Šiuolaikinis pasaulis sparčiai grimzta į dugną. Mes naikiname gamtą, sekiname jos išteklius, baigiame griauti visas žmogiškosios visuomenės gyvenimo sritis ir nesustojame. Nebodami nieko, vis bandome judėti ta pačia egoistine kryptimi.
Jeigu neturi taško širdyje, jeigu nepritrauki Šviesos, tuomet neturi galimybės palyginti, kad rastum problemą savyje. Tu veiki tarsi mašina, prie kurios prijungtas vienintelis elektros laidas. Lygiai taip šokinėja mechaninis triušis, nesijaudindamas, kad kiekvienas jo šuolis baigiasi kritimu. Jeigu nėra jėgos, kuri parodytų man blogį, aš nesuvokiu blogio: „Na, nieko, neišėjo šiandien – išeis rytoj.“
Tokia „pasaulio taisytojų“ problema, apie kurias rašo Baal Sulamas. Kalba eina apie dvasinį supratimą, kylantį iš to, kad malonumas, Šviesa, niekada nepasilieka mūsų egoistiniame nore. Mes nuolatos siekiame malonumo, bandome kažką padaryti, tačiau niekas negelbsti. Ir nepadės, juk mes priešingi Šviesai ir to nejaučiame.
Vos prisiliečiame prie noro, malonumas tuoj pat dingsta, reikia jo ieškoti iš naujo, kad nors trumpam susiliestų Šviesa ir noras. Tik dėl šios akimirkos gyvenu.
Jei tik pamatytumėte šį procesą iš šono: noras – trupinėlis malonumo, noras – trupinėlis malonumo… Kad prisiliesčiau prie jo, aš nuolatos mechaniškai „spaudžiu mygtuką“ kaip bandomasis gyvūnas, kuris neturi kito pasirinkimo. Tai ir yra mūsų gyvenimas, kuris nieko nemoko tūkstančių vystymosi metų bėgyje.
Tokiu būdu „pasaulio taisytojai“ – tai labai gilus filosofinis suvokimas. Tai tikra, egoistinė, vienintelė egzistuojanti vystymosi forma. Ši savybė įsišaknijusi mūsų prigimtyje, ir niekur nedingsi.
Tik jeigu žmoguje pabunda taškas širdyje ir jis pradeda teisingai vystytis, varomas savo naujo noro, jis įgyja jėgą, atsveriančią noro ir malonumo mechaniką, – Šviesą. Šviesa pabudina pojūtį, kad jam trūksta trečiojo elemento – naujo ketinimo, išskaičiavimo, ekrano.
Svarbiausia šiame ieškojime tai, kad ji žmoguje nukreipta prieš „pasaulio taisytojus“. Pasirodo, yra kažkas aukščiau tavęs, kuris sukuria trūkumą ir pats jį ištaiso.
Štai kokį procesą turime pereiti. Dar pamatysime jo pasekmes žmogaus vystymuisi. Kaip rašo Baal Sulamas, kiekvienas laukia, kad kiti pripažintų savo neteisumą ir jo teisumą. Tačiau niekada taip nenutiks – kiekvienas liks su savo nuomone. Visa žmonija eis šiuo keliu: konfliktuojančios šalys laikysis iki galo. Nėra išeities, jis atves mus prie karo ir susinaikinimo.
Jeigu šiam procesui nepriešpastatysime kabalos mokslo platinimo, kivirčams pabaigos nebus. Klausimas tik toks: ar išgirs mus, kol prasidės masinis naikinimas, ar po jo, kai iš žmonijos liks tik mažoji dalis.
Išsitaisymas vis tiek įvyks pagal kabalos metodiką, tik ar turės praūžti katastrofos, žūti milijardai ir likusieji gyventi ekstremaliomis sąlygomis, kad įsiklaustų į šią metodiką ir pradėtų ją įgyvendinti, varomi siaubingų kančių? O gal pavyks išaiškinti pasauliui šią metodiką, kol nepriėjome iki kraštutinumų?

Iš 2011 m. gegužės 4 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Duoti krizei atkirtį

Energija, išgelbėsianti pasaulį

Įsilieti į permainų procesą

Vis grįžtame prie pasaulinės krizės temos. Juk ji, iš esmės, ir suvedė mus. Jeigu gamta palaipsniui nestumtų mūsų į globalią būklę, integralius tarpusavio ryšius, tai pasauliui neatsiskleistų kabalos mokslas, kurio paskirtis – padėti mums įsilieti į šią globalią, integralią tarpusavio ryšių sistemą.  Taip kad, iš tiesų, krizė yra geras ženklas.
Iš istorijos žinome, kad pasaulis visada veikė pagal egoistinės prigimties dėsnius. Ypatingai pažengė šioje srityje Amerika, kadangi ją kūrė daugybė žmonių. Tarsi šiuolaikinis Babilonas, ji sugebėjo atkurti Senovės Babilono būseną, iš kurio visiems reikėjo bėgti ir išsisklaidyti. Čia suformuota vartotojiška visuomenė, siekianti kiek galima daugiau uždirbti ir klestėti tokiame gyvenime. Šitas tikslas buvo keliamas visiems ir kiekvienam.
Tačiau šiandien Žemėje nebeliko galimybės pripildyti šitą didžiulį norą. Septyni milijardai žmonių negali gyventi kaip Amerikoje, ji net nesugeba pati savęs išlaikyti. Todėl visas pasaulis laiko ant savo pečių JAV ekonomiką, kad nesugriūtų, nes šita griūtis apims visus.
Galiausiai bendra integrali sistema užkrauna mums tokių įpareigojimų ir sukelia tokį spaudimą, kad šiuolaikinį pasaulį galima sulyginti su valtimi audringoje jūroje. Kiekvienas iš sėdinčių joje bijo neatsargiai krustelėti: juk varganam laiveliui vieni niekai apvirsti ir nuskęsti kartu su visais ir juo pačiu.
Staiga atsidūrėme padėtyje, iš kurios nėra kitos išeities, išskyrus karą. Pradėję karą, tučtuojau nutrauksime visus ryšius, sunaikinsime globalumą ir integralumą, grįšime į gyvenimą, koks jis buvo, sakykime, prieš šimtą metų. Po to vėl atsidursime dabartinėje padėtyje.  Juk vystymasis – tai natūralus procesas, ir nieko kito šiame etape jis nesiūlo. Mūsų egoizmas anksčiau ar vėliau suvaro mus į vieningą integralią sistemą.
Kaip aiškina kabalos mokslas, galime sugriauti susiklosčiusią padėtį Trečiuoju ir netgi Ketvirtuoju pasauliniu karu. Sutinkamai su keturiomis tiesioginės Šviesos plitimo stadijomis, turime pereiti šitas keturias būsenas.
Yra ir kita galimybė, kurią sugebame paaiškinti pasauliui, nors ir atstovaujame tik mažytei jo daliai. Nesvarbu, kad dabar apie mus žino nedaugelis, mes galime tapti žinomi ir patraukti dėmesį. Čia nepadės masinė reklama už milijardus dolerių – raktas į sėkmę slepiasi tik mūsų vidinėje vienybėje. Jos jėga yra jėga žinios, kuri pasieks visą pasaulį. Susivieniję vietoj karo ir žlugimo galėsime pateikti pasauliui naują metodiką.
Kito sprendimo nėra, labai greitai paaiškės, kad reikia pasirinkti iš dviejų variantų. Apie tai rašo Baal Sulamas, apskritai, daugelis šiandien supranta padėties nestabilumą. Deja, yra pakankamai bepročių, pasiryžusių staigiais judesiais paleisti domino efektą per visą pasaulį.

Iš 2011 m. balandžio 3 d. 7-osios pamokos kongrese „We!“, Naujajame Džersyje

Daugiau šia tema skaitykite:

Energija, išgelbėsianti pasaulį

Įsilieti į permainų procesą

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Daugybė tyrinėtojų pasaulyje aiškinasi mūsų patiriamos multikrizės problemas ir jos įveikimo galimybę. Bet reikalas tas, kad išaiškinti, suprasti krizę ir visą jos įvairiapusiškumą yra problemiška, bet tai išsprendžiama, o štai prieiti prie jos sprendimo – žmonija nesugeba.
Pažiūrėję skirtą šiai temai medžiagą dažniausiai pamatysite, kad siūlomi tiesiog naivūs sprendimai, juk straipsnių autoriai neturi supratimo apie gamtos sumanymą, kurį atskleidžia kabalos mokslas. Iš principo sprendimas glūdi ne problemų, o kitame lygmenyje – mūsų tarpusavio ryšio lygmenyje, kur ryšyje tarp mūsų atsiskleidžia Aukščiausioji jėga.
Pasitelkę kabalos metodiką į mūsų pasaulį galime pritraukti šią Aukščiausią jėgą, išgauti ją vietoj aukso, sidabro, platinos, brangakmenių, anglies, naftos ir dujų. Mes galime pritraukti šią jėgą (energiją, pripildymą) į mūsų pasaulį grynu pavidalu, neapsivilkusią į žemišką energiją ar medžiagas, gauti pačią tyriausią energiją, kuri suteiks mums galimybę ištaisyti save ir taip ištaisyti pasaulį.
Jeigu imsime vienytis ir pritrauksime šią jėgą, turėsime neišsenkamą energijos šaltinį ir išeisime į kitą egzistavimo lygmenį. Tik tai gali mus išgelbėti. Ir todėl žemiškame lygmenyje ištikusi krizė, iš esmės, yra energetinė, o dvasiniame lygmenyje – egoistinė, ir tai mūsų pasaulyje atsiskleidžia kaip neapykanta, fanatizmas, valdžia.
Šios dvi krizės rūšys: energetinė ir egoistinė, vis aiškiau reikšis įrodydamos mums, kad nėra iš jų išeities, kad energijos nebuvimas ir egoizmo vystymasis veda mus prie karo.
Todėl mums būtina jėga, kuri duotų energijos žemiško egzistavimo lygmenyje, ir galimybę ištaisyti save − iš egoizmo į vienybę.
Jėga, kuri gali atvesti į pusiausvyrą, ar tai būtų energija, ar santykiai tarp mūsų, vadinama Aukščiausiąja jėga. Tai paslėpta gamtos jėga. Ją mums būtina atskleisti. O visa krizė – tik tam, kad stumteltų mus ją atskleisti. Kabalos paskirtis − padėti mums atskleisti šią jėgą.

Iš 2011 m. gegužės 15 d. virtualios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar yra išeitis?

Pasaulio ištaisymas-1

Permainų metas

Klausimas: Vystymosi tempai įgauna vis didesnį pagreitį. Kaip mums pažadinti savyje norą įgyvendinti permainas neatsiliekant nuo šio tempo?
Atsakymas: Mes patys nieko negalime pakeisti, galime tik paruošti save permainoms. Dvasiškai ir materialiai.
Reikia dirbti dėl mūsų susivienijimo – tai vienintelis dalykas, padėsiantis pasiruošti dideliems ir greitiems pasikeitimams taip,  kad mums jie atrodytų geri ir pageidaujami.
Reikia suprasti – pasaulis vis labiau juda globalumo ir visiško susijungimo link. Jeigu vertindami įvykius aptarinėsim tai, jaudinsimės, ruošim save, jeigu norėsim tai priimti, mumyse susiformuos teisingas pagrindas permainoms ir mes patirsime mažiau bėdų. O idealiu atveju jos atrodys kaip dovana.
Na, o jeigu pasirenkam kitą kryptį, jeigu užsiimame protekcionizmu, jeigu kiekvienas bando atsiriboti nuo kitų, tuomet būsimos permainos taps nelaimėmis.
Juk mes siekiame izoliacijos, mes nerūpime vienas kitam arba griebiamės smurtinių prievartos metodų. Egoizmas karaliauja, o pasaulis tuo metu vis tiek jungiasi nenutrūkstamais ryšias. Iš aukščiau nustatomas vis artimesnis ryšys tarp visų dalių, o mes apačioje bandome juos „išardyti“.
Galų gale tai prives prie sprogimo – ne prie nedidelių riaušių, o prie pasaulinių karų.

Iš 2011 m. kovo 9 d. pamokos tema „Laikas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Nelaukiant kritinės ribos

Mūsų laukia tobulas gyvenimas!

Visa žmonijos istorija – tai egoizmo vystymosi istorija. Šiandien matome savo akimis, kad egoizmas daugiau nebegali suteikti žmogui pasitenkinimo.
Anksčiau aš veržiausi pirmyn: man norėjosi mašinos, jachtos, lėktuvo ir t. t. Bet dabar manyje daugiau nebeįsiplieskia perspektyvių, daug žadančių norų. Juk aš kiekvieną kartą privalau mėgautis kažkuo nauju, o naujam jau nėra iš kur atsirasti.
Prisipildymo, mėgavimosi savo noruose jausmas man ir yra gyvenimo jausmas. Jeigu nejaučiu pripildymo nore, tai nėra ir gyvenimo – noras miręs. Tada iš beviltiškumo aš pasiruošęs net mirti, kad tik nejausčiau tuštumos. Tokia amžina schema, pagal kurią judame į priekį.
Mūsų laikais žmonija nesąmoningai kuria problemas ir sumaištį, krečia kvailystes – kad tik nejaustų to vakuumo viduje.  Žmonės pasiruošę kautis, kelti revoliucijas – bet ką, kad tik pajaustų kokį nors pripildymą, tegul ir neigiamą. Pavyzdžiui, jeigu aš neturiu apetito, ragauju ką nors rūgštaus, kad po to norėtųsi užkąsti ir pasimėgauti.
Jeigu neišeisime į teisingą kelią, toks požiūris prives mus prie karų. Ir mes sutiksime su tuo, kad paskui nors truputi pajaustume: štai dabar yra dėl ko gyventi. Iš tikrųjų, kodėl gi nepakariauti, kad pasipurtytume, atsinaujintume?
Tai labai rimta bėda. Apie tai gerai informuota valdžia ir žiniasklaida. Todėl jos stengiasi suklaidinti visuomenę, aprūpinti ją visokiausiais dirgikliais, kurie vers žmones kažkuo užsiimti ir gauti iš to malonumą. Kitaip žmonės pajus tuštumą ir iš bejėgiškumo pradės versti vyriausybes, griauti visas ribas, žudytis.
Jų jau nebebus galima valdyti. Kaip galima valdyti žmogų, kuriam viskas vis vien, kuris iš nieko negauna malonumo?
Taigi reikia suprasti, kad visuomene labai manipuliuojama, taip pat ir virtualiame Tinkle. Neatsitiktinai jis taip veržliai plečiasi, neatsitiktinai jis toks prieinamas ir skverbiasi į kiekvienus namus. Tai ne dėl mūsų – tai dėl to, kad valdytų mus.
Tiktai taip dabar galima valdyti žmones, kartas nuo karto parodant jiems papildomus „pelno šaltinius“, t. y. pripildymą. Kitaip žmogus bus pasiruošęs bet kam. Juk be mėgavimosi gyvenimas jam praranda bet kokią vertę.

Iš 2011 m. kovo 21 d. pamokos tema „Vieningo auklėjimo principai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Interneto mašina kol kas sukas tuščiai

Atlapoti duris rytojui

Kai technika bejėgė

Kad pakiltume į naują egzistavimo lygmenį, privalome atlikti keletą veiksmų. Visų pirma turime pajausti, kad labiau priklausome vieni nuo kitų.
Ir iš tiesų dabar jaučiame, kad mūsų pasaulis tampa toks. Be to, turime išstudijuoti tokioje integralinėje sistemoje veikiančius dėsnius. Tokiu būdu realizuojame kabalos mokslą, jos rekomendacijas.
Iš vienos pusės palaikome tarpusavyje virtualius ryšius, kartais susitinkame netgi fiziškai. Iš kitos pusės studijuojame nūnai priešais mus atsiveriantį naują egzistavimo lygmenį − globalų ir integralų pasaulį, kuris diena iš dienos vis plačiau mums atsiskleidžia kaip teisingas ryšys tarp visų žmonių, visoje žmonių visuomenėje.
Suprantama, žinodami, kaip teisingai visa tai sujungti, galėsime labiau ištaisyta forma kurti ir šeimą, ir visuomenę, visas valstybes ir visą pasaulį. Ši mūsų tarpusavio priklausomybė padės mums! Ji dirbs mūsų naudai − juk mes sužinosime, kaip kiekvieną dalį panaudoti visų labui.
Iki šių laikų kabala buvo slepiama − juk jos visai nereikėjo. Bet dabar ji tapo absoliučiai būtina visiems, todėl privalome kiek galėdami greičiau platinti ją visame pasaulyje, kad žmonės pradėtų suprasti, jog gyvena naujoje realybėje! Mūsų neatitikimas šiam naujam pasauliui − visų mūsų problemų priežastis. Todėl verta kuo greičiau to išmokti, pagerinti savo būseną.
Jau artimiausiu metu mums teks išvysti, kaip visuotinė krizė apima pasaulį. Negalėsime tarpusavyje sudaryti nė vieno sandėrio, nė vieno susitarimo, jeigu nekreipsime dėmesio į šį globalų dėsnį. Problema ta, kad nei technikoje, nei medicinoje, nei socialiniuose tinkluose niekada nesame kūrę tokių integralių sistemų, nes pagal savo prigimtį esame individualistai. Todėl turėsime pakeisti visus tarp mūsų egzistuojančius ryšius.
Tikėsimės, kad greitai šito išmoksime ir sugebėsime tai įgyvendinti, kol Gamta neims mums rodyti mūsų su ja neatitikimo. Reikia ją aplenkti ir nelaukti, kol tai pasireikš problemomis ir kančiomis, revoliucijomis ir karais − kaip mūsų disbalanso ir disharmonijos su Gamta pasekmė buitiniame, bendražmogiškame, socialiniame, globaliniame ir ekologiniame lygmenyse. Tai kabalos mokslo paskirtis.
Iš to kyla daugybė pasekmių: naujas realybės suvokimas, naujas pasaulis, kurį atskleidžiame, jeigu žiūri į jį ne asmeniniu, egoistiniu žvilgsniu, o per savo ryšio su aplinkiniais prizmę.
Tikėsimės, kad mums pavyks išplėsti besidominčių ir užsiimančių šiuo mokslu apie naują pasaulį, naują išmatavimą žmonių ratą. Visiems kartu bus lengviau jį atskleisti ir atliksime tai greičiau visos žmonijos labui.
Mūsų Pasaulinėje kabalos akademijoje vyksta kasdieniniai užsiėmimai. Šios studijos laisvai prieinamos visiems ir verčiamos į visas pagrindines kalbas. Tikėsimės, kad vis daugiau žmonių imsis mokytis, o drauge ir platinti kabalos mokslą. Taip galėsime išspręsti daugybę problemų, egzistuojančių kiekvienoje valstybėje ir kiekvienoje tautoje.
Gamtos atžvilgiu galime eiti arba problemų kupinu keliu, arba geranoriško bendradarbiavimo keliu.

Iš 2011 m. vasario 1 d. paskaitos Paryžiuje

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos globalaus pasaulio taisyklės

Dvasingumas – integrali sistema

Kilti šviesos greičiu

Klausimas: Yra tokių judėjimų, kurių susitikimuose susirenka po 2 tūkstančius žmonių, ir jie taip pat kviečia mylėti ir vienytis, netardami nė žodžio apie kabalą. Ar įmanoma taip susivienyti, nenaudojant pirminių šaltinių?
Atsakymas: Jūs gi matote, kad tai neatneša sėkmės. Na, du trys tūkstančiai gali tokiu būdu susirinkti. Įmanomas daiktas, kad kažkokia didelė nelaimė priverčia žmones susivienyti. Tačiau tikrasis susivienijimas įmanomas tik padedant Aukštesniajai Šviesai – mes patys nevaldome tokios jėgos. Arba mes turime matyti vienybėje labai didelę egoistinę naudą: bijodami karo arba tikėdamiesi labai didelio apdovanojimo. Tačiau tokia vienybė – laikina. Kai tik išnyksta ją sukėlusi priežastis – ryšys tuoj pat nutrūksta. Todėl jos negalima įgyvendinti.
Visada egzistavo „altruistinės“ organizacijos. Baal Sulamas rašo, kad pasaulyje yra iki 10 proc. altruistų iš prigimties, kurie nori vienybės, tačiau visiškai egoistinės. Jeigu pažvelgsime, kas slypi už visų kalbų apie vienybę, pamatysime absoliutų egoizmą. Apie tai byloja visi pavyzdžiai: komunistinė Rusija, kuri dabar eina fašistinio režimo link, ir izraelietiški kibucai. Bet kokios pastangos kurti vienybę be Grąžinančios į šaltinį Šviesos bus nesėkmingos. Nerandant kitos išeities, jiems teks griebtis diktatūros ir slopinimo priemonių, kitaip ši santvarka negalės egzistuoti. Mes visąlaik susiduriame su dilema: arba mes ištaisome žmogaus prigimtį, arba priverčiame jį vienytis jėga. O prievarta, nacistinis režimas, neišvengiamai veda į karą.
Baal Sulamas rašė apie tai dar savo gyvenimo laikotarpiu. Ir Rusija nieko nebegalės padaryti – tik toliau vystytis pagal tą patį scenarijų. Išsitaisymas galimas tik vieninteliu atveju – jeigu jie panaudos kabalos mokslą. Jeigu mes netaisome savęs ir nesivienijame Šviesos padedami, tai mus suvienys kitokiu būdu – visą pasaulį apims nacistiniai režimai. Juk nacizmas – tai taip pat vienybės forma, tačiau tik vienų – prieš kitus. Žmonės pajus, kad turi susivienyti, kad vienybė yra išsigelbėjimas ir pakilimas – ir tai teisinga. Tačiau jie negalės pakilti ir išgelbėti savęs be pašalinės jėgos, o ja taps neapykanta kažkam kitam. Kitaip nebus priežasties susivienyti! Tam reikalingas aiškus ir nekenčiamas priešas, kuris suvienys mus kartu prieš save. Taip veikia egoizmas, kitaip jis nejaučia būtinybės vienytis. Todėl visuomenė pradeda linkti į nacizmą ir fašizmą. Jeigu valstybės vadovybės lygmeniu nebus taikoma išsitaisymo Šviesa metodika ir nebus atskleistas šaltinis, pasodinus visus „į suolus“ mokytis, tai labai greitai įsitvirtins nacistinis režimas, kuris tuoj pat atves į karą.

Iš 2010 m. gruodžio 19 d. pamokos pagal straipsnį „Tarnaitė – savo šeimininkės įpėdinė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamąstymai krizės tema

Tikrasis altruizmas ir pagalba artimui

Kaip sunaikinti pasaulį

Priartėti prie kitų – reiškia priartinti sau jų norus ir mintis, kad pajaustum jų norus lyg savo vaikų. Štai toks svarbus man turi tapti visas pasaulis, tarsi visi būtų mano giminės.
Vėliau vis labiau jaučiu šį „giminišką” ryšį, kol nepajaučiu, kad tai mano paties dalys ir net ne dalys – apskritai aš pats! Tai vien psichologinė problema.
Artėdamas prie jų jaučiu jėgą, kuri užpildo erdvę tarp mūsų – ten atsiveria Kūrėjas. Kuo daugiau man rūpės kiekvienas žmogus pasaulyje – tuo artimesnis tapsiu Kūrėjui ir tuo daugiau turėsiu galimybių Jį atskleisti.
O jeigu aš atstumiu kitus ir galimybę priartėti prie jų, apsupdamas save egoistiniais interesais, tai šitaip uždarau nuo savęs ir nuo kitų Kūrėją, gerovę ir gėrį, sukeldamas blogį ir kančias pasaulyje.
Jei nepradėsime naudoti kabalos mokslo, tai žmonija ims tolti tarpusavyje: ir žmonės, ir ištisos šalys. Tada virš mūsų susitelks daug didesnė nei dabar tamsa.
Kūrėjas vis labiau tols nuo mūsų, ir kai Jis kildamas pasieks kritinę ribą, tada ir prasidės pasaulinis karas. Viskas priklauso tik nuo šios Aukščiausios jėgos priartėjimo ar nutolimo: taip ji sukelia visus sprogimus, katastrofas, epidemijas, karus – pasaulinius taip pat.
Kol kas esame tiesiog „tremtyje” (praradę Kūrėjo pojūtį). Jis gana arti mūsų ir tyčia dar labiau artinasi, idant atvertų mums globalų pasaulio ryšį. Kol nevėlu turime suprasti, esą atsakingi už tai, kad skleistume šias žinias visiems. Ir čia viskas priklauso nuo mūsų noro.

Iš 2011m. sausio 13 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo charakteris“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis altruizmas ir pagalba artimui

Tai ne šiaip sau žaidimas

Apie meilę ir neapykantą

Klausimas: Ar labai svarbu dalyvauti artėjančiame Europos kongrese Berlyne?
Atsakymas: Aš labai tikiuosi, kad visi besimokantys mūsų sistemoje supranta, kaip mums ir visai žmonijai yra svarbu, ypač dabartinėje situacijoje, kad Europa susivienytų dvasine prasme. Juk stovime ant itin sunkių įvykių Europoje slenksčio. Manau, kad visi jau pradeda tai jausti.
Visos šios padienės viltys, siejamos su bendra rinka, ima tirpti. Žmonės mato, kad po visu šituo atsiveria didžiulė neapykanta, tolstama tarpusavyje, auga protekcionizmas.
Todėl būtent dabar pats laikas iš visų jėgų, sparčiau platinti kabalos mokslą Europoje. Visi mūsų draugai, gyvenantys Europoje, turi tik taip matyti savo ir žmonijos ateitį. Kitaip Europoje vėl kils gaisras. Čia jau buvo kilę du pasauliniai karai, gali prasidėti ir trečiasis.
Ir aš manau, kad Vokietijoje geriau nei kurioje nors kitoje šalyje jaučiama kokia reali ir artima ši grėsmė.
Tačiau, kaip moko kabala, viskas priklauso, ar žmonės susijungs ir ar pasieks pusiausvyrą su gamta. O tai galima realizuoti tik padedant aukštesniajai jėgai, jeigu tik žmogus to nori ir siekia pritraukti šią jėgą studijuodamas kabalos mokslą.
Svarbiausia – platinti kabalą visomis formomis, kad ji pasiektų kiekvieną žmogų Europoje. Mes adaptuosime straipsnius ir intensyviai publikuosime juos internete visomis Europos kalbomis. Delsimas neleistinas, nes artimiausi pora metų bus lemiami taikai pasaulyje.
Pasaulio dar laukia dideli sukrėtimai. Ir norint juos praeiti teisingu keliu, kad jie nenublokštų mūsų į prarają, o priešingai, pastūmėtų tikslo link, būtina apsiginkluoti kabalos mokslu. Viskas priklauso nuo jūsų!
Tikėkimės, kad visi mūsų mokiniai Europoje, net iš pačių tolimiausių kampelių, dalyvaus kongrese. Laukiame visų jūsų! Viliuosi, kad pagaliau mūsų balsas bus išgirstas.

Iš 2011 m. sausio 4 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Kabalos mokslas ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Berlyno kongresas

Kur pasuks Europa?