Pateikti įrašai su Kūrėjas žyme.


Tarp paslėpties ir atskleidimo

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulis – tai Kūrėjas, įsivelkantis į viską, ką matome priešais save: negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmonės. Iš tikrųjų pasaulio nėra, yra šie keturi lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogaus, – ir jie visi žmoguje. Žmogus mato pats save ir nieko daugiau: savo vidines savybes aukštesniosios Šviesos fone.
Jeigu žmogus dirba ties tuo, kad nebūtų priešingas Šviesai, tai liaujasi matęs save Šviesos fone ir prilygsta jai savybėmis. Ir tuomet Šviesa, davimo ir meilės savybė apsivelka į žmogų, kuris virsta Šchina.
Kūrėjas nori atsiskleisti, nori padėti. Jis visada palaiko žmogų, bet negali sutikti, kad žmogus dėtų mažiau pastangų. Juk būtent dėdamas pastangas žmogus turi išsiaiškinti visus skirtumus tarp savęs ir Kūrėjo, išvystyti savo jausmus ir atskleisti aukštesniąją tikrovę. Tarp atskleidimo ir paslėpties žmogus kuria save. Todėl Kūrėjas gali jam nusileisti ir padėti visur, išskyrus ten, kur reikia dėti pastangas.
Pasaulis mums atrodo tamsus, grėsmingas, mat vis dar matome savo pačių egoistinę prigimtį baltos Šviesos fone. Jei stengsimės prilygti Šviesai, vienybei ir meilei, tai matysime ne save, o pačią Šviesą.
Tad reikia į pasaulį žvelgti kaip į Kūrėjo norą atsiskleisti. Jis tik reikalauja iš mūsų, kad dėtume pastangas, idant kliūtys virstų parama, pagalba. Kliūtys nurodo tas vietas, kur kol kas neatitinkame aukštesniosios jėgos – tol, kol visų priešininkų nepaversime mylimais draugais.

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos rengiantis kongresui „Visi – viena šeima“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Kodėl mes nejaučiame Aukštesniojo pasaulio

Dievas blogas ar geras?

Komentarų nėra

Dvasinio darbo esmė

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisos būsenos, kurias patiriame dvasiniame darbe,– tai mūsų ryšio su Kūrėju formos, kaskart kitokios. Ir nors mums atrodo, kad esame darbe ar su šeima, namie ar gatvėje, kažkur einame, skrendame – visa tai vaizduotės žaismas.
Iš esmės tai mūsų ryšio su Kūrėju vaizdas, kuris įgauna skirtingas formas esant skirtingoms aplinkybėms. Ir nėra nieko kito!
Todėl visas mano darbas – atpažinti tikrąją būseną, suprasti, kad esu susietas su Kūrėju ir turiu Jį atskleisti kaip Pirmąjį, kuriantį man tą būseną, ir Paskutinįjį, nes turiu pasiekti „Nėra nieko kito tik Jis.“
Turiu nutarti, kad Jis iš tikrųjų suformavo man šią būseną, Jis ją suorganizavo ir davė man, kad remdamasis visais dabar esančiais duomenimis, priklausomai nuo manyje atsiskleidžiančio sudužimo, nutarčiau, kad viskas kyla iš Jo, pradedant pasiruošimu ir iki būsenos, kai susijungiu su Kūrėju kiek tai įmanoma šiuo metu
Toks mūsų darbas.

Iš 2017 m. lapkričio 22 d. pamokos „Širdies apsunkimas ir embriono būsenos pasiekimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelis kelias pas Kūrėją

Šešėlių teatras

Kaip pažinti Kūrėją?

Komentarų nėra

Meilė – tai harmonija

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманMeilė – tai ne daugiau nei abipusis pliuso ir minuso subalansavimas, harmonija.
Jei kalbame apie meilę tarp draugų grupėje, tai mums atrodo, kad tai kažkas dirbtina, nereikalinga, nemalonu, nepasiekiama. O iš tiesų tai tėra pagrindinio gamtos dėsnio realizacija. Tiesiog žodis „meilė“ gerokai nuvalkiotas mūsų laikais.
Iš esmės, jeigu niekas nieko nesunaikina, bet nori papildyti, tai pasiekdamas papildymo grupėje tarp priešingų savybių, kylančių iš vienos gamtoje egzistuojančios šaknies, suprantame, kad tai ir yra harmonija, meilė, abipusė sąjunga, ir kitos būsenos būti negali.
Todėl vienas nieko negali padaryti. Žmogus vienas negali pasiekti aukštesniojo pasaulio, negali pažinti pasaulio valdymo sistemos, nes jame nėra atitinkamos būsenos, jis joje nedalyvauja. Jis turi sukurti savyje tokį detektorių – aukštesniojo pasaulio jautimo organą. O tam reikia susivienyti dešimtuke.
Mūsų vienybė grindžiama tuo, kad tu turi minusą – aš pliusą, vienas pliusą – kitas minusą ir t. t. ir mes kryžmiškai susijungdami sukuriame tinklą, vadinamą „kli“, kitaip tariant, indą Kūrėjui atskleisti. Ką reiškia Kūrėjas? Tai, kas per vidurį, bendra, tai, ką pasiekiame derindami priešybes.
Todėl mums reikia tinkamai tarpusavyje susijungti: nieko nenaikinti, nieko nespausti, o išmokti panaudoti kiekvieną bet kurio grupės nario savybę – nuo pačių blogiausių iki pačių geriausių. Jos visos turi vienodą teisę egzistuoti.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės atgimimas

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Komentarų nėra

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip savybių panašumo dėsnis pasireiškia gamtoje?
Atsakymas. Savybių panašumo dėsnis veikia visuose lygiuose, tik mes ne visur tai pastebime. Jei mes su tavimi turime vienodas savybės, tai mes suartėjame, suprantame vienas kitą. Lygiai tą patį galima pasakyti apie fizinius kūnus ir cheminius elementus.
Tačiau savybių panašumas kalba ne tiek apie mūsų pasaulio gamtą, nes panašūs objektai (pliusas su pliusu) įprastai atstumia vienas kitą, o apie dvasinės prigimties pasaulio erdvę – tai, kas vyksta pagal panašumą ne fizinėmis, o vidinėmis savybėmis.
Dvasiniame pasaulyje nėra nieko kito, išskyrus objektų priartėjimą ir atitolimą, priklausomai nuo savybių panašumo arba skirtingumo. Tai pagrindinis elgesio dvasinėje erdvėje dėsnis.
O mūsų pasaulyje dėl šio dėsnio mes negalime stebėti tų savybių, kurių mumyse nėra. Aš galiu matyti tik tai, kas yra manyje. Pavyzdžiui, žiaurus žmogus nemato kitų širdingumo, nes tam reikėtų turėti širdingumo savybę.
Todėl mes niekada nesuvoksime Kūrėjo kaip Gero ir Kuriančio gėrį, kol patys tokie nebūsime. Kūrėjas pasireiškia tik kaip skleidžiantis gėrį, šilumą, ko mumyse absoliučiai nėra.
Klausimas. Kitaip tariant, tai reikia suvokti kaip aksiomą, ar geriau tikėti?
Atsakymas. Kol kas – kaip aksiomą, kad ji tarnautų mums, kaip veikimo aukščiau savęs pagrindas. Palaipsniui pagal kabalos metodiką kurdami savyje naują jutimo organą, kuris kažkuriomis savybėmis bus panašus į Kūrėją, mes palaipsniui atskleisime Jį savyje pagal panašumą, kol galiausiai suvoksime visiškai.
Klausimas. Todėl žmonėms yra taip sunku suprasti kabalistą?
Atsakymas. Praktiškai neįmanoma. Ir kabalistui neįmanoma suprasti aukštesnio lygmens kabalisto, nes jį riboja tas dvasinių savybių rinkinys, kurias sukūrė savyje, paruošė pojūčiui.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Aukštesniojo pasaulio gamtos tyrinėtojas

Kas Šviesos? Mes paskui jus!

Komentarų nėra

Beribė vienybė

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai kalbame, kad vienybė aukščiau visko, ar čia yra kokios nors ribos?
Atsakymas. Vienybė ribų neturi ir negali turėti, juk vos tik ją pasiekiame, iškart kyla naujos kliūtys ir mes vėl turime eiti prie naujų ribų. Tai ir yra kilimas per 125 pakopas.
Pasiektoje vienybėje atskleidžiame Kūrėją, kitaip tariant, bendrą jėgą, darniai, draugėn sujungiančią savyje priešingas jėgas – teigiamą ir neigiamą, šviesos jėgą ir noro jėgą, pliusą ir minusą, šviesą ir tamsą.
O kas tarp šviesos ir šešėlio? Kas juos jungs kaip pliusą ir minusą variklyje ar kitame prietaise? Šis prietaisas – tai mūsų pastangos, kurias dedame, kad darniai sujungtume visus pliusus ir minusus, visus teigiamus ir neigiamus gamtos reiškinius, kad jie mums neatrodytų priešingi.
Mėgindami taip juos tarpusavyje sujungti, ištaisome save. Patys atsiduriame tarp teigiamų ir neigiamų jėgų, ir ten susijungiame su Kūrėju, susiliejame su Juo.
Kūrėjas – tai visų gamtos jėgų harmonija, įskaitant mus, t.y. žmogų, kuris harmoniją sukuria savyje.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“ pirmosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslas: kelias į aukščiausią harmoniją

Kelias viršun iš tamsios egoizmo šachtos

Didžiulė Kūrėjo malonė

Komentarų nėra

Griežtai susijusioje sistemoje

Kūnas ir siela, Valios laisvė, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Iš mūsų pasaulio išėjusi siela pati sprendžia, kada jai įsikūnyti naujame kūne, ar tą sprendimą priima Kūrėjas?
Atsakymas. Kadangi visi esame tarpusavyje susiję, tai šiuo atžvilgiu nėra jokio laisvo pasirinkimo. Kiekvienas iš mūsų yra didžiulės, bendros, uždaros sistemos dalis, todėl mūsų judėjimas griežtai ribojamas ir numatytas be išimčių.
Mes tik galime jį pakeisti iš pliuso į minusą, iš minuso į pliusą kaip binarinėje sistemoje kompiuteryje ir ne daugiau.
Mes iš anksto įjungti į vieną sistemą ir visiškai priklausome vieni nuo kitų, kaip maži dantratukai vienoje sistemoje. Tad vieno siela negali atsiskleisti bet kokiomis būsenomis, ji susijusi su visomis kitomis.
Viskas iš anksto užprogramuota visoje sistemoje iki pat jos galo: kada gimti, kada mirti, kaip save pozicionuoti kitų atžvilgiu. Viena, ką galime atlikti, – greičiau vesti sistemą geru keliu jos visiško ištaisymo per save ir kitus link.
Klausimas. Norite pasakyti, kad Kūrėjas priima sprendimus atsižvelgdamas į aplinkybes?
Atsakymas. Kūrėjas apskritai nepriima jokių sprendimų. Mes iš anksto esame apibrėžtoje, griežtoje aukštesniojo pasaulio sistemoje. Ji egzistuoja ir funkcionuoja savyje ir todėl jai nereikia jokios ypatingos aukštesnės jėgos.
Mes keliame norą (MAN) ir pagal tai gauname reakciją iš sistemos (MAD). Kitaip tariant, egzistuojame idealios sistemos atžvilgiu ir viskas priklauso nuo to, kokius signalus jai siunčiame. Kaip ją veikiame, tokį atsaką ir gauname.
Ši bendra sistema vadinasi Kūrėju. Ji nepriima jokių sprendimų, nes ji – Absoliutas. Mes priimame sprendimus. Mes ją paleidžiame, mat įeiname į ją kaip sudedamoji dalis ir priklausomai nuo to, kaip su ja susijungiame sulaukiame iš jos reakcijos.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos gyvenimas

Kas vyksta su siela po mirties?

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Komentarų nėra

Ar Kūrėjas turi emocijas?

Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausima. Ar Kūrėjas turi emocijas?
Atsakymas. Apie patį Kūrėją nekalbame. Mūsų atžvilgiu Kūrėjas neturi jokių emocijų. Tai Absoliutas, kuriam priskiriame savo savybes, savo veiksmus, savo sumanymus, nes mums taip patogu.
Bet Jame pačiame nieko nėra, ir Jo santykis mūsų atžvilgiu visiškai vienodas. Jis nekinta, Jis tobulas. Todėl Jo santykį su mumis galima vadinti absoliučia meile, davimu, geru poveikiu.
Sakydami, kad Kūrėjas pyksta, Kūrėjas nepatenkintas, Kūrėjui reikia atlikti taip ar taip, kalbame nuo savęs, mat mums lengviau nukreipti save į tai, kas irgi keičiasi priklausomai nuo mūsų veiksmų. Tačiau iš tiesų jokių pokyčių nėra.
Negana to, Kūrėjui visiškai nesvarbu, kaip mes elgiamės ir ką darome. Patys suvokiame: „Man reikia elgtis kitaip, reikia būti geresniam, aukščiau ir pan. Ką tuo pasiekiu? Kaip dėl to keičiasi pasaulis?“ Tačiau Kūrėjas yra aukščiau visų mūsų kilnių sumanymų. Jo tai neveikia.
Kada sakome, kad norime suteikti Kūrėjui malonumą, ką nors Jam duoti, mylėti Jį – visa tai tik besikeičiančio žmogaus atžvilgiu!

Iš 2017 m. rugpjūčio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – draugas

Kaip pažinti Kūrėją?

Kūrėjas – kūrinio viduje

 

Komentarų nėra

Gėda – pats stipriausias jausmas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Gėda – pats stipriausias, labiausiai žmogaus nemėgiamas jausmas. Žmonės pasirengę nusižudyti, kad tik nejaustų viešos gėdos. Kokia šio skausmingo žmogui jausmo šaknis?
Atsakymas. Priešingumas Kūrėjui. Pirmoji gėda, pirmasis apribojimas – viskas dėl to, kad noras mėgautis pasijuto gaunantis – priešingas Kūrėjui, Duodančiajam.
Čia ir kilo gėda, vadinamasis priešingumo pojūtis, pasirengęs viskam. Iš čia matome, kad gėda pats galingiausias jausmas, kuris gali valdyti visus kitus norus.
Klausimas. Nesuprantama, kaip tai susiję su Kūrėju. Žmogus gali gėdytis dėl to, kad užtraukė gėdą savo šeimai, giminei…
Atsakymas. Gėda jį žemina, visiškai ištrina, anuliuoja jo „aš“.
Kūrėjas – vienintelis egzistuojantis, amžinas, tobulas. O žmogus, jausdamas gėdą, jaučiasi netobulas, neamžinas, neesantis. Gėda ne tik jame viską ištrina, bet ir įstumia jį į žeminančią padėti visų atžvilgiu. Tai mūsų egoizmo sužeidimas, baisesnis už mirtį.
Žmogaus net nereikia žudyti, užtenka pasodinti jį į narvelį ir padaryti taip, kad jis jaustųsi pažemintas kitų akyse, negebantis savęs pateisinti. Tai baisiausia. Jis veikiau mirs, kad tik atsikratytų šio jausmo.
Tai ir yra tikrosios kančios, parengtos mums, kad išeitume iš egoizmo ir pasiektume visą gerovę.
Klausimas. Argi matote tokių žmonių, kurie gėdijasi, kad jie neamžini, kad jie ne tokie, kaip Kūrėjas?
Atsakymas. Esmė ta, kad žmogus visada pateisina save. Bet kuris žudikas, bet kuris vagis iš anksto pateisina save. O jei negalėtų, jaustų didžiulę gėdą.
Klausimas. Turime sukurti visuomenę, kuri tikrai skiepytų žmogui gėdos jausmą, kad jis nesiimtų jokių blogų veiksmų?
Atsakymas. Žmogui reikia gėdos Kūrėjo atžvilgiu, o to pasiekti – didi taisymosi priemonė. Jei pajausi, esąs netoks, kaip Jis, tai tave visiškai ištaisys.
Klausimas. Bet juk tai Jis mane tokį sukūrė. Ko turėčiau gėdytis?
Atsakymas. Tai geras atsikalbinėjimas, tik jis neveikia. Veikia tavyje kylantis jausmas. Jo negali sukurti.
Nesigėdijame Kūrėjo, nes Jo nejaučiame. Jis slepiasi būtent tam, kad padėtų mums. Jeigu jaustumėmės priešingi Jam, tai tiesiog negalėtume egzistuoti.
Klausimas. O gėda draugų atžvilgiu – tai jau tam tikri žingsniai artėjant prie gėdos Kūrėjui?
Atsakymas. Taip. Jei imsime draugų atžvilgiu elgtis taip, kad būsime jiems pavyzdys, tai bet kokia priešinga būsena bus jaučiama kaip kančia ir padės mums.

Iš 2017 m. rugpjūčio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip susidoroti su gėda?

Gėda netapti žmogumi

Kasdienė ir dvasinė gėda

Komentarų nėra

Visiška laisvė

Ateities visuomenė, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks yra laisvas „paskutinės kartos“ pilietis?
Atsakymas. Renkuosi viena iš dviejų: arba faraoną (egoizmą), arba Kūrėją (altruizmą).
Visuomet turiu pasirinkimą ir jis nedingsta. Net jeigu 100% renkuosi Kūrėją, man lieka laisvas pasirinkimas, mat vergystės būsena mano egoizme nuolatos lydi mane, jos neištrinu ir nepašalinu. Todėl egzistavimas tarp Kūrėjo ir faraono suteikia man absoliučią laisvę ir nuo vieno ir nuo kito.
Klausimas. Tai ir yra vidurio linija, kai žmogus yra virš abiejų prigimčių?
Atsakymas. Taip, žinoma, visada renkuosi. Bet kai esu vidurio linijoje, jaučiu kažką, kad nepriskiriama nei vienam, nei kitam. Imu jausti būseną, kai nugaliu juos abu: ir faraoną, ir Kūrėją. Esu iš jų dviejų. „Mano sūnūs nugalėjo Mane.“ Štai ką Kūrėjas davė kūriniui!

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos gyvenimo programos gimimas

Laisvas vergas

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Komentarų nėra

Kaip prilygti Kūrėjui?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu noriu prilygti Kūrėjui savybėmis, vadinasi turiu jas žinoti. Ar galima paskelbti Jo savybių sąrašą?
Atsakymas. Sąrašas itin paprastas: jeigu Kūrėjo savybė – davimas ir meilė, vadinasi, man reikia išmokti duoti ir mylėti.
Bet duoti ir mylėti dvasine prasme, o ne kaip mūsų pasaulyje, kai renkuosi, kam duoti ir ką mylėti, tikėdamasis, kad tai atneš man malonumą.
Tai reiškia kylu „iš savęs“, nekreipdamas dėmesio į jokius savo norus, savybes, ketinimus, tikslus, nes turiu tik vieną tikslą – užpildyti kitą malonumu. Kitą – reiškia visiškai svetimą žmogų, kuris savo ruožtu neduoda man jokio malonumo, kaip sakykim, mano mažas vaikas, giminaitis ar dar kas nors.
Tas kitas man visiškai abejingas. Dar daugiau, jei jis man nesvarbus – viena, o jeigu jo nekenčiu? Tuomet tai dar rimtesnis išbandymas. Tuomet turiu savo neapykantą ištaisyti į meilę.
Kitaip tariant, mums kylant, tampant panašiems į Kūrėją yra du etapai. Pirmasis – kylant ir artėjant prie davimo ir meilės tiems, su kuriais mano santykiai daugiau mažiau normalūs. (žalia rodyklė piešinėlyje)


Pradedant nuo to lygmens ir toliau jau judu „pamilk savo priešą, kaip didžiausią savo mylimąjį“ link (raudona rodyklė piešinyje).
Pirmąjį etapą galima vadinti Galgalta Einaim (GE) arba mažoji būsena, o antrasis etapas – ACHAP arba didžioji sielos būsena.
Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra tokia savybė kaip narsumas?
Atsakymas. Visa tai viduje. Netgi nenoriu išvardinti atskirų savybių, nes tuomet teks aiškinti, ką dvasiniame pasaulyje reiškia narsumas, ramybė, kuklumas, herojiškumas, kantrybė, pyktis, valdžia. Visa, kas yra mumyse, būtina tam, kad su visu tuo taptume panašūs į Kūrėją.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – meilės jėga

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai