriame per pojūčius. Paskui šiuos pojūčius, jausmus tikriname: atskiriame, lyginame tarpusavyje, suteikiame numerius, numeruojame, tarsi juos pasveriame.
Iš tikrųjų kabala – tai žaidimas su pojūčiais. Ji sistematiškai surikiuoja juos ir mes pradedame matyti norų sąveiką, kokie jausmai kyla kiekviename iš jų.
Kabalos mokslas labai tiksliai išmatuoja visus pojūčius ir suteikia jiems skaitmenines reikšmes, apibrėždamas jais galią, kryptį, savybes ir t. t. Todėl turime mokslą apie pojūčius, juk noras – vienintelė mūsų pasaulio materija.
Tai, kas jaučiama nore, vadinama pojūčiu. O juntama tik Šviesa, kuri šį norą veikia. Kitaip tariant, matuodami nore vykstančius pokyčius, matuojame jį veikiančią Šviesą.
Klausimas. Bet žmogaus protas pirminis ar priešingai?
Atsakymas. Noras pirminis, protas – antrinis. Taip mes ir vystomės. Iš kur vaikas gauna proto? Tik vystantis norams.
Kuo daugiau žmogus turi norų, tuo daugiau jam reikia proto, kad galėtų įsisavinti šiuos norus, juos valdyti.

Iš 2016 m. sausio 17 d pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniai ir materialieji norai

Norų gilinimas

Pajusti gyvenimą!

Komentarų nėra