Pateikti įrašai su koronavirusas žyme.


Realybės perkainojimas

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Per visą istoriją pasaulyje buvo daug įvairių epidemijų protrūkių, bet niekada nesusidūrėme su tuo, kas vyksta šiandien. Ką jūs, kaip kabalistas, matote ypatingo dabartinėje pandemijoje?
Atsakymas. Dabartinė pandemija ypatinga tuo, kad žmonių reakcija visiškai kitokia nei kadaise. Anksčiau tai mūsų nejaudino: pamanyk, paukščių gripas, kiaulių gripas. Žmogus serga gripu ir tegu.
Kiekvienais metais nuo įvairių virusų pasaulyje miršta pora milijonų žmonių. Tai kas? Nieko baisaus. Epidemija praeina – tęsiame gyvenamą. Gimdome, auginame vaikus, senstame, mirštame – nuo gripo, ne nuo gripo – nesvarbu.
Ir staiga šalyje susirgo 400 žmonių, ir visas pasaulis atsistojo ant pirštų galiukų, nežinodamas, ką daryti.
Manau, kad tai ne dėl gripo ar koronaviruso, o dėl to, kad žmonijoje įvyko tam tikras vidinės realybės perkainojimas. Ir nors to nejaučiame, bet būtent tai verčia mus kitaip vertinti tokius reiškinius.
Pagalvokite patys: jei pažiūrėsite į Žemę iš šalies, kur, tarkime, mirė 1000 žmonių, ar tikrai dėl to turėtume nutraukti visą gamybą, užrakinti visus karantine, uždrausti žmonėms išeiti į lauką ir sėdėti nežinioje, ką valgysime po mėnesio ar dviejų? Kas vyksta?
Komentaras. Pandemija užvaldo visą pasaulį, ir jis dar niekada nesijautė toks globalus.
Atsakymas. Pasaulyje atsirado globalumo pojūtis. Kabalistai apie tai jau seniai kalbėjo. Kabala visuomet siejo mūsų laikus su įžengimu į naują epochą. Ir pasaulis tai jaučia. Būtent globalumas suteikia pasauliui ypatingą suvokimą.
#262374

Iš 2019 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

O kodėl taip norite gyventi?

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Kaip tu jautiesi šiomis sunkiomis dienomis?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKaip jautiesi, žmogau, šiomis visuotinės koronaviruso epidemijos dienomis? Įtrauktas į jausmų ir minčių sūkurį, kai būsenos keičiasi kaip kaleidoskope – nuo širdies priepuolio iki visiško abejingumo?
Siaubo bangos ritasi viena po kitos, tarsi nematomos gamtos jėgos maltų tave mėsmale? Viskas, ką žinojai ir mokėjai, viskas, prie ko buvai įpratęs per dešimtmečius: vaikai, darbas, uždarbis – užbraukiama ir paneigiama?
Kaip tau palengvinti šį didžiulį skausmą?
Veikiausiai esi racionalus, protingas, gerbiamas darbe žmogus. Tau patinka turėti konkrečius skaičius ir manipuliuoti jais be nereikalingų emocijų. Bet dabar tau neabejotinai norisi išgirsti kažką, kas paliestų širdį.
Pasistengsiu tai padaryti, tik suprask, kad kabalos mokslas kreipiasi į žmogaus širdį per jo protą arba į jo protą per širdį. Kabala sujungia šias dvi skirtingas, net priešingas sistemas.
Visą mūsų gyvenimą sudaro santykių ratai: santykiai su savimi, su žmona ar vyru, vaikais, santykiai su Kūrėju. Dabar visi šie santykiai yra peržiūrimi, o pirmiausia – santykiai su pačiu savimi.
Koronavirusas taip radikaliai pakeitė gyvenimą, kad žmogus nuolat patiria stresą, net panišką baimę, bukinančią protą ir apsunkinančią širdį: jausmas lyg tave ištiko stenokardijos priepuolis, lyg įvarė į spąstus kaip laukinį žvėrį. Apie ką reikėtų galvoti, norint šiek tiek nusiraminti ir jaustis saugiau?
Manau, kad verta visiškai pakeisti savo požiūrį į gyvenimą. Pažiūrėk priešingai – tai prieš koronavirusą buvome amžinoje įtampoje ir sumišime, supainiotos ir nesubalansuotos būsenos. Sukomės nuo ryto iki vakaro, kad atliktume tai, ką mus įpareigojo visuomenė, valdžia, šeima ir dar kas nors… Buvome skolingi bankams, darbui, skolingi visiems… Skola buvo mūsų gyvenimas.
Ir tada pasirodė kažkas, ką vadina koronavirusu. Ir būtent jis staiga nuramino visą mano gyvenimą. Nebeinu į darbą, lieku namuose. Vaikai niekur neskuba, sėdi savo kambaryje, žmona taip pat namie. Kartu žiūrime televizorių arba prie kompiuterio ramiai tvarkome savo reikalus. Atrodo, kad viskas gerai.
Tikriausiai pagrindinė nerimo priežastis yra baimė prarasti uždarbį. Anksčiau viskas buvo aišku, staiga viskas tapo nesuprantama, ir kasdien perspektyva vertinama kaip grėsmingesnė. Nerimauju ne dėl tolimos ateities, kai išeisiu į pensiją, bet dėl to, kad kitą savaitę, kitą mėnesį nebus pinigų maistui.
Bet tai kol kas tik baimės, o ne tikrovė. Namuose yra produktų, jų pilnas šaldytuvas. Sąskaitoje vis dar yra pinigų. Jaučiu tik hipotetinę baimę dėl galimo įvykių vystymosi. Bet jeigu gyvenu šiandiena, galiu sakyti, kad gyvenimas tapo… ramesnis.
Kokia prasmė nerimauti dėl galimos ateities, jei tai niekuo nepadeda? Apskritai, nežinome, kas nutiks rytoj, tad kam šiandien taip jaudintis ir panikuoti?
Be abejo, turime įsipareigojimų savo šeimai ir vaikams, tačiau nerimas tam nepadės. Kas bus, tas bus – esame aukštesnės jėgos rankose, ir visos mūsų pastangos nieko nepakeis – nei gera linkme, nei bloga. Kaip planavo Kūrėjas, taip ir bus.
Gal tokioje situacijoje greičiau suprasiu, kur mane kreipia Kūrėjas? Juk nėra nieko kito, išskyrus Jį, ir Jis visada mus veda tikslo link. Taigi pagalvokime apie šį tikslą ir išsiaiškinkime, ko Kūrėjas nori iš mūsų. Mūsų būklė yra gamtos programos pasekmė, ir neverta manyti, kad esame protingesni už ją. Gerai bus, jei kada nors suprasime, kur esą: kurioje visatoje, kurioje terpėje, veikiant kokioms jėgoms.
Viskas priklauso ne nuo mūsų – esame tik mažos kūrinijos dalelės, manančios, kad šį tą išmano apie gamtą, kūriniją apskritai. Bet net jeigu mums iš tikrųjų pavyksta ką nors suprasti, naudojame tai savo pačių nenaudai. Todėl nesigailėkime, kad nepasiekėme tikslo, kurį išsikėlėme sau, nes jame nebuvo nieko gero.
Prieš prasidedant epidemijai žmonija jau buvo ant katastrofos slenksčio visame pasaulyje. Visi jau atvirai kalbėjo apie tai, kad neįmanoma išvengti karo ir bendros visuotinės krizės: ekologijos, žmonių santykių, pramonės, politikos ir finansų srityse. Pasaulis, sukurtas žmogaus, grįstas jo savanaudišku protu ir jausmais, buvo tiesiog baisus ir gyvavo nuo vienos krizės iki kitos.

Kas buvo gero ankstesniame gyvenime, ko dabar ilgimės? Tiktai kad tarp visų šių problemų pavyko gauti apgailėtiną atlyginimą ir pamaitinti savo šeimą? Ir tai jau leido jaustis tobulam ir laimingam?
Ilgiesi to, kad bent jau žinojai iš anksto, kad iki mėnesio galo pakaks pinigų ir kur jų pasiskolinti, jei pritrūks? Buvo bent šioks toks tikrumas, o dabar nervina nežinia? Ką daryti su šia vidine suirute ir karštligiškomis mintimis: „O kas, jeigu…?“
Tokios mintys dabar kankina daugumą pasaulio gyventojų, ši epidemija netrukus apims visus žemynus. Koronavirusas praryja visą pasaulį, visą žmoniją. Visi pradės galvoti: „Kas su manim atsitiks rytoj? Nuo ko priklausau? Kaip paveikti savo likimą? Kaip galiu sau garantuoti gerą šiandieną, rytojų ir porytojų? Labai gerai, kad tokie klausimai kyla žmonėms, ypač jauniems.
Ar viskas susiję tik su pinigais? Jei mums rūpi vien atlyginimas, tai reiškia, kad norime gyventi kaip gyvūnai: jiems pakanka būti tikriems, kad jie gaus ėsti šiandien, rytoj, o visa kita nėra svarbu. Taigi, „noriu ėsti su asilu iš vieno lovio“ ar esu žmogus ir mąstau plačiau?
#262031

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Ties raudona linija

O kodėl taip norite gyventi?

Komentarų nėra

O kodėl taip norite gyventi?

gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonija yra visiškoje panikoje dėl koronaviruso, kuris verčia mus nutraukti visą gamybą, prekybą, paralyžiuoja ir blokuoja ištisas šalis.
Tačiau paprastas žmogus pirmiausia galvoja apie savo šeimą, vaikus, apie tai, kuo juos maitins rytoj. Jam labiausiai rūpi, kaip išgyventi. Dėl šios priežasties pasaulis sutinka sustingti, tarsi sakydamas: „Dabar rūpinamės gyvenimu, o po to atkursime pramonę ir gamybą“.
Bet nuo ko priklauso mano likimas? Kaip jį paveikti, kaip garantuoti sau gerą ateitį? Jei žinotume atsakymus į šiuos klausimus, turbūt truputį nusiramintume?
Šis klausimas kyla kiekvienam, nes pirmiausia esame gyvūnai. Gamtoje yra tik trys lygiai: negyvasis, augalinis ir gyvūninis. Žmogaus rūšis taip pat priklauso gyvūniniam lygmeniui, tik labiau išsivysčiusiam. Tad pirmiausia mums reikia maisto, kaip gyvūnams. Sakoma, „jei nėra duonos, nėra Toros“. Maistas būtinas gyvenimui.
Tačiau esant koronavirusui, gamta, matyt, nori mus išmokyti ir užduoda klausimą iš kito galo: „Kam norite gyventi? Tiesiog iš savisaugos instinkto, kaip visi gyvūnai? Tačiau to nepakanka!“
Gyvūnai gali taip gyventi ir jiems nereikia jaudintis, bet mes, žmonės, turėtume pradėti klausti, dėl ko gyvename. O tai jau yra problema.
Taigi atsiranda koronavirusas, kaip kartus vaistas, ir klausia mūsų: „Kodėl gyvename? Neskubėkite atsakyti, pagalvokite. O aš jums padėsiu: atšauksiu visus dirbtinius užsiėmimus, kuriuos sugalvojote, ir tai sudaro 90% viso jūsų darbo. 90% jūs gaminote, pardavinėjote ir išmetinėjote, sunaikindami pasaulio išteklius. Dirbote vieni kitiems, kad visąlaik galėtumėte parduoti ir pirkti, parduoti ir pirkti, ir galų gale išmesti.“
Žemė pavirto sąvartynu. Sukūrėme sistemą, kuri gamina daiktus išmetimui, kad turėtume kuo užsiimti. Negalime egzistuoti be šio užsiėmimo. Bet staiga atsiranda koronavirusas ir mus sustabdo taip, kad jau nebegalime toliau bėgti, parduoti ir pirkti.
Jis tarsi klausia: „O kuo gi dabar užsiimsite? Pagalvokite, kodėl visa tai darėte, ir pamatysite, kad tame nebuvo jokios naudos. Jums laikas pamąstyti apie kitokį gyvenimą, jo prasmę, apie tai, dėl ko gyvenate.“
Negalite kurti sistemos, kuri veikia kaip konvejeris, kur visi gamina, gamina, gamina ir paskutinis išmeta, kad sistema vėl pradėtų gaminti ir galiausiai išmestų. Nėra jokio poreikio tokiam darbui. Pagrindinis klausimas: kam žmogus gyvena? Kol neatsakysite, sėdėkite namuose ir galvokite.“
Pažiūrėkite, kaip gamta su meile, rūpestingai, kaip motina ar tėvas, kaip mylintys tėvai nori, kad vaikas susimąstytų apie gyvenimą, mokytųsi. Ir jeigu dabar sėdite ir nerimaujate tik dėl to, ką valgysite rytoj, tada pagalvokite globaliau. Juk ne vienas taip sėdite ir nežinote, ką daryti, ir tai yra būtent tai, ko reikia žmonijai.
Todėl nebijau šio viruso. Mes turime vilties! Jei sugebėsime atsakyti, kam gyvename, ir toliau egzistuosime. Jei negalime rasti atsakymo į šį klausimą, tuomet nėra prasmės tęsti.
Juk turiu toliau vystytis kaip žmogus. Gyvenimo prasmės klausimas yra žmogaus ypatybė. O jei gyvenu be tokio klausimo, vien tik dėl egzistavimo, tai mano klausimai yra gyvūniniai.
#262037

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos

Komentarų nėra

Mintys apie koronavirusą III d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

Patys neįstengėme užbaigti egoistinės globalizacijos epochos – tai atėjo gelbėjantis virusas! Norėjome pašalinti sienas neanuliavę egoizmo – virusas primeta mums kur kas griežtesnes ribas. Koks tausojantis vaistas yra virusas palyginus su pasauliniu karu!
***
Koronavirusas be nereikalingų šiukšlių nieko iš mūsų neatėmė. Taip praeiname etapus, vedančius iš šio pasaulio egoizmo. Virusas padeda mums pakilti, išsilaisvinti iš egoistinės vergystės, priartėti prie aukštesniosios jėgos, tikslo, dvasinio pasaulio atskleidimo. Vadinasi jis – vaistas!
***
Dabar per koronaviruso epidemiją aukštesnioji jėga atskiria mus: „Nepriartėkite vieni prie kitų! Daugiau dviejų nesirinkti!“ Kol neįsisąmoninsime, kokie atskirti esame. Mumyse turi atsirasti poreikis susijungti širdimi, gerais jausmais. Taip išgysime…
***
Dabar pasaulyje visi turi vieną problemą: sugriuvo visa gyvenimo tvarka, visas žmogaus pasaulis, atsirado tuštuma. Kabala aiškina: pasaulis gali susimažinti iki būtino egzistavimui lygmens. O mums svarbiausia – pasiekti amžiną dvasinį gyvenimą.
***
Koronavirusas pasiėmė iš mūsų tik šiukšles. Materialiai išgyvensime. Bet svarbiausia – atsirado galimybė atskleisti, dėl ko mums gyventi! Šiame pasaulyje esame formaliai. O viduje virusas kaip tik padeda mums ištrūkti iš Ego nelaisvės, priartėti prie aukštesniosios jėgos ir atskleisti dvasinį pasaulį.
***
Ateina nauja valdžia, „koronavirusas“, ir nušluoja mums vystymosi kelią tarsi cunamio banga, nuplaunanti viską, ko nereikia. Turime eiti šiuo keliu, kol išeisime iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
***
Koronaviruso epidemija parodė ES beprasmiškumą. Ji naudinga nebent viršūnėlei. Tapo aišku, kad pasitelkus rezoliuciją apie ryšius ir solidarumą nacionalinio egoizmo neištaisysi. Čia būtina aukštesnioji jėgą, o ES valdžia jos neturi! Virusas padės tašką „vieningai Europai“ !

Iš 2020 m. kovo 25-28 d. M. Laitmano twitter

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys apie koronavirusą I dalis

Mintys apie koronavirusą II dalis

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Komentarų nėra

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPo koronaviruso epidemijos pasaulis taps kitoks, naujas. Virusas atėjo tam, kad išvalytų iš mūsų visas šiukšles. Gamtoje nėra nieko kenksmingo. Virusas atlaisvina vietą gėriui.
Visos šiukšlės, kurios užpildo mūsų sukurtą žmonių visuomenę, bus sunaikintos, o vietoj to atsivers galimybė užpildyti mūsų santykius gėriu ir meile, kuriant gražų, šviesų pasaulį mūsų vaikams ir anūkams.
Tikėkimės, kad mums pavyks tai atlikti, ir neperkelsime į naująjį pasaulį visos neapykantos, konkurencijos, elgesio, kuriuo naikiname Žemės rutulį ir savo pačių rankomis pasmerkiame save mirčiai dėl klimato katastrofų ir karų. Nūnai esame pajėgūs sukurti naują pasaulį!
Vyriausybės dabar investuoja milijardus dolerių, tikėdamosios sugrįžti į praeitį. Bet, neduok Dieve, jei grįšime į savo ankstesniąją būseną. Nemanau, kad yra šalis, kuriai tai būtų gerai. Juk dar prieš pasirodant virusui buvome krizėje, mums grėsė karas, finansų ir pramonės griūtis. Augo konfrontacija tarp Amerikos ir Rusijos, Kinijos, Europos.
Mums neverta grįžti į senąjį pasaulį, nes jame nebuvo nieko gero nei piliečiams, nei valstybėms, nei armijai, nei finansams, nei pramonei, nei prekybai. Mes niokojome žemės rutulį, siurbdami iš jo visus išteklius. Netgi mintimis negalima sau leisti grįžti į vakarykštį pasaulį, apie tai galvoti gali tik beprotis.
Niekas nesimėgavo tokiu gyvenimu, apgaudinėjome patys save lyg mums būtų gerai. Bet kas tame buvo gero? Ką matėme gyvenime? Dabar pats laikas išvalyti žmonių visuomenę nuo šiukšlių, kuriomis ji buvo užkimšta. Kaip užpildėme vandenynus plastikinėmis ir radioaktyviomis atliekomis, taip prišiukšlinome ir žmonių visuomenę.
Reikia sukurti naują, gerą pasaulį! Tegul šis virusas padeda mums susimąstyti ir įsisąmoninti, kur atėjome. Palyginti su tomis problemomis, kurios mums grėsė, šiandienos epidemija yra tiesiog niekas. Tai yra didžiulis aukštesniosios jėgos gailestingumas, kad ji taiso mus taip tausojančiai.
Jokiu būdu nereikia grįžti į ankstesnįjį pasaulį: tik eiti į priekį, į naują pasaulį, kuriame nebus dešimties darbo valandų per dieną, daugiavalandinio stovėjimo kelių spūstyse, pamirštų vaikų, nepamatuojamų skolų ir gyvenimo nuolatiniame minuse. Ženkime visi vieną žingsnį į priekį ir negrįžkime į senąjį pasaulį. Bet kokia kaina tik į priekį, ir, pirmiausia, verta pagalvoti apie naujus tarpusavio santykius.
Šiuo metu esame namuose, laikomės karantino ir turime išeiti iš šios situacijos naujais žmonėmis, kad galėtume pradėti naujai megzti tarpusavio ryšius. Kaip naujai? Kol esame priversti likti namuose, gausime gerą naujojo ugdymo porciją, kaip gyventi naujame pasaulyje, naujoje visuomenėje. Visi supranta, kad tai būtina, tad padarykime tai! Antraip, ką, kokį pasaulį paliksime savo vaikams ir anūkams?
#261901

Iš 2020 m. kovo 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienoje valtyje

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Tegu tai būna gėrio epidemija

Komentarų nėra

Ties raudona linija

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronaviruso epidemija paliečia kiekvieną pasaulio žmogų, nesvarbu, iš kur jis kilęs: iš Italijos, Izraelio, Korėjos, Rusijos ir t. t. Visas pasaulis jaudinasi. Virusas plinta nepripažindamas jokių sienų ir kol kas nesimato pabaigos. Ekspertai prognozuoja, kad epidemija tęsis metus, kol neatsiras kokių nors kovos su virusu priemonių.
Koronavirusas itin pakeitė žmonių tarpusavio santykius visuomenėje ir kelia mums rimtus klausimus. Ką reikia daryti, kad grįžtume į normalų gyvenimą, ko gamta reikalauja iš mūsų, ir kodėl ji mums pateikia tokių netikėtumų? Kaip išspręsti visas problemas, su kuriomis susiduriame gyvenime?
Viena vertus, šios problemos rodo mums, kiek esame susieti ir priklausomi vieni nuo kitų. Kita vertus, mūsų ryšys nėra geras, ir turime mokytis, kaip jį pakeisti. Koronavirusas tik padėjo atskleisti mūsų būklės sunkumą. Kol kas padėtis nėra tokia bloga.
Pažiūrėsime, kas nutiks, kai Šiaurės ir Pietų Amerika, taip pat Europos šalys uždarys savo sienas. Žmonija vėl grįš prie pasienio užtvarų, užkardų.
Ir vienintelė išeitis – atidžiai išsiaiškinti, koks turėtų būti tinkamas ryšys tarp mūsų, ir kaip užmegzti gerus santykius, kad neprasiskverbtų jokie virusai. Virusas – tai ženklas, kad mūsų tarpusavio ryšys neteisingas, blogas.

***
Koronavirusas – bendra visų problema, reikalaujanti iš visos žmonijos tinkamo susivienijimo ir abipusio laidavimo. Kodėl kaskart pritraukiame naujas negandas? Kodėl gamta visada muša mus rimbu, kiekvieną atskirai ir visus kartu?
Kodėl šie smūgiai kasmet stiprėja ir plečiasi taip, kad apimtų visą žmoniją? Gamta bando priversti mus įsisąmoninti tarpusavio laidavimo poreikį, kad taptume kaip vienas žmogus, viena sistema.
Kiekvienas žmogus pasaulyje turi suprasti:
– Koronavirusas nėra atsitiktinumas, o proceso dalis, per kurį gamtos jėgos veda žmonių visuomenę, siekdamos sujungti mus į vieną sistemą.
– Šioje vienoje sistemoje yra įstatymai, kuriuos gamta įpareigos mus vykdyti, jei ne savo noru, tai per kančias. Ir koronavirusas yra viena iš nelaimių, siunčiamų žmonijai, kad ją supurtytų ir priverstų susimąstyti, kaip teisingai gyventi.
Idealiu atveju turėtume tapti kaip vienas žmogus, su viena širdimi, vienoje sistemoje. Nėra išeities, turime prie to priartėti.
Koronaviruso epidemija yra pirmoji bausmė iš serijos bausmių, kurios atsiskleis kas mėnesį. Juk jeigu blogai elgiamės vieni su kitais, tai šitaip sukuriame vietą virusui. Virusas atsiranda ten, kur nepakanka tarpusavio laidavimo, kurį turime sukurti.
Kūrimo tikslas – atvesti žmogų į gerą vienybę ir meilę artimui kaip pačiam sau. Ir jei taip neatsitinka, tada ima rastis įvairios problemos, kurios iš tikrųjų tarnauja kaip vaistas, stumiantis mus susivienyti.
Žiūrime vieni į kitus ir nelinkime kitam gero. Taip virusas perduodamas iš vieno žmogaus kitam dėl netinkamo žvilgsnio, smerkiančių žodžių, kurie materializuojasi kaip virusai.
Žmonija vis labiau tarpusavyje priklausoma pramonėje, prekyboje ir visur kitur, tačiau drauge nekuriame gerų tarpusavio santykių. Jie prieštarauja stiprėjantiems ryšiams tarp mūsų, nes susisiekiu su kiekvienu žmogumi žemėje tik norėdamas iš jo išspausti visus syvus. Ir, žinoma, kai šie ryšiai tampa visiškai nepakeliami, gamta smogia ir juos nutraukia.
Įsivaizduokite, kad pasaulis atsiribos nuo Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos – kaip tai palies gamybą. Pakanka sustabdyti kokio nors mažo elektroninio elemento gamybą ir pusė pasaulio aiktels. Ir viskas todėl, kad nesame tinkamai susiję žmogaus lygmenyje, nesivadovaujame tarpusavio laidavimo dėsniu. Elitas, norėdamas uždirbti dar kelis milijardus, iš žmonių išspaudžia paskutinį lašą.
Virusas jau atvedė prie masinių atleidimų. Nepanašu, kad ši banga nurims, matyt, tai sujudins visą žmoniją, kad pajaustume pasiekę raudoną liniją ir gamta nebeleis mums taip egzistuoti.
Pirmą kartą žmonijos istorijoje įsisąmoniname, kad tai smūgis iš viršaus. Taip Egipto žyniai faraonui pasakė apie vieną bausmę, kad tai yra Dievo pirštas. Visi pajaus, kad tai yra aukščiausia bausmė, kad mus stato į vietą iš viršaus.

* * *
Žvelgdamas į kitą nedraugišku žvilgsniu, perduodu virusą jam. Juk esame sujungti į vieną sistemą ir, blogai galvodamas apie kitą, įnešu virusą, neigiamą signalą į visą tinklą ir sugriaunu laidavimą. Tegul tai tik mintis, bet mus visus jungia mintys, pokalbiai ir veiksmai.
Norime ar nenorime, esame užrakinti vienoje bendroje sferoje. Todėl nesvarbu, aš kalbu, rašau, galvoju ar dirbu rankomis. Minčių poveikis dar didesnis, nes sakoma, kad „viskas išsisprendžia mintyse“. Mintis materializuojasi fiziniuose veiksmuose.
Tarp mūsų ištempti nematomi siūlai, esame ryšių lauke. Ir pats aukščiausias ryšių lygis –mintis, kuri vėliau nusileidžia į paprastesnius lygius. Tačiau mes galime ištaisyti visus virusus mintyse. Laidavimas – tai teisingi mūsų tarpusavio ryšiai minties lygmenyje. Ir jeigu jie sies mus, tada nieko daugiau nereikės, jokių materialių vaistų.
#261406

Iš 2020 m. kovo 7 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę I dalis

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Tegul tai būna gėrio epidemija

Komentarų nėra

Koronavirusas keičia tikrovę I d.

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманGamtos tikslas ir pasaulinio masto epidemija
Klausimas. Ar kabalos požiūriu gamta yra protinga? Ar viskas, kas mums nutinka, kokie nors smūgiai – visa tai yra suplanuota? Ar yra aukštesnis protas? Ar tai stichiška?
Atsakymas. Gamta absoliučiai protinga. Ji turi vystymosi pradžią ir pabaigą, t. y. negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmonių vystymo planą, ir jis griežtai įgyvendinamas.
Tačiau jį vykdant kyla įvairiausių problemų. Kadangi į šį planą įeina negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus, tai žmogaus prigimtis, kaip pati aukščiausia, patiria visokiausius svyravimus ir pakitimus į vieną ir į kitą pusę.
Žmogus turi valios laisvę, jis gali save keisti, būti panašus ar ne visai panašus į gamtą. Pagal tai, jis keičia savo judėjimo trajektoriją. Bet vis tiek jo judėjimas nukreiptas į tą patį tašką, to paties tikslo link.
Klausimas. Ar gamtos dėsniai nėra nulemti žmogaus, sociumo lygmenyje?
Atsakymas. Žmogus turi valios laisvę, tai reiškia, kad vis dėlto jam suteikiama galimybė įvairiais būdais nuvykti iš taško A į tašką B.
Klausimas. Kitaip tariant, galutinis tikslas vis tik nulemtas?
Atsakymas. Ne tik galutinis tikslas, bet ir visas mūsų judėjimas. Jį galima suskirstyti į mažas atkarpas ir kiekvienoje iš jų galime judėti geresniu ar mažiau geru keliu.
Klausimas. Dabartiniame kelio ruože pasireiškė pasaulinė epidemija – koronavirusas. Visi suprantame, kad tokių virusų būta daug ir kur kas pavojingesnių. Kuo ši situacija skiriasi nuo kitų mūsų istorijoje? Ar tai, kad šiandien esame labiau priklausomi vieni nuo kitų, integralūs ir, savaime suprantama, tai suteikia savo atspaudą?
Atsakymas. Taip. Jei anksčiau epidemijos Europoje ar atskirose pasaulio dalyse nepaliesdavo kitų žemynų ir tautų, tai dabar to nėra. Šiandien esame taip tarpusavyje susiję per kultūrą, ekonomiką, pasaulinę prekybą ir kt., kad negalime nebūti kaip vieninga žmonija.
Todėl virusai užkrečia mus visus, palaipsniui plisdami iš vieno Žemės krašto į kitą. Ir niekur negalime dingti, negalime nutraukti tarpusavio ryšių.
Komentaras. Šios situacijos ypatingumas – šiandieninė mūsų tarpusavio priklausomybė, ir svarbiausia, tie neproporcingi vyriausybių įvesti apribojimai. Juk buvo įvairios epidemijos, tačiau niekas taip nereaguodavo.
Atsakymas. Bet tai buvo anksčiau, kai nebuvome taip susiję vieni su kitais. O šiandien šis ryšys tapo visuotinis. Sunku įsivaizduoti, kur jo nėra. Ir paaiškėja, kad dėl viruso esame įpareigoti atsiriboti vieni nuo kitų, kiekvienas žmogus privalo izoliuotis nuo kitų, o tai dabartiniame pasaulyje neįmanoma.
#261698

Iš 2020 m. kovo 12 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Mintys apie koronavirusą II dalis

Antikūnai prieš egoizmą

Komentarų nėra

Karantinas – pirmas žingsnis išeiti iš krizės

Krizė, globalizacija, Laidavimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманGlobalus tarpusavio laidavimas – tai dėsnis, galiojantis visiems, į vieną sistemą sujungtiems elementams. Ir šis dėsnis įpareigoja kiekvieną žinoti, kaip jis turi elgtis sistemoje, kad atvestų ją į pusiausvyrą, į tobulą abipusį ryšį tarp visų dalių.
Žinoma, neįstengiame net įsisąmoninti šio dėsnio, o juolab jo laikytis. Negaliu prisiimti tokio įsipareigojimo, juk jeigu neatliksiu savo funkcijos integralioje sistemoje, tai ji visa išeis iš pusiausvyros ir kaltas būsiu aš.
Visi pajaus, kad pažeidžiau sistemos tobulumą. Išeitų, kad kiekvienas elementas lygiavertis visai sistemai bendrai, o tai gąsdinanti atsakomybė. Kiekvienas žmogus atsako už visą pasaulį. Todėl sakoma: „Geriau sėdėk ir nieko nedaryk“.
Štai taip dabar žmonių paprašė būti karantine ir neišeiti į gatvę, niekur nevažinėti, neskraidyti, su niekuo nekontaktuoti. O ką gi daryti?
Nuodugniai susipažinti su tuo, kad esame integralioje, globalioje sistemoje, kurioje veikia laidavimo dėsnis, kitaip tariant, tarpusavio priklausomybės dėsnis, ir kaip mums šią priklausomybę iš priverstinės paversti norima. Norime būti susiję ne todėl, kad mus įpareigojo gamta, o todėl, kad patys atskleidėme, kaip gera palaikyti ryšį!
Tai tiesiog gyvenimas rojuje – susijungti kartu į vieną tobulą vienybę ir pajausti gamtos tobulumą. Ir tada pajausime visas gamtos dalis, pradedant nuo tolimų žvaigždžių iki tokių gyvenimo formų, kurios mums dabar nežinomos. Žmogus galės tapti didingu tobulybės kūrėju.
Pirmasis išėjimo iš krizės etapas – karantinas, kitaip tariant, „sėdėk ir nieko nedaryk“ – tik mokykis. Žmonijos problema ta, kad ji ima veikti dar iki tol, kol supranta, ką daranti. Kol esame karantine, turime laiko pagalvoti: kokiame pasaulyje egzistuojame, kas mes tokie ir kas yra gamtos sistema, kurioje gyvename, o dar – kaip priklausome nuo gamtos sistemos, o ji nuo mūsų.
Kaip per savo santykius vieni su kitais veikiame bendrą gamtos sistemą: negyvąją materiją, augalus, gyvūnus bei žmones, ir kaip gamta reaguoja į mūsų veiksmus? Taip pradėsime mokytis to, kaip pastatyti nuostabius namus visiems – ne tik patogius, bet amžinus, tobulus, esančius aukščiau šio biologinio gyvenimo ir mirties, aukštesnėje pakopoje.
Taisydami tarpusavio ryšį, pakylame į begalinę sistemą, kurioje nėra laiko apribojimų. Pradedame gyventi pasaulyje, kuriame nėra mirties ir jokių apribojimų, tik beribis suvokimas ir egzistavimas. Dabar gavome galimybę ateiti prie tokio gyvenimo.
Visų pirma reikia išstudijuoti bendrą gamtos sistemą ir mūsų vaidmenį joje, ir kaip mums tarpusavyje organizuotis, kad užmegztume ryšį su šia bendra gamtos sistema. Juk kiekvienas iš mūsų – egoistas, priešingas gamtai. Ir kaip man prisiderinti prie gamtos sistemos, kuri visa integrali ir egzistuoja pagal laidavimo, vienybės, meilės, abipusio papildymo dėsnį, jei esu sukurtas priešingai?
Štai čia mums į pagalbą ateina kabalos mokslas, kuris moko, kaip mums, egoistams, sukurti tarpusavio ryšį, panašų į integralią gamtos sistemą. Tai vadinama „dešimtuku“, kur dešimt žmonių vienijasi, kad kartu sukurtų gamtos sistemą atitinkantį ryšį.
Žmogaus egoizmas visuomet mėgino visą pasaulį pajungti savo poreikiams. Bet šis laikas baigėsi. Epidemija sukėlė perversmą sąmonės pasaulyje, ėmėme suprasti, kad negalime naudoti visko tik savo naudai, kad turime ieškoti, kaip tapti naudingiems visai sistemai.
Dešimt žmonių – tai tarsi maža laboratorija, kur stengiamės sukurti antivirusą tuo, kad sutinkame nustatyti tarp mūsų tuos dėsnius, kurie veikia tobuloje, integralioje, globalioje sistemoje, kitaip tariant, abipusį davimą. Kiekvienas anuliuoja save ir iškelia kitus aukščiau savęs, kurdamas tokius santykius, kurie aukščiau kiekvieno asmeninio egoizmo. Tai ir bus vakcina nuo viruso.
Taip atsiras naujos grupės, kol visa žmonija gaus antivirusinę vakciną ir visi vėl elgsis pagal sveikos gamtos dėsnius. Tai bus naujas žmogus, juk jis suvoks devynių draugų norus kaip savo asmeninius ir rūpinsis jais labiau, nei pačiu savimi.
Priklausomai nuo to jis gaus palaikymą iš integralaus gamtos dėsnio, jis virs integralia gamtos dalimi. Globalaus laidavimo dėsnis įpareigoja žmogų būti susijusiam su visa sistema aukščiau jo egoizmo.
Gamta sukūrė žmogų didžiausiu egoistu iš visų kūrinių. Bet globali gamta per šią krizę nori mums parodyti, jog ji jau ilgai laukia, kad padarytų mus savo neatsiejamomis dalimis. Gamta tarsi sako mums: „Dabar esu pasirengusi įjungti jus į savo vidų kaip integralius elementus“.
Ir tai nepaisant to, kad kiekvienas iš mūsų sukurtas kaip antiintegralus, norintis vien valdyti ir išnaudoti kitus. Gamta sukūrė mus priešingais sau, kad sulygintume neigiamas ir teigiamas būsenas bei įvertintume „šviesos pranašumą iš tamsos “. Ir tuomet galėsime pajausti ir įsisąmoninti integralią, tobulą būseną, panorėsime ją pasiekti. Kitaip, nesuprastume, kur esą.
Gamta nuo pat pradžių įdiegė mumyse egoistinę programą, kuri dabar nustojo veikti. Mes turime suprasti, kad egoistinė programa nesuderinama su globaliu, susijusiu pasauliu.
Krizė stumia mus, kad sutiktume susijungti su kitais ir laikytumės integralaus gamtos dėsnio. Turime įdiegti savyje naują, patobulintą globalaus laidavimo programą – vienintelę gamtoje egzistuojančią programą.
Ši programa veikia visur, išskyrus žmogų, tačiau mes negalime suvokti to savo neištaisytu, egoistiniu protu. Teisiame pasaulį pagal savo trūkumus, todėl matome jį neištaisytą. Bet vos tik imsime taisyti save ir panorėsime tapti integralia gamtos dalimi, pamatysime visiškai kitokį pasaulį ir suprasime, kad jis visada buvo toks, tiesiog to nepastebėjome.
Globalaus laidavimo dėsnis teigia, kad mes visi priklausome vienai sistemai ir privalome jaustis kaip vieno mechanizmo dantratukai, kur kiekvienas priklauso nuo visų. Taip suteiksime sau amžiną, tobulą, nuostabų gyvenimą. Daugiau nieko nereikalaujama ir krizė, sukurta koronaviruso epidemijos, priartina mus prie to. Palinkėkime mums visiems sėkmės ieškant teisingo sprendimo.
#261746

Daugiau šia tema skaitykite:

Antikūnai prieš egoizmą

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Kada pasibaigs koronavirusas?

Komentarų nėra

Apsauga nuo baimių

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманNūnai žmogų apimanti ir paralyžiuojanti baimė yra sukelta ne dabartinės situacijos, o minčių apie tai, kas gali nutikti vėliau.
Bet neverta taip jaudintis, juk visi esame valdomi aukštesniosios jėgos, ir viskas eis pagal jos planą. Ir tai neturi nieko bendra su religija. Religingas žmogus neklausia apie gyvenimo prasmę, jis neabejoja dėl to, ką reikia daryti. Kabalos mokslas kelia mumyse klausimus, kurių nėra religijoje.
Nėra ko jaudintis dėl to, kas gali nutikti, juk ne mes lemiame įvykius, o bendroji gamtos jėga. Kur ji nukreips mus, ten ir nueisime. Ir toks požiūris nėra naivumas ar fanatizmas, jis suteikia mums vidinę apsaugą, išlaisvinančią nuo nežinomybės baimės.
Viskas išaiškėja tik mintyse. Žmogus gyvena savo mintyse. Šiandien beveik kiekvieno galvoje sukasi beprotiškas minčių ir baimių dėl ateities verpetas, neduodantis ramybės nei dieną, nei naktį. Vienintelis būdas apsiginti: prilipti prie kūrimo programos, vedančios žmoniją į aukščiausią pakopą, kad suprastume ir pajaustume, kam gyvename, kam vystomės, į kokį tikslą einame.
Ir tada visi nurims su šiuo tikslu, ir bus visiems gerai. Viskas paaiškės tik mintyse, galima ramiai sėdėti ir tik tuo užsiimti. Užeikite į mūsų kabalos svetainę, pradėkite skaityti, kas ten parašyta. Nereikia nieko mokytis ir įsiminti – tiesiog stenkitės tai pajausti, įsisąmoninti, perleisti per širdį ir protą, kad išugdytumėte savyje žmogų.
Žmogus mumyse – tai, kas tapatina save su gamta, su aukštesniąja mintimi, aukštesniąja programa, aukštesniąja jėga. Gamta – tai Kūrėjas, viskas įsijungia į ją. Pasistenkite išugdyti savyje tokius pojūčius ir mintis, kad pajaustumėte šią gamtą aplink save, kitaip tariant, kad pažintumėte Kūrėją. Pasistenkite išeiti iš savęs ir susijungti su visa Visata, su šia mintimi, apimančia visą pasaulių sistemą.
Ir tuomet išvysime, kodėl viskas taip vyksta. Juk mes ne maži vabaliukai, šliaužiojantys žeme, o žmonės, iš kurių gamta nori sukurti kažką didingo, nori duoti mums galimybę ją suprasti, su ja susijungti. Tai nuostabi galimybė!
Virusas – tai ne liga, o vaistai. Pažiūrėkite, kiek daug jis pakeitė pasaulyje: oras tapo švaresnis ir gaivesnis, žmonės nebesinuodija, dirbdami gamyklose, teršiančiose atmosferą, dirvą ir vandenį.
Pranešama, kad dėl karantino vanduo Venecijos kanaluose taip išsivalė, kad jame net ėmė veistis žuvys. Žemės rutulys nori gyventi, tik netrukdykite jam. O jūs sielojatės dėl to, kas su jumis nutiks po mėnesio. Nebijokite, viskas susitvarkys. Tik iš anksto apsisaugokite nuo smūgio vaistu. Užsukite į mūsų tinklalapį, ir rasite ten daug paaiškinimų, kaip pirmiausia nusiraminti. Linkiu jums geros kloties.
#262043

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrinys – tai noras gyventi

Ar baimė padeda pažinti save?

Tegu tai būna gėrio epidemija

Komentarų nėra

Mintys apie koronavirusą II d.

Sveikata

Žmogus išnaudoja kitus su nauda sau – tai griauna integralią gamtos sistemą. Egoistinių norų neįmanoma pripildyti. Integrali, globali gamtos sistema nesutinka su tuo ir gamina antikūnus, neleidžiančius žmogui sugriauti gamtos sistemų…
***
Virusas išryškino apgaulingą ES šalių ryšį. Dar daugiau, užuot veikusios išvien, ES šalys užveria savo sienas. Virusas atskleidė melagingą sandraugą – ji buvo dalinė ir tik ekonominė, t. y. egoistinė, tačiau ne suartinanti tautas!
***
Jei matytume, kad geras žvilgsnis išgydo nuo koronaviruso, žemėje visi akimirksniu taptų teisuoliais. Tačiau iš mūsų reikalauja sąmoningumo, davimo siekio, o ne savanaudiškų interesų, minčių apie visus, o ne apie save. Kai visiems bus gera, žmogus liausis sirgęs.
***
Nūnai mūsų tarpusavio priklausomybė atsiskleidžia tuo, kad bijodamas užsikrėsti užsidarau nuo kitų, atjungiu neigiamus ryšius. Tačiau atskleiskime teigiamą priklausomybę! Jeigu tinkamai susijungsime, paleisime teigiamus virusus!
***
Žmonija praėjo ilgą raidos kelią ir ima jausti save kaip vieną kūną. Reikia padėkoti koronavirusui – jis atvedė visą pasaulį prie tokios vienybės. Jei epidemija užtruks, žmonija atskleis, kad išties priklauso vienai sistemai, kur visi priklauso vieni nuo kitų.
***
Jei Š. ir P. Amerikos, Europos šalys užvers sienas, žmonija grįš prie pasienio užtvarų. Vienintelė išeitis – išsiaiškinti, koks turi būti tinkamas mūsų tarpusavio ryšys ir sukurti gerus santykius, kad neprasiveržtų joks virusas. Virusas rodo nutrūkusius ryšius!
***
Atsiskleidžiančios problemos žmonijai tarnauja kaip vaistas, stumiantis mus į vienybę. Nenorime kitam gero. O virusas perduodamas nuo žmogaus žmogui per negerą žvilgsnį, teisiančius žodžius, kurie materializuojasi kaip virusai.
***
Virusas atvedė prie masinių atleidimų. Ši banga išjudins žmoniją, stovime prie raudonos linijos, gamta neleis mums taip toliau egzistuoti. Pirmąsyk per visą žmonijos istoriją įsisąmoniname, kad tai smūgis iš aukščiau. Kiekvienas pajaus, jog tai bausmė iš aukščiau, kad mus tempia iš viršaus.
***
Žmones sieja tarpusavio priklausomybė pramonėje, prekyboje – visur, tačiau mes negeriname savo santykių. Jie prieštarauja tarp mūsų augantiems ryšiams. Aš susisiekiu su visais, kad iš kiekvieno išspausčiau visus syvus. Kai šie ryšiai tampa nebepakenčiami, gamta suduoda smūgį ir juos pertraukia.
***
Koronaviruso epidemija – pirmoji bausmė visų smūgių serijoje, kurie vienas po kito ims atsiskleisti. Juk jeigu vieni su kitais elgiamės blogai, tai šitaip sukuriame vietą virusui. Virusas kyla ten, kur trūksta apibusio laidavimo, kurio turėjome laikytis.
***
Kiekvienas žmogus pasaulyje turi suprasti: koronavirusas – ne atsitiktinumas. Gamtos jėgos vedą žmonių visuomenę ir siekia sujungti mus į vieną sistemą. Šioje sistemoje galioja dėsniai, ir gamta įpareigos mus jų laikytis, jei ne savo noru, suprantant, tai priverstinai.
***
Koronavirusas – bendra visų problema, ji iš žmonijos reikalauja tinkamos vienybės ir tarpusavio laidavimo. Gamta siekia atvesti mus prie būtino, sąmoningo abipusio laidavimo, kad taptume tartum vienas žmogus, viena sistema.
***
Koronavirusas stipriai pakeitė žmonių tarpusavio santykius visuomenėje, iškeldamas mums rimtas problemas: 1. Esame stipriai susiję ir priklausome vieni nuo kitų. 2. Mūsų ryšys nėra geras, reikia mokytis, kaip jį pakeisti. Koronavirusas atskleidžia visą mūsų būsenos sunkumą.
***
Pats pavojingiausias virusas – mūsų egoizmas. Jei nesinaudosime savo vidiniu egoizmu, neutralizuosime išorinius virusus – panašus gydo panašų. Norint išsigydyti nuo griaunančio egoizmo, mūsų veiksmai turi virsti altruistiniais, kaip vieninga žmonija mažoje Žemėje.
***
Mums būtina įsisąmoninti, kad virusai perneša informaciją – ir taip skatina mūsų vystymąsi. Tokį greitą ir galingą pokytį gali sukelti tik biologiniai informacijos pernešėjai. Koronavirusas – ne epidemija, o visos žmonių rasės pasikeitimas…
***
Dėl koronaviruso žmonija gali atskleisti didžią įžvalgą: visi pajaus, kiek tarpusavyje susiję ir kiek mums reikia vieniems kitų, kad mūsų neatriši, kad ir kaip stengtumės nutraukti tarpusavio ryšius. Arba gera priklausomybė, arba alkana mirtis…
***
Infekcijos proveržiai rodo mums ryšio principą ir žmonių atsakomybę, kiek kiekvienas veikia visus kitus. Gamta mokys mus tinkamai tarpusavyje sąveikauti, kol įsisąmoninsime geros sąveikos tarp visų žmonių taisykles. Taip priartėsime prie visiško savo egoizmo ištaisymo!

Iš 2020 m. kovo 5-16 d. M. Laitmano twitter

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai