Klausimas. Kokie norai trukdo dvasiniame kelyje? Ar reikia su jais kovoti ir ką nors daryti?
Atsakymas. Nereikia bijoti jokių norų ar mėginti sukilti prieš juos. Nereikia su jais kovoti. Tai kova su vėjo malūnais. Viena, ką reikia daryti, – pritraukti sau aukštęsniąją Šviesą: ji sukūrė tuos norus ir yra skirta juos ištaisyti, nukreipti, išnaudoti.
Norų nei didiname, nei mažiname, nespaudžiame savęs. Tikslingai nevystome savyje davimo, meilės, vienybės savybės – tai ne mūsų kompetencija. Mums tereikia pritraukti Šviesą, kuri tai atliks.
Didelė klaida manyti, kad patys galime pakeisti save. Taip tik supainiojame save.
#233860

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir norai

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Dvasiniai ir materialieji norai

Kelias, vedantis į tiesą, į aukštesniosios, mus valdančios jėgos atskleidimą, vingiuoja per pakilimus ir nuopuolius, per malonius ir nemalonius išgyvenimus, geras ir blogas mintis, nuotaikų pakilimus ir nuosmukius, kurie seka vienas paskui kitą neaiškiai keisdamiesi.
Kodėl po gerų darbų staiga vyksta nemalonus nuopuolis, o paskui blogis staiga išsisklaido ir yra pakeičiamas gėriu?
Reikia mokytis, kaip valdyti šias būsenas, nesijaudinti dėl pakilimų ir kritimų, netgi numatyti juos iš anksto, o gal net tikslingai sukelti ir pakilimą laikyti nuopuoliu, o kritimą pakilimu. Viskas priklauso nuo to kaip juos tikrinu ir pasveriu prote ir širdyje. Tai ir yra visas mokslas.
Kabalos moksle tiriame mūsų ryšio su Kūrėju sistemą, suvokiamą kaip daugybe formų. Juk kai ji išjudins mūsų jausmus, protas jau nelabai dirbs, ir atvirkščiai, kartais tarsi viską supranti, o jausmai nepabunda.
Ir kaip pasiekti būseną, kai galėsi visiškai pajungti ir jausmus, ir protą: drauge tikrinti, jausti, matuoti savo būseną, išlaikant proto ir jausmų pusiausvyrą, kad suprastume, ką su mumis daro Kūrėjas ir kodėl? Kaip tai, kas vyksta, susieti su praeitimi, dabartimi ir ateitimi, kitaip tariant, rasti tam tikrą tvarką, nuoseklumą?
Ateidami studijuoti kabalą žmonės natūraliai, iš įpratimo, nori pajausti, pasiekti, suprasti, tirti viską savo egoistiniame nore.
Iš pradžių jie būna labai pakylėti, mano, kad viskas greitai vyks. Jie nesupranta, kad norint suprasti, įsisąmoninti, tirti, būtina pasikeisti iš vidaus, suorganizuoti sau aplinką ir tirti skirtingas darbo su ja formas.
Iš esmės tiriame savo pačių pokyčius, ko niekad anksčiau nesame darę. O čia iš mūsų reikalaujama pasikeisti, palenkti, padaryti iš savęs kažką naujo. Žmogus turi suvokti save kaip molio gabalą, iš kurio lipdo indą. O tai ne itin malonu ir įprasta, prieštarauja mūsų savimeilei ir visiems įpročiams.
Įpratome jaustis laisvais, savo likimo šeimininkais. O čia staiga mus keičia, atskleidžia mumyse naujus charakterio bruožus. Žmogus ima protestuoti ir kritikuoja metodiką.
Bet jeigu jis tęsia, tai pamažu laikas daro savo ir jis galiausiai supranta, kad tai dvasinis procesas. Materialiame procese mums keičia norus iš viršaus ir taip nukreipia į reikiamą pusę.
Bet dvasiniuose procesuose mums nekeičia noro ir todėl kaskart jaučiame savyje pasipriešinimą keliui bei viskam, kas vyksta. Iš mūsų norima, kad patys paprašytume pakeisti mums norą. Kaip parašyta: „Paversk savo norą panašiu į Jo norą“.
Materialiame pasaulyje Kūrėjas keičia mūsų norus, neklausdamas mūsų. Dvasiniame pasaulyje Jis keičia tik būseną, tačiau pakeisti norą turime paprašyti patys. Prašome, kad ištaisytų ir taip įgyjame Kūrėjo profesiją. Juk Jo funkcija – pakeisti mūsų norą. Patys prašome, kaip būtent pakeisti norą, į kurią pusę, ir taip tiriame Kūrėjo darbą.

#231312

Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. pamokos „Nuo beviltiškumo iki šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas?

Pasaulio valdymo dėsnis, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Klausimas. Kur mus veda Kūrėjas?
Atsakymas. Mes visi, visa žmonija dideliais žingsniais einame, kad įsisąmonintume būtinybę išeiti į kitą pasaulių sistemos lygmenį. Esame ant jo slenksčio.
Klausimas. Kitaip tariant, žmogus pajaus skirtumą tarp buvimo gyvūniniame lygmenyje ir žmogiškame lygmenyje?
Atsakymas. Žinoma. Žmogus nuo gyvūno skiriasi ne veiksmais, o mintimis, t.y. ketinimais.
Kai žmonės išvys, kad mūsų pasaulis negali būti valdomas vien tik per veiksmus (mat savo egoistiniais ketinimais jį gadiname), tai teks save keisti.

#230902

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko nori Kūrėjas?

Kūrimo programa

Naujasis žmogaus vystymosi etapas

Klausimas. Kas yra meilė sau?
Atsakymas. Aukščiausia meilė sau – tai noras gauti Kūrėją, kad Jis būtų „mano parankiniu“.
Klausimas. Išeitų, kad visi ko nors iš Kūrėjo prašantys žmonės – patys didžiausi egoistai?
Atsakymas. Žinoma. Taip pasireiškia jų neapykanta Kūrėjui, nes jie nori, kad Jis jiems tarnautų.
Jie galvoja apie save, nesuprasdami, kodėl Kūrėjas davė jiems šią būseną. Savo prašymais reikalauja, kad Kūrėjas pasikeistų jų atžvilgiu. O Jis sako: „Ne, nieko nebus. Aš – Absoliutas, Aš nesikeičiu. Pasikeisite jūs ir išvysite, kaip jums tampu vis geresnis iki absoliučiai gero ir mylinčio. Tai priklauso tik nuo jūsų!“
Klausimas. Kas vyksta, kai imu keistis Kūrėjo atžvilgiu? Kam Jis tai daro? Kodėl keistis turiu aš, o ne Jis?
Atsakymas. Kai keičiuosi iš priešingo Kūrėjui į panašų į Jį, apimu visą pasaulių sistemą nuo minusio iki pliuso – absoliučiai viską, kas sukurta Kūrėjo, įimdamas į save visas Jo tiesiogines ir priešingas savybes. Ir tuomet tampu kaip Jis!
Toks ir yra Jo noras – kad tapčiau kaip Jis pagal aukštumą, dydį, galimybes, amžinumą ir tobulumą.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gyvenu?

Tobulybė

Būk aukščiau meilės sau