Pateikti įrašai su karas žyme.


Du Trečiojo pasaulinio karo variantai

Krizė, globalizacija

Klausimas. Ar neišvengiamas Trečiasis pasaulinis karas?
Atsakymas. Jis neišvengiamas, bet gali būti dviem visiškai skirtingais lygmenimis: arba dvasiniame lygmenyje, arba fiziniame. Viskas priklauso nuo to, kaip valdysime šį procesą.
Dvasiniu lygmeniu jis vyks mums keičiantis vidujai, tai iš tikrųjų bus didelis vidinis karas su savuoju egoizmu.
O jeigu nepradėsime vidinio išsitaisymo, mus spaus išorinis karas, kol pakeisime savo egoizmą ir grįšime prie to paties rezultato, tik patyrę didelių fizinių netekčių.

Iš 2016 m. sausio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Kai karas atrodys kaip išsivadavimas

Karas ar taika?

Komentarų nėra

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė: Nuo septintojo dešimtmečio pabaigos pasaulis gyvena kitoje finansinėje sistemoje: finansai nėra pririšti prie aukso ekvivalento. Tad negali būti finansų krizės. Yra ekonominė, pasaulėžiūros, vertybių krizė. Ir šią ekonominę krizę kažkas valdo…
Amerikiečių analitikų nuomone, pasaulio ateitis – jo susivienijimas panaikinus sienas ir  valdant vienai vyriausybei. Tačiau prie šito gali privesti tik globalus sukrėtimas – karas, kuriame būtų panaudotas atominis ginklas. Krizės sprendimas – karinis konfliktas, panašus į Antrąjį pasaulinį karą, kuris taip pat išvedė pasaulį iš krizės.
Komentaras: Pasaulio ateitis – jo susivienijimas su viena vyriausybe, protingu, ribotu vartojimu, lygybe ir siekiu atskleisti mūsų egzistavimo priežastis ir tikslą, duotus mums gamtos ir vystančius mus būtent šio tikslo link. Tačiau pasiekti šią būseną galima ne tik kančių keliu (Beito), bet ir taikiu keliu (Achišena) = taikant integralų švietimą ir auklėjimą. Todėl visi, kurie neabejingi ateičiai, turi galimybe šioje veikloje dalyvauti!

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Karas ar taika?

Komentarų nėra

Branduolinis ginklas neleidžia įsiplieksti karams

Krizė, globalizacija

Nuomonė: (S. Karganovas, Gynybos politikos taryba SVAP ): Pasaulyje egzistuoja dvi grupės žmonių, kurie pasisako už branduolinio ginklo mažinimą:
– kurie supranta šio tramdymo būdo amoralumą, – juk kad nubaustum kažką, panaudodamas branduolinį ginklą, turėtum sunaikinti milijonus gyvybių;
– kurie norėtų, kad pasaulis taptų saugesnis, kad laisviau būtų naudojami  įprastiniai ginklai.
Dabar galimybė atsitiktinai pradėti branduolinį karą sumažėjo. Branduolinis ginklas pasiųstas mums Aukščiausiojo, kad išgelbėtų žmoniją, – juk jei nebūtų branduolinio ginklo, konfrontacija ar šaltasis karas baigtųsi trečiuoju pasauliniu karu.
Jis neįvyksta tik dėl to, kad bet koks didelio mąsto jėgų pokytis, kuris gali sukelti ginklavimosi konflikto paaštrėjimą, atmetamas. Dabartinės kartos politikų prioritetas suformuotas taip, kad būtų išvengta panašios baigties.
Jei nevaržytų branduolinis ginklas, mes gyventume dar baisesniame pasaulyje. Be branduolinio ginklo milijonai europiečių žvėriškai naikintų vienas kita šimtmečiais.
Komentaras: Kol kas tai teisinga, bet viskas priklauso nuo „virimo temperatūros“. Pagal kabalą, jei nepradėsime persitvarkyti, kad pereitume į kitą mūsų egzistavimo lygmenį, į lygiateisišką visuomenę, vienybę, laidavimą, tai būtinai kils trečiasis ir net ketvirtasis pasauliniai branduoliniai karai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Karas ar taika?

Pavojingos nevykėlių užmačios

Komentarų nėra

Kai karas atrodys kaip išsivadavimas

Krizė, globalizacija

Klausimas: Pastaruoju metu dažnai lankausi ligoninėje ir pastebiu, kad kai kurie ligoniai stokoja elementaraus gyvenimo instinkto. Žmonės nenori kabintis į gyvenimą. Kas atsitiko su šiuo pamatiniu noru?
Atsakymas: Jis nyksta – ir ligoniams, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jauniems. Tokia natūrali evoliucijos raida: auga ne tik egoistinio noro kiekybė, bet ir kokybė.
Mes vis dar sprendžiame pagal kiekybę, siekiame didesnių mastų, didesnės prabangos, bet tuo metu viduje keičiasi kokybė. Ir netikėtai suvokiame, kad vystymasis reikalauja iš mūsų kažko aukštesnio – tokių vertybių, kurių mūsų pasaulyje nėra. Manyje pabunda nauji poreikiai, į kuriuos mano aplinka negali atsakyti. Ir tada paaiškėja, kad man čia tiesiog nėra ką veikti, nėra ko ieškoti, nėra dėl ko egzistuoti, nėra kuo mėgautis. Juk aš jau ne tik ieškau malonumo, o noriu atskleisti kažką  paslaptingesnio.
Bet palaukite, kokia ten paslaptis? Žmonės ir patys nežino, ko nori.
Taip yra dėl to, kad mūsų pasaulis daugiau nebeturi, ką jiems pasiūlyti. Ir tada kūno apsaugos mechanizmai stumia daugelį, ypač jaunąją kartą, visokiausių užgaidų ir beprotybių, o sykiu savižudybių, narkotikų, teroro ir kitokių negatyvių dalykų link. Žmonės kažko ieško, bet nieko neranda. Šiandien pasireiškia naujas egoistinis noras, kuris prieš save mato sieną: „Prie ko aš priėjau? Visas pasaulis negyvas. Kodėl aš čia?“
Žmonės, kurių protas ir jausmai dar nepakankamai išsivystę, tampa ekonomistais, advokatais – trumpai tariant, ieško gyvenime sėkmės. Juos dar kažkas traukia, dar vilioja tam tikra nauda. Bet tie žmonės, kurie išsivystę truputį daugiau, jau nebepajėgia rasti sau nieko vertingo. Jie jau nuo pradžių nejaučia gyvenimo skonio, ir tai pagimdo kur kas sunkesnius reiškinius, nei matome paviršiuje. Juk žiniasklaida ir internetas daugelį gelbsti nuo savižudybės. Bendra nuomonė verčia kiekvieną dalyvauti šiuose „žaidimuose“, atitraukia nuo svarbiausio klausimo. Tačiau greitai tai baigsis, po pusmečio ar metų ši banga nuslūgs, ir mes pamatysime, kaip pasaulio žiniasklaidos ir virtualios tikrovės resursai praranda savo populiarumą.
Ir štai tada iškils problema – kuo užimti žmones? Juk tuo metu padaugės bedarbių, išaugs praradimų mastai. Žmogus nebeturės kur dėtis, dings net tos priemonės, kurios buvo anksčiau…
Klausimas: Žinome statistikos duomenis, jog depresija ir tuštumos jausmas nuolat auga. Iš kur šioje žmonijos kryžkelėje atsiras naujas noras, kuris ves žmones dvasiniu keliu?
Atsakymas: Iš tikrųjų, be „pašvietimo“ iš Aukščiau čia neišsiversime. Žinoma, mes negalėsime žmonių pažadinti, jei negausime Šviesos – ir sau, ir jiems, remiantis principu, kad „pirmagimis gauna dvigubai“. Tik taip pajėgsime parodyti jiems kelią, parodyti Šviesos kibirkštį, kurios užteks visiems. Tikėkimės, kad mums pasiseks. Juk galiausiai tai mūsų pareiga.
O jeigu ne, tai alternatyva – pasaulinis karas. Žmonės pajaus, kad geriau taip, nei gyventi kaip anksčiau. Niekas nepasipriešins karui.  Priešingai, jau šį mėnesį daugelis susidomėję laukė pasaulio pabaigos, tikėdamiesi bent šiokios tokios įvairovės. „Pasaulio pabaiga neįvyko? Ką gi, palauksime kitos…“  Žmonės džiaugsis karais, tegul ir nesąmoningai…

Iš 2012 m. gruodžio 20 d. pamokos pagal straipsnį „Kūnas ir siela“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Esminis šių dienų realybės požymis

Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Komentarų nėra

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Krizė, globalizacija

Nuomonė: (K. Sivkovas, karo mokslų daktaras): Šiandien daugelis ekspertų ir analitikų kalba apie pasaulinio karo kilimą, kaip apie galimybę išspręsti susikaupusias problemas visuomenėje.
Egzistuojanti pasaulio tvarka jau neatitinka naujos tikrovės.
Antikriziniai veiksmai nesėkmingi, nes visuotinė ekonominė krizė yra tik išraiška gilesnės ir didesnės – civilizacijos – krizės, kuri apima visas šiuolaikinės žmonijos gyvenimo puses.
Prieštaravimų tyrimas rodo, kad jie yra antagonistiški, tad tiesiogiai krizė nebus įveikta. Vadinasi, jėgos panaudojimo, siekdami išeiti iš aklavietės, neišvengsime.
Ateities pasaulio tvarka gali būti sukurta pagal vieną iš modelių:
- Pasaulio civilizacijos hierarchijos – padalijant visą žmoniją į dvi civilizacijas – auksinį milijardą ir eksploatuojamuosius.
- Pasaulio civilizacijos tarpusavio palaikymo – visos civilizacijos žengs pirmyn, jas išsaugant ir praplečiant.
Visuotinis karas vyks dėl dvasinių naujojo pasaulio pagrindų tvarkos:
- individualizmo, egoizmo, slopinimo, išgyvenimo kitų sąskaita, arba
- pagal bendro egzistavimo, palaikant vieniems kitus, principą.
Tai kokybinis šio karo skirtumas, lyginant su ankstesniais pasauliniais karais, kurie buvo vykdomi dėl ekonominio pasaulio pasidalijimo.
Dėl to galima koalicijos sudėtis galimame pasaulio kare:
- Vakarų civilizacijos pramoninės šalys, individualizmas, pinigų valdžia, visų žemės išteklių kontroliavimas.
- Stačiatikių, islamo ir kitų civilizacijų šalys, kuriose dvasinė pradžia keliama aukščiau materialumo.
Pirmosios koalicijos branduolys jau suformuotas NATO bloko pavidalu. Bet antroji koalicija dar nesuvokė savo geopolitinių interesų bendrumo, kuriant teisingą daugialypį pasaulį. Tai suteikia Vakarams galimybę įstumti juos į nuožmią tarpusavio kovą.
Galima tikėtis visų rūšių ginklų panaudojimo:
- informacinis ginklas taps pagrindine priemone kovojant taikos laikotarpiu,
- o prasidėjus kariniams veiksmams, bus panaudota visa įprastinė ginkluotė,
- cheminis ir biologinis ginklai bus naudojami ir taikiuoju laikotarpiu, gali kilti pandemijų,
- branduolinis ginklas – tik verčiant atsisakyti karo ar tolesnės kovos paaštrėjimo.
Komentaras: Kabala neneigia, kad įvykiai gali klostytis šia linkme, bet tvirtina, kad egzistuoja reali galimybė išsiskirti su egoizmu ir pradėti pertvarkymą taikiu keliu – integraliuoju žmonijos auklėjimu. Mūsų integralaus, globalaus ryšio amžiuje tai įmanoma ir prieinama. Tik sužadindami žmonėms naują pasaulėžiūrą, galėsime naujai pažvelgti į pasaulį ir į jo naują integralią tvarką. Tai suvokti mus gali priversti baisios pasaulinio karo kančios, bet galime tai suvokti ir aiškindami žmonijai apie pokyčių būtinybę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Karas ar taika?

Pavojingos nevykėlių užmačios

Žlugimas žlugimui nelygu

Komentarų nėra

Karas ar taika?

Krizė, globalizacija

Klausimas: Daugelis požymių rodo, kad žmonija artėja prie naujo pasaulinio karo. Mūsų uždavinys – padaryti taip, kad žmogus apsigalvotų. Deja, pasirodo, kad pati karo galimybė sužadina karo troškimą.
Atsakymas: Visuomenėje yra daug žmonių, kurie trokšta karo. Jie nuo to praturtėja, pakyla hierarchiniais visuomenės laiptais.
Karas pertvarko, pakeičia visą visuomenę: sunaikina karalius, keičia prezidentus ir t. t. Vyksta didžiuliai pokyčiai.
Vis dėlto reikalas tas, kad dabar šie pokyčiai turi įvykti pačioje visuomenėje, t. y. visuomenėje turi būti užmegzti globalūs tarpusavio ryšiai. Ir jeigu vyks karas, jis bus baisus, nes atskleis visas mūsų neigiamas savybes, sakyčiau, bjaurybes, kurias mes turime ištaisyti būtent integraliai sąveikaudami. Todėl karas bus visuotinis, pasaulinis – ne tik kažkur Europoje, bet ir Afrikoje, ir Australijoje, t. y. vietose, kuriose dabar praktiškai galbūt nieko nėra juntama.
Dėl to, kad pasaulis šiandien – globalus, o žmonės nenori persitvarkyti taip, kad jį atitiktų, nenori būti globaliai tarpusavyje susieti, karas turės atskleisti šį būtinumą.
Arba bus kitaip – mes, platindami savo žinias, atkleisime integracijos būtinumą ir padėsime pasauliui, pastūmėsime jį prie integralios sąveikos geruoju keliu.
Kitaip ši būtinybė atsiskleis tokiais dramatiškais įvykiais kaip atominis karas.

Daugiau šia tema skaitykite:

G8 formatas išsisėmė

Pavojingi istorijos kelrodžiai

Pasaulio gydytojai

1 komentaras

G8 formatas išsisėmė

Krizė, globalizacija

Nuomonė (J. Danilovas, „Pokrizinio pasaulio institutas“): G8 formatas per paskutinius 10 metų prarado savo efektyvumą, nes jame, skirtingai nei G20, neskamba besivystančių šalių − Kinijos, Indijos, Brazilijos balsas. Be to, pasaulis susiduria su globalia civilizacijos krize ir išspręsti ją galima tik giliau nei tai siūloma G8 formatu nagrinėjant problemas.
Paskutiniu laiku atrodo, kad dabartinė krizė tęsis dešimtmetį.
Problema slypi ne tik finansų, ekonomikos sferoje. Problema liečia ir šiuolaikinės visuomenės politinę organizaciją. Tai šiuolaikinės demokratijos modelio krizė. Iš Graikijos pavyzdžio matyti, kaip pačiomis populiariausiomis jėgomis tampa kraštutinės jėgos. Kai kuriems žvelgiantiems pirmyn politikams kyla baimė, kad kita politinio valdymo forma kai kuriose Europos šalyse gali tapti diktatūra.
Komentaras: Pažiūrėkite, ką rašė Baal Sulamas savo knygoje „Paskutinioji karta“ maždaug prieš 100 metų apie mūsų dienas: „Jeigu neįsisąmoninsime permainų ir nepertvarkysime mūsų visuomenės į integralią, visose išsivysčiusiose šalyse režimai iš demokratinių pasikeis į fašistinius ir diktatoriškus, dėl ko pasaulis prieis prie trečiojo pasaulinio atominio karo. Ir tik po jo ir tokių kančių, kokių dar niekad nebuvo pasaulyje, likusi nedidelė žmonijos dalis vis tiek privalės norom nenorom sukurti integralią visuomenę.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Reikalingos skubios priemonės, kad būtų išvengta naujo recesijos vingio

Europai grasina pabaisos

Egoizmo aklumas

Komentarų nėra

Pavojingi istorijos kelrodžiai

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

Klausimas: Kaip įtikinti savo egoizmą kelio teisingumu, nepaisant to, kad susivienijus su kitais jis pripildymo negauna?
Atsakymas: Pripildymą, jaučiamą susivienijus, privalome atskleisti, juk jis yra ryšyje tarp mūsų, tik atsiskleidžia ne gaunant, o kai kiekvieno žmogus stengiasi duoti kitiems. O jeigu vienijiesi su kitais, norėdamas šį bendrą ryšį išnaudoti savanaudiškai, tai kaip tik gauni smūgį, tamsą.
Dabar tai vis labiau atsiskleis asmeniškai visiems žmonėms ir svarbiausia – šalims. Bet kuri šalis, bet kuri tauta, bet kuri egoistinė jėga, veikianti mus siejančio ir vis labiau atsiskleidžiančio tinklo viduje, pamatys, jog praranda daugiau už visus. Ir nežinos, kaip ir kodėl, kol negaus išsitaisymo metodikos.
Ir todėl ši būsena pavojinga, juk šalys gali prieiti prie susidūrimų ir karų. Šiandien visame pasaulyje matome, kad šalys nė nesislapstydamos atvirai veikia viena prieš kitą, kiekviena mėgina išgelbėti tik save: Amerika – prieš Europos Sąjungą, prieš Kiniją, o tos – priešingai, ir taip toliau.
Šios tendencijos ypatingai pavojingos. Juk užuot vienijęsi ir teisingai integravęsi į bendrą tinklą tokie dideli, stiprūs konglomeratai veikia atvirkščiai. Todėl, žinoma, krizė pasieks juos visomis įmanomomis formomis – gamtiniais, ekonomikos smūgiais ar kitokiomis katastrofomis. Tai dar atsiskleis.
Tačiau jeigu ryšio tarp mūsų tinklas taps akivaizdus, privalome paskubėti ir kuo greičiau atnešti pasauliui kabalos metodiką. Tokia padėtis tam tikru mastu susiklostydavo kiekvienu mūsų istorijos etapu – sakykime, išeinant iš Egipto. Kodėl iškilo būtinybė išeiti iš ten skubiai, nedelsiant? Mat pradėjo skleistis šis mus siejantis tinklas, ir tada užklupo dešimt smūgių.
Visa tai priklauso nuo didesnio mūsų tarpusavio ryšio atskleidimo ar paslėpimo – nuo daugiau ar mažiau atsiskleidžiančios Šchinos. Tokias būsenas jau ne kartą patyrėme per savo istoriją. Todėl esame pasirengę vadinamajam visiškam išlaisvinimui – atskleisti šį tinklą ir teisingai į jį įsijungti.

Iš 2011 m. rugpjūčio 30 d. pamokos pagal knygą „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

Pavojingos nevykėlių užmačios

Komentarų nėra

Ateityje – masių nepasitenkinimas

Krizė, globalizacija

Nuomonė: (A. Kudrinas, buvęs Rusijos Federacijos finansų ministras): Korporacinės struktūros Europoje ir pasaulyje nusimatė skolų krizės scenarijų, augimo mažėjimą, naftos paklausos menkėjimą ir yra pasiruošusios. Europos CB atliekamas šalių skolų pirkimas – priverstinė priemonė, dėl kurios šalies skolų nemažėja. Jei dar metus recesija tęsis, tai problemą teks spręsti panaudojant dar didesnius stabilizavimo fondų, TVF išteklius.
Artimiausiu metu Europos šalims teks apsispręsti mažinti biudžeto išlaidas, – priešingu atveju augs valstybės skolos ir taps neįmanoma jų valdyti. Europos ekonomikos gelbėjimas papildoma emisija ir infliacijos augimu yra labiau tikėtinas. Jei ekonomikai remti bus palaikoma emisija, visa tai galiausiai pereis į infliaciją ir smogs tikrosioms visuomenės pajamoms. Infliacija išgelbės pramonę, bet sumažins gyventojų pajamas.
Komentaras: Tačiau šiais metodais taip pat nieko neišspręsime, tad ateityje laukia nepasitenkinimo bangos ir pilietiniai karai, jei tik valdantieji neįžiebs pasaulinių pjautynių!
Būtina pertvarkyti visuomenės, pramonės, ekonomikos sistemas saikingam vartojimui, integraliam švietimui ir auklėjimui, susivienyti prieš bendrą priešą – vartotojišką požiūrį į pasaulį, gamtą, aplinką.
Reikia iš anksto auklėti žmones, keičiant egoistinį požiūrį į visuomenę, jos prioritetai, gyvenimo vertybės ir nauji orientyrai – integralūs. Tik tokiais pokyčiais užsitikrinsime ateitį sau ir vaikams. Kitu atveju – ateities neturime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europą gali išgelbėti tik visiška integracija

Protingo vartojimo visuomenė

Sėkmė – ne gerovės augime, bet jos paskirstyme

Komentarų nėra

Pasaulio gydytojai

Krizė, globalizacija, Platinimas

Klausimas. Pasaulyje, mums nematant, kaupiasi pyktis ir net įniršis. Rodos, tuoj įvyks sprogimas…
Atsakymas. Teisingai. Kol kas visi kalba apie pokrizinį augimą, o tuo metu viduje verda bet kada sprogti galintis sprogstamasis mišinys. Juk krizė niekur nedingo, o spaudimas auga.
Šiomis aplinkybėmis mes turime nenuilstamai dirbti aiškindami, kas vyksta. Turime pranešti žmonėms apie įvykių priežastis ir pasiūlyti sprendimą. Tik sprendimas visai ne toks, kokį žmonės įsivaizduoja.
Iš tikrųjų mes neturime daug alternatyvų. Joks progresas nepadarys visų turtingais – tam paprasčiausiai neužteks gamtinių resursų. Atvirkščiai, masės nuskurs, nors norėtųsi to išvengti. Lieka trečiasis kelias – priimtinai sulyginti bendrąjį pragyvenimo lygį. To mes ir turime pasiekti. Tuomet būsime daugiau ar mažiau lygūs tarpusavyje ir įgysime pusiausvyrą su gamta.
Juk šiandien mes paprasčiausiai negalvojame apie tai, kas atsitiks po dešimties ar  dvidešimties metų. Žmonija tarsi apako: visi ištekliai baigia išsekti, o mes apsimetame, kad nieko nevyksta. Tai iš tikrųjų ypatingas laikas: tarsi neįgalus vaikas mes pjauname šaką, ant kurios sėdime, ir patys iš savęs atimame ateitį. Galiausiai mes paprasčiausiai liksime be nieko. O niekas negali sustabdyti įvykių eigos – atvirkščiai, viršūnė, priimanti sprendimus, pirmoji bėga pirmyn, iškėlusi vartotojiškumo vėliavą. Panašu, kad mirties angelas atneša mums lašą nuodų ant kardo ašmenų, o mes atveriame burną, užmerkę akis…
Yra tik vienas būdas – aiškinimas, propaganda. Žinoma, ji atrodo labai silpna globalios puotos, naikinančios ir teršiančios planetą, fone. Vis dėlto toks yra kelias. Reikia daryti viską, kas įmanoma. Spaudimas stiprėja, mes esame savotiškoje „inkubacinėje“ ligos stadijoje, o po to įsiplieks epidemija. Būtent šiuo pavojingu metu mes turime  kiek galima daugiau dirbti su pasauliu, panaudodami visus prieinamus būdus. Čia visada yra, ką pridėti, ir mūsų darbas būtinai duos vaisių.
Kas dėl artėjančio sprogimo – sunku pasakyti, koks jis bus. Vienas iš variantų – karas, sukeltas tam, kad atitrauktų visuomenės dėmesį nuo tikrųjų problemų. Tikiuosi, jog tai neįvyks, nors tokie planai, be abejonės, yra puoselėjami. Juk padėtis darosi labai bjauri, ir vis blogėja artėdama prie pabaigos, iki neįmanomų išmokėti skolų ir pasibaisėtino disbalanso…
Turime iš visų jėgų platinti mūsų medžiagą masėms ir kaip galima stipriau vienytis viduje, vienas su kitu. Tiktai tada bendra sistema pradės atskleisti Šviesą – visa ko šaltinį.

Iš 2012 m. balandžio 16 d. pamokos pagal Rabašo laišką.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui ruošiame metodiką

Kuo mes skiriamės

Palaikymas ir pavyzdys

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai