Pateikti įrašai su Kūrėjas žyme.


Svarbiausias žmogaus darbas

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas. Kokį darbą turiu atlikti aš, o kokį Šviesą, Aukštesnioji jėga, Kūrėjas?
Atsakymas. Turiu atlikti darbą, kuris priverstų Šviesą ištaisyti mane. Mano darbas vadinasi malda, prašymu. Turiu stipriai panorėti atlikti tokį veiksmą, kurio savaime atlikti negaliu. Juk neįmanoma visiškai duoti, be jokios grąžos sau, mat mūsų prigimtis – absoliutus egoizmas.
Iš aukščiau galime gauti tokią galimybę, ji vadinasi Šviesa, Šviesa Hasadim. Bet tik tuo atveju, jei mane veiks aukštesnioji Šviesa. Paprašyti, kad ji veiktų mane – galiu, bet prašyti reikia per grupę, dirbant dešimtuke.
Ir tuomet galėsiu duoti nuo savęs, nereikalaudamas jokių atlygių ir grąžos.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nenoriu būti vergas!

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentarų nėra

Nenoriu būti vergas!

Dvasinis darbas

Klausimas. Kuo skiriasi sąmoningas ir nesąmoningas dvasinis darbas?
Atsakymas. Nesąmoningas darbas toks, kad mes automatiškai pildome gamtos nurodymus, Kūrėjo darbą.
Dirbti sąmoningai reiškia, kad pradedame šiame procese dalyvauti savarankiškai, protingai, suprasdami ir iš anksto planuodami. Ir tuomet išvysime, kur iš tiesų esame.
Kuo skirasi vaiko ir suaugusio žmogaus protas? Suaugusysis supranta, kur esąs ir ką darąs, o mažas vaikas – ne. Lygiai taip pat ir dvasiniame pasaulyje. Dabar nesuprantame nematome dvasinio pasaulio, nes negalime jame tinkamai egzistuoti. Vos tik pradėję įgyti jo savybes, imsime atskleisti jį tarp mūsų.
Klausimas. Ką reiškia, kad visi dirbame Kūrėjo labui? Jeigu jau dabar laikomės gamtos dėsnių, tai kokia problema?
Atsakymas. Tu automatiškai jų laikaisi, nevalingai. Problema ta, kad reikia sąmoningai imtis visų Kūrėjo funkcijų, Jį pakeisti.
Kai atsidursi Jo vietoje, o tai reiškia, kai susiliesi su Juo ir visiškai pažinsi Jo santykį su kūriniu, tai tapsi toks, koks Jis. Tai ir yra mums iškeltas mūsų raidos tikslas.
Klausimas. Norite sakyti, kad aš norom nenorom esu Kūrėjo vergas?
Atsakymas. Žinoma. Dabar tu kaip svečias, kuris sėdi priešais šeimininką ir ryja viską, ką šis jam duoda. O tu turi pakilti ir sakyti: „Stop! Nenoriu pildyti tavo nurodymų. Keliu sąlygą, kad viską pildysiu savarankiškai, suprasdamas, kad tai atlieku, idant duočiau Tau, kaip malonumą, kaip paslaugą. Nenoriu būti vergas. Noriu būti savarankiškas žmogus. Noriu būti toks, kaip Tu.“

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Kaip tapti laisvam?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Kaip gerbti tingius vyrus?

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

Klausimas. Kaip gerbti vyrus ir juos palaikyti dvasiniame kelyje, jeigu jie tinginiai ir bijo dirbti su savo egoizmu?
Atsakymas. Tai ne baimė dirbti ir ne paprasta tinginystė, tai ypatinga pasipriešinimo rūšis, kuri pasireškia vyrui, sudužus bendram indui (kli), ji susiformavo kaip pasekmė pirmosios nuodėmės, t. y. moteriškosios dalies įsijungimo į jį.
Moters siekis daug didesnis negu vyro, bet tai jokiu būdu neduoda teisės smerkti vyrų, kad jie neturi tokio siekio.
Esmė ta, kad visi norai, siekiai, sąlygos, įvykiai, vidiniai ir išoriniai, – viskas ateina iš viršaus, iš Kūrėjo. Dėl to, jeigu žmogus yra tokios būsenos, kuomet išskyrus futbolą ir alų jo niekas nedomina, neturime jo mažiau gerbti negu žmogaus, kuris visomis jėgomis dirba kabaloje.
Dėl to, kad ir viena, ir kita duodama iš viršaus Kūrėjo. Jeigu Kūrėjas duotų šitam futbolo fanui tokį patį norą, kaip žmogui, siekiančiam kabalos, tai dar neaišku, kaip jis su tuo susitvarkytų ir realizuotų, – gali būti, daug geriau. Neturime teisės imtis atsakomybės teisti ir kaip nors rūšiuoti žmonių.
Būtina viską, kas vyksta, sieti su Kūrėju! Dėl to turime su visais elgtis vienodai. Kitaip primaišome savo egoizmo ir imamės perdaryti žmogų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyro ir moters dvasinis kelias

Paliepus ar pasirinkus

Kur prasideda laisvė

Komentarų nėra

Absoliutus tikėjimas

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Kūnas ir siela

Klausimas. Ar gali pailgėti gyvenimas fiziniame kūne, jei studijuoji kabalos mokslą ir jaudiniesi, kad šiame gyvenime nespėsi pasieksi dvasinio tobulumo?
Atsakymas. Jūs visiškai neturite tikėjimo. Pirmiausiai turite atsipalaiduoti.
Jeigu esu Kūrėjo valioje ir be Jo nėra jokios kitos jėgos ir Jis yra absoliučiai Geras, Darantis gerą, tai nėra ko klausti savęs tokių dalykų, kaip: kas bus su manimi po minutės, aš ką nors pasieksiu ar ne. Sąlyga „nėra nieko išskyrus Jį“ ir Jo absoliutus gerumas panaikina man visus egoistinius klausimus.
Lieka vienintelis klausimas: kaip aš galiu tapti jo kompanionu, padėjėju, laiduotoju, kad galėčiau įgyvendinti Jo norus pasaulyje, kuriame dabar egzistuoju. Aš prašau tik vieno: kad Jis padiktuotų savo norus, o aš paskleisiu juos visai žmonijai. Tai kabalisto ar, jei norite, pranašo pareiga.
Klausimas. Vadinasi kabalistas negali paprašyti sveikatos sau ir artimiesiems?
Atsakymas. Gali, jei tai būtina. Nors kam prašyti, jei viską davė Kūrėjas? Tačiau, jei Jis padarė tai dėl to, kad tu Jo paprašytum, tada – prašyk. Kitaip tariant, žmogus turi išsiaiškinti ir suvokti, dėl ko visa tai vyksta.
Žinoma, reikia prašyti, tačiau nenusiristi iki mūsų pasaulio žmogaus lygio, nes prašymas turi būti dėl šviesos ir išsitaisymo.

Iš 2016 m. gegužės 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – ketinimas

Ieškokite Kūrėjo ten, kur Jis yra

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Komentarų nėra

Kūrėjas – draugas

Dvasinis darbas, Kabala ir religija

Koks paveikslas atsiveria priešais mus? Tai kaskart vis labiau atsiverianti gamta ir mūsų viduje, ir išorėje. Vis giliau atskleidžiame gamtą ir matome, kad esame sistemos viduje. Matyt, sistema veda mus kažkokio tikslo link, jei jau gyvename jos viduje.
Iš vienos pusės, žmogus – tai gamtos produktas. Iš kitos pusės, esame tokie gamtos kūriniai, kurie geba atskleisti savo kūrėją.
Kas mus sukūrė? Gamta. Kas vysto? Gamta. Kur mus veda? Sprendžiant iš vystymosi istorijos, procesų evoliucijos, galime paskaičiuoti ir suprasti, kur judame. Pabandykime patyrinėti ir išsiaiškinti!
Kabalos mokslas skiriasi nuo religijos tuo, kad duoda žmogui į rankas instrumentus, kad atskleistų aukštesniąją jėgą. Ji sako, ką reikia realiai daryti, užuot verkus ir meldusis stabams, kuriuos patys sau pasidarėme tikėdamiesi iš jų išsimelsti gerą gyvenimą.
Pati efektyviausia tyrimo forma, padedanti žmogui tobulėti, – tai kabalos mokslas. Yra skirtumas tarp religingų žmonių įsivaizduojamos aukštesniosios jėgos ir kabalistų atskleidžiamos aukštesniosios jėgos, su kuria jie turi ryšį.  Kabalistai gali kreiptis į aukštesniąją jėgą ir gauti iš jos, tiksliai su ja sąveikauti.
Aukštesnioji jėga, Gamta, nori, kad taip su ja palaikytume ryšį. Dirbdami su gamtos sistema pamažu jos viduje atskleidžiame protą, jausmus, kas kartą ant aukštesnės nei esame patys pakopos.
Problema ta, kad kol kas negalime įsivaizduoti aukštesniosios jėgos neįvilktos į materiją ir formą. Jeigu aukštesnioji jėga – tai visa gamta, tai ji mums tarsi išnyksta. Tačiau ji atsiskleidžia būtent ryšyje tarp mūsų visiškai aiškia forma. Reikia atskleisti Kūrėją kaip savo draugą.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje, 2006 m.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės beieškant, III d.

Pažinti Kūrėjo protą

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Komentarų nėra

Imkime keistis!

Vyras ir moteris

Klausimas. Kokia nuoskaudos dvasinė šaknis? Aš greitai įsižeidžiu, negaliu susitvarkyti su emocijomis, nuolat jaučiuosi vyro įskaudinta. Kaip išmokti atleisti?
Atsakymas. Kuo čia dėtas vyras ir visi kiti? Su jumis taip žaidžia Kūrėjas ! Jis tampo jus „už virvučių“! Aplink jus nieko nėra! Per visą šį įsivaizduojamą teatrą jus veikia Kūrėjas, Aukštesnioji jėga.
Imkite reaguoti į Jį, o ne į tas jus supančias marionetes. Aš jokiu būdu nemenkinu jų, tik sakau, kaip reikia suvokti tikrovę.
Kas gi yra žmogus? Niekas. Tai tik mažas mechanizmas, kaip prisukamas žaisliukas.
Tačiau kiek žmogus sužadins aukštesnįjį valdymą (ir šis iš tikrųjų ims veikti jame), kiek jis pasikeis, tiek taps Žmogumi. Ir tuomet jau nebešokinės kaip prisukamas kiškutis, o veiks savarankiškai, pats judėdamas pirmyn.
Todėl nereikia pykti nei ant savo vyro, nei ant savęs už tai, kad negalite susilaikyti neįsižeidusi ir t. t. Verčiau keiskimės patys aukštesniųjų jėgų padedami!
Įsivaizduokite, kad žmogus atsiduria Kūrėjo lygmenyje ir ima jausti, ką gi Jis su juo padarė: „Kodėl Jis mane sukūrė tokį? Ką turiu su savimi padaryti?“ Ir jam pamažu taps aišku: turiu tapti Kūrėju! Nei daugiau, nei mažiau.

Iš 2016 m. rugpjūčio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Už visko yra Kūrėjas

Atsakau į jūsų klausimus-1

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Komentarų nėra

Valios laisvės paieškos, I d.

Valios laisvė

Įgimta ir įgyta
Apskritai valios laisvės klausimu egzistuoja dvi viena kitai prieštaraujančios koncepcijos. Pirmoji teigia, kad žmogus turi galimybę laisvai apsispręsti, koreguoti ir iš esmės paveikti savo gyvenimą.
Antroji koncepcija priešingai – viską priskiria likimui arba Apvaizdai, atimdama iš žmogaus bet kokią valios laisvę ir deklaruodama išankstinę įvykių lemtį.
Kaip yra iš tikrųjų?
Pirmoji mano profesija buvo biokibernetika, tyrinėjanti žmogaus organizmo sistemas, valdančias jį, užtikrinančias jo funkcionavimą ir vedančias į tam tikrą uždavinį ar tikslą. Taigi, pagal biokibernetiką jokios valios laisvės nėra. Juk iš esmės kūnas – tai sudėtinga biologinė sistema su dviejų rūšių parametrais:
•    įgimtos savybės;
•    įgytos savybės.
Šiuose rėmuose paprastas žmogus neturi jokios galimybės veikti savo nuožiūra. Vienus parametrus paveldėjo iš tėvų, kitus – gavo iš auklėtojų ir aplinkos. Jo vystymąsi lemia šių veiksnių kompleksas.
Todėl kyla klausimas: ar žmogus renkasi kitus veiksnius, kurių padedamas galėtų pasikeisti? Jei renkasi, tai kuo vadovaudamasis? Argi ne tuo, ką jis jau gavo iš vidaus ir išorės – genais ir aplinka? Ir jeigu jam dar ką nors pakiš – tai juk irgi nuo jo nepriklausys, ar ne?
Dangaus valia
Žmogus nuspėjamai reaguoja į įvykius ir tęsia savo kelią. Manome, kad jis gali laisvai apsispręsti, atsižvelgdamas į atsitiktines aplinkybes. Bet iš tikrųjų niekur nėra atsitiktinumo ir laisvės.
Tiesiog mums trūksta žinių apie vieningą sistemą, vadinamą „Gamta“ arba „Elokim“ (Dievas). Ji skirstoma į tampriai susijusias posistemes, kur nėra nieko atsitiktinio. Priešingai, viskas griežtai nulemta.
Taigi, žmogus – įgimtos vidinės ir išorinės gamtos kūrinys. Jis negali laisvai priimti sprendimų, kurie priklausytų nuo jo paties.
O kaip tuomet į jį žiūrėti? Ar galima vertinti jo veiksmus kaip gerus ar blogus? Tiesą sakant – ne.
Taip, kaip nevertiname pačių sukurto agregato trūkumų. Jeigu jame sugedo kokia nors dalis, suprantame: tai sukėlė arba vidinis defektas, arba išoriniai veiksniai, su kuriais agregatas susidūrė. Kitų variantų tiesiog nėra.
Ir todėl, jei teisingai suprastume ir pajustume sistemą, pamatytume, kad žmogaus nėra už ką bausti. Neatsitiktinai Toroje nėra bausmių pagal šiuolaikinį supratimą, o yra ištaisymai. Žmogų reikia patalpinti į tokias sistemas, kuriose, veikiamas išorinių veiksnių, pasikeistų, o jo gyvenimas klostytųsi kitaip.
Tačiau esame susipainioję ir išsibarstę skalėje nuo fatalizmo ir tikėjimo lemtimi iki tikėjimo atsitiktinumu. Kai kas mano, kad viską lemia dangus, kiti dangaus valiai palieka tik dalį įvykių…
Iš tiesų „Dangus“ – tai mums nežinomas komponentas, su kuriuo stengiamės užmegzti kokį nors ryšį, kad pagerėtų mūsų gyvenimas.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. birželio 28 d. 739-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti laisvam?

Laisvas vergas

Laisvė ar tik laisvės iliuzija

Komentarų nėra

Amžina siela

Kūnas ir siela

Klausimas. Siela – tai kažkas nuolatinio?
Atsakymas. Siela – tai, kur mes nuolatos egzistuojame, dabar irgi, bet mes to nejaučiame. Kad atskleistume ją ir imtume jausti gyvenimą joje, mums būtina susiburti draugėn, susivienyti.
Klausimas. Koks skirtumas tarp sielos ir Kūrėjo ?
Atsakymas. Kūrėjas – tai, kas užpildo sielą, aukštesnioji šviesa. O mes – sielos dalys.
Klausimas. Ar mes turime Šviesos dalelę?
Atsakymas. Dabar praktiškai ne, išskyrus mažą kibirkštį, vadinamą „kista de hajuta“, kuri mums suteikia galimybę egzistuoti kaip gyvūnams.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Kaip siela susijusi su kūnu?

Nesiekite sielos su kūnu

Komentarų nėra

Jei ne aš sau, tai kas man

Dvasinis darbas

Klausimas iš feisbuko. Ką reiškia „jei ne aš sau, tai kas man“? Tai juk prieštarauja Jūsų visad sakomam teiginiui – „Nėra nieko kito, tik Jis“.
Atsakymas. Jeigu susimąstysime, tai iš tikrųjų išeina taip, kad jei ne aš sau, tai kas man padės? Žmogus turi rūpintis savimi tiek, kiek tai būtina, kad egzistuotų ir normaliai funkcionuotų.
O visa kita – „jeigu aš sau, tai kam aš?“ – kitiems. Bet tik po to, kai apsirūpinau būtinais dalykais, juk „be duonos nėra Toros“.
Klausimas. O kur šioje formulėje svarbiausio principo „Nėra nieko kito, tik Jis“ vieta?
Atsakymas. Šis principas ragina mus elgtis šitaip: turiu galvoti apie save tiek, kiek būtina ir ne daugiau, o visa kita (kas pranoksta būtinus dalykus) duoti kitiems, nes taip mane įpareigoja aukštesnysis valdymas.
Juk nėra nieko kito tik Jis – tik aukštesnysis valdymas, kuriam paklūstame ir privalome laikytis jo sąlygų, kad tinkamai egzistuotume.

Iš 2017 m. vasario 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas padės akliesiems?

Gali keikti, tik nepamiršk Manęs

Ką mums suteikia vienybė?

Komentarų nėra

Pereiti kiauriai sieną

Dvasinis darbas

Anksčiau kabalistai turėjo kankinti savo kūną, kad atskleistų dvasinį pasaulį, kaip pasakyta: „Valgyk duoną su druska, užsigerk prėsku vandeniu, miegok ant plikos žemės ir užsiimk Tora – tuomet pasiseks!“
Šiandien – miegok pūkų pataluose kaip princesė ant žirnio, valgyk kiek tinkamas ir ką užsigeidęs. Tai mums netrukdo! O štai mūsų ketinimai? Pasiekėme būseną, kai į kitus turi būti kreipiami ne veiksmai (tai galų gale lengva atlikti), o ketinimai.
Taisyti ketinimus – pats baisiausias, sunkiausias veiksmas. Ši dalia teko mūsų kartai kaip paskutinė ištaisymo pakopa.
Šiandien stovime priešais sieną. Turime pakeisti savo santykį su Kūrėju, su vienintele Gamtos jėga. Ir siena grius tik tuomet, kai nuspręsime, bent jau vienas dešimtukas, pereiti kiaurai ją. Tuomet materialus pasaulis ims nykti iš mūsų pojūčių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Siauras tiltas tarp pasaulių

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai