Klausimas: Jeigu žmogus kuriam laikui iškrenta iš grupės, tai šitai vyksta, nes įdiegta tokia programa?
Atsakymas: Ne! Jokiu būdu! Žmogus neturi iš anksto įdiegtos programos, nusprendžiančios jo priartėjimą ar nutolimą nuo Kūrėjo! Viskas jo valios laisvės ribose.
Tai iš anksto nenumatyta! Iš pradžių numatyti kokie nors koeficientai, nuolatiniai duomenys bendroje sistemoe, nes tai sistema, o ne vienas žmogus ir Kūrėjas. Tai visas kūnas: kiti tam tikru būdu darys įtaką, pasaulis tam tikru būdų eis pirmyn, kai kurios jos dalys (sielos) kris ir kils judėdamos, kad suartėtų su Kūrėju ir Jį atskleistų drauge, vienos vienintelės būsenos.
Kiek tai bus efektyvu, tiek tai paveiks žmogų. Kiek pasaulis šiek tiek sustos, tiek, tai sustabdys ir žmogų. Tačiau visa tai išoriniai duomenys. Kiekvienas iš mūsų irgi gali tai veikti.
Yra aplinkybių, nuo kurių nepabėgsi. Bet savarankiškai siekdamas atskleisti Kūrėją savyje, žmogus išgyvena tas aplinkybes visai skirtinguose aspektuose: užuot gavęs smūgį ir sustojęs, jis, priešingai, gali paspartinti ėjimą pirmyn.
Tai galima palyginti su raketos paleidimu į tolimas planetas. Kai raketa skrieja taip toli, tai tarp mūsų ir tikslo esantys dangaus kūnai pasitelkiami kaip kelio spartintojai. Jei raketa juda jų link tam tikra trajektorija, tai jie, traukdami raketą, pagreitina jos skrydį, bet nepriartina prie savęs. Jie tarsi traukią ją prie savęs, bet ji skrenda greičiau ir paskui peršoka tolyn.
Su dvasiniu darbu lygiai tas pats. Žmogui atrodo, kad tie su tavimi kelyje esantys kūnai gali stabdyti, pritraukti ir apskritai praryti tave pakeliui, bet iš tikrųjų jie tik pagreitina tave, ir tu peršoki toliau.
Klausimas: Išeitų, kad nerealu atlikti išskaičiavimus, kas gera, o kas bloga?
Atsakymas: Ne. Tereikia maksimaliai judėti pirmyn savo sąskaita, grupės sąskaita, visos žmonijos sąskaita.

#310059

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kaip metama kabala?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio kelio pradžia ir pabaiga

Kelias į nubrėžtą tikslą

Kam egzistuoja šis pasaulis?

Baal Sulamas rašo, kad žodis „gamta“ lygus Kūrėjui, todėl galima Kūrėjo dėsnius vadinti gamtos priesakais, ir priešingai, Kūrėjo priesakus – gamtos dėsniais, nes tai vienas ir tas pats. Kitaip tariant, nėra nieko tik gamtos sistema, kuri ir yra Kūrėjas.
Taip ir reikia žiūrėti į viską, kas mus supa, į savo poveikį pasauliui, kur esame, į tai, kaip jis veikia mus, įsisąmoninant save kaip integralią tos gamtos sistemos (Kūrėjo) dalį.
Yra tik viena aukštesnioji Kūrėjo jėga, jos noras atvesti mus į susiliejimą su Juo, bet ne priverstinai, ne per prievartą, o įsisąmonintu gėrio keliu. Kiek suprasime Kūrėją, pajausime ir suvoksime Jį kaip gerą ir kuriantį gėrį, tiek galėsime prie Jo priartėti, susijungti su Juo. Taip grįšime prie Kūrėjo, prie gamtos.

#310183

Iš 2023 m. kovo 13 d.  rytinės pamokos „Pasaulio vienijimasis paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamatyti Kūrėją

Žmogus – siekis prilygti Kūrėjui

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Kabala atskleidžia mums, kad „nėra nieko kito tik Jis“. Kūrėjas stovi už visko, kas vyksta aplink mus. Svarbiausia nepamesti minties, kad visa tai – Jis, ieškoti Jo visuose pavidaluose aplink save ir savyje.
Viską valdo Jis, išskyrus mintį, kad „be Jo nėra nieko“. Ir ši mintis duodama Jo! Tačiau tu turi ją pačiupti ir nuo jos imti auginti savyje laisvą nuo Jo priešingą būseną, turi tapti panašus, lygus Jam žmogus, Adomas.
Klausimas: Kaip tada nevirsti religingu žmogumi, kai imi kalbėti taip, kaip daugelis?
Atsakymas: Visa tai žodžiai, jie neturi prasmės. Žodžių prasmė juk visiškai kita.
Religija apsiriboja fiziniais veiksmais. Ji neturi vidinio aparato. Jų vidiniai veiksmai – atgailauti ir pan. O kabala nukreipta į priešingą nuo religijos pusę, į Kūrėjo atskleidimą.
Religija egzistuoja dėl to, kad Kūrėjas paslėptas, ir niekaip nesuinteresuota Jo atskleisti, tad ragina: „Elkis paprasčiau, paklusk ir viskas“. Kabala suinteresuota žmogaus raida.

#309933

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Pasaulio lėlininkas“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nėra nieko kito tik Jis“ – tai mistinė mantra?

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Klausimas: Kokios būna Šviesos?
Atsakymas: Yra daugybė būdų, kaip Kūrėjas veikia kūrinį. Yra tiesioginė šviesa, atspindėta šviesa, supanti šviesa, einanti iš viršaus žemyn ir iš apačios į viršų, skylanti į daugybę įvairiausių šviesų.
Klausimas: Kuo skiriasi tiesioginė ir supanti šviesa?
Atsakymas: Tiesioginę šviesą kūrinys jaučia kaip einančią tiesiai iš Kūrėjo, o supančią – kaip Kūrėjo poveikį jam išoriniais veiksmais, per kokius nors reiškinius ar kokius nors žmones.

#300884

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas ir laimės pojūtis

Apdovanojimas – tai atspindėta Šviesa

Nėra noro − nėra Šviesos

Klausimas: Vienas iš pagrindinių gamtos dėsnių – priešybių vienybė. Kaip tai galima susieti su Kūrėju?
Atsakymas: Priešybių vienybės dėsnis kalba apie tai, kad galiausiai jos visos turi susijungti draugėn.
Kūrimo pradžioje visos priešybės buvo susitelkę viename taške, jas siejo pilnavertis ryšys, jos idealiai papildė kita kitą. O vėliau visa tai pabiro.
Ir dabar viską, kas išskirstyta į daugybę dėsnių, ryšių, sąlygų, turime suvesti į vieną visumą, kai viskas egzistuoja teisingai, yra tarpusavyje susiję, išlaiko pusiausvyrą, tarpusavio harmoniją, ir savo priešybe palaiko tokį ryšį, kuris vadinasi „tobulumas“. Jame atskleidžiame Kūrėją – viso šio tobulumo šaltinį.
Kas Jis Pats Savaime – negalime pasakyti. Kūrėjas aukščiau to. Tačiau galime jį suvokti tiek, kiek įstengsime sugretinti šias teigiamas ir neigiamas savybes ir sukurti iš jų ką nors per vidurį, vidurio liniją.
Kūrėjas – tai vidurio linija, kuri atsiskleidžia tarp dviejų savybių – gauti ir duoti. Juk gamtoje be šių dviejų priešingų jėgų atsiskleidimo daugiau nieko nėra.

#299976

Iš 2022 m. gegužės 21 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Priešingybių vienybė

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Sujungiant dvi savybes

Klausimas: Kodėl Kūrėją visuomet vadinate Kūrėju, o ne Dievu?
Atsakymas: Kad atskirtume sąvoką „Dievas“, kuri vartojama visose religijose, tikėjimuose ir apskritai visų žmonių, nuo Kūrėjo, kurį pripažįstame kaip jėgą, aukštesniąją jėgą, vienintelę, tobulą, sukūrusią mus tam tikram tikslui.
Dievas – kažkas, kas egzistuoja virš mūsų ir kažkaip visus valdo. O Kūrėjas būtent kuria. Kiekvieną sekundę Jis kuria šį pasaulį, tarsi kurtų iš naujo. Kūrėjas – kur kas asmeniškesnė sąvoka.
Dievas – tai kažkas tokio… Dievas! Jis yra ne manyje, jis nuolatos egzistuoja. O Kūrėjas – įpareigoja, verčia, laukia iš manęs kažko.
Klausimas: Ko Jis laukia iš manęs?
Atsakymas: Kad imčiau reikalauti iš Jo, kad ištaisytų. Kad pastebėčiau, jog visiškai priklausau nuo Jo, ir tik Jis gali suteikti man tą būseną, kur būsiu panašus į Jį.
Aš Jo prašau, kad Jis atliktų, ir Jis atlieka. Įsivaizduojate! Viena vertus, mes bejėgiai, kita vertus, mes valdome.
Klausimas: Kitaip tariant aš pats nieko atlikti negaliu?
Atsakymas: Bet ir be manęs niekas negali. Kitais žodžiais tariant, aš nieko negaliu daryti, ir nepaprašius, nepareikalavus, nenurodžius – nieko nebus.
Klausimas: Tai kaip aš paprašysiu? Kaip man vis dėlto paprašyti Kūrėją tai atlikti?
Atsakymas: Priversti! „Įveikė Mane Mano sūnūs“. Būtent taip mes ir imame jausti, kad esame Jo vaikai, kad tai Jis mus sukūrė šiam vaidmeniui. Visa tai, žinoma, nuostabu.
Klausimas: Iš pradžių pasakėte „ne Dievas“, nes Dievas visiems žmonėms – jų įsivaizdavimas. Nenorite, kad žmogus taip įsivaizduotų?
Atsakymas: Ne. Kūrėjas – tai, kas kuria. Jis kiekvieną minutę atgaivina visą kūriniją. Ir todėl mes kiekvieną minutę turime į tai reaguoti, jausti, matyti Kūrėjo kūriniją kas sekundę.
Kūrėjas hebrajiškai reiškia „ateik ir pamatyk“ (bo u rė). Tu turi ateiti, atskleisti, pamatyti. Kitaip tariant, tai platesnė sąvoka, jame yra judėjimas.

#298497

Iš 2011 m. balandžio 28 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dievo nėra

Taškas, kuriame Kūrėjas

Vienintelė jėga – Gamta/ Kūrėjas

Klausimas: Jeigu žmogus prašo Dievo, kad Jis pakeistų Savo santykį su juo, tai irgi stabmeldystė?
Atsakymas: Taip, tai neteisingas įsivaizdavimas apie Kūrėją: neva Jis dabar veikia blogai, o jei Jo paprašysiu, tai bus geras.
Komentaras: Bet visi mes taip prašome.
Atsakymas: Čia ir problema. Ko mes prašome? Prašau, kad Kūrėjas pasikeistų, ar kad aš pasikeisčiau?
Komentaras: Paprastai schema paprasta: yra tam tikros problemos, žmogus kreipiasi į Kūrėją, kad Šis pakeistų Savo santykį su juo ir pašalintų problemas.
Atsakymas: Kitaip tariant, dabar Jis blogas, o kai paprašysiu, Jis taps geras. Ar turiu prašyti, kad pasikeisčiau aš ir pamatyčiau, kad Jo santykis su manimi puikus? Juk jeigu Jis pakeis mane, tai liausiuos matęs problemas. Todėl turiu prašyti ne jas pašalinti, bet ištaisyti mane.
Kaip taip gali būti? Matau save nuo ryto iki vakaro apsuptą mane veikiančių neigiamų jėgų, ir turiu prašyti, kad matyčiau tuos veiksmus kaip teigiamus. O tam turiu pasikeisti aš.

#296977

Iš 2022 m. balandžio 5 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie ką prašyti, kai kenti?

Kam prašyti?

Kad prašymas pasiektų Kūrėją

Kodėl vieniems žmonėms pabunda taškas širdyje, o kitiems ne? Tam nėra paprasto atsakymo, mat būtina matyti visą sielų visumą, kitaip tariant, visų širdžių su visais taškais širdyje visumą.
Tik tuomet galėsime suprasti kiekvieno kelią ir kodėl vienas ateina prie to, o kitas ne, kodėl vyksta tokie pokyčiai žmogaus, žmonių grupės, žmonijos gyvenime.
Visa tai susiję su aukštesniuoju valdymu. Taip Kūrėjas artina visas sudužusias bendro noro, bendros širdies dalis ir pamažu veda prie vienybės ir taisymosi.
Taškas širdyje nuolatos susijęs su Kūrėju. Ir žmogaus užduotis – atskleisti tą tašką ir išvystyti tą ryšį tiek, kad jis virs kanalu, jungiančiu jį su Kūrėju.
O paskui žmogus pastebės, kad turi ne vieną kanalą, o tris, per juos gali palaikyti tarpusavio ryšį su Kūrėju, palaikyti su Juo dialogą, suprasti Jį ir jausti tiek, kad tampa neatskiriama Kūrėjo dalimi.
Todėl taškas širdyje toks svarbus. Žmogus gali pamažu ištaisyti visus kitus norus, kurie nuo pat pradžių sugadinti, ir per juos praplėsti savo ryšį su Kūrėju nuo vieno taško širdyje iki visos širdies. Taip jis vis labiau artėja prie Kūrėjo, kol visiškai prilygsta Jam, ir todėl vadinasi žmogumi, Adam, t. y. panašus (domė) į Kūrėją. Tai mūsų raidos tikslas ir kiekvienas turi jį pasiekti.
Kūrėjas sukūrė žmogų panašų į Save, ir paskui tyčia sudaužė, kad galėtume suprasti save iš priešybių kontrasto. Iš šių dviejų priešingų savybių: priešingos Kūrėjui ir panašios į Jį, gautos taisantis, galima suprasti visą aukštesniosios jėgos esmę, kuri ir vadinasi Kūrėju (Borė), kitaip sakant, „ateik ir pamatyk“ (bo u rė)
Juk artėjame prie Jo iš toli, priešinga forma ir pamažu prilygstame jam, tampame tokie pat geri ir nešantys gėrį kaip Jis.
Mano širdis – tai visų mano norų, minčių, lūkesčių centras. Ir jeigu ištaisau jį į meilę artimui, tai dėl to imu jaustis esąs panašus į aukščiausią jėgą.
Taškas širdyje neturi jokio pločio, gelmės, aukščio, jokių matmenų. Tai tėra vienas ryšio su Kūrėju taškas. Bet jei norime likti tik tame taške dėl ryšio su Kūrėju, tai pamažu imame atskleisti per šį požiūrį visą Kūrėjo esmę.
Pastebime, kad iš tiesų esame Kūrėjo meilės, jo jausmų ir veiksmų mūsų atžvilgiu vandenyne. Tik mums Jis viską sukūrė ir daro. Ir visa tai ateina mums per tą tašką, neturintį jokių matmenų – vieną ryšio tašką it adatos smaigalys.
Jei norime tokio ryšio su Kūrėju ir ne daugiau, tai per šį adatos smaigalį mums atsiskleidžia didžiulė aukštesniosios Šviesos, išminties, pojūčių, supratimo, vienybės tėkmė, kuri paverčia mus į neišsenkantį šaltinį.

#293750

Iš 2022 m. vasario 6 d. programos „Pagrindinės kabalos mokslo sąvokos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje ir sielos persikūnijimai

Taškas, kuriame Kūrėjas

Taškas širdyje

Klausimas: Kaip užpildome erdvę tarp mūsų ir Kūrėjo?
Atsakymas: Labai paprastai. Siekiame padėti vieni kitiems suartėti, susivienyti ir taip darome poveikį, kad Kūrėjas būtų tarp mūsų.
Jis niekur nėjo ir niekur nesislėpė. Tai mes savo egoizmu, tarpusavio atstūmimu slėpėme Jį nuo savęs. O dabar, kai stengiamės suartėti ir taip pamažu, priklausomai nuo mūsų pastangų suprasti, pajausti, padėti vieni kitiems, tai tiek atskleidžiame Kūrėją, kuris visąlaik tarp mūsų.
Tik Jis tarsi slėpėsi, buvo tremtyje. O dabar Jį išlaisviname iš tremties ir prašome, kad atsiskleistų.
Klausimas: Kaip galime paprašyti Kūrėjo užpildyti erdvę tarp mūsų, jei ši erdvė sukurta trūkstant intereso susivienyti?
Atsakymas: Ugdyti šį interesą vienybei. Kitaip nieko nepasieksite. Turite visąlaik jausti, kad tarp jūsų tuštuma, ir tą tuštumą turite įveikti, kol būsite viename nore, kuriame atsiskleis Kūrėjas.

#293131

Iš 2022 m. sausio 9 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr.7

Klausimas: Kūrėjas mums duoda viską, o ką galime duoti Jam?
Atsakymas: Kūrėjas mums duoda viską, kad ištaisytų mus pagal mūsų norą. Jei galime Jo prašyti, vadinasi esame pasirengę keistis. Pagal tai Jis šviečia mums davimo, meilės Šviesa ir keičia mus.
Viena, ką galime duoti Kūrėjui, – pakelti MAN, kitaip tariant, pakelti mūsų norą būti vis aukščiau ir vis labiau Jam prilygti. Kaip Jis duoda, taip ir mes duodame.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad prašome dėl Kūrėjo, o ne dėl savęs? Priklausomai nuo gautos Šviesos ar kaip nors kitaip?
Atsakymas: Niekaip! Nejau galite ją pasverti, pamatuoti ar net pajausti?
Turime siekti būti viename nore, viename ketinime siekdami vienos aukštesnės savybės, Kūrėjo. Tik taip galėsime pamažu padidinti savo prašymą, visąlaik jį kelti, tirti, įvairinti, kad prašymas išties virstų tikra, rimta užduotimi.

#293050

Iš 2022 m. sausio 9 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr.7

Daugiau šia tema skaitykite:

Malda – pokalbis su Kūrėju

Tiksliai nukreipta malda

Kūrėjas girdi visas maldas