Pateikti įrašai su kongresas žyme.


Šokti į meilės jūrą

Kongresai, įvykiai, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманKalbama ne apie meilę tarp vyro ir moters ar tarp tėvų ir vaikų, bet apie tokią meilę, kuri aukščiau kūno, aukščiau visų išskaičiavimų – tiesiog begalinis vandenynas, į kurį galima įbristi ir išnykti jo gelmėse. Štai taip mums reikia panirti į savo jausmus tarsi į vandenyną.
Brendame į šią jūrą, o ji mus stveria ir neša, traukia visomis kryptimis, leisdama pajausti, kad esi draugų meilės vandenyne, mūsų vienybės jūroje. Nebijau nuskęsti šioje jūroje – priešingai, jaučiuosi esąs apsuptas draugų, jaučiu save kartu su jais, ir nėra ribų mūsų tarpusavio jausmams.
Jūra – tai malchut, todėl yra paprotys įbridus į jūrą panirti galva tris kartus. Tai nuostabus dalykas.

#318434

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos „Rengiamės atverti širdį kongrese”

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės vandenyne

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Kongresas ir mano „aš“

Komentarų nėra

Labiau stengtis

Kongresai, įvykiai, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманJei permatytume gamtą kiaurai, pastebėtume, kad kiekviena gamtos dalis yra priešinga ir atskirta nuo kitų dalių.
Tas pats vyksta tarp žmonių: nė vienas nėra panašus į kitą. Bet būtent todėl, kad esame tokie skirtingi, galime siekti kits kito, galime užmegzti tokį ryšį, kuris leis dėti daugiau pastangų.
Kūrėjas tikslingai sudaužė mus pačioje kūrimo pradžioje, taip suteikdamas galimybę mums įveikti šį atsiskyrimą ir „620“ kartų stipriau pajausti mūsų vienybę kūrimo pabaigoje.

#318429

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos „Rengiamės atverti širdį kongrese”

Daugiau šia tema skaitykite:

Tyrimo objektas – žmogus

Kongresų poveikis supančiam pasauliui

Optimaliausias tobulėjimas

Komentarų nėra

Ypatinga kongreso dovana

Kongresai, įvykiai, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманKaip susijungti tartum būtume vienas žmogus, jeigu iš pradžių visi esame tokie skirtingi? Nėra nė vieno visiškai panašaus į kitą žmogaus. Taip sutvarkyta visa gamta, kad kiekvienos būtybės savybės yra unikalios, skiriančios ją nuo kitų ir net priešingos.
Tad visas mūsų darbas – aukščiau mūsų savybių. Negalime jų ištaisyti, bet galime pritraukti Aukščiausią jėgą, t. y., Šviesą, grąžinančią mus į Šaltinį, kad jis mus sujungtų.
Ir tuomet galėsime būti kartu, ir, vis labiau jungdamiesi, vėl tapsime vienu kūnu, vienu noru, vienu ketinimu, vadinamu „Adam rišon“, ir taip pasieksime kūrimo tikslą.
Kitaip tariant, mums nereikia žiūrėti, kokie skirtingi esame, bet nepaisydami visų skirtumų, turime ieškoti, kaip susivienyti į vieną kli, dėl vieno tikslo, vieno Kūrėjo. Ir tada visi pradiniai mūsų skirtumai, kurių nepajėgėme ištaisyti, o tik pakilti virš jų ir susivienyti virš jų, bus mums naudingi ir sustiprins mūsų vienybę.
Todėl per kongresą turime stengtis susivienyti, tarpusavyje įkvėpti vieni kitus, kad galėtume judėti pirmyn. Kongresas kiekvienam žmogui suteikia unikalią galimybę gauti įspūdžių iš tūkstančių žmonių ir tada perduoti tuos įspūdžius savo dešimtukui, taip gaunant jėgą, daug kartų viršijančią buvusiąją iki kongreso.
Tai ypatinga dovana, ypatinga jėga, kurią galima gauti kongreso metu, ir būtent dėl to susirenkame ten. Kiekvienas iš mūsų turi itin mažą, smulkutę jėgą. Tačiau kai jungiamės, mūsų jėgos įsijungia viena į kitą ir formuoja vieną didžiulę jėgą.
Todėl neverta praleisti tokios galimybės. Viskas, ko mums reikia per kongresą – gauti įspūdžius vieniems iš kitų: kaip kiekviename gyvena daugybė priešingų ir svetimų jėgų, bet aš noriu priimti šią jėgą ir įsijungti į šią vienybę.

#318390

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas pagal kūrimo programą

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Meilės vandenyne

Komentarų nėra

Pati pilnavertiškiausia savybė

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманDavimo savybė – pati pilnavertiškiausia, nepriklausoma aukštesnė savybė, kurią galime atskleisti. Todėl, jei norime užmegzti ryšį su Kūrėju, turime įvaldyti šią savybę – davimo savybę.
Bet kad išmoktume suprasti šią savybę, ją jausti, graduoti, kaip nors suteikti jai įvairius vardus, turime kultivuoti tarpusavyje įvairius ryšius. O kad suprastume, kokie mūsų tarpusavio ryšiai galimi (kad visi išvystytume save), esame sukurti visuomenėje priešingi – vyrai ir moterys.
Mums reikia pasiekti būseną, kai virš visų egoistinių atstūmimų, kuriuos Kūrėjas specialiai sukūrė kaip priešingus davimo savybei, priartėjame prie tokio tarpusavio ryšio, kuris vadintųsi meilė artimui. O meilė bus tada, kai imi suvokti kitą ne kaip save, o aukščiau savęs, kai kitas tau tampa svarbesnis už tave.

#292091

Iš 2022 m. sausio 6 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinio pripildymo metodika

Ar yra gamtoje grynas davimas?

Įgyti davimo ir meilės savybę

Komentarų nėra

Kongresas ir mano „aš“

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Būnat kongrese norisi į visus įsijungti. Tačiau, kita vertus, norisi tai atlikti greičiau ir pabėgti, sėstis į kampelį ir iš šalies stebėti, kas vyksta. Tačiau atvykai iš toli, tiek visko įveikei ir reikia įsijungti į draugus. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Manau, kad reikia atjungti savąjį „aš“. Viskas, kas jumyse kyla, palikite vėlesniam laikui, kai grįšite namo.
Darykite viską, ką daro kiti ir mėginti pajausti, ką jaučia visi. Per kongresą nereikia bėgti į šalį, panirti į apmąstymus ir įvairias mintis.
Maksimaliai dalyvaukite bendrame judėjime, bendrame žaidime, bendrame veiksme.
#253550

Iš 2019 m. vasario 13 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Nėra kritimo

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманEgoizmas nuolatos vystosi, nes nėra grįžimo atgal, nėra puolimo, yra kilimas kairioje linijoje. Egoizmas auga, ir todėl jaučiamės nepatenkinti, susipainioję, pavargę.
Bet tai dėl to, kad atlikome dvasinį darbą vienydamiesi, ir galiausiai atsidengė dar vienas bendro sudužusio egoizmo sluoksnis, dėl kurio mums taip bloga.
Užuot puolę į neviltį, netekdami jėgų ir vilčių, turime išanalizuoti protu ir suprasti, kad tai žaidimas su mumis iš aukščiau su tikslu atvesti mus į tikrąjį dvasinį darbą. Tad užuot verkę, turime džiaugtis, kad mus kelia į naują pakopą.
Visuomet po gero darbo jaučiame puolimą, nuovargį, tarsi nusiritome atgal. Tačiau nėra grįžimo atgal, tiesiog mums prideda naują egoistinį norą.
Pasakyta: „Į šventumą kelia, o nenuleidžia iš jo.“ Visuomet einame pirmyn, tai kairia linija, tai dešine, ir mums reikia jas surišti draugėn. Pasibaigus kongresui reikia tučtuojau prisiminti, kad dabar laukia nauja ataka.
Po gerai atlikto darbo atsiskleidė naujas egoizmas, ir reikia tai priimti su džiaugsmu, dėkingumu ir dar didesne jėga įveikti kliūtis. Susibūrimas, vienybė, pasiekta kongreso metu leidžia mums dabar atskleisti naują egoizmo sluoksnį, kad pakiltume virš jo ir taip priartėtume prie tikslo. Svarbiausia nepamiršti apie tai.
#237930

Iš 2018 m. gruodžio 17 d. rytinės pamokos pagal temą „Israel atsakingas už viso pasaulio išsitaisymą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Tarp dviejų pasaulių

Pasaulinės sielos uždegimo sistema

Komentarų nėra

Į kongresą kviečiame visus 8 milijardus

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманVisus norinčius kviečiame į didįjį tarptautinį kongresą vasario mėn. Juk nūnai gyvename pasaulyje, kuris nuolatos artėja prie blogio atskleidimo. Vadinasi, jam skubiai reikia taisytis, kad pasitrauktų nuo blogio ir pereitų prie gėrio.
Todėl į kongresą kviečiame visus Izraelio gyventojus, ir būčiau laimingas apskritai pakviesti visą pasaulį, visus septynis aštuonis milijardus žmonių, kad jie išgirstų apie pasaulio taisymąsi.
Kabalistai sako, kad pasaulis priėjo iki „paskutiniosios kartos“, iki taisymosi laikotarpio, ir privalome tai realizuoti. Akivaizdu, kad pasaulyje auga negatyvios tendencijos visose srityse: nebejaučiamas vidinis saugumas, džiaugsmas, ramybė, mažėja pajamos, prastėja santykiai tarp žmonių. Viskas nuosmukyje.
Tačiau yra kabalos metodika, kuri leidžia mums įveikti šią krizę ir parūpinti savo vaikams gerą ateitį. Ji atsiskleidžia mūsų laiku, kad padėtų mums, būtent todėl, kad atsidūrėme tokioje padėtyje.
Iš kongreso žmogus išeis jausdamas tikrumą, kad Izraelyje yra organizacija, besirūpinanti jo ateitimi.
Šiuolaikinis pasaulis išmoko pertektinai gaminti maisto produktų, drabužių. Dar prieš šimtą metų žmonės galvojo apie duonos kąsnį, kad prasimaitintų, o šiandien visiška gausa. Ir nepaisant to, pasaulis nuopuolyje. Technologijų ir ekonomikos augimas neprideda žmogui gyvenime nei laimės, nei gerovės.
Visuomenėje yra viskas, yra perteklius, kuris bus išmestas, yra milijardai dolerių, tonos aukso, o paprastas žmogus neturi iš ko gyventi. Būtina pakeisti visuomeninius santykius, nuo kurių viskas priklauso.
Išsivystėme tiek, kad galime pramaitinti visą Galaktiką. Bet kuriame pasaulio kampelyje galima visko nusipirkti – tik mokėk: bet kokius produktus, drabužius, vaistus. Problema tik ta, kad nėra ryšio tarp žmonių ir todėl visi kenčia. Todėl būtina ištaisyti visuomenę ir pirmiausia, kalbama apie Izraelio visuomenę, kuri dar niekad nebuvo tokia susiskaldžiusi ir atsiskyrusi.
#239998

Iš 2019 m. sausio 22 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

 

Komentarų nėra

Kongresas pagal kūrimo programą

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманEuropos kongrese, kuris įvyko liepą Italijoje, norėjome patikrinti, kiek iš tikrųjų atitinkame kūrimo programą. Parašyta: „Padaryk savo norą panašiu į Kūrėjo norą“.
Tai reiškia, kad mūsų vystymosi programa, jos tikslas, visi žingsniai, kuriuos atliekame savo evoliucijos kelyje, turi atitikti Kūrėjo įdiegtą gamtoje programą. Ir tada visos mūsų pastangos bus palaimintos.
Jei lauksime, kol aptiksime, kiek esame priešingi Aukštesniosios jėgos norui ir jo programai, tai mums kainuos labai daug laiko, jėgų ir vers kentėti. Todėl pageidautina jau dabar patikrinti, ar nukreiptas kiekvienas mūsų žingsnis, kiekvienas veiksmas į vienybės pusę, kuri turi lemti viso sudužusio bendros sielos indo susijungimą.
Kūrėjas sąmoningai sudaužė bendrą sielą, kad mes ją atkurtume ir per šį procesą suprastume Kūrėjo prigimtį, tikslą, būseną, į kurią Jis nori mus atvesti. Todėl susijungimas į vieną sielą, kaip vieno žmogaus, Adomo, – tai visos tikrovės, visų pasaulių vystymosi tikslas.
Štai todėl įvykęs Europos kongresas ypač svarbus, juk naudodamiesi mūsų grupe kaip modeliu galime išmoki, kaip suvienyti visą žmoniją.
Jei susivienys pasaulyje ta žmonių dalis, kuri siekia Aukštesniosios jėgos ir todėl vadinasi „Izraelis“ (jašar-kel), jų vienybė paveiks visą likusią žmoniją ir visą kūriniją, ir atves į susivienijimą geruoju ir minkštuoju būdu, pageidautinu ir kūrinių, ir Kūrėjo atžvilgiu.
Labai svarbu, kad Kūrėjo norai, jo programa, tikslas ir mūsų noras, mūsų programa ir tikslas, visas mūsų pasiruošimas kongresui sutaptų. Reikia patikrinti kiekvieną savo žingsnį pagal šį galutinį visos kūrinijos vienybės tašką. Tuo mes pakeliame savo darbą į aukštumas, apie kurias kalba kabalos mokslas.
Kalbam ne apie vieną dešimtuką ar keletą atskirų grupių, o apie tobulą vienybę ir visos kūrinijos susivienijimą, kurio siekiame, susijungdami tarpusavyje: ir kiekviename dešimtuke, ir tarp visų dešimtukų. „Veiksmo pabaiga slypi jau pradiniame sumanyme“, kitaip tariant, mes nuo pat pradžių veikiame su šiuo ketinimu, ir tada visos mūsų pastangos bus palaimintos.
#228064

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos apie pasiruošimą kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinės sielos uždegimo sistema

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Vienybė – gamtos evoliucijos tikslas

 

Komentarų nėra

Tikras darbas – tarp kongresų

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманNiekas mums netrukdo visą laiką išlaikyti geriausią jausmą, kuris tik buvo mūsų gyvenime, kokį patyrėme kongrese, kai jautėme vienybę, ryšį tarp mūsų ir Kūrėjo, dvasinį atskleidimą. Jei nusileidžiu iš šios būsenos, vadinasi, pats esu dėl to kaltas, nes nepridėjau savo pastangų.
Mus pabudino iš aukščiau Kūrėjas, ir pabudimas turi likti. Aukštesnysis rodo pavyzdį, kokie turime būti, o mums reikia tai pratęsti. Pabudimas neturi priklausyti nuo kongreso fizinės vietos. Jei nėra pabudimo, vadinasi, nėra Kūrėjo, grupės didybės, – o ties tuo galima dar geriau dirbti kaip tik po kongreso, kasdienybėje.
Pertraukas tarp kongresų reikia suvokti, kaip galimybę stengtis patiems, kurią mums davė Kūrėjas šiame gyvenime. Dvasinio indo kūrimas vyksta būtent „tamsoje“, „naktį“. Reikia matyti visus savo gyvenimo įvykius, kaip susijusius būtent pagal šį principą, kad „buvo vakaras ir buvo rytas – pirmoji diena“. Tik taip reikia suvokti savo gyvenimą.
Iš aukščiau mums suteikia vienybės akimirkas, dvasingumo artumą, kad mes vėliau tai pratęstume, kai išnyks pabudinimas iš aukščiau. Reikia patiems išsaugoti šį vidinį jausmą nors su tokia jėga, kuri buvo suteikta iš aukščiau, tarsi nebūtume išėję iš kongreso.
Kūrėjas pakėlė mus į kažkokią pakopą ir paliko, o mums reikia likti joje. Nėra gerai, jei krentame, juk mes jau turime pavyzdį, kaip tęsti. Ir tada Kūrėjas pakelia mus į dar kitą pakopą ir dar aukščiau – taip kiekvieną kartą.
Kai Kūrėjas palieka mus, Jis atskleidžia, kokias vietas mums reikia užpildyti Jo didybe. Vienintelis dalykas, kurio mums trūksta, yra Kūrėjo didybė.
Svarbiausia stengtis išlaikyti nuolatinį ryšį su kitais, kaip kongrese, ir neleisti šiam jausmui išblėsti, pratęsiant jį visomis įmanomomis priemonėmis. Ir tada pamatysime, kad visi mūsų gyvenimo įvykiai – grįžimas į darbą ir prie visų kasdieninių reikalų – suorganizuoti Kūrėjo būtent tam, kad užpildytume visas šias kasdienines tuščias ertmes pabudimu, dvasingumo didybės pojūčiu ir Kūrėjo svarbumu.
Turime laikytis šios būsenos, neleisdami sau nukristi. Būtent tai yra visas mūsų darbas. Kongrese nereikia ypatingai dirbti, ten veikia įkvėpimas, suteiktas iš aukščiau, ir viskas vyksta savaime. O šiandien reikia savo pastangomis, malda ir visomis įmanomomis priemonėmis neleisti šiam nubudimui atslūgti. Dabar atėjo laikas dirbti.
Todėl kongrese mes ne „pasiekėme“ sėkmės, o ją „gavome“. Štai šiandien, po kongreso, mums reikia pasiekti sėkmę. Galima pasakyti, kad kongresas, kitaip tariant, susirinkimas, vienybė, prasideda būtent dabar!
Jei mes teisingai suprasime, kaip išnaudoti kongreso laiką ir laiką tarp kongresų, tai teisingai realizuosime mūsų pasiektą vienybę. Viskas patikrinama būtent kasdieninėmis būsenomis, kur ir slypi visas darbas. Tai imkime ir pratęskime!
#226477

Iš 2018 m. gegužės 8 d. pamokos pagal temą „Kūrėjo didybė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pirmasis pasaulinis Virtualus kongresas

Kelias viršun iš tamsios egoizmo šachtos

Beribė vienybė

Komentarų nėra

Pirmasis pasaulinis Virtualus kongresas

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманMūsų pirmojo Virtualaus kongreso tikslas – susivienyti. Šiuolaikinės kartos vystymasis pasiekė galutinį etapą, žymintį bendrą žmonijos išsitaisymą.
Mūsų sielos silpniausios iš visų, nusileidusių į šį pasaulį per šešis tūkstantmečius, tad nebegalime veikti taip, kaip didieji senovės kabalistai, atskleidusieji dvasinį pasaulį pavieniui, mažose grupelėse.
Šiandien labiau siekiama dvasingumo, atskleisti Kūrėją, tačiau tai pasiekti galės ne dvasiškai stiprūs, ne pastangų kokybe, o kiekybe, tie, kam egoizmas neleidžia visiškai atsiduoti dvasiniam tobulėjimui.
Pradedame bendrą išsitaisymą ir baigiame jį susijungdami į grupę, kuri pamažu apims visas sudužusias sielas. Vėliau prie jos prisijungs ištaisytos kitų kartų sielos, ir mes tapsime viena didele siela.
Visas mūsų ištaisymas susijęs su vienybe. Nuo Ari laikų (XVI a.) ir ypač dėl Baal Šem Tovo darbo, prasidėjo grupių, studijuojančių kabalos mokslą, kūrimas. Todėl šiandien ir mes turime stengtis susivienyti.
Tačiau, tai nėra tiesiog susivienijimas į vietinę ar regioninę grupę. Mūsų laukia didelis darbas, kurio užduotis – kad visos mūsų pasaulinės grupės pasijaustų vieninga visuma. Tuo ir užsiimsime kongrese.
Būtina įveikti kalbos barjerus, kilusius dar iš Senovės Babilono krizės – materialaus ir dvasinio mūsų susiskaldymo šaltinio. Nepaisydami sudužimo, norime virš jo susivienyti tiek materialiai organizuodami kongresą, tiek jį dvasiškai užpildydami.
Sieksime susijungti norais, sielomis. Stengdamiesi atnešti kuo daugiau vienybės į abi šias sritis, pamatysime, kad būtent taip pritrauksime taisančią Šviesą.
Kongresas turi mus paruošti tam, duoti impulsą, postūmį, pavyzdį. Žinoma, mūsų vienybė dar netobula, tai tik pradžia. Tačiau tai itin svarbus žingsnis. Jame turime matyti savo dvasinį gimimą.
Jei drauge stengiamės susivienyti virš visų kliūčių, virš visų jėgų, kurios mus skiria, atitolina vienus nuo kitų, tai ir yra teisingas darbas, mūsų dvasinė savirealizacija.
Esmė ne tai, ko mokomės pamokose. Svarbiausia – raktas – slypi ryšio tarp grupių kokybėje. Nepaisant, o tiksliau, dėl sunkumų, skirtumų, skirtingų kalbų ir laiko juostų, pasieksime tikrą vienybę.
#234270

Iš 2018 m. spalio 4 d. rytinės pamokos, tema „Tikrovės, kaip vienos, vieningos ir vienintelės jėgos suvokimas“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai