Pateikti įrašai su kilimai žyme.


Jausti Kūrėją ir savo viduje, ir išorėje

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Daug kalbame apie kilimus ir kritimus. Kritimai – tai aš ir išorinis pasaulis, kilimas – aš Kūrėjuje, Kūrėjas manyje. Šios būsenos turi būti tolygios ar taip, kaip yra duodamos? Ar galima palengvinti šį kelią, ir ar tai priklauso nuo mūsų?
Atsakymas. Visuomet turime siekti, kad būtume tokios būsenos, kai jaučiame Kūrėją tiek savo išorėje, tiek viduje.
Visą pasaulį, įskaitant mane, užpildantis Kūrėjo jautimas, – tai pati tobuliausia būsena. O visos kitos Kūrėjo duodamos būsenos yra tam, kad dar labiau siektume Jį jausti savyje ir išorėje.
„Nėra nieko kito tik Jis“ reiškia būtent tokį Kūrėjo jautimą, kai be Jo iš tiesų nėra nieko kito. O kas gi aš? O aš tik tas, kuris konstatuoja faktą: „Taip, iš tiesų jaučiu, kad be Kūrėjo nėra nieko kito!“
Lieka tik šis taškas. Jis yra mūsų sielos centras. O visa kita – Kūrėjas.
Klausimas. Ar priklauso nuo mūsų, kad kuo ilgiau būtume pakilę, visą laiką su Kūrėju, Jame, o Jis mumyse?
Atsakymas. Be problemų. Organizuokite grupę taip, kad ji visąlaik tuo užsiimtų. Ir tuomet ji jus laikys.
#257090

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo glėbys

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Komentarų nėra

Kūrėjo apskaičiuotas judėjimas

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMalda būtinai turi būti grupėje, kitaip Kūrėjas jos neišgirs. Tai studijuojame iš dešimties sfirų struktūros, iš viso mūsų dvasinio darbo.
Kūrėjas – tai kėtėr (karūna), virš kurios yra vadinamasis „kuco šėl jud“ – aukščiausias kėtėr (aukščiausios sfiros) taškas. Ten yra kontaktas su Juo.
Tik po to, kai „pagaunu“ visus savo draugus, esu pasirengęs juos visus įjungti į save, viską jiems daryti, ko tik reikia, kad jie sutiktų susivienyti, esu pasirengęs būti pats žemiausias, pats mažiausias jų atžvilgiu – tokiu atveju galiu tikėtis, kad jie atsakys man tuo pačiu ir susiformuos grupė, kitaip tariant, struktūra, kurioje atsiskleis davimo savybė, Kūrėjas.
Šiame judėjime nesvarbu, kiek krisiu, nes eiti pirmyn be pertrūkio neįmanoma. Tai nuolatinis start-stop, kaip švytuoklė laikrodyje. Negalime praryti didžiulio egoizmo ir pakilti virš jo, vėl gauti didelį egoizmą ir pakilti virš jo. Mes galime dirbti su mili-, mikrosekundėmis. Tokiomis mikro dozėmis judame pirmyn.
Todėl tiek, kiek turime tarpusavio laidavimo (arvut), grupės palaikymo, tiek galime gauti iš Kūrėjo daugiau kritimų ir atitinkamai aukštai pakilti.
Mūsų kritimai ateina iš Kūrėjo. Jie visi iš anksto Jo apskaičiuoti, kad galėtume pakilti, beje, patys, sąmoningai. Jis neduoda mums tokių kritimų, kad sužlugtume nežinodami, kur suklupę.
Jie visuomet kaip santykiuose tarp mamos ir vaiko yra apskaičiuoti, tiksliai sugraduoti taip, kad galime šiek tiek susibūrę draugėn po kritimo, rasti savyje tam tikrų jėgų ir vėl imti kilti.
Tad nereikia galvoti, kad Kūrėjas nori mus sudaužyti. Jis nori tik šiek tiek mus nuleisti, kad pamatytume kitą mūsų iš anksto sudaužyto egoizmo lygmenį ir imtume jį kelti. Kaip semiame vandendį iš šulinio – dar šiek tiek ir dar keliame į viršį – taip dirbame.
Ir tai, kad neva netenkame aukštesnės pakopos – tai ne netektis, o būtent pirmoji pakilimo pakopa, kairioji dalis. Ėjimas pirmyn prasideda nuo kairiosios kojos, nuo blogo atskleidimo, kurį Kūrėjas iš anksto sukūrė. O po to būna kompensacija dešiniąja linija. Taip einame pirmyn.
Todėl Baal Sulamas sako, kad vos tik pabundame ryte, iš karto turime imtis darbo – vienytis tarpusavyje ir su Kūrėju. Būtent nuo šios akimirkos. Tai itin svarbu! Visąlaik laikau šią mintį savyje, ir tuomet pavyksta greitai ir lengvai.
#254251

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Kreiptis į Kūrėją per grupę

Pažadinti Kūrėją

Komentarų nėra

Naujos būsenos pradžia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман ТвиттерTikėti, kad Kūrėjas visur ištaiso mane, atsiduoti Jo rūpesčiui tiek kylant, tiek krintant. Tada visos būsenos juntamos kaip kilimas. Pastangos būti nusileidime kaip pakilime vadinasi budinimu iš apačios ir veda į suartėjimą su Kūrėju, jaučiant, kad taip Kūrėjas pritraukia jį.
Kritimuose privalai visame kame atnaujinti Kūrėjo valdžią. Ir tai bus naujos dvasinės būsenos pradžia: ten, kur nejaučia savo nore Kūrėjo valdžios, pastangomis užpildo ją Kūrėjo valdžia. Ir taip kiekviename kritimo pojūtyje, Kūrėjo valdžios nebuvimas užpildo dalimis malchut.
1. Žmogus – egoistas nore gauti prisipildymus. Bet palaipsniui vis labiau jaučia jų nebuvimą savo gyvenime – ir pradeda ieškoti pripildymo dvasinio. Svarbiausia – pripildyti save. Tai – dvasinio vystymosi pradžia – „lo li šma“, dėl savęs, būsenoje.
2. Per kabalos užsiėmimus ir grupę suvokia, kad reikia pakilti aukščiau egoizmo ir pats nepastebėdamas kelia prašymą save pripildyti – MAN. Kūrėjas ištaiso ego-MAN ir suteikia jam vietoj pripildymo jėgą sulaikyti malonumą, pripildymą, jėgą atstumti egoizmą, – ekraną.
Negalime Aš ir Jis būti kartu: jei žmogaus Aš nėra anuliuotas, kai jam nerūpi, kas vyksta su juo, tai negali pajausti Kūrėjo, juk šią vietą-norą užima jo Aš. Žmogaus pasaulyje gali būti tik viena valdžia: jo arba Kūrėjo. Atskleisti Kūrėją – vadinasi – anuliuotis prie Jį.
Nuo Kūrėjo didybės pojūčio yra pasiekiama būsena „ne dėl savęs“, kai nėra išskaičiavimo „o kas bus man“, o tik dėl tiesos, dėl Kūrėjo, aptarnauti Jį, pamirštant save, anuliuojantis kaip žvakė prieš fakelą, taip jis Kūrėjo pojūtyje pasiekia būseną „davimas dėl davimo“.
#247142

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Kūrėjo didybė

Komentarų nėra