Klausimas: Paskutiniuoju metu pasaulyje siaučia pandemija ir krizės, bet matome ir sparčiai besivystančias technologijas ir mokslus, ar tai keičia „gyvenimo“ sąvoką?
Atsakymas: Taip. Paprasti žmonės, gyvenantys šiame pasaulyje ima labiau jausti, kad šis pasaulis neturi prasmės, kad jokios mūsų pastangos neatves prie ko nors ypatingo, t. y. prie amžino užpildymo, ir todėl gyventi išties nėra dėl ko.
Tai ypač akivaizdu žiūrint į naująją kartą. Bus kitos kartos, kurios visiškai pajaus mūsų būties beviltiškumą, betiksliškumą. Tai atves mases prie klausimo apie gyvenimo prasmę. O mes turime paruošti jiems šį perėjimą.

#275865

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Suprasti tikrąją gyvenimo vertybę

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Vienintelė vertybė gyvenime

Pasaulis įžengė į periodą, kai kasdien auga būtinybė pradėti taisymąsi. Prie to mus stumia koronavirusas, masinis nedarbas ir kitos artėjančios problemos bei rūpesčiai. Net neįsivaizduojame, kokius išbandymus mums ruošia gamta.
Mūsų pareiga – paaiškinti žmonėms, kur esame. Ir jeigu patys to iki galo nesuprantame, turime pradėti skleisti šią žinią ir sulauksime pagalbos iš viršaus. Taip rašė Baal Sulamas, kad nusipelnė dvasinio kilimo, nes rūpinosi savo karta, ir todėl pasiekė atskleidimą.
O jeigu manote, kad galima luktelti, kol viskas atsiskleis, ir tuomet eisite aiškinti kartai, kas vyksta, – tai taip nieko nebus. Pirmiausia atlikite tai, ką privalote, ir kaip atsakas į jūsų pastangas viskas ateis: protas, žinios, jėgos.

* * *
Dabar skirtingose ​​šalyse karantinas pamažu silpnėja, ir žmonės džiugiai skuba atgal į parduotuves ir restoranus. O po savaitės jie turės naują ligos antplūdį. Bandome grįžti į seną gyvenimą, tačiau tai didelė klaida, kuri mums brangiai kainuos.
Gyvenimą reikia kurti visiškai kitaip. Jeigu kas nors atlieka darbą, kuris nėra būtinas žmonijai, tai tegul sėdi namuose ar eina pasivaikščioti, tačiau neina į viešas vietas, kur daug žmonių. Priešingu atveju, epidemija sustiprės dar labiau nei anksčiau.
Koronavirusas paliks mus tik su sąlyga, kad pakeisime savo gyvenimą į naują, o ne bandysime grąžinti jį į senąsias vėžias. Virusas neleis mums grįžti, juk aukštesniojo valdymo pobūdis jau pasikeitė.

* * *
Kokia dabar Amerikoje ir Kinijoje vykstančių neramumų priežastis? Kūrėjas nori mums parodyti, kad viena, ko mums trūksta, – tai meilė. Mums reikia ieškoti, kur rasti šią meilės jėgą, juk tik su šia jėga galime taip susivienyti, kai visiems bus gerai.
Gamta turi pakankamai priemonių mus veikti: trečiasis ir ketvirtasis pasauliniai karai, daugybė skirtingų virusų. Tad išsigelbėjimas tik meilėje: „meilė padengs visus nusikaltimus“. Nėra kitos galimybės pasiekti sėkmę, išsitaisyti, eiti pirmyn, atsikratyti koronaviruso ir neapykantos, kuri dabar atsiskleidžia tarp juodųjų ir baltųjų, tarp Amerikos ir Kinijos.
Atskleisti meilę reiškia atskleisti, kad pasaulyje yra jėga, kuri mus vienija aukščiau neapykantos. Todėl ir pasireiškia neapykanta, kad mums prisireiktų meilės. Be meilės neįmanoma ištaisyti neapykantos.
O nūnai neapykantos pasaulyje bus pakankamai, juk pasaulis ims griūti: maisto nepriteklius, tvarkos stoka, nesėkmė tarptautinėje prekyboje, pinigų devalvacija, kritimas biržoje. Neprireiks ir pasaulinio karo, kad pasaulis būtų sužlugdytas – jis pats sugrius.
Todėl reikia žinoti, ką daryti su aštuoniais milijardais žmonių, susiduriančių su mirties iš bado grėsme. Kaip juos nuraminti, kad jie neišeitų gatvėje žudyti vieni kitų, netekę proto nuo neapykantos, alkio bei ligų?
Tai laikas, kai išgelbės tik meilė, kitaip tariant, vienybė virš visų prieštaravimų. Nors man ir nepatinka mano vaiko savybės, mat jis melagis, tinginys ir visiškai manęs neklauso, bet aš jį myliu! Meilei taisyklių nėra – myliu jį  ir taškas: „Visus prasižengimus padengs meilė“. Štai tokios meilės reikia mokytis, nėra išeities.
Neramumai, įsiplieskę Amerikoje, pasklis po visą pasaulį ir nesiliaus. Ateis nauji virusai bei teroras – ir viskas tik tam, kad mus įpareigotų mylėti. Nėra jokios priežasties mylėti, bet žinau, kad jei to nepadarysiu, ir man, ir šiam pasauliui bus galas.
Tai labai paprastas principas. Meilė nereikalauja didelio proto – tai pats kvailiausias dalykas. Aš tiesiog myliu ir tam nėra paaiškinimo, meilė mane varo iš proto. Kiekvienam iš aštuonių milijardų žmonių tai turėtų būti aišku, tam nereikia jokio pasiruošimo. Mūsų karta yra pasirengusi įsiklausyti ir suprasti, kad sprendimas gali būti tik meilė.
#265985
Iš 2020 m. birželio 9 d. rytinės pamokos tema „Pareiga skleisti kabalos mokslą daugeliui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iki ir po koronaviruso

Vidinė krizės prasmė

Naujame pasaulyje gimdome pačius save

Klausimas: Ar manote, kad žmonija kyla į naują dvasinę pakopą?
Atsakymas: Taip, kyla, tačiau kylama pagal modulį, nes iš tiesų žmonija leidžiasi. Tačiau leidžiasi tikslingai – kad įsisąmonintų mūsų pasaulio tuštumą.
Kitaip tariant, tai tiesos atskleidimas, todėl tai – kilimas. Vis labiau atsiskleidžia Šviesa. Jaučiamės viena vertus labiau išsivystę, kita vertus, esantys žemiau, tuštesni. Tačiau tai gera vieta.
Dabar pradedame naują etapą, kai į kabalą ateina kita karta. Šie žmonės visai nesiekia užgrobti viso pasaulio. Jie tenkinasi mažu, jiems reikia kompiuterio ir viskas. Tai daug reiškia. Mūsų pasaulyje atsirado visiškai kitoks žmogus.
#259900

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Žmonija egzistuoja jau tūkstančius metų, karta keičia kartą, bet mes nesimokome iš praeities klaidų. Ar tikimės, kad ateities kartos nepamirš koronaviruso, ir jis paliks pėdsaką mumyse, ne tik įrašą istorijos knygose?
Ir iš tikrųjų tai virsta į augantį pokyčių srautą sielose, kurios priklauso Adam Rišon sielai. Kančios ir problemos didėja kaip sniego kamuolys ir veda mus į paskutinę kartą.
Šioje paskutinėje kartoje, kurioje gyvename šiandien, pirmiausia turime sutikti, kad visa žmonija yra vienoje integralioje sistemoje. Visi priklausome ne kokioms atskiroms tautoms, o žmonijai.
Matome, kaip susimaišęs pasaulis, visos rasės: juoda, balta, geltona, raudona. Paskutinėje kartoje turėsime priimti žmoniją kaip vieną sistemą ir pamatyti, kad netgi savo naudai turime rūpintis visu pasauliu.
Ankstesni smūgiai stūmė mus nuo vienos santvarkos prie kitos: nuo vergijos į feodalizmą, po to į kapitalizmo, socializmą. Bet dabar prasideda visiškai naujas laikotarpis, kai gamtos smūgiai privers mus susiburti, susivienyti, tarsi viena šeima.
Tai atliksime kęsdami gamtos smūgius, tačiau būtų gerai sutrumpinti įsisąmoninimo laiką. Tada žmonija pasiruoš vienybei, kad taptų it viena šeima, ims įgyti vienos Adomo sielos pavidalą. Tai laiko šauksmas.
Todėl smūgiai nesiliaus, bet vis dažnės ir privers pajausti mūsų tarpusavio ryšį visame pasaulyje. Pastebėsime, kad kenkiame sau, dusiname save savo rankomis ir taip pamažu priartėsime prie tiesos.
#264667

Iš 2020 m. gegužės 14 d. rytinės pamokos

Klausimas. Kas vyksta mirus fiziniam kūnui? Ar pradingsta sąmoningumas?
Atsakymas. Sąmoningumas per gyvūninį kūną pradingsta, o sąmoningumas per sielą lieka.
Klausimas. O jei žmogus dar neišvystė sielos?
Atsakymas. Tuomet jis turi vėl įsivilkti į gyvūninį kūną.
Klausimas. Kitaip tariant, jis nieko nejaus, tarsi būtų užmigęs ir viskas?
Atsakymas. Ne visai. Lieka tam tikri pojūčiai, tačiau jie menami, nes žmogus dar neišėjo iš savo egoizmo. Todėl jis jaučia tokias fluktuacijas, ir vėl jaučiasi esąs šiame pasaulyje.
Klausimas. Tačiau, kai jis apsivelka į kokį nors naują kūną, juk nejaučia, kuo buvo ankstesniuose gyvenimuose? Ar galima pajausti?
Atsakymas. Ne. To jis nejaučia. Mums reikia suprasti: nėra tokios sampratos – mirtis, gyvenimas. Visa tai besikeičiantys pojūčiai ir nieko daugiau.
Klausimas. Iš vis dėlto, kas lieka iš praėjusio gyvenimo, kas pereina į naują gyvenimą?
Atsakymas. Nieko.
Klausimas. O kas vyksta su įgyta patirtimi, su tomis kančiomis ir malonumais, kuriuos žmogus patyrė per savo gyvenimą?
Atsakymas. Visa tai susikaupia ir pereina iš vienos būsenos į kitą. Nieko nepradingsta! Tačiau iš principo ta patirtis, kurią įgyja žmogus, pamažu formuojasi jame kitoje kartoje ir vėl kitoje. Tad matome, kad kiekviena nauja karta – kitokia. Ji ne šiaip labiau išsivysčiusi, jos mąstymo tipas kitas.
#250725

Iš 2018 m. gruodžio 11 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip vystosi siela?

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Šiuolaikinės kartos ypatumas tas, kad ji nežino: „Kaip pasiekti malonumą, kur jis iš tikro yra, kodėl jo nėra mūsų pasaulyje?“ Kuo labiau vystomės, tuo stipriau auga noras gauti malonumą, o užpildymo jam nėra.
Tokia raida skirta atvesti mus į kitą užpildymo lygmenį, kuriame užpildymas nėra maistas, seksas, pinigai, garbė, žinios, o dvasinės vertybės, leidžiančios mums pajausti amžiną pasaulį, amžiną ir neribotą užpildymą.
Dabartinė karta juda šio tikslo link, todėl ji negali rasti užpildymo materialiame pasaulyje ir griebiasi narkotikų, ją apima neviltis. Kad ir kiek stengtųsi užsipildyti visokiomis netikromis vertybėmis, galiausiai randą tuštumą, juk neįmanoma amžinai apgaudinėti savęs.
Vadinasi, žmogus arba tampa tikru narkomanu, arba visą savo gyvenimą paverčia narkotiku, neleisdamas sau galvoti apie svarbiausią dalyką – dėl ko aš gyvenu. Tiesiog nesusimąstant daryti ir daryti, kaip visi, pasiduodant reklamai, melagingoms naujienoms, kad tik neleistų sau susimąstyti.
Žmogus nežino, kur parduodama tokia tabletė, kuri galėtų užpildyti šį naują, jame atsiskleidžiantį norą. Juk esame paskutinėje kartoje, kuri jau turi atskleisti Kūrėją.
#241987

Iš 2019 m. kovo 2 d. rytinės pamokos pagal knygą „Mokymas apie dešimt sfirų“

Klausimas. Kurioje noro dalyje įsisąmoninama? Kodėl vieni įsisąmonina daugiau, o kiti visai nieko?
Atsakymas. Apie kiekvieno iš mūsų asmenines savybes nieko negalime pasakyti. Mes visi labai skirtingi. Iš kur mums žinoti, kodėl vienas ar kitas žmogus sukurtas taip, o ne kitaip. Tai mums paaiškės, tik kai imsime vienytis kaip dantratukai, kurie įsikimba vienas į kitą.
Mes pirmoji karta, mėginanti suformuoti bendros sielos skeletą. Mūsų šimtai, tūkstančiai Žemėje, ir kai imsime rinktis vis daugiau, išvysime šią struktūrą: kaip nuostabiai Kūrėjas stumtelėjo mus vienus pas kitus, susodino į vieną „dėžutę“, kad joje pamažu susijungtume tarpusavyje.
Tačiau dabar šito negalime suprasti, nes manyje nėra to, ko man reikia, – manyje yra, ko reikia tau!
Klausimas. Vadinasi visko, kas yra manyje, reikia tam, kad tarnaučiau kitiems?
Atsakymas. Žinoma! O kam gimei? Kam užsiimi kabala? Kad duotum. Visas mūsų gyvenimas – tarnauti kitiems žmonėms.
Klausimas. Sąmoningai ar nesąmoningai?
Atsakymas. Tik sąmoningai! Kitaip būtum it skruzdėliukas – šmirinėtum tai šen, tai ten, vis tempdamas viską į savo skruzdėlyną.
Visų sielų vienybė vadinasi Šchinos švytėjimu, sielos švytėjimu. Kai žiūri, kaip visos sielos dirba drauge, matai amžinybę ir tobulybę, kaip darbiai jos funkcionuoja su visomis savo priešingomis savybėmis, papildydamos kita kitą. Būtent tai absoliučiai užpildo žmogų.
#235206

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsikirtę dantimis arba susikibę dantukais

Gyvenimo tikslas

Gyvenimas duodant: lengvai ir gražiai