Pateikti įrašai su Kūrėjas žyme.


Ką reiškia daryti ką nors prieš Kūrėją?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Daryti ką nors prieš Kūrėją – reiškia prieš Jo norą užpildyti kūrinius?
Atsakymas. Galima taip sakyti, o galima sakyti, kad nesutinki su tuo, kad Jis vienintelis. Jis egzistuoja ir tu egzistuoji. Štai čia ir suskylama: į visiškus bedievius, tvirtinančius, kad be žmogaus nieko nėra, ir į žmones, sakančius, kad be aukštesniosios jėgos nieko nėra; tarp jų – visa kita. Žmogus ir pats nežino, kur esąs. Tarp šių dviejų taškų sutelkti visi tikėjimai ir religijos.
Kabala sako, kad mes egzistuojame nesąmoningai.
Priklausomai nuo žmonijos vystymosi buvo manoma, kad egzistuojame tik mes, o Kūrėjas – tai vien psichologinis vaizdas. O dabar pamažu suprantame būtinybę atskleisti Kūrėją, Jį suvokti, pasiekti.
#238741

Iš 2018 m. rugsėjo 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Didžiulė Kūrėjo malonė

Komentarų nėra

Kaip anuliuoti save?

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuo ko priklauso mokinio galimybė ne tik klausyti mokytojo kabalisto, bet ir girdėti jį?
Atsakymas. Nuo to, kiek anuliuoja savo egoizmą mokytojo atžvilgiu.
Klausimas. Kaip mokinys tikrina, ar jis sėkmingai realizuoja mokytojo patarimus?
Atsakymas. Tuo, kad anuliuojasi mokytojo patarimo atžvilgiu. Viskas pagrįsta visiška anuliacija. Nėra nieko kito. Jei mūsų prigimtis – egoizmas, tai būtent ant jo mes statome savo dvasines pakopas. Darbas su Kūrėju, grupe, mokytoju vyksta, tik pakilus virš savo egoizmo.
Klausimas. Kas yra anuliavimasis?
Atsakymas. Anuliavimasis – tai būsena, kai aš vertinu visas mokytojo savybes, siekius, kryptį, pageidavimus labiau už savus.
Klausimas. Kodėl kabalos moksle tiek daug kalbama apie anuliaciją? Juk tai taip suprantama. Pavyzdžiui, sporte treneris aiškina, ką jums daryti, ir jūs save anuliuojate, nes kitaip nieko nepasieksite.
Atsakymas. Sporte jūsų egoizmas jums padeda. Jūs klausote trenerio, nes norite pasiekti rezultatų.
O kabalos moksle atvirkščiai: mokytojas nori, kad jūs pasiektumėte rezultatą ir aiškina, kaip tai padaryti.
Klausimas. Tarkim, aš irgi noriu pasiekti rezultatą. Ir kas vyksta?
Atsakymas. Deja, jūs nenorite ir negalite to padaryti. Jūs turite per grupę anuliuoti save, pritraukti Aukštesniąją šviesą, kurios veikiamas įgausite davimo savybę. Tik dirbdami su šia savybe galėsite save anuliuoti.
Klausimas. Kodėl kabalos moksle duodami pratimai, kurių aš nesugebu atlikti?
Atsakymas. Todėl, kad jūs turite eiti prieš savo prigimtį, pakildami virš jos. Kad tai padarytumėte, jūs turite prašyti grupės, Kūrėjo, mokytojo t. y. visiškai anuliuotis.
#227795

Iš 2018 m. vasario 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Užsispyrimas kelyje

Iš meilės matyti vien geri dalykai

Pakilti virš egoizmo

Komentarų nėra

Kūrėjas – tai jėga, objektas ar savybė?

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip teisingai įsivaizduoti Kūrėją? Tai jėga, objektas ar savybė?
Atsakymas. Tai jėga ir savybė, bet ne objektas.
Apie Kūrėją kaip apie objektą galima kalbėti tik tada, kai aptariamos laiptų pakopos. Kitą aukštesnę pakopą vadinu Kūrėju, nes ji Šviesai sklindant iš viršaus žemyn pagimdė mane. Tuomet aš – kūrinys, o aukštesnė pakopa – Kūrėjas.
Tačiau tai ne tai, kas turima omenyje minint pirminę, viską pagimdžiusią jėgą. Apie ją paprastai arba nešnekame, arba įvardijame kaip davimo ir meilės savybę, kuri mūsų atžvilgiu atsiskleidžia nuo šios jėgos. Kas aukščiau to – nežinome. Kaip kad vaikas kalba apie savo tėvus: „jie tokie ir tokie“ – o kokie jie išties negali perteikti. Jis tegali papasakoti, kaip juos suvokia.
Klausimas. Kitaip tariant ta jėga atsiskleidžia manyje kaip savybė?
Atsakymas. Taip. Todėl Kūrėjas vadinasi „Borė“ („bo u rė“) – „ateik“ ir „išvysk“, juk Jį pasieki pagal savo savybes.
Klausimas. Galiu sakyti, kad Kūrėjas – jėga?
Atsakymas. Kūrėjas – tai jėga, piešianti tavyje tą vaizdą.
#237888

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską daro Kūrėjas

Sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas

Atskleisti Kūrėją

Komentarų nėra

Aš gimdau Kūrėją

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманApriboti save dešimtuko atžvilgiu – reiškia iškelti draugus aukščiau už save. Čia visas mūsų darbas. Taip faraonas klausė: „Kas toks Kūrėjas, kad klausyčiau jo balso?“, kitaip tariant, kas čia valdo: aš ar Jis? Kas pirmas: noras gauti ar noras duoti, aš ar grupė? Būtent tai man reikia išspręsti.
Toks netgi vieno mėginančio taip galvoti žmogaus sprendimas yra lemtingas visai pasaulinei sielai, sukelia jai didžiulius pokyčius. Nematome ir nesuprantame, kaip tuo keičiame tikrovę. Mėgindami nors šiek tiek persverti grupės svarbą palyginus su savąja, keičiame visus pasaulius, priartindami Kūrėją prie kūrinių.
Nors galvojau tik apie save ir savo dešimtuką, tačiau sužadinau didžiulius, itin svarbius postūmius visoje sistemoje. Todėl negalima nepaisyti netgi pačių mažiausių pastangų, kurias kartais pavyksta įdėti.
Ir šis darbas vyksta nuolatos, kartojasi milijonus kartų. Kiekybė priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip stipriai žmogus mėgina, nuo jo sielos tipo. Ne mums apie tai spręsti, reikia tik visąlaik dėti pastangas kol tai taps nuolatiniu darbu.
Tuomet pajausiu, kad kas akimirką jis vis labiau vystosi manyje. Embriono būsena – tai mano nėštumas Kūrėju, kuris gimsta manyje dėl kitų.
Jaučiu, kaip Jis ima busti manyje, užpildyti mane ir lemia mano sprendimus. Duodu Jam galimybę valdyti mane, gyventi manyje ir per mane išeiti į pasaulį. Taip turiu jaustis grupės ir visos tikrovės atžvilgiu, o per juos – į Kūrėją. Aš Jį gimdau!
#237693

Iš 2018 m. gruodžio 10 d. pamokos rengiantis virtualiam kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Ketinimas, nešantis sėkmę

Nesutaikomas Kūrėjo ir Faraono ginčas manyje

Komentarų nėra

Pasirink šį gerą likimą!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjas – tai meilės jėga, egzistuojanti grupėje, bet paslėpta nuo mūsų. Kai norime priartėti prie tos jėgos, susisiekti, susilieti su ja, ištikimai jai tarnauti – tai vadinama suartėjimu su Kūrėju. Kūrėjas neegzistuoja kaip asmenybė – tai mus apvelkanti savybė. Be kūrinio nėra Kūrėjo.
Taip tuščiame kosmose karaliauja tamsa, jei niekas neužkerta šviesai kelio. Bet jei pastatome kokią nors pertvarą, tai išvysime, kad šviesa yra. Be šio atstumiančio Šviesą ir priverčiančio ją šviesti ekrano, nematome Šviesos, vien tamsą.
Yra Šviesa, yra Kūrėjas, užpildantis visą pasaulių sistemą. Bet tik uždėję ekraną, kad Jį atskleistume ir prilygtume Jam, Jį atskleidžiame. Kūrėjas užpildo visą pasaulį, aukštesnioji Šviesa yra visiškoje ramybėje. Bet mes nejaučiame jos, nes esame visiškai priešingi Jam savo egoizmu. Kiek norime prilygti šiai davimo ir meilės savybei, tiek užlaikome Šviesą ir ją aptinkame.
Aplink mus egzistuoja dvasinė tikrovė, visiškai ištaisyta būsena, absoliutus, didžiulis, beribis davimas tarp visų kūrinijos dalių. Ir tik aš – mažytė sudužusi kūrinijos dalis, atplėšta nuo visų kitų. Ir todėl žiūriu į juos per savo sudužimo prizmę.
Savo tikrąją būseną galima išvysti tik kabalistinės grupės, dešimtuko atžvilgiu – tai vienintelė vieta, kur galiu priartėti prie tiesos.

* * *
Kūrėjas atvedė mane į grupę ir pasakė: „Pasirink šį gerą likimą, vaikeli!“ Ir aš turiu jį priimti. Nors matau dešimt materialių kūnų, kurie vargiai supranta, ką daro ir dėl ko čia atėjo. Tačiau turiu visa tai priimti, kaip man duota Kūrėjo, vadinasi absoliučiai tobula. Kitaip tariant, esu visiškai ištaisytoje visuomenėje ir dabar viskas priklauso nuo manęs.
Dirbdamas dvasinį darbą ir kildamas 125 pakopomis vis labiau įsijungiu į grupę ir kaskart vis labiau atskleidžiu Kūrėją. Bet visa tai vyksta grupėje, nėra kitos tikrovės.

* * *
Tai tik mano vaizduotė, kokiais matau grupę ir draugus. Grupė man duota Kūrėjo iš aukščiau kaip kamertonas, pagal kurį turiu nustatyti save. Dvasinė grupė yra taisymosi pabaigoje, tai tarsi motinos įsčios, kur turiu įsijungti kaip embrionas ir augti, maitintis, suaugti.
Užbaigęs vieną pakopą pereinu prie kitos ir pradedu viską nuo pradžių: embrionas, maitinimas, brendimas. Ir taip kaskart iš naujo, kol visiškai imsiu atitikti grupę, t. y. iki pat savo taisymosi pabaigos.
Su Kūrėju nedirbu tiesiogiai, su Juo susisiekiu dirbdamas dešimtuke, grupėje. Grupė tampa mano AVAJA, jos dalys vis labiau susijungia. Nematau pačios Šviesos, jaučiu ja užpildytus indus, susijungiančius tarpusavyje. Šio abipusio prasiskverbimo jautimas suteikia man visus pojūčius; Šviesą suvokiame tik per indus.
Kai vienas indas kiek labiau prasiskverbia į kitą, jaučiu jų atitikimo matą ir mėgaujuosi tuo sutarimu. O bet kokį nutolimą ir konfliktą jaučiu kaip kančias, skausmą. Taip suvokiame Šviesos buvimą ir jos nebuvimą. Šviesa pasireiškia tik per norus.
#237612

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Komentarų nėra

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisoje tikrovės sistemoje yra tik du: Kūrėjas ir kūrinys, Aukštesnioji šviesa ir noras, sukurtas Kūrėjo savyje kaip juodas taškas, kurį Jis vysto.
Šis taškas išsivystė iki būsenos, kuomet pradeda jausti save nepriklausomai egzistuojantis, tai yra žmogus, gyvenantis šitame pasaulyje ir priklausantis pačiam sau.
Juodas taškas pradėjo pastebėti, kad egzistuoja Aukštesniosios šviesos viduje, kuri jį valdo, stumia, visą laiką su juo dirba.
Tas juodas taškas, žmogus šio pasaulio, neturi supratimo, kad visas jo egzistavimas: visa, ką jis daro, galvoja, kalba, jaučia, sprendžia, padiktuota Šviesos, Aukštesniosios jėgos. Tokioje paslėptyje esame.
Visas mūsų darbas yra atskleisti šią Aukštesniąją jėgą ir suvokti, kad ji egzistuoja mumyse, nepalikdama mums jokios laisvės, išskyrus viena: norėti, kad ji grįžtų ir mus valdytų, kaip tai daro iš tikrųjų, tiktai be mūsų valios.
Todėl yra du pasauliai: žemesnysis pasaulis, kuriame mes tarsi esame patys savaime, ir aukštesnysis pasaulis, kur mes atskleidžiame, kad viskas diktuojama iš viršaus, iš Šviesos, iš Kūrėjo. Svarbiausia šiame darbe – išsiaiškinti vietą, kur galima laisvė rinktis, kur dėl paslėpties ir atskleisties mes iš tikrųjų galime tarp mūsų surasti savo laisvę. Tiktai joje mes iš tikrųjų egzistuojame kaip kūriniai.
Mes esame visiškai Kūrėjo valdomi, arba nesąmoningai, arba suprasdami tai. Tačiau kažkur ten, viduryje, tarpe tarp vieno ir kito, yra ypatingas taškas, kuriame galime surasti savo nepriklausomybę. Surasti galime tiktai tuo atveju, jeigu stengiamasi eiti aukščiau žinojimo. Tuomet nuosekliai atsiskleidžia Kūrėjo svarba, kuri daug didesnė už žmogaus svarbą.
Tai atsiskleidžia iš viršaus, ir žmogus pradeda bent kartais jausti, kad Kūrėjas svarbesnis už jį patį, ir jis pasiruošęs į Jį sudėti visą gyvenimą, visas jėgas. Tas pojūtis vis atsiranda ir išnyksta. Toks darbas vadinasi tikėjimu aukščiau žinojimo, davimo jėga, aukštesne už gavimo. Juk iki to viskas sukosi apie norą gauti malonumą, kuris atsiskleidė žmoguje.
Jis vadinasi „senu ir kvailu caru“, tačiau visą laiką auga kartu su tikėjimo jėga, kaip atsvara jai, kad sukurtų žmogui galimybę tarp šių dviejų jėgų įtvirtinti savo nepriklausomybę kaip viduriniąją liniją. Ten, viduriniosios linijos viduryje, ir susitinka Kūrėjas su kūriniu.
Realizacija šio darbo įmanoma tiktai grupėje, dešimtuke. Dėl to būtinas laidavimas, susijungimas aplink Sinajaus kalną – tai privaloma pradinė sąlyga, kad iš aukščiau gautume tikėjimo jėgą.
#227673

Daugiau šia tema skaitykite:

Susiję amžinai

Kur slypi valios laisvė

Tapti Kūrėjo laidininku

Komentarų nėra

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar iš tikrųjų visos mano būsimos būsenos iki pat vystymosi pabaigos jau egzistuoja?
Atsakymas. Žinoma, juk laiko nėra. Tu gali tiktai spręsti, ar nori būti šioje būsenoje, ar ne, ir judėti būsenų ašimi. Ir tada tavo laikas gali eiti atgal arba į priekį – kaip užsimanysi.
Klausimas. O kuo tada mano esama būsena skiriasi nuo visų būsimų?
Atsakymas. Jeigu judi laiko, tiksliau, būsenų, ašimi, tai vis geriau išsiaiškini, kad turi reikalą su Aukštesniąja šviesa, su Kūrėju. Tu pradedi jausti Jį, tai yra tą jėgą, kuri valdo tave ir visą tavo tikrovę. Tai davimo ir meilės jėga, kuri nori tave išvystyti, kad tu galėtum ją suvokti ir pakilti iki jos lygio.
Klausimas. O kaip tai susiję su mano ateitimi?
Atsakymas. Tai ir yra tavo ateitis! Nori ar ne, bet prie to turi prieiti. Yra davimo ir meilės jėga, „Kūrėjas“, kuris sukūrė mus iš „nieko“ ir duoda pajausti visas būsenas, kol pajausime Jį ir patys pradėsime veikti taip, kaip ši jėga. Kūrėjas padeda mums vystytis iki Jo laiptelio – tai ir yra mūsų ateitis: „Tapti panašiems į Kūrėją, pažinusiems gėrį ir blogį“. Vadinasi, mes privalome tapti panašūs į jį savo savybėmis: tokie pat duodantys ir mylintys.
Klausimas. O kaip mes persikeliame laike?
Atsakymas. Mes persikeliame laike, kai norime tapti tokie, kaip Aukštesnioji jėga. Mes pasistumiame, „apšviečiame laikus“, tai yra patys norime vystytis pagal būsenų, laiko, ašį.
Klausimas. Išeitų, kad ne ateitis artėja į mane, o aš einu į ateitį? Kaip aš tai darau?
Atsakymas. Tu įsivaizduoji sau būsimą būseną laiko ašyje ir keiti save taip, kad tiksliai ją atitiktum. Taip pasistūmėji į priekį.
Klausimas. Ateities būsenos žinomos iš anksto ar jos turi kažkokių alternatyvų?
Atsakymas. Jokių alternatyvų! Visa vystymosi ašis jau užduota ir reikia pereiti pagal ją visas būsenas. Tačiau galima pereiti nuo būsenos prie būsenos savo noru, o galima – per prievartą, kančių keliu.
Mes turime tik dvi galimybes. Vystomės iki kitos būsenos teisingu, geru keliu, žinodami būsimą būseną ir dirbdami su savimi, kad greičiau į ją patektume. Arba nenorime to daryti, kadangi tai bjauru egoizmui, tingime, bet tada sistema vis tiek vysto mus, duodama įvairių problemų – smūgių.
Klausimas. Ar galima gyventi nejaučiant laiko?
Atsakymas. Galima. Jeigu paimsime savo vystymąsi į savo rankas, tai eisime aukščiau laiko ir suteiksime svarbą tiktai mūsų išgyvenamoms būsenoms. O kada tai bus? Ne laike. Aš galiu dabar pereiti daugybę būsenų su kokiu pageidauju greičiu ir pastumti save į tobulybės būseną.
Klausimas. Ir kas gi laukia manęs šioje tobuloje būsenoje?
Atsakymas. Absoliutus gėris – toks, kad neįmanoma įsivaizduoti. Taip vaikas negali įsivaizduoti, kas laukia jo suaugus.
#220165

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. 934-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, II dalis

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Komentarų nėra

Kas ne Kūrėjo rankose?

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Twiterio. Ne kartą pats sakėte, kad žmogus mūsų pasaulyje – niekas, viskas Kūrėjo rankose. Ar verta apie tai kalbėti?
Atsakymas. Verta kalbėti, nes viskas Kūrėjo rankose, išskyrus viena – mano valios laisvę. Galiu pasirinkti tokią būseną, tokią raidą, kai būsiu lygus Kūrėjui ir pasaulio valdymą perimsiu į savo rankas. Tad čia ne viskas Kūrėjo rankose, bet tai priklauso nuo manęs.
Žinoma, rinkdamasis, kaip vystysiuos, ar imsiuosi valdžios, turiu rimtai įsisąmoninti tą atsakomybę, kurią imu ant savęs. Ir vis tiek netgi imdamas visa tai ant savęs, dar labiau susisieju su Kūrėju, man Jo dar labiau reikia, tampu Jo partneriu.
Taip pakylu virš Kūrėjo ir naudoju visas Jo savybes, kad perimčiau iš Jo valdžią. Jis mane to moko ir paskui tarsi palieka. Ką reiškia palieka? Jis yra manyje, bet Jo nejaučiu.
Tai ir yra susiliejimas su Kūrėju, kai išnyksta bet kokie skirtumai tarp mūsų: mano mintys – Jo mintys, mano veiksmai – Jo veiksmai, mano norai – Jo norai. Tai ir yra kūrimo tikslas.
#237166

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Netobulumo nėra!

Valios laisvės paieškos, II dalis

Viską daro Jis, bet sprendžiu – aš

Komentarų nėra

Netobulumo nėra!

Kūrėjas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip ir kodėl tobulybėje gimė netobulumas?
Atsakymas. Iš tikrųjų netobulumo nėra. Nėra mūsų pasaulio, nėra mūsų, nėra netobulumo. Mes egzistuojame tik savo iliuzinėje vaizduotėje, kad iš jos suvoktume tobulumą – Kūrėją.
Kūrėjas tyčia sukūrė tokį paveikslą, tarsi egzistuojame mes, pasaulis ir visa visata. Knyga „Zohar“ vadina šią būseną miegu. Tad kol neprabundame ir neatskleidžiame Aukštesniojo pasaulio, esame kaip sapne.
Klausimas. Ar mato Kūrėjas šį pasaulio paveikslą?
Atsakymas. Mes galime kalbėti apie Kūrėją tik kaip apie savybę. Todėl negalima pasakyti, kad Jis „mato mus“, juk taip kalbama apie kažką labai konkretaus – ne apie savybę, o apie kokį nors objektą.
Mums sunku visa tai įsivaizduoti, nes neegzistuojame tokiu pavidalu, kaip mums atrodo. Mes esame savybės, kuri vadinama Kūrėju, viduje.
#226165

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulybė

Suvokti visatos protą

Pagal analoginės sistemos tobulumo dėsnį

Komentarų nėra

Tapti Kūrėjo laidininku

Kūrėjas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kūrėjas – tai begalinė energija, kurios mes negalime suvokti?
Atsakymas. Galima ir taip pasakyti. Tačiau, iš esmės, Kūrėjas – tai davimo savybė, emanacija. Jei žmogus įgyja tokią savybę, Kūrėjas per ją nuleidžia savo jėgą į pasaulį, ir žmogus tampa Jo pasekme.
Klausimas. Ką reiškia „duoti Kūrėjui“?
Atsakymas. Tu nieko negali duoti Kūrėjui. Ši kategorija tobula.
Klausimas. O ką reiškia „būti Kūrėjo laidininku šiame pasaulyje“?
Atsakymas. Stengtis platinti šią metodiką tarp žmonių. Palaipsniui ją įsisavindami, jie irgi taps Kūrėjo laidininkais, per juos nusileis Aukštesnioji šviesa ir jie pasijus kaip Kūrėjas. Tapdamas tapačiu Kūrėjui, žmogus tampa jo energijos laidininku.
#226127

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Ką mes galime duoti Kūrėjui?

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai