Pateikti įrašai su kabalistas žyme.


Gedėti, nes nėra vienybės

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманAvo mėnesio 9-oji – tai diena, atspindinti labai svarbią, ypatingą kūrinio vystymosi būseną – sudužimą. Be šio sudužimo neįmanoma išsitaisyti. Tad, viena vertus, tai džiaugsmingas įvykis, kita vertus, tai gedulo diena, kai susimąstoma, kaip buvo galima išvengti griūties ar bent kovoti su ja.
Kaip įprasta dvasiniame pasaulyje dvi priešingybės jungiasi kartu į vieną įvykį. Todėl reikia sielvartauti dėl visų tragedijų, kurios lėmė dvasinėse šaknyse suplanuotą sudužimą.
Tačiau reikia ir džiaugtis tuo, kad praėjome sudužimą ir esame išsitaisymo procese. Ši galimybė mums duota jau nuo Ari laikų, ir jeigu iki šiol iš sudužimo neperėjome prie ištaisymo, tai tik dėl savo aplaidumo.
Štai jo ir reikia gailėtis per Avo mėn. 9 d. – ne prieš tūkstantį metų sugriautos Šventyklos, o tos, kuri iki šiol nepastatyta mūsų širdyje, ir todėl tarsi iš naujo griūna kiekvieną dieną. Šitai ir yra tikrasis gedulas bei katastrofa: kodėl ir šiandien skatiname griuvimą ir sudužimą? Juk pasakyta: „Kol Šventykla neatstatyta, ji kiekvieną dieną tarsi griūna iš naujo“. Štai apie ką reikia pagalvoti.
Tačiau mes verkiame dėl to griuvimo, kuris įvyko prieš du tūkstančius metų, tarytum būtume didžiuliai teisuoliai, o tie žmonės buvo prasižengėliais, jei jau leido sugriauti Šventyklą ir romėnams bei egiptiečiams paimti valdžią. Ne mums juos teisti, nesuprantame, kas tada įvyko. Tie įvykiai kaip tik buvo neišvengiami pagal pakopų raidos tvarką.
Bet jei ir dabar, kai jau praėjo tiek laiko po Ari ir atėjo metas taisytis bei atsiskleidė kabalos mokslas, mes iki šiol atmetame kabalą ir ištaisymo metodiką, nepripažindami vienijimosi būtinybės, – tai šitai ir yra tikroji griūtis mūsų viduje. Tikroji katastrofa ne ta, kuri įvyko praeityje, o ta, kuri vyksta mumyse kiekvieną dieną.
Mokytojas Akiva kvietė mylėti artimą kaip save patį. Tačiau griuvus Šventyklai, jis džiaugėsi tuo, nes tai reiškė taisymosi pradžią. Todėl reikia galvoti tik apie dabartį ir ateitį, o ne gailėtis dėl praeities.
Praeityje įvykusi griūtis buvo tarpusavyje kovojančių aukštesniųjų jėgų rezultatas. Nors mes suprantame, kad Šventykla turi sugriūti, visgi reikia priešintis griovimui. Negalima sutikti su išėjimu iš šventumo. Jeigu bent šiek tiek pasiekei dvasinio lygmens, negalima leisti sau iš jo nukristi į klipą.
Todėl mokytojas Akiva taip kvietė laikytis meilės artimui kaip sau pačiam. Kita vertus, jeigu griūtis įvyko, reikia suprasti, kad ji į naudą, ir nuo šio momento jau prasideda ištaisymas. Jeigu Šventykla sugriuvo, tai nereikia verkti dėl jos, o pradėti jos atstatymą su naujomis jėgomis.
Nėra nieko blogiau už sudužimą. Tačiau tik iš šios sudužusios būsenos galima pakilti ir atgimti, tad yra gerai, kai atskleidžiame savo sudužimą. Mes vėl stengiamės susivienyti, bet kas kartą pamatome, kaip mumyse dar stipriau nei anksčiau sukyla blogio jėgos. Kitaip tariant, atskleidžiame vis didesnį sudužimą.
Jis atsiskleidžia būtent tada, kai noriu susivienyti su draugais ir staiga pamatau, kad negaliu šito padaryti. Visą dieną svajojau apie tai, kaip rytoj susitiksiu su draugais ir tarp mūsų bus stipri vienybė.
O ryte prabundu ir išvis nepamenu, kad šiandien paskirtas susitikimas. Jau viską pamiršau! Visi mano geri ketinimai subyrėjo į šukes – tai ir vadinama sugriuvimu, šitaip jis mumyse atsiskleidžia.

* * *
Manyje pačiame nėra jėgų priešintis sudužimui. Vienintelis būdas – įsijungti į teisingą aplinką, kuri turi tokią jėgą. Draugai turi laikyti mane ir tempti paskui save ir taip patys sustiprėti. Juk aš pasitarnavau jiems kaip pretekstas susivienyti dėl mano išgelbėjimo. Išeitų, kad padėjau grupei!

* * *
Prieš du tūkstančius metų griuvo Šventykla ir nuo to laiko Izraelio tauta pradėjo savo klajones po pasaulį. Pripratome gyventi tremtyje tarp kitų tautų ir neretai mums net gerai sekdavosi. O kartais atvirkščiai, pasaulio tautos suvesdavo su mumis sąskaitas. Neapykanta žydams vis augo, banga po bangos, o pastaruoju metu kyla tikras antisemitizmo cunamis.
Problema ta, kad netaisome sudužimo. Antisemitizmas kyla dėl to, kad niekiname savo galimybę pasiekti išsitaisymą. Tremtis pasibaigė, bet tik potencialiai, o ne iš tikro.
Daugelis svajoja palikti Izraelio žemę ir grįžti tremtin. Juk šventumas yra tik toje vienybėje, kurią galime sukurti tarpusavyje. Be vienybės nėra šventumo, iki šiol esame griūtyje.

* * *
Iš tikrųjų, sugriuvimas buvo ištaisymas. Jo nepavadinsi gedimu, nes nieko dar nebuvo ištaisyta, ką būtų galima sugadinti. Tai buvo sienos tarp gavimo ir davimo norų, sienos tarp Kūrėjo ir kūrinio, tarp Kūrėjo ir kūrinio savybių sugriuvimas. Tad jis įvyko tik dėl ištaisymo.
Noras mėgautis egzistavo ir iki sudužimo, tik slapta. Jam atsiskleidus kūrinys jau gali pradėti dirbti su juo ir kilti pas Kūrėją. Kiekvieną kartą kūriniui atsiskleidžia, kuo jis skiriasi nuo Kūrėjo, o tai jam suteikia galimybę ištaisyti šitą skirtumą ir priartėti prie Jo.
Šis skirtumas jau egzistavo ir anksčiau, bet dabar atsiskleidė. Vadinasi, atskleidžiama kūrinio atžvilgiu, tarytum užsidėtume akinius ir pamatytume gedimą, kurio anksčiau nepastebėjome.

* * *
Šventyklos sugriuvimas reiškia Binos ir Malchut sumaišymą. Todėl buvo du griuvimai, atitinkantys du dvasinių parcufų lygmenis: dalėt-gimėl (4/3) ir gimėl-bėt (3/2). Pirmoji Šventykla buvo sugriauta Mochin dė Chaja lygmenyje, o Antroji – Mochin dė Nėšama lygmenyje.
Todėl Pirmosios Šventyklos griuvimas buvo žymiai stipresnis ir reikšmingesnis. Tačiau Antrosios Šventyklos griuvimas buvo reikšmingesnis tuo, kad reiškė visišką išėjimą iš dvasinio pasaulio.
Pirmoji Šventykla – tai dvasinė vienybė, kai visi norai sujungti kartu ketinimu duoti Kūrėjui Mochin dė Chaja pakopoje. Vyko didžiulė kova tarp žmonių ir kiekvieno su pačiu savimi už tai, kad išsaugotų šią vienybę ir nenukristų. Tačiau egoizmas visąlaik augo ir galiausiai vis dėlto įvyko sudužimas.
Izraelio tauta išėjo į tremtį, tai reiškia, kad pakopos atsiskyrė – dvasinis parcufas išsieikvojo. Po tremties tauta grįžta prie dvasingumo statydami naują Šventyklą. (Pirmoji Šventykla tai tarsi malchei DACHGAT, o antroji Šventykla – malchei TANIM Nekudim pasaulyje, kurie sudužo).
Antrosios Šventyklas sugriuvimas buvo jau galutinis išėjimas iš dvasingumo – visi krito į ketinimą dėl savęs. Nuo to laiko visa tauta, išskyrus ypatingus žmones – kabalistus, pateko į nenutrūkstamą kartų leidimosi procesą.
Neįmanoma sulyginti kartų, gyvenusių iš karto po pirmosios ar antrosios Šventyklos griuvimo, su mūsų amžininkais. Jie juto žymiai didesnį ryšį vieni su kitais. Šventumas dar švytėjo jiems iš toli, krito kibirkštys nuo ankstesnės Šventyklos griūties ir darė poveikį.
Todėl tose kartose dar buvo didžių žmonių, netgi sugriovus antrąją Šventyklą. Mes matome, kokias didžias knygas jie paliko mums: mišną, talmudą.
Daugelis dar jautė dvasinį pasaulį. Kritimas neįvyko akimirksniu, Šviesa išėjo iš parcufo palaipsniui, kol priartėjus Ari laikams atsidūrėme beveik visiškoje tamsoje.
Nuo Baal Šemo laikų prasidėjo jau pabudimas iš apačios. Baal Šem Tovas atliko didžiulį darbą, atgaivindamas dvasingumą. Po jo sekė Baal Sulamas. Buvo ir kitų kabalistų, gyvenusių laiko tarsnyje tarp jų. Paskutinis didis mūsų laikų kabalistas buvo Rabašas, palikęs mums visą išsitaisymo metodiką, kuria šiandien naudojamės.
#249883

Iš 2019 m. liepos 21 d. rytinės pamokos, tema „Av mėn. 9 d.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbūs ne akmenys, o tai, kas širdyje

Sunkus metas – galimybė vienytis

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Komentarų nėra

Naujos būsenos geriau už senąsias

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei skaitau Baal Sulamo laiškus ir jaučiu, kaip drauge su autoriumi pereinu iš vienos aprašytos būsenos į kitą, kaip neiškristi iš šio vidinio judėjimo kartu su juo? Kaip visąlaik likti su autoriumi?
Atsakymas. Tam iš tiesų reikia didelių pastangų. Tačiau net jeigu ir nepavyksta nesijaudinkite, vis tiek ateisite į tai.
Svarbiausia – nereikia mėginti išsilaikyti kokioje nors dvasinėje būsenoje. Tikrieji kabalistai netgi prašė, kad viską pamirštų ir pradėtų iš naujo. Įsivaizduojate, kaip jie suprato, kad naujos būsenos geresnės už senąsias.
Ir nieko nereikia bijoti! Atsiduokite tai tėkmei, tegu ji neša jus pirmyn.
#248795

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai viskas pasimiršta

Naujos dvasinės pakopos požymis

Amžinai nauja pradžia

Komentarų nėra

Ar gali kabalistas matyti pasaulio ateitį?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Studijuojantis kabalą žmogus įsisąmonina bendras pasaulio raidos tendencijas, santvarkų kaitą, evoliucinius procesus, kitaip tariant, jis susijęs su visu pasauliu ir mato, kur ir kaip viskas juda. Ar tikrai taip? Jis gali matyti pasaulio ateitį?
Atsakymas. Jis mato tendencijas. O pasaulio ateitis priklauso nuo to, kaip aiškiai Kūrėjas jam tai parodo, kad paverstų jį savo laidininku.
Klausimas. Kitaip tariant, jis supranta visus procesus ir domisi jais?
Atsakymas. Tai priklauso nuo sielos šaknies. Vieni domisi, kiti ne. Yra žmonių, kuriuos domina kabalos mokymas, kitus – kabalos platinimas ar savo paties gilinimasis į ją. Bendrai tariant, yra skirtingos sielos šaknys, skirtingi kabalistai.
Tačiau bet kuriuo atveju kabalos mokslas itin platus. Jis apima visą pasaulį, ir kas ją studijuoja iš tikrųjų jaučia didžiulį, amžiną, tobulą užpildymą.
Klausimas. „Kabala“ iš žodžio „gauti“, kitaip tariant, kaip teisingai gauti malonumą…
Atsakymas. Kalbama apie visos pasaulių sistemos, įskaitant Kūrėją gavimą!
#245581

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gali kabalistas numatyti ateitį?

Pamatyti ateitį kaip gerą

Ar kabalistai buvo pranašais?

Komentarų nėra

Atskleidžiant nežinomybę

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų pasaulio mokslininkai nuolatos ginčijasi ir nesutaria, kiekvienas įrodinėja savo teoriją, o kas vyksta pas mokslininkus kabalistus?
Atsakymas. Jei mokslininkas kabalistas aiškiai supranta, kur jis yra ir kalba tik iš to lygmens, neliesdamas to, ko neatskleidė, tada tai yra tikras mokslininkas ir jo išvadomis galima tikėti.
O jei kabalistas neturi galimybės tiksliai apibrėžti, kur jis yra, ir jis gali šiek tiek peržengti savo ribas, tai jo atskleidimas nėra idealus, nėra tikras. Tada tai – spėlionės, teorijos, prielaidos, o kartais ir klaidos. Apie tai rašo patys kabalistai.
Pats Baal Sulamas parašė knygą apie tai, kaip didis XVII a. kabalistas neteisingai išdėstė ištisą aukštesnės prigimties atskleidimo etapą.
Kabalos moksle, kaip ir kituose, klaidos įmanomos.
Kabalistai, kaip ir kiti mokslininkai, gali ginčytis tarpusavyje, kritikuoti vienas kitą. Tai gali pasireikšti žiniose, prielaidose, brėžiniuose – daugelyje dalykų.
Kabala – tai įprastas mokslas, ir žmogus susiduria su tuo, kad jam tenka atskleisti, kas nežinoma.
#229607

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Komentarų nėra

Kabalisto pakopos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką gali paskutinės pakopos kabalistas ir ko negali vidurinės ar žemesnės pakopos kabalistas?
Atsakymas. Duoti. Viskas įvertinama ir matuojama tik pagal galimybę duoti. Kuo didesnis žmogaus egoizmas, tuo labiau jis duoda, vadinasi, jo pakopa aukštesnė. Taip jis labiau atskleidžia aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją ir savo būseną Kūrėjo lygmenyje.
Klausimas. Kaip apibrėžti mano egoizmo jėgą?
Atsakymas. Dabar kol kas negali išmatuoti savo egoizmo jėgos. Ją galima apibrėžti, tik būnant trijose linijose: dešinėje, kairėje ir vidurinėje. Tuomet mes gausime galimybę, vieną pusę pasverti kitos atžvilgiu ir pagal tai atsiras dvasinės pakopos. Taip ir matuojamas egoizmas.
#242792

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Linkstu duoti

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Komentarų nėra

Kabalistinės knygos ir jų autoriai

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманSkaitydami kabalistines knygas, prilimpame prie jų autoriaus. Norime turėti tokius pačius ketinimus, kaip ir jis, tokį pat santykį su dvasiniu pasauliu, Kūrėju, tas pačias mintis ir ketinimus. Knygose neieškome mechaninių žinių tarsi universiteto studentai, o norime gauti tokį požiūrį į gyvenimą, kaip knygą parašiusio žmogaus.
Tai reiškia, kad norime iš jo išmokti gyvenimo išminties – perimti ne teorines žinias, o požiūrį, kuris vadinamas ketinimu.
Būtent ketinimas veikia, juk Kūrėjas žaidžia norais, kelia jį, nuleidžia. O mums reikia kiekvienam norui prilipdyti ketinimą, kaip kad parduotuvėje ant kiekvieno gabalo mėsos ar žuvies prilipdo kainą, kad būtų aiški jo vertė. Kūrėjas atskleidžia manyje naują norą, o aš jam prilipdau ketinimą, dar noras ir dar ketinimas. Taip reikia visuomet saugoti teisingus ketinimus.
#241933

Iš 2019 m. vasario 28 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo „Įvadą į Mokymą apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinių knygų efektas

Pro pasaulį išvysti Kūrėją

Prašyti ateičiai

Komentarų nėra

Ryšys su aukštesniuoju pasauliu

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai žmogus pažįsta Kūrėją ir prilygsta Jam savybėmis, jis daugiau nebeapsivelka į fizinį kūną?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje yra daug kabalistų, kurie kartu su mumis jaučia šį pasaulį ir mes galime su jais turėti ryšį.
Tuo pat metu jie egzistuoja dvasiniame pasaulyje, leidžia mums būti su juo susijusiems. Tokių žmonių mažai, bet jų daug ir nereikia. Tam nėra būtinybės, nes mūsų pasaulyje nedideli poreikiai dvasiniam pasauliui.
#240293

Iš 2018 m. spalio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiek kabalistų reikia?

Kam ir ką duoda kabalistas?

Ar kabalistas gali ką nors spręsti šio pasaulio lygmenyje?

Komentarų nėra

Ypatingas kabalistų meistriškumas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ypatingas kabalistų meistriškumas – išmokti pajusti patį mažiausią neištaisymą kaip didžiulį?
Atsakymas. Palaipsniui augant, maži neištaisymai kabalistui pradeda atrodyti labai svarbūs. Pavyzdžiui, jei jūs kreipsitės į medikus su kažkokia problema, tai terapeutas pasakys jums: „Nieko baisaus, aš išrašysiu jums vaistų“. O patyręs specialistas jau gali pamatyti rimtesnes pasekmes: „Čia ne viskas taip paprasta, reikia kažką daryti“, – ir t. t. Tai yra, kuo aukštesnės sielos išsitaisymo pakopos, tuo smulkesnes savybes turime ištaisyti, bet jos mums atrodo labai didelės ir svarbios.
#229067

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kilti meilės pakopomis

Žmogaus darbas ir Kūrėjo darbas

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi

Komentarų nėra

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuo mūsų pasaulio mokslininkas skiriasi nuo mokslininko kabalisto?
Atsakymas. Kabalistas – toks pat tyrinėtojas, kaip ir mūsų pasaulio mokslininkas, tiesiog jo rankose universalesni pažinimo įrankiai. Jis pakyla virš savo gyvūninės prigimties ir tyrinėja vadinamąją dvasinę prigimtį. O mūsų pasaulio mokslininkai užsiima tuo, kas juose yra nuo pat gimimo, todėl jie priima viską tik šio pasaulio rėmuose. Skirtumas tarp kabalisto ir mūsų pasaulio mokslininko – tik pažinimo sritis. Todėl kabalistas – tas pats mokslininkas, tik užsiimantis būsimuoju, Aukštesniuoju, pasauliu.
Taigi, jei mūsų pasaulyje mokslininkas turi kiekybiškai ir kokybiškai vystyti savo žemiškus jausmus ir protą, tai kabalistas turi savyje vystyti visiškai naujus norus, mintis ir protą, kurie neturi nieko bendro su materija. Būtent juose atskleidžiamas Aukštesnysis pasaulis ir kabalos mokslas.
Klausimas. Šio pasaulio tyrinėjimui kuriami įvairūs prietaisai, mikroskopai, žiūronai ir t. t. Kokius prietaisus turi mokslininkas kabalistas?
Atsakymas. Pažinimo instrumentas yra jis pats. Ir tik! Jo vidinio suvokimo išplėtimas ir yra jo instrumentas.
#228665

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Komentarų nėra

Kuo kabalisto prašymas skiriasi nuo tikinčiojo maldos?

Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kabalisto prašymas skiriasi nuo tikinčio žmogaus maldos?
Atsakymas. Kabalistas prašo ištaisyti jį, kad taip ištaisytų pasaulį, kuris iš esmės yra jame. Kiekvienas kabalistas jaučiasi atsakingas už pasaulį. Bet ištaisyti reikia tik save, o ne kitus.
Paprastas tikintysis prašo, kad jam būtų gerai, kad nebūtų bausmių, kad Kūrėjas pasigailėtų jo ir jis patektų į rojų. Visa tai absoliučiai egoistiniai prašymai.
Kabala paprastai neužsiima palyginimais. Tiesiog tam, kas jaučia betarpišką siekį rasti gyvenimo prasmę, kad atskleistų Kūrėją, duodama tokia galimybė.
#240205

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Melstis – „teisti save“

Kaip blogąjį valdytoją pakeisti geru?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai