Pateikti įrašai su kalba žyme.


Pasaulėdaros kalba

Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima dvasinę informaciją perduoti muzikos garsais?
Atsakymas. Ne. Galima sukurti žmogui būseną, kuri padės prisijungti prie Šaltinio ir iš ten semti informaciją, nes garsai tiksliai pažinimo lygmens neatitinka.
Faktas yra tai, kad suvokdami kabalistinę informaciją, mes galime ją užrašyti iki subtiliausių detalių: pakilimas į tokį lygmenį, vykdymas tam tikrų veiksmų, ryšys tarp tam tikrų objektų, sąsajos tarp jų ir t. t. Tai milžiniškas kiekis informacijos, kurią nesudėtinga užrašyti ir įvykdyti.
O kai jūs grojate kažkokiu instrumentu, tai daug kas priklauso ir nuo instrumento, ir nuo atlikėjo, ir nuo klausytojo lygmens. Skirtinguose lygmenyse pojūčių skirtumai gali būti labai žymūs.
Pavyzdžiui, jei skaitai vaikui pasaką „Maša ir lokys“, ji gali jam pasirodyti baisi. O jei klausosi suaugęs žmogus, jam aišku, kad ji parašyta vaikams. Jei pasaką skaito kabalistas, jis pradeda suprasti, kad ten rašoma ne apie Mašą ir lokį, o visai apie kitas kūrinio savybes.
Ir darosi aišku, kad beveik visa žmonija naudojasi slapta kalba. Nepriklausomai nuo to, kuo žmonės užsiima, jie visada kalba apie tai, ką gauna iš Kūrėjo ir ką tai išreiškia tame lygmenyje, kurį supranta.
Klausimas. Vadinasi, tai paslėpta nuo jų?
Atsakymas. Taip, bet jie visada išreiškia Kūrėjo veiksmus savyje. Tai ir yra tikroji pasaulėdaros kalba. Ir net vaikas, paukšteliai, šuneliai, kas tik nori, jau nekalbant apie didžiuosius kabalistus, fizikus, chemikus, – visi kalba apie kūrinį. Tačiau tik kabalos kalba perduoda mums tikslų vaizdą to, kas vyksta.
#244555

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip valdyti likimą

Dvasinė šaknis ir žemiška šaka

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Komentarų nėra

Ivritas – raktas į suvokimą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra prasmė studijuoti ivritą, kol dar nepereitas machsomas (riba tarp mūsų ir aukštesniojo pasaulio)?
Atsakymas. O kaip jūs pereisite machsomą, jei nesieksite bet kokio krentančio jums į rankas ryšio su aukštesniuoju pasauliu? Jis jums reikalingas. Jei turite galimybę per kalbą, per raidžių pažinimą, tai kodėl tuo nepasinaudoti?
Hebrajų kalbos raidės studijuojamos ir mūsų kabalos kurse. Mes itin dažnai susiduriame su jomis kabalistiniuose tekstuose, kuriuose kabalistai, norėję perduoti mums kokius nors dvasinius pavidalus, perteikia juos per raides.
Tad manau, jog siekti įvaldyti kalbą – tai raktas į tolimesnį suvokimą. Pavyzdžiui, muzikantai privalo žinoti tam tikrą kiekį žodžių ir pasakymų itališkai, medikai – lotyniškai, fizikai – graikiškai ir t. t. Kitaip tariant, yra profesinė kalba. Bet kuriuo atveju būtini kokie nors elementai mokslui aprašyti.
Kabala kaip mokslas pasitelkia ivritą. Kaip ir bet kuriame moksle joje yra savos reikšmės.
#245202

Iš 2019 sausio 6 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Koks senųjų kalbų pagrindas?

Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar hebrajų kalba yra tam tikra vidurio linija tarp raidžių ir hieroglifų?
Atsakymas. Netyrinėjau dvasinės hieroglifų kilmės. Galiu pasakyti tik viena: visų senovės kalbų pagrindas – žmogaus ryšys su Kūrėju.
Nors hebrajų kalba perteikia visišką ryšį, ir todėl Tora ir kiti dvasiniai šaltiniai duoti ja, negalime sakyti, kad kinų ir egiptiečių hieroglifai, indų ir etiopų raštas ir pan. neperteikia žmogaus ryšio su Kūrėju.
Vis tiek ryšys yra, nes anksčiau bet kuris žmogus, pajautęs, kaip išreikšti savo nuomonę, savo jausmą, gavo šį žinojimą iš Kūrėjo. Jis nekilo žmoguje tiesiog šiaip sau, neaišku iš kur.
Šiuo atžvilgiu bet kuri kalba turi dvasinę šaknį, tik jos visos sugedo arba išnyko. O hebrajų kalba – vienintelė, nepakitusi, ir todėl ja užrašyta Tora ir visos kitos knygos, iš kurių visa žmonija pamažu atskleidė savo dvasinius šaltinius.
Mes tiesiog nežinome šaknų, nežinome, koks bet kurios senosios kalbos teisingas ryšys su Kūrėju. Tačiau ryšys be abejo yra, kitaip nieko neišeitų. Be to, čia įsipainiojo mokslininkai ir savo protavimais, disertacijomis ir t. t. ėmė viską „laužyti“ remdamiesi savo galva. Ir čia, žinoma, iš pirminių visų kalbų šaltinių nieko neliko.
#245527

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.

 

Komentarų nėra

Raidės – dvasinio indo atspindys

Kabala, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip buvo sukurtos 22 hebrajų k. raidės?
Atsakymas. Raidė – tai dvasinio indo atspindys, tai noras, kuris kaip nors gali būti panašus į Šviesą. Kitaip tariant, raidė – tai mano noras, mano „aš“, kuris iš savo savybių daro formą, panašią į Kūrėją. Todėl kiekviena raidė – tai tam tikras panašumas į Kūrėją.
Raidžių derinys hebrajų kalboje – tai mano savyje atliekamų pokyčių, kad suvokčiau Kūrėją, seka. Žodis – tai tam tikra mano vidinių veiksmų tvarka.
Jei juos atlieku nuo žodžio pradžios iki pabaigos, tai galiausiai gaunu tam tikrą žinią, tam tikrą ryšį su Kūrėju. Ir tuomet suprantu, koks mano ryšys su Juo. Viena raidė nieko negali atlikti, turi būti bent dvi.
Jei būtume susiję drauge vienu jausmu, tai mums nereikėtų kalbos. Mes tiesiog būtume vienas kitame, tarpusavyje vienas kitam perduotume jausmus, užpildymą, t. y. egzistuotume vienoje plotmėje.
Kartais taip būna tarp žmonių: kai jie itin susiję – jaučia vienas kitą. Tas pats ir kabaloje, bet tik tiek, kiek žmonės susiję tarpusavyje ir su Kūrėju.
Klausimas. Dienų pabaigoje, kai visa žmonija išsitaisys, mums reikės kalbos?
Atsakymas. Ne. Visi kalbės viena kalba – vidinio jausmo kalba. Nebus nei kūno, nei jokių organų, skirtų kalbėti ar atpažinti kalbai. Visos būsenos bus jaučiamos vienoje širdyje.
#244076

Iš 2018 m. lapkričio 19 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Iššifruoti Penkiaknygę

Biblija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia, kad kabala atsiskleidžia pasaulyje, jeigu pagrindinė kabalistinė knyga, Mozės „Penkiaknygė“, išleista milijardų egzempliorių tiražu?
Atsakymas. O ar Tora (Biblija) atskleista? Jos esmė taip ir lieka paslėpta.
O juk ši knyga parašyta prieš tris tūkstantmečius. Jos atsiradimas – neeilinis įvykis. Pažvelkite, kaip ji išdėstyta, kokia kalba!
Esmė ta, kad tikrosios Toros esmės niekas nesupranta, ir ją reikia atskleisti.
Po Toros ateis „Pranašai“ (Neviim) ir „Raštai“ (Ktuvim). Visa tai – didžios knygos, bet jos parašytos tokia kalba, kurią būtina iššifruoti.

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tora ir kabala

Tikrieji kabalos šaltiniai

Skirtumas tarp Biblijos ir Toros

Komentarų nėra

Už alegorijų slypi dvasinis pasaulis

Kabalos mokymasis, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galite matyti visą pasaulį nuo krašto iki krašto?
Atsakymas. Matau šio pasaulio prigimtį, suprantu, kaip ji sukurta, suprantu žmones. Kitaip tariant, permatau šį pasaulį kiaurai – jo egoizmą įvairiausiais vystymosi etapais: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus lygmenyse. O virš šio pasaulio egoizmas virsta altruizmu.
Klausimas. Sakoma, kad „dvasinis embrionas mato visą pasaulį nuo krašto iki krašto, žvakė dega virš jo galvos ir moko Toros”. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Alegoriškai sakoma, kad embrionas mato keturias šviesos stadijas ir jose „visą pasaulį nuo krašto iki krašto”. Šiuo atveju „žvakė dega virš jo galvos”, t. y. šviesa persmelkia visas egoistines stadijas.
Klausimas. Kodėl negalima parašyti paprasta kalba, kad visiems būtų aišku?
Atsakymas. Norint suprasti Torą, būtina ją tinkamai studijuoti. Tada už kiekvieno žodžio išvysime dvasinius veiksmus / objektus ir drauge suprasime, kodėl jie aprašyti būtent per mūsų pasaulio alegorijas.
Mums paaiškės sąsajos tarp iš tikrųjų egzistuojančio dvasinio pasaulio ir materialaus pasaulio, esančio tik mūsų vaizduotėje. Ir nors gyvename tik šiame apgaulingame, įsivaizduojamame pasaulyje, negalime iš tiesų suvokti dvasinio pasaulio aprašymo – tinkamai jo suprasti.
Todėl kabalistams belieka, bent tokiu būdu perteikti nors kokią dvasinę informaciją. Taip parašyta „Tora“, „Pranašai“, „Talmudas“, „Mišna“, kitos šventos knygos.
Klausimas. Baal Sulamas rašė paprastus straipsnius tautai hebrajų kalba, tačiau izraeliečiai jų nesupranta. Kodėl?
Atsakymas. Nesupranta ir nesupras tol, kol neįgis nors kokių dvasinių pojūčių.
Jei mūsų pasaulyje esame tokios žemos būsenos, tai dvasiniame pasaulyje – žemiau bet kurios ribos, nuliniame lygyje, ir niekaip negalime jo apibūdinti. Esame atskirti nuo jo, neturime į jį panašių, jį atitinkančių jausmų ir minčių.
Todėl, nors žmogus ir girdi jo aprašymą, jam tai svetima kalba. Mūsų egoistiniame pasaulyje davimo ir meilės kalba nesuvokiama.
Klausimas. Ar kabalistas kenčia dėl to, kad yra nesuprastas?
Atsakymas. Kabalistas puikiai supranta, su kuo susiduria, tačiau neturi kito pasirinkimo. Jis turi skatinti žmones pasiekti tai, o ne suprasti savo žemiškuoju egoistiniu protu.
Materialiniame pasaulyje viskas remiasi egoizmu, tad čia negali būti teisingo supratimo.
Baal Sulamas nusivylęs šaukė, kad karta neverta to, ką jiems rašo, juk nenori nieko suvokti net ir tiek, kiek tai susiję su žemiškomis problemomis, o ką ir kalbėti apie dvasines. Jie nenorėjo girdėti net apie paprastą tautos vienybę, todėl jis turėjo liautis skleidęs savo medžiagą.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Tora kalba apie visus

Tora ir kabala

Komentarų nėra

Kalba be žodžių

Krizė, globalizacija, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Neseniai minėjome dar vienas esperanto kalbos sukūrimo metines. Anuomet tai buvo bandymas sukurti visus žmones jungiančią kalbą. Bandymas geras ir mintis puiki, bet rezultatas nepateisino lūkesčių. Kodėl? Juk ketinimai buvo teisingi: kad visi kalbėtų viena kalba.
Atsakymas. O kam? Tai prieštarauja prigimčiai.
Kadaise, kai buvome vienas kitam artimi, kalbėjomės viena kalba. Tai buvo Senovės Babilone. O po to, atsiradus tarpusavio atstūmimui, staiga prakalbome skirtingomis kalbomis. Toks reiškinys, kai žmonės nustojo suprasti vienas kitą, vadinamas „Babilono bokštu“.
Jie savo lūkesčiais nutolo vienas nuo kito, tapo tiesiog svetimi ir todėl nustojo vieni kitus suprasti, net ėmė kalbėti skirtingomis kalbomis. Iš čia radosi visos pasaulio kalbos. Todėl žmonės išsivaikščiojo į skirtingas puses. Taip gyvename ir iki šiol.
Klausimas. Tai kodėl tuomet neatsiranda visus sujungianti kalba? Beje, esperanto kalba vis dėlto kalba du milijonai žmonių.
Atsakymas. Nė vienas iš jų šia kalba nekalba. Tie du milijonai ja bendrauja kaip būrelio mėgėjai.
Iš to nieko nebus, kol žmonės nepajus, kad vėl turi tapti kažkuo bendru, kad jie turi tam tikrą bendrą pagrindą, bendrus siekius. Tada jie atras, kad yra bendra kalba, kuria jie gali susikalbėti.
Atsiskleis vidinė žmogaus kalba, žmonės, supras vienas kitą, be žodžių perduodami mintis. Tokia kalba būtinai atsiras! Bet tik po to, kai žmonija norės būti kartu.
Skilimo, įvykusio Babilone, šaknis buvo egoizmas. Jei pakilsime virš egoizmo, vėl suprasime vienas kitą ir susivienysime. Tam nereikia jokios kalbos.
Todėl esperanto kalba nieko gero neduos. Tai tas pats Babilonas su daugybe kalbų. Iš šios maišalynės padarė kalbinę mišrainę, kuri vien tik primena buvusį skilimą, nutolimą.
Klausimas. Jei žmonės iš tiesų norės susivienyti, tapti vieniu, tai kalba atsiras pati?
Atsakymas. Taip. Jie turi stengtis dvasiškai artėti vieni prie kitų, tada supras, kokia kalba tarpusavyje bendrauti.

Iš 2017 m. liepos 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės vienijimosi metodika

Babilono palikimas

Nuo prietarų prie tikrojo gamtos pažinimo

Komentarų nėra