Pateikti įrašai su Kabala žyme.


Ugdyti pavyzdžiu

Auklėjimas, vaikai

Klausimas. Pagrįstas žiaurumas, atėmimas iš žmogaus to, kas jam svarbu ir miela, ugdant – tai egoizmas?
Atsakymas. Sunku patarti, kaip pasitelkti tokias auklėjimo priemones. Norint ugdyti kitą, reikia pačiam rodyti pavyzdį.
Mokytojas kabaloje – tas, kuris duoda disciplinos, nuoseklumo ir pan. pavyzdį. Ugdyti galima tik pavyzdžiu. Niekaip kitaip: nei bausme, nei atlygiu, nei paskatinimu. Juos galima taikyti, bet labai ribotai.
#239891

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Išsilavinimas ateities visuomenėje

Komentarų nėra

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei ne siela, tai kas pereina į naują kūną gimus kitame gyvenimo rate?
Atsakymas. Taškas širdyje.
Klausimas. O kas vyksta su mūsų sąmone mirus biologiniam kūnui?
Atsakymas. Nieko. Esmė ta, kad mūsų sąmonė egzistuoja tam, kad aprūpintų mūsų egoizmą. Kai egoizmas miršta, t. y. pasislepia nuo mūsų, tada mums ir sąmonės nereikia. Todėl ji dingsta.
Tačiau pasitelkę kabalos metodiką vystome naujo tipo sąmonę ir naujo tipo norus. Nauja sąmonė aptarnauja naują norą – norą duoti. O tam nereikia mirti. Galime pragyventi keletą gyvenimų ir mirčių būdami dabartiniame kūne.
Be to, mirdami nejausime, kad mirštame, juk jau būsime visiškai kitos, „ne kūne“ būsenos.
#239894

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsiskirti su egoizmu

Sielos reinkarnacija

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Komentarų nėra

Kas padės judėti pirmyn?

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl mes nesimokome dešimt Egipto bausmių išsamiai, bandydami suprasti, galbūt mes jau gavome kažkurias iš jų?
Atsakymas. Mes nežinome, kaip mokytis Toros, kadangi mumyse nėra aiškių vidinių apibrėžimų, atitinkančių tai, kas parašyta joje.
Klausimas. Aš nekalbu apie visą Torą, bet dešimt bausmių vyksta iki machsomo, prieš išėjimą iš Egipto, būtent ten, kur mes dabar esame. Ar naudinga būtų tai mokytis?
Atsakymas. Galbūt taip. Bet Rabašas savo straipsniuose kalba apie tai, paaiškina šiuos pasakojimus iš dvasinio darbo taško.
Klausimas. Kodėl nesimokome dešimt priesakų? Ar reikia žinoti jų kabalistinį aiškinimą? Ar tai mums padės?
Atsakymas. Viskas padės, jei dirbsime. O jei ne, tai šios detalės mus tik supainios. Tai ir yra esmė.
#229032

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausias, ką įgiju gyvenime, – siela

Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Slaptoji Toros prasmė

Komentarų nėra

„Tūkstantis pradeda mokytis, tik vienas pasilieka“

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl vieniems žmonėms kabala tampa gyvenimo prasme, vertybe, o kitiems – nepriimtinu dalyku?
Atsakymas. Tie žmonės, kuriems kabala nepriimtina, dar nejaučia noro, sužadinamo dvasinės Šviesos, todėl šį mokslą atmeta.
Žmogus, iš prigimties būdamas egoistas, nenori apie tai galvoti. Kabala jį erzina, nesąmoningai kažkam įpareigoja, nukreipia visai ne į tą sritį, kuri jį traukia. Jis nenori, kad ši sritis egzistuotų, kad būtų siela, būsimas pasaulis, jam norisi būti savo susigalvotoje terpėje. Tai – pirma.
Antra – žmonės, atėję į kabalą ir ją studijuojantys, ten staiga aptinka, kad turi keistis! „Atėjau čia gauti ir atskleisti žinias, savybes, jausmus, t. y. prisipildyti. O čia man sako, kad turiu pildydamas kitus pripildyti Kūrėją ir tik taip, judėdamas „nuo savęs“, galėsiu pajausti dvasinį pasaulį.
Kažkodėl tam nejaučiu jokio potraukio, noro. Taigi, atleiskite, likite su savo kabala, o aš geriau išeisiu“.
Tokių žmonių labai daug. Išeidami jie jaučiasi apgauti: iš pradžių lyg ir susižavėjo, įsitraukė, o po to staiga pamatė, kad visai ne to tikėjosi, – tik iššvaistė laiką ir jėgas. Ir išeina labai nusivylę.
Jiems atrodė, kad tuoj pat sučiups Kūrėją „už barzdos“, gaus šį ir būsimą pasaulį, viską valdys, atskleis kažkokias paslaptis, kad pripildytų save – brangiausią, mylimiausią.
O pasirodo, kad viskas ne taip. Dvasinis pasaulis yra kitame – davimo – lygyje, tuo pačiu jis susietas su mūsų pasauliu, kaip elektros variklyje.
Todėl jie išeina labai nusivylę ir tampa mūsų priešininkais.
Tačiau mes vis tiek tai palaikome. Sakoma, kad tūkstančiai ateina mokytis, ir tik vienas pasilieka. Nesvarbu, kad jie ima nekęsti kabalos. O kaip gi dar gali reaguoti egoistas?
Užtai žmogui lieka kontaktas su kabala, ir palaipsniui į jį šis tas prasisunkia. Net būdamas mūsų oponentu, toli nuo mūsų, jis vis tiek turi su mumis ryšį, – jame jau ima reikštis įgyta kibirkštis.
#221637

Iš 2017 m. spalio 29 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Kam mūsų pasaulio lygmenyje atlikti dvasinius veiksmus?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl tai, kas parašyta kabalistinėse knygose apie aukštesnįjį pasaulį, turime vykdyti ir šakų lygmenyje, šio pasaulio lygmenyje?
Atsakymas. Kabala dalijama į dvi dalis.
Knygoje „Zohar, Baal Sulamo „Mokyme apie dešimt sfirų“ ir „Įvade į kabalos mokslą“ praktiškai nėra nieko, kas kalbėtų apie mūsų pasaulį. Tik „Įvade į kabalos mokslą“ yra nedidelė įžanga, o paskui aprašomos penkios aukštesniojo pasaulio stadijos ir t. t. Kitaip tariant, šios knygos kalba tik apie aukštesnįjį pasaulį.
O apie mūsų pasaulį kabalistai rašo straipsnius, pavyzdžiui, „Šamati“ („Išgirsta“), Rabašo straipsniai ir kt., kur yra aiškinama ne aukštesniojo pasaulio struktūra, o žmogaus darbas materialiame pasaulyje suteikianti galimybę pamažu įeiti į dvasinį pasaulį.
Klausimas. Tačiau ryšys tarp draugų kabalistinėje grupėje taip pat aprašomas kaip dvasinių pasaulių šakos, ir mes turime išpildyti tai mūsų pasaulio lygmenyje.
Atsakymas. Remdamiesi savo šiandieninėmis savybėmis, mes pamažu įsivaizduojame mūsų ryšius vis dvasingesniais. Ir dėdami šias pastangas aukštesnįjį pasaulyje pajaučiame tarpusavyje.
#237864

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Materialusis ir dvasinis augimas

Draugo materialūs dalykai – mano dvasingumas

Komentarų nėra

Ką reiškia „vienytis“?

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką turite omenyje rašydamas straipsniuose, kad visi žmonės turi susivienyti?
Atsakymas. Tai, kad kiekvienas imtų galvoti gerai apie kitą, o paskui pasiektų būseną, kurioje galėtų perleisti aukštesniąją Šviesą per save grupei ir visai žmonijai. Tai kiekvieno iš mūsų užduotis.


Įsivaizduokite, jei visa žmonija susikomponuotų taip, kad kiekvienas perleistų per save Šviesą visiems – tai ir yra visiško išsitaisymo būsena.
Klausimas. Kai Baal Sulamas rašo savo straipsniuose, kad visa žmonija turi tapti kaip viena šeima, jis turi omenyje, kad visi turės studijuoti kabalą?
Atsakymas. Studijuoti ją reikia ant savęs, čia nėra jokių gudrybių. Iš tikrųjų kabala – tai grynai praktiška metodika visiems: ir namų šeimininkėms, ir didiems protams. Visi žmonės šiame pasaulyje turės palaikyti tarpusavio ryšius pagal šią metodiką.
#237812

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo Šviesa

Švitras egoizmui – balzamas širdžiai

Vienijimasis it sugniaužtas kumštis

Komentarų nėra

Kabala – individualus mokslas?

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Viena vertus, kabala laikoma individualiu mokslu. Ir staiga ji ima kalbėti apie žmonijos integralumą, nors per daugybę metų žmonės gyveno nedidelėse gentyse. Tad žmogus nesuvokia frazių „integralus pasaulis“, „mylėti visą pasaulį“ ir t.t.
Atsakymas. Tiek, kiek mokome žmones, jie ima suprasti, kaip funkcionuoja žmonija bei visa pasaulių sistema. Juose susiformuoja negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmogaus modelis, bendras pasaulio modelis.
Klausimas. Savo pirmose knygose rašėte: „Kabala – individualus raidos kelias“. Ką turite omenyje sakydamas „individualus“?
Atsakymas. Asmeninis kreipimasis į kiekvieną žmogų. Jei jis nori suvokti tikrovę, tai aiškinu jam, kaip jis turi savyje sujungti absoliučiai viską – negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmoniją, kad pasiektų savo tikslą: visiškai išsitaisytų ir susilietų su Kūrėju.
Klausimas. Kabala visiškai anuliuoja istoriją?
Atsakymas. Ne. Istorija vyko žemiškuose laiko rėmuose. Kabaloje šių rėmų nėra. Ten gali keliauti kur panorėjęs savo vidiniu „kosminiu laivu“.
#237809

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui reikia mūsų

Išėjimo iš krizės planas IV dalis

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Komentarų nėra

Žydų tauta – kaip riešutai maiše

Izraelis ir pasaulio tautos, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKiekviena tauta turi natūralų, „biologinį“ pagrindą, paveldėtą iš bendrų protėvių, iš tos mažos grupės, kuri davė jai pradžią. Tačiau Izraelio tauta, skirtingai nei kitos, kilo ne iš etninių protėvių. Jis buvo surinktas iš Senovės Babilone gyvenusių pačių įvairiausių genčių ir tautų atstovų.
Žmonės atsiliepė į Abraomo kvietimą ir jų susijungimas nebuvo grįstas bendru etnosu, kiekvienai kitai tautai suteikiančiam savitą charakterį ir požiūrį į gyvenimą – skiriamuosius bruožus, kuriuos galime matyti ir šiandien.
Žydus jungia tik viena – dvasinis ryšys, kylantis ne iš šio pasaulio. Kitaip tariant, meilės artimui kaip sau principas, kurio Abraomas mokė savo sekėjus ir iš jų subūrė tautą. Ją jis pavadino „Israel“ tauta, tai reiškia, „tiesiai pas aukščiausiąjį“, pas Kūrėją (jašar kėl). Tik Aukščiausiojo pagalba leidžia tautai susivienyti.
Jeigu šioje tautoje nėra aukštesniosios jėgos, tai ji jau ne „Israel“, ir apskritai, ne tauta, o tiesiog žmonių susibūrimas. Juk jie nesiekia Kūrėjo, jų ir grupe nepavadinsi.
Nepaisant ilgos istorijos, ši situacija išlieka ir šiandien: neturėdama pagrindo žydų tauta primena „riešutus maiše“. Kol yra „maišas“ (t. y. priešai, nekenčiantys), išorinis spaudimas suspaudžia „riešutus“ vieną prie kito, ir jie, kad išsigelbėtų, kažkaip laikosi draugėj. Bet jeigu išorinis spaudimas susilpnėja, „riešutai“ pabyra į visas puses pro skyles maiše.
Per tūkstantmečius žydai įėmė į save visų tautų dalis, savybes – ir kaip kad anksčiau turi susivienyti, kad taip parodytų visam pasauliui geros, teisingos vienybės pavyzdį. Kitos tautos yra senovės babiloniečių palikuoniai, nėję paskui Abraomą.
O Abraomo sekėjai gavo vienybės metodiką ir turi ją realizuoti, o paskui visus to išmokyti. Prie to mus veda evoliucija, žmonijos raida.
Jei jau mumyse slypi Kūrėjo siekis, tai ir esame Israel tauta, nepriklausomai nuo to, kas parašyta gimimo liudijime. Būtent mes turime parodyti visoms tautos šią metodiką ir išmokyti juos – dėl to pasaulis išsitaisys.
O kol kas, kol neatliekame savo paskirties, įvairiausios problemos, neaplenkiant augančio antisemitizmo, spaus mus ir stums to link.

* * *
Izraelio tauta Toroje vadinama „žiauriausia“, „užsispyrusia“. Esmė ta, kad iš aukščiau esame pašaukti taisytis, o iš apačios tam priešinamės. Taip ir turi būti. Tai visai ne vaikiškas beprasmis užsispyrimas – tai lemia Gamtos jėgų balansas. Priešais mus kylančios kliūtys visuomet atitinka mūsų gebėjimus.
Štai kodėl mūsų „nepalaužia“ sunkiausi išbandymai. Kas mums kokia nors intifada, jei praėjusiame amžiuje Holokausto aukos net prieš sulipdamos į vagonus, tikėjo, kad juos veža į „poilsio namus“. Jie jau matė valdžios ir apsaugos santykį, bet iki galo stvėrėsi už iliuzijos. Štai tokia užsklanda, per kurią žmogus neįstengia įsisąmoninti, paaiškinti sau to, kas vyksta.
Tad tas „užsispyrimas“ – paslėptis iš aukščiau. Ir pakeisti jį gali tik mūsų žinia, kabalos mokslo platinimas. Juk tai ne šiaip žinios, tai vidinė, dvasinė jėga, kuri iš aukščiau per mus gali sklisti po pasaulį. Žmonėms nešame ne žodžius, o dvasines kibirkštis, ir tik jos veiks.
#237330

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. rytinės pamokos, pagal Baal Sulam laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Abraomo atradimas

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Komentarų nėra

Aukštesniųjų pasaulių enciklopedija

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis, Platinimas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманSunkiausia tai, kad išvis negalime įsivaizduoti dvasinio darbo. Jis netelpa nei mūsų jausmuose, nei prote. Iš esmės esame šio pasaulio žmonės, operuojantys tik jo sąvokomis, dydžiais, vertinimais – jame visas mūsų gyvenimas.
Mūsų darbo laukas sudarytas iš šio pasaulio sąvokų ir neišeina iš jų ribų.
O visą šį pasaulį apibūdina sąvokos gauti arba duoti tam, kad gautum, nuo to priklauso mūsų pojūčiai: malonumas arba kančia. Esame sukurti iš noro mėgautis medžiagos, todėl įvairius garsus, kvapus, vaizdus, daiktų dydžius, net mechaninius reiškinius savo viduje visada paverčiame pojūčiais.
Gyvename pagal šiuos malonius ir nemalonius pojūčius. Juk tai, ko nejaučiame, mums tiesiog neegzistuoja. Mes to apskritai nematome. Ir iš tikrųjų to nėra, juk šis pasaulis egzistuoja tik mūsų pojūčių diapazone, noro mėgautis suvokime.
Todėl esame užprogramuoti jausti. Iš patirties jau žinome, kas teikia malonumą, o kas ne, ir taip kuriame pasaulio vaizdą. Bet staiga žmogų patraukia kažkokia kita būsena – tai reiškia, kad jo širdyje įsižiebė taškas. Jis ima ieškoti, kur šis taškas jį veda, ir randa kabalos mokslą.
Iš pradžių jis mokosi ir nesupranta, apie ką kalba kabala. Juk ji pasakoja apie kažkokį kitą pasaulį, neegzistuojantį mūsų pojūčiuose ir supratime.
Kabalistai teigia, kad viskas suvokiama tikėjimu aukščiau žinojimo. Bet tai ne tas tikėjimas, kurį pažįstame šiame pasaulyje. Galvojame, kad „tikėti“, tai priimti be įrodymų. Jei yra įrodymų, tai jau ne tikėjimas, o žinojimas.
Senovės kabalistai, atskleidę dvasinį pasaulį, tikėjimu pavadino savybę duoti ir mylėti artimą kaip patį save, nes tai Binos pakopa. Bina – tai tikėjimas. Anuomet žodis „tikėjimas“ neturėjo kitos prasmės. Tikėjimu vadinosi davimas dėl davimo, o absoliučiu tikėjimu – gavimas dėl davimo.
Tačiau vėliau, prieš du tūkstančius metų, žmonės ėmė leistis nuo davimo ir meilės pakopos, ir apie davimo savybę teliko prisiminimas. Tuomet savo pojūčius jie pavadino tikėjimu, taip iškreipdami tikėjimo sąvoką. Nuo tada laikoma, jog tikėti – tai tiesiog patikėti, nesiremiant žinojimu.
Ir iki šiol tikėjimas – labai miglota sąvoka. Kiekvienas tiki sau kuo nors ir tuo gyvena. O sąvoką „tikėjimas aukščiau žinojimo“ itin sunku suprasti, juk ji reiškia dvasinio indo sandarą, tai yra noro duoti virš noro mėgautis.
Labai svarbu sudaryti teisingų kabalistinių apibrėžimų žodyną, kad taptų aišku, jog kalbama apie kitą pasaulį, kitą tikrovę. Ir žodžiai, neva žinomi mūsų pasaulyje, įgyja visiškai kitą reikšmę kabaloje, atskleidžiant dvasinę tikrovę.
Reikia prisiminti, kad materialūs apibrėžimai priešingi dvasiniams, ir stengtis pereiti prie tikrųjų, dvasinių sąvokų. Jei suprasime, kad stengiamės iškelti davimo savybę virš gavimo, o tai vadinama tikėjimu virš žinojimo, tuomet bus aišku, kad tai dvasinis kli.
Svarbu sekti, kad vartotume tinkamus apibrėžimus: „šviesa šviečia“ – reiškia, kad davimo savybė atsiskleidžia noro mėgautis viduje. Reikia nuolat savyje koreguoti apibrėžimus, vietoje šio pasaulio bandyti įsivaizduoti dvasinį. Ir tuomet išvysime, kad kylančios kliūtys padeda mums susidaryti teisingą vaizdą.
#220495

Iš 2018 m. sausio 23 d. pamokos tema „Nuo kliūčių į pakilimus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokymasis – tai malda

Stebuklinga Šviesos jėga

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Komentarų nėra

Kodėl mokiniai užduoda tuos pačius klausimus?

Kabalos mokymasis, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dažnai mokiniai užduoda vienus ir tuos pačius klausimus. Kas vyksta su žmonėmis? Jie pamiršta, ar taip greitai keičiasi, kad jau nepamena atsakymo?
Atsakymas. Žmogus keičiasi. Jis neužduoda tų pačių klausimų, tiesiog taip girdisi. Iš tikrųjų jis klausia juos turėdamas visiškai kitokius pojūčius, supratimą, norus. Todėl jie skirtingi, nors atrodo vienodi. Ir aš žinau, kad jie visai kiti, jaučiu pagal žmogų.
Klausimas. Kabalos kursą pabaigę žmonės dažnai sako: „Mes apskritai neprisimename, nieko nežinome. Ką konkrečiai daryti?“
Atsakymas. Vadinasi jie viską puikiai įėmė į save. Imkite jų klausinėti ir pamatysite, kad jie atsako. Ir tuo pat metu nežino. Ir taip iki pačios dvasinio kelio pabaigos. Jei dabar jaustųsi prisipildę, kur jie gautų Šviesą? Todėl jiems būtina jaustis tuščiais.
Klausimas. O kaip dėl kitų mokslų?
Atsakymas. Tikras mokslininkas jaučiasi tuščias.
#237215

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Davimo mokslas

Dvasiniame pasaulyje niekas nedingsta

Kabalos pamokos, IV dalis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai