Klausimas: Šiuolaikinis mokslas greitai reaguoja į naujai atsirandančius virusus, kurie kelia grėsmę žmonijai. Kai tik pavyksta sukurti kokią nors vakciną, rizika tampa minimali. Klausimas tik tas, kaip greitai dirba mokslininkai. Ar tai reiškia, kad žmogaus intelektas gali pakeisti gamtos planus?
Atsakymas: Žinoma, ne!
Klausimas: Ar tai nėra žmonių ir gamtos konfrontacija?
Atsakymas: Jokios konfrontacijos su gamta nėra ir negali būti. Kas mes tokie?! Mums atrodo, kad nugalime gamtą. Bet mes tik galime ją bjauroti savo egoistinėmis savybėmis.
Komentaras: Taigi ji mus tokius ir sukūrė.
Atsakymas: Ji sukūrė mus tokius, kad save taisytume ir išsitaisę aptiktume kitą gamtos lygmenį.
Komentaras: Pirma, esame taisymo procese, antra, mums niekas apie tai nepranešė.
Atsakymas: Kur tu matei, kad žmonija taisosi? Metai iš metų tampame vis blogesni: egoistiškesni,  žiauresni, grubesni. Iškraipome gamtą, naikiname šią mažą planetą, kurioje gyvename.
Komentaras: Bet mus taip sukūrė gamta.
Atsakymas: Taip sukurti esame tam, kad įsisąmonintume savo niekingumą.
Klausimas: Bet kol to nesuvokėme, ko iš mūsų reikalauti? Kai įsisąmoninsiu – tada prašom.
Atsakymas: O kada įsisąmoninsi? Visąlaik šitai stumi nuo savęs. Nenori suprasti ir sakai: „Taip, esu toks ir būsiu toks“. Bet štai ateina virusas ir po truputį padeda tau atsipeikėti.
Klausimas: Tad nėra konfrontacijos tarp mokslininkų, išradusių kokias nors vakcinas, ir gamtos, kuri nuolatos siunčia mums virusus ir kataklizmus?
Atsakymas: Kad ir kiek įsigudrinę išrastume vakcinų, gamta vis tiek jas padengs savo smūgiais, kad įsisąmonintume, jog skiepai mūsų neišgelbės.
#264023

2020 m. kovo 26 d. iš TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą I d.

Mintys apie koronavirusą II d.

Mintys apie koronavirusą III d.

Klausimas. Iš pastarųjų gamtos kataklizmų gausos matome, kad žmogus į gamtą įneša betvarkės. Tačiau į gamtą priimta žiūrėti kaip į negyvą sistemą ir manoma, kad jai darome tik „mechaninę“ žalą.
O Jūs sakote, kad priežastis glūdi aukštesniame lygmenyje – netinkamuose žmonių tarpusavio santykiuose?
Atsakymas. Svarbiausia problema – pamatyti save gamtos viduje, o ne už jos, kaip dabar mums atrodo. Esame atsakingi už gamtą – už namus, kuriuose gyvename. Mus apgyvendino name su daugybe neaiškių mygtukų. Paspaudėme kažkurį, ir staiga mūsų link artėja uraganas, kitą mygtuką – kyla cunamis, gaisras. Paspaudėme trečią ir matome, kad viskas puiku…
Ir ką gi daryti? Žmonija tarsi nelaimingas vaikas sėdi šiame namelyje vidury miško ir nežino, kaip elgtis. Taigi, turime teisingai augti, kad taptume laisvi.
Kai žmogus iš savo namų išeina į mišką ar kalnus, jis sako, kad „išėjo į gamtą“, o tai yra neteisingas požiūris. Tarsi iš savo namų jis eitų į gyvūnų namus. Bet gamta yra taip pat ir jo namai! Turime liautis žiūrėję į gamtos integralumą kaip į kažką, esantį ne mumyse.
Turime pajausti, kad esame gamtoje, veikiame ją, o ji veikia mus, bet mūsų tarpusavio ryšys neteisingas, todėl žmogus turi pasikeisti.
Negyvasis, augalijos ir gyvūnijos pasaulis su gamta yra harmonijoje instinktyviai. Ir žmogus taip pat turi būti visiškoje harmonijoje su visa gamtos sistema, nepaisant to, kad jo prigimtis – priešinga.
Jei norime pakilti virš gyvūninio lygmens, patys turime išugdyti savyje teisingą požiūrį į gamtą: pajausti, kad esame integralioje sistemoje ir išmokti patys būti joje integralūs santykiais su negyvuoju, augalijos, gyvūnijos pasauliu ir visa žmonijos sistema.
Turime sukurti žmonijos sistemą tais pačiais principais, pagal kuriuos gamtoje egzistuoja negyvoji, augalijos ir gyvūnijos sistemos. Tai yra turime išmokti iš gamtos, kaip sukurti žmonijos sistemą, nes baigėme vystytis gyvūniniame lygmenyje ir augame toliau. Čia, vidiniame žmogiškajame lygmenyje, turime pradėti užpildyti savo nišą.
Žmogaus uždavinys – išmokti iš gamtos būti su ja susietam. Gamta mums demonstruoja, kaip visi jos elementai yra tarpusavyje susiję. Šis ryšys matomas visuose lygiuose.
Kyla klausimas: kaip žmogus gali įsijungti į šią sistemą, kad teisingai jaustų aplinką ir su ja mainytųsi: gautų ir duotų. Kitaip tariant, kaip būti su ja toje pusiausvyroje, kurioje yra visos kitos gamtos dalys: negyvasis pasaulis, augalai ir gyvūnai, instinktyviai papildantys vieni kitus.
Mums atrodo, kad jie naikina ir žudo vienas kitą, bet tai tik mūsų egoistinė vaizduotė. Iš tiesų, jie instinktyviai saugo teisingą pusiausvyrą, kurios reikalauja bendrasis gamtos dėsnis.
O žmogaus šis dėsnis neįpareigoja, mes turime veikti sąmoningai. Gyvūnus valdo instinktai, o žmogus pats turi stengtis išlaikyti pusiausvyrą su gamta.

Iš 2017 m. rugsėjo 6 d. pokalbio apie klimato kataklizmus

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, I d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Už ką gamta baudžia mus? II dalis