Klausimas: Kaip manote, kuo psichologija gali padėti žmogui ir kur ji bejėgė?
Atsakymas: Manau, kad psichologija reikalinga visiems žmonėms, kurie nori suprasti, kas juos išjudina, kur juos stumia prigimtis. Jei žmogus studijuoja psichologiją, tačiau tiek, kiek tai padeda suprasti save ir kitus, tai šitai yra pirmas būtinas etapas norint tinkamai priartėti prie kabalos mokslo.
Klausimas: Jeigu žmogus jau studijuoja kabalą, ar patartumėte jam užsiimti psichologija? Ar tai gali jam sutrukdyti?
Atsakymas: Jei žmogus tinkamai, rimtai užsiima kabala, jam niekas nesutrukdys. Dar daugiau, psichologija jam tiesiog nebus reikalinga, nes viskas, ko jis mokosi kabaloje, tiek pakelia jį virš mūsų pasaulio ribų, kad jis iš karto mato tarsi kiltų į orą, sklandytų virš savęs ir matytų viską iš skrydžio aukštumų.

#289377

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos ir psichologijos sritys

Skirtumas tarp kabalos ir psichologijos

Kabala ir psichologija

Klausimas: Psichologas manyje stengiasi suprasti save ir kitus, analizuoti ir spręsti problemas, kontroliuoti savo jausmus, mėgina pakeisti savo santykį su tikrove. O ką stengiasi savyje daryti kabalistas?
Atsakymas: Kabalistas randa supančios tikrovės suvokimo šaltinius, jos ribas, ir dirbdamas su savimi išplečia tas ribas tiek, kad ima matyti už tikrovės esančią aukštesniąją jėgą, davimo ir meilės savybę, priešingą gavimo ir atstūmimo savybei – tam, kas būdinga egoizmui.
Kovoje tarp šių dviejų savybių, kiekviename dvasinės raidos etape teikdamas pirmenybę davimui, meilei ir vienybei, o ne atskyrimo, gavimo neapykantos savybei, žmogus tampa kalbalistu. Jis ima veikti ne dėl savęs, ne tam, kad užpildytų egoizmą, o dėl kitų, kad skleistų altruizmą.

#289330

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „kabalistas“?

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Apie ką galvoja kabalistas?

Klausimas: Kokiuose šaltiniuose pirmąsyk vartojamas terminas „ekranas“ (hebr. masach)?
Atsakymas: Šis terminas minimas Toroje, „Knygoje Zohar“ ir kitose kabalistinėse knygose. Bet jis tik pas kabalistus. Juk vidinė Toros prasmė suvokiama tiktai ekranu.
Didis kabalistas Ari ėmė šį terminą vartoti plačiai.
Klausimas: O jūsų mokytojas dažnai jį vartojo?
Atsakymas: Žinoma. Visur! Pradedant Ari masach terminu galima paaiškinti kabalisto elgesį.

#286916

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistiniai terminai: „masach“

Ekranas juodame troškimo kosmose

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Klausimas: Kodėl reikėjo būtent po 1000 metų imti ir parašyti komentarus Torai?
Atsakymas: Nes neįmanoma visąlaik perduoti Toros iš lūpų į lūpas, juk kiekviena karta krenta vis žemiau. Ir tai, ką perduodi kitai kartai, ji tai kaip nors pakeičia ir ima suprasti iš dalies.
Klausimas: Nejau nepakanka tos informacijos, kuri yra Penkiaknygėje?
Atsakymas: Ne. Penkiaknygę apskritai sudėtinga suprasti. Ji suvokiama kaip istorinis pasakojimas, ir niekas nesupranta, kas po juo slepiasi. Tik kabalistai.
Tarkime, „Knygoje Zohar“ surašyti komentarai visai Torai, bet kaip ji ten pakomentuota! Ar kas nors supranta, apie ką ten kalbama?
Klausimas: Tai kokia tų komentarų prasmė, jei niekas nesupranta?
Atsakymas: Jie skirti kabalistams, kurie pasitelkę „Knygą Zohar“ gali suprasti, kas parašyta Toroje.
Klausimas: Kitaip tariant, kai skaitote „Zohar“, geriau suprantate Torą?
Atsakymas: Žinoma! O be „Knygos Zohar“ tai labai sunku – nėra ryšio. „Zohar“ sujungia Torą ir tai, ką kabalistas suvokia.

#278331

Iš 2019 m. birželio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Tora?

Iššifruoti Penkiaknygę

Knygos „Zohar“ skaitymas

Klausimas: Kabalistai moka matuoti atstumą?
Atsakymas: Taip, tačiau tai itin sudėtinga technika, nes jie matuoja atstumus ne tik tarp egoizmų, bet ir tarp altruizmų, t.y. tarp sielų.
Klausimas: O kuo matuojamas tas atstumas?
Atsakymas: Kabalistiniais vienetais.
Klausimas: Kiek asmeninės erdvės reikia žmogui fiziškai?
Atsakymas: Manau, kad besitaisydami pasieksime tokią būseną, kai mums nebereikės jokios erdvės tarp mūsų, imsime gyventi drauge, kaip vienas žmogus su viena širdimi.
Klausimas: Vienijantis svarbu išlaikyti asmeninę erdvę ar ją anuliuojame, ištirpdami kitas kitame? Ar kylant kiekvienas liks prie savo?
Atsakymas: Ne. Mus vienija bendra Kūrėjo jėga, kuri užpildo ir apims mus.

#276132

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską vienijanti jėga

Siela – viena visiems?

Sunkus metas – galimybė vienytis

Klausimas: Viena iš mūsų teigiamų emocijų – džiaugsmas. Pasitenkinimas suvalgius sumuštinį, bičiuliaujantis su draugais, laimėjus medalį olimpiadoje ir t. t. vienu žodžiu įvardijamas kaip džiaugsmas. Kas džiugina kabalistą?
Atsakymas: Kabalistas džiaugiasi, kai gali prilygti Kūrėjui per tai, kad per žmones teigiamai Jį veikia, atlieka gerą veiksmą.
Paprastai tai atliekama šitaip: kuo labiau žmonės susijungia tarpusavyje, tuo didesnė galimybė gauti Šviesą, aukštesnįjį jautimą, atskleisti Kūrėją tarpusavio vienybėje. Ir tuomet jiems kyla džiaugsmas, nes savo ryšyje jaučia Kūrėją, jaučia, kaip tuomet teikia malonumą ir džiugina Jį.
Kitaip tariant, kabalisto džiaugsmas kyla iš to, kad jis džiugina Kūrėją.
Kūrėjas – tai aukštesnioji teigiama gamtos jėga, kuriai iš principo nieko iš mūsų nereikia. Tai mes taip jaučiame, kad ji džiaugiasi. Tiesiog vienijamės tam, kad suteiktume tai jėgai galimybę mus užpildyti.

#275791

Iš 2019 m. balandžio 3 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Būdas pradžiuginti Kūrėją

Ką reiškia „suteikti malonumą Kūrėjui“?

Kas suteikia malonumą Kūrėjui?

Kabalistas džiaugiasi blogais dalykais kaip gerais. Bet tai nereiškia būti mazochistu, nes kabalistas kančių nepriskiria sau, o tik Kūrėjo sukurtam egoizmui. Ir egoizmą suvokia ne kaip savo norą mėgautis, o kaip jėgą, ateinančią iš Kūrėjo.
Jis į savo gyvūninį kūną žiūri kaip tyrėjas. Gyvūniniame kūne atsiskleidžia gavimo jėga, egoizmas, tačiau kabalistas nori, kad jame atsiskleistų davimo jėga. O save suvokia kaip visiškai neutralų tyrėją, nepriklausantį nei gavimui, nei davimui.

#274021

Iš 2020 m. lapkričio 15 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš savo prigimties

Norint suprasti, reikia patirti

Sujungiant dvi savybes

Kuo daugiau sportininkas treniruojas, tuo stipresnis tampa, kitaip tariant, tuo labiau sustiprina savo egoizmą. Ir todėl jis visuomet patenkintas savo pasiekimais.
Tačiau kabalistas, priešingai, savo užsiėmimais nori susilpninti savo egoizmą, kad pakiltų virš jo. Ir todėl egoizmo atžvilgiu būsena atrodo nepalanki, tačiau kabalistui tai kaip tik norima būsena, juk jis nori palenkti savo egoizmą.

#274024

Iš 2020 m. lapkričio 15 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Padėti sielai augti

Prijaukinti egoizmą

Ką reiškia „kabalistas“?

Klausimas: Ko asmeniškai bijote? Ar kabalistai bebaimiai?
Atsakymas: Ne, kabalistai nėra bebaimiai. Bijau Kūrėjo.
Iš tiesų bijau tų abejonių ir kliūčių, kurias Jis man siunčia. Ir kuo toliau einu pirmyn, tuo jos didesnės, galingesnės ir jų baiminuosi. Turiu jų bijoti. Jei nebus baimės, neimsiu apie jas galvoti, joms ruoštis, nesistengsiu jų įveikti.
Protingas žmogus turi baimių, drebulį. Ir jos niekur nedingsta. Tiesiog jis žino, iš kur jos ateina ir kaip su jomis dirbti.
Antraip, jei, tarkime, po kokios nors injekcijos žmogui išnyks baimės, skausmo pojūtis, ir kiti įvairūs pojūčiai, tai kaip jis dirbs, kaip judės, kaip ras padėtį esant bet kurioms sąlygoms?
Klausimas: Kokią pačią didžiausią baimę teko patirti iki dvasinio suvokimo ir po to?
Atsakymas: Tai daugiausia baimės, kai jautiesi negalįs įveikti savo egoizmo, tingėjimo, bejėgiškumo, kai sutelki visas jėgas, ketinimus, kad susiorganizuotum ir tinkamai kreiptumeisi į Kūrėją pagalbos.
#265683

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikia bijoti

Visos baimės pagimdytos paslėpties

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Klausimas: Jeigu kabalistui atsiskleidžia, kad mūsų pasaulis neegzistuoja, tai jis pamiršta tas kančias, kurios nutiko žmogui ir visai žmonijai?
Atsakymas: Ne tai, kad pamiršta, bet jaučia, kad viskas nutiko ne su juo.
Klausimas: Kitaip tariant, jis netapatina savęs su ta būtybe, kuri visa tai jautė? Tuomet kas tai jautė?
Atsakymas: Noras mėgautis. Tai ne jo noras, mat yra mums duotas iš aukščiau Kūrėjo.
Komentaras: Bet jame žmogus jautė tikrovę.
Atsakymas: Taip, nes jam tai buvo duota, jis tai patyrė savyje. Tačiau dabar, kai iš jo atėmė tą norą, jis jaučia, kad šis ne jo.
Komentaras: Kaip tas kirminas, kuris virsta drugeliu ir nepamena, kad buvo kirminas?
Atsakymas: Ne tai, kad nepamena. Juk be noro daugiau nieko nėra. Jei manyje yra koks nors noras – jame gyvenu. O jeigu jis iš manęs išnyksta, jis ne mano. Todėl kai sujungiame savo norus ir ketinimus, pradingsta praeitis ir mes tampame visiškai viena visuma.
#264751

Iš 2019 m. birželio 10 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“