Pateikti įrašai su keistis žyme.


Ne baterijoje laimė

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Šiais metais Nobelio premiją gavo mokslininkai iš Amerikos ir Japonijos už jonų baterijos linijos sukūrimą. Jie sako: „Mes padarysime žmoniją laisvą“.
Prieš tai žmonija visada buvo pririšta prie elektros lizdo ir iš jo gyveno. O dabar jie sukūrė tokių baterijų liniją, su kuriomis žmogus gali laisvai keliauti po pasaulį.
Atsakymas: Šiais laikais, žinoma, labai daug reiškia, kad žmogus yra laisvas nuo elektros lizdo vietos. Tačiau kas toliau?
Nemanau, kad šis atradimas išlaisvins žmoniją. Tiesiog pavergs kitu būdu. Viskas krypsta į tai, kad parodytų žmogui, jog laimė ne baterijoje.
Juk matome, kad žmonija netampa laimingesnė. Priešingai, kuo daugiau žaislų, įrangos ir kitų daiktų turi, tuo labiau ji savo gyvenime painiojasi.
Klausimas: Jūs visada pabrėžiate, kad joks išradimas žemiškame lygmenyje jums nieko nereiškia?
Atsakymas: Tai nieko neduos. Visiškai!
Bet tai paskatins žmoniją suvokti blogį. Viskas, ką mes sugalvojame, tariamai savo egoizmo labui, vis tiek galiausiai veda mus prie blogio ir to blogio suvokimo.
Komentaras: Kitaip tariant, jei žmonija sustos, nieko neišradinės…
Atsakymas: Negalime sustoti, nes tas pats egoizmas verčia mus progresuoti, kad suprastume, jog mums nelieka nieko kito, kaip tik ištaisyti būtent ego.
Klausimas: O kodėl žmonija visą laiką išranda vis daugiau ir daugiau?
Atsakymas: Ji nori pasiekti ramų, gerą gyvenimą. Bet galiausiai gaunasi priešingai.
Komentaras: Iš tiesų: branduolinė energija taikiems tikslams ir čia pat branduolinė energija, kuri viską naikina.
Atsakymas: Taip, ir šitaip visur. Žmogus negali išrasti ko nors gero. Nieko!
Klausimas: Kokį išradimą jūs pavadintumėte amžinu, naudingu žmonijai ir tam, kad ji vis dėlto pasiektų laimę?
Atsakymas: Blogos žmogaus prigimties ištaisymas – tik tai. Nieko kito nėra.
Komentaras: Tačiau žmogus pirmiausiai turi suvokti, kad jo prigimtis bloga.
Atsakymas: Tai ir verčia galiausiai jį tą suvokti. Pasaulis yra tokios būsenos, kad jau nebežino, ką su savimi daryti.
Kažkada galvojome, kad mus išgelbės socializmas, komunizmas arba kapitalizmas, ar dar kažkas: kokia nors laisvė, liberalumas ir kita. Bet viskas labai greitai pasiekia blogio suvokimą.
Komentaras: Jūs sakėte, kad anksčiau žmonijos vystymasis vyko kaip linijinis egoizmo vystymasis: toliau bus geriau, paskui ateis komunizmas. O dabar egoizmas tarsi užsidarė.
Mes visi tapome susiję kaip vienas kaimas, ir vis tiek tęsiasi visi tie patys tyrinėjimai, žmonija nesuvokia savo prigimties blogio.
Atsakymas: Manau, kad pasieksime tokią būseną, kai žmonija pasakys: „Geriau būtume to neišradę!“ Dėl atomo ji jau dabar gali taip pasakyti. Ir tą patį pasakys apie visa kita.
O kuo blogai buvo olose? Visiškai niekuo. Kai žmonės žino, ką turi, supranta, kad to jiems pakanka.
Klausimas: Kitaip tariant, susispaudę tarpusavy, prie laužo žmonės buvo laimingesni už tuos, kurie šiandien bėgioja su elektros baterija?
Atsakymas: Žinoma! Be jokios abejonės. Ten buvo daugiau galimybių būti laimingam.
Na, ką padarysi. Apie tai pasakyta, kad „dauginantis žinias didina kančią“.
Klausimas: Jūs manote, kad ši patarlė ir šiandien aktuali?
Atsakymas: Ir net labai!
Klausimas: Nedauginti žinių mes negalime. Egoizmas mus varo.
Atsakymas: Negalime. Mes negalime nedauginti nei žinių, nei turto. Egoizmas visada mus stums to link.
Tikslas – atvesti mus prie blogio suvokimo, kad jis yra būtent mūsų prigimtyje, nes mes manome, kad tobulinti reikia būtent pasaulį, kuriame gyvename. O jo patobulinti nepavyks, reikia pakilti virš jo.
Klausimas: Kitaip tariant, keisti patiems save. Mes vis dėlto tai pasieksime šiame gyvenime? Norėtųsi įsitikinti jūsų žodžių teisumu…
Atsakymas: Netikiu, kad tai įvyks taip greitai. Bet manęs asmeniškai tai nejaudina. Koks skirtumas, kada tai atsitiks? Kad ir kokių būsenų būsime, vis tiek tai įvyks su mumis visais.
#256885

Iš 2019 m. spalio 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laimė?

Ar aš laisvas?

Gyvenimo programa I dalis

Komentarų nėra

Senatvė – santykinė sąvoka

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra senatvė fiziniu ir dvasiniu požiūriu? Ar jūs jaučiatės senas?
Atsakymas: Senatvė reiškia, kad žmogus jau prisipildė tam tikromis žiniomis, nesvarbu, teisingomis ar ne, ir laiko šias žinias savyje. Kaip mažas vaikas nepaleidžia iš rankų žaisliuko, niekam neduoda, taip ir senolis laiko savo žinias, nes yra visiškai jose.
Šios žinios ir įpročiai suformavo, pakoregavo jį, ir jis jau negali veikti kitaip. Todėl šis žmogus kenkia visuomenei ir gamta sunaikina jį per virusus.
Klausimas: O jūs, ar jaučiatės tokiu žmogumi?
Atsakymas: Tikiuosi, kad ne, mat visąlaik keičiuosi, esu pasiruošęs pokyčiams, ir pats stengiuosi skatinti juos ir perleisti per jaunimą. Jaučiuosi jaunas.
Bet jeigu reikės keisti apvalkalą, pakeisiu. Gyvenimo ciklo pasikeitimai – nieko nepadarysi, reikia. Kabalistai į tai žiūri labai paprastai. Mano mokytojas sakė: „Kaip vakare pakeiti marškinius ir meti skalbti, taip ir šio gyvenimo pabaigoje nusimeti kūno apvalkalą ir kitame gyvenime turėsi apsivilkti kitą“. Taigi, nieko baisaus nevyksta.
Komentaras: Pateikėte labai įdomų senatvės apibrėžimą. Vadinasi, apskritai esmė ne amžius. Net jauną žmogų, kuris pilnas žinių ir nenori keistis, gamta tarsi pakeičia. Būtent taip nuolatos vyksta su visomis sistemomis ir technologijomis.
Atsakymas: Jei sistema pasiruošus atsinaujinti, tada senatvės nėra. Priešingai, ji juda vis geresnio, tobulesnio, progresyvesnio pasikeitimo link.
Klausimas: Kitaip tariant, gamta nuolatos tobulėja, ir mes tarsi turime prilygti šiam procesui?
Atsakymas: Jeigu einame išvien su gamta, tai mums nereikia nieko, kas stumtų mus pirmyn: nei virusų, nei kitokių niuksų. Jaustumės absoliučiai patogiai.
#263705

Iš 2019 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Komentarų nėra

Kodėl Kūrėjas nori, kad jausčiausi priešingas Jam?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl Kūrėjas nori, kad jausčiausi priešingas Jam?
Atsakymas: Kūrėjas nieko nenori. Tiesiog taip sakome apie Jį.
Iš tiesų Kūrėjas – tai nekintantis Absoliutas. Studijuodami kabalą, pažadinate sau Šviesą. Ji veikia jus, ir kaskart jaučiatės kitaip – atskleidžiate vis tikresnį save. Jaučiatės esąs vis didesnis egoistas, labai silpnas, neįstengiantis pasipriešinti savo mažiems egoistiniams norams.
Tai itin reikalingas etapas. Jis tęsis tol, kol grupėje susijungsite su panašiais į save. Ir tuomet galėsite pritraukti sau Šviesą. Ji jus kels, tyrins, atskleis jumyse antrąją prigimtį – Šviesos prigimtį, davimo ir meilės savybę. Jumyse atsiras dvi priešingos gamtos dalys: gavimas ir davimas, meilė ir neapykanta. Ant šių dviejų „kojų“ eisite pirmyn.
Sėkmės jums!
#260819

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Sujungti dvigubą pasaulio vaizdą

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kad pasiektume tikros meilės būseną, turime laikytis vienintelio visatos dėsnio – savybių panašumo. Kitaip tariant, aš turiu turėti savybes, panašias į gamtos, šios pirminės priežasties, kuri mane sukūrė?
Atsakymas. Taip, mes turime supanašėti su gamta, kurioje iš tikrųjų esame. Bet kaip sužinoti, kokia ta gamta? Todėl mums suteikta grupė, tariamai egzistuojantys žmonės, su kuriais aš turiu sąveikauti, laikydamas save ir juos viena bendra visuma. Taip nusistatau fokusą, kaip, pavyzdžiui, iš dviejų figūrų arba linijų, reguliuodamas ryškumą, gaunu vieną.
Klausimas. Kabala sako, kad gamta yra altruistiška, o mes žmonės, kūriniai – egoistiški, kitaip tariant, mes turime egocentrinį mąstymą, tačiau privalome tapti panašūs į gamtą. Nors mes ir suprantame, kas yra altruizmas, bet mes jo lyg ir nematome gamtoje. Tai ta pati materija. Ji taip pat egoistinė?
Atsakymas. Kai kabala atskleidžia žmogui jo išsitaisymo metodiką, tai tampa jo auklėjimosi metodika. Ji jam paaiškina, kokiu būdu jis turi keistis, o besikeisdamas jis pamatys ištaisytą pasaulį. Taip tai veikia.
Žmogus turi suprasti, kad jo matymo lauke yra dvigubas pasaulio vaizdas, ir jis turi jį sujungti. Jungdamas save su kitais į vieną bendrą visumą, vieną objektą, jis išsitaiso ir pamato pasaulį ištaisytą.
Kūrėjo prigimtis, sukūrusi mus, yra altruistinė, ir mums reikia tapti panašiems į Jį, kitaip tariant, absoliučiu davimu. Kūrėjas specialiai sukūrė mus priešingus Jam, kad galėtume iš priešingos būsenos suvokti Jį.
Sujungdamas savyje absoliučiai neigiamas ir absoliučiai teigiamas savybes, žmogus galės pakilti į kitą pasaulio pajautimo lygmenį.
#246981

Iš 2018 m. lapkričio 26 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Gyvenimo ir mirties klausimas

Komentarų nėra

Kai nesupranti, ka perskaitęs

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kaip galima pritraukti Šviesą, jei nesupranti, ką perskaitei? Ir kam reikia knygos „Zohar“, kuri, anot jūsų, duota ne supratimui?
Atsakymas. Tam ir duotos kabalistinės knygos, kad mes, skaitydami ir netgi nieko jose nesuprasdami, siektume gėrio, amžinybės, meilės, davimo, Šviesos, ir prašytume, kad jis mus tokiais paverstų.
Iš esmės gerai, kad nieko nesupranti. Tuomet tavo smegenys užimtos ne tuo, kas parašyta knygoje, o tuo, kad prašai paversti tave geru, amžinu, aukštesniu, duodančiu, mylinčiu visus. O iš to, kad tapsi toks, imsi suprasti visa kita.
#250331

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsiveria žmogus, o ne knygos tekstas

Kabalistinių tekstų poveikis

Gyvoji knyga

Komentarų nėra

Svarbiausia sąlyga

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas svarbiausia studijuojant kabalą?
Atsakymas. Svarbiausia mokantis – kasdien dalyvauti užsiėmimuose. Ši sąlyga būtina, bet jos nepakanka.
Būtina ir pakankama sąlyga – visiškai susijungti grupėje, kad grupė būtų it vienas žmogus ir mėgintų visuomet būti vidumi, dvasia, širdimi tarpusavyje vieninga, kad bendroje širdyje atsiskleistų Kūrėjas!
O jeigu negali, tai prašyti apie tai Kūrėjo, kad Jis juos taip sujungtų. Daugiau nieko nereikia!
#249266

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarpusavio ryšys tik per Šviesą

Verdanti vienybės lava

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Atsiveria žmogus, o ne knygos tekstas

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kabalistai rašė tekstus kodais, slėpė paslaptis už raidžių ir žodžių, ar kaip parašyta taip ir reikia suprasti?
Atsakymas. Kaip parašyta, taip ir reikia suprasti. Paskui išvysite, kad tame „taip parašyta“ atsiskleidžia visiškai kita, nauja prasmė, tačiau ne pačiame tekste, o jūsų viduje, kaip reakciją į tą tekstą. Kitaip tariant, jūs atsiskleidžiate, o ne tekstas.
Tekste nėra kodo, nėra paslapties, nėra šifro. Visas šifras – jumyse. Jūsų reakcijos į tuos pačius žodžius bus visiškai kitokios. Jus užvaldys tai, kas jumyse atsiskleidžia.
Iš principo tekstas bus tas pats tekstas, knyga liks ta pačia knyga, tik jūs suvoksite ją naujai. Pavyzdžiui, skaitant knygą pirmąsyk jums atrodys, kad ji pasakoja ką nors protingo, o sugrįžę prie jos po poros metų, pamatysite, kad joje išdėstyta aukštesniojo pasaulio struktūra ir jūs joje esate.
#248798

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Didi Baal Sulamo dovana ateities kartoms

Kabalistiniai tekstai

Visų pradžių pradžia

Komentarų nėra

Laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje?
Atsakymas. Viskas kyla iš šaknies ir jos pasekmės. Dvasiniame pasaulyje laikas netiksi. Tai veiksmai, būtini norint pakeisti tam tikrą sielos parametrą. Jeigu šis parametras nepakito – laikas nepraėjo.
O jei pasikeitė, tai priklausomai nuo pokyčių dažnumo, galima kalbėti apie laiką. Kitaip tariant, laikas pats savaime neegzistuoja, bet jį apibrėžia besikeičiantis objektas. Objekto kaitos dažnumas nulemia laiką.
Klausimas. Vadinasi, jei nesikeičiame, tai dvasiniame pasaulyje laikas neina?
Atsakymas. Ne dvasiniame pasaulyje, o tavyje. Jeigu žmogus nesikeičia – jis negyvena. Kitaip tariant, jis egzistuoja tik savo gyvūniniame kūne, ir viskas matuojama pagal jo gyvūninį laiką.
Dvasiniame pasaulyje tai vadinama gyvenimu. Dvasinis gyvenimas – ne pokyčių kiekis per tam tikrą laiką, o pokyčių kiekis, kuris ir yra laikas.
#243042

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas priklauso nuo mūsų

Laikas – mūsų pasaulio trūkumas

Komentarų nėra

Nereikia bijoti norų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie norai trukdo dvasiniame kelyje? Ar reikia su jais kovoti ir ką nors daryti?
Atsakymas. Nereikia bijoti jokių norų ar mėginti sukilti prieš juos. Nereikia su jais kovoti. Tai kova su vėjo malūnais. Viena, ką reikia daryti, – pritraukti sau aukštęsniąją Šviesą: ji sukūrė tuos norus ir yra skirta juos ištaisyti, nukreipti, išnaudoti.
Norų nei didiname, nei mažiname, nespaudžiame savęs. Tikslingai nevystome savyje davimo, meilės, vienybės savybės – tai ne mūsų kompetencija. Mums tereikia pritraukti Šviesą, kuri tai atliks.
Didelė klaida manyti, kad patys galime pakeisti save. Taip tik supainiojame save.
#233860

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir norai

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Dvasiniai ir materialieji norai

Komentarų nėra

Mokyti Kūrėjo profesijos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKelias, vedantis į tiesą, į aukštesniosios, mus valdančios jėgos atskleidimą, vingiuoja per pakilimus ir nuopuolius, per malonius ir nemalonius išgyvenimus, geras ir blogas mintis, nuotaikų pakilimus ir nuosmukius, kurie seka vienas paskui kitą neaiškiai keisdamiesi.
Kodėl po gerų darbų staiga vyksta nemalonus nuopuolis, o paskui blogis staiga išsisklaido ir yra pakeičiamas gėriu?
Reikia mokytis, kaip valdyti šias būsenas, nesijaudinti dėl pakilimų ir kritimų, netgi numatyti juos iš anksto, o gal net tikslingai sukelti ir pakilimą laikyti nuopuoliu, o kritimą pakilimu. Viskas priklauso nuo to kaip juos tikrinu ir pasveriu prote ir širdyje. Tai ir yra visas mokslas.
Kabalos moksle tiriame mūsų ryšio su Kūrėju sistemą, suvokiamą kaip daugybe formų. Juk kai ji išjudins mūsų jausmus, protas jau nelabai dirbs, ir atvirkščiai, kartais tarsi viską supranti, o jausmai nepabunda.
Ir kaip pasiekti būseną, kai galėsi visiškai pajungti ir jausmus, ir protą: drauge tikrinti, jausti, matuoti savo būseną, išlaikant proto ir jausmų pusiausvyrą, kad suprastume, ką su mumis daro Kūrėjas ir kodėl? Kaip tai, kas vyksta, susieti su praeitimi, dabartimi ir ateitimi, kitaip tariant, rasti tam tikrą tvarką, nuoseklumą?
Ateidami studijuoti kabalą žmonės natūraliai, iš įpratimo, nori pajausti, pasiekti, suprasti, tirti viską savo egoistiniame nore.
Iš pradžių jie būna labai pakylėti, mano, kad viskas greitai vyks. Jie nesupranta, kad norint suprasti, įsisąmoninti, tirti, būtina pasikeisti iš vidaus, suorganizuoti sau aplinką ir tirti skirtingas darbo su ja formas.
Iš esmės tiriame savo pačių pokyčius, ko niekad anksčiau nesame darę. O čia iš mūsų reikalaujama pasikeisti, palenkti, padaryti iš savęs kažką naujo. Žmogus turi suvokti save kaip molio gabalą, iš kurio lipdo indą. O tai ne itin malonu ir įprasta, prieštarauja mūsų savimeilei ir visiems įpročiams.
Įpratome jaustis laisvais, savo likimo šeimininkais. O čia staiga mus keičia, atskleidžia mumyse naujus charakterio bruožus. Žmogus ima protestuoti ir kritikuoja metodiką.
Bet jeigu jis tęsia, tai pamažu laikas daro savo ir jis galiausiai supranta, kad tai dvasinis procesas. Materialiame procese mums keičia norus iš viršaus ir taip nukreipia į reikiamą pusę.
Bet dvasiniuose procesuose mums nekeičia noro ir todėl kaskart jaučiame savyje pasipriešinimą keliui bei viskam, kas vyksta. Iš mūsų norima, kad patys paprašytume pakeisti mums norą. Kaip parašyta: „Paversk savo norą panašiu į Jo norą“.
Materialiame pasaulyje Kūrėjas keičia mūsų norus, neklausdamas mūsų. Dvasiniame pasaulyje Jis keičia tik būseną, tačiau pakeisti norą turime paprašyti patys. Prašome, kad ištaisytų ir taip įgyjame Kūrėjo profesiją. Juk Jo funkcija – pakeisti mūsų norą. Patys prašome, kaip būtent pakeisti norą, į kurią pusę, ir taip tiriame Kūrėjo darbą.

Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. pamokos „Nuo beviltiškumo iki šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas?

Pasaulio valdymo dėsnis, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai