Klausimas: Kaip pasiruošti Maskvos kongresui taip, kad pasiektume vienybę ir laidavimą?
Atsakymas: Tai ypatingas kongresas ir jo laukdami visi turime prisijungti prie Maskvos grupės bei prie tų, kurie jai padės jį organizuoti.
Reikia būti pasiruošus daryti viską, ką jie pasakys. Jie dabar sprendžia, ko jiems reikia geram ir teisingam pasiruošimui, o mes turime buti pagalbiniais vykdytojais. Jie sakys, ką reikia atlikti, ką paruošti, ką atspausdinti, o mes vykdysime šiuos pavedimus visur jiems padėdami.
Šis regionas mums labai svarbus. Visas kabalos mokslas kilo Rytų Europoje. Daugelis mūsų draugų ten gyvena, arba išsivažinėjo iš ten po visą pasaulį. Tai mūsų infrastruktūra. Ir todėl ten slypi labai didelis platinimo bei vystymosi potencialas. Ten galime rasti didžiulę daugybę naujų draugų ir per juos susisiekti su dar daugiau draugų iš viso pasaulio.
Mes žinome, kokios sėkmės pasiekiame rusų kalba per draugus iš šio regiono. Ir todėl šis kongresas liečia mus visus, būdamas galingiausia kabalos mokslo platinimo priemone visame pasaulyje. Kad ir kur nuvyktume − į Ameriką ar į Europą – mus pasitinka daugybė išeivių iš Rusijos, aktyviai dalyvaujančių darbe.
Tad Maskvos kongresas itin svarbus ir mes turime nukreipti į jį visas savo jėgas.

Iš 2011 m. balandžio 4 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prisiderinkite prie sielos subtilumo

Ruošiantis būsimam susitikimui

Pagal pastangas ir atlygis

Klausimas: Aš atvykstu į kongresą kaip ir daugelis kitų. Noriu susikoncentruoti į tai, kaip prasiskverbti į vidinį tarpusavio ryšio tinklą.
Ar yra taisyklių, kurių turiu nuolatos laikytis mintyse ir vidiniame santykyje, kad įeičiau į šį tinklą?
Atsakymas: Svarbiausia – stengtis pajausti vyraujančią tarp visų vidinę būklę. Stengtis! Tai priklauso nuo sielos jautrumo.
Parašyta knygoje „Tikėjimas ir pasitikėjimas“ (autorius – Chazon Iš, A. Karelic): „Tikėjimas – tai subtilus polinkis subtilios sielos“. Tai tokios neapčiuopiamos sąvokos, kad nė vienam žodžiui nėra tvirto žemiško paaiškinimo. Bet šiuo atveju tai galima paaiškinti.
Viskas priklauso nuo to, kiek aš stengiuosi, kiek įmanoma neįsikišdamas savo savybėmis, įsilieti į bendrą tarpusavyje besijungiančių žmonių pojūtį, norėdamas pajusti jų vidinę vienybę, būseną tarp jų.
Kūrėjo pasakyta: „Savo žmonių viduje būnu Aš“. Mūsų vienybėje noriu atskleisti Šchiną, karaliaujančią ten Kūrėjo paslėptyje, juk Jis yra gero tarpusavio ryšio viduje – grupėje, kuri nori susijungti.
Ir nors mano draugai dar negali to aiškiai pajausti ir ne visai supranta, dėl ko ir kodėl tai daro, o tiesiog klauso kabalistų patarimų, tačiau kiekvienas savo pastangomis, iš savo sielos subtilumo, kiek suvokė šį subtilumą savo pastangomis susivienyti, gali įeiti ir pajausti Kūrėją, karaliaujantį „savo žmonių“ viduje.
Ten, viduje, slepiasi būsena (dvasinė vieta), vadinama „Šchina“, mūsų veržimasis vienas į kitą – vieta, kurią užpildo Kūrėjas – „Kadoš Baruch Chu“ (Šventasis, paties palaimintas, nes šventumas – tai Binos savybė, tikras davimas, ir jį aš laiminu).
Šchina – tai visi troškimai, siekiantys vienas kito tarp jų esančiuose ryšio tinkluose. O Kūrėjas – tai Aukštesnioji Šviesa, užpildanti juos. Šis tinklas nori duoti ir savo davime, Chasadim Šviesoje, ji atskleidžia Šviesą Chochma – Aukštesniąją Šviesą, Kūrėją.
Jeigu žmogus siekia pajusti šią būseną, ją išbandyti, joje gyventi, jis gali ją atskleisti nepriklausomai nuo nieko pasaulyje. Tai darbas, kurį turime pasistengti atlikti, ypač tokiuose kongresuose, juk tai laikas susijungti su aukštos vidinės būsenos vienybe tarp mūsų.

Iš 2011 m. kovo 24 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas

Kaip panorėti to, kas svarbiausia?

Mano „taško širdyje“ draugai

Kelis kartus per dieną reikia atlikti išskaičiavimą ir žiūrėti kokios būsenos esi, kokia tavo pozicija Kūrėjo, aplinkos, savo paties atžvilgiu – ir koreguoti savo kryptį.
Mes visada nukrypstame nuo kelio, tai natūralu. Juk mūsų ego nuolatos auga ir mums kas kartą reikia pridėti dar jėgų, kad išlaikytume ego savo valdžioje.
Savo gyvūninį kūną turiu atskirti nuo dvasinio tikslo, duoti kūnui tai, kas būtina, o visa kita sukoncentruoti į tai, kaip pasiekti davimą, tikrinant jį aplinkos atžvilgiu, pagal tai, kaip stipriai noriu į ją įsijungti.
Ir tada nesusipainiosiu, ir man bus aišku, kiek man reikia normaliam gyvenimui, ir kiek galiu duoti aplinkai. Kitaip tariant, tiksliai žinosiu, kur esąs ir kur mano riba. Tai labai svarbu, nes jeigu jauti ribą, tai jau gali teisingai susiorientuoti: materialiam gyvenimui – tai, kas būtina, o viskas, kas įmanoma, – dvasiniam.
Dabar, prieš kongresą, reikia save patikrinti, kiek tau būtinas susijungimas. Reikia pažadinti save peržiūrint senų kongresų įrašus, kad įsijungtum į tą džiaugsmingą aplinką, kuri laiminga, nes vystosi. Tai labai gerai paruošia žmogų.
Dvasiniame pasaulyje nėra laiko: nėra praeities, dabarties ir ateities. Todėl tuomet, kai žiūrime įrašą – tai nėra praeitis, juk įsijungiame į tą būseną, kuri egzistuoja dabar. Ir nėra jokio skirtumo, ar žiūriu prieš pusę metų padarytą įrašą, ar dalyvauju šios dienos įvykiuose. Visos šios būsenos įsijungia į vieną ir tą pačią realybę. O gavęs įkvėpimą iš praeities, galiu pasiruošti būsimam susitikimui.

Iš 2011 m. kovo 21 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paskutinis lašas

Kad nereikalautume „Duok“!

Gyvuliams namuose ne vieta

Klausimas: Kaip prieš kongresą pakilti virš visų nesutarimų grupėje?
Atsakymas: Ruošdamiesi kongresui turime pamatyti, kad visi šie išardymai duoti mums kaip „pagalba prieš Jį“ – kaip Faraonas, kuris sukyla ir klausia: „Kas gi toks tas Kūrėjas, kad klausyčiau Jo balso?! “
Kūrėjas sako tau susijungti su draugais, o Faraonas sako: atsiskirkite! Kūrėjas sako, nusileisk, o Faraonas: ne, turime juos valdyti tvirta ranka! Kūrėjas sako: dirbkite džiaugsme, o Faraonas: ne, dirbsi liūdesyje, mano vergovėje.
Dvi šios jėgos kovoja žmogaus viduje, kai jis prieina „10 Egipto bausmių“, ir aiškinasi, kuris iš jų teisus. Ir turime suprasti, kad tai aš nustatau, kas iš jų paims viršų ir valdys – Kūrėjas ar Faraonas! Viskas priklauso nuo manęs.
Tai pats pagrindinis taškas, o aš stoviu viduryje tarp dviejų šių realybės dalių: teigiamos ir tariamai neigiamos, paruoštų tokia forma, kad suteiktų man laisvą pasirinkimą. O aš turiu nuspręsti: noriu, kad valdytų davimo, meilės, laisvės nuo egoizmo jėga, ir kad pakiltume aukščiau jos.
Esu pasirengęs priimti smūgius, praeinančius per Faraoną bei egoistinį Egiptą ir džiaugiuosi jais. Tegul smūgis tenka man, bet jis smogia mano egoizmui, padėdamas man išsilaisvinti iš jo, pakilti aukščiau jo ir egzistuoti jau ne jo viduje.
Taigi po tokių smūgių jau išeinu iš Egipto ir daugiau nebesu jo vergijoje!
Tačiau žmogus turi dirbti ne su savimi, o aplinkos, grupės atžvilgiu. Jam reikia ištaisyti ne kažkokias vidines savybes, o savo požiūrį į kitus. Čia svarbiausia nesusipainioti ir nepakeisti savo pastangų krypties.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai neapykanta – į naudą

Kad nereikalautume „Duok“!

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Manau, kad Naujojo Džersio kongrese pasieksime tokį tarpusavio ryšį, kokį jau mokame kurti.
Kai kiekvienas užmiršta apie save ir perduoda save visuomenei visiškai nuskęsdamas šiame vienybės ir ištaisytos vienos sielos pojūtyje, kur nejaučia savęs, o jaučia bendrą norą.
Be to, kiekvienas trokšta ir deda visas jėgas, idant pasiekta būsena liktų amžinai ir kad nuo jos pradėtume kilti dar aukščiau. Juk tik dėl tokios aplinkos, įdėjus į ją abipusių pastangų (aš į ją, o ji į mane) savo viduje atskleisime davimo jėgą. Tada nesitikėdami jokios reakcijos ir kompensacijos sau įgysime Binos savybę. Ir džiaugsimės dėl to, kad mumyse valdo viena tyra davimo savybė.
Tik iš aplinkos gaunu jėgų ir palaikymą. Tokią galimybę turiu pats išsiugdyti, jei ne – tai nebus laikoma mano pasiekimu.
Žinoma, dabartiniam mano egoizmui tai atrodo neracionalu – kam gi pačiam kurti visuomenę, kuri painios ir diegs savąsias vertybes bei vers pagal jas elgtis ir dar tuo džiaugtis? Argi iš to turėsiu kokios nors naudos?
Tiesa, nieko negausiu savo egoizmui, bet pakilsiu virš savosios prigimties. Tai pirmasis išsitaisymo etapas, kuris vadinasi „tikėjimas aukščiau žinojimo“. Po to dėl šio tikėjimo pritrauksiu Šviesą Chochma į „žinojimą“, į noro vidų − gaudamas, kad duočiau. Bet pirmiausia turiu pakilti virš savojo egoistinio noro.
Deja, mes kaip vaikai stovime užsispyrę ir reikalaujame, kad Kūrėjas atsiskleistų, visiškai nesuprasdami, kas yra Kūrėjas ir ką reiškia Jo atskleidimas. Turime visas sąlygas davimo savybės atskleidimui – prašom, gali atskleisti! Bet atsiskleisti turi būtent davimo savybė, o ne naujas, ypač gudriai užmaskuotas, tavojo egoizmo pripildymas.
Ir mūsų nusivylimas byloja tik apie tai, kokie egoistiški yra mūsų lūkesčiai – net nesuprantame, kad reikalaujame: „Duok!“.
Todėl tokia būtina tarpusavio laidavimo jėga, kuri kiekvienam suteiks tikrumą, pagrindą, būtinybę pakilti virš savojo egoizmo, davimą nesižvalgant į save ir nereikalaujant kompensacijos. Tai pirmoji Binos savybė, kurią turime įgyti.
Viena, ką galime padaryti būdami tokios būsenos, tai nuolat prašyti aplinkos palaikymo. Bet reikalauti ne pripildymo sau, o tik palaikymo, leidžiančio laikytis aukščiau egoistinių reikalavimų. Džiaugsmas ateina dėl „gerų darbų“, dėl judėjimo nuo savęs į išorę, nes šitaip tampu panašus į Kūrėją.

Iš 2011 kovo 21 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Nulenk galvą – ir imk kiek nori

Kas svarbiau?

Klausimas: Ką reiškia jau dabar, skaitant knygą „Zohar“, pasijausti kongrese, paveikti kongresą, kad jis būtų kuo sėkmingesnis?
Atsakymas: Paruošti save. Jei tavęs laukia puikus, malonus, džiugus įvykis, jau iš anksto jam ruošiesi, iš anksto mėgaujiesi juo, pasitenkini šiuo viliojančiu ateities švytėjimu. Iš to gauni didžiulį įkvėpimą.
Todėl artėjant pasauliniam kongresui Naujajame Džersyje turime jau dabar jam ruoštis. Viskas priklauso nuo noro paruošimo: „Ką ketinu ištaisyti? Ko noriu? Kas man iš to? Koks noriu ten būti?“ Turiu tai įsivaizduoti iki smulkmenų tarsi jau būčiau tenai.
Todėl į tinklalapį reikia sudėti dainas, kultūrinių programų ir renginių turinį, kad žmonės susipažintų, suprastų ir jau dabar galėtų įsivaizduoti, kaip viskas vyks.
Vaikas auga, nes įsivaizduoja ateitį ir ji realizuojasi. O jeigu žmogus taip nekantriai nelaukia, neaugina savyje noro ir netgi rūpesčių ir nerimo, tai jis nieko nelaimės. Jis turėtų jau dabar nekantraudamas laukti: „Kaip tai įvyks? Kada? Kokiu būdu? Kokį įspūdį patirsiu? Kaip dalyvausiu?“
Tai būtina norint tapti dideliam. Jei vaikai iš prigimties nesiektų ateities, jie negalėtų augti. O mums jis duotas kaip valios laisvė. Nori išaugti? Rask būdą, kaip gauti iš aplinkos tikslo svarbą ir tada augsi. Kito metodo nėra! Jei nesimokysime iš vaikų pavyzdžio, jei neįgyvendinsime šių veiksmų praktikoje, gaila veltui praleisto gyvenimo.

Iš 2011 m. kovo 24 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Žinoma daina patinka labiau

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Dvasinis veiksmas visiškai priklauso nuo pasiruošimo. Juk pats veiksmas jau iš anksto nulemtas ir privalo įvykti. Visoje programoje, nuo kūrimo pradžios iki pabaigos, niekas negali pasikeisti, visi etapai jau vienareikšmiškai nulemti.
Į tam tikrą programos dalį žmogus gali įsikišti tiktai tam, kad pakeistų jos greitį. Bet yra tokia dalis, kurioje žmogus gali keisti jam atsiskleidžiančios programos charakterį, t. y., gali lemti, kaip jaus savo vystymąsi.
Šia programos dalimi jis nustato savo nepriklausomybę ir turi galimybę save išreikšti. Taip jis tampa savarankiška asmenybe, kuri turi valdžią, yra vientisa, suprantanti ir pažįstanti visą kūrimo programą, o pastaroji tik šiam tikslui ir buvo sumanyta.
Todėl pasiruošimas būsimam veiksmui keičia jo charakterį nuo pradžios iki pat galo. Viskas priklauso nuo pasirengimo ir todėl jam teikiame tokią didelę reikšmę.
Ir dabar, kongreso Naujajame Džersyje išvakarėse, tokiu visam pasauliui ypatingu metu nepaprastai svarbu, kad mūsų pasiruošimas būtų teisingas ir po to per kongresą mums susijungus duotų gerus vaisius.
Tegul iš šios vietos Niujorko apylinkėse – iš visos Amerikos centro, pasklis galingos bangos, tarytum geroji cunamio banga, kuri nuplaus pasaulį meile ir davimo jėga. Tam, kad žmonės imtų suprasti, kaip jie turi pradėti žiūrėti vieni į kitus stovint ant naujo pasaulio bei tų pasikeitimų, kuriuos pagal gamtos programą mums lemta išgyventi, slenksčio.
Tegul tai padeda pasauliui išgyventi šiuos pokyčius lengvai, greitai ir geruoju būdu, jiems pasiruošus ir suvokiant, kas vyksta, ir nebūti it mušami gyvūnai, varomi istorijos botagu ir nesuprantantys, ką reikia daryti.
Todėl viskas priklauso nuo mūsų pasirengimo kongresui, kad per jį paruoštume pasaulį pokyčiams, kuriuos jam bet kokiu atveju teks patirti. Bet gerai pasirengus, pasaulis galės teisingai juos priimti ir pamatyti, kad jie į gera.
Visas šias iki kongreso likusias 10 dienų mūsų laukia didelis darbas. Į kiekvieną akimirką reikia žiūrėti kaip į pasiruošimą nepaprastai svarbiam įvykiui, ir išsiaiškinti, kaip norime jas išgyventi, kad gautume laukiamą rezultatą sau ir visam pasauliui.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žinoma daina patinka labiau

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Paskutinis lašas

Klausimas: Viena mano dalis veržiasi į kongresą, o kita taip stipriai priešinasi, kad nesinori nieko matyti. Ką daryti?
Atsakymas: Čia reikia laisvai pasirinkti. Reikia suprasti, kad ir vieną, ir kitą dalį − visas mintis ir norus, kurie kiekvieną akimirką atsiskleidžia mumyse, gauname iš Kūrėjo. Tai man suteiktos sąlygos, o ne aš pats.
Sprendžia ne mano sergantis ir nenorintis vykti į kongresą kūnas, ir ne mano nuotaika. Mes veikiame lyg mechanizmas, kuriame visi elektriniai signalai valdomi aukštesniosios jėgos pagal programą, vedančią mus į kažkokią būseną.
Tiek gyvenimas, tiek mirtis, tiek visos būsenos tarp jų – viskas nulemta iš aukščiau, ir atsitiktinumų nebūna. Todėl būdamas bet kurios būsenos pakopoje, turiu atsiskirti ir tarsi iš šalies pažiūrėti į šį „mechanizmą“, savo kūną, jo nuotaikas ir viską, kas jame yra. Tam, kad pamatyčiau, jog tai Kūrėjo darbas, kad suprasčiau, ką Jis dabar nori man duoti, į kokią būseną nori nuvesti manąjį „asilą“ (chamor/asilas, chomer/medžiaga). Tada suprasiu, kaip su juo dirbti ir netapatinsiu savęs su šiuo „asilu“.
Kuo dažniau dienos metu žmogui pavyks atsiskirti nuo savęs ir pažiūrėti į save iš šono kaip į kūną, kuriame prabunda kažkokios jėgos, ir netapatinti savęs su juo, o išnaudoti jį tikslui pasiekti, tuo greičiau žmogus pasieks sėkmę.
Toks požiūris turėtų būti ir į draugus, ir į visa kita. Nereikia žiūrėti į veidus, charakterius, o tik į jų vidinio noro „neto“, ir jis nepriklauso nuo nieko esančio išorėje. Tai ir yra mano „taško širdyje“ draugai.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagal pastangas ir atlygis

Netrukus įvyksiančiam kongresui Šiaurės Amerikoje

Ištirpti kongrese

Būtina taip pasiruošti kongresui, kad į jį atvyktume jau pakilios nuotaikos. Reikia susipažinti su visa pasiruošimo medžiaga, pažiūrėti visus klipus, išmokti dainas, kurias dainuosime.
Šiuo aspektu, neturi būti jokių naujienų ir siurprizų. Kuo labiau žinoma medžiaga, tuo didesnį įspūdį ji tau sukelia. Iš aukštesnių pasaulių sandaros mokomės, kad vykstant pirmajam vyriškos ir moteriškos dalies susijungimui, nauja gyvybė negimsta, o tik sukuriamas indas (kli) ir tik esant antram susiliejimui šiame inde atsiskleidžia Šviesa.
Visų pirma žmogui reikia paruošti savo norus (indus/kelim), todėl vertėtų susipažinti su visa medžiaga. Jeigu jam visa tai bus pažįstama, jis gebės kongrese užmegzti stiprų ryšį. O jeigu ką nors matome pirmą kartą, nesugebėsime iškart to priimti. Dar neturime tam noro, nėra iš kur gauti pripildymo – tai tik pirma pažintis.
O mes juk norime ne pažinties, o pilno dalyvavimo ir pripildymo. Tai įmanoma, jei esi gerai susipažinęs su visa programa. Galbūt tai negalioja atskiriems pasirodymams, bet viską, ką darome kartu su vedėjais scenoje, privalome žinoti, kad galėtume dalyvauti.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paskutinis lašas

Kongresas visiems

Atakuodami jungiamės

Klausimas: Iš prigimties mėgstu būti vienas. Ir abejoju, ar važiuoti į kongresą, kur iš manęs tikimasi, kad užmegsiu ryšį ir jungsiuosi su kitais žmonėmis, o aš to taip nenoriu?
Atsakymas: Pažadu, kad galite atvažiuoti į kongresą ir būti ten vienas, tiesiog stebėti. Bet netgi tokios pastangos labai naudingos: atvažiuoti ir jaustis tenai neturinčiu su niekuo ryšio.
Tegul jumyse vyksta ši vidinė kova: noriu susijungti ar ne, esu kartu su visais ar ne, jie daro man įtaką ar ne, ar teisingai padariau atvažiuodamas, ar geriau buvo likti namuose? Visos šios abejonės ir savianalizė, ką išgyvena žmogus fiziškai, o ne dvasiškai būdamas kongrese bei matydamas, kaip kiti gali susijungti, o jis lieka nuošaly – tai jau dvasinė savianalizė.
Jeigu jis jos nepraeis, tai niekada neatskleis savo prigimties – Kūrėjo priešingybės, ir jam nebus ko taisyti.
Taisymo objektas – būtent šis atskyrimas, kurį atskleidžiame tarp mūsų – nutolimas, tuščias vakuumas. Kitaip sakant, aš išvis niekaip nenoriu jungtis su kitais: būti kažkaip su jais susijęs ar kuo nors nuo jų priklausomas – nieko iš jų nenoriu ir tegul iš manęs nieko nereikalauja.
Šiame mums atsiskleidusiame vakuume vėliau ir pradedame atlikti savo ištaisymus.
O nepabandžius bent keletą kartų sudalyvauti fiziškai – neįmanoma eiti pirmyn. Nereikia atsikalbinėti, kad ne šį kartą, kad kitą. Kito šanso nebus – čia apskaičiuojama labai paprastai: „Pagal pastangas ir atlygis“.
Todėl mūsų darbas – pakilti virš savo racionalių išskaičiavimų ir nesiteisinti, kad mums atvykti neleidžia prigimtinis charakteris, sąlygos darbe ar šeima. Pabandyk atmesti visus antraeilius dalykus ir pažiūrėti tiesai į akis – tu turi šansą ir ar neapgaudinėji savęs sakydamas, kad negali jo išnaudoti.

Iš 2011 m. kovo 3 d. pamokos „Vidinis pasiruošimas WE! kongresui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Netrukus įvyksiančiam kongresui Šiaurės Amerikoje

Loterija be pralaimėjimo! Pagrindinis prizas kiekvienam!

Pakilti aukščiau problemų Šviesos spinduliu