Pateikti įrašai su kongresas žyme.


Pirmasis pasaulinis Virtualus kongresas

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманMūsų pirmojo Virtualaus kongreso tikslas – susivienyti. Šiuolaikinės kartos vystymasis pasiekė galutinį etapą, žymintį bendrą žmonijos išsitaisymą.
Mūsų sielos silpniausios iš visų, nusileidusių į šį pasaulį per šešis tūkstantmečius, tad nebegalime veikti taip, kaip didieji senovės kabalistai, atskleidusieji dvasinį pasaulį pavieniui, mažose grupelėse.
Šiandien labiau siekiama dvasingumo, atskleisti Kūrėją, tačiau tai pasiekti galės ne dvasiškai stiprūs, ne pastangų kokybe, o kiekybe, tie, kam egoizmas neleidžia visiškai atsiduoti dvasiniam tobulėjimui.
Pradedame bendrą išsitaisymą ir baigiame jį susijungdami į grupę, kuri pamažu apims visas sudužusias sielas. Vėliau prie jos prisijungs ištaisytos kitų kartų sielos, ir mes tapsime viena didele siela.
Visas mūsų ištaisymas susijęs su vienybe. Nuo Ari laikų (XVI a.) ir ypač dėl Baal Šem Tovo darbo, prasidėjo grupių, studijuojančių kabalos mokslą, kūrimas. Todėl šiandien ir mes turime stengtis susivienyti.
Tačiau, tai nėra tiesiog susivienijimas į vietinę ar regioninę grupę. Mūsų laukia didelis darbas, kurio užduotis – kad visos mūsų pasaulinės grupės pasijaustų vieninga visuma. Tuo ir užsiimsime kongrese.
Būtina įveikti kalbos barjerus, kilusius dar iš Senovės Babilono krizės – materialaus ir dvasinio mūsų susiskaldymo šaltinio. Nepaisydami sudužimo, norime virš jo susivienyti tiek materialiai organizuodami kongresą, tiek jį dvasiškai užpildydami.
Sieksime susijungti norais, sielomis. Stengdamiesi atnešti kuo daugiau vienybės į abi šias sritis, pamatysime, kad būtent taip pritrauksime taisančią Šviesą.
Kongresas turi mus paruošti tam, duoti impulsą, postūmį, pavyzdį. Žinoma, mūsų vienybė dar netobula, tai tik pradžia. Tačiau tai itin svarbus žingsnis. Jame turime matyti savo dvasinį gimimą.
Jei drauge stengiamės susivienyti virš visų kliūčių, virš visų jėgų, kurios mus skiria, atitolina vienus nuo kitų, tai ir yra teisingas darbas, mūsų dvasinė savirealizacija.
Esmė ne tai, ko mokomės pamokose. Svarbiausia – raktas – slypi ryšio tarp grupių kokybėje. Nepaisant, o tiksliau, dėl sunkumų, skirtumų, skirtingų kalbų ir laiko juostų, pasieksime tikrą vienybę.
#234270

Iš 2018 m. spalio 4 d. rytinės pamokos, tema „Tikrovės, kaip vienos, vieningos ir vienintelės jėgos suvokimas“

Komentarų nėra

Kongreso „Įsijungiame į aukštesniąją pakopą“ rezultatai

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманKongreso rezultatas – išvada, kad „Nėra nieko kito, tik Kūrėjas.“ Kas akimirką savo gyvenime turime tai nuspręsti, turime būti įsitikinę, kad Jis geras ir kuria gėrį, kitaip tariant, pateisinti Jį visuose veiksmuose.
Tai pirmojo sąlyga, nuo kurios prasideda kabalos mokslas (nuo straipsnio „Nėra nieko kito, tik Jis“) ir visame kelyje iš mūsų reikalaujama tik to. Keičiasi tik sąlygos, mūsų vidinės bei išorinės būsenos. (Iš esmės tai viena būsena, mums tik atrodo, kad skirstoma į vidinę ir išorinę.)
Kad imtume gyventi šio principo viduje: „Nėra nieko kito, tik Jis, geras ir kuriantis gėrį“ būtina dirbti grupėje, sudarytoje iš dešimties žmonių. Ir ši būsena prasideda nuo stadijos „užuomazga“ (ibur), kai visur anuliuoju save šio principo atžvilgiu.
Tai reiškia, kad prilimpu prie aukštesniosios pakopos esant bet kokioms sąlygoms, kurias Jis sukuria, visiškai anuliuodamas save. Taip tampu dvasiniu embrionu.
Štai šią būseną norime pasiekti ir todėl kongrese kalbėjome vien apie tai: kaip realizuoti šią būseną, kokie turi būti mūsų tarpusavio santykiai grupėje, kuo kiekvienas turi padėti kitiems ir pan. Viskas tik apie tai, kaip pasiekti būseną „Nėra nieko kito, tik Jis, geras ir kuriantis gėrį“ embriono pakopoje.
Kodėl taip ilgai kalbėjome apie tai, ką galimą pasakyti per pusę minutės? Esmė ta, kad ši būsena realizuojasi ne viename žmoguje, o per ryšį tarp žmonių. Šio ryšio viduje atsiskleidžia problemos, juk mes atskleidžiame savo sudužimą.
Darbas, siekiant įtvirtinti principą „Nėra nieko kito, tik Jis, geras ir kuriantis gėrį“, prasideda prijungiant prie jo sudužusius norus, kad jis realizuotųsi tarp jų. Būtent „tarp“ mūsų, o ne kiekviename iš mūsų.
Nepakanka tiesiog pasakyti, kad prilipau prie Kūrėjo: ryte pabundu su mintimi apie Jį ir į viską, kas vyksta žiūriu, kaip į išeinantį iš Jo. Tai gerai, tačiau tai tėra abstrakčios žinios, o ne praktiniai veiksmai. Jei noriu iš tiesų realizuoti šį principą tinkamai, turiu tai įgyvendinti grupėje. Tai visas darbas.
Tad kongresas mums reikalingas bendram darbui. Nepakanka skaityti straipsnių pačiam ar net juos išmokti atmintinai, juk svarbiausia realizacija – tarp mūsų. Kartu iš straipsnių ištraukiame vis daugiau informacijos ir kaskart juos suvokiame naujai: vis giliau.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos „Darbas tobulumo būsenoje įeinant į ibur“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito tik Jis“

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Komentarų nėra

Pasaulinis kabalos kongresas 2018 m. vasario 20-22 d.

Kongresai, įvykiai

Brangūs draugai,

Džiaugiuosi galėdamas pakviesti Jus į kabalos kongresą!

Galėsite susipažinti su kabalos mokslu, kuris kalba apie tai, kaip sudarytas mūsų pasaulis, kas yra už viso to, ką matome, jaučiame, kas valdo visus mūsų veiksmus. Galėsite prasiskverbti už šio pasaulio materijos į tą sistemą, kuri ją valdo. Sužinosite, kaip tinkamai ugdyti save, vaikus, kaip bendrauti su kitais žmonėmis, kaip iš mūsų būties gauti didžiausią naudą, kad būtų gerai mums ir visiems aplinkiniams.

Galėsite susitikti su kabalos studentais iš daugiau šimto šalių, galėsite pasikalbėti apie viską, sužinoti apie viską iš pirmųjų lūpų.

Tai mokslas, kurį slėpė tūkstantmečiais, ir šiandien jis atsiskleidžia. Džiaugsiuosi, jei atskleisite sau vidines pasaulio paslaptis.

Laukiame Jūsų! Iki pasimatymo!

Michaelis Laitmanas

Š. m. vasario 20-22 d. Tel Aviv, parodų rūmuose Merkaz HaYeridim Ganei HaTa’arucha, rengiamas pasaulinis kabalos kongresas, kuriame dalyvaus virš 7000 žmonių iš skirtingų pasaulio šalių. 

Registracija ir daugiau informacijos rasite čia: lietuvių k. anglų k. ir rusų k

Jei turite klausimų, kreipkitės info@kabala.lt

Komentarų nėra

Kongresas Vilniuje

Kabala ir Lietuva, Kongresai, įvykiai

Brangūs Lietuvos žmonės,
Lapkričio 3-5 dienomis Vilniuje vyks kongresas  apie pasaulio ateitį. Tai bus  itin įdomus kongresas, jame kalbėsime apie mūsų pasaulio sandarą, apie aukštesnįjį jo valdymą, apie būdus, kuriais galime daryti įtaką šiam valdymui bei užsitikrinti sau laisvę ir klestėjimą.
Šiame tikrai neeiliniame kongrese iš visai kitos perspektyvos pažvelgsime į visos žmonijos, o ypač į Baltijos šalių problemas.
Beje, praeityje pačiam teko gyventi Lietuvoje, tad puikiai suprantu jūsų problemas ir džiaugsiuosi galėdamas jus pamatyti, atsakyti į jūsų klausimus ir papasakoti, kaip mano specialybė – mokslas apie aukštesnįjį mūsų pasaulio valdymą – padeda suprasti, kas su mumis vyksta ir kaip savo ateitį galime pakreipti gerąja linkme.
Lauksiu Jūsų. Ateikite. Sėkmės ir visa ko geriausio!

REGISTRUOKIS DABAR!

Komentarų nėra

Visiems mums sėkmės!

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Pastabomis šio ryto pamokoje sujaukėte visus mūsų planus! Kaip gi būti grupėse per kongresą?
Atsakymas: Šios sąlygos 1, o ne 99 procentams.
1. Grupė skirstoma į vyriškąją ir moteriškąją dalis. Jos yra atskirtos viena nuo kitos. Moterys atitraukia vyrus nuo tikslo. Vyrams geriau visas tris dienas būti kartu. Reikia iš anksto paruošti, kas būtina. Paprastai vyrai renkasi savo centre. Su vyrais gali būti ir jų suaugę vaikai nuo 13 metų, kurie yra praėję pasiruošimą.
2. Moterys gali rinktis pas kurią nors namie, ateiti ir išeiti (moterims neprivalomi nuo laiko priklausantys veiksmai).
3. Nekviesti pašalinių, net buvusių narių, kurie nedalyvavo pasiruošime kongresui. Juk mokėmės, kad pasiruošimas – svarbiausia!
4. Tie, kurie ruošėsi, turi pajausti, ką reiškia būti kolektyviniame ketinime ir kokie faktoriai gali kliudyti sėkmei, kurios visi tikimės.
Visiems mums sėkmės!
Ravas

Komentarų nėra

Sankt Peterburgo kongresas: šuolis prasideda nuo įsibėgėjimo

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Kongresai, įvykiai

Pasiruošimas – sėkmės garantas!

  • Nuo šios akimirkos aš turiu įsivaizduoti kongresą idealiąja jo forma. Ko gi man dėl to reikia? Draugų susibūrimai – kokie jie turi būti? Išgyvenimai – kokie ir kokiomis išorinėmis priemonėmis galima juos patirti? Paskaitos – kokiomis temomis? O gal aš rekomenduosiu savo temą? Kokius klausimus aš ruošiu, ko norėčiau paklausti po paskaitų, seminarų? Kaip aš užmezgu ryšį su visais? Kaip ruošiuosi suvokti visus? Kaip svečias? Kaip šeimininkas? Kaip draugas? Kaip mokinys? Kaip mokytojas? Kaip tarnas? Kas aš esu visų atžvilgiu? Ir kaip turiu elgtis būdamas vienos iš šių įvairių būsenų?
  • Aš dirbu su savimi ruošdamasis tam, kas man yra sunkiausia. Tarkim, jeigu nemėgstu šokti kartu su visais, tai iš anksto ruošiuosi dalyvauti, tam skirdamas visas jėgas ir iš paskutiniųjų spausdamas save.
  • Aš stengsiuos nenukrypti nuo teisingo ketinimo, nuolat jo laikytis – juk nuo mano ketinimo priklauso visi. Taip yra iš tikrųjų, pro savo plonytį „vamzdelį“ aš praleidžiu jiems Šviesą ir todėl privalau visąlaik likti  „prisijungęs“. Man reikia pasikalbėti su savo dešimtuku: visi palaikome visus, kad niekas iš mūsų neprarastų šio „vamzdelio“. Jis yra mūsų bendras ir norime, kad jis pavirstų plačiu viso kongreso ryšio kanalu.
  • Aš sergu už tai, kad niekas neatsijungtų nuo teisingo ketinimo – sergu tiek, kad krečia vidinis drebulys, apima baimė ir nerimas. Kai kas nors nutinka mažyliui, mums tai yra katastrofa, „pasaulio pabaiga“. O dabar aš išgyvenu dar labiau. Problema ta, kad ši baimė mums nepavaldi, mes negalime kaip reikiant jos pajusti, mes nesame jautrūs nukrypimui nuo ketinimo. Taigi mane turi stačiai kratyti nuo baimės už visus, kad jie nepamestų ketinimo. Juk nuo to priklauso sėkmė.
  • Kad ir ką darytų draugai, kad ir ką kalbėtų, kad ir kokias dainas dainuotų, aš noriu, kad jiems viskas pavyktų. Aš nuolat jaudinuosi dėl jų, kaip mama dėl mažo vaiko, ėmusio kažką daryti. Į viską žiūriu su nerimu – kad tik pavyktų. Pasakyta apie tai: „Nerimas žmogaus širdyje – tegul papasakoja apie jį kitiems.“ Mano rūpestis persiduoda visiems.
  • Stengiuosi ateiti kuo anksčiau ryte, kad viską paruoščiau, viską pagreitinčiau, kad pradėčiau vienytis su draugais, pasėdėčiau, padainuočiau kartu. Tegul mūsų dar tik penkiasdešimt žmonių, bet mes jau pradedame užpildyti savo jausmais kongreso erdvę.
  • Kaskart keliaudamas į kongreso vykimo vietą ir atgal stengiuosi padaryti taip, kad niekas iš draugų neprarastų nuotaikos, užsidegimo.
  • Draugų susibūrimai turėtų būti kuo labiau jaudinantys, emocingi, kad parengtų mus paskaitoms, pokalbiams, seminarams, kurie vyks po jų. Tai itin svarbu. Visus pasisakymus ir dainas reikia planuoti pagal aiškią programą ir numatyti teisingą jų kiekį. Tegul susibūrimas bus neilgas, bet labai nuoširdus. Be šio pasirengimo žmogus negalės prisijungti prie bendros kongreso atmosferos, „oro“, kuriuo reikia kvėpuoti, gyventi. Svarbiausia – sujaudinti visus. Ir mes turime rimtai pagalvoti, kaip to pasiekti.
  • Mums reikia įgyti bendrą jausmą, bendrą širdį – įgyti pasitelkiant protą. Mes protaudami dirbame su jausmu tam, kad susivienytume.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ruošiamės išeiti į kelią!

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Komentarų nėra

Pasitinkant Maskvos kongresą

Kongresai, įvykiai, Laidavimas

Klausimas: Kaip pasiruošti Maskvos kongresui taip, kad pasiektume vienybę ir laidavimą?
Atsakymas: Tai ypatingas kongresas ir jo laukdami visi turime prisijungti prie Maskvos grupės bei prie tų, kurie jai padės jį organizuoti.
Reikia būti pasiruošus daryti viską, ką jie pasakys. Jie dabar sprendžia, ko jiems reikia geram ir teisingam pasiruošimui, o mes turime buti pagalbiniais vykdytojais. Jie sakys, ką reikia atlikti, ką paruošti, ką atspausdinti, o mes vykdysime šiuos pavedimus visur jiems padėdami.
Šis regionas mums labai svarbus. Visas kabalos mokslas kilo Rytų Europoje. Daugelis mūsų draugų ten gyvena, arba išsivažinėjo iš ten po visą pasaulį. Tai mūsų infrastruktūra. Ir todėl ten slypi labai didelis platinimo bei vystymosi potencialas. Ten galime rasti didžiulę daugybę naujų draugų ir per juos susisiekti su dar daugiau draugų iš viso pasaulio.
Mes žinome, kokios sėkmės pasiekiame rusų kalba per draugus iš šio regiono. Ir todėl šis kongresas liečia mus visus, būdamas galingiausia kabalos mokslo platinimo priemone visame pasaulyje. Kad ir kur nuvyktume − į Ameriką ar į Europą – mus pasitinka daugybė išeivių iš Rusijos, aktyviai dalyvaujančių darbe.
Tad Maskvos kongresas itin svarbus ir mes turime nukreipti į jį visas savo jėgas.

Iš 2011 m. balandžio 4 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prisiderinkite prie sielos subtilumo

Ruošiantis būsimam susitikimui

Pagal pastangas ir atlygis

Komentarų nėra

Prisiderinkite prie sielos subtilumo

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Aš atvykstu į kongresą kaip ir daugelis kitų. Noriu susikoncentruoti į tai, kaip prasiskverbti į vidinį tarpusavio ryšio tinklą.
Ar yra taisyklių, kurių turiu nuolatos laikytis mintyse ir vidiniame santykyje, kad įeičiau į šį tinklą?
Atsakymas: Svarbiausia – stengtis pajausti vyraujančią tarp visų vidinę būklę. Stengtis! Tai priklauso nuo sielos jautrumo.
Parašyta knygoje „Tikėjimas ir pasitikėjimas“ (autorius – Chazon Iš, A. Karelic): „Tikėjimas – tai subtilus polinkis subtilios sielos“. Tai tokios neapčiuopiamos sąvokos, kad nė vienam žodžiui nėra tvirto žemiško paaiškinimo. Bet šiuo atveju tai galima paaiškinti.
Viskas priklauso nuo to, kiek aš stengiuosi, kiek įmanoma neįsikišdamas savo savybėmis, įsilieti į bendrą tarpusavyje besijungiančių žmonių pojūtį, norėdamas pajusti jų vidinę vienybę, būseną tarp jų.
Kūrėjo pasakyta: „Savo žmonių viduje būnu Aš“. Mūsų vienybėje noriu atskleisti Šchiną, karaliaujančią ten Kūrėjo paslėptyje, juk Jis yra gero tarpusavio ryšio viduje – grupėje, kuri nori susijungti.
Ir nors mano draugai dar negali to aiškiai pajausti ir ne visai supranta, dėl ko ir kodėl tai daro, o tiesiog klauso kabalistų patarimų, tačiau kiekvienas savo pastangomis, iš savo sielos subtilumo, kiek suvokė šį subtilumą savo pastangomis susivienyti, gali įeiti ir pajausti Kūrėją, karaliaujantį „savo žmonių“ viduje.
Ten, viduje, slepiasi būsena (dvasinė vieta), vadinama „Šchina“, mūsų veržimasis vienas į kitą – vieta, kurią užpildo Kūrėjas – „Kadoš Baruch Chu“ (Šventasis, paties palaimintas, nes šventumas – tai Binos savybė, tikras davimas, ir jį aš laiminu).
Šchina – tai visi troškimai, siekiantys vienas kito tarp jų esančiuose ryšio tinkluose. O Kūrėjas – tai Aukštesnioji Šviesa, užpildanti juos. Šis tinklas nori duoti ir savo davime, Chasadim Šviesoje, ji atskleidžia Šviesą Chochma – Aukštesniąją Šviesą, Kūrėją.
Jeigu žmogus siekia pajusti šią būseną, ją išbandyti, joje gyventi, jis gali ją atskleisti nepriklausomai nuo nieko pasaulyje. Tai darbas, kurį turime pasistengti atlikti, ypač tokiuose kongresuose, juk tai laikas susijungti su aukštos vidinės būsenos vienybe tarp mūsų.

Iš 2011 m. kovo 24 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Parengiamojo etapo maistas: beskonis, tačiau kaloringas

Kaip panorėti to, kas svarbiausia?

Mano „taško širdyje“ draugai

Komentarų nėra

Ruošiantis būsimam susitikimui

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Kelis kartus per dieną reikia atlikti išskaičiavimą ir žiūrėti kokios būsenos esi, kokia tavo pozicija Kūrėjo, aplinkos, savo paties atžvilgiu – ir koreguoti savo kryptį.
Mes visada nukrypstame nuo kelio, tai natūralu. Juk mūsų ego nuolatos auga ir mums kas kartą reikia pridėti dar jėgų, kad išlaikytume ego savo valdžioje.
Savo gyvūninį kūną turiu atskirti nuo dvasinio tikslo, duoti kūnui tai, kas būtina, o visa kita sukoncentruoti į tai, kaip pasiekti davimą, tikrinant jį aplinkos atžvilgiu, pagal tai, kaip stipriai noriu į ją įsijungti.
Ir tada nesusipainiosiu, ir man bus aišku, kiek man reikia normaliam gyvenimui, ir kiek galiu duoti aplinkai. Kitaip tariant, tiksliai žinosiu, kur esąs ir kur mano riba. Tai labai svarbu, nes jeigu jauti ribą, tai jau gali teisingai susiorientuoti: materialiam gyvenimui – tai, kas būtina, o viskas, kas įmanoma, – dvasiniam.
Dabar, prieš kongresą, reikia save patikrinti, kiek tau būtinas susijungimas. Reikia pažadinti save peržiūrint senų kongresų įrašus, kad įsijungtum į tą džiaugsmingą aplinką, kuri laiminga, nes vystosi. Tai labai gerai paruošia žmogų.
Dvasiniame pasaulyje nėra laiko: nėra praeities, dabarties ir ateities. Todėl tuomet, kai žiūrime įrašą – tai nėra praeitis, juk įsijungiame į tą būseną, kuri egzistuoja dabar. Ir nėra jokio skirtumo, ar žiūriu prieš pusę metų padarytą įrašą, ar dalyvauju šios dienos įvykiuose. Visos šios būsenos įsijungia į vieną ir tą pačią realybę. O gavęs įkvėpimą iš praeities, galiu pasiruošti būsimam susitikimui.

Iš 2011 m. kovo 21 d. pamokos „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paskutinis lašas

Kad nereikalautume „Duok“!

Gyvuliams namuose ne vieta

Komentarų nėra

Nesutaikomas Kūrėjo ir Faraono ginčas manyje

Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Kaip prieš kongresą pakilti virš visų nesutarimų grupėje?
Atsakymas: Ruošdamiesi kongresui turime pamatyti, kad visi šie išardymai duoti mums kaip „pagalba prieš Jį“ – kaip Faraonas, kuris sukyla ir klausia: „Kas gi toks tas Kūrėjas, kad klausyčiau Jo balso?! “
Kūrėjas sako tau susijungti su draugais, o Faraonas sako: atsiskirkite! Kūrėjas sako, nusileisk, o Faraonas: ne, turime juos valdyti tvirta ranka! Kūrėjas sako: dirbkite džiaugsme, o Faraonas: ne, dirbsi liūdesyje, mano vergovėje.
Dvi šios jėgos kovoja žmogaus viduje, kai jis prieina „10 Egipto bausmių“, ir aiškinasi, kuris iš jų teisus. Ir turime suprasti, kad tai aš nustatau, kas iš jų paims viršų ir valdys – Kūrėjas ar Faraonas! Viskas priklauso nuo manęs.
Tai pats pagrindinis taškas, o aš stoviu viduryje tarp dviejų šių realybės dalių: teigiamos ir tariamai neigiamos, paruoštų tokia forma, kad suteiktų man laisvą pasirinkimą. O aš turiu nuspręsti: noriu, kad valdytų davimo, meilės, laisvės nuo egoizmo jėga, ir kad pakiltume aukščiau jos.
Esu pasirengęs priimti smūgius, praeinančius per Faraoną bei egoistinį Egiptą ir džiaugiuosi jais. Tegul smūgis tenka man, bet jis smogia mano egoizmui, padėdamas man išsilaisvinti iš jo, pakilti aukščiau jo ir egzistuoti jau ne jo viduje.
Taigi po tokių smūgių jau išeinu iš Egipto ir daugiau nebesu jo vergijoje!
Tačiau žmogus turi dirbti ne su savimi, o aplinkos, grupės atžvilgiu. Jam reikia ištaisyti ne kažkokias vidines savybes, o savo požiūrį į kitus. Čia svarbiausia nesusipainioti ir nepakeisti savo pastangų krypties.

Iš 2011 m. kovo 22 d. pamokos pagal temą „Pasiruošimas kongresui Naujajame Džersyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai neapykanta – į naudą

Kad nereikalautume „Duok“!

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai