Klausimas. Yra laikotarpis, per kurį žmogus kaupia kančias. Ar dešimtukas irgi praeina tokį periodą?
Atsakymas. Jei esi grupėje, tau nereikia kaupti kančių. Tau iš draugų reikia sukaupti jų lūkesčius, norus ir pakelti juos Kūrėjui, kaip tėvai prašo už savo vaikus. Tai turi daryti kiekvienas iš mūsų.
Jei kiekvienas prašys už kitus, tai jau bus rimta užklausa. Kūrėjas kreipia dėmesį ne į pačius norus, kuriuos Jis pats mumyse pažadina, o į tai, kaip mes savo pastangomis paliekame savo norus, imame draugų norus ir prašome už juos. Svarbiausia – mūsų kreipimosi į Kūrėją kokybė.
#242508

Iš 2019 m. vasario 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Greitoji pagalba sužeistaja kelyje

Teišgirsta tave Kūrėjas!

Malda, išjudinanti sistemą

Klausimas. Kaip galima atsikratyti stiprių negatyvių emocijų, kai jauti kančias? Kaip jas pažaboti ir nuoširdžiai dėkoti Kūrėjui?
Atsakymas. Tik susijungiant su grupe. Vos tik jaučiate ką nors neigiamo ir jums norisi atsiriboti, užsidaryti, susigūžti, nedelsdamas eikite į grupę, atsiduokite jai, ištirpkite joje. Tai pats geriausias metodas atsikratyti bet kokių kančių.
Klausimas. Išeitų, kad be grupės žmogus pasmerktas kančioms?
Atsakymas. Žmogus be grupės negali vystytis. Jis būtinai turi rasti sau jei ne fizinę, tai virtualią grupę, juk jam reikia būti susijusiam su kitais žmonėmis.
#242301

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Efektyvus kelias į tikslą

Ar galima išvengti kančių?

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Klausimas. Apie ką prašyti, kai patiri stiprias fizines kančias ir skausmą?
Atsakymas. Kai patiriate stiprias kančias ir skausmą, kreipkitės į Kūrėją klausdami: „Kokia šių kančių priežastis?“
Priežastis – egoizme, kuris priešingas Šviesai. Nieko kito nėra.
Galite prašyti savo išsitaisymo, kad skausmą pakeistume džiaugsmu, sveikata ir t. t., nes kančios būsenos atstumia, nutolina mus nuo Kūrėjo.
#240247

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Kuo kabalisto prašymas skiriasi nuo tikinčiojo maldos?

Mes patys susikuriame kančias

Klausimas. Kodėl patirdamas kančias, matydamas rezultatą, į kurį jos atvedė, supranti, kad kitaip negalėjo būti, ir pateisini šias kančias? Tačiau tuo metu, kai jas patiri jų negali pateisinti.
Atsakymas. Iš tiesų negali. Jei iš anksto galvosi: „Esu pasirengęs bet kokioms kančioms, išbandymams, kad ir kas tai būtų, juk tai atskleis man visą pasaulį, dvasinius pojūčius!“ – tai gerai. Tačiau po minutės jausdamas kančias esi pasirengęs viską mesti ir pabėgti, kad tik jų nejaustum.
O paskui viską pateisini. Taip sukurtas žmogus.
Klausimas. Tai turi dvasinę šaknį?
Atsakymas. Taip, tai dvi linijos, kurios kol kas negali susiderinti mumyse.
Klausimas. Vadinasi, kentėdamas negaliu jų pateisinti ir tik paskui įstengsiu suvokti, kad kančios buvo naudingos?
Atsakymas. Teisingos kančios jaučiamos tik grupėje. Tai ryšio su draugais, abipusio laidavimo, abipusio įsipareigojimo, abipusio kilimo trūkumas. Visa kita – visiškai nereikalingos kančios ir geriau jų vengti.
#242152

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios

Kančių mažinimo formulė, I dalis

Eikime geruoju keliu

Klausimas iš Facebook. Jūsų pozicija – remtis kančiomis. Prispaus – pamatysite, kad kabalistai teisūs. Nejau negalima kitaip? Neįtikinsite mūsų be gąsdinimų?
Atsakymas. Jei mano pozicija būtų „remtis kančiomis,“ tai nieko nekalbėčiau ir nepasisakyčiau. Tačiau labai noriu, kad žmonija vystytųsi geru keliu.
Esu prieš kančių kelią. Esu už tai, kad mūsų kelias būtų nušviestas aukštesniąja šviesa, ir kad ji mus vestų pirmyn. Mano vertinimų nelaikykite gąsdinimais.
Tiesiog blaiviai žiūriu į žmonijos perspektyvas, į jos „pradinius duomenis“ ir matau, kad laisvai krentame. Mumyse auga egoizmas – ir šio augimo nekompensuojame, nekoreguojame krypties.
Labai tikiuosi, kad vis dėlto įstengsime suimti save į rankas ir nenugrimsime į kančias, prieš pradėdami kilti. Geriausia, kad gali nutikti žmonijai – savo laiku įsisąmoninti egoizmą ir tinkamai realizuoti save virš jo.

Iš 2018 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesos kelias ir kančių kelias

Įsiklausyti, ką sako kabalistai

Kas mūsų laukia?

Pagal daugelį požymių mūsų karta jau pasirengusi pradėti išsitaisymo procesą. Teorinis pagrindas paruoštas: atskleista kabala, išsitaisymo metodika, kurią belieka pritaikyti praktiškai. Taip pat buvo suteikta galimybė išeiti iš tremties, ir dabar yra vieta, kur galima įgyvendinti šią metodiką.
Izraelio tauta gavo valstybinę ir ekonominę nepriklausomybę. Teliko pasiekti tikrąją nepriklausomybę išsivaduojant iš mūsų egoistinio noro ir parodyti visam pasauliui pavyzdį, kaip tai daroma.
Gamta vis tiek mus atves prie egoizmo kaip blogio įsisąmoninimą: arba Šviesos, arba natūralaus vystymosi, t. y. kančių, keliu. Galime gauti tiek problemų, kad gyvenimas bus blogesnis už mirtį. Ir tada sutiksime daryti tai, ko reikalauja gamta, Kūrėjas: netgi tapsime duodančiais.
Žmogus gali bet ką, jei užgriuvo daug kančių ir problemų. Juk esame sukurti iš noro mėgautis, iš jaučiančios materijos. Ir vos ėmę kentėti, iš karto klausiame: „Kodėl tai ir kaip iš to išeiti?“ Todėl per kančias labai paprasta mus įpareigoti taisytis.
Tačiau yra ir kitas būdas – greitesnis ir labiau tinkantis žmogui, jis vadinamas Šviesos keliu, „laiko greitinimu“ (achišena). Mokomės, kaip pakilti virš noro mėgautis į davimo norą be fizinių ar socialinių smūgių egoizmui, be karų ir didelių kančių.
Tuomet labai greitai pereiname visas būsenas, nes kabalos mokslas leidžia gerokai sutrumpinti šį kelią įsisąmoninant blogį.
Jei mokomės mažoje grupėje, pritraukdami grąžinančią į Šaltinį Šviesą, ir norime kaip laboratorijoje patikrinti, kas esą ir kaip galime susijungti, tuomet išsiaiškiname, kad negalime to padaryti. Mums belieka šaukti Kūrėjui, kad išgelbėtų mus, o tai atveda prie pirmojo atsiskleidimo, pirmojo kontakto su aukštesniąja jėga.
Toks šauksmas pasiekiamas arba per karus, nelaimes, dideles nesėkmes arba įsisąmoninant blogį, kai trokštame ištrūkti iš egoizmo, bet negalime. Tiek vienu, tiek kitu atveju šaukiame Kūrėjui, kad norime pakilti virš savo noro mėgautis – ir Jis tai atlieka. Savaime suprantama, verčiau pasiekti to kabalos, o ne kančių keliu. Kol kas Kūrėjas laukia, suteikdamas mums laiko išsitaisyti…

Iš 2018 m. vasario 7 d. pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesos kelias ir kančių kelias

Panorėsime dabar – bus dabar!

Kančių mažinimo formulė, I dalis

Teroro aktas Manhetene įvyko netoli tos vietos, kur kažkada stovėjo bokštai-dvyniai. Praėjus keletui metų po jų sugriovimo po pasaulį pasklido konspiracinės teorijos, kad žydai su tuo susiję.
Visur, kur bloga, pasaulis ieško „žydiškų pėdsakų“. Nesistebėsiu, jei ir šįsyk kaltę suvers mums – galbūt net greičiau nei praeityje. Kodėl?
Traktate „Jevamot“ pasakyta: „Bėdos į pasaulį ateina tik dėl Israel“. Žvelgiant iš sveiko proto pozicijų, skamba religingai, mistiškai, galiausiai absurdiškai. Tačiau faktas lieka faktu: taip pasaulis „tradiciškai“ supranta žydų tautos vaidmenį. Nepaisant visko, ką davėme, mumyse mato ne naudą, o žalą.
Tai akivaizdu socialiniuose tinkluose, spaudoje, politikoje, oficialiuose dokumentuose, tarptautinių organizacijų sprendimuose, net Holivude. Nuolat girdime, kad esame kalti dėl to, su kuo sakytum nesame niekaip susiję. O ypač ši tema tampa aktuali po tragiškų įvykių.
Tikroji jų priežastis – iš tiesų mes. Bet ne ta prasme, kaip tai atrodo susipainiojusiame pasaulyje. Tiesiog žydų tauta turi vienijimosi metodiką, gerų tarpusavio santykių, savitarpio supratimo potencialą, ko šiandien reikia visiems.
Tačiau mes ignoruojame šį lobį, apsimetame, kad jo visai ir nėra. Ir tuomet bėdos primena mums ir pasauliui, kad būtent Izraelio tauta gali duoti sveikų socialinių ryšių pavyzdį, parodyti, kaip pakilti virš neapykantos į vienybę.
Ne, žinoma, žydai neorganizavo teroro akto. Bet jie jo iš anksto nesustabdė, nors galėjo. Ir tai mūsų atsakomybė. Už tai mūsų nemyli dabar – pamils, kai išvys gerus veiksmus iš mūsų pusės.

Gamtos keliai ir dėsniai absoliutūs: jeigu integraliai nesusijungiame, gamta per jėgą, kančiomis privers mus tai atlikti.