Pateikti įrašai su karas žyme.


Kad nebūtų karų

Ateities visuomenė, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманJei visuomenė nevykdys savo misijos, pasaulyje kils atominiai ir branduoliniai karai, pasaulio tautos bus priverstos ieškoti išeities ir kreipsis į Jeruzalės Mesiją, kuris juos išmokys šios metodikos. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Altruistinės visuomenės organizuojamuose apskrituosiuose staluose yra tokia jėga, kuri vadinasi „Izraelio Žemė“, „Jeruzalė“, „Viešpaties kalnas“, „Mesijas“ (nuo žodžio „limšok“– „traukti lauk“).
Klausimas. Vadinasi, mūsų maža kabalistinė organizacija ir yra Mesijas?
Atsakymas. Pati organizacija – ne. Tačiau joje, ant kiekvieno jos nario ir tų, kurie prie organizacijos glaudžiasi, nusileidžia Aukštesnioji šviesa, – Ji ir vadinasi Mesijas.
Mūsų organizacijos užduotis – siekti, kad perėjimas į ateities visuomenę vyktų taikiai, ne karo būdu. Arba tu savanoriškai judi į priekį, arba tave veja pagaliu – viena iš dviejų. Bet kokiu atveju kūrinio programa bus realizuojama. Mes trokštame vystytis taikiu būdu. Todėl kviečiame judėti į priekį savanoriškai visus, kiek tai įmanoma.
#226173

Iš 2017 m. lapkričio 6 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Informacinis tikrovės laukas

Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą

Komentarų nėra

Į naują socialinę santvarką

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jūs sakėte, kad kabalisto nedomina materialus pasaulis. Ar kabalistas turi būti abejingas tam, kas vyksta fiziniame pasaulyje, kuriame jis laikinai gyvena?
Atsakymas. Norėčiau, kad mane suprastų teisingai. Fizinis pasaulis yra absoliuti mūsų elgesio pasekmė. O pakeisti savo elgesį galime tik dvasinio pasaulio padedami.
Todėl visos žmonijos pastangos kažką pakeisti šiame pasaulyje nieko neduoda.
Viskas sugrįžta į savo vėžes: mes darome tas pačias klaidas. Geriau turbūt nedarytume nieko.
Geriausia žmogui užsiimti tik savo dvasiniu pakilimu. Todėl kabalistų šis pasaulis nedomina, nes jis yra tarsi mūsų laipsniško išsitaisymo atspindys.
Baal Sulamas rašo apie tai, kaip mes susikursime komunistinę visuomenę, tačiau ne tokią, kokią aprašė marksistai-leninistai, o tikrai lygiateisę ir teisingą.
Tačiau tokia visuomenė nėra tikslas. Ji yra vidinės būsenos žmonių, kurie egzistuos ateityje, atspindys. Būtent jie išgyvens tokias vidines būsenas, tokius santykius, kad sukurs visuomenę lygių, artimų žmonių, juk Aukštesnioji šviesa veiks juos, vis labiau sujungdama į vieną struktūrą.
Iš tiesų Marksas viską nusakė teisingai, ir žmonija būtinai prie to sugrįš. Jis rašė apie naują visuomenę, neturėdamas omenyje Rusijos ar kitos šalies, jis suvokė, kad kada nors tokia visuomenė bus sukurta, nes tai natūralus gamtos vystymasis, jos evoliucija. Ir buvo teisus. Čia nereikia būti pranašu, užtenka teisingai suvokti mūsų vystymosi kelią.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Marksas buvo teisus

Kuo mus „maitina“?

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 10 03)

Pasaulio problemos, Twitter

Krizė – kai atsiskleidžia, kad nėra teisingo mūsų tarpusavio ryšio, žmogaus egoizmo esmė. Mūsų tarpusavio vienybė – vaistai.
Jeigu žmonės nesusijungia, gamta sukuria katastrofas. Jos sutelkia ir keičia pasaulio suvokimą. Tačiau tai kančių kelias!
Gamta per organizmo pavyzdį pateikė teisingų santykių modelį: ląstelė egoistinė,  bet susijungia su kitomis virš savo egoizmo viso kūno naudai.
Prasidėjo era, kai pereiname į kiber erdvę, karai vykdomi pasitelkus bepiločius lėktuvus ir kompiuterius. Priešakyje gėrio ir blogo karai mintimis!
Vyriausybėms būtina ugdyti 90% planetos gyventojų, t. y. jos turi užsiimti žmogaus „gaminimu“ ir naujos visuomenės kūrimu!
Mūsų ateitis: ištirti ryšių sistemą tarp visu gamtos dalių ir įsisąmoninti, kad ji įpareigoja mus sukurti tokį pat ryšį tarp mūsų.
Šiandien pasaulis globalus, o jeigu žmonės nenori tarpusavyje susivienyti, tai karai ir teroro aktai atskleis tarpusavio ryšių būtinybę.
#Katalonija Vienybė – kai dvi tautos susijungia būdamos lygios.
Tragedija Las Vegase: išorinis pasaulis – mūsų vidinės būsenos kopija. Tad kalbama apie vidines katastrofas, kurios atrodo išorinėmis…
Tragedija Las Vegase: tik ugdydami visuomenę sukursime abipusio ryšio atmosferą, ir tuomet tokių tragedijų nebebus.
Tragedija Las Vegase
dar sykį patvirtina: ugdyti visuomenę, kad ji susijungtų, yra pati svarbiausia visuomenės ir valdžios užduotis.

Komentarų nėra

Kaip išvengti karinių konfliktų

Krizė, globalizacija

Komentaras: Baal Sulamas rašo apie ketvirtąjį pasaulinį karą. Išeina, kad gamtos programoje potencialiai egzistuoja trečiasis ir ketvirtasis karai?
Atsakymas: Mes vystomės keturiomis pakopomis. Jei kalbame apie pasaulinius sukrėtimus, tai jie visi taip pat turi vystytis toje pačioje sistemoje keturiomis pakopomis, nes egoizmas vystėsi vadinamosiomis „keturiomis tiesioginės šviesos stadijomis“.
Todėl ir pasauliniai sukrėtimai, konkrečiai – pasauliniai karai, taip pat gali vystytis keturiomis stadijomis.
Arba galime juos anuliuoti, dar jiems neprasidėjus, savo veiksmais, kai imsime vienytis, nepaisydami egoistinių polinkių ir egoistinių siekių galvoti tik apie save.
Turime suprasti, kad esame absoliučioje sąveikoje, visiškai sujungti vieni su kitais, net jei to ir nenorime. Matome, koks dabar yra pasaulis, kaip jis mums įrodo, kad esame tarpusavyje susiję, tik mus jungia kenksminga – egoistinė – jėga. Turime kuo greičiau tai ištaisyti.
Suprantama, kad potencialiai egzistuoja visos blogosios mūsų vystymosi stadijos, kai gamta mus skubina, nulemdama kiekvieną būseną.
Bet kartu yra galimybė vystytis greičiau, negu gamta įpareigoja. Tai įmanoma, kai patys siekiame vienytis – ne todėl, kad gamta mus verčia kančiomis, bet patys, savo noru. Šis kelias yra pageidautinas, nes taip vystysimės ne tik greitu, bet ir maloniu būdu, išvengdami tokių kančių, kaip trečiasis ir ketvirtasis pasauliniai karai.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Du Trečiojo pasaulinio karo variantai

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Karas ar taika?

Komentarų nėra

Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta

Krizė, globalizacija

Nuomonė. Pirmasis pasaulinis karas buvo pozicinis šalių karas su kareivių konfrontacija, mirtimis apkasuose. Antrasis pasaulinis karas buvo nepozicinis šalių karas: kovota su tankais, patrankomis, lėktuvais. Siekta laimėti.
Šiandien šalyse mažai kariaujama tiesiogiai, bet vyksta ideologinis ir religijų karas. Šiame kare nėra fronto, bet yra kovojama suplanuotais teroristiniais išpuoliais prieš civilius gyventojus, kurių neįmanoma nuspėti.
Karas be fronto, bet kokios rūšies ginklais, daugiausia tarp imigrantų teroristų ir vietinių gyventojų, naudojant visas įmanomas priemones.
Komentaras. Pirmasis atsakomasis veiksmas – nebepriimti imigrantų. Antrasis – priversti juos priimti šalies įstatymus, jos kultūrą, kalbą, tradicijas. Priimti karo laikų įstatymus, pagal kuriuos su nusikaltėliais galima elgtis atitinkamai. Tačiau kas Europoje yra pasiruošęs tokiems atsakomiesiems veiksmams?
Pasak kabalos, imigrantai atlieka darbą jėgų, kurios verčia žmones per kančias siekti gyvenimo prasmės suvokimo ir dalyvauti ją įgyvendinant.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujasis pasaulinis karas jau laukia

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Du trečiojo pasaulinio karo variantai

Komentarų nėra

Mano mintys Twiteryje (2017 04 01)

Twitter

Balandžio pirmoji – juokų diena. Jeigu kvailiotume geranoriškai, nuspalvintume piktąjį egoizmą gera spalva – ir iš kvailių virstume protingais!

Anglija noriai atideda derybas dėl skolos už Brexit: greitai ES sugrius ir Anglija galės sumažinti piniginę kompensaciją už atsitraukimą.

Visose šalyse auga ksenofobinės nuotaikos visų diasporų atžvilgiu! Neugdant tautų mylėti, kaip moko kabala, ateisime prie karo.

Komentarų nėra

Du Trečiojo pasaulinio karo variantai

Krizė, globalizacija

Klausimas. Ar neišvengiamas Trečiasis pasaulinis karas?
Atsakymas. Jis neišvengiamas, bet gali būti dviem visiškai skirtingais lygmenimis: arba dvasiniame lygmenyje, arba fiziniame. Viskas priklauso nuo to, kaip valdysime šį procesą.
Dvasiniu lygmeniu jis vyks mums keičiantis vidujai, tai iš tikrųjų bus didelis vidinis karas su savuoju egoizmu.
O jeigu nepradėsime vidinio išsitaisymo, mus spaus išorinis karas, kol pakeisime savo egoizmą ir grįšime prie to paties rezultato, tik patyrę didelių fizinių netekčių.

Iš 2016 m. sausio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Kai karas atrodys kaip išsivadavimas

Karas ar taika?

Komentarų nėra

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė: Nuo septintojo dešimtmečio pabaigos pasaulis gyvena kitoje finansinėje sistemoje: finansai nėra pririšti prie aukso ekvivalento. Tad negali būti finansų krizės. Yra ekonominė, pasaulėžiūros, vertybių krizė. Ir šią ekonominę krizę kažkas valdo…
Amerikiečių analitikų nuomone, pasaulio ateitis – jo susivienijimas panaikinus sienas ir  valdant vienai vyriausybei. Tačiau prie šito gali privesti tik globalus sukrėtimas – karas, kuriame būtų panaudotas atominis ginklas. Krizės sprendimas – karinis konfliktas, panašus į Antrąjį pasaulinį karą, kuris taip pat išvedė pasaulį iš krizės.
Komentaras: Pasaulio ateitis – jo susivienijimas su viena vyriausybe, protingu, ribotu vartojimu, lygybe ir siekiu atskleisti mūsų egzistavimo priežastis ir tikslą, duotus mums gamtos ir vystančius mus būtent šio tikslo link. Tačiau pasiekti šią būseną galima ne tik kančių keliu (Beito), bet ir taikiu keliu (Achišena) = taikant integralų švietimą ir auklėjimą. Todėl visi, kurie neabejingi ateičiai, turi galimybe šioje veikloje dalyvauti!

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Karas ar taika?

Komentarų nėra

Branduolinis ginklas neleidžia įsiplieksti karams

Krizė, globalizacija

Nuomonė: (S. Karganovas, Gynybos politikos taryba SVAP ): Pasaulyje egzistuoja dvi grupės žmonių, kurie pasisako už branduolinio ginklo mažinimą:
– kurie supranta šio tramdymo būdo amoralumą, – juk kad nubaustum kažką, panaudodamas branduolinį ginklą, turėtum sunaikinti milijonus gyvybių;
– kurie norėtų, kad pasaulis taptų saugesnis, kad laisviau būtų naudojami  įprastiniai ginklai.
Dabar galimybė atsitiktinai pradėti branduolinį karą sumažėjo. Branduolinis ginklas pasiųstas mums Aukščiausiojo, kad išgelbėtų žmoniją, – juk jei nebūtų branduolinio ginklo, konfrontacija ar šaltasis karas baigtųsi trečiuoju pasauliniu karu.
Jis neįvyksta tik dėl to, kad bet koks didelio mąsto jėgų pokytis, kuris gali sukelti ginklavimosi konflikto paaštrėjimą, atmetamas. Dabartinės kartos politikų prioritetas suformuotas taip, kad būtų išvengta panašios baigties.
Jei nevaržytų branduolinis ginklas, mes gyventume dar baisesniame pasaulyje. Be branduolinio ginklo milijonai europiečių žvėriškai naikintų vienas kita šimtmečiais.
Komentaras: Kol kas tai teisinga, bet viskas priklauso nuo „virimo temperatūros“. Pagal kabalą, jei nepradėsime persitvarkyti, kad pereitume į kitą mūsų egzistavimo lygmenį, į lygiateisišką visuomenę, vienybę, laidavimą, tai būtinai kils trečiasis ir net ketvirtasis pasauliniai branduoliniai karai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Karas ar taika?

Pavojingos nevykėlių užmačios

Komentarų nėra

Kai karas atrodys kaip išsivadavimas

Krizė, globalizacija

Klausimas: Pastaruoju metu dažnai lankausi ligoninėje ir pastebiu, kad kai kurie ligoniai stokoja elementaraus gyvenimo instinkto. Žmonės nenori kabintis į gyvenimą. Kas atsitiko su šiuo pamatiniu noru?
Atsakymas: Jis nyksta – ir ligoniams, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jauniems. Tokia natūrali evoliucijos raida: auga ne tik egoistinio noro kiekybė, bet ir kokybė.
Mes vis dar sprendžiame pagal kiekybę, siekiame didesnių mastų, didesnės prabangos, bet tuo metu viduje keičiasi kokybė. Ir netikėtai suvokiame, kad vystymasis reikalauja iš mūsų kažko aukštesnio – tokių vertybių, kurių mūsų pasaulyje nėra. Manyje pabunda nauji poreikiai, į kuriuos mano aplinka negali atsakyti. Ir tada paaiškėja, kad man čia tiesiog nėra ką veikti, nėra ko ieškoti, nėra dėl ko egzistuoti, nėra kuo mėgautis. Juk aš jau ne tik ieškau malonumo, o noriu atskleisti kažką  paslaptingesnio.
Bet palaukite, kokia ten paslaptis? Žmonės ir patys nežino, ko nori.
Taip yra dėl to, kad mūsų pasaulis daugiau nebeturi, ką jiems pasiūlyti. Ir tada kūno apsaugos mechanizmai stumia daugelį, ypač jaunąją kartą, visokiausių užgaidų ir beprotybių, o sykiu savižudybių, narkotikų, teroro ir kitokių negatyvių dalykų link. Žmonės kažko ieško, bet nieko neranda. Šiandien pasireiškia naujas egoistinis noras, kuris prieš save mato sieną: „Prie ko aš priėjau? Visas pasaulis negyvas. Kodėl aš čia?“
Žmonės, kurių protas ir jausmai dar nepakankamai išsivystę, tampa ekonomistais, advokatais – trumpai tariant, ieško gyvenime sėkmės. Juos dar kažkas traukia, dar vilioja tam tikra nauda. Bet tie žmonės, kurie išsivystę truputį daugiau, jau nebepajėgia rasti sau nieko vertingo. Jie jau nuo pradžių nejaučia gyvenimo skonio, ir tai pagimdo kur kas sunkesnius reiškinius, nei matome paviršiuje. Juk žiniasklaida ir internetas daugelį gelbsti nuo savižudybės. Bendra nuomonė verčia kiekvieną dalyvauti šiuose „žaidimuose“, atitraukia nuo svarbiausio klausimo. Tačiau greitai tai baigsis, po pusmečio ar metų ši banga nuslūgs, ir mes pamatysime, kaip pasaulio žiniasklaidos ir virtualios tikrovės resursai praranda savo populiarumą.
Ir štai tada iškils problema – kuo užimti žmones? Juk tuo metu padaugės bedarbių, išaugs praradimų mastai. Žmogus nebeturės kur dėtis, dings net tos priemonės, kurios buvo anksčiau…
Klausimas: Žinome statistikos duomenis, jog depresija ir tuštumos jausmas nuolat auga. Iš kur šioje žmonijos kryžkelėje atsiras naujas noras, kuris ves žmones dvasiniu keliu?
Atsakymas: Iš tikrųjų, be „pašvietimo“ iš Aukščiau čia neišsiversime. Žinoma, mes negalėsime žmonių pažadinti, jei negausime Šviesos – ir sau, ir jiems, remiantis principu, kad „pirmagimis gauna dvigubai“. Tik taip pajėgsime parodyti jiems kelią, parodyti Šviesos kibirkštį, kurios užteks visiems. Tikėkimės, kad mums pasiseks. Juk galiausiai tai mūsų pareiga.
O jeigu ne, tai alternatyva – pasaulinis karas. Žmonės pajaus, kad geriau taip, nei gyventi kaip anksčiau. Niekas nepasipriešins karui.  Priešingai, jau šį mėnesį daugelis susidomėję laukė pasaulio pabaigos, tikėdamiesi bent šiokios tokios įvairovės. „Pasaulio pabaiga neįvyko? Ką gi, palauksime kitos…“  Žmonės džiaugsis karais, tegul ir nesąmoningai…

Iš 2012 m. gruodžio 20 d. pamokos pagal straipsnį „Kūnas ir siela“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Esminis šių dienų realybės požymis

Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai