Klausimas: Kas yra „kelim sudužimas“?
Atsakymas: Kelim, arba indo sudužimas reiškia, kad vienas noras suskaidomas į daugybę atskirų norų.
Klausimas: Ar yra toks dalykas mūsų pasaulyje? Ar galite pateikti pavyzdį?
Atsakymas: Vargiai, nes noras mūsų pasaulyje taip pat nėra labai matomas žmonėms. Tai galima paaiškinti technologijos pavyzdžiu. Tarkime, kad mano automobilio variklis daugelį metų veikė tinkamai. Staiga kažkas nutiko, ir jis subyrėjo į daugybę dalių, kurias reikia taisyti, sureguliuoti ir vėl sujungti.
Klausimas: Kabalistai įdomiai vartoja kalbą: galima sakyti ir „kelim sudužimas“, ir „Adomo nuodėmingas nuopuolis“. Ar tai – dvi skirtingos kalbos?
Atsakymas: Taip. „Adomo nuodėmingas nuopuolis“ yra jausmų kalba, o „kelim sudužimas“ – kabalistinė, arba mechaninių savybių kalba.
Komentaras: Kabalistinė kalba gera tuo, kad ji mums nekelia asociacijų, tuo tarpu „nuodėmingą nuopuolį“ dažnas sieja su krikščionškosiomis nuodėmėmis, nors, iš esmės, tai neturi nieko bendra.
Atsakymas: Taip. Bet vėliau, kai jūs įsigilinate į kabalos mokslą ir suprantate, kaip ji apibūdina kiekvieną būseną, nebesvarbu, kaip tai išreiškiate.
Klausimas: Kodėl ankstyvieji kabalistai to nepaaiškino, tik vėlesnieji – Baal Sulamas ir Rabašas – pradėjo aiškinti kabalistinius terminus?
Atsakymas: Esmė ta, kad ankstesnės kartos buvo paprastesnės. Jie nebuvo tokie susipainioję, apkrauti egoizmo, jie negyveno tokiame sudėtingame pasaulyje kaip mes, todėl jiems viskas buvo ir taip aišku.
#264699

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas: Kaip galiu išlaikyti motyvaciją atiduoti, jeigu nematau jokių savo veiksmų rezultatų?
Ar turiu aklai tikėti, kad taip mane veikia studijuojamas tekstas?
Atsakymas: Čia dviguba problema. Viena vertus, turiu prašyti davimo savybės, kuo aš visiškai nesuinteresuotas.
Kita vertus, jeigu ir įvyksta toks stebuklas, kad aš staiga noriu atiduoti, vis tiek laukiu šio veiksmo rezultato gaunančiuose kėlim, kurie negali gauti atlygio už davimą.
Šito tiesiog negali būti, nes jei aš duodu, tai ir rezultatą jaučiu atiduodančiuose kėlim. Bet jeigu duodu, o rezultato laukiu gaunančiuose kėlim, tai lieku dvigubai tuščias.
Todėl tai, jog žmogus nemato tam tikrų savo gerų, teisingų veiksmų, kuriuos jis gal ir atlieka, rezultato – natūralu, nes ne ten ieško.
Jis tikrina savo piniginę – na, kur atlygis už atidavimą? Kur pinigai, kur garbė, valdžia, sveikata, bent kas nors?
Tačiau šiuose kėlim nėra rezultato, netgi atvirkščiai, jie dvigubai tušti. Tiek stengeisi – ir nieko nėra.
Na, tiek to, jei būčiau nesistengęs – nedirbantis negauna (nors aš pasiruošęs gauti ir nedirbdamas), nėra kam reikšti pretenzijų. Bet jeigu duodu ir negaunu, tai dvigubai blogai.
Ką gi daryti? Norint pajusti reakciją į atidavimo veiksmus, jos naudą, reikia atverti atiduodančius kėlim. Reikia teisingai suprasti, koks turi būti davimo rezultatas.
Kaip pasakyta – atlygis už įstatymo vykdymą yra pats įstatymo vykdymas. Arba – atlygis už įstatymo vykdymą yra Teikiančiojo įstatymą pažinimas.
Aš atveriu manyje staiga pradedančią reikštis davimo savybę, viską valdančią Aukščiausiąją jėgą, su kuria staiga pajuntu tam tikrą ryšį.
Arba jaučiu, kad siekiu toliau veikti šia kryptimi. Tai yra atlygis. Jo reikia ieškoti. Mūsų problema ta, kad ieškome ne to ir ne ten.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinasis variklis, varomas davimo energija

Kaip valdyti savo būsenas?

Psichologinis barjeras davimo kelyje