Pateikti įrašai su Ketinimas, malda žyme.


Surinkti bendros sielos dalis

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманTau netrūksta nieko, tik išeiti į „lauką, kurį palaimino Kūrėjas“, surinkti visas tas atitrūkusias nuo tavo sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. (Baal Sulamas, Laiškas Nr. 4)
„Laukas, kurį palaimino Kūrėjas“ – tai būsena tarp mūsų. Tai neliestas laukas, kurį žmogus turi pamažu suarti, apsėti ir gauti derlių.
Sunkiausia – įsitikinti, kad turime surinkti visas atitrūkusias bendros sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. Esame pasirengę studijuoti kabalą, įvairias išmintis, užduoti suktus klausimus, neva vystyti protą. Netgi esame pasirengę jausti ne kitus, o savo asmeninius išgyvenimus, bet visa tai – visiškai ne tai, ko reikia.
Mums reikia galvoti tik apie tai, kaip savo vidiniais norais prisijungti prie Kūrėjo. Kiekviename iš mūsų yra toks noras, Kūrėjas iš anksto davė jį mums; ir tai didžiulė dovana. Tačiau mums reikia visus siekius sujungti draugėn.
Kaip galime įsitikinti, kad mums reikia susijungti su draugais tik savo norais, nukreiptais į Kūrėją: mano, tavo, jo(s), visų? Viso kito nepaisome, visa kita – gyvūninė dalis.
Kaip sujungti visus tuos norus, siekius, ketinimus į vieną bendrą norą? Nusivylimas – tegu būna mūsų visų bendru nusivylimu, siekis – bendru siekiu, ir visa tai nukreipsime į Kūrėją. Kitaip tariant, dirbsime su Juo: štai tai galime, to ne, to prašome, dėl šito esame nusivylę, dėl šito verkiame ir pan.
Tai ir reiškia „surinkti visas tas dalis, kurios atitrūko nuo tavo sielos, ir sujungti jas į vieną kūną.“ Šie mėginimai jau iššauks Šviesos poveikį ir tuomet susijungsime.
#253429

Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – viena visiems?

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ar yra ryšys tarp žmonių sielų?

Komentarų nėra

Grupės malda

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra grupės malda? Mes turime susėsti prie vieno stalo ir dirbti kaip seminare? Ar skaityti maldaknygę (Sidur), ar kažką iš pirminių šaltinių?
Atsakymas. Grupės malda – kai jūs jaučiate vieną temą. Kiekvieno draugo širdyje – viena tema.
Daug mėnesių kalbate apie būtinybę būti susijusiems su Kūrėju, kaip Jį pasiekti, kaip Jį sužadinti, kaip susijungti ir susirišti su Juo, kitaip tariant, atkreipti Jo dėmesį į grupę. Nuolat susikoncentruodami į tai, jūs tarsi kreipiatės į Jį. Norite nustatyti ryšį su Juo, iš Jo to ryšio prašote. Tai ir yra malda.
Žinoma, jūs galite skaityti maldų rinkinį (Sidur). Jį prieš du su puse tūkstančio metų sudarė Didžiojo susirinkimo dalyviai, kurie buvo dideli kabalistai. Jie aprašė tai, ką jautė ir matė, todėl jų maldos – absoliučios, jos skirtos kiekvienam. Kiekvienas, kas jas ištaria, atlieka tam tikrą veiksmą. Bet mes turime daugiau kreiptis iš savo širdies – iš grupės širdies.
#247475

Iš 2019 m. balandžio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas mus girdi?

Teišgirsta tave Kūrėjas!

Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Komentarų nėra

Septyni sėkmingo gyvenimo principai

Ekonomika ir pinigai, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra pinigai? Ar tai – tikslo siekimas? Kaip pakeisti įpročius? Ką apie tai sako kabalos mokslas?
Atsakymas. Labai paprasta. Pinigai – tai padengimas, ivrito kalboje „kesef“, nuo žodžio „kisuf“, yra „danga“, t. y. mano norų padengimas. Pinigai – tai ne popierėliai, kurie saugomi banke. Jei aš galiu savo norus, siekius padengti „ekranu“, vadinasi, „moku“ už savo norus ir dėl to galiu pakilti virš jų, iš noro gauti į norą duoti, ir kartu juos užpildyti.
Klausimas. Pinigais galiu patenkinti savo norus. O ką reiškia „padengti norus ekranu“?
Atsakymas. „Padengti“ reiškia patenkinti norus, pakeisti ketinimą dėl savęs į ketinimą dėl kitų. Jei norime tinkamai užsidirbti, užsidirbti gyvenimą, tai turime žinoti, kas yra pinigai, kas yra padengimas, kas yra ketinimo pakeitimas, kas yra ekranas, kuriuo padengiu savo egoistinius norus, pakeičiu juos į altruistinius ir tada gaunu aukštesnįjį užpildymą. Tai ir yra turtas.
Klausimas. Žmogaus mintys formuoja jo gyvenimą?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Kas yra mintys? Ir kaip pakeisti minčių eigą, kad gyvenimas pagerėtų?
Atsakymas. Žmogaus mintys formuoja jo gyvenimą, jo požiūrį į tai, kas jis, kas aplink jį, kokia jo paskirtis ir t. t. Visa tai yra jo mintys. Jis turi atsakyti į klausimus: „Kodėl aš egzistuoju, kas su manimi, kaip aš užbaigsiu gyvenimą?“ Šie klausimai kyla iš egoizmo, ir žmogus nori gauti atsakymus. Jis turi prisiminti: jei užsiims tik savo egoizmo patenkinimu, tai taip ir tęs, kol mirs. Tokiu atveju tik fizinis, gyvūninis kūnas lemia mūsų gyvenimą.
Jei noriu pakilti į aukštesnį lygmenį ir gyventi ne gyvūniniame, o dvasiniame kūne, man reikia gyventi visai kitomis vertybėmis: ne užpildyti savo fizinį kūną ir tame matyti gyvenimo tikslą, o užsipildyti davimo ir meilės savybėmis, Kūrėjo savybėmis. Tai jau – visai kita vertybių sistema.
Dėl to žmogui iškyla didelė problema. Tarsi jis yra milžiniškame lauke, kur viskas skirta jam ir jis turi ištyrinėti: kam tai, kodėl, kaip atsikratyti savo praeities vertybių – turtų, pinigų, įsivaizduojamos laimės, egoistinės sėkmės – ir pradėti mąstyti kitaip.
Klausimas. „Mes – savo įpročių vergai. Pakeisk savo įpročius ir tada pasikeis tavo gyvenimas“. O į ką juos reikia pakeisti?
Atsakymas. Juos reikia pakeisti dvasiniais veiksmais, dvasiniais santykiais. Aš iš pradžių turiu juos ištyrinėti, sužinoti, iš kur jie, kaip jie atsiras ir kaip aš galiu tai padaryti.
Klausimas. Kas yra geri žmogaus įpročiai?
Atsakymas. Gerų įpročių nėra. Gerumo įprotyje būti negali. Įprotis visada blogas. Gerumas atsiranda tada, kai nuo vieno teigiamo veiksmo pereiname prie dar teigiamesnio, o tai ne įprotis, tai – priešinga mūsų įpročiui. Tai sunkus darbas su savimi.
Klausimas. Taigi, turime turėti kažkokį tolimą tikslą, kad galėtume pastoviai įveikinėti savo įprotį?
Atsakymas. Taip. Ir be tolimo tikslo dar reikia turėti mažą bendruomenę, kurioje galėsi tai daryti.
Komentaras. „Didžiausios kliūtys gyvenime – tai nepasitikėjimas savimi ir baimė. Mūsų abejonės mus paraližuoja“.
Atsakymas. Mūsų abejonės ir baimė gena mus į priekį, tai labai geros mūsų prigimtinės savybės. Jei ne abejonės ir baimė, niekur nejudėtume. Užsikastume tame, kas yra, kad minimaliai jaustume blogį ir truputį gėrio, kad jokiu būdu nekiltų baimė ir abejonės. Tegul kyla abejonės ir baimė, – jos mus ves, stums į priekį!
Jei aš esu tinkamoje aplinkoje, tai visos mano abejonės ir baimės realizuosis teisingai, ir aš judėsiu į priekį. Gamtoje nėra nieko sukurta veltui, todėl nieko negalima užtušuoti, ištrinti ar sunaikinti!
Komentaras. „Tikslai turi būti aiškūs, paprasti ir užrašyti ant popieriaus“.
Atsakymas. Žmogui, kuris vystosi, jokio aiškumo nėra, jis visą laiką painiojasi ir aiškinasi. Ir kai tik kažką išsiaiškina, atsiranda nauja painiava. Žmogus, jei iš tiesų yra žmogus, visą laiką yra painiavoje ir aiškinimuose. Jam kyla vis daugiau norų, abejonių, minčių. Jis visą laiką ieško: „Kaip aš galiu atrasti gyvenimo tikslą, dėl ko verta gyventi?“
Komentaras. Vienoje iš laidų jūs piešėte koordinačių sistemą, kurioje žmogus juda sinusoide nuo mažesnio atotrūkio į tikslą iki didesnio. Aš papasakojau apie tai savo pažįstamai, kuri paklausė: „Ar reikia nukristi į dugną, kad pasikeltum?!“
Atsakymas. Taip, žinoma. Ir patys didžiausi kabalistai prieš galutinį išsitaisymą būdavo pačiame žemiausiame taške!
Klausimas. Kas žmogų pakelia iš dugno?
Atsakymas. Aplinka ir Aukštesnioji šviesa, kurią gauna per ją.
Komentaras. Viena iš paskutinių citatų: „Raskite savyje jėgų eiti prieš srovę ir praturtėti“.
Atsakymas. Turima omenyje, eiti prieš egoizmą. Tai galima padaryti. Tačiau žinok, kad tu – silpnas, ir nieko nepajėgsi. Nereikia eiti prieš, jei esi vienas. Privalai sukurti sistemą, kuri padės tau pasiekti tikslą. Ši sistema turi būti tarp vienminčių grupėje, kurie turi aiškų tikslą ir kartu, pastoviai artėdami vienas prie kito, jį pasiekia.
Komentaras. Pabaigai: „Vargšas, nevykėlis, nelaimingas ir nesveikas – tai tas, kuris dažnai sako „rytoj“.
Atsakymas. Na, taip. Mes neturime teisės nieko atidėti rytdienai. Bet ne tik ten problema. Silpnumas – ne tik atidėjimas rytdienai. Silpnumas, kad tu užmerki akis ir nenori vienytis su kitais.
Atidėti rytdienai ar ne – kur problema? Visi žmogaus veiksmai priklauso nuo jo sąveikos su aplinkiniais. Jei jo aplinka tinkama, jis neatidės rytdienai, jis ir šiandien neatidės, jis veiks dabar. Jį įpareigos supanti aplinka. Taigi, svarbiausia – rasti tinkamą kontaktą su teisinga aplinka. Turi būti grupė. Ir tada jis judės į priekį. Viską lemia grupė. Radai grupę – radai laimę.
#247423

Iš 2019 m. vasario 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Praleisti į pasaulį aukštesniąją gausą

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kad taptume panašūs į Kūrėją, mums suteikta visuomenė. Kitaip tariant, aplink mane vaikšto dar keletas milijardų žmonių, ir viskas, ko man reikia – elgtis jų atžvilgiu altruistiškai? Ir tada aš galėsiu tapti panašus į aukštesniąją būtybę?
Atsakymas. Jokios aukštesniosios būtybės nėra! Yra aukštesnioji davimo ir meilės savybė. Tai – emanacijos jėga, vystymosi jėga, davimo jėga, teigiamo poveikio jėga.
Klausimas. Ta jėga yra tokio tipo kaip traukos jėga, t. y. bendras dėsnis, kuris veikia visus, norime to ar ne?
Atsakymas. Mūsų prigimtyje nėra tokios jėgos, apie kurią kalbame. Dvasinė prigimtis – tai noras atlikti kažką tik kažkieno kito labui, dėl jo visiško gėrio, be jokio ryšio su savimi. Kai aš atsiplėšiu nuo savęs (ši būsena vadinama „cimcum“ – savo noro sumažinimu) ir noriu duoti kitam viską, kad jam būtų gerai, nelaukdamas grįžtamojo ryšio, – taip aš atlieku dvasinį veiksmą.
Klausimas. Vadinasi, aplink mane yra žmonių, ir aš turiu jiems kažką duoti? Ką gi duoti, juk nieko neturiu?
Atsakymas. Tu neturi ką duoti, o jiems nėra ko gauti. Mes tik turime teisingai nukreipti mūsų norus. Jei aš nukreipiu visus savo norus į kitus, aš tampu laidininku, vamzdžiu, pro kurį į juos pratekės aukštesnioji gausa, Šviesa. Bet mano kryptis, nusistatymas jų atžvilgiu, turi būti absoliučiai nesavanaudiškas.
Klausimas. Vadinasi, kalbama apie ketinimą, o ne apie veiksmus?
Atsakymas. Žinoma.
Klausimas. Dabar esu susitelkęs į save, kiekvieną sekundę aš automatiškai galvoju apie tai, kaip pagerinti savo būseną. Taip žmogus rūpinsis ir kitais?
Atsakymas. Taip. Tokiu atveju jis bus dvasiniame pasaulyje, dvasiniame veiksme, ir tada jis pamatys visą pasaulį visai kitokį.
#247187

Iš 2018 m. lapkričio 26 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sujungti dvigubą pasaulio vaizdą

Kur yra dvasinis pasaulis?

Nupieškime tobulą pasaulį!

Komentarų nėra

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Kabala ir kiti mokslai, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalos mokslo tyrimo objektas – tai žmogaus vidinė dalis – ketinimas. Nė vienas kitas mokslas to netiria.
Tarkime, psichologija tiria tik jausmus, emocijas, tam tikras žmogaus reakcijas, norus.
Atsakymas. Ne tik. Psichologija taip pat tiria ketinimą, tačiau tai nėra mokslas, nes mūsų pasaulyje nėra tikslių būdų išmatuoti kokius nors psichologinius žmogaus parametrus, juos pasverti, sugretinti ir pan.
O kabala, kaip mokslas apie ketinimą, suteikia mums instrumentą pasitelkti visiškai kitokią prieigą. Paprastai vertiname žmogų pagal jo veiksmus ir pagal rezultatus, o kabala žmogų vertina pagal jo ketinimą. Tai ir yra skirtumas. Juk mūsų pasaulyje su geru ketinimu galiu daryti blogus veiksmus, ir priešingai, blogi ketinimai kartais gali paskatinti gerus veiksmus.
Bendrai tariant, svarbiausia – atskleisti žmogaus ketinimą. Juk jo ketinimas – tai jis pats, o jo veiksmai ir norai nuo jo nepriklauso, jie kyla pamažu, priklausomai nuo žmogaus fizinės raidos.
#250922

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Komentarų nėra

Prašyti, bet tik ne už save

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманJei atliksime teisingą, tikrą išskaičiavimą, iškart taps aišku, kad negalima prašyti už save. Juk taip atskiriu save nuo bendros sielos, kurioje yra Kūrėjas, nuo Šchinos. Prašydamas sau atskiriu save nuo Šchinos.
Reikia prašyti už visus. Kiek galiu susijungti su Šchina ir nuskęsti tame bendrume, pajausiu, kad tai Šchina, kur gyvena Kūrėjas ir galėsiu Jį atskleisti, priartėti prie Jo ir net susilieti su Juo. Viskas priklauso nuo to, kaip aš vis labiau prisijungiu prie bendro kli.
Todėl prašyti už save – tai atkirsti save nuo gyvenimo šaltinio. Tik mes šito nejaučiame ir painiojamės. Tačiau matantis sistemą žmogus supranta, kad ji itin paprasta ir joje yra Kūrėjas. Reikia prašyti tik vieno: priklausyti tai Šchinai, sistemai, į kurią visi esame sujungti, tik to neįsisąmoniname dėl paslėpties. Kvaila prašyti sau, juk šiuo prašymu žmogus atitolina save nuo gėrio.
#248734

Iš 2019 m. liepos 1 d. rytinės pamokos, tema „Dešimtukas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys, skirtas sielai gimti

Kaip veikti, jei viskas dėl savęs?

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Versti žodžius į jausmus

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuomet žmogus mokosi muzikos, pradžioje jis išmoksta natų gramatikos ir tik po ilgų pratybų su instrumentu įgyja savybę peržvelgdamas natas pajausti melodiją. Tačiau mokantis kabalos, man atrodo, viskas vyksta šiek tiek kitaip. Kuomet mokomės „Įvadą į kabalą“ (Ptichą), užsiimame ketinimu, ir tai kabaloje yra ,,natų gramatika“, kuri turi likti prote (smegenyse), bet kažkodėl nuteka nuo mūsų. Šitiek metų mokomės ir iki šiol negalime prisiminti dinamikos, vykstančios su dvasiniais objektais! Ar būtina kokia nors bazinė Ptichos žinių sistema (jos dinamika, sąveika tarp dvasinių objektų, jų perėjimas iš vienos būsenos į kitą), prieš pervedant tai į jausmus?
Atsakymas. Ne. Tam nėra jokios būtinybės. Pabandykite įsivaizduoti, ką reiškia sumažinimas (cimcum), po to išstūmimas šviesos iš savęs, gėdos pajautimas ir sprendimas priimti šviesą tik dėl Kūrėjo. Tai pati pradžia „natų gramatikos“, be kurios negalima išmokyti groti, t. y. gauti Šviesos, išstumti Ją, priimti Ją naujuose apvalkaluose ir taip toliau. Kas gi gali būti elementariau?
Mes stovime prie dvasinio pasaulio slenksčio ir turime tai pradėti jausti, turime pradėti žaisti. Teoriškai mes praėjome tai daug kartų, tiktai netapatinome mūsų jausmų su žodžiais, nesuteikėme žodžiams jausmų, ir dėl to neįėjome į Aukštesnįjį pasaulį, nelietėme savo sielos. O dabar mums būtina tai daryti, reikia bandyti kokiais nors būdais sukelti tai savyje.
Tuomet pradėsite jausti, kiek jūs esate įsitraukę arba ne, jaudinsitės dėl to, dirbsite veiksmingiau. Galbūt dalis iš jūsų pasitrauks, nes nepajaus būtinybės. Galbūt kažkas nepriims šito jausmiškai, o grynai mechaniškai mokysis dar keletą metų ir tiktai vėliau prisijungs prie grupės jausminio vystymosi.
Dėl to nereikia nieko nei varyti lauk, nei versti, nei raginti. Tačiau aš judėsiu į priekį. Aš orientuojuosi į labiausiai pasistūmėjusią dvasiniame kelyje pasaulinės grupės dalį. Man rodos, kad kiekvienoje pasaulio grupėje yra žmonių, pasiruošusių galvoti jausmais, o ne vien žodžiais, veiksmais, mūsų pasaulio objektais. Būtent aukštesniaisiais dvasiniais jausmais.
Klausimas. Kuomet patiriame tuštumos būsenas arba jaučiame, kad leidžiamės, kaip išsaugoti pusiausvyrą tarp pakilimo ir kritimo, tarp ištuštėjimo ir užsipildymo?
Atsakymas. Tiktai grupės viduje. Dėl to, kad tokioje būsenoje, kuomet esate grupės viduje, viskas kompensuojasi. Jūs galite praeiti bet kokias būsenas, tačiau jos niekada jums nekenks, jūsų neišmes ir neužlaikys. Vienos natos prisidės prie kitų, ir visada bus harmonija.
#245759

Daugiau šia tema skaitykite:

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Sielos vystymosi taškas

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentarų nėra

Kodėl teigiamos mintys gesina neigiamas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kad ir kiek teigiamų minčių siųstume į erdvę, vis tiek neigiamų minčių kur kas daugiau. Kodėl jos slopina, gesina teigiamas mintis?
Atsakymas. Jūs neteisingai siunčiate savo mintis. Turite jas siųsti per grupę Kūrėjui, ir prašyti Jo, kad Jis nukreiptų visą grupę, jog ši priartėtų prie Jo.
Komentaras. Norime pakeisti pasaulį, kad visi pažintų Kūrėją. Tačiau viskas eina taip lėtai. Norėtųsi greičiau!
Atsakymas. Tai žinoma itin geri ketinimai. Negalvokite, kad iš jūsų pastangų kas nors pradingsta. Pasaulyje absoliučiai visas uždara, niekas nepradingsta.
Tačiau reikia tinkamai sutelkti savo ketinimus – per grupę, o ne šiaip kažkur į erdvę.
#247677

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tai ne šiaip sau žaidimas

Mintys: geros ir blogos

Mintis – norų tvarkytoja

Komentarų nėra

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Dešimtukas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dvasinio indo (kli) atskleidimas priklauso nuo visų prašymo dešimtuke? Ar aš vienas prašau už mūsų vienybę ir pats atskleidžiu šį kli?
Atsakymas. Arba aš prašau, arba visi prašo, arba kiekvienas iš mūsų atskirai – visa tai susideda į vieną. Svarbiausia, kad aš prašau per visus ir už visus. Ką daro kiti, su manim, žinoma, susiję. Aš noriu, kad tai darytų ir kiti. Bet, iš esmės, asmeniškai man užtenka to, kad aš prašau už visus. Tai ir yra kolektyvinė malda, tokia ir yra būtina sąlyga jai.
Be to niekas nepadės. Galite daužyti galvą į sieną, rėkti ir raudoti paromis, bet negausite absoliučiai jokios reakcijos. Taip, deja, gyvena milijonai žmonių pasaulyje. Mūsų laikais mažiau, bet per tūkstantmečius jų buvo labai daug.
Kodėl Kūrėjas jiems neatsako? Todėl kad jie neteisingai kreipiasi. Jis negali jų išgirsti. Kūrėjas yra „visur“, bet kaip „visur“ turima mintyje organizuotame dešimtuke, tai yra parcufe. Apie tai kalba kabala.
Todėl mūsų pasaulyje daugybė žmonių visiškai neigia Kūrėjo buvimą. Ir tai tiesa, nes tokio Kūrėjo, kokį tie žmonės Jį įsivaizduoja, nėra.
Kūrėjas – tai bendra pripildanti, mus gyvus daranti vidinė gamtos jėga, sudaryta iš noro. Kūrėjas užpildo šį norą. Bet kreiptis į Jį galima tiktai iš vientiso kaip Jis noro. O elementarus panašumas į Kūrėją – tai dešimtukas. Iš to, kaip Kūrėjas sukūrė mus, per keturias tiesioginės Šviesos stadijas mes ir galime kreiptis į Jį. Ne kitaip.
Klausimas. Kai atvykstame į kongresą, kiekvieną pamoką turime naują dešimtuką. Kaip elgtis? Neprisirišti prie fizinio dešimtuko?
Atsakymas. Galite neprisirišti prie dešimtuko, bet kreiptis į Kūrėją turite tiktai per konkretų savęs ištirpinimą kituose. Kai sakoma „dešimtukas“, turima mintyje būtent ištirpimas kituose.
#241830

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai už sienos Kūrėjas

Ar mes pasiruošę atskleisti Kūrėją?

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Komentarų nėra

Verslininko malda

Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Aš verslininkas ir kiekvieną minutę meldžiu Dievo sėkmės. Jei meldžiuosi, tai sandoris pavyksta; jei nustoju ir pradedu manyti, kad viską aš darau, – viskas žlunga. Tai – dvasingumas?
Atsakymas. Tai nėra dvasinė būsena, nes jūs prašote sėkmės sandoriuose, sėkmės materialiame gyvenime. Niekas jums to daryti nedraudžia. Jeigu jums toliau tai pavyksta ir esate tuo patenkintas, tai ir tęskite. Tačiau tai nėra dvasingumas.
Dvasingumas – tai būsena, kuomet pradedate jausti Kūrėją, išeinate į tapatų Kūrėjui ketinimų, norų, minčių lygį. O Jo visos mintys ir norai – kaip duoti kitiems, susijungti su kitais ir padėti jiems prisipildyti Aukštesniąja šviesa. Manau, kad savo sandoriuose apie tai nemąstote.
Taigi, jūsų užsiėmimai nėra dvasiniai. Bet sėkmės, jeigu jums patinka tai daryti. Iš principo, kabala į visa tai žiūri, kaip į mažą žaidimą, kuriuo žmogus užsiima, kol egzistuoja. Viskas priklauso nuo to, kokio tikslo siekia žmogus.
#228514

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo ypatinga šiuolaikinė karta?

Kuo mus „maitina“?

Kodėl neįmanoma susitarti su Kūrėju?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai