Pateikti įrašai su kaukė žyme.


Nauja pasaulinės dramos vija: „Omikronas“

Koronavirusas

каббалист Михаэль ЛайтманŠiame žmonijos raidos etape gamta iš mūsų laukia vienybės, kad bent jau egoistinių paskatų vedini įsisąmonintume, esą vienoje planetoje (kuri kažkur sparčiai juda didžiuliame kosmose) stipriai priklausomi vieni nuo kitų. Niekas mums nepadės, patys turime organizuoti savo gyvenimą šioje Žemėje.
Tai mūsų namas, mažas kaimas. Ir jeigu nesutvarkysime šio gyvenimo, kad visi Žemės gyventojai galėtų gyventi ramiai, gerame pasaulyje, rūpindamiesi mūsų planeta, tai nepajėgsime joje išgyventi.
Tai problema, nes gamtos programa neleis mums bandyti dar kartą, kad pradėtume viską iš naujo ir ištaisytume savo klaidas. Privalome visąlaik eiti pirmyn pagal gamtos programą, o gamta priklausomai nuo mūsų raidos iš mūsų reikalaus vis griežčiau laikytis vienybės dėsnių, daugialypiškesnio ir kokybiškesnio ryšio.
Ir mums teks atitkti šiuos reikalavimus. Kol kas ne itin nutolstame nuo formos, būtinos mūsų raidos lygmeniui, ir gamta atleidžia mums mūsų klaidas. Bet jeigu stipriai ją sugriauname, gauname gamtos smūgius: sausras, ugnikalnių išsiveržimus ir t. t. Jei mūsų susiklaidymas pranoksta visas ribas, tai gamta reaguoja globalia pandemija.
Ir, žinoma, šis paskutinis virusas „omikron“ tėra dar viena grandis ilgoje grandinėje. Už jo rikiuojasi ištisa tokių negatyvių poveikių žmogui ir žmonių visuomenei armija, kad negalėsime išgyventi. Gamta muš mus, kol Žemėje liks nedidelis žmonių būrelis, kurie supras, kad nėra išeities, ir sukurs tarpusavyje tinkamus santykius.
Kiekviena nauja epidemijos banga priimama kaip nemalonus siurprizas. Mums jau atrodė, kad virusas beveik įveiktas, ir staiga jis smūgiuoja dar stipriau. Bet kodėl visi galvojo, kad virusas išnyks? Juk jis atėjo su tam tikru tikslu, kad sukrėstų mus ir padėtų suprasti, kad mums trūksta vienybės.
Ir jeigu dirbame prie abipusės, draugiškos vienybės, galime tuo ištaisyti situaciją. Tik tai yra tikrasis vaistas. O jeigu čia nieko neatlikome, tai kaip visada nutinka su užleista liga – ji pasireiškia sunkesnėmis būsenomis. Jei ligonis negauna tinkamo vaisto, liga progresuoja, ir ji pati nesibaigia.
Liga tampa chroniška, o mums atrodo, kad ji pasibaigė. Tačiau ne, tai tik šuolis į dar rimtesnį susirgimo lygmenį.
Vėl prasideda ta pati istorija: karantinas, apribojimai, baimės, nauji skiepai. Juk per du epidemijos metus nieko neišmokome ir nesupratome, kas svarbiausia: su kokiu tikslu mums atėjo koronavirusas ir ką turime jam pastatyti priešpriešiais (be medicininio gydymo ir viso kito).
Virusas reikalavo iš mūsų, kad suartėtume, susivienytume. Jis atėjo kviesdamas jungtis į vieną sistemą. Juk virusas smogė visiems, ir privalėjome padėti artimui ir taip būtume panaikinę epidemiją. Virusas kvietė visus rūpintis visais. Bet argi tai atlikome?
Visiems uždėjome kaukes, atitolome saugiu atstumu, – tai irgi gerai. Nors fizinis atitolimas ir prieštarauja vienybei, bet tai irgi prieštarauja mūsų egoizmui. Jeigu kiekvienas turi negatyvų norą kito žmogaus atžvilgiu, tai kuo toliau, kuo labiau izoliuoti esame vieni nuo kitų, tuo geriau. Tai nuramina situaciją, ką patvirtina testai.
Bet visgi tai nėra sprendimas. Gamta verčia mus rasti tikrą sprendimą. Bet mes jo neieškojome, o tik paslėpėme savo egoizmą po kauke.

#290490

Iš 2021 m. lapkričio 28 d. pokalbio su žurnalistais

Daugiau šia tema skaitykite:

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Komentarų nėra

Kauke, aš tavęs nepažįstu!

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŠiandien mums tenka susidurti su nauja tikrovės perspektyva, su saugumo jausmo praradimu, esant asmeninių santykių problemoms ir nežiniai dėl ateities. Ir vienas iš jaudinančių veiksnių yra kaukių, kurios dabar dėvimos visame pasaulyje, naudojimas, siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso.
Kaukė keičia mūsų bendravimą, nes žmogaus veido išraiškos perteikia tam tikrą informaciją – tai yra žmogaus kalbos dalis, padedanti suprasti, kas yra priešais. Ir jei veidas uždengtas kauke kaip ekranu, tada aplinkiniai jaučiasi nesaugūs, nežinodami, su kuo kalba. Ar tai pakeis žmonių santykių pobūdį?
Manau, kad kaukė kaip tik yra gerai, nes padeda suprasti, kad nepažįstame priešais stovinčio žmogaus. Gerai, kad su žmogumi elgiamės tarsi su kažkuo nepažįstamu. Juk iš tiesų nežinau jo norų, ketinimų, ką jis apie mane galvoja.
Man reikia susipažinti su žmogumi, įtikinti jį atverti man savo širdį. Nesvarbu, kad nematau jo veido – juk žinome, kokia dirbtinė gali būti šypsena. Lai jis sutinka mane atvira širdimi, kad galėčiau būti tikras dėl jo gero požiūrio.
Ir jei aš su juo ir jis su manimi gerai elgsimės, tada nebijosime jokio viruso ir galbūt neprireiks jokių kaukių. Koronavirusas žaidžia su mumis, jis yra labai gudrus. Mes dar atskleisime tai žmogiškajame lygmenyje, išvysdami, kaip jis žaidžia su mumis, vesdamas per įvairias būsenas. Kaskart iš naujo, puldamas ką nors šalia, jis veda mus paskui save, įtraukdamas į žmonių santykių, savybių, ryšių formų džiungles.
Staiga suprasime, kad koronavirusas nėra tik genetinė mutacija, bet ir veiksnys, veikiantis žmogaus lygmenyje ir reikalaujantis pakeisti mūsų santykius. Jei mūsų santykiai draugiški, galime užmegzti kontaktą.
O jei santykiai blogi, tai mums negalima artėti vienas prie kito jokia forma. Nebus galima kalbėtis net iš tolo. Staiga pajusiu, kad nekenčiu visų ir jie nekenčia manęs, ir jei norime palaikyti kokį nors ryšį, privalome pasikeisti ir tapti artimesni bei draugiškesni.
Jei norime išgyventi šiame pasaulyje, turime pakeisti savo santykius į gerus. Priešingu atveju negalėsime susitarti, negalėsime susisieti vieni su kitais. Esmė ne kaukė, nes atrasiu, kad esu absoliučiai kurčias kitiems, o jie – kurti man.
Mes negalime veikti kartu. Tai atsiskleis ypatinga forma ir tada pasakysiu, kad tai ne virusas, o auklėtojas, žmonijos vedlys, besirūpinantis, kad pakiltume į kitą tobulėjimo etapą – širdžių, naujų santykių vystymo etapą ir pradėtume gyventi kaip vienas žmogus, viena šeima.
Ir tada mes sukursime naujus verslus, ne tokius kaip anksčiau, kai visi siekė užsidirbti kitų sąskaita. Mums reikės ne kaukės ant veido, o ekrano ant savo egoistinių norų ir tik per jį kontaktuoti vienas su kitu.
Antiegoistinis ekranas, apie kurį kalba kabalos mokslas, blokuoja ne šiaip mus, bet egoistinius mūsų norus, blogą požiūrį vienas į kitą. Jei ištaisysime savo norus, kad galvotume apie kitų gerį, tada galėsime juos naudoti ir užmegzti kontaktą.
Taip kuriame naują, teisingą ryšių lauką, gražų ir gerą, kuris atves mus prie naujų verslų, kur visi padeda vieni kitiems, dirba visų labui, užuot galvoję apie savo naudą ir sėkmę, konkuruodami tarpusavyje. Mes kursime tik tokius santykius, kurie bus naudingi visiems.
Virusas išmokys mus taip dirbti. Mes dar atskleisime, kas slypi už koronaviruso, jei ne už šito, tai už kitų, kurie ateis po jo. Ir visa tai tam, kad ugdytų mus ir darytų žmonėmis. Žmonės nėra gyvūninė pakopa, kurioje mes egzistavome, tai kūriniai, kurie palaiko gerus ryšius vieni su kitais virš savo egoizmo.
Ši transformacija įvyks dėl apribojimų ir nemalonių smūgių, kuriais paveiks mus virusas. Juk jis turi mus pažadinti, kitaip neatkreipsime dėmesio į pasikeitimus, kuriuos reikia atlikti. O kita vertus, mums padės kabalos mokslas ir kabalistai, pasakojantys apie tai, kaip būtina pasikeisti, norint tinkamai organizuoti savo, kaip suaugusių, subrendusių žmonių, gyvenimą.
#264630

Iš 2020 m. gegužės 12 d. programos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Būkite visi sveiki!

Koronavirusas: kiaurai visas galaktikas

Koronavirusas atskleidžia socialines problemas

Komentarų nėra