Klausimas: Koks teisingas požiūris į gamtos nelaimes, kurių liudininkai esame, ir kitas problemas?
Atsakymas: Gyvename ypatingu laiku, kai egoistinis noras pradeda atskleisti mūsų išderintą santykį su visais gamtos lygmenimis. Pats žemiausias lygmuo – tai negyvoji gamta, būtent per ją dabar atskleidžiame savo neatitikimą gamtai, disharmoniją. Tas pats ir su kitomis pakopomis – augaline  ir gyvūnine gamta – kol kas šito paprasčiausiai nepastebime.
Mes esame gilioje krizėje: „santykių krizėje“ su angelais vardu „Domem“ (negyvasis lygmuo), „Comeach“ (augalinis lygmuo) ir „Chai“ (gyvūninis lygmuo). Šios gamtos formos ir mes išgyvename didelę tarpusavio disharmoniją ir priešpriešą. Žmonių pareiga tai ištaisyti: juk tik žmogus gali ištaisyti gamtą, ištaisydamas save. Todėl katastrofos, kurias matome aplink – tai mūsų pačių atspindys. Visa atsakomybė irgi tenka mums: iš negyvojo, augalinio, gyvūninio pasaulių nepareikalausi – jie kyla ir leidžiasi kartu su žmogumi. Stebėdami problemas, kylančias negyvajame, augaliniame, gyvūniniame mus supančiame pasaulyje, galime matyti, kokie sugadinti esame. Šios katastrofos – tai mūsų ydų atvaizdas. Nekalbant apie „kalbančiąją“ gamtos pakopą – žmonių visuomenę. Pažiūrėkite, kas vyksta pasaulyje! Mes turime galimybę šioje žemėje sukurti rojų, bet pažiūrėkite, ką sau darome! Jeigu koks nors ateivis iš kosmoso pamatytų, ką mes Žemės planetoje išdarinėjame, tai manytų, kad esame bepročiai. Kurgi mūsų, žmonių, protas ir jausmai, argi taip savo gyvenimą tvarko mąstantis žmogus? Tik visiškas kvailys arba nekenčiantis savęs gali šitaip elgtis. Taigi palaipsniui atskleidžiame savo tikrąją vidinę būseną. Ir tik per vidinį išsitaisymą pasieksime harmoniją su išoriniu pasauliu.

Iš 2011 m. kovo 13 d. pamokos tema „Blogio pasaulyje nėra, visa būtina ir turi paskirtį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nešvaistyk tau duoto laiko

Sprendimas – tarp mūsų

Išvengti gamtos smūgių

Žmonija neturi pasirinkimo ir jai teks atskleisti savo sudužimą ir tarpusavio ryšio būtinumą. Baal Sulamas dar ketvirtajame dešimtmetyje perspėjo apie artėjančią katastrofą, tačiau niekas jo neklausė. Nieko nenoriu gąsdinti jokiomis pranašystėmis, bet matome, kokioje padėtyje yra pasaulis.
Kol kas mums duotas laikas, kad galėtume rimtai priimti savo misiją ir organizuoti pasaulio ištaisymą. Bet jeigu to neatliksime, tai visos pasaulio kančios užgrius mus – žmones, kurie gali atlikti ištaisymą.
Ir jeigu neištaisome pasaulio, tai jo kančios pereina mums, juk kuo kalti visi kiti, jeigu jie neturi priemonių savęs ištaisyti? Jeigu nepaskubėsi išsitaisyti, tai smūgis pereis tau.
O kol kas tu žiūri, kaip jie kenčia ir nelabai jaudiniesi. Bet jeigu nejauti jų kančių lyg savo paties ir neištaisai savęs taip, tarytum kentėtum tu, tai pats neturi galimybės išsitaisyti. Tik grupė gali tau duoti šį poreikį.
Knyga „Zohar“ atsiskleidė šiandien, kad ištrauktų pasaulį iš prarajos, į kurią jis ritasi. Tai tarsi riedėtum automobiliu geru keliu ir neįtartum, kad kažkur už posūkio kelias baigsis ir automobilis nukris nuo skardžio.
Tačiau pasauliui jau ir pačiam aišku, kad jis smunka į prarają. Problemos auga it sniego gumulas ir visi jau kalba apie tai, kad pasaulis prarado pusiausvyrą. Vakar girdėjau, kaip Rusijos ministras ekstremalioms situacijoms spręsti pasakė, kad esame disbalanse su gamta, praradome pusiausvyrą su ja ir turime būti pasirengę pasekmėms. Šnekėjo kaip tikras kabalistas…
Ir mums, gavusiems norą atskleisti Kūrėją (isra el), kaip tik dabar suteikiama galimybė organizuoti pasaulio ištaisymą ir prisiimti visas jo problemas, nelaukiant, kol jos pačios mus pasieks, ir jau neturėsime jėgų jų ištaisyti. Galime jas ištaisyti būtent dabar, kol jos yra kažkur išoriniame pasaulyje, patys prisiimdami jas sau.

Iš 2011 m. vasario 13 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gaisras sieloje

Kūrimo kryptimi

Nelaukiant kritinės ribos

Klausimas: Kodėl tokia didelio masto katastrofa Japonijoje man vis tiek atrodo tokia tolima?
Atsakymas: Mano egoizmas atitolina nuo manęs „svetimas“ nelaimes. Kuo jis stipresnis, tuo tolimesnė man atrodo katastrofa Japonijos salose. Ir atvirkščiai, pagal savo išsitaisymo laipsnį pajausčiau ją artima.
Kartą panašioje padėtyje Rabašo paklausė, kodėl tiesiog per pamoką jis laksto klausyti naujienų per radiją? „Argi ten jūsų vaikai?“ „Taip, − atsakė jis, − tai mano vaikai“.
Artimųjų nelaimes reikia jausti kaip savo vaikų nelaimes.

Iš 2011 m. kovo 13 pamokos 4 dalies, „Ekologinė problema ir jos sprendimo kelias“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Visiems kartu pro vieną „langą“ bežiūrint

Gaisras sieloje

Klausimas iš Japonijos: Koks turi būti mūsų vidinis darbas ekstremaliose situacijose? Kol žiūriu pamoką, požeminiai smūgiai nesiliauja.
Atsakymas: Šiomis dienomis turime dar labiau susitelkti į vienybę ir būti tikri, kad būtent dėl vidinių pastangų galėsime išvengti panašių katastrofų pasaulyje – Japonijoje ir visuose regionuose, kur žmonės dabar kenčia.
Kodėl jie kenčia? Kodėl išsitaisymo link neina teisingu keliu? Kodėl nepabunda ir neišeina į gatves su šūkiais: „Mesijas dabar!“? Kitaip tariant, kodėl jie nereikalauja ištaisymo, permainų, naujos būsenos? Kodėl vietoj to ragina keisti vyriausybę? Kaip jiems tai padės? Niekam nuo to geriau nebus, net jeigu pasitrauks Libijos diktatorius. Susidariusį atotrūkį užpildys islamo radikalizmas ar dar kažkas, tačiau tai tebus akla psichologinė kompensacija. Iš tikrųjų žmonėms nebus geriau. Tai kančių kelias.
Pastaruoju metu pasaulis sparčiai ginkluojasi. Vėl atnaujiname nutrūkusias lenktynes, tarsi norėdami pasverti jėgas. Kokia kvailystė pyktis it mažiems vaikams! Bet pažvelk, kiek tai atima jėgų ir išteklių.
Galiausiai viskas priklauso nuo mūsų, nuo visų mūsų draugų visame pasaulyje, gavusių impulsą taisytis. Patys turime susijungti viduje, pajausti save kaip vieną visumą. Tada norėdami sutelkti draugėn visą pasaulį padėsime ir kitiems priartėti. Juk jie mūsų pasyvioji dalis, jie savo jėgomis nesugeba priartėti, kol nesuteiksime jiems galimybės užmegzti su mumis ryšį.
Gavęs prabudimą, tašką širdyje, žmogus ateis pas mus ir prisijungs prie visų tų, kurie aktyvina ir greitina vystymąsi, adaptuodamas savo darbo tempą prie naujų rešimot atsiradimo tempo. Tada jokios jėgos, jokie cunamiai, revoliucijos, karai ir kt., neprivers judėti neigiama forma.
Viskas priklauso nuo mūsų pastangų, nuo to, kokiu mastu veikiame, kad susijungtume. Pasaulis neturi kito sprendimo.

Iš 2011 m. kovo 13 d. pamokos 4 dalies, „Ekologinė problema ir jos sprendimų kelias“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvengti gamtos smūgių

Žinoti – reiškia duoti

Sujungti vienu tinklu

Klausimas: Brangus Mokytojau, mes Jūsų mokiniai iš Japonijos norėtume žinoti Jūsų nuomonę apie mus užklupusios nelaimės − žemės drebėjimo ir cunamio − priežastis. Anot pranešimų, artimiausiu metu dar laukiama smūgių. Ar visi kartu galime išvengti tokių įvykių pas mus ir pasaulyje apskritai?
Atsakymas: Gamta evoliucijos keliu veda mus, kol išsivystę tapsime panašūs į ją. Mūsų jaučiami smūgiai ir kančios yra gamtos reakcija į tai, kad jos neatitinkame. Vienintelis visų krizių sprendimas – pasiekti pusiausvyrą su gamta.
Apskritai šitai pasiekiama taisant mūsų egoizmą. O mūsų egoizmas vertinamas pagal ryšį su visa žmonija kaip viena visuma. Nes būtent taip gamta jaučia mus − kaip vieną visumą. Ir kol tokiais netapsime, nelaimes persekios mus.
Knygoje „Zohar“ pasakyta („Įvadas į knyga Zohar“, 66-81 punktas), kad jos prasideda nuo geriausiųjų − šiuo atveju nuo Japonijos. Tačiau stiprėjant smūgiams, pasieks ir blogesnius… O sprendimas vienas − susijungti meilėje artimui ir kaip visa gamta tapti globalia integralia sistema. Ir tada savyje pajausime užpildantį mus Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas ant ugnikalnio

Tegul kitas smūgis būna meilė

Nelaukime smūgių

Klausimas: Olandijoje yra kelios dešimtys žmonių, kurie rengiasi dalyvauti Europos kongrese Berlyne. Daugeliui žmonių tai bus pirmasis kongresas ir kai kurie dar neįsisąmonino kongreso tikslo ir kodėl būtina į jį atvykti. Kaip juos paruošti kongresui?
Atsakymas: Europiečiai turi suprasti, kad jų žemynas yra pačioje pavojingiausioje situacijoje palyginus su visais kitais. Lyginant su visu pasauliu, Europa susiduria su pačia didžiausia ir rimčiausia problema. Jei ji sprogs, gali kilti trečiasis pasaulinis karas.
Būtent dėl to, kad europiečiai nusprendė susivienyti, tačiau, kita vertus, šis susijungimas  egoistinis, tad padėtis Europoje itin rizikinga. Jeigu vienas egoistas nuo kito atsiskiria siena, tai jie vis dar kažkaip gali per šią sieną palaikyti ryšius pagal nustatytas taisykles.
Bet jeigu nėra jokių formalių ryšių ir visi išeina į bendrą rinką su bendra ekonomika ir su ta daugybe Europoje egzistuojančių problemų, tai aš nematau čia jokios galimybės taikiai gyventi ir klestėti.
Kaip tai įmanoma? Tai prieštarautų gamtos dėsniams. Europos laukia vis rimtesnės problemos, jei europiečiai nesiims reikiamų priemonių savo egoizmui ištaisyti. Jie pastatė save į tokią padėtį, kad tiesiog neturi pasirinkimo.
Būtent Europa dabar tarnauja kaip eksperimentinė labaratorija kabalos metodikai realizuoti, nes panorėjo susijungti remdamasi egoistine nauda. Ir nūnai, diena iš dienos jai teks atskleisti, kad tai pats baisiausias blogis, pats blogiausias galimas pasirinkimas.
Todėl europiečiai turi atvykti į kongresą ir mes visi kartu susijungsime, pritraukdami Aukštesniąją jėgą ir norėdami, kad ji paveiktų šią žemės dalį ir ją ištaisytų. Kitaip, ji gali atnešti kančias visam pasauliui ir tai taps mūsų bendra problema. Aš kreipiuosi į jus viso mūsų pasaulinio kli vardu, mes privalome tai atlikti.
Europa – tai pati problemiškiausia vieta pasaulyje, su visomis jos griūvančiomis šalimis ir bendra valiuta. Aš nematau jokių geros ateities požymių. Nors Europa turi labai gerą pagrindą, tačiau santykiai tarp visų šalių yra tokie, kad būtent tas galingas tenai glūdintis potencialas ir sukels didžiulį sprogimą.
Ir be socialinių problemų mūsų laukia dar gamtos katastrofos, prieš kurias esame visiškai bejėgiai. Klimato problemos vis stiprėja, o Europa visiškai priklausoma nuo Atlanto vandenyno ir iš visų pusių pažeidžiama. Tai didžiulė problema. Žmonija neturi jėgų ir metodų kovoti su tokiomis situacijomis, kurios dabar kyla Europoje, – čia galima pritaikyti tik kabalos metodą.
Mūsų uždavinys vienas – paskleisti šios metodikos žinias visiems ir ją realizuoti. Tad laukiu visų Jūsų Berlyno kongrese! Man daugiau nėra ką pridurti.

Iš 2011 m. sausio 9 d. pamokos pagal straipsnį „Kabala ir filosofija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitiksime Berlyne!

Berlyno kongresas

Kur pasuks Europa?

Pranešimas: Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija (YSM) praneša, kad 2009 metais gamtos katastrofų skaičius Rusijoje išaugs daugiau nei trečdaliu – iki 250 ypatingųjų situacijų: potvyniai Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose, gaisrai dėl besniegės žiemos ir anomalios temperatūros, ypač miškuose, stiprūs vėjai, audros, uraganai, labai gausūs krituliai, kruša, perkūnijos ir kt., padidės žemės drebėjimų ir cunamių tikimybė pakrantės rajonuose, padaugės dujų sprogimų, avarijų gyvybiškai svarbiose komunikacijų sistemose, pastatų ir statinių griūčių, didelė epidemijų bei infekcijų kilimo galimybė.
Replika: Viso to galima išvengti, jeigu nedelsiant bus imtasi dalies žiniasklaidos kontrolės, neribojant jos informacinės bei diskusijų dalies, o tik pramoginę bei reklamos sritis, ir gyventojai bus pradėti kryptingai mokyti elgesio naujame globaliame pasaulyje, kas reiškia: būti integraliai susietiems, visiškai priklausomiems vienas nuo kito. Būtent tokia ir turi būti YSM taktika bei strategija! Kaip atsakymą į panašią akciją visuomenė nedelsiant pajus tiek kiekvieno bei visų vidinės prigimties, tiek ir Gamtos susilpnėjusį poveikį. Pusiausvyra su Gamta visuomenėje sąlygos teigiamus reiškinius visuose būties lygmenyse. Įvyks paprasta, tyli ir tokia būtina Moralinė Revoliucija!

„Viskas prasideda nuo blogio suvokimo“, 8 pamoka, kongresas San Luise (rusų k.)

XXI amžiaus pradžioje, ant ekologinių katastrofų bei ekonominių krizių serijos slenksčio, žmonių visuomenė pradeda suvokti globalizacijos prasmę.
Gamtos nelaimės arba ekonominė krizė jau nebėra “vidinis reikalas” arba lokalaus pobūdžio nacionalinė nelaimė.
Indonezijos valdžia nesugebės užkirsti kelio ekologinei katastrofai – lygiai taip pat, kaip amerikiečių valdžia nesugebės užkirsti kelio Jungtinėms Valstijoms gresiančių ekonominių krizių bangoms.
Išsitrynusių sienų pasaulyje neįmanoma aplinkos užterštumo įsprausti į tam tikro regiono rėmus arba krizę apriboti vietine rinka.
Pasaulio šalys ir valstybinės institucijos suvokia savo jėgų ir savo galimybių susitvarkyti su žmonijai mestais iššūkiais ribas.
Netoli ta diena, kai mes suprasime, jog „globaliame kaime“ sugebėjimą pasipriešinti ekonomikos ir ekologijos problemoms sąlygoja tarptautinis bendradarbiavimas ir globalios politikos sukūrimas.

Alanas Greenspanas, buvęs JAV Federalinio rezervų banko vadovas

Pranešimas: Didysis ekonomistas Keynesas, kurio idėjos gelbėjo ekonomiką per 1930-ųjų metų krizę ir kurias bandoma taikyti dabar, kitaip įsivaizdavo pasaulio ateitį. Jis manė, kad XXI amžiuje kiekvieno poreikiai bus patenkinti, žmonija išsivaduos nuo šių rūpesčių ir sieks aukštesnių vertybių bei principų. Keynesas manė, jog patenkinę pagrindinius poreikius mes nustosime vaikytis daiktų, pinigų, šlovės.
Replika: Absoliutaus žmogiškosios prigimties egoizmo nesuvokimas yra visų mūsų klaidų pagrindas. Kabala įspėja, kad šiais visuotinės visų žmonijos sistemų priklausomybės laikais tokių dėsnių nežinojimas atves mus iki katastrofos. Reikia mažiau pasitikėti įvairiais sociologais ir ekonomistais – mes įžengėme į naujų visuomeninių dėsnių atsiskleidimo periodą!

„Mama, kas yra Karlas Marksas?“ – „Karlas Marksas buvo ekonomistas“.
„Kaip mūsų teta Cilė?“ – „Ne, teta Cilė – vyriausiasis ekonomistas!“