Pateikti įrašai su Kabala žyme.


Harmonija – priešingybių pusiausvyra

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas kabalos mokslo požiūriu yra stabilumas ir harmonija?
Atsakymas. Harmonija – tai gavimo ir davimo jėgų pusiausvyra, kai jos pasiekia balansą, pabrėžia, išplečia, didina viena kitą ir tuo pačiu stabilizuoja.
Klausimas. Tada kam reikėjo sukurti prieštaravimą? Galima buvo iš karto sukurti harmoniją ir stabilumą.
Atsakymas. Ne. Tada jų nejaustume, gyventume kaip vabaliukas, kuris egzistuoja santykinėje harmonijoje. Mes matome, kad egzistavimas, ypač mūsų pasaulyje, yra būtent dviejų pradų kova. Todėl čia nėra harmonijos, o tik permaininga kova, kuri lemia tai didesnę, tai mažesnę dviejų priešingų jėgų pusiausvyrą. Tik kabalos mokslas aiškina, kaip pasiekti tokią pusiausvyrą, kur abi jėgos viena kitą papildo.
Materialiame pasaulyje šios jėgos viena kitą anuliuoja, stengiasi sunaikinti. O kabala (šis žodis hebrajų kalba reiškia „davimo mokslas“) aiškina, kaip tinkamai subalansuoti dvi priešingybes, kad tarp jų būtų įmanomas dvasinis egzistavimas.
Žemiškas gyvenimas grindžiamas paprastais principais: santykine negyvojo, augalinio ir gyvūninio lygmens pusiausvyra. Šių lygmenų atstovai egzistuoja kurį laiką, po to miršta, t. y. materialinė pusiausvyra netvari laiko atžvilgiu. Dvasinė, priešingai, pastoviai vystosi, kol pasiekia pusiausvyrą, vadinamą „visišku ištaisymu“.
Klausimas. Taigi, sąvoka „laimė“ gali egzistuoti tik tada, kai yra prieštaravimai?
Atsakymas. Laimė yra tik tada, kai yra kova, ir jaučiama tik tomis akimirkomis, kai ši kova pasiekia pusiausvyrą. Neįmanomas joks pasitenkinimas, laimė, mėgavimasis, jei iki tol nejautei tuštumos. Todėl norint pasiekti gerą rezultatą turi vykti kova. Ir taip visur.
#241707

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Kodėl gavimo savybę galima įgyti tik grupėje?

Tobulybė

 

Komentarų nėra

Poreikis klausti

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Yra mokinių, kuriems per daug metų nekyla jokio poreikio klausti. Tai normalu? Ar tai stabdo jų vystymąsi?
Atsakymas. Tai priklauso nuo mokinio prigimties. Priešais mane kasdien sėdi daugmaž 400 žmonių. Iš jų nuolatos klausimus užduoda vos 20 žmonių. Juos jau žinau atmintinai. Tie žmonės negali kitaip, jie turi mokytis palaikydami dialogą su mokytoju. Jiems būtinai reikia užduoti klausimą ir išgirsti atsakymą būtent sau. Antraip, jie negirdi.
Ar jie girdi tai, ką sako kiti, – didelis klausimas. Todėl, viena vertus, turiu jiems pretenzijų. Kita vertus, suprantu, kad jiems reikia išgirsti atsakymą tiksliai į savo klausimą. Įsijungti į kitų klausimus – jiems problema.
Laimei, tokių nedaug. Jūs juos irgi žinote. Bet nieko nepadarysi. Be jų nebūtų klausimų. O jei nėra klausimų, tai vis dėlto kažko trūksta. Tad tegu būna.
Viskas priklauso nuo žmogaus charakterio, struktūros. Tad nesijaudinkite, kad mokotės tylėdami, neužduodami klausimų. Nieko baisaus. Svarbiausia, dalyvauti.
#245724

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mokiniai užduoda tuos pačius klausimus?

 

Komentarų nėra

Už ko laikytis kelyje?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманBandymų ir patirties esmė ta, kad žmogus neturi galimybės nuspręsti ir pasirinkti, jis negali suvokti Kūrėjo noro ir mokytojo ketinimo.
Ir nors jis gali atlikti darbą, tačiau nesugeba suprasti, kiek tas darbas reikalingas, ar jis sutampa su Kūrėjo noru. (Baal Sulamas, „Šamati“, 187 straipsnis „Pasirinkimas –didesnė pastanga“)
Klausimas. Ar galima kažkaip pamatyti, kad aš veikiu tinkamai?
Atsakymas. Ne, nes tai bus tavo egoistinis atlygis. Jei iš tiesų esi duodantis, tau visiškai nesvarbu, kokios yra davimo pasekmės. Tu tik nori žinoti, ar duodi tinkamai.
Nieko nepadarysi. Tai – rimta sistema. Jei nori būti duodantis, turi pakilti ir išeiti iš savęs. Tu turi tokią galimybę. O jei ne, tai būk, koks esi.
Gali tiesiog studijuoti kabalą. Tai – žinių šaltinis, tai metodika, kuri paaiškina ir istoriją, ir geografiją, ir žmonių santykius, ir dabartį, ir net ateitį. Norisi, kad visi pasaulio žmonės įgytų tų žinių iš kabalos, net netobulėdami dvasiškai, o tiesiog studijuodami, kaip bet kokį kitą mokslą.
Klausimas. Taigi, žmogus nežino, ar teisingai eina. Tai už ko jam laikytis?
Atsakymas. Nėra už ko. Už oro, už Kūrėjo. Tik grupėje, kai susijungi su draugais ir jiems dirbi, o jie dirba tau, jūs sukuriate „laidavimą“, – už jo ir galima laikytis.
#242206

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis atlygis

Kodėl dvasiniame kelyje nėra įspėjamųjų ženklų

Efektyvaus darbo sąlygos

Komentarų nėra

Pasaulis reikalauja paskubėti

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip skaitant „Įvadą į kabalos mokslą“ (Ptichą) ar „Mokymą apie dešimt sfirų“ Rabašas mokė jus jausti medžiagą apie aukštesniųjų pasaulių sandarą?
Atsakymas. Niekaip. Jis tiesiog kantriai mokė mane, kol ėmiau kažką jausti. Niekaip kitaip! Jis nestūmė manęs į priekį.
O aš jus stumiu. Ir tam turiu pagrindą: pasaulis vystosi grėsmingai sparčiai ir verčia mus atitikti tas neteisingas, iškraipytas formas, kurias jis įgyja. Jei ne tai – neskubėčiau.
Jūs teisūs, kad mes šiek tiek per greit studijuojame medžiagą, ir jūs nesuprantate, ko iš jūsų reikalaujama. Tačiau jūs įveiksite tai. Jei jau pasaulis šiandien toks tapo, vadinas – jūs galite.
#245895

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Pasaulis ant naujos vystymosi eros slenksčio

Atlygis – jaustis prasikaltėliu

Komentarų nėra

Susijungti širdimis

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai studijuojame „Įvadą į kabalos mokslą“, reikia gauti įspūdžius iš medžiagos ar pakanka „sausai“ su juo dirbti?
Atsakymas. Turite gauti įspūdžių ir mėginti tai realizuoti jausmuose. Jausti! Juk kalbama apie tarpusavio vienybę ir vienijimąsi su Kūrėju. O kaip susijungti, kuo?
Susijungti galima tik širdimis. Širdis – tai jausmas. O galva, protas reikalingi tam, kad žinotum, kaip geriau susivienyti. Jie naudojami kaip pagalbiniai instrumentai.
#246308

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajausti Kūrėjo žaidimą

Kaip suderinti enmocijas ir protą

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Komentarų nėra

Kaip atskleisti paslaptį, slypinčią kabaloje?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu tapsiu kabalistu, ar galėsiu aprašyti jausminę būseną, kurią apibūdina kitas kabalistas? O gal jis suklydo rašydamas, ir aš sugebėsiu tai pamatyti?
Atsakymas. Tu viską pamatysi. Kabala – tai toks mokslas, kuris iš principo atviras kiekvienam, kita vertus, jis vadinamas slaptu.
Ir kyla klausimas: kaip mokslas gali būti slaptas? Galbūt jį slepia kaip pavojingo ginklo ar nuodų gamybos technologiją? Kita vertus, kodėl iki šiol tai – paslaptis.
Kabalos mokslo paslaptis slypi pačioje kabaloje. Parodyk vaikui atominės bombos sukūrimo formulę, ką gi jis galės padaryti, žvelgdamas į ją? Nieko. Taip ir kabalos moksle, tau duoda knygą ir sako „skaityk“, bet tu nieko negali padaryti.
Jei norėsi pasiekti, kas parašyta knygoje, turėsi pats pasikeisti, kad ją suprastum. Kai pasieksi tokį supratimą, jau būsi toks, kaip kabalistas, kuris parašė šią knygą, ir negalėsi nieko blogo padaryti su formule, kuri atskleidžia milžiniškas gamtos jėgas. Negalėsite žaisti su jomis, kaip panorėjęs.
Išeina, kad tik būdamas gamtos lygmenyje, ją atskleidi. Todėl neįmanoma, kad kabalistas kam nors pakenktų. Juk tuo metu, kai nukrenta iš savo lygmens, jis iš karto pamiršta viską ir negali valdyti šios medžiagos. Medžiaga užpildo jį pagal jo dvasinę būseną.
#240062

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, I dalis

Slaptosios kabalisto praktikos

Atskleidžiant nežinomybę

 

Komentarų nėra

Kabala – lyrikos ir pragmatikos junginys

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKabala – tai lyriškiausias ir kartu pragmatiškiausias mokslas. Yra žmonių, kurie viską jaučia, ir yra tokių, kurie šiuos jausmus perveda į įvairiausias funkcijas, matematines lygtis, ryšius, santykius.
Pavyzdžiui, matematika aprašo visus santykius, kurie tik galimi gamtoje visuose lygiuose, visose būsenose. Ir ji kelia tai į tam tikrą tarpusavio ryšių sąveiką, vadinamą formulėmis. Mes šių formulių nesuprantame ir nežinome, kas už jų slypi. Bet jei žinotume, tai jos mums būtų gyvos.
Lygiai tas pats vyksta ir kabalos moksle. Ji aiškina mums įvairiausių ryšių sąveiką to pasaulio, kurio mes nejaučiame – dvasinio.
Dėl ko tada mokytis kabalos, jei nejaučiame dvasinio pasaulio? – Dėl to, kad priartėtume prie jo.
Tokiu būdu pragmatika ir lyrika, fizika ir lyrika, matematika ir jausmai susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, algebroje gamta apibrėžiama matematiniais ženklais.
Taip pat ir kabaloje jausmai išreiškiami įvairiomis schemomis, raidinių ženklų junginiais. O jei atversite „Mokymosi apie dešimt sfirų“ originalą, pamatysite labai sudėtingų sakinių, bet jie visi kalba tik apie tai, kaip mes suvokiame Aukštesnįjį pasaulį. Juose nėra nieko kito, išskyrus aprašymą Aukštesniojo pasaulio, kurį žmogus pats patiria.
Kabaloje nėra jokios mistikos, jokio religingumo. Mes kalbame apie tai, ką žmogus atskleidžia savo jausmuose, taip aiškiai, kad gali šiuos jausmus sugraduoti, teisingai pasverti, išmatuoti, aprašyti jų santykį. Jis praktiškai pasineria į pamatinę visatos plokštumą, kurioje egzistuoja viso labo tik dvi jėgos: gavimo ir davimo.
Davimo / meilės jėga – tai Kūrėjo jėga, kuri kuria aukščiau savęs kūrinio savybę – gavimo savybę. Abi jėgos veikia viena kitą. Kūrinys augdamas daro įtaką Kūrėjui, o Kūrėjas pagal Savo planą vysto kūrinį. Ir visa tai vyksta dinamikoje, kuri išreiškiama formulėmis ir brėžiniais.
Tai ir yra kabalos mokslas, t. y. Aukštesniojo pasaulio fizika, kartu su jos matematika, geometrija ir lyrika. Juk čia yra tokie dalykai, kuriuos mes suvokiame, jaučiame ir perduodame vienas kitam jutimiškai. Bet pageidautina, kad už šių jausmų būtų rimtos formuluotės. To trūkumas mūsų pasaulyje neleidžia psichologijai ir psichiatrijai tapti mokslais. O dvasiniame pasaulyje mes galime tiksliai aprašyti mūsų pojūčius, sugrupuoti, pakartoti, grįžti prie jų, perduoti kitiems. Kiekvienas atkuria juos savyje, ir taip tai tampa tikru mokslu.
#240025

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo ypatumai

Matematika – aukščiausia visatos harmonija

Kabala – individualus mokslas?

Komentarų nėra

Kūrybinė partnerystė su Kūrėju

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia ta kūrybinė partnerystė su Kūrėju? Kaip mums praktiškai puoselėti šią kūrybinę savybę?
Atsakymas. Turime pasiekti būseną, kai tapsime Kūrėjo partneriais. Tai tiesa.
Kūrybinė partnerystė su Kūrėju – kai stengiamės pasauliui perduoti Kūrėjo santykį su juo. Kitaip tariant, kviečiame žmones pažinti Kūrėją, dalyvauti kuriant tokius santykius tarp žmonių, kuriuose atsiskleistų Kūrėjas.
Sukuriame vietą, kur Jis gali atsiskleisti, ir Jis atsiskleidžia mums – tuo ir esame partneriai. Mes drauge sukuriame vietą, kur atsiskleidžia Kūrėjas, ir tuomet ir Jis, ir mes tampame partneriais, kuriuos vienija viena idėja. Kuo daugiau Jo atskleidžiame sau ir visam pasauliui, tuo labiau priartėjame prie absoliučiai dvasinės būsenos.
#246056

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai Kūrėjas tampa partneriu

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Tik žmogus gali pajausti Kūrėją

Komentarų nėra

Mėgautis vienybe

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pasaulyje yra daugybė grupių, kur žmonės mėgaujasi vienybe. Kuo tokios grupės skiriasi nuo kabalistų grupės?
Atsakymas. Pasaulyje iš ties yra daugybė grupių, kurios vienijasi pagal įvairius pomėgius ir iš to gauna didžiulį malonumą. Žmonės eina į karaokę, šoka, drauge dainuoja ir t.t. Žiūri į juos ir stebiesi, kaip jie mėgaujasi būdami drauge.
O kaip atskirti kabalistinę grupę nuo bet kurios kitos grupės, kuri jungiasi ir kuo nors mėgaujasi?
Esmė ta, kad įprastų grupių tikslas – mėgautis patiems. O kabalistinės grupės vienijimosi tikslas – suteikti malonumą Kūrėjui, ir kiek žmonės to sieka, tiek pakyla į Kūrėjo lygmenį.
#246143

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistiniai veiksmai

Ką reiškia „vienytis“?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Nuo ko priklauso noras studijuoti kabalą?

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuo ko priklauso noras studijuoti kabalos mokslą?
Atsakymas. Kūrėjo siekimas priklauso nuo žmoguje atsiskleidžiančio rešimo (dvasinio informacinio įrašo). Tai ne šiaip klausimai apie gyvenimo prasmę, jo niekingumą, juk atsakymai į juos gali būti grynai žemiški.
Žmogui kyla primygtinis klausimas apie egzistavimo esmę, pranokstantis savęs paties užpildymą. Man nesvarbu, kaip gyvensiu, kaip prisipildysiu, kas man bus, ir kaip baigsiu šį gyvenimą. Man svarbu suprasti jo vidinę prasmę! Iš kur jis, kam jis man duotas? Koks gi tai reiškinys tas gyvenimas? Koks jis?
Kai žmoguje kyla šis klausimas, tuomet jam iš tikrųjų būtina atskleisti kūrimo sumanymą. Kitaip tariant, pats Kūrėjas – neaišku, kas tai. Bet jeigu sumanymas, mintis, su kuria viskas sukurta (Kam? Kodėl? Dėl ko? Kaip? Kuo?), traukia žmogų, tuomet jis ateina studijuoti kabalą ir lieka joje.
O jeigu žmogų atsitiktinai pritraukė į kabalą kiti klausimai, ne taip nukreipti į vidinę gyvenimo prasmę, tuomet jis išeina. Todėl pasakyta, kad tūkstantis įeina į tamsų kambarį ir tik vienas lieka, eina toliau į Šviesą.
#246066

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tūkstantis pradeda mokytis, tik vienas pasilieka“

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Ar visi pajėgūs mokytis kabalos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai