Pateikti įrašai su Ketinimas, malda žyme.


Dvasinis pasaulis – ketinimų pasaulis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Gyvūnų veiksmai ir ketinimai sutampa, o žmonių ne?
Atsakymas. Gyvūnai neturi ypatingų ketinimų, nes ketinimas tampriai susijęs su pačiu veiksmu. Žmonių veiksmai gali būti įvairūs, bet ketinimai visada egoistiniai.
Klausimas. Mūsų pasaulis skirtas, kad žmonės gyventų kaip gyvūnai, ar reikėtų į jį žiūrėti kaip į pradinį tašką norint įgyti sielą?
Atsakymas. Ir viena, ir kita. Kaip sakoma kabaloje, mūsų pasaulyje „visi panašūs į gyvūnus“. Bet jis egzistuoja tam, kad paverstume jį pradine aikštele, iš kurios kiltume į kitą lygmenį, į ketinimą duoti, į dvasinį pasaulį.
Dvasiniame pasaulyje ištriname absoliučiai visi veiksmai. Tu matai tik ketinimus.

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Ketinimas – aukščiau materijos

 

Komentarų nėra

Priimu Kūrėjo žaidimą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKol žmogus nėra pasiruošęs gauti Šviesą, kad ją atiduotų, o ne dėl savo malonumo, Aukštesnioji šviesa slepiasi. Kitaip žmogus išnaudotų Kūrėją egoistiškai ir savo savybių neatitikimą Kūrėjo savybėms dar labiau padidintų.
Todėl Kūrėjas slepiasi. Jei žmogus, nepaisydamas šios paslėpties, visomis priemonėmis stengiasi užmegzti ryšį su Kūrėju, tai paslėptis virsta juos siejančiais ekranais.
Kūrėjas slepiasi drauguose. Reikia tikėti, kad už kiekvieno draugo stovi Kūrėjas. Ir jei žmogus elgiasi su draugais taip, tarsi bendrautų su Kūrėju, priimdamas Jo žaidimą, tai labai greitai apdoroja šią paslėptį ir ją atskleidžia.
Jis palaipsniui išsiaiškina, kad nėra draugų, o yra tik Kūrėjo pasireiškimas įvairiausiomis formomis, įvairiuose vaidmenyse, tarsi teatre. Taip jis galiausiai nustoja matyti materialias formas: draugus, grupę, didžiulį pasaulį, ir viskas virsta Šchinos atskleidimu, ypatingais Šviesos įsikūnijimais.
O paskui jis atsiskiria ir nuo šių įsikūnijimų, jie palaipsniui praranda svarbą, ir jis skiria dėmesį ne jiems, o Tam, kuris juose slepiasi. Kada gi jis pasiekia ketinimą duoti Kūrėjui, visi įsikūnijimo apvalkalai nukrenta, ir lieka tik žmogus ir Kūrėjas vienybėje, susijungę vienas su kitu.

Iš 2018 m. sausio 11 d. pamokos pagal temą „Kuriame Kūrėją dešimtuke“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Grupė – tai mano šešėlis

Komentarų nėra

Kabalos pamokos, IV dalis

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманSvarbiausias dalykas studijuojant kabalą yra ne žinių įgijimas, o naudojimas stebuklingos šio mokslo savybės, vadinamos „sgula“, apie tai rašo Baal Sulamas įvade į „Mokymą apie dešimt sfirų“.
Per mokslą mus veikia jėga, kuri vysto mūsų altruistines savybes, meilę artimui. O jau per šias savybes mes suvokiame Aukštesnįjį pasaulį, mus valdančią sistemą.
Tai nepriklauso nuo išmoktos medžiagos apimties, o tik nuo tikro ketinimo širdyje, nuo stengimosi tapti tokiu duodančiu ir mylinčiu, apie kokį kalba išminčiai kabalistai.
Klausimas. Iš kur kabalistinės knygos turi jėgą, kuriančią tokius kokybiškus pokyčius žmoguje, kad jis atskleidžia naują tikrovę?
Atsakymas. Kabalistinės knygos buvo parašytos kabalistų, kurie pasiekė aukštų davimo ir meilės artimui pakopų ir aprašo visus šiuos dvasinius veiksmus. Skaitydami mes norime suvokti tai, ką suvokė jie, tapti taip pat duodančiais ir atskleisti Kūrėją. Mes stengiamės neapsigauti, įsivaizduodami Kūrėją kažkaip kitaip, o tik kaip bendrą davimo ir meilės jėgą, į kurią norime būti panašūs.
Mes pradedame keistis davimo artimui kryptimi, suartėjame ir viską darome dėl vienas kito, kadangi tik tokiu būdu galėsime atskleisti Kūrėją. Mes stengiamės įtikinti save, kad tokiu būdu judame pirmyn ir norime, kad mumyse įvyktų pokyčiai.
Kiekvieną dieną aš tikrinu save: ar pradėjau geriau elgtis su draugais? Aš ieškau, kaip galiu pasiekti meilės artimui kaip sau, kad nuo meilės kūriniams pereičiau prie meilės Kūrėjui.
Klausimas. Koks mokytojo vaidmuo studijuojant kabalą?
Atsakymas. Mokytojas siekia pabudinti žmoguje gebėjimą išgirsti, apie ką kalba kabalos mokslas. Juk žmogus klauso apie meilę artimui, bet žodžiai tarsi pralekia pro ausis. Bet jei žmogus neįvykdys šios sąlygos, tai neatskleis Kūrėjo, ir visas jo mokymasis bus veltui.
Klausimas. Kuo skiriasi paprastas mokytojas nuo kabalos mokytojo?
Atsakymas. Kabalos mokytojas – tai laidininkas, kuris veda žmogų per visas jo vidines ir išorines būsenas, kad jis galiausiai suprastų, jog svarbiausia yra meilė artimui.
Be mokytojo mokytis kabalos neįmanoma, nes žmogus šiame gyvenime vadovaujasi savo egoizmu. Ir todėl jis niekada negalės nukreipti pats savęs teisingiems veiksmams, kitaip tariant, meilei artimui, kuri atveda prie davimo Kūrėjui.
Klausimas. Kaip pasirinkti kabalos mokytoją ir patikrinti, ar jis tikras?
Atsakymas. Visų pirma, tai nustatoma pagal jausmą širdyje. Be to, reikia pasižiūrėti, iš ko šis žmogus pats mokėsi – tai labai svarbu. Žodis kabala ne veltui reiškia „gavimą“, juk ji perduodama kaip dvasinis paveldas iš mokytojo mokiniui.
Taip buvo anais laikais ir tik pastaruoju akivaizdžiai prasidėjo masinis kabalos mokymasis, didelėse grupėse. Todėl mokytojas perduoda savo žinias ne vienam mokiniui, o visai grupei.
Kabalą gali dėstyti tas, kas gavo ją iš pripažinto kabalisto, jos mokėsi daug metų ir gali paaiškinti tai, kas parašyta pirminiuose šaltiniuose.
Klausimas. Ar yra kokių reikalavimų pradedančiam studijuoti kabalą?
Atsakymas. Reikia būti normalios fizinės, psichologinės, psichinės būsenos. Daugiau nėra jokių sąlygų, nereikalaujama išskirtinių gebėjimų. Galiausiai visi žmonės turės tapti kabalistais ir atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje.
Klausimas. O jei žmogus nemėgsta ir negeba mokytis?
Atsakymas. Yra pasakyta, kad „ne protingas mokosi“, o tas, kuris vedamas širdies siekia sužinoti, dėl ko jis gyvena, kokia jo gyvenimo prasmė. Jei žmogų jaudina šie klausimai, tai rodo, kad jis pasirengęs dvasiniam vystymuisi.
Klausimas. Vaikai visada su nekantrumu laukia atostogų. Ar kabalos mokinys taip pat suvokia mokslą, kaip kažką apsunkinančio?
Atsakymas. Už kabalos mokymąsi neduoda premijos ir mokslinių laipsnių. Todėl žmogus, panorėjęs mokytis, turi sumokėti už tai savo laiku ir pastangomis. O vietoj to gauna dvasinį pasitenkinimą nuo to, kad užsiima didingiausiu reikalu, koks tik gali būti ne tik mūsų pasaulyje, bet ir apskritai visoje tikrovėje.

Iš 2017 m. liepos 20 d. 884-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, I dalis

Kabalos pamokos, II dalis

Kabalos pamokos, III dalis

Komentarų nėra

Pasaulinė istorija pagal kabalą, III dalis

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra istorija, jei praeitis taip pat gali būti pakeista?
Atsakymas. Mes nieko nekeičiame: nei praeities, nei dabarties, nei ateities. Mes tiesiog peržiūrime visas būsenas, kuriose turime būti, ir keičiame save. Todėl mums atrodo, kad keičiasi pasaulis ir visa kita. Bet keičiamės tik mes!
Aš tarsi žiūriu filmuotą juostą, kuri sukasi prieš mane, ir priklausomai nuo mano vidinės būsenos matau kadrus visiškai kitaip.
Kitaip tariant, aš esu būsenoje, kai žvalgausi aplinkui ir man atrodo, kad aš matau pasaulį.
Iš tikrųjų, vietoj pasaulio yra paprasta Aukštesnioji šviesa.O tai, ką aš stebiu Aukštesniosios šviesos fone, aš matau savyje. Mano smegenyse susiformuoja visi vaizdai, kuriuos tarsi matau išorėje.
Kiekvienąs žmogus mato savą paveikslą prikausomai nuo savo būsenos. Kitaip tariant, manyje užduoti visi parametrai: rešimot (dvasiniai informaciniai duomenys) ir visi mano duomenys. Pagal savo išsivystymą aš piešiu savyje šiuos vaizdus Aukštesniojo pasaulio fone.
Kas gi vyksta iš tikrųjų?
Viena vertus, manyje yra blogi norai. Kita vertus, yra Šviesa – gerosios savybės. O tarp jų yra vadinamasis pasaulis, kur aš egzistuoju, kur aš tarsi suvokiu jo paveikslus, kur yra visi mano ketinimai.

Todėl pasaulis neturi jokios formos. Visa tai yra vaizduojama mumyse. Dar daugiau, visa tai vaizduojama kiekviename iš mūsų arba tiktai manyje. Aš galiu pasakyti: „Jūs neegzistuojate, jūs egzistuojate tik mano vidiniame suvokime“.
Tęsime…

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinė istorija pagal kabalą I dalis

Pasaulinė istorija pagal kabalą II dalis

Rešimot istorija ir vystymasis

Komentarų nėra

Kaip puodas gali tapti puodžiumi

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Negi Adomas gali pasiekti Kūrėją? Kaip puodas gali tapti puodžiumi?
Atsakymas. Yra toks noras, kai siekiama gauti, mėgautis, viską sugerti į save. Todėl jį vaizduojame kaip puodelį.
Be to dar yra ir ketinimas, nusakantis, kaip panaudosiu savo norą.
Tarp noro ir ketinimo galime atlikti veiksmą, vadinamą apribojimu. Tai reiškia, kad net labai norėdamas gauti sau atsisakau šio veiksmo, nes nenoriu būti priešingas Kūrėjui. Todėl sukuriu sąlygą, vadinamą „Cimcum alef“ – „Pirmasis apribojimas“.Tačiau Kūrėjas nori, kad gaučiau tą malonumą, sklindantį iš Jo kaip Šviesa. O aš prieš Šviesą „užstumiu sklendę“ ir sakau: „Ne, nepriimsiu tavęs, nes tada tapsiu gaunančiuoju, o tu – duodančiąja. O aš noriu pasiekti Tavo lygmenį“.
Sklindanti į mane Šviesa vadinama „tiesiogine Šviesa“ („Or jašar“). Šviesa, kurios nepriimu, vadinasi „atspindėta Šviesa“ („Or chozer“).
Po to, kai atspindžiu tiesioginę Šviesą, imu tikrinti, kiek galiu gauti, kad pajusčiau malonumą ne aš, bet Kūrėjas, dirbti ne savo, bet Jo norui. Matau, kad galiu įdėti visai mažai pastangų, priimti nedidelį Šviesos kiekį. Ir tuomet prisipildau iki nustatyto lygio.
Šviesa, kurią gaunu, vadinama „vidine Šviesa“ („Or pnimi“).
Taigi, kai tampu panašus į Kūrėją, mano gavimas prilygsta Kūrėjui. Tokios būklės esu lygus Kūrėjui.
Taip tęsiu darbą visose 125 pakopose daugybėje sričių, kol visiškai prisipildau.
Kiekviena dalis, kurią konstruoju savyje Kūrėjo pavyzdžiu, vadinama siela. Pagal tai, kaip ją taisau, kildamas 125 pakopomis, ji auga ir tampa vis didesnė.
Klausimas. Vadinasi, siela nėra kažkas pastovaus?
Atsakymas. Tai noras, kuris tampa lygus Kūrėjui.

Iš 2017 m. gegužės 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Daugialypis Šviesos poveikis

Uždraustasis vaisius: antrojo bandymo nesėkmė

Pasistengti ir rasti (igati ve macati)

Komentarų nėra

Laidavimo jėga

Dvasinis darbas, Laidavimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Taškas širdyje – kitas noro vystymosi lygis, per kurį galiu pradėti jausti kito norus. Kaip pajausti kitų norus?
Atsakymas. Negaliu dirbti su savo egoizmu tokiame lygyje, kuriame dabar bendraujame. Negaliu vienytis su kitais! Egoizmas lieka egoizmu.
Viena, ką galiu pamėginti padedamas taško širdyje, – tai vienytis su draugu (taškas širdyje – mano kito, dvasinio lygio – davimo savybės – užuomazga, jis manyje kol kas dar miega). Kartu bandome sukurti tarpusavio ryšį.
Dėdami pastangas gauname pagalbą iš aukščiau, iš valdančiosios jėgos, o tada iš mūsų dviejų taškų kyla bendrumas – vienas bendras taškas. Tai net ne taškas, o tam tikras indas, kuris gali užsipildyti aukštesniąja jėga, mat supanašės su ja savybėmis.
Klausimas. Kaip suprasti, kas yra aukščiausia jėga?
Atsakymas. Tai gera, valdančioji jėga, kuri lemia absoliučiai viską. Visos mano žinios, ketinimai, troškimai, mintys, veiksmai generuojami tik jai veikiant.
Kiekvieną savo egzistencijos akimirką neturiu atitrūkti nuo aukščiausiojo valdymo – niekur! Juk, išskyrus tašką širdyje, viskas, kas mane formuoja (mano pasaulio suvokimas, elgesys, viskas, kas tik egzistuoja), yra aukščiausios valdymo jėgos rezultatas. Ir nėra manyje nė vieno veiksmo, noro ar minties, kuri nebūtų jos sukurta.
Klausimas. Kur man gauti jėgų, kad galėčiau išlaikyti tokią būseną 24 valandas per parą?
Atsakymas. Tokią būseną turime savyje puoselėti, vienytis į grupę ir susitarti tarpusavyje, jog rūpinsimės vieni kitais taip, kad niekas neprarastų tinkamo ketinimo. Tokiu atveju pritraukiame vieni kitus prie aukščiausios valdymo jėgos. Vienas žmogus to atlikti negali. Pageidautina, kad jį palaikytų dešimt žmonių.
Visada turiu būti susijęs su aukštesniąja jėga, nepamiršdamas, kad viskas, kas yra manyje ir aplink mane, formuojama tik jos. Vienas negaliu nuolatos būti šioje mintyje – jau kitą akimirką apie tai pamirštu, nes nesu panašus į ją.
Jei susiburiame dešimtuką, kur kiekvienas galvoja apie kitus, kad jiems tai pavyktų, tuomet mano veiksmai jau nebe tokie egoistiški, kai vien galvoju apie tai, kaip pačiam neatitrūkti nuo aukščiausiojo valdymo. Šiuo atveju man lengviau būti antiegoistiniame ketinime, mat galvoju apie kitus, o ne apie save.
Egoizmas tarytum leidžia man galvoti, kad visi kiti neatsiliktų nuo teisingo ketinimo, neprarastų jo ir viską, kas vyksta, susietų su aukštesniąja jėga.
Ši būsena vadinama „abipusiu laidavimu“. Ir tuomet, priklausomai nuo mūsų pastangų, valdančioji jėga padeda mums išlaikyti laidavimą, palaiko mus. Išeitų, kad taip tarpusavyje sukuriame bendrą indą, bendrą įtaisą, kuris palaiko ryšį su šia jėga.
Ir kalbame jau ne apie dešimtuką sudarančius žmones, o apie bendrą ketinimą, bendrą jėgą, bendrą judėjimą, bendras mintis, kurios turi ryšį su aukštesniąja jėga. Ir visa vyksta veikiant tai pačiai valdančiajai jėgai.

Iš 2017m. rugpjūčio 16 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepaperkamas taškas širdyje

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Kaip gauti jėgų, kurių neturiu

Komentarų nėra

Kelias į beribį malonumą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra ketinimas? Ar jį sukūrė Kūrėjas? Ar mes patys jį kuriame?
Atsakymas. Kadangi žmogus turi galimybę būti priešingose būsenose, viena būsena kitos atžvilgiu pasireiškia ketinimu.
Jei ko nors noriu, vadinasi, ketinu tai gauti ir mėgautis. Paprastai šį ketinimą vadiname troškimu. Dėl ko noriu jį realizuoti: dėl savęs ar dėl kitų? Taip atsiranda aukštesnio lygio ketinimas – dėl Kūrėjo.
Taigi, ketinimą apibrėžiame kaip kiekvieno noro įgyvendinimą ypatingu formatu. Kiekvienas noras, ketinimas turi labai daug lygių. Pvyzdžiui, dėl ko noriu gauti sau.
Klausimas. Jei mano ketinimas yra dėl kito žmogaus arba dėl Kūrėjo, tai jau altruizmas. Iš kur randasi toks ketinimas? Iš Kūrėjo?
Atsakymas. Taip, iš Kūrėjo, nes aš iš Jo mokausi, kaip atiduoti.
Klausimas. Negi kabalistas kiekvieną kartą skaičiuoja: „Dėl ko geriu? Dėl ko dabar einu“? Juk taip galima išprotėti!
Atsakymas. Ne. Kai tai atlieki viduje, nore, energija neeikvojama, o priešingai – gaunama.
Klausimas. Juk tai – nuolatinė kova! Man pagal savo prigimtį norisi išgerti arbatos dėl savęs, o teks gerti dėl Kūrėjo. Ar visą laiką taip ir kariausiu?
Atsakymas. Už tai gausi didžiulį papildomą malonumą, bet ne tiesiog iš arbatos, kurios nori išgerti, o iš to, kad tai darai dėl kažko kito.
Tarkime, mama prašo išgerti puodelį arbatos. Atspaudas to, kad padarei tai dėl mamos, lieka tavyje, ir šis malonumas virsta egoistiniu: aš gavau, aš mėgavausi.
O paskui? Reikia judėti toliau. Vadinasi, dabar turi gauti jau didesnį malonumą ir vėl kurti ketinimą.
Klausimas. Negi kalbame apie tokį malonumą kaip arbata, kava ir t. t.?
Atsakymas. O kodėl ne? Tas pats malonumas, esantis kavos puodelyje, – jei galima tai pavadinti malonumu, – yra amžinoje begalinėje Šviesoje. Yra tik vienas malonumų šaltinis – Kūrėjas, o mes – noras, sukurtas taip, kad gaudami iš Jo, mėgaujamės.
Klausimas. Mūsų pasaulyje man kyla noras išgerti arbatos, o koks gali būti noras būsimame pasaulyje, kuriame nėra kūno?
Atsakymas. Koks gi skirtumas? Noras taip pat ne kūniškas.
Aukštesniajame pasaulyje yra tik noras suteikti malonumą kitam ir tuo mėgautis. Suprantu, kad tai aukščiausias, geriausias, begalinis, beribis noras. Bet kodėl? Ar todėl, kad man dėl to gera? – Ne. Todėl, kad noriu, jog mėgautųsi kitas.
Šią savybę gavau iš aukštesniosios Šviesos. Dabar, jei kam nors suteikiu malonumą (bet neturiu, kam teikti malonumo, tik Kūrėjui), dėl to mėgaujuosi.
Gali paklausti: „Teikiate malonumą Kūrėjui, tarsi maitintumėte savo mažylį šaukšteliu?“ – Taip. – „Tuomet tai ne problema, aš irgi maitinu savo mažąjį sūnelį šaukšteliu ir tuo mėgaujuosi“.
Bet tai – grynai egoistinis išskaičiavimas. O kad taip nebūtų, pirmiausia reikia imti nekęsti to objekto, dėl kurio tai darai. Be neapykantos nėra meilės. Viską būtinai turi sudaryti dvi priešingos savybės. Beje, neapykanta jokiu būdu nesunaikinama, ji palaiko meilę, o meilė – neapykantą. Taip kartu jos ir egzistuoja.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur gyvena ketinimas?

Ketinimas, nešantis sėkmę

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui?

Komentarų nėra

Kur gyvena ketinimas?

Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra ketinimas? Kaip galiu jį valdyti?
Atsakymas. Ketinimas – tai pats svarbiausias dalykas žmogui: ko iš tikrųjų žmogus nori.
Jeigu norite normaliai, ramiai, egoistiškai egzistuoti, tai visa jūsų veikla nukreipta žemyn, į šitą pasaulį. Jeigu norite pažinti Aukštesniąją jėgą, Kūrėją, savo misiją, tikslą, savo būseną kitoje dimensijoje, tai – priešinga kryptis. Reikia apsispręsti, ko siekiate.
Tarp kitko, kabala žmogaus niekaip neapriboja. Galite toliau daryti viską, ką norite. Nereikia savęs varžyti. Viena, ko reikia, – bandyti sužinoti, kaip pritraukti Aukštesniąją jėgą, kad ji vystytų mane mano tempu, o ne tuo tempu, kuriuo vystosi visa žmonija.
Klausimas. Kur gyvena ketinimas – širdyje ar prote? Ir kaip ketinimą pervesti iš proto į širdį?
Atsakymas. Iš tiesų, ketinimas negyvena niekur, taip pat ir jėgos bei norai. Mums atrodo, kad viskas susiję su kokia nors geografine arba geometrine erdve, tačiau iš tikrųjų neegzistuoja net daugiamatė erdvė, o tuo labiau – trimatė.
Sunku mums tai įsivaizduoti. Tačiau tokios erdvės iliuzija greitai išnyksta, ir kabalistas pradeda suprasti, kad turi reikalą su norų erdve.
Mes patys esame noras, juk iš tikrųjų neegzistuojame savo kūnuose, kuriuos šiandien matome kaip baltyminės medžiagos sankaupas. Visas pasaulis, viskas, kas mus supa yra energetiniai laukai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Komentarų nėra

Ketinimas ir noras

Ketinimas, malda

Klausimas. Kuo skiriasi ketinimas nuo noro?
Atsakymas. Noras sukurtas Kūrėjo. O ketinimas priklauso nuo manęs: kaip aš išnaudoju tą norą.
Iš esmės kabala nagrinėja tik du naudojimo tipus: arba sau, arba dėl kitų.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – ketinimas

Ketinimo jėga

Ketinimas – aukščiau materiios

Komentarų nėra

Už ką melstis?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas. Kodėl melstis reikia tik už savo dvasinės komandos dalyvius, o ne už visą žmoniją? Argi taip nepasireiškia didžiausias egoizmas?
Atsakymas. Ne. Esmė ta, kad grupėje prašome mūsų vienybės, prašome, kad pakiltume virš savo egoizmo. Negaliu melstis už visą žmoniją, nes kiekvienas turi dėti pastangas, kad pakiltų virš ego.
Todėl viskas, ką darome su likusia žmonija – stengiamės platinti taisymo metodiką, o toliau – kiekvieno laisvas pasirinkimas. Kitaip tariant, veikiu visos žmonijos labui taip, kad ji galėtų išsitaisyti, bet melstis už ją negaliu.
Malda – tai dvasinis veiksmas, o ne automatinis prašymas už kažką. Malda – tai ypatingų norų pakėlimas, kurie sukelia tam tikrus veiksmus Aukštesniajame pasaulyje, o paskui iš ten mums nusileidžia reakcija, atsakymas. Tad, negali prašyti už kitą, nes jis to noro neturės, ir todėl negalės gauti atsakymo.
Tad žemiškame lygmenyje galime tik platinti, o visa kita priklauso nuo pačių žmonių. Kiekvienas iš jų turi savo laisvą valia ir per prievartą nieko negalime atlikti.
Kaip galiu prašyti už kitus, kad kažkas pas juos pasikeistų? Jie patys turi prašyti. Kam dar Kūrėjas jiems duoda tas būsenas, kurias jie patiria? Kad sužadintų tinkamą reakciją, ir galiausiai leistų supanašėti su Juo.
Klausimas. Ar tokiu atveju nekyla pavojaus užsidaryti savyje?
Atsakymas. Ne. Mes užsidarome savo dešimtuke, kad iš jo sukurtume itin stiprią grupę, veikiančią visos žmonijos dalį. O platindami pasiekiame plačiąsias mases. Mūsų knygos, užsiėmimai, paskaitos, vertimai rodo, kad atiduodame save visiems be jokių išskaičiavimų.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir nors iš anksto nieko nepamatysi…

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Svarbiausias žmogaus darbas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai